Byla eB2-2261-413/2015
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei viešajai įstaigai „Veržlusis Nevėžis“

1Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo V. D. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei viešajai įstaigai „Veržlusis Nevėžis“,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ (toliau ir Įstaiga). Ieškovo reikalavimas kildinamas iš 2013 m. rugsėjo 5 d. sportinės veiklos sutarties netinkamo vykdymo, kurios pagrindu, anot ieškovo, atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovui 13 032,90 Eur. Kadangi atsakovė nevykdo sutartinių pareigų, vengia atsiskaityti su ieškovu ir kitais kreditoriais, į raginimus nereaguoja, ieškovo nuomone, atsakovė galimai yra nemoki, kas sudaro pagrindą iškelti Įstaigai bankroto bylą.

3Atsiliepimu į pareiškimą atsakovė VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ prašo ieškovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš jo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į pareiškimą grindžiamas tokiais argumentais:

41. Atsakovė nėra nemoki, dėl ko nėra teisinio pagrindo iškelti jai bankroto bylą. Nurodo, kad pagal Įstaigos 2015 m. pirmojo pusmečio balansą atsakovė turėjo turto už 395 570 Eur (ilgalaikis turtas – 72 405 Eur, trumpalaikis turtas – 323 165 Eur). Pažymi, kad atsakovė yra ne pelno siekianti organizacija, todėl nesiekia sukaupti kuo daugiau ilgalaikio turto. Vien tai, kad didžiąją įstaigos turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, o už atitinkamus metus (2014 m.) fiksuojamas nuostolis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Įstaiga yra nemoki. Be to, atsakovės pradelsti įsipareigojimai siekia 60 285,62 Eur, o su stambiausiais kreditoriais – Sodra ir VMI, tariamasi dėl atsiskaitymo galimybių. Todėl įvertinus atsakovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra nemoki.

52. VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ yra specifinis subjektas, kurio finansinį stabilumą prižiūri Lietuvos krepšinio lyga (toliau ir LKL), kuri prieš 2015 - 2016 m. LKL sezono pradžią teigiamai įvertino įstaigos finansinę padėtį, kas tik papildomai patvirtina, kad atsakovė yra moki. Be to, atsakovės tikslas yra visapusiška pagalba dar 1992 m. įkurtai Kėdainių krepšinio komandai „Nevėžis“. Vietinis krepšinio klubas ne tik atstovauja Kėdainius visos šalies mastu, bet ir leidžia vietos gyventojams be papildomų išlaidų stebėti LKL rungtynes. Todėl bankroto bylos iškėlimas atsakovei reikštų bent jau laikiną Kėdainių „Nevėžio“ pasitraukimą iš LKL ir užkirstų kelią vietos gyventojams stebėti bei palaikyti savo komandą. Įvertinus tai, kad atsakovės veikla yra neatsiejamai susijusi su viešuoju interesu, bankroto bylos iškėlimas suponuotų neproporcingą žalą Kėdainių rajono gyventojų interesams ir sąlygotų tik vieno ginčijamo kreditoriaus asmeninių interesų patenkinimą.

63. Atsakovės nuomone, ieškovas nėra atsakovės kreditorius, kadangi nepatenka į ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytą subjektų, turinčių teisę pareikšti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ratą. Net ir iškėlus atsakovei bankroto bylą, bankroto proceso tikslai nebūtų pasiekti, kadangi ieškovo reikalavimas negalėtų būti patvirtintas. Be to, ieškovas, siekdamas užslėpto savo nepagrįsto reikalavimo patenkinimo (baudos išieškojimo), bankroto procesu naudojasi ne pagal paskirtį. Sutarties 7.1. punktu ginčo šalys susitarė, kad visi su Sutartimi susiję ginčai bus perduodami spręsti Krepšinio Arbitražo Tribunolui Ženevoje, Šveicarijoje, taigi ieškovas nesilaikė sutartimi numatytos arbitražinės išlygos. Be to, ieškovas, praleidęs ieškinio senaties teminą ieškiniui dėl baudos Lietuvos teisme pareikšti, bankroto institutą naudoja kaip spaudimo priemonę atsakovei. Tuo tarpu viešai skelbiama informacija apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo daro Įstaigai didelę žalą.

7Atsakovei VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ atsisakytina kelti bankroto bylą.

8Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Tai, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ne proceso šalys, o teismas turi įrodinėjimo pareigą. Įmonės bankroto procese siekiama dviejų tikslų – tiek ginti įmonės kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), tiek ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties; dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2008). Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-869/2013).

9D. V. D. tinkamumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „Veržlusis Nevėžis“

10Vadovaujantis ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo turi teisę pateikti kreditoriai. Pažymėtina, kad nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolinimo nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009, 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012). Jeigu bylą skolininkui inicijuojančio asmens reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, asmens reikalavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į teismui pateiktus duomenis. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-707/2012).

11Nagrinėjamu atveju ieškovas kreditorinį reikalavimą kildina iš 2013 m. rugsėjo 5 d. ginčo šalių sudarytos sportinės veiklos sutarties Nr. 13/09/05-01 (toliau ir Sutartis) 4.2. punkto, kuriame įtvirtinta ieškovo teisė vienašališkai nutraukti Sutartį tuo atveju, jeigu klubas (atsakovė) pradels atsiskaityti su ieškovu. Minėtas punktas taip pat numatė nedaryti kliūčių išduodant ieškovui paleidžiamąjį raštą ir gauti iš atsakovės 3 mėnesių atlyginimų dydžio kompensaciją, t. y. 13 032,90 Eur (45000 Lt). Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės atsisakymo sumokėti baudą, kaip tai numato Sutarties 4.2. punktas. Taigi byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2013 m. rugsėjo 5 d. ginčo šalių sudaryta sportinės veiklos sutartis Nr. 13/09/05-01, 2013 m. lapkričio 21 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo teismo vertintini kaip pakankami ir nekeliantys abejonių dėl to, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę ir tikėtinai yra jos kreditorius.

12Pažymėtina, kad atsakovės deklaruojamas skolos asmeniui, kuris kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, nepripažinimo faktas savaime neduoda teisinio pagrindo vien dėl to atsisakyti spręsti ar atmesti šio asmens prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą, nes gavęs tokio turinio ieškinio pareiškimą teismas turi ir gali patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1113/2009). Be to, aplinkybė, ar bankroto bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu aplinkybė, kad teismas priims ir iš esmės išnagrinės asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Vadovaujantis tuo, atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį pareikštam reikalavimui šioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas.

13Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad ieškovas yra tinkamas subjektas, galintis inicijuoti atsakovei bankroto bylą, atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį pareikštam reikalavimui bankroto byloje nespręstinas, todėl pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti nagrinėjamas teisme.

14Dėl atsakovės nemokumo

15Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Faktinis šioje byloje pareikšto ieškinio iškelti bankroto bylą pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir t. t.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo mėn. 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2172/2013).

16Juridinių asmenų registro duomenimis, VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ įregistruota 2003 m. liepos 15 d. Nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. Įstaigos vadove registruota I. M.. Iš atsakovės pateikto 2015 m. rugpjūčio 31 dienai sudaryto įmonės balanso matyti, kad įmonės turtas yra įvertintas 395 570 Eur (ilgalaikis turtas – 72 405 Eur, trumpalaikis turtas – 323 165 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 427 313 Eur, iš kurių ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 252 275 Eur, trumpalaikiai – 175 038 Eur.

17Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, yra lyginami ne įmonės turimi įsipareigojimai ir sumos, mokėtinos per vienerius metus, o įmonės pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turimo turto vertė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2514/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2525/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2387/2011 ir kt.). Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-823/2008, 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1247/2010).

18Iš pateikto atsakovės kreditorių sąrašo matyti, kad pradelstos skolos kreditoriams siekia 60 285,62 Eur, kurių didžiąją dalį sudaro skolos Sodrai ir VMI. Pažymėtina, kad pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sąrašas sudarytas 2015 m. rugpjūčio 31 dienai. Peržiūrėjus pateiktą kreditorių sąrašą bei patikrinus prieinamą teismui informaciją apie įmonės įsiskolinimą Sodrai, kuris šiai dienai siekia 23 293,84 Eur, ir įsiskolinimą VMI, sudarantį 30 621,93 Eur, bendrai pradelsti įsipareigojimai šiems kreditoriams sudaro 57 440,39 Eur, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio įsipareigojimų mastas sumažėjo, kas rodo, kad atsakovė imasi veiksmų sumažinti ar visiškai panaikinti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Paminėtų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

19Iš ieškovo papildomai pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad ieškovas kvestionuoja atsakovės pateikto balanso duomenų turinį ir jų tikrumą. Pažymėtina, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal finansinei apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specifiniai reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą bei teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Taigi, įvertinus tai, kad atsakovės pateiktas balansas pasirašytas tiek atsakovės direktorės, tiek finansininkės, darytina išvada, jog nėra pagrindo abejoti balanso duomenų tikrumu. Todėl atsakovės pateiktas įmonės balansas laikytinas tinkamu rašytiniu įrodymu, kurio duomenys, sprendžiant atsakovės (ne)mokumo klausimą, vertintini kartu su kitais šiam klausimui spręsti aktualiais įrodymais.

20Pagal VSDFV duomenis, VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ dirba 5 darbuotojai. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, atsakovei nėra iškelta jokių kitų bylų, išskyrus nagrinėjamą bylą. Byloje nėra duomenų, kad Įstaiga būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, kad negali atsiskaityti su jais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Priešingai, bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė, turėdama pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, toliau vykdo savo veiklą ir atsiskaitinėja su kreditoriais. Be to, net ir nustačius faktą, kad atsakovė šiuo metu veikia nuostolingai, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1119/2010).

21Vadovaujantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju minėtos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad egzistuoja objektyvaus turinio teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovė yra faktiškai nemoki. Teismo nuomone, net ir konstatavus atsakovę turint finansinių sunkumų, tačiau nenustačius akivaizdžių nemokumo požymių (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), įvertinus tai, kad kiti atsakovės kreditoriai nereikalauja atsakovei iškelti bankroto bylą, prioritetas teiktinas reabilitaciniam tikslui, todėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais atsakovei VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ iškelti bankroto bylą atsisakytina.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinančius įrodymus pateiks vėliau, tačiau tokie įrodymai iki bylos išnagrinėjimo pateikti nebuvo, dėl ko prašomos išlaidos nepriteistinos.

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsnio 13 dalimi, civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

25atsisakyti iškelti atsakovei viešajai įstaigai „Veržlusis Nevėžis“ (į. k. 161765521, Parko g. 4. Vilainių k., Kėdainių r. sav.) bankroto bylą.

26Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso... 2. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei... 3. Atsiliepimu į pareiškimą atsakovė VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ prašo... 4. 1. Atsakovė nėra nemoki, dėl ko nėra teisinio pagrindo iškelti jai... 5. 2. VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ yra specifinis subjektas, kurio finansinį... 6. 3. Atsakovės nuomone, ieškovas nėra atsakovės kreditorius, kadangi... 7. Atsakovei VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ atsisakytina kelti bankroto bylą.... 8. Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto... 9. D. V. D. tinkamumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ... 10. Vadovaujantis ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškimą teismui dėl... 11. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreditorinį reikalavimą kildina iš 2013 m.... 12. Pažymėtina, kad atsakovės deklaruojamas skolos asmeniui, kuris kreipėsi į... 13. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad ieškovas yra... 14. Dėl atsakovės nemokumo... 15. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad bankroto byla... 16. Juridinių asmenų registro duomenimis, VšĮ „Veržlusis Nevėžis“... 17. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog sprendžiant klausimą dėl... 18. Iš pateikto atsakovės kreditorių sąrašo matyti, kad pradelstos skolos... 19. Iš ieškovo papildomai pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad... 20. Pagal VSDFV duomenis, VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ dirba 5 darbuotojai. VĮ... 21. Vadovaujantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 23. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7... 25. atsisakyti iškelti atsakovei viešajai įstaigai „Veržlusis Nevėžis“... 26. Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju...