Byla 2A-1130/2012
Dėl nuostolių, padarytų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LLG transportas“ atstovui M. Z., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Railana“ atstovui V. S., atsakovui A. N., atsakovų atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LLG transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LLG transportas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Railana“, A. N. dėl nuostolių, padarytų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „LLG transportas“ pareikštu atsakovams UAB „Railana“ ir A. N. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 493 165,38 Lt nuostolių, padarytų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimą. Nurodė, kad atsakovas A. N. nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. ėjo UAB „Logipolijos transportas“ (ankstesnis ieškovo pavadinimas) direktoriaus pareigas, iš kurių išėjo savo noru 2007 m. rugpjūčio 31 d. Dirbdamas UAB „Logipolijos transportas“ atsakovas disponavo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija. 2008 m. gegužės 26 d. buvo įsteigta UAB „Railana“, kuri tiesiogiai konkuruoja su ieškovu, nes vykdo iš esmės tapačią (krovinių pervežimo) komercinę veiklą. UAB „Railana“ steigimo sutartį pasirašė V. N. (atsakovo A. N. tėvas), V. S. ir T. G.. Steigimo sutartimi A. N. pavesta tvarkyti visus steigimo klausimus, vėliau jis paskirtas bendrovės direktoriumi. Steigiant UAB „Railana“ ieškovo įmonę paliko du darbuotojai, kurie įsidarbino UAB „Railana“ – A. G., dirbęs ieškovo įmonėje nuo 2007 m. sausio 2 d. iki 2008 m. gegužės 20 d. tarptautinės veiklos koordinatoriumi, vėliau – plėtros skyriaus vadovu, bei N. S., dirbusi ieškovo įmonėje nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. kovo 26 d. vadybininke, vėliau – ekspedijavimo geležinkeliais skyriaus vadove, marketingo ir pardavimų direktore, bendrovės direktoriaus pavaduotoja, direktore. Atsakovas A. N., pagal savo einamas pareigas disponavęs ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, ja pasinaudojo pradėjęs dirbti UAB „Railana“ ir neteisėtai bei nesąžiningai perviliojo du stambius ieškovo klientus – UAB „SCT Lubricants“ ir Balticum Logistics LLP. Be to, atsakovas UAB „Railana“ nesąžiningai perviliojo ieškovo darbuotojus. Tokiais atsakovų veiksmais ieškovui buvo padaryta žala, kuri skaičiuojama kaip ieškovo negautų pajamų pagal sutartis su bendrovėmis UAB „SCT Lubricants“ ir Balticum Logistics LLP (195 802 Lt) bei atsakovo UAB „Railana“ gautos naudos dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų (297 363,38 Lt) suma.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovo BUAB „LLG transportas“ ieškinį atmetė.

7Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas BUAB „LLG transportas“ ir atsakovas UAB „Railana“ pagal savo vykdomos veiklos pobūdį yra konkurentai. Teismas nustatė, kad atsakovą UAB „Railana“ sieja sutartiniai santykiai su ieškovo nurodomomis bendrovėmis UAB „SCT Lubricants“ ir Balticum Logistic LLP. Tarp šalių kilo ginčas dėl bendrovių Balticum LLC ir Balticum Logistic LLP kaip ieškovo klientų tapatumo. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina bendrovių Balticum LLC ir Balticum Logistics LLP tapatumo. Ieškovas taip pat nepateikė teismui įrodymų iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad bendrovė Balticum Logistics LLP yra bendrovės Balticum LLC teisių ir pareigų perėmėja pagal 2006 m. rugpjūčio 25 d. krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. 2006/240 visa apimtimi. Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog bendrovė Balticum Logistics LLP yra pasirašiusi priedą prie šios sutarties, ar kad ji yra apmokėjusi keletą bendrovei Balticum LLC šios sutarties pagrindu išrašytų sąskaitų, nėra pakankama šiam teiginiui pagrįsti. Byloje esantys įrodymai leido teismui daryti prielaidą, kad bendrovė Balticum Logistics LLP galėjo perimti sutartinius įsipareigojimus tik dėl dalies paslaugų, ieškovo teiktų bendrovei Balticum LLC. Teismo manymu, surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovą su bendrove Balticum Logistics LLP sutartiniai santykiai siejo nuo 2008 metų pavasario, t. y. dar iki UAB „Railana“ įsteigimo. Teismas taip pat nustatė, kad atskiras komercinių paslapčių sąrašas ieškovo bendrovėje nebuvo patvirtintas, tačiau su darbuotojais buvo pasirašomi įsipareigojimai neatskleisti komercinės, gamybinės paslapties, kuriuose be kita ko įvardijama informacija, laikoma įmonės komercine ar gamybine paslaptimi. Tokius įsipareigojimus 2007 m. balandžio 3 d. pasirašė N. S. ir A. G.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tokį įsipareigojimą būtų pasirašęs atsakovas A. N..

8Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami konstatuoti nesąžiningo ieškovo darbuotojų perviliojimo dirbti į atsakovo UAB „Railana“ įmonę faktą. Vien darbuotojų perėjimo dirbti į kitą bendrovę faktas, nenustačius, kad dėl tokio perėjimo ieškovas patyrė žalos, ar atsakovas UAB „Railana“ įgijo nepagrįstą konkurencinį pranašumą ieškovo atžvilgiu, teismo vertinimu nėra pakankamas konstatuoti buvus nesąžiningos konkurencijos veiksmus iš atsakovų pusės. Tam, kad būtų galima konstatuoti esant nesąžiningos konkurencijos veiksmą, turi egzistuoti šį veiksmą atliekantis subjektas. Atsakovas A. N. iš pareigų ieškovo bendrovėje išėjo likus devyniems mėnesiams iki UAB „Railana“ įsteigimo, t. y. atsakovo A. N. darbo ieškovo įmonėje metu UAB „Railana“ neegzistavo ir kartu negalėjo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovo atžvilgiu. Kadangi N. S. darbo sutartį su ieškovo bendrove nutraukė 2008 m. kovo 26 d., likus daugiau nei mėnesiui iki UAB „Railana“ steigimo sutarties pasirašymo, ji objektyviai negalėjo būti perviliota jos išėjimo iš darbo metu neegzistavusio juridinio asmens. Darbo sutartis su A. G. ieškovo nutraukta jau po UAB „Railana“ steigimo sutarties pasirašymo, tačiau likus keletui dienų iki bendrovės įregistravimo, t. y. formaliai atsakovas UAB „Railana“ neegzistavo ir A. G. nutraukiant darbo sutartį su ieškovu (CK 2.63 str. 1 d.). Teismo manymu, byloje surinktų įrodymų visetas taip pat neleidžia daryti išvados, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmus, perviliojant buvusius ieškovo darbuotojus N. S. ir A. G., atliko atsakovas A. N.. Tiek N. S., tiek A. G. UAB „Railana“ įsidarbino ne nedelsiant po darbo sutarties nutraukimo, bet po tam tikro laikotarpio per darbo biržą. Darbuotojų darbo sutarties nutraukimo ir įsidarbinimo konkuruojančioje bendrovėje aplinkybės neleido teismui spręsti buvus aktyvius atsakovo A. N. veiksmus siūlant darbuotojams pereiti dirbti į UAB „Railana“ tuo metu, kai paminėti darbuotojai dar dirbo ieškovo įmonėje. Teismo manymu, aplinkybė, kad minėti buvę ieškovo darbuotojai yra artimais šeimos ryšiais susiję su UAB „Railana“ steigėjais, negali būti vertinama kaip aplinkybė, patvirtinanti darbuotojų nuviliojimo Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio prasme faktą, o vertinant A. N., N. S. ir A. G. kaip tikruosius UAB „Railana“ steigėjus, kartu būtų konstatuojama, kad darbo sutartis su ieškovu jie nutraukė savo valia, ketindami patys kurti juridinį asmenį, užsiimantį analogiška veikla kaip ieškovas, t. y. darbo sutarčių nutraukimo faktas šiuo atveju būtų sąlygotas darbuotojų asmeninio ketinimo steigti konkuruojančią bendrovę, susiformavusio dar iki UAB „Railana“ įsteigimo, o ne neteisėto išorinio poveikio iš jau įsteigto konkuruojančio subjekto ar jo vadovo pusės.

9Teismas padarė išvadą, kad tam tikrų klientų perėjimas iš vienos analogiškas paslaugas teikiančios bendrovės į kitą dėl to, kad jiems buvo pasiūlytos palankesnės bendradarbiavimo sąlygos, mažesnės teikiamų paslaugų kainos ar pan. per se negali būti vertinamas kaip įstatymo draudžiamas veiksmas, kadangi tokie veiksmai sudaro konkurencijos laisvės pagrindą, o juos vertinant tokiu būdu konkurencijos laisvė būtų apskritai paneigta. Dėl šios priežasties klientų perviliojimas kaip nesąžiningas veiksmas Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje nėra atskirai išskirtas, o klientų perėjimas į konkuruojančią bendrovę teismo galėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas veiksmas tik tuo atveju, jei būtų nustatyti bendrieji nesąžiningos konkurencijos veiksmų požymiai, t. y. būtų nustatyta, kad konkuruojančios bendrovės veiksmai konkrečiu atveju prieštaravo ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams ir pakenkė ar galėjo pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Teismas nurodė, kad konkurencinis pranašumas, įgytas dėl galimybės naudotis informacija, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, laikytinas prieštaraujančiu ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, ir todėl galėtų būti teismo pripažintas nesąžiningos konkurencijos veiksmu. Tačiau sprendžiant dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimo kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmo ir atitinkamu veiksmu padarytos žalos atlyginimo būtina nustatyti šių aplinkybių visetą: 1) atsakovui buvo žinoma konkretaus turinio konkuruojančio subjekto komercinę paslaptį sudaranti informacija, 2) ši informacija pagal savo pobūdį buvo vertinga siekiant neteisėtai įgyti komercinį pranašumą konkuruojančio subjekto atžvilgiu, 3) būtent šia informacija buvo pasinaudota siekiant konkurencinį pranašumą įgyti (šiuo atveju – pervilioti atsakovo klientus), 4) neigiamas pasekmes konkuruojančio subjekto veiklai sąlygojo būtent šios informacijos panaudojimas. Tam, kad pripažinti konfidencialios informacijos panaudojimą nesąžiningos konkurencijos veiksmu, būtina nustatyti, jog disponavimas šia informacija suteikė atsakovams konkurencinį pranašumą, kurio jie nebūtų turėję, jei ši informacija jiems nebūtų buvusi prieinama, t. y. ši informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys (CK 1.116 str. 1 d.). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrindė, kokia konkrečiai ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija atsakovai pasinaudojo perviliodami buvusius ieškovo klientus. Pažymėjo, kad ieškovo nurodyta informacija, nepriklausomai nuo to, kad ieškovas ją įvardija savo komercine paslaptimi, pagal savo pobūdį savaime nelaikytina informacija, galinčia suteikti atsakovui UAB „Railana“ nepagrįstą konkurencinį pranašumą, o ieškovas nepagrindė ir neįrodinėjo, kodėl disponavimas šia informacija konkrečiu atveju tokį pranašumą atsakovui suteikė, t. y. neįrodinėjo aplinkybės, kad atsakovui nedisponuojant konkretaus turinio informacija komerciniai santykiai su bendrovėmis Balticum Logistics LLP ir UAB „SCT Lubricants“ atsakovo UAB „Railana“ nebūtų užmegzti ir ieškovas nebūtų praradęs nurodytų klientų. Paslaugų teikimo kainos tarp ūkio subjektų nustatomos šalių tarpusavio susitarimu, derybų pagalba, todėl informacija apie ieškovo taikomas paslaugų kainas derantis dėl paslaugų kainų su potencialiais klientais nėra informacija, atitinkanti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius. Informacija apie kitų ūkio subjektų, veikiančių atitinkamoje rinkoje, įskaitant ieškovą, taikomas paslaugų kainas, atsakovui UAB „Railana“ galėjo būti prieinama ir be atsakovo A. N. disponavimo atitinkama informacija, vedant derybas su potencialiais klientais, todėl, teismo manymu, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tokio turinio informacija UAB „Railana“ buvo perduota atsakovo A. N., ar kad šio atsakovo turima informacija dar buvo aktuali atsižvelgiant į rinkos pokyčius per atitinkamą laikotarpį. Informaciją apie tai, kad bendrovės Balticum Logistics LLP ir UAB „SCT Lubricants“ yra ieškovo klientai, teismas taip pat nelaikė komerciškai vertinga informacija, kuri būtų galėjusi suteikti nepagrįstą konkurencinį pranašumą UAB „Railana“. Tai, kad atsakovas A. N., žinodamas apie tokius ieškovo klientus, galėjo su jais susisiekti pasiūlydamas UAB „Railana“ teikiamas paslaugas, teismas nelaikė aplinkybe, suteikiančia nepagrįstą konkurencinį pranašumą UAB „Railana“, be to, net ir nustačius, kad atsakovas A. N. atliko aktyvius veiksmus, siekdamas užmegzti komercinius santykius su nurodytomis bendrovėmis, nebūtų pagrindo tokius atsakovo A. N. veiksmus pripažinti prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, ir todėl draustinais pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas, kadangi tokie veiksmai sudaro konkurencijos laisvės pagrindą. Teismo vertinimu byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad komerciniai santykiai su nurodytais klientais atsakovo UAB „Railana“ buvo užmegzti vien tik turint tikslą išstumti ieškovą iš rinkos ar sukelti ieškovo bendrovės bankrotą. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovai būtų atlikę kokius nors aktyvius veiksmus, skatindami minėtas bendroves nutraukti komercinius santykius su ieškovu.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu apeliantas BUAB „LLG transportas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais esminiais argumentais:

121. Ieškovas tinkamai, CPK nustatyta tvarka aiškiai pagrindė ir įrodė, kokią konkrečiai ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovai panaudojo perviliodami buvusius ieškovo klientus. Ieškovo į bylą pateiktuose A. N., kaip buvusio ieškovo direktoriaus, su ieškovo darbuotojais pasirašytuose Įsipareigojimuose neatskleisti komercinės, gamybinės paslapties 1 punkto 1) papunktyje aiškiai nustatyta, kad ieškovo komercinė paslaptis, be kitą ko, yra informacija apie esamus ir potencialius įmonės tiekėjus, klientus ir partnerius, sudarytas sutartis su jais ir vykstančias derybas su jais, taip pat informacija apie derybas ir sutarčių sudarymą su kitais trečiaisiais asmenimis. Minėta informacija atitinka visus CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, pagal kuriuos informacija gali būti kvalifikuojama komercine (gamybine) paslaptimi. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti teisėtai sudarytais ir galiojančiais Įsipareigojimais neatskleisti komercinės, gamybinės paslapties. Minėti įsipareigojimai yra galiojantys ir nenuginčyti susitarimai. Teismas, priimdamas išvadą, jog ieškovas nenurodė, kokia konkrečiai komercinę paslaptį sudarančia informacija atsakovai pasinaudojo, pažeidė CPK 263 straipsnio reikalavimus, t. y. ignoravo byloje esančius įrodymus bei ieškovo rašytinius ir žodinius paaiškinimus. Taip pat pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes nenurodė jokių argumentų, dėl kurių buvo ignoruoti ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai. Taip pat pabrėžtina, jog norint konstatuoti faktinę aplinkybę, jog A. N. žinojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir buvo įsipareigojęs ją saugoti, nereiškia, jog reikia įrodyti, kad Įsipareigojimą neatskleisti komercinės, gamybinės paslapties A. N. buvo pasirašęs kaip darbuotojas. Privataus juridinio asmens vadovą ir patį juridinį asmenį sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai. Šie santykiai pasižymi tam tikra specifika – vienas asmuo (privataus juridinio asmens vadovas) įsipareigoja veikti išimtinai kito asmens (privataus juridinio asmens) interesais. Privataus juridinio asmens vadovas visų pirma turi užtikrinti juridinio asmens interesus. Bendrovės vadovui, sukūrusiam komercinių paslapčių saugojimo sistemą, nereikia pasirašinėti atskiro dokumento tam, kad jis pats taptų įsipareigojęs saugoti šias paslaptis. Ši bendrovės vadovo pareiga yra nustatyta įstatymuose (CK 2.87 str. 2 d., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 11 d.).

132. Teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodė, kad ieškovo parengtame įsipareigojime neatskleisti komercinės, gamybinės paslapties, nurodyta informacija nelaikytina informacija, galinčia suteikti atsakovui UAB „Railana“ nepagrįstą konkurencinį pranašumą. Teismas tokio savo sprendimo niekaip nemotyvavo (CPK 270 str., 263 str.). Toks teismo sprendimas prieštarauja CK 1.116 straipsnyje įtvirtintam komercinės paslapties apibrėžimui. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad visi ieškovo turimi duomenys apie ieškovo esamus klientus, teikiamų paslaugų apimtis, savikainą nebuvo vieši ir žinomi tretiesiems asmenims. Ieškovas taip pat ėmėsi apsaugos priemonių, kad tokia informacija nebūtų paviešinta – su darbuotojais sudarė Įsipareigojimus dėl komercinės, gamybinės paslapties neatskleidimo. Minėta informacija neabejotinai yra reikšminga komercine prasme. Atsakovas A. N., veikdamas UAB „Railana“ vardu, tik dėka to, kad žinojo ieškovo klientus, jiems teikiamų paslaugų apimtis, kainodaros sistemą, paslaugų įkainius, galėjo bendrovėms UAB „SCT Lubricants“ bei Balticum logistics LLP pasiūlyti žemesnius įkainius. Taip pat svarbu akcentuoti, kad UAB „Railana“ po įsteigimo nevykdė jokios savo teikiamų paslaugų reklamos. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodęs, jog ieškovo įsipareigojimuose neatskleisti komercinės, gamybinės paslapties nurodyta informacija, nelaikytina komercine paslaptimi, nepagrįstai susiaurino CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą komercinės paslapties sampratą, netinkamai taikė ir aiškino šią materialinės teisės normą.

143. Ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu detaliai išdėstė neteisėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atliktų tyčia ir siekiant naudos sau, seką ir šias aplinkybes pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovui A. N., kaip buvusiam ieškovo direktoriui, buvo žinoma, kad ieškovo klientai yra Balticum Logistics LLP ir UAB „SCT Lubricants“. Šioms įmonėms ieškovas teikė paslaugas dar tuo metu, kai atsakovas A. N. vadovavo įmonei. Atsakovas A. N. nepaneigė tos aplinkybės, kad jam, kaip buvusiam ieškovo direktoriui, buvo žinomas tas faktas, kad įmonės Balticum LLC ir UAB „SCT Lubricants“ buvo ieškovo klientai. Atsakovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes ar suponuotų priešingą išvadą. Atsakovui A. N., kaip buvusiam įmonės direktoriui, buvo žinomas ieškovo komercinių paslapčių sąrašas. Atsakovas A. N., būdamas UAB „Railana“ direktoriumi, neteisėtai perdavė ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovui UAB „Railana“ ir, atstovaudamas UAB „Railana“ interesus, kreipėsi į ieškovo tuomet dar esančius klientus Balticum Logistics LLP ir UAB „SCT Lubricants“, siūlydamas šiems klientams nutraukti paslaugų teikimo sutartis su ieškovu ir sudaryti naujas sutartis su atsakovu UAB „Railana“. Ieškovas aiškiai ir nevienareikšmiškai civilinės bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu įrodinėjo, kad tuo atveju, jei atsakovai nebūtų disponavę ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, tai atsakovas UAB „Railana“ per neprotingai trumpą laikotarpį nebūtų sudaręs paslaugų teikimo sutarčių su tuo metu buvusiais ieškovo klientais, nebūtų iš šių įmonių gavęs paradavimo pajamų. Vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu bei logikos dėsniais, akivaizdu, kad nesant byloje įrodymų apie UAB „Railana“ neva vykdytą savo teikiamų paslaugų reklamą, taip pat esant akivaizdiems įrodymams, kad po trijų savaičių nuo įmonės įregistravimo atsakovui sudarant sutartis su nuviliotais klientais, A. N. buvo vienintelis UAB „Railana“ darbuotojas, galima daryti pagrįstas išvadas, jog informaciją apie tai, kad įmonės Balticum Logistics LLP ir UAB „SCT Lubricants“ yra ieškovo klientai, UAB „Railana“ perdavė atsakovas A. N.. UAB „Railana“, užmegzdamas naujus komercinius santykius su nuviliotais klientais, nesąžiningai pasinaudojo ieškovo įdirbiu ir jo komercinę paslaptį sudarančia informacija (klientų sąrašais), ir tiesiogiai kreipėsi į ieškovo tuo metu buvusius klientus, siūlydamas sudaryti paslaugų teikimo sutartis su UAB „Railana“ galimai palankesnėmis sąlygomis nei su ieškovu. Atsakovai byloje nėra pateikę jokių įrodymų, kad jie kokiu nors kitu būdu, išskyrus atsakovo A. N. žinomą informaciją, domėjosi apie ieškovo esamus klientus, ieškovo teikiamų paslaugų apimtis, įkainius. Teismas spręsdamas, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ši informacija buvo perduota atsakovo A. N., netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą (CPK 178 str.). Atsakovai nepateikė jokių duomenų, kad informaciją apie ieškovo teikiamų paslaugų įkainius jie sužinojo iš kito šaltinio, o ne iš A. N.. Teismo teiginiai, kad atsakovams informacija apie ieškovą, jo kainas ir klientus galėjo būti prieinama kitu būdu, nepagrįsti jokiais byloje esančiai įrodymais. Tokiu būdu teismas pažeidžė CPK 263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą.

154. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad bendrovė Balticum Logistics LLP buvo ieškovo klientu. Tačiau teismas priėmė klaidingą išvadą, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ši bendrovė perėmė visas bendrovės Balticum LLC teises ir pareigas pagal 2006 m. rugpjūčio 25 d. krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. 2006/240. Ieškovas į bylą pateikė 2006-08-25 Krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. 2006/240, sudarytą tarp ieškovo ir bendrovės Balticum LLC. Sutartis iš ieškovo pusės pasirašyta atsakovo A. N.. Kartu su šia sutartimi ieškovas pateikė 2008-06-30 sudarytą Priedą Nr. 22 prie tos pačios sutarties Nr. 2006/240. Minėtas priedas pasirašytas ieškovo ir Balticum Logistics LLP. Taip pat bendrovė Balticum Logistics LLP pasirašinėjo ir kitus 2006-08-25 Krovinių ekspedijavimo sutarties Nr. 2006/240 priedus, kurie pateikti į bylą. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog sutartinius teisinius santykius pagal 2006-08-25 Krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. 2006/240 perėmė bendrovė Balticum Logistics LLP. Ieškovas į bylą pateikė neginčijamus įrodymus, jog ieškovo įmonei Balticum LLC išrašytos sąskaitos nuo 2008-03-20 buvo apmokamos įmonės Balticum Logistics LLP, o nuo 2008-04-07 sąskaitos pagal 2006-08-25 Krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. 2006/240 buvo išrašomos įmonei Balticum Logistics LLP.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Railana“ ir A. N. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

171. Ieškovas nuo pat pradžios vengė vykdyti CPK 7 straipsnyje įtvirtintą draudimą piktnaudžiauti jam priklausnačiomis procesinėmis teisėmis. Jis klaidingai teigė, jog UAB „LLG transportas“ yra klestinti ir pelningai veikianti bendrovė, tačiau praėjus keliems mėnesiams ieškovas jau įgavo bankrutuojančios bendrovės statusą. Taip pat kiti konkretūs ieškovo veiksmai, civilinę bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, patys byloja, jog ieškiniu pats ieškovas siekė nesąžiningos konkurencijos veiksmais susidoroti su potencialiu konkurentu UAB „Railana“. Jis slėpė faktą, jog Vilniaus apygardos teismas ieškovo bankroto byloje Nr. B2-446-619/2011 nutarė bankrutuojantį ieškovą pripažinti bankrutavusiu ir likviduoti jį dėl bankroto. Bankroto procesą inicijavo ieškovo akcininkai, nei atsakovas A. N., nei UAB „Railana“ su šiuo bankrotu ar bloga bendrovės finansine būkle nėra susiję.

182. Apeliacinio skundo argumentai yra aiškiai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino CPK 185 straipsnyje jam nustatytą pareigą visapusiškai ir objektyviai įvertinti visas aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. Ieškovas nepateikė jokio įrodymo, galėjusio patvirtinti bendrovių Balticum LLC bei Balticum Logistics LLP tapatumą, todėl teismas pagrįstai ir objektyviai konstatavo, jog ieškovas šios aplinkybės neįrodė. Atsakovai pateikė konkretų rašytinį įrodymą – 2011-03-28 Balticum Logistics LLP raštą, iš kurio seka, kad šiai bendrovei nežinoma bendrovė Balticum LLC. Teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, kadangi ieškovas aiškiai nepagrindė, kokia konkrečiai ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija atsakovai neva pasinaudojo perviliodami buvusius ieškovo klientus, neįrodė, kodėl disponavimas klientų sąrašu, paslaugų teikimo kainomis šiuo konkrečiu atveju suteikė atsakovui pranašumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą ieškovo iniciatyva pateiktas sąskaitų faktūrų kopijas, iš kurių visumos seka, kad pasitvirtino atsakovo A. N. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog praėjus 10 mėnesių nuo to momento kai jis jau nebedirbo pas ieškovą, žinios apie tuometinę konkrečios ekspedijavimo sutarties kainą už pervežimus tapo visiškai nebeaktualios, nes jos nuolat keičiasi.

193. Ieškovas neįrodė, kad įmonėje buvo patvirtintas komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašas. Toks sąrašas teismui pateiktas nebuvo, todėl teismas neturėjo galimybės jo vertinti. Atsakovas A. N. įsipareigojimo neatskleisti komercinės paslapties kaip buvęs ieškovo direktorius pasirašęs nebuvo, o ieškovas, teigdamas priešingai, tokio įsipareigojimo į bylą nepateikė. Civilinėje byloje nėra pateikto nei vieno įrodymo, kad ieškovo įvardijama informacija buvo nevieša, kad tokia informacija buvo kokiu nors būdu saugojama, ar apie tokios informacijos komercinės vertės turinį.

204. Ieškovo į bylą pateikti dokumentai, ieškovo manymu įrodantys ieškinio pagrįstumą, nėra neginčijami. Atsakovams kyla pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo, nes dokumentų kopijos ir originaluose trūksta arba nesutampa būtini tokių dokumentų rekvizitai (parašai ir antspaudai).

215. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad informacija apie kitų ūkio subjektų, veikiančių atitinkamoje rinkoje, įskaitant ieškovą, taikomas paslaugų kainas, atsakovui UAB „Railana“ galėjo būti prieinama ir be atsakovo A. N. disponavimo atitinkama informacija vedant derybas su potencialiais klientais, yra visiškai pagrįsta. Informacija apie bet kurį viešai veikiantį pelno siekianti privatų juridinį asmenį galima lengvai rasti internete.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

23teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

25Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl nuostolių, padarytų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo

27Konkurencijos įstatymo (nagrinėjamam ginčui aktuali 1999 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Nesąžiningos konkurencijos veiksmų požymiai nustatomi iš asmens naudojimosi informacija, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, nesant jo sutikimo.

28Komercinė paslaptis apibrėžta CK 1.116 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas, bet tam tikrais atvejais dėl informacijos naudingumo nesiginčijama, t y. pripažįstama, kad ji visada turi komercinę vertę.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl komercinės paslapties sampratos ir požymių taip pat formuojama nuosekliai. Iš kasacinio teismo jurisprudencijos, aiškinant ir taikant CK 1.116 straipsnio 1 dalį, kurioje apibrėžiama komercinės (gamybinės) paslapties samprata, darytina išvada, kad informacija, sudaranti komercinę paslaptį, turi būti slapta, ji turi turėti tikrą ar potencialią vertę (naudą), komercinės paslapties subjektas turi imtis priemonių jai apsaugoti. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Dažai“ ir kt. v. UAB „Spaudos dažai“ ir kt., byla Nr. 3K-3-581/2002; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“, byla Nr. 3K-3-499/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis byloje UAB ,,Baldų rojus“ v. G. O., byla Nr. 3K-3-197/2007 ir kt.). Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ir kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“, bylos Nr. 3K-3-499/2006). Teisės aktuose ir literatūroje yra pripažįstama, kad duomenys apie paslaugų tiekėjus ir vartotojus, jų atliekamas operacijas, turtinę padėtį gali būti laikomi komercine paslaptimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006). Ūkio subjektui priklausanti komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina jo pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, jos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą.

30Pagal šią CK 1.116 straipsnio 1 dalį dėl informacijos pripažinimo paslaptimi sprendžia jos savininkas, kuris, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, vertina, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali būti atskleista. Sprendžiant ar savininkas ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis įvardijo konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių – nustatė informacijos naudojimo tvarką, jos platinimo draudimus ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ėmėsi saugoti jo manymu saugotiną informaciją pasirašydamas su darbuotojais Įsipareigojimus neatskleisti komercinės, gamybinės paslapties (t. 1, b. l. 30-32; 43-45). Šiuose Įsipareigojimuose neatskleisti komercinės, gamybinės paslapties nustatyta, kad konfidenciali, t. y. slapta ir saugoma informacija ieškovo įmonėje laikoma informacija apie esamus ir potencialius tiekėjus, klientus ir partnerius, sudarytas sutartis; konkrečias teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų apimtis ir jų savikaina, konkrečias gaunamų paslaugų ar įgyjamų daiktų, prekių kainas; idėjos, komerciniai sumanymai ir įmonės veiklos strategijos realizavimo būdai ir kt. Taip pat šiuose Įsipareigojimuose įtvirtinta, kad darbuotojas, pasirašantis šį dokumentą įsipareigoja neatskleisti ir nenaudoti konfidencialios informacijos, taip pat ją saugoti. Įsipareigojimo neatskleisti komercinės, gamybinės paslapties 14 punkte yra nustatyta, kad asmuo nevykdęs pasirašytame įsipareigojime įtvirtintų pareigų ar jas vykdęs netinkamai turi atlyginti įmonei ir akcininkams padarytus nuostolius, materialinę ir/ar moralinę žalą, įskaitant ir negautas pajamas bei sumokėti 100 000 Lt baudą. Byloje esančius įsipareigojimus ieškovo vardu pasirašė direktorius A. N. ir konkretūs darbuotojai, kurie ir prisiimdavo tokio pobūdžio įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, kad A. N. būtų pasirašęs tokį Įsipareigojimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas negalėjo nežinoti kas ieškovo įmonėje laikoma konfidencialia informacija ar kokias pasekmes sukelia tokios informacijos atskleidimas, nes jis pasirašydavo kiekviename konkretaus Įsipareigojimo neatskleisti komercinės, gamybinės paslapties puslapyje. Konstatuotina, kad atsakovas A. N. neturėjo teisės atskleisti arba pasinaudoti komercinėje (gamybinėje) veikloje ieškovo informacija, kurią ieškovas pripažino komercine paslaptimi ir kurią jis sužinojo eidamas direktoriaus pareigas ieškovo įmonėje.

31Šie duomenys yra svarbūs vertinat atsakovo UAB ,,Railana“ sudarytos krovinių ekspedicijos sutarties, analogiškos ieškovo teikiamų ekspedijavimo paslaugų sutarčiai, sudarytos su ieškovo klientu UAB „SCT Lubricants“, sudarymo faktąs. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje komercine paslaptimi laikoma informacija, turinti tikrą ar potencialią gamybinę (komercinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir kurią saugo informacijos savininkas. Atsakovas A. N. pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą naudotis komercinę paslaptį sudarančia informacija, kuri jam tapo žinoma dėl jo darbo santykių su ieškovu BUAB „Logipolijos transportas“. Žinodamas informaciją apie ieškovo klientą, jo poreikius, sutarties su ieškovu sąlygas bei turinį, atsakovas A. N. pasinaudojo ja. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovas pagerino savo ir pablogino konkuravimo sąlygas ieškovui. Atsakovo UAB „Railana“ veikimas toje pačioje rinkoje, kaip ir ieškovas leido pasinaudoti komercine paslaptimi siūlant ekspedijavimo paslaugas, analogiškas toms, kurias siūlė ieškovas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai veikdami toje pačioje krovinių ekspedijavimo paslaugų rinkoje privalėjo laikytis susilaikyti nuo veiksmų, prieštaraujančių ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Atsakovas savo ūkinėje veikloje, naudodamas ieškovo komercinę paslaptį, padarė įstatyme nustatytos draudžiamosios normos pažeidimą, todėl privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

32Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Šia įstatymo norma nustatytas ne tik draudimas naudoti atitinkamai sužinotą komercinę paslaptį sudarančią informaciją, bet ir tai, kad šis draudimas galioja tik tam tikrą laiką (vienerius metus), jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Taigi pagal įstatymą laiko trukme nustatytas draudimas naudoti darbo santykių pagrindu sužinotą komercinę paslaptį nereiškė atsakovo ūkinės veiklos laisvės paneigimo, nes, suėjus įstatymo nustatytam terminui, atsakovas turėjo teisę konkuruoti su ieškovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007).

33Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad atsakovas šio įstatymo nustatyto draudimo nepažeidė, argumentuojant, kad informacija apie kitų ūkio subjektų, veikiančių atitinkamoje rinkoje, įskaitant ieškovą, taikomas paslaugų kainas, atsakovui UAB „Railana“ galėjo būti prieinama ir be atsakovo A. N. disponavimo atitinkama informacija, vedant derybas su potencialiais klientais. Pirmos instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tokio turinio informacija UAB „Railana“ buvo perduota atsakovo A. N., ar kad šio atsakovo turima informacija dar buvo aktuali atsižvelgiant į rinkos pokyčius per atitinkamą laikotarpį. Informaciją apie tai, kad bendrovės Balticum Logistics LLP ir UAB „SCT Lubricants“ yra ieškovo klientai, teismas taip pat nelaikė komerciškai vertinga informacija, kuri būtų galėjusi suteikti nepagrįstą konkurencinį pranašumą UAB „Railana“. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas A. N., žinodamas apie tokius ieškovo klientus, galėjo su jais susisiekti pasiūlydamas UAB „Railana“ teikiamas paslaugas, nesuteikė nepagrįsto konkurencinio pranašumo UAB „Railana“ prieš ieškovą.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Lesto (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių perėmėjas) v. J. K. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-356/2011; 2006 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Svarbu pažymėti, kad tokios bylos, kaip kad nagrinėjamoji, atveju įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti, nagrinėjant šios kategorijos bylas, nes priešingu atveju dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir dėl to gaunant pelną (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo). Kartu pažymėtina, kad paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą bei dėl tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma (buvusio ieškovo bendrovės direktoriaus atsakovo A. N. perėjimas dirbti į konkuruojantį verslo subjektą, kur sudaromos sąlygos pasinaudoti dėl darbo ieškovo bendrovėje turima konfidencialia informacija, ieškovo bendrovės pelno sumažėjimas, sandorio su tuo pačiu klientu sudarymas ir pan.) sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo neteisėtai pasinaudota ieškovo komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota.

35Apibendrinus tai, kas pasakyta teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai neatliko nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neatskleidė komercinės paslapties, nepasinaudojo A. N. dėl darbo ieškovo įmonėje gauta slapta informacija, siekiant pritraukti ieškovo klientą UAB „SCT Lubricants“.

36Dėl kliento UAB „SCT Lubricants“

37Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo A. N. veikimas UAB „Railana“ interesais pasinaudojant ieškovo įmonėje sukaupta informacija apie klientus jų kontaktinius duomenis, teikiamų paslaugų kainodara ir pan., vertintinas kaip neatitinkantis sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, prieštarauja gerai moralei ir galėjo pakenkti konkuruojančio ūkio subjekto – ieškovo teisėtiems interesams. Žinodamas slaptą, saugomą ir vertingą informaciją apie ieškovo klientus atsakovas A. N. pradėjo eiti UAB „Railana“ direktoriaus pareigas, ši įmonė ėmė dalyvauti analogiškoje ieškovo veiklai rinkoje pasinaudojant darbo pas ieškovą laikotarpiu sukaupta informacija apie klientus, paslaugų kainodarą, siūlant ieškovo klientui UAB „SCT Lubricants“ sudaryti naują sutartį su UAB „Railana“. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš dalies dėl tokių veiksmų ieškovas prarado turėtą klientą UAB „SCT Lubricants“ ir iš jo gautas pajamas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „SCT Lubricants“ buvo pirmas atsakovo UAB „Railana“ klientas, 2008 m. birželio 16 d. pasirašydamas Krovinių ekspedicijos sutartį Nr. 01/2008 su šiuo klientu (t. 1, b. l. 143-147) atsakovas UAB „Railana“ faktiškai pradėjo savo veiklą, t. y. įmonė įregistruota LR Juridinių asmenų registre 2008 m. gegužės 26 d., steigimo sutartis pasirašyta – 2008 m. gegužės 7 d. (t. 1, b. l. 49-54), galėjo ją sėkmingai plėtoti, pagerino savo ir pablogino konkuravimo sąlygas ieškovui. Tokia veikla yra nesąžininga, nes neatitinka geros ūkinės praktikos ar normalių verslo papročių, be to, ji laikytina pakankamai reikšminga, nes turėjo neigiamą įtaką ieškovo galimybėms varžytis rinkoje, tuo darydama jam žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai neįrodė aplinkybės, jog pats ieškovo klientas UAB „SCT Lubricants“ kreipėsi į ką tik susikūrusią UAB „Railana“ siūlydamas bendradarbiauti, o priešingai teismo posėdžio metu liudytojas V. T., UAB „SCT Lubricants“ komercijos direktorius, teigė, jog jų įmonė nesireklamuoja, kaip ekspedijavimo paslaugų pirkėjai, tiekėjai patys kreipiasi į juos su pasiūlymais teikti šios rūšies paslaugas, atsakovai taip pat pateikė komercinį pasiūlymą, kuris UAB „SCT Lubricants“ tenkino. V. T. teigimu, atsakovų pateiktas pasiūlymas bendradarbiauti buvo žymiai ekonomiškai naudingesnis. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir Vilniaus miesto prokuratūros 2012 m. balandžio 17 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuoti V. T. parodymai (t. 8, b. l. 29-35). Tačiau teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pradėjusi bendradarbiauti su atsakovu UAB „Railana“ UAB „SCT Lubricants“ nenutraukė santykių su ieškovu, t. y. UAB „SCT Lubricants“ tuo pat metu buvo ir atsakovo UAB „Railana“ ir ieškovo UAB „LLG transportas“ klientas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pats ieškovas 2008 metais nutraukė komercinius santykius su UAB „SCT Lubricants“ ir nustojo bendradarbiauti su buvusiu klientu (t. 8, b. l. 46-50).

38Apibendrinant tai, kas pasakyta apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai neįrodė fakto, jog ieškovo klientas UAB „SCT Lubrikants“ pats kreipėsi į atsakovus dėl sutarties sudarymo, o priešingai, žinodamas ieškovo ir jo kliento UAB „SCT Lubricants“ Krovinių ekspedijavimo sutarties sąlygas, nes A. N. eidamas ieškovo direktoriaus pareigas šią sutartį buvo pasirašęs (t. 2, b. l. 112-118), pasinaudojo dėl darbo ieškovo įmonės direktoriaus pareigose sužinota slapta informacija apie klientą UAB „SCT Lubricants“, jo poreikius, interesus ir tai sudarė sąlygas atsakovui pradėti dalyvauti teikiamų paslaugų rinkoje ieškovo sąskaitą, pateikti žymiai naudingesnį nei ieškovo komercinį pasiūlymą.

39Dėl kliento Balticum LLC

40Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovo klientas Balticum Logistic LLP iš ieškovo kliento Balticum LLC perėmė visas šios bendrovės teises ir pareigas pagal 2006 m. rugpjūčio 25 d. krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. 2006/240 (t. 2, b. l. 122-128). Ieškovo teigimu Balticum Logistics LLP ir Balticum LLC yra vienas ir tas pats juridinis asmuo, o tai leidžia teigti, kad atsakovas A. N. eidamas ieškovo UAB „Logipolijos transportas“ direktoriaus pareigas sužinojo komercinę informaciją, susijusią su ieškovo ir Balticum LLC sutarties sąlygomis ir ja pasinaudojo sudarydamas sutartį su Balticum Logistic LLP jau eidamas atsakovo UAB „Railana“ direktoriaus pareigas. Tuo apeliantas grindžia savo teiginį, kad atsakovas atlikdamas nesąžiningos konkurencijos veiksmus pritraukė ir sudarė sutartį su ieškovo klientu Balticum LLC. Atsiliepime į šį apeliacinio skundo argumentą A. N. ir UAB „Railana“ teigia, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovo klientas Balticum Logistic LLP yra ieškovo kliento Balticum LLC teisių ir pareigų perėmėjas, o priešingai, atsakovas pateikė į bylą 2011 m. kovo 28 d. savo kliento Balticum Logistic LLP atsakymą į prašymą atskleisti informaciją Nr. 135, kuriame teigiama, kad įmonė Balticum LLC jam nėra žinoma (t. 2, b. l. 167-170). Pirmos instancijos teismas sprendė, kad įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad įmonės Balticum Logistic LLP ir Balticum LLC yra tapačios. Taip pat pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo A. N. ir ieškovo darbo santykiai pasibaigė 2007 m. rugpjūčio 31 d., o, Balticum Logistic LLP teigimu (t. 2, b. l. 167-170), sutartis tarp pastarojo ir ieškovo UAB „Logipolijos grupė“ buvo sudaryta tik 2008 metų pavasarį, tad informacijos susijusios nei su sutarties sąlygomis nei su kita kliento komercine informacija atsakovas A. N., jau nebedirbdamas ieškovo įmonėje, negalėjo žinoti. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus teisingai konstatavo, kad ieškovas neįrodė fakto, jog Balticum Logistic LLP iš Balticum LLC perėmė visas šios bendrovės teises ir pareigas, o į bylą pateiktas Kainų ir apmokėjimo sąlygų suderinimo aktas (t. 2, b. l. 129), kurį 2008 m. birželio 30 d. pasirašė ieškovas ir Balticum Logistic LLP, kaip priedą prie minėtos Krovinių ekspedijavimo sutarties Nr. 2006/240 negali būti vertinamas, kaip pakankamas pagrindas tokiai išvadai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Balticum LLC teisių ir pareigų perėmimo faktą privalo įrodyti ieškovas, teigiantis, kad šios įmonės tarpusavyje yra susijusios daugiau, nei Balticum Logistic LLP vykdytais pavieniais atsiskaitymais, pagal tarp ieškovo ir jo kliento Balticum LLC sudarytą krovinių ekspedijavimo sutartį.

41Atsižvelgiant į pasakytą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog atsakovai neatliko nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir nepasinaudojo atsakovo A. N. darbo santykių su ieškovu metu gauta informacija, siekiant pritraukti ieškovo klientą Balticum LLC, sudaryti su juo krovinių ekspedijavimo paslaugų teikimo sutartį tuo pakenkiant ieškovo galimybėms konkuruoti.

42Dėl žalos dydžio nustatymo ir jos atlyginimo

43Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. Žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais CK, nes Konkurencijos įstatyme nenustatyta jokių specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti apskaičiuojama žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ ir kiti v. individuali R. D. įmonė „Kertupis“, bylos Nr. 3K-3-166/2004; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtą veikimą ar neveikimą), atsiradusią žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo fakto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti sudėtinga įvardyti ir įrodyti tikslų nuostolių dydį. Nagrinėjant tokios kategorijos bylas, būtina turėti omenyje tai, kad siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, taigi ir neteisėtos, naudos gavimą kitų asmenų sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ ir kiti v. individuali R. D. įmonė „Kertupis“, bylos Nr. 3K-3-166/2004). Jau buvo minėta ir dėl įrodinėjimo ypatumų tokios kategorijos bylose. Be to, kaip nurodoma teismų praktikoje, civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007; kt.). Pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 str.) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

44Vilniaus apygardos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovas neatliko nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir dėl to nuostoliai neatsirado. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad toks pirmos instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas todėl naikintinas.

45Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovas nesąžiningai konkuravo, ieškovui turi būti apskaičiuotas padarytos žalos dydis ir ji turi būti atlyginta.

46Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pats siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas, dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, tuo pačiu ir neteisėtos naudos gavimą kitų asmenų sąskaita. Taigi, visų pirma, dėl nesąžiningos konkurencijos atsakovas gali gauti tam tikrą turtinę naudą, pavyzdžiui, pajamas (CK 6.249 str. 1 d.). Atsakovo dėl nesąžiningos konkurencijos gautos pajamos gali būti laikomos ieškovo nuostoliais, nes teisėje galioja bendras principas, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį atsakovo gauta turtinė nauda už tą laikotarpį, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, gali būti pripažinta ieškovo nuostoliais. Atsakovo pajamos, gautos už tą laikotarpį, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus (jeigu įrodomas priežastinis ryšys tarp šių pajamų ir neteisėtų veiksmų), yra bene svarbiausias kriterijus, kuris naudotinas apskaičiuojant nesąžininga konkurencija padarytą žalą. Dėl nesąžiningos konkurencijos ieškovas gali prarasti dalį kontrahentų, tam tikrą rinkos dalį, gali sumažėti jo veiklos apimtys. Tokiu atveju nesąžininga konkurencija padaryta žala gali pasireikšti ieškovo negautomis pajamomis. Tuo apibūdinamas dar vienas ieškovo patirtos žalos apskaičiavimo kriterijus. Atsakovų neteisėtai konkuruojant gautos naudos, o tuo pačiu ieškovo prarastų pajamų, kaip netiesioginių nuostolių, fakto kriterijumi teisėjų kolegija vadovaujasi konstatuodama atsakovų pareigą atsakyti už ieškovui padarytą žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio mėn. 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-650/2008).

47Ieškovas ieškiniu dėl žalos atlyginimo pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo (T. 7, b. l. 94-96) prašo priteisti iš atsakovų solidariai 493 165,38 Lt nuostolių atsiradusių dėl atsakovų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų perviliojant ieškovo klientus „Balticum Logistics LLP“ ir UAB „SCT Lubricants“. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų jis negavo 195 802,00 Lt pajamų, tačiau nenurodo kuri dalis iš šių negautų pajamų yra susijusi su Balticum Logistics LLP, o kuri – su UAB „SCT Lubricants“. Atitinkamai ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB „Railana“ nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo iki ieškinio teismui pateikimo datos neteisėtai, t. y. dėl jos bei A. N. atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, gavo 297 363,38 Lt pelno. Šiuo atveju ieškovas taip pat neišskiria, kiek pelno neteisėtai atsakovai gavo dėl sutartinių santykių su UAB „SCT Lubricants“ sukūrimo.

48Pirmos instancijos teismas nesprendė klausimo dėl nuostolių dydžio, jų atsiradimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, bylos duomenimis, nepakanka įrodymų spręsti dėl priežastinio ryšio tarp visos ieškovo nurodytos patirtos žalos ir atsakovų veiksmų, nes apyvartai ir sumažėjusioms pajamoms galėjo turėti įtakos tiek kiti ekonominio (objektyvaus) pobūdžio veiksniai, tiek ir su paties ieškovo bendrovės vykdoma veikla susiję veiksniai – ieškovui 2010 m. liepos 12 d. buvo iškelta bankroto byla, bendradarbiavimo su UAB „SCT Lubricants“ nutraukimo inicijavimas. Taip pat žalos atsiradimui ir jos dydžio nustatymui svarbūs gali būti su ieškovu per akcininkus susijusios įmonės UAB „Vagolita“ įsteigimo 2011 m. rugpjūčio 3 d., ieškovo kliento ir darbuotojų perėjimo į šią įmonę faktai. Bylos duomenimis naujai įsteigta UAB „Vagolita“ šiuo metu sėkmingai bendradarbiauja su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu likviduoto ieškovo klientu UAB „SCT Lubricants“ (t. 8, b. l. 46-50).

49Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, susijusias su bendrovių komercinių paslapčių samprata, jų teisine apsauga (CK 1.116 straipsnio 1 dalis, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; nesprendė reikalavimo dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto pasinaudojimo kitai bendrovei priklausančia komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruojant (CK 6.249 straipsnio 1, 2 dalys, 6.6 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis), pagrįstumo, dydžio ir atlyginimo, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

50Apibendrinat pasakytą, apeliacinės instancijos teismas aukščiau konstatavęs, kad atsakovai A. N. ir UAB „Railana“ atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai geriems papročiams, A. N. atskleidė komercinę paslaptį UAB „Railana“ dėl to pritraukė ieškovo klientą UAB „SCT Lubricants“ su kuriuo atsakovas sudarė krovinių ekspedijavimo sutartį. Dėl šių veiksmų ieškovas patyrė nuostolių. Apskaičiuoti žalos dydį, t. y. išspręsti klausimą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas pagal į bylą pateiktus įrodymus neturi galimybės, todėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio nustatymo ir jų priteisimo klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

52Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „LLG transportas“ pareikštu atsakovams UAB „Railana“ ir... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovo BUAB „LLG... 7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas BUAB „LLG... 8. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami konstatuoti... 9. Teismas padarė išvadą, kad tam tikrų klientų perėjimas iš vienos... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu apeliantas BUAB „LLG transportas“ prašo panaikinti... 12. 1. Ieškovas tinkamai, CPK nustatyta tvarka aiškiai pagrindė ir įrodė,... 13. 2. Teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodė, kad ieškovo parengtame... 14. 3. Ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu detaliai išdėstė neteisėtų... 15. 4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo,... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Railana“ ir A. N. prašo... 17. 1. Ieškovas nuo pat pradžios vengė vykdyti CPK 7 straipsnyje įtvirtintą... 18. 2. Apeliacinio skundo argumentai yra aiškiai nepagrįsti, nes pirmosios... 19. 3. Ieškovas neįrodė, kad įmonėje buvo patvirtintas komercinę paslaptį... 20. 4. Ieškovo į bylą pateikti dokumentai, ieškovo manymu įrodantys ieškinio... 21. 5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad informacija apie kitų ūkio... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 23. teisiniai argumentai ir išvados... 24. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios... 25. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo... 26. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo... 27. Konkurencijos įstatymo (nagrinėjamam ginčui aktuali 1999 m. kovo 23 d.... 28. Komercinė paslaptis apibrėžta CK 1.116 straipsnyje, kurio 1 dalyje... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl komercinės paslapties sampratos... 30. Pagal šią CK 1.116 straipsnio 1 dalį dėl informacijos pripažinimo... 31. Šie duomenys yra svarbūs vertinat atsakovo UAB ,,Railana“ sudarytos... 32. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems... 33. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su Vilniaus apygardos... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių... 35. Apibendrinus tai, kas pasakyta teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos... 36. Dėl kliento UAB „SCT Lubricants“ ... 37. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo A. N.... 38. Apibendrinant tai, kas pasakyta apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 39. Dėl kliento Balticum LLC ... 40. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmos instancijos teismas... 41. Atsižvelgiant į pasakytą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 42. Dėl žalos dydžio nustatymo ir jos atlyginimo ... 43. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai,... 44. Vilniaus apygardos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovas... 45. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovas... 46. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pats siekis nesąžiningai... 47. Ieškovas ieškiniu dėl žalos atlyginimo pareiškimu dėl ieškinio dalyko... 48. Pirmos instancijos teismas nesprendė klausimo dėl nuostolių dydžio, jų... 49. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmos... 50. Apibendrinat pasakytą, apeliacinės instancijos teismas aukščiau... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą ir...