Byla 1A-455-309-2012
Dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 4 ( keturiems) metams

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei, gynėjui advokatui Algiui Staškūnui, nuteistajam G. Ž., nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams I. G., J. G., jų atstovui advokatui Sauliui Alysui

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 4 ( keturiems) metams.

3Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2009-11-20 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4I. G. ir J. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Priteista iš nuteistojo G. Ž. 41417,90 (keturiasdešimt vienas tūkstantis keturi šimtai septyniolika) litų 90 centų I. G. ir J. G. naudai, neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Likusi dalis ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

5Iš Telšių rajono apylinkės teismo sąskaitos pervesta į I. G., asmens kodas ( - ) sąskaitą Nr. ( - ), 2000 (du tūkstančiai) litų, sumokėti nuteistojo G. Ž., nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti.

6R. K. ieškinys tenkintas, priteista iš nuteistojo G. Ž. 5950,10 (penkis tūkstančiai devynis šimtai penkiasdešimt) litų 10 centų neturtinės žalos atlyginimui R. K. naudai.

7I. G. ir J. G. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, civilinio proceso tvarka.

8Civilinis ieškinys atsakovo „( - )“ Lietuvos filialo atžvilgiu, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestas.

9Iš nuteistojo G. Ž. priteista proceso išlaidų 56,93 Lt Telšių rajono apylinkės teismo naudai, įmonės kodas ( - ), atsiskaitomoji sąskaita ( - ) „( - )“ banke.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

11G. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 25 d., apie 12.10 val., Telšių rajone, kelyje ( - ), vairuodamas automobilį „BMW 318“, valst. Nr. ( - ), nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto nurodytus reikalavimus, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nepraleido artėjančio prie sankryžos pagrindiniu keliu automobilio „Dodge Caravan“, valst. Nr. ( - ), vairuojamo R. K., ir su juo susidūrė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 158 punkte nurodytus reikalavimus, ko pasėkoje automobilio ,,BMW 318“, valst. Nr. ( - ) keleivis M. G., dėl kūno sumušimo, lydimo kairiosios plautinės arterijos plyšimo besikomplikavusiu ūmiu vidiniu nukraujavimu, šoku po nukraujavimo, koma, nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, 2011-05-25, 14.20 val. ( - ) ligoninėje mirė, o automobilio ,,Dodge Caravan“, valst. Nr. ( - ) vairuotojui R. K., dėl muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos galvoje, kraujosruvos kairės akies obuolio junginėje, galvos smegenų sukrėtimo, kairio dešimto šonkaulio lūžio, poodinės kraujosruvos dešinio kelio sąnario srityje, lydimo kraujo išsiliejimo į kelio sąnarį, dešinio šlaunikaulio išorinio krumplio lūžio, galvos smegenų sukrėtimo, veido muštinės žaizdos, nesunkiai sutrikdė sveikatą.

12Nuteistasis G. Ž. apeliaciniu skundu prašo 2012 m. kovo 21 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės atžvilgiu pritaikius BK 75 straipsnį nuosprendžio vykdymą atidėti. Sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumas civiliniams ieškovams – I. G. ir J. G. iki 20000 Lt, o R. K. iki 3000 Lt.

13Apeliantas mano, kad nuosprendis jo atžvilgiu dalyje dėl bausmės paskyrimo, taikant realią laisvės atėmimo bausmę ir patenkintų civilinių ieškinių dydžio, yra nepagrįstas, nuosprendį skundžia tik šioje dalyje.

14Nurodo, kad teismas konstatavo, jog jo kaltę įrodo jo paties prisipažinimas, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialistų išvados. Su tokiomis teismo išvadomis sutinka ir jų neginčija. Pagrįsta ir teismo išvada dėl jo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo. Jis pats kaltu prisipažino visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, jog jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl įvykdyto nusikaltimo kaltu visiškai prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi, taip pat padėjo nustatyti faktines bylos aplinkybes, bei objektyvią tiesą šioje byloje. Autoįvykio metu buvo blaivus.

15Teigia, kad teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, jog pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo visišką prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, kuri numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau tai tiesioginės įtakos bausmės dydžiui ir atlikimo būdui neturėjo. Teismas taip pat privalėjo taikyti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savanoriškai atlygino dalį žalos, nes I. ir J. G. iš teismo depozitinės sąskaitos jiems yra pervesti jo įmokėti 2000 Lt.

16Teigia, kad jis pats autoįvykio metu patyrė sužalojimus, kurių pasekmes jaučia iki šio laiko. Šiuo metu jis dirba pagal patentą, gauna pajamas ir būdamas laisvėje galėtų greičiau atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą.

17Teismas realios laisvės atėmimo bausmės skyrimą motyvavo tuo, kad praeityje buvo baustas administracine tvarka, yra teistas.

18Nurodo, kad 2009-11-20 teistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už vagystę ir BK 187 straipsnio 1 dalį, už turto sugadinimą. Taigi šie nusikaltimai nėra giminingi ir nuoroda į BK 56 straipsnį čia taikoma netinkamai. Atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras siūlė jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kai padaromas neatsargus nusikaltimas ir skiriama laisvės atėmimo bausmė ne daugiau kaip 6 metams, nuosprendžio vykdymas gali būti atidėtas. Dėl šių priežasčių mano, kad teismas nustatęs galutinę bausmę, galėjo taikyti BK 75 straipsnį ir nuosprendžio vykdymą atidėti. Mano, kad jam paskirtoji bausmė prieštarauja BK 54 straipsnio nuostatoms.

19Taip pat mano, kad teismas reikiamai neįvertino aplinkybių susijusių su neturtinės žalos dydžio nustatymu ir priteisimu nukentėjusiesiems. Teismas I. ir J. G. priteisė 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o atėmus gautą draudimo sumą, iš jo priteisė 41417,90 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o R. K. 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atėmus iš draudimo gautą suma, 5950,10 Lt.

20Nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir jos priteisimo civiliniams ieškovams nėra motyvuota ir neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Teismas neatsižvelgė į jo pajamas, į turtinę jo padėtį, kad jis jokio nekilnojamojo turto neturi ir padeda savo šeimai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo teisė sumažinti žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiant į kaltininko turtinę padėtį. Teismų praktikoje atsižvelgiama ir į šeimyninę padėtį, nusikaltimo priskyrimą tyčinių ar neatsargių nusikaltimų kategorijai. Taip pat mano, kad priteistos sumos neatitinka ir teisminėje praktikoje besiformuojančių tokiose bylose priteisiamų žalos sumų dydžių. M. G. buvo jo draugas, iš esmės kartu važiavo jo (M. G.) prašymu. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apeliantas mano, kad atsižvelgiant visiškai pakankama suma neturtinei žalai atlyginti I. G. ir J. G. būtų 20000 Lt, o R. K. 3000 Lt.

21Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai bei jų atstovas, prašė apeliacinį skundą atmesti.

22Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

23Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai G. Ž. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

24Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo 2012 m. kovo 21 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės atžvilgiu pritaikius BK 75 straipsnį nuosprendžio vykdymą atidėti. Sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumas civiliniams ieškovams – I. G. ir J. G. iki 20000 Lt, o R. K. iki 3000 Lt., todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.

25Nuteistojo G. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Telšių rajono apylinkės teismo 2012-03-21 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas, 4 punktas).

26Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo

27Pagal teismų praktiką teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 14 punktas).

28Taigi įstatymas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) įpareigoja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Tokia aplinkybė byloje nenustatyta, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymas nebuvo galimas.

29Tačiau BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos (teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes) nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tuo atveju, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tuomet atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, kuris sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra nuoširdžios ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2007, 2K-77/2009).

30Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad: nuteistojo perduota nukentėjusiems I. G. ir J. G. 2000 Lt suma nėra pakankamai didelė palyginus su šiems nukentėjusiems priteista 50 000 Lt suma; nukentėjusiajam R. K. priteistos žalos jis visiškai neatlygino. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad nuteistasis, po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, nesistengė atlyginti nukentėjusiems padarytą neturtinę žalą. Taigi tokie nuteistojo G. Ž. veiksmai verčia abejoti jo nuoširdžiomis pastangomis atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

31Esant šioms aplinkybėms taikyti BK 59 straipsnio 2 dalį ir pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kai nuteistasis atlygino dalį žalos, kuri sudaro tik 4 procentus nuo nukentėjusiesiems I. G. ir J. G. priteistos sumos, nėra pagrindo, nes tokia dalis nevertintina kaip pakankamai didelė.

32Dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir paskirtos bausmės dydžio

33BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Juose pasakyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Be to, jis laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7)atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

34Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir nurodė, kad apeliantas neatsargų nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

35Kolegija pažymi, jog pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šis BK bendrosios dalies straipsnis numato teismo pareigą skiriamos bausmės dydį pradėti skaičiuoti nuo jos vidurkio ir individualizuojant bausmę atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

36Nagrinėjamojoje byloje nuteistojo G. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. BK 281 straipsnio 5 dalies numatytos sankcijos vidurkis – laisvės atėmimas 4 metai. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl skiriama bausmė lygi numatytam sankcijos vidurkiui. Kolegijos nuomone nuteistajam G. Ž. skirtina mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei sankcijos vidurkis, nes padarytas neatsargus nusikaltimas.

37Nuteistasis G. Ž. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras siūlė jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kai padaromas neatsargus nusikaltimas ir skiriama laisvės atėmimo bausmė ne daugiau kaip 6 metams, nuosprendžio vykdymas gali būti atidėtas. Dėl šių priežasčių mano, kad teismas nustatęs galutinę bausmę, galėjo taikyti BK 75 straipsnį ir nuosprendžio vykdymą atidėti. Mano, kad jam paskirtoji bausmė prieštarauja BK 54 straipsnio nuostatoms.

38Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

39BK 75 straipsnyje nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą ar jam paskirta subendrinta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Vis dėlto sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, turinčiam teistumą, naujai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pavyzdžiui, labai teigiamai apibūdinama nuteistojo asmenybė, nusikalstama veika padaryta ypač nepalankiai susiklosčius situacijai) bei kitus bylos duomenis ( kasacinė byla Nr. 2K-228/2010).

40Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis G. Ž. nekartą buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Jam buvo taikytos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau išvadų nedarė ir vėl padarydavo naujas nusikalstamas veikas. Už paskutinį kartą padarytas tyčines nusikalstamas veikas jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas. Bausmės vykdymo atidėjimo metu neatsargią nusikalstamą veiką padarė grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Autoįvykio metu buvo sukeltos labai sunkios pasekmės, padarytos turtinės žalos neatlygino, neturtinės žalos atlygino labai nedidelę dalį, todėl jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra pagrindo.

41Įgyvendindama BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą teismo teisę parinkti laisvės atėmimo atlikimo vietą, taip pat atsižvelgdama į BVK 90 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė atliktina atvirojoje kolonijoje.

42Dėl apelianto argumentų dėl neturtinės žalos dydžio

43Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas reikiamai neįvertino aplinkybių susijusių su neturtinės žalos dydžio nustatymu ir priteisimu nukentėjusiesiems. Teigia, kad nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir jos priteisimo civiliniams ieškovams nėra motyvuota ir neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Teismas neatsižvelgė į jo pajamas, į turtinę jo padėtį, kad jis jokio nekilnojamojo turto neturi ir padeda savo šeimai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo teisė sumažinti žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiant į kaltininko turtinę padėtį. Teismų praktikoje atsižvelgiama ir į šeimyninę padėtį, nusikaltimo priskyrimą tyčinių ar neatsargių nusikaltimų kategorijai. Taip pat mano, kad priteistos sumos neatitinka ir teisminėje praktikoje besiformuojančių tokiose bylose priteisiamų žalos sumų dydžių. M. G. buvo jo draugas, iš esmės kartu važiavo jo (M. G.) prašymu. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apeliantas mano, kad atsižvelgiant visiškai pakankama suma neturtinei žalai atlyginti I. G. ir J. G. būtų 20000 Lt, o R. K. 3000 Lt.

44Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

45Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteista ir 150 000 Lt, ir 120 000 Lt, ir 50 000 Lt, ir 40 000 Lt, ir 25 000 Lt, ir 20 000 Lt, (kasacinės bylos Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-353/2009, 2K-399/2009, Nr. 2K-4/2011).

46Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nurodė, jog nukentėjusius I. G. ir J. G. su eismo įvykyje žuvusiu M. G. siejo artimi giminystės ryšiai, jie kartu gyveno, motyvuotai konstatavo, kad sūnaus netektis tėvams yra didelis dvasinis sukrėtimas, dėl to jie išgyvena bei patiria dvasines kančias. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje, įvertino ir tai, kad žala nukentėjusiems padaryta neatsargia kaltės forma, taip pat atsižvelgė į nuteistojo G. Ž. turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes ir sumažino nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. G. ir J. G. bei R. K. prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti.

47Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 5 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino G. Ž. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų interesus, teisingai suprato įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Priteisdamas iš nuteistojo G. Ž. neturtinę žalą nukentėjusiems bei civiliniams ieškovams, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekdamas išlaikyti skirtingų nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą.

48Dėl prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti

49Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į apeliacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

50Šioje byloje nuteistojo G. Ž. skundas iš dalies tenkinamas, taigi dalis turėtų atstovavimo išlaidų priteistina iš nuteistojo. Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, nukentėjusiesiems I. G. ir J. G. iš nuteistojo priteistinos sumos dydis mažinamas iki 400 Lt.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais

Nutarė

52Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendį:

53G. Ž. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

54Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2009-11-20 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

55Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

56Priteisti iš G. Ž. 400 (keturis šimtus) litų J. G. naudai už advokato dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta... 4. I. G. ir J. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas... 5. Iš Telšių rajono apylinkės teismo sąskaitos pervesta į I. G., asmens... 6. R. K. ieškinys tenkintas, priteista iš nuteistojo G. Ž. 5950,10 (penkis... 7. I. G. ir J. G. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos... 8. Civilinis ieškinys atsakovo „( - )“ Lietuvos filialo atžvilgiu, dalyje... 9. Iš nuteistojo G. Ž. priteista proceso išlaidų 56,93 Lt Telšių rajono... 10. Teisėjų kolegija... 11. G. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 25 d.,... 12. Nuteistasis G. Ž. apeliaciniu skundu prašo 2012 m. kovo 21 d. Telšių rajono... 13. Apeliantas mano, kad nuosprendis jo atžvilgiu dalyje dėl bausmės paskyrimo,... 14. Nurodo, kad teismas konstatavo, jog jo kaltę įrodo jo paties prisipažinimas,... 15. Teigia, kad teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, jog pripažįsta... 16. Teigia, kad jis pats autoįvykio metu patyrė sužalojimus, kurių pasekmes... 17. Teismas realios laisvės atėmimo bausmės skyrimą motyvavo tuo, kad praeityje... 18. Nurodo, kad 2009-11-20 teistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už vagystę ir... 19. Taip pat mano, kad teismas reikiamai neįvertino aplinkybių susijusių su... 20. Nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir jos priteisimo... 21. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 22. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 23. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal... 24. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos... 25. Nuteistojo G. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Telšių rajono... 26. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo... 27. Pagal teismų praktiką teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 28. Taigi įstatymas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) įpareigoja atlyginti ar... 29. Tačiau BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos (teismas gali pripažinti... 30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad: nuteistojo perduota... 31. Esant šioms aplinkybėms taikyti BK 59 straipsnio 2 dalį ir pripažinti... 32. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir paskirtos bausmės dydžio... 33. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Juose... 34. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į visas BK 54... 35. Kolegija pažymi, jog pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs... 36. Nagrinėjamojoje byloje nuteistojo G. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių... 37. Nuteistasis G. Ž. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad... 38. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, esant BK 75 straipsnio 1 dalyje... 39. BK 75 straipsnyje nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės... 40. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis G. Ž. nekartą buvo teistas... 41. Įgyvendindama BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą teismo teisę parinkti... 42. Dėl apelianto argumentų dėl neturtinės žalos dydžio... 43. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas reikiamai... 44. Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 45. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet... 46. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nurodė,... 47. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino... 48. Dėl prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ... 49. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį... 50. Šioje byloje nuteistojo G. Ž. skundas iš dalies tenkinamas, taigi dalis... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 52. Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendį:... 53. G. Ž. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems)... 54. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę... 55. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 56. Priteisti iš G. Ž. 400 (keturis šimtus) litų J. G. naudai už advokato...