Byla 2A-835-943/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Doleta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-47-431/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sartė“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Kleta“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Doleta“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Tarp ieškovės UAB „Kleta“ ir atsakovės UAB „Vilniaus Doleta“ 2008 m. balandžio 9 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. TT-233, pagal kurią atsakovė sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo pagaminti medžio/aliuminio langus ir atlikti jų montavimo darbus bei suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti medžio/aliuminio/stiklo erkerį gyvenamosios paskirties pastate su negyvenamosios paskirties patalpomis už 606 000 Lt. 2008 m. rugpjūčio 28 d. tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas Nr. 3 „dėl papildomų darbų pagal 2008-04-09 Rangos sutartį Nr. TT-233“, pagal kurį ieškovės užsakymu už 100 000 Lt sumą atsakovė įsipareigojo papildomai pagaminti, sumontuoti 22 vnt. medinių langų, kaustytų aliuminiu. 2008 m. rugsėjo 26 d. šalys sudarė susitarimą Nr. 4 „dėl papildomų darbų pagal 2008-04-09 Rangos sutartį Nr. TT-233“, kuriuo sulygo, kad atsakovė už 3709 Lt sumą papildomai pagamins 1 medinį langą, kaustytą aliuminiu.
  2. Ieškovė nurodė, kad atėjus šaltajam periodui, išryškėjo atliktų darbų defektai – kai kurie pagaminti ir sumontuoti langai bei durys yra nesandarūs, praleidžia vėją. Ieškovė raštu informavo apie tai atsakovę ir paprašė pašalinti defektus. Be to, ieškovė nustatė, kad blogai pritvirtinta ir stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcija, kuri pučiant vėjui stipriai vibruoja bei neatlieka savo funkcijos, todėl ieškovė pareikalavo pašalinti šiuos trūkumus. Nors atsakovė raštu pažadėjo trūkumus pašalinti laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. gruodžio 4 d., tačiau defektai nebuvo pašalinti. Dėl to ieškovė pakartotinai raštu kreipėsi į atsakovę. Atsakydama atsakovė nurodė, kad defektų likvidavimo darbus nukelia dar vėlesniam terminui – lietaus nuvedimo nuo stiklinio erkerio problemas pažadėjo pašalinti 2009 m. gruodžio 21 d., o stumdomų durų defektus sutvarkyti 2010 m. sausio 4 – 22 d. d. Dėl tokio atsakovės delsimo pašalinti durų sandarumo problemas, ieškovė patyrė nuostolių dėl padidėjusių šildymo kaštų.
  3. Ieškovės užsakymu buvo atlikta gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato su laikino apgyvendinimo patalpomis, langų ir durų termovizinė diagnostika, kurios metu nustatyta, kad langai yra netinkamai sureguliuoti, nesandarūs, o kai kurie stiklo paketai yra su defektais, dėl ko nesulaiko patalpose šilumos. Apie tai raštu buvo pranešta atsakovei, tačiau pastaroji, motyvuodama tuo, kad visos problemos yra pašalintos, ištaisyti darbų trūkumus atsisakė.
  4. Ieškovė kreipėsi į draudikę AB „Lietuvos draudimas“ prašydama atlyginti nuostolius, tačiau draudikė nurodytus įvykius pripažino nedraudžiamaisiais ir nuostolius atlyginti atsisakė. Apie tai ieškovė informavo atsakovę ir pareikalavimo atlyginti nuostolius, tačiau toks reikalavimas buvo atmestas. Ieškovė darbų trūkumus nustatė per rangos sutartyje numatytą 5 metų garantinį terminą, atsakovė nustatytų defektų gera valia nepašalino, nors juos pripažino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą reikalaudama priteisti patirtus nuostolius – 715 123,35 Lt.
  5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pažymėjo, kad rangos darbai atlikti tinkamai. Pastate sumontavus naujus langus keičiantis metų laikams galėjo paaiškėti smulkūs langų reguliavimo netikslumai, dėl kurių sumažėja langų sandarumas. Tačiau net ir tinkamai sumontuotus ir sureguliuotus naujus langus jų eksploatavimo metu būtina periodiškai reguliuoti tam, kad būtų užtikrintas jų sandarumas. Apie būtinybę periodiškai reguliuoti langus bei galimybę sudaryti langų aptarnavimo sutartį ieškovė buvo informuota. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ir jos specialistai nėra sertifikuoti, galintys atlikti statybos medžiagų ir darbų ekspertizę, todėl šios įmonės išvados, kurias kartu su ieškiniu pateikė ieškovė, yra abejotinos.
  6. Pagal šalių sudarytos 2008 m. balandžio 9 d. rangos sutarties Nr. TT-223 8 punktą visai atsakovės produkcijai ir atliktiems darbams suteikta 5 metų garantija. Pati ieškovė pripažįsta, kad visi darbai atlikti 2008 m. rugsėjo, spalio, 2009 m. vasario mėnesiais. Statinys buvo pripažintas tinkamu naudotis 2009 m. kovo 25 d. Taigi, langų garantijos laikas turėjo pasibaigti vėliausiai 2014 m. kovo mėnesį, tačiau garantija jau nebegaliojo praėjus vieneriems metams, nes ieškovė atsisakė langų aptarnavimo paslaugų. Langų aptarnavimas turėjo būti atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus, tačiau iki šios dienos nė karto nebuvo atliktas. Taigi, dar iki ekspertizės paskyrimo (2014 m. birželio 9 d.) langų garantija buvo pasibaigusi ir jau vien dėl šios priežasties ekspertizės išvados, grindžiamos po 9 metų atliktais bandymais, negali šioje byloje turėti įrodomosios reikšmės. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė kreipėsi į teismą, praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl prašė ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 87 967,66 Eur nuostolių atlyginimo.
  2. Teismas pažymėjo, jog langų, durų bei stiklinio erkerio defektai išryškėjo ne atliktų darbų aktų pasirašymo metu, o vėliau, t. y. šaltojo sezono metu. Tokie defektai kaip nepakankama argono dujų koncentracija langų paketuose bei prasta šilumos izoliacija paprastos apžiūros metu yra nepastebimi, tam nustatyti reikalinga speciali įranga, žinios ir tyrimas. Todėl teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad gaminių bei atliktų darbų defektų priėmimo – perdavimo metu nebuvo įmanoma pastebėti.
  3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir reikalavimus atmesti, tačiau teismas, įvertinęs šalių tarpusavio susirašinėjimo duomenis nustatė, kad iki 2010 m. gegužės 19 d. atsakovė neneigė atliktų darbų trūkumų ir ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti, todėl sprendė, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikoma CK 1.130 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Kadangi ieškinys dėl nuostolių, atsiradusių dėl nekokybiškų darbų, atlyginimo pareikštas 2010 m. lapkričio mėnesį, o atsakovė prievolę iš esmės pripažino iki 2010 m. vidurio, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
  4. Teismas pažymėjo, jog atsakovės produkcija ir darbai privalėjo atitikti gaminio dokumentacijoje, sutarties prieduose, STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės durys“ numatytus reikalavimus ir gaminių techninę specifikaciją, kuri yra pasirašyta užsakovo ir subrangovo. Tačiau atliktos termovizinės diagnostikos išvados patvirtina, jog atsakovės pagaminti ir sumontuoti langai bei durys yra netinkamos kokybės ir neatitinka STR 2.05.20:2006 V dalies „Reikalavimai projektinėms langų ir išorinių durų savybėms“ 9 bei 10 p. numatytų energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, atsparumo vėjo apkrovai bei vandens nepralaidumo reikalavimų.
  5. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į ekspertizės išvadas, kuriose nurodyta nekokybiškai atliktų darbų apimtis bei defektų šalinimo kaštai, ir šalių įrodinėjamas aplinkybes, sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė dalį darbų atliko nekokybiškai, todėl ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovė UAB „Vilniaus Doleta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė tikrųjų ginčo kilimo priežasčių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė neneigė, jog atlikti darbai buvo su trūkumais.
    2. Ekspertizės metu atlikti bandymai patvirtino argono dujų buvimą praėjus 9 metams nuo jų sumontavimo ir praėjus 4 metams po garantijos pabaigos. Tai patvirtina, kad apeliantės sumontuoti langai yra geros kokybės.
    3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės išvada, kad apeliantės langų ir durų sumontavimo darbų kokybė netenkina kokybės reikalavimų įprastai taikomų tokios rūšies darbams. Ekspertizės akto išvados dėl argono dujų koncentracijos šioje byloje negali turėti reikšmės vien dėl to, jog paketams yra taikoma 5 metų hermetiškumo garantija.
    4. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas tariamus apeliantės nekokybiškai atliktus darbus, nenurodė nė vieno konkretaus STR ar sutarties punkto, kurio neatitiktų atlikti darbai.
    5. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė visus apeliantės atliktus darbus priėmė prieš 9 metus ir jau 9 metus naudojasi darbų rezultatu nereikšdama jokių nusiskundimų. Be to, naujasis pastato, kuriame atlikti ginčo darbai, savininkas nereiškia pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės.
  2. Ieškovė UAB „Sartė“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismui nenustačius ekspertizės akto turinio prieštaringumo ir nesant pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų bei eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, ekspertizės akte esantys duomenys laikytini patikimais ir turinčiais didesnę įrodomąją galią. Ieškovės įsitikinimu, apeliantė neįrodė aplinkybių, kurios leistų abejoti ekspertizės išvadų patikimumu.
    2. Apeliantės argumentai, kad stiklinio erkerio konstrukcija, savo funkcine paskirtimi atitinkanti stogo konstrukciją, ir jos sumontavimo darbų kokybė tariamai neprivalo atitikti stogams keliamų lietaus nuvedimo, apkrovos, nekeliančios pavojaus žmonių saugumui, o konstrukcijai panaudoti stiklo paketai – standartais nustatytų argono užpildymo ir šiluminės varžos reikalavimų, bei, kad apeliantė – projektuotoja – pagamino stiklinį erkerį išimtinai pagal ieškovės reikalavimus, atmestini, kaip nepagrįsti.
    3. Langai sumontuoti ir ieškovei perduoti 2009 m. vasario mėnesį, o paslėpti trūkumai pradėjo ryškėti ir pretenzija dėl garantinių trūkumų pašalinimo, atsakovei pateikta dar tų pačių 2009 m. gruodžio mėnesį.
    4. Tai, kad atsakovė nurodytus darbų trūkumus pripažino ir bandė juos taisyti, patvirtina byloje esantys įrodymai.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
  1. Apeliantė apeliaciniame skunde teismo prašo prie bylos medžiagos pridėti kaip įrodymą vaizdo įrašą, kurį apeliantas vadovas nufilmavo 2017 m. birželio 21 d. KTU ASI Statybinės fizikos laboratorijoje, ir kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti.
  2. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, jog naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme. Viena tokių sąlygų – apeliaciniame procese prašanti prie bylos medžiagos pridėti pirmosios instancijos teismo nevertintą įrodymą privalo įrodyti, jog teismas nepagrįstai savalaikiai atsisakė prie bylos medžiagos pridėti įrodymą.
  3. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašoma pridėti daugiau nei prieš metus sukurtą vaizdo įrašą, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šį įrodymą pridėti prie bylos medžiagos ir vertinti bendrame įrodymų kontekste, t. y. nėra įrodinėjama šio dokumento nepagrįsto atsisakymo priimti pirmosios instancijos teisme aplinkybė, o 2018 m. sausio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas motyvavo tokio atsisakymo priežastis, CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujo įrodymo į bylą nepriima.
  4. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė 2010 m. gruodžio 22 d. sąlyginę reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir 2017 m. birželio 12 d. sąlyginio įkeitimo sutartį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog tik apeliaciniame skunde atsakovė, siekdama įrodyti tinkamą atliktų darbų kokybę, savo poziciją pradėjo grįsti ir tuo, jog naujasis pastato, kuriame atlikti ginčo darbai, savininkas nereiškia pretenzijų dėl darbų kokybės, bei įvertinusi tai, kad nurodyta aplinkybė nebuvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme, nurodytus rašytinius įrodymus atsisako priimti ir vertinti apeliacinio proceso metu (CPK 312 straipsnis).
Dėl bylos esmės
  1. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikšmingų bylos išnagrinėjimui aplinkybių, nepagrįstai rėmėsi ekspertizės išvada ir būtent todėl nepagrįstai sprendė, jog darbai, atlikti pagal 2008 m. balandžio 9 d. rangos sutartį Nr. TT-233 ir vėlesnius susitarimus prie šios sutarties dėl papildomų darbų atlikimo, yra su trūkumais. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija pasisako apeliantės kvestionuojamais aspektais.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčuose dėl statybos darbų atlikimo ekspertizės išvados yra ypač dažna įrodinėjimo priemonė, nes specialių kompetencijų turintis ekspertas turi atlikti paprastai jau civilinėje byloje esančių duomenų objektyvų ir nešališką vertinimą. Ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad eksperto vertinami duomenys dažniausiai šalims yra prieinami ir iki ekspertinio tyrimo atlikimo, pavyzdžiui, darbų perdavimo – priėmimo aktai, sąmatos, defektų aktai, statybos darbų žurnalų išrašai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
  3. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).
  4. Nagrinėjamu atveju, kilus abejonių dėl atsakovės pagal 2008 m. balandžio 9 d. rangos sutartį Nr. TT-233 pagamintų ir sumontuotų langų bei durų kokybės, siekiant nustatyti darbų trūkumų šalinimo kainą, šioje byloje buvo paskirta ekspertizė, taip pat ieškovės užsakymu UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ pateiktos 2010 m. sausio 8 d. termovizinės diagnostikos išvados. Abiejuose minėtuose tyrimuose prieita išvados, jog atlikti darbai yra su trūkumais, neatitinkantys jiems keliamų reikalavimų. Išvados iš esmės sutampa, viena kitą patvirtina ir tokiu būdu padidina savo patikimumą.
  5. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai, susiję su ekspertizės (tyrimo) atlikimu ir jo metu nustatytomis aplinkybėmis bei prieitomis išvadomis, yra techninio pobūdžio. Pažymėtina, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis bei jomis remdamasis atsako į byloje kilusius klausimus, tokių specialių žinių bylą nagrinėjantis teismas neturi, todėl teisėjų kolegijai nenustačius ekspertizės akto trūkumų, t. y. kad ekspertizės akto turinys būtų prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta ne dėl to, dėl ko pavesta atlikti ekspertizę ar ekspertizė atlikta neišsamiai, etc., taip pat byloje nekilus abejonių dėl eksperto A. S. šališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, o atsakovei tinkamais įrodymais nepaneigus specialiomis žiniomis pagrįstų duomenų patikimumo, nėra faktinio ir teisinio pagrindo nesivadovauti atliktos ekspertizės išvadomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad pagrindas atmesti eksperto išvadą (jos dalį) kaip įrodymą galėtų būti tik tuomet, kai ekspertizės akto turinys aiškiai prieštaringas, kai iš tyrimo eigos akivaizdžiai nebūtų galima padaryti tokios išvados, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba atliktas neišsamiai, kai ji prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos bei rezultatų patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017), tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
  6. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo neprašė skirti papildomą ir/ar pakartotinę ekspertizę, kad būtų išsklaidytos jos išsakytos abejonės dėl atliktų darbų kokybės (defektų) vertinimo ir nustatytų darbų trūkumų šalinimo kainos, savo nuomonę dėl teismo eksperto išvados ydingumo iš esmės apeliantė grindžia tik savo subjektyvia nuomone paremta ekspertizės akto kritika. Akivaizdu, kad vien tokių samprotavimų nepakanka teismo eksperto išvadai nuginčyti. Pastebėtina, jog apeliantė kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir jo ištirti bei įvertinti ginčijamame sprendime. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei jų pagrindu padarytų išvadų, kad rangos darbai atlikti su trūkumais, o tokių trūkumų šalinimo išlaidų padengimo pareiga tenka atsakovei.
  7. Apeliantės teiginius, jog argono dujų buvimą praėjus 9 metams nuo langų sumontavimo ir gerą jų kokybę patvirtina ekspertizės metu atlikti bandymai, teisėjų kolegija vertina kritiškai. Tyrimo metu nustatyta, kad atsakovės pagamintuose stiklo paketuose argono dujų koncentracijos lygis neatitinka Europos standartizacijos komiteto parengtame standarte EN 1279-3:2002 nurodomos įprastos nominalios argono koncentracijos (90 %), naudojamos gaminiuose. Be to, vertinant tiek tyrimų atliktų UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ rezultatus, tiek bandymų atliktų KTU Architektūros ir statybos instituto statybinės fizikos laboratorijoje rezultatus, gautus atliekant teismo paskirtą ekspertizę, darytina išvada, kad visuose stiklo paketuose, panaudotuose erkerio įrengimui, argono dujų koncentracija yra/buvo nepakankama. Vien tai, jog tyrimų metu buvo nustatytas faktas, jog argono dujų buvo, savaime nereiškia, jog stiklo paketuose buvo pakankama ir reikalavimus atitinkanti argono koncentracija. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ir pasibaigus garantiniam terminui langų kokybę galima įvertinti. Be to, nagrinėjamu atveju ypač svarbi aplinkybė, kad ieškovė atsakovei pretenzijas dėl netinkamos darbų kokybės pradėjo reikšti nepraėjus nė metams po jų atlikimo, t. y. dar nepasibaigus garantiniams terminams. Kitaip tariant, atliktų darbų defektai pradėjo ryškėti atėjus pirmajam šaltajam sezonui.
  8. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas nekokybiškai atliktus darbus, tinkamai nenurodė nė vieno STR ar sutarties punkto, kurio neatitiktų atlikti darbai. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, jo motyvuojamojoje dalyje išsamiai nurodytos ir vertintos tarp šalių susiklosčiusios faktinės aplinkybės, tirti byloje esantys įrodymai, motyvuotai nurodyti atsakovės nekokybiškai atlikti darbai ir teisinis reglamentavimas, kuriame nustatytų standartų (reikalavimu) atsakovės atlikti darbai neatitinka.
  9. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetu, konkrečiai – šalių paaiškinimais išdėstytais procesiniuose dokumentuose, termovizinio tyrimo išvada, šalių susirašinėjimu išryškėjus pirmiesiems atsakovės darbų defektams bei ekspertizės išvadomis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai identifikavo nekokybiškai atsakovės atliktus darbus, išsamiai ir visapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, ir priteisė adekvačią realius ieškovės nuostolius atitinkančią nekokybiškų darbų trūkumų šalinimo darbams atlikti reikalingą sumą.
  10. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su šalių tarpusavio santykiais ir ginčo kilimo priežastimis (ieškovės vadovo kerštu už inicijuotą kitą teismo procesą), nepaneigia byloje tirtų ir vertintų aplinkybių bei ekspertizės išvados, taip pat konstatuoto fakto, jog apeliantės (atsakovės) atlikti darbai pagal 2008 m. balandžio 9 d. rangos sutartį Nr. TT-233 ir vėlesnius susitarimus prie šios sutarties dėl papildomų darbų atlikimo, yra su trūkumais, ir dėl to atsakovė privalo atlyginti ieškovei teismo nustatytą defektų šalinimo kainą.
Dėl procesinės bylos baigties
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad rangos darbai atlikti su trūkumais, o apeliantei (atsakovei) kyla pareiga atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
  1. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė. Atsakovė UAB „Sartė“ apeliacinės instancijos teismo prašė priteisti 3 465,14 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškovei priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, taikytinas teisės normas, keltus klausimus ir įrodinėtinas aplinkybes, taip pat vadovaujasi Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytais civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimaliais dydžiais. Įvertinusi nurodytų kriterijų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės prašymas tenkinamas iš dalies, priteisiant jai 1090,31 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sartė“ (j. a. k. 110734730) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Doleta“ (j. a. k. 126321313) 1090,31 Eur (tūkstantį devyniasdešimt eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai