Byla 2-2599/2013
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio technika“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio technika“ bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1484-253/2013 pagal pareiškėjo A. U. ieškininį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio technika“.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilęs dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

5Pareiškėjas A. U.- UAB ,,Pajūrio technika“ akcininkas- prašė iškelti atsakovui UAB „Pajūrio technika“ bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi UAB „Vermosa“. Pareiškimą grindė tuo, kad antstolė, vykdydama iš atsakovo 32 153 Lt skolos išieškojimą, priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo dėl išieškojimo negalimumo.

6Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas teismui pateikė papildomą prašymą pranešti prokurorui apie atsakovo akcininkų 2013 m. rugpjūčio 9 d. susirinkimo protokolo suklastojimą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė atsakovui UAB „Pajūrio technika“ iškelti bankroto bylą, netenkino pareiškėjo prašymo dėl prokuroro informavimo apie galimai suklastotą dokumentą.

9Teismas, remdamasis atsakovo 2013 m. rugsėjo 3 d. balanso duomenimis, nustatė, kad įmonės įsipareigojimai (147 281 Lt) sudaro 41 procentą į balansą įrašyto įmonės turto vertės (352 810 Lt). Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą nesant pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumo būklę. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo veiklos pobūdis yra mažmeninė prekyba automobilių atsarginėmis prekėmis, teismas nurodė, jog pareiškėjo pateiktas antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo dėl išieškojimo negalimumo vertintinas kritiškai, nes antstolė atsakovui priklausančių prekių likvidumu galėjo įsitikinti tik jas realizuodama įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pabrėžė, jog į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba viešai skelbė bei kitaip pranešė, kad negali atsiskaityti su skolininkais ar kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

10Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo pranešti prokurorui apie atsakovo akcininkų 2013 m. rugpjūčio 9 d. susirinkimo protokolo suklastojimą teismas nurodė, jog bankroto byla yra civilinė byla, kurioje sprendžiama dėl joje dalyvaujančių asmenų civilinių teisių ir pareigų, tuo tarpu prokuroro informavimas tiesioginės įtakos civilinėms teisėms ir pareigoms nedaro. Be to, pareiškėjui nėra užkirstas kelias apie jo nurodomus galimai nusikalstamus veiksmus prokurorą informuoti asmeniškai.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12Atskiruoju skundu pareiškėjas A. U. prašo panaikinti 2013 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškimą ir iškelti atsakovui UAB „Pajūrio technika“ bankroto bylą.

13Pareiškėjas teigia, jog teismas be pagrindo priėmė bei vertino dokumentus, kuriuos pateikė buvusi atsakovo vadovė. Faktą, jog atsakovas nepajėgus vykdyti savo įsipareigojimų, patvirtina antstolės surašytas išieškojimo negalimumo aktas ir aplinkybė, kad įmonė neturi vadovo, jos veikla sustabdyta. Anot pareiškėjo, teismas klaidingai įvertino antstolės surašytą aktą, nes neturėjo jokių įrodymų, kad atsakovo turtas yra likvidus. Teismas vertindamas 2013 m. rugpjūčio 9 d. atsakovo akcininkų susirinkimo protokolą neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus duomenis, jog jis yra suklastotas.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Šio apeliacinio proceso objektą, atsižvelgiant į atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus, sudaro pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas teisės taikymo bei faktų vertinimo aspektais.

16Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog bankroto byla įmonei iškeliama, jeigu nustatoma, kad įmonė yra nemoki arba ji vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, arba ji viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriam), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas teisiniu požiūriu apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Duomenų, kad atsakovas vėluotų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, byloje nėra. Taipogi nėra įrodymų, kad atsakovas būtų viešai paskelbęs ar pareiškėjui pranešęs, jog negali ar neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Dėl to nagrinėjamu atveju, atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimas nagrinėtinas atsakovo nemokumo teisiniu požiūriu aspektu, t.y. tiriant atsakovo pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašyto turto vertės santykį, kitus atsakovo ūkinės – komercinės veiklos rodiklius.

17Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Klaipėdos skuba“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „JVI Transport“, bylos Nr. 2-182/2009). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal AB SEB bankas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „GK projektai“, bylos Nr. 2-1273/2010). Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu konstatuojamas įmonės (ne)mokumas, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal AB „Swedbank“, A. S. projektavimo įmonės „A-1“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Neries panorama“, bylos Nr. 2-1406/2011).

18Pagal atsakovo 2013 m. rugsėjo 3 d. balansą, įmonės turto vertė yra 352 810 Lt, iš kurio 4 958 Lt – materialusis turtas, 302 388 Lt – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 45 262 Lt – per vienerius metus gautinos sumos, 202 Lt – pinigai ir pinigų ekvivalentai, tuo tarpu įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 147 281 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 112 703 Lt (t. 1, b. l. 46). Iš atsakovo kreditorių sąrašo (t. 1, b. l. 36), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie atsakovo skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (t. 1, b. l. 37), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugsėjo 27 d. pažymos (t. 2, b. l. 10) matyti, kad įmonės pradelstos skolos neabejotinai yra ne mažesnės kaip 112 703 Lt, o jos per vienerius metus gautinos sumos (45 262 Lt) yra pareiškėjo bei kitų kreditorių debitorinės skolos. Šiai dienai pas atsakovą nedirba nei vienas darbuotojas, kuris būtų apdraustas valstybinio socialinio draudimu, atsakovo vadovė yra atstatydinta iš pareigų, taigi įmonė de facto jokios veiklos nevykdo. Pagal atsakovo 2013 m. balandžio 15 d., 2013 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitas (t. 1, b. l. 43, 47) įmonė nuo 2011 metų dirba nuostolingai: 2011 metais patyrė 13 438 Lt nuostolį, 2012 metais – 9 155 Lt, o iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. – 15 765 Lt. Įmonės ūkinės – komercinės veiklos intensyvumas, pelningumas/nuostolingumas sprendžiant, ar yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą, yra papildomi kriterijai, kuriais remiantis galima konstatuoti įmonę esant faktiškai nemokia, tačiau esminę reikšmę (konstatuojant įmonės nemokumą, kaip jis apibrėžtas ĮBĮ) turi įmonės aktyvų ir pasyvų santykis.

19Pareiškėjas neneigia, jog atsakovas – besiverčiantis mažmenine prekyba automobilių atsarginėmis detalėmis, nuosavybės teise turi detalių atsargas, kurios balanse įrašytos 302 388 Lt verte. Vis dėlto pateiktu 2013 m. rugsėjo 3 d. antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/03108 surašytu Išieškojimo negalimumo aktu (t. 1, b. l. 6-7), kuriame nurodyta atsakovo turimą turtą – prekių atsargas, esant nelikvidžiu, pareiškėjas įrodinėja, jog atsakovo balanse įrašyto turto vertė neatitinka tikrovės. Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu pagrindu antstolė nustatė atsakovo turimas prekių atsargas esant nelikvidžiomis, byloje nepateikta. Vis dėlto šis įrodymas, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui 2010 m. lapkričio 24 d. teismo išduotas vykdomasis raštas (t. 1, b. l. 8-9) iki šiol neįvykdytas, kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo balanse apskaitomų automobilių atsarginių detalių realios vertės bei atsakovo finansinių galimybių vykdyti savo turtinius įsipareigojimus. Nekvestionuotina, jog atsakovo turimos prekių atsargos gali būti realizuotos ir ne bankroto proceso metu, tačiau jų vertė yra pagrindinis rodiklis, remiantis kuriuo pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant pagrindo pripažinti atsakovą teisiškai nemokiu. Nepaisant to, jog pareiškėjas pateikė įrodymus, kurie suponuoja, jog atsakovo 2013 m. rugsėjo 3 d. balanse įrašyto turto nurodyta vertė galimai neatitinka realios jo vertės, pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų išsiaiškinti šios aplinkybės. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog pagal ĮBĮ nustatytą bankroto procedūrų teismo tvarka inicijavimo modelį teismui yra suteikti itin platūs procesiniai įgaliojimai veikti ex officio bei savo iniciatyva rinkti įrodymus, atlikti kitus veiksmus, būtinus atskleisti tikrąjį įmonės pradelstų įsipareigojimų bei turimo turto santykį (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal H. Z. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Technogama“, bylos Nr. 2-2300/2013). Iš to, kas paminėta, aišku, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai aktyvus ir nesurinko visų duomenų (pvz., neįpareigojo atsakovo atlikti jų vertinimą), kurie sudarytų faktinį pagrindą spręsti, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai iš tiesų neviršija pusės jo balanse įrašyto turto vertės. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, nenustatęs visų būtinų tokiai išvadai faktinių aplinkybių.

20Remiantis išdėstytu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti atsakovui UAB „Pajūrio technika“ bankroto bylą, neištyrė visų svarbių šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, nevertino atsakovo veiklos bei finansinės padėties santykio, todėl galėjo būti neteisingai išnagrinėtas bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimas. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama kaip nepagrįsta ir bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis). Nagrinėdamas iš naujo bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą pirmosios instancijos teismas turi išsiaiškinti realią atsakovo turimo turto vertę, visapusiškai išanalizuoti atsakovo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų ir turto santykį, aplinkybes dėl atsakovo finansinių sunkumų pobūdžio bei įvertinti, ar atsakovo esama būklė (de facto nevykdo veiklos bei savo įsipareigojimų kreditoriams, neturi vadovo ir kitų darbuotojų) sudaro sąlygas nepažeidžiant pačios įmonės ir jos kreditorių interesų toliau jai funkcionuoti rinkoje.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

22panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio technika“ klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ginčas kilęs dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.... 5. Pareiškėjas A. U.- UAB ,,Pajūrio technika“ akcininkas- prašė iškelti... 6. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas teismui pateikė papildomą prašymą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė atsakovui... 9. Teismas, remdamasis atsakovo 2013 m. rugsėjo 3 d. balanso duomenimis,... 10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo pranešti prokurorui apie atsakovo... 11. III. Atskirojo skundo argumentai... 12. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. U. prašo panaikinti 2013 m. rugsėjo 4 d.... 13. Pareiškėjas teigia, jog teismas be pagrindo priėmė bei vertino dokumentus,... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Šio apeliacinio proceso objektą, atsižvelgiant į atskirojo skundo teisinį... 16. Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta,... 17. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios... 18. Pagal atsakovo 2013 m. rugsėjo 3 d. balansą, įmonės turto vertė yra 352... 19. Pareiškėjas neneigia, jog atsakovas – besiverčiantis mažmenine prekyba... 20. Remiantis išdėstytu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas,... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 22. panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį ir perduoti...