Byla 2-929/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovų A. B. ir V. B. ieškinio, pareikšto atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai L. L. dėl atsakovo Lietuvos teismų institucijų tyčinio vilkinimo ir atsisakymo įvykdyti įsiteisėjusias Lietuvos teismų nutartis civilinės bylos Nr. 2-1226-603/2013 nagrinėjimo metu ir dėl to padarytos žalos atlyginimo, trūkumams pašalinti.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai A. B. ir V. B. pareikštu ieškiniu prašo:

51) pripažinti, kad Lietuvos teismai, o būtent Vilniaus apygardos teismas ir teisėja L. L. nagrinėdama civiline bylą Nr. 2-1226-603/2013 ir Kauno miesto apylinkės teismas ir teisėja V. L. nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2-7833-713/2005, pažeidė ieškovų teises ir neužtikrino įsiteisėjusių Lietuvos Respublikos teismų nutarčių įvykdymo nuo 2003 metų;

62) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovui A. B. 585 606 Lt, o ieškovui V. B. 2 148 350 Lt žalai atlyginti.

7Ieškovai nurodo, kad civilinę bylą Nr. 2-1226-603/2013 nagrinėjusi teisėja L. L. neišnagrinėjo jos per įmanomai trumpiausią laiką, neužtikrino įsiteisėjusių teismo nutarčių vykdymo ir tokiu būdu pažeidė ieškovų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nepriklausomą ir nešališką teismą. Tuo tarpu teisėja V. L. civilinėje byloje Nr. 2-7833-713/2005 tyčia vilkino vykdomojo rašto išdavimą ir galiausiai atsisakė jį išduoti. Tokiai neteisėtais teisėjų veiksmais ieškovams buvo padaryta tiek neturtinė, tiek turtinė žala. Ieškovas A. B. patyrė 2 113 850 Lt dydžio turtinę ir 34 500 Lt neturtinę žalą, o ieškovas V. B. – 551 106 Lt dydžio turtinę ir 34 500 Lt neturtinę žalą.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą iki 2014 m. kovo 31 d. ieškinio trūkumams pašalinti.

10Pirmosios instancijos teismas ieškinio trūkumais įvardijo tai, kad, pirma, ieškovas A. B., siekdamas atstovauti savo tėvą – ieškovą V. B., nepateikė įrodymų, kad turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (CPK 56 straipsnis); antra, bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjų ar teismo veiksmais, atlyginimo atsakovu gali būti tik valstybė, tuo tarpu teisėjas ar teismo pareigūnas byloje gali būti patrauktas nebent trečiuoju asmeniu; trečia, ieškovai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo, kadangi apsiribojo tik apibendrintais teiginiais apie aplinkybes, kuriomis jie siekia prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės; ketvirta, ieškovai neišskyrė, kokią dalį jų prašomos priteisti žalos sudaro turtinė, o kokią neturtinė, bei nenurodė priežastinio ryšio; penkta, ieškovų reikalavimas dėl fakto pripažinimo iš esmės yra ieškovų prašymas pripažinti egzistuojant jų reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes; šešta, ieškovų pateikti ieškinio priedai – dokumentų kopijos, neatitinka CPK 114 straipsnio reikalavimų.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde teigiama, kad:

131. Teismas netinkamai taikė CPK 56 straipsnį, kadangi ieškinys pareikštas ir pasirašytas abiejų ieškovų.

142. Vilniaus apygardos teismo ir pseudo teisėjos L. L. neteisėti veiksmai ieškinyje aiškiai įvardinti, todėl jie turi būti patraukti atsakovais. Priešingu atveju, būtų trukdoma ieškovams ginti savo teises. Bet kuriuo atveju Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėjai negali nagrinėti pareikšto ieškinio, nes privalėtų vertinti savo kolegės neteisėtą veiklą.

153. Teismas taip pat netinkamai aiškino, kad reikalavimais yra prašoma pripažinti faktų neteisėtumą.

164. Ieškinyje vienareikšmiškai nurodyta, kokio dydžio žala ir kodėl yra turtinė, kuri ir kodėl neturtinė, ir kokie įrodymai tai patvirtina.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovams A. B. ir V. B. terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi apelianto (ieškovo A. B.) apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas analizuotinas tuo aspektu, ar teismo nustatyti ieškinio neatitikimai jo turiniui keliamiems reikalavimams gali būti kvalifikuojami kaip procesinio pobūdžio kliūtis, kurių nepašalinus bylos iškėlimas nėra galimas (CPK 320, 338 straipsniai).

19Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba.

20Kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą (jei reiškiamas turtinis reikalavimas), įvardyti reikalavimą (ieškinio dalykas), nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas), nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, taip pat nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių, taikos sutarties sudarymo ir bylos vedimo per advokatą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai. Jeigu ieškovas negali pateikti konkrečių įrodymų, turi būti nurodytos priežastys, kodėl negalima pateikti šių įrodymų, bei pateiktas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Kartu su ieškiniu pateikiami rašytiniai įrodymai ar kiti dokumentai turi atitikti įstatymų nustatytus formos reikalavimus (CPK 114 straipsnis).

21Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovai prašo jiems iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti jų patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog iš ieškinio nėra aiškus prašomos priteisti žalos turinys, t. y. nediferencijuoti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai, tačiau teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų juos patyrus net 2 664 956 Lt turtinę žalą. Be to, iš ieškinio matyti, kad neatskleistas jo faktinis pagrindas, neaptartos konkrečios aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl žalos priteisimo, neįvardyta, kokius būtent turtinius nuostolius reikalaujama kompensuoti, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti bei koks priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir atsiradusių neigiamų padarinių, turinčių materialią išraišką. Tokie ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko netikslumai yra aiškūs ieškinio turinio trūkumai, kurie turi būti pašalinti ieškinio priėmimo stadijoje, kadangi jų nepašalinus Lietuvos Respublikai objektyviai užkertama galimybė gintis nuo jos atžvilgiu pareikštų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovams terminą pateikti jų reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, patikslinti ieškinio faktinį pagrindą.

22Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vieno iš ieškovų pareikštų reikalavimų, o būtent – reikalavimas pripažinti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, patenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išskirta, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Esveras“ v. UAB „Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Nors apskųstoje nutartyje teismas konkrečiai nenurodė, kad pirmasis ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo nenagrinėtinas teisme, tačiau tai negali teikti pagrindo ieškovams manyti, jog šis ieškinio reikalavimas yra be trūkumų.

23Pasisakant dėl apskųstos teismo nutarties dalies, kurioje išaiškinta, kad bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjų ar teismo veiksmais, atlyginimo atsakovu gali būti tik valstybė, būtina pažymėti, kad apeliantui ne kartą buvo išaiškinta, jog pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį, atsakovu byloje gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-612/2012, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-298/2014; kt.). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ne atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl reikalavimų teisėjams, Vilniaus apygardos teismui, tačiau nurodė ieškovams patikslinti ieškinio dalyką. Taigi apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškinys aptartoje dalyje neturi trūkumų.

24Atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos, sprendusios ieškinio priėmimo klausimą, šališkumo nenagrinėtini šioje proceso stadijoje. Apeliantui neabejotinai žinoma įstatyme nustatyta teisėjų nušalinimo sprendimo tvarka (CPK 68 – 69 straipsniai).

25Kiti atskirojo skundo argumentai dėl nepagrįstai nustatytų ieškinio trūkumų, atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštą ieškinį pasirašė abu ieškovai, ieškinio priedus sudaro iš esmės tik teismų sprendimų kopijos ir straipsnio iš naujienų portalo išrašas, pripažintini pagrįstais. Taigi šių trūkumų nepašalinimas nesudarytų teisėto pagrindo pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti ieškinį.

26Iš to, kas nurodyta, aišku, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai esą pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti būtų iš esmės netinkamai taikęs ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o ieškovams, siekiant užtikrinti proceso koncentraciją, nustatomas naujas terminas minėtoje nutartyje nurodytiems – ir šia nutartimi pripažintiems pagrįstais, ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

29Nustatyti ieškovams A. B. ir V. B. terminą iki 2014 m. birželio 13 d. ieškinio trūkumams, nurodytiems Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartyje, pašalinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai A. B. ir V. B. pareikštu ieškiniu prašo:... 5. 1) pripažinti, kad Lietuvos teismai, o būtent Vilniaus apygardos teismas ir... 6. 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovui A. B. 585 606 Lt, o... 7. Ieškovai nurodo, kad civilinę bylą Nr. 2-1226-603/2013 nagrinėjusi teisėja... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi nustatė ieškovams... 10. Pirmosios instancijos teismas ieškinio trūkumais įvardijo tai, kad, pirma,... 11. III. Atskirojo skundo argumentai... 12. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 13. 1. Teismas netinkamai taikė CPK 56 straipsnį, kadangi ieškinys pareikštas... 14. 2. Vilniaus apygardos teismo ir pseudo teisėjos L. L. neteisėti veiksmai... 15. 3. Teismas taip pat netinkamai aiškino, kad reikalavimais yra prašoma... 16. 4. Ieškinyje vienareikšmiškai nurodyta, kokio dydžio žala ir kodėl yra... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė... 19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė... 20. Kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą (jei... 21. Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovai prašo jiems iš atsakovo... 22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios... 23. Pasisakant dėl apskųstos teismo nutarties dalies, kurioje išaiškinta, kad... 24. Atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo... 25. Kiti atskirojo skundo argumentai dėl nepagrįstai nustatytų ieškinio... 26. Iš to, kas nurodyta, aišku, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 28. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.... 29. Nustatyti ieškovams A. B. ir V. B. terminą iki 2014 m. birželio 13 d....