Byla 2-1734-330/2016
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei viešajai įstaigai „Veržlusis Nevėžis“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos „Veržlusis Nevėžis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, kuria viešajai įstaigai „Vežlusis Nevėžis“ iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1758-221/2016 pagal ieškovų P. B., V. D. ir V. D. pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei viešajai įstaigai „Veržlusis Nevėžis“.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Klausimo esmė

4Ieškovai P. B., V. D. ir V. D. pirmosios instancijos teismui pateiktuose pareiškimuose prašė atsakovei VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ iškelti bankroto bylą.

5Ieškovas P. B. nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. įsakymu civilinėje byloje jo naudai iš atsakovės priteista 110 000 Lt (31 858,20 Eur) skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos bei 600 Lt (173,77 Eur) žyminio mokesčio. Šį teismo įsakymą vykdžiusi antstolė, patikrinusi atsakovės turtinę padėtį nustatė, kad atsakovė neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą. Šiuo metu atsakovė ieškovui skolinga 30 052 Eur. Ieškovo nuomone, atsakovė yra nemokus subjektas.

6Ieškovas V. D. nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimu jo naudai iš atsakovės priteista 17 377,20 Eur skola, 7,14 Eur palūkanos, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei sumokėjus tik nedidelę dalį skolos, atsakovė likusi skolinga 14 829,15 Eur pagrindinės skolos bei procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, atsakovė yra nemoki įstaiga.

7Ieškovas V. D. nurodė 2013 m. rugsėjo 5 d. sudaręs su atsakove sportinės veiklos sutartį (kontraktą), kurios pagrindu už ieškovo sportinę veiklą 2013/2014 m. krepšinio sezone atsakovė įsipareigojo sumokėti 150 000 Lt (43 443 Eur) atlyginimą, atskaičius visus mokėtinus mokesčius. Remiantis sutarties nuostatomis, atsakovei vėluojant daugiau kaip 15 dienų įvykdyti sutartyje nurodytus mokėjimus, ieškovas įgijo teisę nebesilaikyti tolimesnių įsipareigojimų bei pereiti į bet kurį kitą klubą. Ieškovui tokiu atveju turi būti sumokėta 3 mėnesinių atlyginimų dydžio kompensacija, t. y. 45 000 Lt (13 032,90 Eur). Atsakovei pažeidus įsipareigojimus pagal sutartį, ieškovas 2013 m. spalio 22 d. pranešimu įspėjo atsakovę apie jos padarytus sutarties pažeidimus. Atsakovei toliau nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį, ieškovas 2013 m. lapkričio 21 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2013 m. lapkričio 21 d. Po sutarties nutraukimo atsakovė sumokėjo ieškovui 30 000 Lt (8 688,6 Eur) skolą, tačiau 45 000 Lt (13 032,9 Eur) kompensacijos atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė yra nemoki.

8Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą.

9Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi, sutikęs su atsakovės atskiruoju skundu, panaikino savo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį, įpareigodamas atsakovę pateikti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui būtinus duomenis.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi atsakovei VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Adminova“.

12Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktos 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenis, nustatė, jog atsakovė deklaravo 386 759 Eur vertės turtą, kurio sudėtyje ilgalaikis turtas (patentai, licencijos) sudarė 72 405 Eur, trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos lėšos) – 314 354 Eur. Atsakovės mokėtinos sumos siekė 425 986 Eur (iš jų trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 175 038 Eur). Teismas pažymėjo, jog atsakovė, net ir raginama, nepateikė sprendžiamam klausimui aktualaus laikotarpio finansinės atskaitomybės duomenų. Teismas konstatavo, jog ši aplinkybė trukdo nustatyti tikrąją atsakovės finansinę padėtį. Įvertinęs argumentus ir duomenis dėl sutarties, atsakovės sudarytos su paramos ir labdaros fondu „Krepšinio angelai“ dėl 322 992 Eur paramos lėšų, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė pateikė įrodymus tik dėl dalies lėšų gavimo. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad atsakovės turto vertė faktiškai mažesnė nei nurodyta pateiktame balanse. Dėl ilgalaikio turto – 72 405 Eur vertės LKL licencijos – teismas akcentavo, jog šis turtas tik iš dalies likvidus, kadangi jį iš atsakovės gali įsigyti tik specifinis subjektų ratas. Teismo neįrodytu pripažino atsakovės argumentą, jog turimos licencijos vertė šiuo metu yra dvigubai didesnė. Teismo vertinimu, atsižvelgtina ir į tai, kad susitarime dėl LKL licencijos perleidimo kitam krepšinio klubui jos kaina būtų nustatoma derybose ir nebūtinai būtų didesnė nei nurodyta atsakovės balanse. Priešingai, LKL licencijos kaina galėtų būti netgi mažesnė. Teismas pažymėjo, jog licencijos nukreipimas į kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimą iš esmės sąlygotų padėtį, tolygią bankroto procesui. Teismas neįrodytais pripažino atsakovės argumentus dėl Kėdainių rajono savivaldybės ketinimo skirti atsakovei paramą. Pažymėjo, jog rajono savivaldybės taryba nutarė skirti paramą fondui „Krepšinio angelai“, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad tokia parama atitektų atsakovei. Visgi, jei minėtos finansinės paramos lėšos būtų pervestos atsakovei, jai suteiktos paramos suma būtų ne didesnė nei 193 467,74 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Kadangi atsakovė nepateikė duomenų apie turimą turtą, teismas nusprendė, kad viso atsakovės turimo turto vertė yra ne didesnė nei 265 872,74 Eur (193 467,74 + 72 405).

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė skolinga ieškovams atitinkamai 30 052 Eur, 14 829,15 Eur, 13 032,90 Eur sumas, valstybės biudžetui – 33 823,36 Eur, valstybinio socialinio draudimo biudžetui – 24 330,84 Eur. Pagal atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą, sudarytą 2016 m. gegužės 31 d. duomenimis, atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 403 781,80 Eur sumą, iš to skaičiaus pradelsti – 92 250,68 Eur sumą. Teismas akcentavo aplinkybę, jog atsakovė, net ir raginama, nenurodė atsiskaitymo su kreditoriais terminų, todėl teismas laikėsi nuostatos, jog terminas atsiskaityti su didžiąja dauguma kreditorių sąraše nurodytų kreditorių yra suėjęs. Teismas pažymėjo, jog atsakovė su dalimi kreditorių sudarė taikos sutartis, kurios nebuvo įvykdytos. Be to, atsakovė į kreditorių sąrašą neįtraukė skolos ieškovui V. D.. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma yra ne mažesnė nei 203 679,02 Eur, o prie šios sumos pridėjus visus įsipareigojimus kreditoriams, kurių įvykdymo terminas nėra nurodytas, atsakovės skolos padidėtų iki 238 213 Eur sumos. Teismas konstatavo, kad atsakovės pradelstų skolų (ne mažiau kaip 203 679,02 Eur) ir turto vertės (265 872,74 / 2 = 132 936,37) santykis atitinka įstatyme numatytus nemokumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovė yra viešoji įstaiga, kurios tikslas padėti krepšinio komandai Kėdainių „Nevėžis“, nesudaro pagrindo kitaip vertinti jos mokumą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

15Atsakovė VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ atmesti arba bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl LKL licencijos vertės nepagrįstos. Teismas nevertino aplinkybės, jog šiuo metu naujoms komandoms yra nustatyta 150 000 Eur dydžio licencijos kaina.
  2. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl Kėdainių rajono savivaldybės įsipareigojimo suteikti 107 000 Eur paramą. Paramos ir labdaros fondo „Krepšinio angelai“ raštas patvirtina fondo įsipareigojimą paramos lėšas pervesti atsakovei. Be to, 2016-2018 metų laikotarpiu savivaldybė įsipareigojo kasmet skirti po 183 000 Eur asignavimus.
  3. Atsakovė su kreditoriumi UAB „Daumantai LT“ sudarė susitarimą dėl 91 503,19 Eur skolos grąžinimo, pagal kurį skolos nebus reikalaujama, o skola bus užskaitoma dalimis kaip parama. Be to, atsakovė atsiskaitė su krepšininku S. B., sumažino skolą valstybinio socialinio draudimo fondui bei pateikė prašymą dėl likusios skolos mokėjimo išdėstymo.
  4. Iš atsakovės teikiamo balanso matyti, kad įstaigos trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 152 923 Eur, o pradelsti – 92 250,68 Eur. Pradelsti įsipareigojimai – tai skolos ieškovams, valstybės ir socialinio draudimo biudžetams. Dėl šių įsiskolinimų grąžinimo nuolat bendraujama su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės turto vertė yra 265 872,74 Eur, pradelstų įsipareigojimų suma neviršija leistino santykio vertinant mokumą.
  5. Teismas turėjo atsižvelgti į specifinį atsakovės statusą, įstaigos vaidmenį ir įtaką visuomenėje.

16Ieškovas V. D. su atsakovės VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nemokumo. Pasak ieškovo, atsakovė neturėjo pagrindo LKL licencijos kainos įtraukti į balansą, kadangi tai nelikvidus ir trečiųjų asmenų naudai nerealizuotinas turtas – licencija suteikta tik konkrečiam klubui. Ieškovo nuomone, trečiųjų asmenų pažadas atsakovei aukoti nelaikytinas dovanojimo sutartimi ir atitinkamai – turtu. Nurodė, jog atsakovė skundą grindžia aplinkybėmis ir įrodymais, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

17Ieškovas P. B. su atsakovės VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ atskiruoju skundu nesutiko, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovė iki šiol nepateikė aktualaus balanso. Šią aplinkybę teismas turėtų vertinti kaip sąmoningą vengimą atskleisti tikrąją finansinę padėtį. Pasak ieškovo, LKL licencija nėra realus turtas, kadangi ji negali būti perleista. Likęs balanse fiksuotas turtas yra tik planuojamos gauti pajamos. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, užtikrinančių šių pajamų gavimą. Iš balanso duomenų matyti, kad įstaiga realaus turto neturi, o saistoma tik itin didelių įsipareigojimų kreditoriams. Akcentuotina aplinkybė dėl pačios atsakovės pripažinimo, kad jos pradelstų įsiskolinimų suma siekia net 92 250,68 Eur. Be to, kreditorių sąraše gali būti pateikta netiksli informacija (pvz., neteisingai nurodytas įsiskolinimas ieškovui, neįtraukti įsiskolinimai, kuriuos atsakovė turėjo padengti iki 2016 m. liepos 1 d.). Ieškovo nuomone, nuo 2016 m. liepos 1 d. atsakovės pradelsti įsipareigojimai gali siekti 105 602,18 Eur. Pasak ieškovo, atsakovės teiginių dėl planuojamos gauti paramos nepatvirtina pateikti įrodymai, atsakovės atsiskaitymai su pasirinktais kreditoriais yra neteisėti, o prašymo dėl įsiskolinimo biudžetui mokėjimo išdėstymo pateikimas neturi teisinės reikšmės. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą, kurį prašo priimti.

18Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. rugsėjo 7 d. gauti atsakovės VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ rašytiniai paaiškinimai. Atsakovė prašo priimti rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais teikiamus naujus įrodymus.

19Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. rugsėjo 8 d. gautas atsakovės VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ prašymas priimti naujus rašytinius duomenis – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) generalinio direktoriaus 2016 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. S-009, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 6 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose vertinamos aplinkybės dėl atsakovės veiklos specifikos ir jos reikšmingumo visuomenei, taip dėl atsakovės finansinės padėties bei reiškiama pozicija dėl bankroto bylos atsakovei kėlimo pagrindo nebuvimo. Pridedamuose Kėdainių rajono savivaldybės administracijos paaiškinimuose taip pat formuluojamas prašymas teismui įtraukti šią instituciją į bylą trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

22Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

23Atsakovė VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2016 m. gegužės 31 d. balansą, veiklos rezultatų ataskaitą, 2016 m. liepos 1 d. susitarimą dėl sutarties pratęsimo, sudarytą tarp VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ bei paramos ir labdaros fondo „Krepšinio angelai“ , Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 1 d. sprendimą dėl Kėdainių rajono savivaldybės 2016-2018 metų strateginio veiklos plano patikslintų programų tvirtinimo, UAB „Daumantai LT“ bei paramos ir labdaros fondo „Krepšinio angelai“ 2015 m. rugsėjo 22 d. sudarytą paramos sutartį ir sdutarties šalių 2016 m. liepos 1 d. susitarimą dėl sutarties pratęsimo, UAB „Daumantai LT“ 2016 m. birželio 1 d. pranešimą dėl paskolos, S. B. 2016 m. liepos 18 d. pranešimą dėl įsipareigojimų pagal taikos sutartį pasibaigimo, VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ prašymą dėl įmokų socialinio draudimo biudžetui mokėjimo išdėstymo dalimis.

24Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Apeliacinis teismas pažymi, jog atsakovė naujų įrodymų pateikimo apeliaciniame procese būtinumo tiesiogiai neargumentavo. Atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstąją nutartį, konstatavo duomenų, pagrindžiančių mokumo padėtį, trūkumą, atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą bei į tai, kad pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant įmonės mokumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktus naujus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).

25Ieškovas P. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – antstolės R. M. 2016 m. liepos 4 d. pranešimą dėl sprendimo vykdymo. Teismo vertinimu, pateiktas įrodymas reikšmingas nustatant atsakovės mokumo padėtį. Apeliacinis teismas tenkina ieškovo prašymą dėl naujo įrodymo priėmimo (CPK 314 straipsnis).

26Atsakovė VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ 2016 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus. Atsakovės pateiktame procesiniame dokumente (paaiškinimuose) nurodoma, kad po atskirojo skundo priėmimo atsakovė atsiskaitė su ieškovais V. D. ir P. B.. Atsakovė taip pat nurodė argumentus, jos nuomone, pagrindžiančius ieškovo V. D. finansinio reikalavimo nepagrįstumą. Pasak atsakovės, esant tokioms aplinkybėms ieškovų finansiniai reikalavimai neturėtų būti įtraukti į įstaigos pradelstų įsipareigojimų sumą. Papildomai atsakovė argumentavo aplinkybes dėl ilgalaikio turto – LKL licencijos – vertės. Atsakovė nurodė, jog po apskųstosios nutarties priėmimo jos pradelstų įsipareigojimų dydis sumažėjo iki 71 757,68 Eur sumos. Paaiškino, kad Lietuvos krepšinio lyga atsakovės finansinę būklę pripažino stabilia. Atsakovė kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus: V. D. 2016 m. rugpjūčio 23 d. prašymo, P. B. 2016 m. rugpjūčio 29 d. prašymo, 2013 m. rugsėjo 5 d. sportinės veiklos sutarties (kontrakto), asociacijos Lietuvos krepšinio lyga (LKL) 2016-2017 m. „Tele-a-tete casino – LKL“ čempionato vykdymo nuostatų kopijas, 2016 m. rugpjūčio 31 d. balansą, VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ 2016 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių sąrašą, 2016 m. pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sąrašą, LKL įstatų kopiją, išrašą iš internetinės svetainės, LKL čempionato dalyvio licencijavimo tvarkos kopiją, 2015 m. rugpjūčio 31 d. balansą, paaiškinimą dėl vykdomos socialinės veiklos.

27Atsakovė VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ 2016 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė dar vieną prašymą priimti naujus rašytinius duomenis: LKL generalinio direktoriaus 2016 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. S-009, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 6 d. paaiškinimus su prašymu įtraukti į bylos procesą trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje.

28Apeliacinis teismas pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šios proceso įstatymo ir teismų praktikos nuostatos taikytinos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

29Apeliacinis teismas, susipažinęs su atsakovės rašytinių paaiškinimų turiniu, konstatuoja, jog šių paaiškinimų dalimi dėl ieškovo V. D. finansinio reikalavimo nepagrįstumo atsakovė, pažeidžiant CPK 323 straipsnio reikalavimus, iš esmės pildo savo atskirojo skundo argumentus. Pažymėtina, kad argumentai dėl V. D. finansinio reikalavimo nepagrįstumo apskritai nebuvo nurodyti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, tokie argumentai neišdėstyti ir atsakovės atskirajame skunde. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis teismas atsakovės rašytinius paaiškinimus dalyje dėl V. D. kreditorinio reikalavimo pagrįstumo vertinimo atsisako priimti. Atsisakoma priimti atsakovės rašytinių paaiškinimų dalis neatsiejamai susijusi su atsakovės teikiama 2013 m. rugsėjo 5 d. sportinės veiklos sutartimi (kontraktu). Todėl atsakovės rašytinių paaiškinimų dalies dėl V. D. finansinio reikalavimo nepriėmimas sudaro pagrindą atsisakyti priimti ir teikiamą naują įrodymą – sportinės veiklos sutartį (CPK 314 straipsnis). Įvertinęs teikiamų atsakovės rašytinių paaiškinimų ir prašymų turinį likusioje dalyje apeliacinis teismas neįžvelgia esminio CPK 323 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo pažeidimo. Be to, likusiais rašytiniais paaiškinimais bei prašymais argumentuojama ir po skundžiamos nutarties priėmimo iš dalies pasikeitusi atsakovės turtinė finansinė padėtis. Apeliacinis teismas šiuo atveju teikia prioritetą išsamiam atsakovės turtinės finansinės padėties, jos veiklos ypatumų įvertinimui, turėdamas tikslą teisingai išspręsti nagrinėjamus klausimus, todėl likusioje dalyje atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir prašymus bei juos pagrindžiančius naujus įrodymus priima (CPK 314, 323 straipsnis).

30Dėl atsakovės balanse nurodytos turto vertės

31Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė (įmonė, įstaiga) yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant ją kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi atsakovei VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ bankroto byla buvo iškelta konstatavus šio juridinio asmens nemokumą.

32Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).

33Apeliacinis teismas pažymi, jog pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi įstatymo leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindą iškelti bankroto bylą, vertinamas pagal išorinį (įsipareigojimų nevykdymą) ir vidinį (neigiamą įmonės aktyvų ir pasyvų santykį) nemokumo požymius. Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismą iškelti įmonei bankroto bylą, o vien tik įmonės nepajėgimo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumą kvalifikuojančio požymio nepakanka bankroto bylai iškelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo materialieji teisiniai pagrindai, būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį. Teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013).

34Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Tačiau teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog ir aptariamu atveju mokumo pagrindimo įrodinėjimo našta tenka atsakovei VšĮ „Veržlusis Nevėžis“.

35Apeliacinis teismas, be kita ko, ir atsakovės pateiktų naujų įrodymų kontekste, pakartotinai įvertinęs VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ turtinę finansinę padėtį apibūdinančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria remiantis konstatuotas atsakovės nemokumas. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus (atsakovė neįvykdė pirmosios instancijos teismo reikalavimo pateikti aktualaus 2016 m. gegužės 31 d. laikotarpio balanso), konstatavo, kad atsakovės pateikti apskaitos duomenys neatitinka realios įstaigos finansinės padėties. Pirmosios instancijos teismas iš pateikto balanso nustatė, kad įstaiga deklaravo 386 759 Eur vertės turtą (72 405 Eur ilgalaikio turto ir 314 354 Eur trumpalaikio turto) bei 425 986 Eur įsipareigojimų (iš jų – 175 038 Eur trumpalaikių). Atsakovės pateiktame kreditorių sąraše buvo nurodyta, kad atsakovė sąrašo sudarymo metu turėjo 92 250,68 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas finansinės atskaitomybės duomenų tikrumas, išanalizavęs bylos dalyvių argumentus, konstatavo, kad atsakovės turto reali vertė buvo ne didesnė nei 268 872,74 Eur, o pradelsti įsipareigojimai sudarė ne mažiau kaip 203 679,02 Eur sumą. Tokiu būdu, pagal pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes bankroto procesą reguliuojančių normų prasme atsakovė buvo nemoki. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka. Atskirajame skunde ji tvirtina turinti 364 654 Eur vertės turtą, o pradelstus įsipareigojimus kreditoriams – tik už 92 250,68 Eur sumą. Šiam argumentui pagrįsti atsakovė pateikė 2016 m. gegužės 31 d. balansą. Apeliacinis teismas pažymi, jog šiuos duomenis vertinant vien formaliai, galėtų būti daroma išvada, kad atsakovė yra moki. Tačiau, kaip minėta, įmonės balansas yra svarbus, tačiau ne vienintelis įrodymas sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens (ne) mokumo. Aktualūs ir kiti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia balanse užfiksuotas aplinkybes.

36Apeliaciniam teismui kaip naujas įrodymas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismo nevertintas atsakovės 2016 m. gegužės 31 d. balansas, nors jame deklaruojami apskaitos duomenys nuo pirmosios instancijos teismo vertinto ankstesnio laikotarpio balanso duomenų iš esmės nesiskiria (364 654 Eur turto, 403 871 Eur įsipareigojimų, iš kurių 152 923 Eur – trumpalaikiai įsiskolinimai). Iš kartu su rašytiniais paaiškinimais atsakovės pateikto balanso pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. duomenis matyti, kad įstaigos trumpalaikis turtas sumažėjo iki 171 549 Eur vertės, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iki 283 171 Eur sumos. Atsakovė paaiškino, kad įstaigos finansinių įsipareigojimų sumos sumažėjimą sąlygojo ieškovų finansinių reikalavimų tenkinimas, susitarimas dėl įsiskolinimo kreditoriui UAB „Daumantai LT“. Tačiau nei iš atsakovės rašytinių paaiškinimų turinio, nei iš kartu su jais pateiktų priedų nėra aiškus toks žymus trumpalaikio turto vertės sumažėjimas. Nors šiuo atveju galima būtų daryti prielaidą, kad turto vertės sumažėjimą galėjo lemti ieškovų finansinių reikalavimų tenkinimas, tokia prielaida šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pakankama įsitikinti dėl naujausio balanso duomenų objektyvumo. Todėl apeliacinis teismas laikosi nuostatos atsakovės mokumo analizavimo tikslu vadovautis pirmosios instancijos teismo vertintu veiklos balansu, tuo pačiu atsižvelgiant ir į atsakovės atskirajame skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, taip pat po atskirojo skundo priėmimo paaiškėjusias aplinkybes. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovei reiškiant savo poziciją dėl bylos aplinkybių, esama prieštaravimų gretinant argumentus, nurodytus jos atskirajame skunde su išdėstytais rašytiniuose paaiškinimuose. Išryškėjus prieštaravimams atsakovės argumentacijoje, apeliacinės kontrolės metu teismas prioritetą teikia atskirajame skunde nurodytiems argumentams ir jų vertinimui (CPK 323 straipsnio nuostatos).

37Pirmosios instancijos teismas, nors ir kritiškai vertindamas atsakovės balanse deklaruotos ilgalaikio turto – LKL licencijos – vertės realumą ir likvidumą, visgi balanse įrašytą šio turto vertę įtraukė į bendrą atsakovės turimo turto masę. Vadinasi, atskirojo skundo argumentai dėl atsakovei priklausančios licencijos vertės neįtraukimo į bendrą turto masę neturi pagrindo. Pažymėtina, jog tiek nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde, tiek rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad jai priklausančios licencijos vertė šiuo metu gali būti netgi dvigubai didesnė. Apeliacinis teismas laikosi nuostatos, jog ši apeliantės pozicija grindžiama ne objektyviais duomenimis, o deklaratyviais teiginiais ir subjektyviu vertinimu. Atsakovės teikiamos nuorodos į internetinėje erdvėje publikuotus straipsnius dėl kitų krepšinio klubų dalyvavimo LKL organizuojamame čempionate nepatvirtina atsakovės argumentų dėl kur kas didesnės jai priklausančios licencijos vertės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog toks turtas galėtų būti paklausus tik ribotam ratui subjektų, tenkinančių visas kitas LKL nuostatų sąlygas, be to, neatmestina galimybė, jog derybų metu apeliantės turimos licencijos kaina nesiektų net ir deklaruotos įstaigos balanse. Kita vertus, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, tokio turto realizavimas iš esmės sukeltų įstaigos likvidavimui tolygias pasekmes. Byloje nėra duomenų, jog netekusi (savanoriškai atsisakiusi) licencijos ar ją nukreipusi į kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimą atsakovė galėtų tęsti veiklą. Apeliacinis teismas pažymi, jog atsakovė, rašytiniuose paaiškinimuose teisiškai nepagrįstai praplėsdama atskirajame skunde išdėstytą poziciją, aplinkybes dėl LKL licencijos vertės pagrindimo siekia perkelti ieškovams.

38Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus duomenis nustatė, kad atsakovės trumpalaikį turtą sudaro per vienerius metus gautina finansinė parama (kito turto įstaiga neturi). Teismas konstatavo, jog pagal pateiktus įrodymus atsakovė pagrindė turtinę teisę į 193 467,74 Eur paramą (86 467,74 Eur paramos suteikė paramos ir labdaros fondas „Krepšinio angelai“, o 107 000 Eur paramos per minėtą fondą įsipareigojo suteikti Kėdainių rajono savivaldybė), todėl šią sumą pripažino realia įstaigos balanse apskaitomo trumpalaikio turto verte. Apeliantė nurodė, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl Kėdainių rajono savivaldybės įsipareigojimo suteikti 107 000 Eur paramą. Paramos ir labdaros fondo „Krepšinio angelai“ raštas patvirtina fondo įsipareigojimą pervesti paramos lėšas atsakovei. Be to, 2016-2018 metų laikotarpiu savivaldybė įsipareigojo kasmet skirti po 183 000 Eur dydžio asignavimus. Apeliacinio teismo vertinimu, nurodyti atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

39Pirmiausia pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, net ir nurodęs pastabą dėl atsakovės prognozuojamos 107 000 Eur paramos gavimo tinkamo pagrindimo, nustatydamas pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykį, visgi šią paramos sumą įtraukė į bendrą atsakovės turto masę. Todėl atitinkami apeliantės argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais ir apeliacinės kontrolės metu nevertinami. Teismo išvadų dėl realios atsakovės trumpalaikio turto vertės nepaneigia argumentai ir įrodymai dėl Kėdainių rajono savivaldybės 2016-2018 metų laikotarpiu planuojamos skirti paramos. 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 3.4. punkte nurodyta, jog įmonės trumpalaikis turtas – turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per 12 mėnesių arba per vieną savo veiklos ciklą. Taigi, nurodytu laikotarpiu planuojamos gauti įstaigos veiklai būtinos lėšos pagal galiojantį teisinį reguliavimą nelaikytinos trumpalaikiu turtu, todėl ir aptariamu atveju neturi įtakos sprendžiant dėl įmonės mokumo situacijos. Kita vertus, savivaldybės tarybos planai ateityje teikti paramą įstaigai, susijusiai su atsakovės veikla, neturi imperatyvaus įsipareigojimo požymių. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė 2015 m. rugpjūčio 10 d. paramos ir labdaros fondo „Krepšinio angelai“ ir VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ sudarytą paramos sutartį, kurios pagrindu fondas 2015-2016 metų krepšinio sezono metu įsipareigojo suteikti 322 992 Eur paramos. Tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė tinkamai pagrindė tik 193 467,74 Eur paramos gavimą. Abejonės dėl likusios paramos suteikimo liko nepašalintos ir apeliaciniame bylos procese, nors 2015-2016 metų krepšinio sezonas baigėsi. Ta aplinkybė, jog atsakovė su paramos ir labdaros fondu „Krepšinio angelai“ sudarė susitarimą dėl paramos sutarties pratęsimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo abejonių dėl visos sutartyje numatytos paramos realaus suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės balanse nurodyto turto vertę sumažino iki 265 872,74 Eur. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl įstaigos ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertės realumo.

40Dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams

41Iš atsakovės pateikto įstaigos kreditorių sąrašo, sudaryto 2016 m. gegužės 31 d. duomenimis, matyti, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 403 781,80 Eur, iš šios sumos 92 250,68 Eur siekia pradelsti įsipareigojimai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus ir teismo surinktus duomenis, konstatavo, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudaro ne mažesnę nei 203 679,02 Eur sumą. Teismas akcentavo atsakovės pateikto kreditorių sąrašo trūkumus: nenurodyti visi kreditoriai, fiksuotos neteisingos įsipareigojimų sumos, nenurodyti dalies įsipareigojimų įvykdymo terminai. Apeliantė, nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos išvadomis ir pastabomis, atskirajame skunde tvirtino, jog pradelstų įsipareigojimų sumą sudaro įsiskolinimai ieškovams, valstybės bei valstybinio socialinio draudimo biudžetams, o bendra pradelstų įsipareigojimų suma tesiekia 92 250,68 Eur. Atsakovė akcentuoja, kad po apskųstosios nutarties priėmimo buvo sumažinta jos skola valstybinio socialinio draudimo biudžetui, pateiktas prašymas dėl likusio įsiskolinimo šiam biudžetui mokėjimų išdėstymo, kad kreditorius UAB „Daumantai LT“ pranešė skolos nereikalausiąs ir ją užskaitysiąs kaip paramą atsakovei. Apeliacinio teismo vertinimu, nurodyti skundo argumentai iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog pateiktame kreditorių sąraše fiksuota kaip pradelsta įsipareigojimų kreditoriams suma neatitinka realios padėties.

42Apeliacinis teismas pažymi, kad atsakovės pateiktame kreditorių sąraše įsiskolinimas kreditoriui UAB „Daumantai LT“ nebuvo įvardintas kaip pradelstas. Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog atsakovė nepateikė duomenų apie tinkamą įsipareigojimų šiam kreditoriui vykdymą, kaip matyti iš teismo nutarties motyvų, teismas šio įsipareigojimo pradelstu nelaikė. Tokiu atveju, mokumo vertinimo tikslu nustatant bendrą pradelstų įsipareigojimų sumą, atskirojo skundo argumentai dėl nurodyto kreditoriaus ketinimų nereikalauti įsiskolinimo (jį užskaitant kaip paramą) bei atitinkami tokios aplinkybės įrodymai netenka teisinės reikšmės ir neturi įtakos vertinant įstaigos mokumo situaciją. Apeliacinis teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir pateiktus motyvus dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų dydžio, iš esmės neturi pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumu. Tačiau atsakovės kartu su atskiruoju skundu ir rašytiniais paaiškinimais pateikti papildomi įrodymai sudaro pagrindą, atsižvelgiant į bankroto procese vyraujančius viešąjį interesą bei ekonomiškumo ir operatyvumo principus, naujų aplinkybių kontekste iš naujo atlikti atsakovės pradelstų įsipareigojimų masto vertinimą. Tuo tikslu apeliacinis teismas vadovaujasi ne kartu su atsakovės rašytiniais paaiškinimais pateiktais kreditorių sąrašais, o pirmosios instancijos teismo analizuotu 2016 m. gegužės 31 d. duomenimis parengtu kreditorių sąrašu. Be to, 2016 m. gegužės 31 d. kreditorių sąraše nurodytus duomenis, atsižvelgiant į atskirajame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes (susijusias su pradelstų įsipareigojimų sumažinimu) reikia atitinkamai koreguoti. Apeliacinio teismo įsitikinimu, tuo atveju, jeigu apeliaciniame procese būtų priimtas procesinis sprendimas vadovautis išimtinai vien tik vėliausiai gautais įrodymais (kurių didžioji dalis pateikta su atsakovės rašytiniais paaiškinimais prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį), iš esmės būtų paneigta apeliacinio proceso paskirtis – pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo vertinimas, o byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais (pirmosios instancijos teismo nevertintais) aspektais.

43Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovės pradelstus įsipareigojimus, be kita ko, sudarė 30 052 Eur skola ieškovui Povilui Butkevičiui, 14 829,15 Eur skola ieškovui V. D., 13 032,90 Eur skola ieškovui V. D.. Atsakovė apeliaciniam teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius visišką atsiskaitymą su V. D. ir dalinį atsiskaitymą bei taikaus susitarimo dėl likusios įsiskolinimo sumos su P. B. sudarymą. Kaip jau minėta, atsakovės rašytiniai paaiškinimai dalyje dėl ieškovo V. D. finansinio reikalavimo pagrįstumo yra pateikti pažeidžiant CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą, todėl nevertinami. Antra vertus, būtina akcentuoti, jog įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2261-413/2015, konstatuota, kad V. D. yra tikėtinas atsakovės kreditorius ir tinkamas subjektas, galintis inicijuoti atsakovės bankroto bylos iškėlimą (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Apeliacinis teismas neturi pagrindo šiame proceso etape abejoti šio kreditoriaus finansinio reikalavimo realumu ir šio įsiskolinimo neįtraukti į atsakovės pradelstų įsipareigojimų sudėtį. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus duomenis dėl ieškovų P. B. ir V. D. finansinių reikalavimų tenkinimo, apeliacinis teismas nusprendžia atsakovės mokumo vertinimu tikslu jos kreditorių sąraše nurodytų įsiskolinimų ieškovams Povilui Butkevičiui ir V. D. neįtraukti į pradelstų įsipareigojimų masę. Apeliacinis teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl ieškovų P. B. ir V. D. atsisakymo pareiškimų iškelti atsakovei bankroto bylą. Ieškovų pareiškimai nebuvo pateikti teismui (atitinkamus atsisakymo pareiškimus teismui pateikė atsakovė), o atsakovės pateikti ieškovų pranešimai neatitinka CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų. ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovų P. B. ir V. D. finansiniai reikalavimai patenkinti jau po apskųstos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Be to, liko nepatenkintas ieškovo V. D. finansinis reikalavimas. Ši aplinkybė lemia, kad nėra teisinių sąlygų atsisakyti iškelti bankroto bylą remiantis ĮBĮ 10 straipsnyje 3 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu.

44Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė turi 33 824,36 Eur mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos skola valstybinio socialinio draudimo fondui sudaro 24 330,84 Eur. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymo, skirto VSDF valdybai, kopiją. Šiuo dokumentu atsakovė tvirtina sumažinusi įsiskolinimą socialinio draudimo biudžetui ir kreipusis dėl likusios skolos mokėjimo išdėstymo. Apeliacinis teismas sprendžia, jog šis dokumentas (prašymo kopija) objektyviai nepatvirtina skolos socialinio draudimo biudžetui sumažinimo fakto. Priešingai, iš viešų VSDFV duomenų matyti, kad atsakovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondui padidėjo ir 2016 m. rugsėjo 1 d. duomenimis siekia 24 468,68 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu aplinkybė, jog atsakovė kreipėsi prašydama leisti pradelstą įsiskolinimą išmokėti dalimis, neleidžia šio įsiskolinimo laikyti nepradelstu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad atsakovė nevykdo taikos sutarties, sudarytos su kreditore UAB „Fortera“, todėl į pradelstų įsipareigojimų sudėtį įtraukė ir 61 471,86 Eur pradelstų įmokų. Atsakovė atskirojo skundo argumentais ir su skundu pateiktais įrodymais nepaneigė šios teismo nustatytos aplinkybės, todėl teismo išvada dėl įsiskolinimo šiai kreditorei laikytina pagrįsta. Nors atsakovė pateikė įrodymą, patvirtinantį visišką atsikaitymą su kreditoriumi S. B., tačiau ši aplinkybė vertinant pirmosios instancijos teismo motyvų pagrįstumą laikytina teisiškai nereikšminga. Nors teismas akcentavo, jog atsakovė nepagrindė taikos sutarties, sudarytos su S. B., tinkamo vykdymo, tačiau įsiskolinimas šiam kreditoriui realiai nebuvo įtrauktas į pradelstų įsipareigojimų masę. Taigi bendra sumine išraiška atsakovės pradelsti įsipareigojimai dabar sudaro 132 797,80 Eur (13 032,90 Eur ieškovo V. D. reikalavimas, 33 824,36 Eur mokestinė nepriemoka, 24 468,68 Eur įsiskolinimas socialinio draudimo biudžetui, 61 471,86 Eur skola UAB „Fortera“), neviršijantys pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (265 872,74 Eur : 2 = 132 936,37 Eur). Nors apeliacinis teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų masto, taip pat ir dėl santykio tarp įmonės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų laikyti neteisingomis ar nepagrįstomis, visgi apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateiktų naujų duomenų pagrindu pakartotinai atliktas atsakovės mokumo situacijos vertinimas suponuoja pagrindą išvadai, jog atsakovės turtinė finansinė padėtis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų nemokumo kriterijų.

45Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ji galėtų būti pripažinta nemokia įmone pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne) mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-759/2009). Nagrinėjamu atveju šioje nutartyje konstatuotas atsakovės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis yra artimas įstatyme įtvirtinta nemokumo situacijai. Visgi bylos duomenys patvirtina, kad po apskųstos nutarties priėmimo ėmė ryškėti įstaigos finansinės turtinės padėties gerėjimo požymiai: įstaiga laipsniškai mažina pradelstus įsipareigojimus, gebėjo įtikinti LKL vadovybę dėl jos finansinės padėties stabilumo, veda derybas su kreditoriais dėl jų reikalavimų tenkinimo, neprarado rėmėjų, kurių pagalba užtikrinama įstaigos veikla, pasitikėjimo. Todėl nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas daro pagrįstą prielaidą, jog atsakovės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, kurie artimiausiu laikotarpiu galės būti pašalinti, o įstaigos finansinė padėtis stabilizuosis. Tai reiškia, jog šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl atsakovės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui. Pažymėtina, kad greitas verslo ar komercinės veiklos subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl teisminėje praktikoje prioritetas suteikiamas aktyvaus rinkos dalyvio išlikimui.

46Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje apibrėžti pagrindai bankroto bylos kėlimui, atsakovės atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsisakytina atsakovei VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ iškelti bankroto bylą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

47Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam šio klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

48Kėdainių rajono savivaldybės administracijos prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje grindžiamas jos interesu, kad būtų atsisakyta atsakovei iškelti bankroto bylą. Kadangi šia nutartimi atsisakoma atsakovei iškelti bankroto bylą ir tuo šios bylos procesas baigiamas (apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo ir kasacine tvarka neskundžiama – ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalies nuostatos), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos prašymo dėl įtraukimo į bylos procesą svarstymas nebeturi prasmės, todėl dėl šio prašymo nepasisakoma.

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

50Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti viešajai įstaigai „Veržlusis Nevėžis“ bankroto bylą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Klausimo esmė... 4. Ieškovai P. B., V. D. ir V. D. pirmosios instancijos teismui pateiktuose... 5. Ieškovas P. B. nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m.... 6. Ieškovas V. D. nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d.... 7. Ieškovas V. D. nurodė 2013 m. rugsėjo 5 d. sudaręs su atsakove sportinės... 8. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė atsakovei... 9. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi, sutikęs su... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi atsakovei VšĮ... 12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktos 2015 m.... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė skolinga ieškovams... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 15. Atsakovė VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ atskirajame skunde prašo Kauno... 16. Ieškovas V. D. su atsakovės VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ atskiruoju... 17. Ieškovas P. B. su atsakovės VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ atskiruoju... 18. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. rugsėjo 7 d. gauti atsakovės VšĮ... 19. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. rugsėjo 8 d. gautas atsakovės VšĮ... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 21. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei VšĮ... 22. Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo... 23. Atsakovė VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ kartu su atskiruoju skundu pateikė... 24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 25. Ieškovas P. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują... 26. Atsakovė VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ 2016 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos... 27. Atsakovė VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ 2016 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos... 28. Apeliacinis teismas pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti... 29. Apeliacinis teismas, susipažinęs su atsakovės rašytinių paaiškinimų... 30. Dėl atsakovės balanse nurodytos turto vertės... 31. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias... 32. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių... 33. Apeliacinis teismas pažymi, jog pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės... 34. Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti... 35. Apeliacinis teismas, be kita ko, ir atsakovės pateiktų naujų įrodymų... 36. Apeliaciniam teismui kaip naujas įrodymas buvo pateiktas pirmosios instancijos... 37. Pirmosios instancijos teismas, nors ir kritiškai vertindamas atsakovės... 38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus duomenis nustatė, kad... 39. Pirmiausia pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, net ir nurodęs... 40. Dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams... 41. Iš atsakovės pateikto įstaigos kreditorių sąrašo, sudaryto 2016 m.... 42. Apeliacinis teismas pažymi, kad atsakovės pateiktame kreditorių sąraše... 43. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme... 44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė turi 33 824,36 Eur... 45. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės faktinio... 46. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje apibrėžti... 47. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam šio klausimo... 48. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos prašymas įtraukti į bylą... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 50. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą...