Byla 2A-327-538/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erinijos Kazlauskienės, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. S. GKĮ „P.“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Granitoidas“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „XXI amžiaus technologijos“), atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“, ieškinį atsakovei I. S. GKĮ „P.“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2012 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. spalio 15 d., ir 2012 m. spalio 31 d. skolų užskaitymo sandorius, sudarytus tarp UAB „Granitoidas“ ir atsakovės I. S. GKĮ „P.“, negaliojančiais; taikyti restituciją: grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki 2012-09-28, 2012-10-15, 2012-10-31 skolų užskaitymo sandorių sudarymo; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 78629,38 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2012-09-28, 2012-10-15, 2012-10-31 UAB „Granitoidas“ ir atsakovė sudarė Skolos užskaitymo sandorius, kurie pažeidė ieškovės kreditorių teises ir dėl to turi būti pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. UAB „Granitoidas“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-16 nutartimi. Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateiktas 2014-06-27. Ieškovės kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią teisę į ieškovę, kadangi ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai 2012-05-31 duomenimis, iš viso sudarė 2147870,89 Lt. Ginčijami sandoriai sudaryti 2012-09-28, 2012-10-15, 2012-10-31, tai yra, likus mažiau nei mėnesiui ir jau po bankroto bylos iškėlimo. Abi ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos, kadangi ieškovė sandorių sudarymo metu žinojo, jog yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų, jai keliama bankroto byla, atsakovė nedėjo pastangų įvertinti ieškovės mokumą, be to ieškovės akcininkas A. S., turintis 99,1 proc. akcijų, ir atsakovės savininkė I. S. yra sutuoktiniai. Nei įstatymas, nei sutartis, nei vienašalis ieškovės sandoris neįpareigojo sudaryti ginčijamų sandorių. Vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi BUAB „Granitoidas“ dokumentai administratoriui perduoti 2012-11-29. Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, skolininkas grąžinamas į ankstesnę padėtį, tai yra, taikoma restitucija. Perleistas turtas turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis Skolos užskaitymo sandoriais bei PVM sąskaitomis – faktūromis, atsakovės skolą ieškovei sudaro 78629,38 Lt, todėl ieškovė prašė priteisti šią sumą iš atsakovės.

3Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiais 2012 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. spalio 15 d., ir 2012 m. spalio 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo sandorius, sudarytus tarp ieškovės ir atsakovės, taikė restituciją ir grąžino šalis į padėtį, buvusią iki 2012 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. spalio 15 d., ir 2012 m. spalio 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo sandorių sudarymo, priteisė iš atsakovės 78629,38 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-12-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai. Priteisė iš atsakovės 1179,00 Lt žyminio mokesčio valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2012-05-31 duomenimis ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai iš viso sudarė 2147870,89 Lt, tai patvirtina 2012-05-31 skolų tiekėjams išrašas Nr. 450, skolų subrangovams išrašas Nr. 452, todėl padarė išvadą, jog ginčijamų sandorių sudarymo momentu ieškovės kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią teisę į ieškovę. 2012 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, įmonės veikla tuo metu buvo nuostolinga, įmonės turtas areštuotas, dalis kreditorių jau buvo kreipęsi į teismus. 2012-10-16 duomenimis ieškovė Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga 91303,05 Lt, skola VSDFV sudarė 61539,50 Lt. Įmonės nemokumas konstatuotas ir 2012-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, todėl teismas padarė išvadą, jog bendrovė, pasirinktinai sudarydama susitarimus su atsakove ir taip patenkindama vieno kreditoriaus reikalavimus, pažeidė kitų kreditorių teises. UAB „Granitoidas“ apie skolų mastą, turtinę padėtį, finansinius sunkumus, nemokumą, ginčus teisme privalėjo informuoti sandorio šalį, tačiau įrodymų, kad tokią pareigą įvykdė, byloje nepateikė. A. S., UAB „Granitoidas“ akcininkas, turintis 99,1 proc. akcijų ir I. S. (I. S. GKĮ „P.“ savininkė) yra sutuoktiniai, tokiu atveju galioja sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, kuri nėra paneigta. Todėl padarė išvadą, kad abi šalys, sudarydamos sandorį buvo nesąžiningos. Byloje nenustatyta, kad šalys turėjo pareigą sudaryti ginčijamus tarpusavio skolų užskaitymo sandorius. Ginčijamais sandoriais ieškovė nepagrįstai suteikė pirmenybę atsakovei, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises, nustatytos visos būtinos sąlygos actio Pauliana tenkinimui, todėl tarpusavio skolų užskaitymo sandoriai pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento. Pripažinus sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, taikyta restitucija ir šalys grąžintos į padėtį iki sandorių užskaitymo, negaliojančių sandorių pagrindu įskaitytos lėšos priteistos ieškovės naudai, t.y. iš atsakovės priteista 78629,38 Lt ieškovei. Teismas pažymėjo, jog ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Granitodas“ teisme buvo priimtas 2012-06-27 ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės: areštuoti UAB „Granitoidas“ priklausantys kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ir turtinės teisės, priklausančios bendrovei ar esančios pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti galiojant visų UAB „Granitoidas“ lėšų, turto ir teisių areštui, t.y., pažeidžiant tiesioginį teismo draudimą (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d.).

4Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

  1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio nurodytu pagrindu, nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės praktikos.
  2. Pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, dėl to neatskleidė bylos esmės, kas įtakojo neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą.
  3. Ginčijami sandoriai nepažeidė nei ieškovės, nei ieškovės kreditorių teisių: ieškovė nepateikė įrodymų, kokių kreditorių interesai buvo pažeisti, ieškovė savo ūkinėje komercinėje veikloje su savo kreditoriais atsiskaitydavo sudarydama reikalavimo perleidimo sutartis ir atlikdama priešpriešinius vienarūšių reikalavimų įskaitymus ir tokie būdai nėra neteisėti. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės turto po bankroto bylos iškėlimo, nustačius, jog ieškovė turi pakankamos vertės turto, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijami sandoriai taip pablogino ieškovės turtinę padėtį, jog tapo nemoki.
  4. Ieškovė turi įrodyti ne tik tai, jog kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, bet ir tai, jog ši teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.
  5. Atsakovei nebuvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius - ieškovę ir atsakovę siejo nevienkartiniai teisiniai santykiai ir jie buvo naudingi ieškovei, ieškovė naudodamasi iš atsakovės išsinuomotais daiktais gavo pajamas, kurias visas skyrė kreditoriniams reikalavimams padengti.
  6. Atsakovė, sudarydama ginčijamus sandorius buvo sąžininga, kadangi įskaitymai buvo vienarūšiai, ieškovė atsiskaitinėjo ne tik su atsakove, bet ir su kitais kreditoriais ginčijamų sandorių sudarymo metu.
  7. Restitucija, priteisiant pinigų sumas pagal prievoles, taikyta neteisėtai, kadangi pagal įskaitymus baigėsi priešpriešinės prievolės, tačiau jokie mokėjimai nebuvo atlikti, atsakovė pagal įskaitymus nieko negavo.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės atstovas prašo atsakovės apeliacinio skundo dėl 2014 m. rugsėjo 30 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo netenkinti bei 2014 m. rugsėjo 30 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog aplinkybę, kad ieškovės kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę patvirtina 2012 m. rugsėjo mėnesio, 2012 m. spalio mėnesio skolų tiekėjams išrašas Nr. 450 ir skolų subrangovams išrašas Nr. 452. Aplinkybė, jog įmonės nemokumas dėl sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ir interesai. Skolų užskaitymo sandorių tikslas buvo pirmenybės teisės kitų kreditorių atžvilgiu suteikimas atsakovei. Ieškovė negavo lėšų, kurios galėjo būti skirtos atsiskaitymams su visais kreditoriais, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės kreditorių interesus. Ieškovė neabejotinai žinojo apie savo nemokumą sandorių sudarymo metu. Ieškovės pagrindinis akcininkas A. S. ir atsakovės savininkė I. S. yra sutuoktiniai, todėl jiems gerai žinoma ieškovės finansinė padėtis bei sudaromų sandorių žalingumas ieškovės kreditoriams (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė siekė įrodyti, kad Skolų užskaitymo sandoriai buvo sudaryti pagrįstai ir teisėtai, todėl galima teigti, jog atsakovė pripažino skolą ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė restituciją. Atsakovės argumentai dėl netinkamo bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo nepagrįsti jokiai įrodymais, remiamasi tik prielaidomis.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo negaliojančiais pripažinti 2012 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. spalio 15 d., 2012 m. spalio 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo sandoriai, sudaryti tarp ieškovės ir atsakovės, taikyta restitucija ir ieškovei (bankrutuojančiai įmonei) iš atsakovės priteista skola, teisėtumo ir pagrįstumo.

9Nustatyta, kad 2012-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Granitoidas“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012-11-12. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“. Ieškovė 2012-09-28, 2012-10-15, 2012-10-31 ir atsakovė sudarė Skolos užskaitymo sandorius, pagal kuriuos ieškovė ir atsakovė atliko tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą 78629,38 Lt sumai. Skolos užskaitymo sandorių faktą patvirtina ieškovės 2012-11-26 žiniaraštis sąskaitai – 450. Iš 2012-05-31 skolų tiekėjams išrašo Nr. 450, skolų subrangovams išrašo Nr. 452 matyti, jog 2012-05-31 ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 2147870,89 Lt. Ieškovės 2012-05-31 balanso duomenimis, įmonė turto turėjo už 2785534,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2560193,00 Lt. 2012-05-31 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, finansiniai metais ieškovė patyrė 235260,00 Lt nuostolių. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ieškovė 2012-10-16 buvo skolinga 61539,50 Lt. Įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai 2012-10-16 dienai sudarė 91303,05 Lt.

10Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas“, Norvegijos įmonė Parkerings-Compagniet, AS, bylos Nr. 3K-3-423/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Neto“ v. S. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2013; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

11Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija ne visas actio Pauliana taikymo sąlygas, todėl teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

12Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

13Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog ieškovė turėjo įrodyti ne tik tai, jog kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę, bet ir tai, jog ši teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Faktą, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, patvirtina byloje pateikti įrodymai - 2012 m. rugsėjo mėnesio, 2012 m. spalio mėnesio skolų tiekėjams išrašas Nr. 450, skolų subrangovams išrašas Nr. 452 (b. l. 119-135, I tomas). Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kadangi, kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kreditoriai turėjo galiojančias reikalavimo teises skolininkei (ieškovei), ir administratorius, atstovaudamas kreditorių interesus, turėjo teisę reikšti actio Pauliana ieškinį.

15Dėl kreditorių teisių pažeidimo

16Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog ginčijami sandoriai nepažeidė nei ieškovės, nei kreditorių teisių, kadangi ieškovė savo ūkinėje komercinėje veikloje su savo kreditoriais atsiskaitydavo sudarydama reikalavimo perleidimo sutartis ir atlikdama priešpriešinius vienarūšių reikalavimų įskaitymus ir tokie būdai nėra neteisėti, teismas nevertino ieškovės turto po bankroto bylos iškėlimo, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijami sandoriai taip pablogino ieškovės turtinę padėtį, jog tapo nemoki.

17CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008;2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

18Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo sandorių sudarymo metu, remiantis 2012-05-31 duomenimis, ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 2147870,89 Lt, tai patvirtina 2012-05-31 skolų tiekėjams išrašas Nr. 450, skolų subrangovams išrašas Nr. 452, bei 2012 m. rugsėjo mėnesio, 2012 m. spalio mėnesio skolų tiekėjams išrašas Nr. 450, skolų subrangovams išrašas Nr. 452. 2012-10-16 ieškovė Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga 91303,05 Lt, skola VSDFV sudarė 61 539,50 Lt. Ieškovės nemokumas konstatuotas 2012-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, ieškovės turtui taikyti areštai. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, sudarydama 2012-09-28, 2012-10-15, 2012-10-31 skolų užskaitymo sandorius, faktiškai buvo nemoki, turtinė padėtis buvo sunki. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skolų užskaitymo sandoriais ieškovė suteikė atsakovei pirmenybės teisę atgauti skolas prieš kitus kreditorius taip pažeisdama kitų kreditorių teises. Be to įskaitymas, kai ieškovė yra nemoki, o kita sandorio šalis – bendrovės pagrindinio akcininko sutuoktinės įmonė, neatitinka protingo asmens elgesio standartų, šiais veiksmais nebuvo sąžiningai siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka ir toks įskaitymas pripažintinas pažeidžiančiu ieškovės kreditorių teises. Pažymėtina ir tai, jog kai reikalavimą taikyti actio Pauliana pareiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų šios įmonės kreditorių interesus, teismas, spręsdamas dėl reikalavimo patenkinimo, sprendime neprivalo konkrečiai identifikuoti ginčijamo sandorio metu buvusių įmonės kreditorių, nes jų identifikavimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014). Esant tokioms aplinkybėms atsakovės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kokių konkrečių kreditorių interesai buvo pažeisti ginčijamų sandorių sudarymo metu, nepagrįstas. Atsakant į apeliantės argumentą, jog ieškovė savo ūkinėje komercinėje veikloje su savo kreditoriais atsiskaitydavo sudarydama reikalavimo perleidimo sutartis ir atlikdama priešpriešinius vienarūšių reikalavimų įskaitymus ir tokie būdai nėra neteisėti, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos "Liteko" duomenimis, ieškovės bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniais dėl minėtų sandorių pripažino negaliojančiais, kurie buvo patenkinti. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, būdama nemoki, pasirinktinai sudarydama susitarimus su atsakove ir taip patenkindama vieno kreditoriaus reikalavimus, pažeidė kitų kreditorių teises.

19Dėl sandorio šalių sąžiningumo

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013). Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2013-03-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

21Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma apie jos nemokumą ginčijamų sandorių sudarymo metu, jos nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog ginčijamas sandoris buvo sudaromas tuo metu, kai įmonė negalėjo dengti kitų susidariusių įsiskolinimų, jau buvo pateiktas ieškinys teisme dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl turėjo informuoti atsakovę apie bendrovės sunkumus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Teismai nagrinėjamose bylose ieškovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštą ieškovės kilnojamam ir nekilnojamam turtui, todėl atsakovė, kaip sandorio šalis privalėjo pasidomėti ieškovės finansine padėtimi, juo labiau, jog turto arešto duomenys yra vieši (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 5 str.), todėl kiekvienas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti, ar nesuvaržytos sandorio šalies teisės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus tai, kad ieškovės akcininkas A. S., turintis 99,1 proc. ir atsakovės savininkė yra sutuoktiniai, galioja šalių nesąžiningumo prezumpcija, kuri nėra paneigta. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji, kaip asmuo suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir įvertino, ar ginčo sandoris nepažeis ieškovės kreditorių interesų. Apeliantės argumentas, jog ieškovės nemokumas atsirado vėliau, nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai, prieštarauja byloje nustatytiems faktams, o tai, kad įskaitymai buvo vienarūšiai, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl šalių sąžiningumo.

22Dėl restitucijos taikymo

23Sandorį pripažinus negaliojančiu actio Pauliana pagrindu restitucijos taikymo ypatumai nustatyti specialiosiose teisės normose – CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse, kurios taikytinos kartu su bendrosiomis restituciją reglamentuojančiomis nuostatomis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti teisiniai institutai, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. G. Ž. , bylos Nr. 3K-3-359/2006); atsižvelgdamas į restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas <...>, teismas turi nustatyti ir įvertinti visas taikytinai restitucijai (jos būdui) teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-346/2008); Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į status guo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog pagal skolos užskaitymo sandorius ieškovė ir atsakovė atliko tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą 78629,38 Lt sumai. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Be to, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Vadinasi, restitucijos instituto esmė yra grąžinimas šalims to, ką jos yra gavusios pagal sandorius, o nesąžininga šalis pagal negaliojantį sandorį neturi ko nors gauti daugiau. Apelianė teigia, jog pirmos instancijos teismas nenagrinėjo ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo, todėl nepagrįstai priteisė 78629,38 Lt sumą, nors tarp šalių sudarius skolos užskaitymo sandorius, atsakovė iš ieškovės realiai nieko negavo. Kaip nustatyta, byloje esantys skolų užskaitymo sandoriai, PVM sąskaitos-faktūros patvirtina atsakovės skolą ieškovei 78629,38 Lt sumai. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pripažinęs negaliojančiais skolų užskaitymo sandorius, pagrįstai priteisė iš atsakovės 78629,38 Lt sumą, kadangi nėra įrodymų byloje, kurie paneigtų atsakovės skolą ieškovei. Nepagrįstai įskaitytas 78629,38 Lt turtas grąžintas ieškovei į bendrą jos turto masę, kuris bus panaudotas atsiskaityti su ieškovės kreditoriais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

24Kitų būtinų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų atsakovė neginčija.

25Dėl sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu

26Nustatyta, kad 2012-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Granitoidas“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012-11-12. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“. Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei teismui pateiktas 2012-06-27, taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuota UAB „Granitoidas“ priklausantys kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ir turtinės teisės, priklausančios bendrovei ar esančios pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Ginčijami sandoriai sudaryti 2012 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. spalio 15 d., 2012 m. spalio 31 d. , t.y. galiojant ieškovės turto areštui.

27Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnis). CPK 675 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Dėl prieš tai nurodytų aplinkybių yra pagrindo išvadai, kad ginčijamais šalių susitarimais buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, o imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas daryti išvadą, kad ginčijamais šalių sandoriais buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, o imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių sandoriai taip pat pripažintini niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

28Dėl įrodymų vertinimo

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja. Teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra suformuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012; ir kt.)

30Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, detaliai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ieškovės pateikti ir kiti byloje surinkti įrodymai yra pakankami visų actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimui konstatuoti. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais bei išvadomis, vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, neturi teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, padarė išvadas, kurios nėra palankios atsakovei, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos pripažįstant actio Pauliana sąlygų egzistavimą.

31Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant apeliacinį skundą. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, žyminis mokestis valstybei iš atsakovės nepriteistinas.

34Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

35palikti nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2012 m. rugsėjo 28 d.,... 3. Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį... 4. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m.... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės atstovas prašo atsakovės... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 8. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo... 9. Nustatyta, kad 2012-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB... 10. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko... 11. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija ne visas actio Pauliana taikymo... 12. Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės... 13. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios... 15. Dėl kreditorių teisių pažeidimo... 16. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog ginčijami... 17. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės... 19. Dėl sandorio šalių sąžiningumo ... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pažymėta, kad... 21. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma apie jos nemokumą... 22. Dėl restitucijos taikymo... 23. Sandorį pripažinus negaliojančiu actio Pauliana pagrindu restitucijos... 24. Kitų būtinų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų atsakovė neginčija.... 25. Dėl sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu... 26. Nustatyta, kad 2012-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB... 27. Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto... 28. Dėl įrodymų vertinimo... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų... 30. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų... 31. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 32. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios... 33. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atsakovė yra atleista nuo... 34. Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija... 35. palikti nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d....