Byla 3K-3-159-690/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo valstybės biudžetinės įstaigos Jotainių socialinės globos namų kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų vizija“ ieškinį atsakovui valstybės biudžetinei įstaigai Jotainių socialinės globos namams dėl apmokėjimo už atliktus statybos darbus, tretieji asmenys – Panevėžio rajono savivaldybė, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, M. Ž., J. R., ir pagal atsakovo valstybės biudžetinės įstaigos Jotainių socialinės globos namų priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Statybų vizija“ dėl kompensacijos už darbų neatlikimą laiku, tretieji asmenys Panevėžio rajono savivaldybė, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, M. Ž., J. R..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Statybų vizija“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo BĮ Jotainių socialinės globos namų 382 117,68 Lt (110 668,93 Eur) skolą už atliktus statybos rangos darbus, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 3 d. su atsakovu sudarė dvi rangos sutartis Nr. 13 ir Nr. 14 dėl pastatų ( - ) modernizavimo. Bendra abiejų sutarčių suma buvo 3 627 367,59 Lt (1 050 558,27 Eur). Vykdydamas rangos sutartis ieškovas per 2011 m. sausio – 2011 m. rugsėjo mėnesius atliko darbų iš viso už 3 174 663,07 Lt (919 445,98 Eur), juos atsakovas apmokėjo. Už lapkričio mėnesio atliktus darbus atsakovas 2012 m. rugsėjo 24 d. sumokėjo 223 842,48 Lt (64 829,26 Eur). Liko neapmokėti darbai, kuriuos ieškovas atliko per 2011 m. gruodžio mėnesį. Už šį mėnesį atliktus darbus atsakovas nepasirašė atliktų darbų priėmimo aktų Nr. 11 ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Nr. 0000733 bei Nr. 0000732. Valstybinė komisija 2011 m. gruodžio 16 d. priėmė abu pastatus konstatuodama, kad jie yra tinkami naudoti. Modernizuotas namas ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovui ir tretiesiems asmenims M. Ž. ir J. R., o namas ( - ), – atsakovui ir trečiajam asmeniui Panevėžio rajono savivaldybei. Kadangi atsakovas namų modernizavimo statybos rangos darbus užsakė bendraturčių sutikimu, tai jis veikė kaip bendrosios dalinės nuosavybės atstovas. Ieškovas statybos rangos darbus atliko atsakovo ir trečiųjų asmenų turtui, jų visų turtas buvo pagerintas. Tačiau atsakovas atsisako sumokėti už atliktus statybos rangos darbus, nurodydamas, kad sumokėti ieškovui turi tiesiogiai tretieji asmenys (bendraturčiai). Ieškovas jokių sutartinių santykių su minėtais asmenimis neturi, todėl apmokėjimo pagal rangos sutartis reikalauja būtent iš atsakovo, kuris ir privalo atsiskaityti, o vėliau išspręsti su trečiaisiais asmenimis jiems tenkančios dalies apmokėjimo klausimą.

6Ieškovas 2012 m. spalio 18 d. parengiamajame teismo posėdyje savo reikalavimų dalies atsisakė ir prašė bylą dėl tos dalies nutraukti, nurodydamas, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. atsakovas dalį skolos – 223 842,48 Lt (64 829,26 Eur) sumokėjo, reikalaudamas likusios 158 275,20 Lt (45 839,67 Eur) skolos dalies priteisimo.

7Atsakovas BĮ Jotainių socialinės globos namai priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 121 516,81 Lt (35 193,70 Eur) piniginę kompensaciją, apskaičiuotą nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2011 m. gruodžio 16 d., 0,05 proc. dydžio kompensaciją dėl darbų uždelsimo, skaičiuojamą nuo galutinės sutarties kainos per dieną, bet ne daugiau kaip 1 813 683,80 Lt (525 279,14 Eur), 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad atliekant pastatų modernizavimo darbus pagal abi sutartis buvo numatyta, kad finansuojami darbai turi būti atlikti ne vėliau kaip per 11 mėnesių po sutarties įsigaliojimo (7.3 punktas). Sutarčių įsigaliojimo momentą nustatė 8.1 punktas, kuriuo susitarta, kad atsakovas per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie numatomą su juo sudaryti sutartį gavimo privalo pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą – Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko garantiją 10 proc. nuo viso pasiūlymo sumos dydžio neįskaitant PVM. Atsakovas banko garantiją pateikė 2010 m. rugsėjo 1 d., todėl 11 mėnesių terminas suėjo 2011 m. rugpjūčio 10 d., iki tos datos ir turėjo būti atlikti visi darbai bei pasirašytas Valstybinės komisijos dėl objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktas, laikytinas darbų pabaiga. Ieškovui neįvykdžius sutarčių laiku, buvo pasirašyti papildomi susitarimai Nr. 1, pratęsiant darbų pabaigos terminą iki 2011 m. spalio 10 d. Iki nurodytos datos visų darbų ieškovas taip pat neatliko. Dalis nustatytų defektų pagal garantinį raštą ir iki šios dienos nėra ištaisyti. Kompensacija dėl darbų uždelsimo yra nustatyta pasiūlymo prieduose, kurie yra sutarčių Nr. 13 ir Nr. 14 dalis. Ieškovas viešojo pirkimo sąlygų neginčijo, vykdymo metu nesiekė jų keisti. Sutartyse nustatyta procentinė kompensacija (sutartiniai nuostoliai) nėra nei delspinigiai, nei bauda pagal CK 6.258 straipsnį, todėl 6 mėnesių ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui netaikomas. Kadangi po Valstybinės komisijos dėl objekto pripažinimo tinkamu naudotis akto pasirašymo 2011 m. gruodžio 16 d. liko neatliktų darbų, kuriuos ieškovas atlikti vengia, sutartinė kompensacija skaičiuotina iki ieškovas įvykdys prievolę (maksimali kompensacijos suma – 50 proc. sutarčių kainos, t. y. 1 813 683,80 Lt, arba 525 279,14 Eur). Neatlikti darbai yra šie: pakeitus netinkamus balkonus, neatlikti pažeistų sienų užtaisymo darbai, neapmokytas personalas valdyti ir prižiūrėti sumontuotas inžinerines sistemas, nepateikta deklaruotų rodiklių apskaitos metodika, naudojant jo sumontuotų energijos vartojimų sistemų ir jų valdymo bei kontrolės įrangą objektuose. Be to, ieškovas įsipareigojo atnaujintuose pastatuose sumažinti energijos suvartojimą, tačiau deklaruoti rodikliai nepasiekti.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Panevėžio apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovo BĮ Jotainių socialinės globos namų ieškovui UAB „Statybų vizija“ 158 275,20 Lt (45 839,67 Eur) už neapmokėtus darbus, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 4166 Lt (1206,56 Eur) bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 126,82 Lt (36,73 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; nutraukė bylos dalį dėl 223 842,48 Lt (64 829,26 Eur) skolos iš atsakovo priteisimo.

10Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl sulygtų pagal rangos sutartis darbų apimties, sprendė, kad bylos įrodymais yra paneigtas atsakovo teiginys, jog konkursas buvo skelbiamas tik dėl atsakovui priklausančios namų dalies rekonstravimo ir modernizavimo. Atsakovas pripažino, kad ieškovas stogą, sienas ir kitas statinių konstrukcijas apšiltino visiškai, šiuos darbus jis priėmė pagal aktus, kurie nėra nuginčyti, taip pat kad 2011 m. lapkričio mėnesio aktai Nr. 10 buvo perrašyti reikalaujant VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai, per kurią atsakovas gavo ES struktūrinių fondų finansavimą. Kadangi atsakovas konkursą skelbė ir rangos sutartis su ieškovu pasirašė viso abiejų namų ploto rekonstrukcijai, tai teisėjų kolegija sprendė, kad jam kyla atsakomybė rangovui (ieškovui). Tokią atsakomybę, paskelbdamas namų ( - ) projektavimo ir rekonstravimo darbų konkursą, apimantį ir bendrojo naudojimo dalių bendrojoje nuosavybėje renovavimą (stogo, sienų, cokolio apšiltinimas, langų, balkonų įstiklinimas, keitimas ir pan.), jis prisiėmė ieškovui ir už kitus bendraturčius. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas savo iniciatyva rinko bendraturčių sutikimus, siekdamas gauti ES finansavimą, nors šiuo tikslu tokie sutikimai nebuvo reikalingi, ką patvirtina VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros pateikta informacija. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga valdyti ir naudoti bendrą objektą, juo disponuoti, išdėstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas, norėdamas dalyvauti programoje, pagal kurią buvo skiriamos lėšos tik atsakovo valdomai nuosavybei renovuoti ir modernizuoti, o darbai apėmė ir kitų bendraturčių nuosavybės dalį, privalėjo laikytis CK normų, reglamentuojančių bendraturčių santykius.

11Teismas nustatė, kad liko neapmokėti du atliktų statybos darbų aktai Nr. 11, surašyti 2011 m. gruodžio mėnesį. Užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Tačiau abiejų rangos sutarties šalių darbų priėmimo–perdavimo akto nepasirašymo faktas savaime nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti ir perduoti, taip pat kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Todėl atsakovo argumentus, kad jis nepasirašė aktų, nes nurodyti darbai atlikti trečiųjų asmenų nuosavybei, teismas atmetė kaip nepagrįstus, pažymėdamas, kad statybos rangos sutartis Nr. 13 ir Nr. 14 pasirašė atsakovas su ieškovu, tokia pati darbų apimtis nurodyta surašytais ir pasirašytais atliktų darbų aktais Nr. 9 ir ankstesniais, kuriuos atsakovas pasirašė be jokių prieštaravimų ir už kuriuos sumokėjo. Statybos darbų priėmimo komisija 2011 m. gruodžio 16 d. aktais Nr. SUA-2671 ir Nr. SUA-2672 priėmė ir pripažino tinkamais naudoti abu namus visa apimtimi, neišskirdama kurios nors jų dalies, tretieji asmenys nebuvo kviečiami dalyvauti priėmimo aktų surašyme, jų nuomonės dėl atliktų darbų kiekio, kokybės ir pan. nebuvo klausiama. Visus darbus priėmė atsakovo atstovas ir jis visus aktus pasirašė be jokių prieštaravimų. Aplinkybė, kad dėl finansavimo gavimo iš ES lėšų atsakovas perrašė du aktus, nurodydamas tik savo nuosavybės teise valdomą plotą (aktai Nr. 10), nekeičia sutarčių sąlygų ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos tinkamai vykdyti sutartis. Tiek techniniai, tiek darbo projektai išskaidyti pagal turimas nuosavybės dalis tik todėl, kad atsakovas galėtų gauti finansavimą iš ES lėšų, tačiau ir tai, teismo vertinimu, nekeičia nei sudarytų statybos rangos sutarčių apimties, nei konkurso skelbtų sąlygų.

12Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl mokėjimo už atliktus statybos rangos darbus pagal atliktų darbų aktus, surašytus 2011 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais, tačiau atsakovas 2012 m. rugsėjo 24 d. sumokėjo už atliktus darbus pagal 2011 m. lapkričio mėnesio aktus 223 842,48 Lt (64 829,26 Eur). Taigi sąskaitos Nr. 0000712 ir Nr. 0000713 209 524,38 Lt (60 682,45 Eur) sumai visiškai apmokėtos ir papildomai sumokėta 14 318,10 Lt (4146,81 Eur) suma, ką teismas vertino kaip dalinį 2011 m. gruodžio mėnesio aktuose nurodytų statybos darbų sumokėjimą ir tokios pareigos pripažinimą. Likusią nesumokėtą 158 275,20 Lt (45 839,67 Eur) sumą, grindžiamą atliktų statybos darbų aktais Nr. 11, teismas iš atsakovo priteisė.

13Vertindamas priešieškinio pagrįstumą, teismas nurodė, kad Lietuvos teisinė sistema už uždelsimą atlikti statybos rangos darbus numato kompensavimo mechanizmą, t. y. šalių susitarimą dėl netesybų. Sutartimis nustatytas kompensacijos dydis yra ne kas kita kaip delspinigiai, kuriems išieškoti taikomas CK 1.125 straipsnyje įtvirtintas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovui prašant taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti delspinigių sumą už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2011 m. gruodžio 16 d., teismas tokį atsakovo reikalavimą atmetė nurodydamas, kad atsakovas praleido ieškinio senatį prašomai kompensacijai priteisti. Ieškinio senaties terminas pasibaigė 2012 m. birželio 16 d., nes galutinis atliktų darbų aktas, konstatuojantis baigtus rangos darbus, pagal abi sutartis surašytas 2011 m. gruodžio 16 d. Dėl tos pačios priežasties – pasibaigusios ieškinio senaties – teismas netenkino ir atsakovo reikalavimo priteisti jam po 0,05 proc. nuo sutarčių vertės kompensaciją už kiekvieną pavėluotą dieną iki darbų atlikimo. Atsakovo pateikti 2011 m. lapkričio 30 d., 2011 m. gruodžio 1 d., 2012 m. liepos 25 d. pranešimai dėl defektų objektuose ( - ) (neveikia laiptinės apšvietimas, ventiliacinėse sistemose nesumontuotos oro srauto reguliavimo sklendės, neužsandarinta ir nebaigta apdaila prie balkono langų, atsilupę stogelių apačios dažai), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad statybos darbai pagal sutartis nebaigti. Valstybinė komisija 2011 m. gruodžio 16 d. aktuose konstatuodama, kad statyba baigta ir pastatai tinkami naudoti, nurodė, jog statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, atitinka faktinius, o nukrypimai yra neesminiai.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 4 d. nutartimi paliko Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslindama jo rezoliucinę dalį dėl priteistų procesinių palūkanų dydžio –sumažindama jas nuo 6 iki 5 proc.

15Teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo neįtraukus į bylos nagrinėjimą ieškovo jungtinės veiklos partnerio UAB „Kriautė“. Atsakovas šio juridinio asmens privalomo dalyvavimo teismo procese ieškovu ar kitoje procesinėje pozicijoje klausimo pirmosios instancijos teisme nekėlė (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), be to, jis nenurodė, kokią įtaką šio asmens teisinei padėčiai turi teismo sprendimas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nuspręsta dėl šio asmens konkrečių materialiųjų teisių arba jo pareigų; pažymėjo, kad jungtinės veiklos dalyviai (partneriai) turi teisę susitarti, kaip tvarkyti bendrus reikalus ir kuris jų (ar visi partneriai) gali veikti išoriniuose santykiuose parnerių vardu. Šiuo atveju 2010 m. balandžio 21 d. jungtinės veiklos sutarties 2.4 ir 2.5 punktuose nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviams atstovauja būtent ieškovas, darbų apmokėjimas taip pat vykdomas per jį, tokiu atveju jis veikia kaip atstovas sandorio (sutarties) pagrindu (CK 2.132 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškovo jungtinės veiklos partneris CPK 5 straipsnyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos nerealizavo, tikėtina, atsižvelgdamas į jųdviejų susitarimą mokėjimo už atliktus rangos darbus klausimų sprendimą pavesti ieškovui.

16Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ginčo pobūdžio ir Viešųjų pirkimų tarnybos dalyvavimo, nurodė, kad ginčas yra kilęs iš šalių teisinių santykių, vykdant viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį. Nors Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatos turi pirmenybę prieš kitas teisės normas, tačiau kitų teisės aktų taikymo galimybė, jeigu kurių nors klausimų VPĮ nuostatos neaptaria, paneigiama (CK 6.382 straipsnis), juo labiau kad šis konkretus ginčas nėra viešojo pirkimo ginčas tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo, kuris nagrinėtinas pagal specialiąsias CPK XXI1 taisykles, dalyvaujant viešųjų pirkimų politiką įgyvendinančiai, prižiūrinčiai ir reikiamais atvejais išvadą teisme duodančiai institucijai – Viešųjų pirkimų tarnybai (CPK 49 straipsnis). Sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas), taigi dėl jo procedūrų vykdymo, teisėjų kolegijos vertinimu, specialaus subjekto išvada nėra reikalinga. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nenutrūksta tuo aspektu, kad jie yra saistomi sudarytų sutarčių bei jų vykdymo pareigos, todėl galimi ginčai dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties sąlygų aiškinimo, sutartinių prievolių vykdymo, žalos atlyginimo ar pan. Tačiau šie klausimai, atsižvelgiant į VPĮ 18 straipsnio reikalavimus pirkimo sutarčiai ir jame nustatytus apribojimus, taip pat į VPĮ 96 straipsnio išlygas dėl žalos atlyginimo, reglamentuojami bendrosiomis materialiosios teisės normomis (CK). Tokių ginčų nagrinėjimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra perduodamas išimtinai teismui ir į Viešųjų pirkimų tarnybos reguliavimo sritį (VPĮ 82 straipsnis) nepatenka. Būtent teismas turi diskrecijos teisę aiškinti sutarties šalių konkrečių susitarimų turinį pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, spręsti, ar tinkamas yra prievolės pagal sutartį įvykdymas, taip pat kurias teisės normas taikyti kilusiam sutarties šalių ginčui nagrinėti. Teisėjų kolegija pripažino, kad šioje byloje kilusio ginčo prievolinis pobūdis (t. y. ar buvo šalių įvykdyti sutartimi prisiimti įsipareigojimai) nesuponavo privalomo Viešųjų pirkimų tarnybos dalyvavimo byloje.

17Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs viešojo pirkimo sąlygas, sudarytos sutarties turinį ir jos vykdymo aplinkybes, nustatė visas būtinas (esmines) faktines bei teisiškai aktualias aplinkybes, būtinas teisingai išspręsti kilusį ginčą, ir nepažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad modernizuoti namai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovui ir tretiesiems asmenims, pagrįstai taikė bendraturčių bendrąsias teises ir pareigas apibrėžiančias CK ketvirtosios knygos normas (CK 4.75 straipsnis), nes viešojo pirkimo metu sudarytos sutartys lėmė ir jiems priklausančių nuosavybės dalių būklės pokyčius. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas iš esmės kvestionuoja tik savo pareigą sumokėti už užsakytus ir ieškovo faktiškai atliktus statybos rangos darbus, nepagrįstai siekdamas šią pareigą perkelti su ieškovu sutartinių santykių neturintiems (neįgijusiems) tretiesiems asmenims ir neigdamas buvusį savo susitarimą su ieškovu dėl namų visų bendrųjų konstrukcijų (rūsio, išorinių sienų ir fasadų, stogo) projektavimo bei rekonstravimo darbų atlikimo.

18Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių susitarimo (sutarčių) turinį, CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių nepažeidė. Tai, kad teismo padarytos ir išsamiais argumentais sprendime pagrįstos išvados dėl šalių susitarimo turinio atsakovui nėra priimtinos, savaime nereiškia sutarčių sąlygų aiškinimo ydingumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi sutarčių tikslą, skelbto konkurso sąlygas, sudarytų sutarčių nuostatas, sprendė, kad nėra jokių teisinių ar faktinių prielaidų vertinti, jog tam tikrų pastatų dalių (išorinių sienų ir fasadų, rūsių ar stogo) projektavimo bei rekonstravimo darbų šios sutartys neapima ir tokių darbų dalies ieškovas atlikti neturėjo. Teisėjų kolegija nenustatė viešųjų pirkimų principų pažeidimo sudarant ar vykdant viešojo pirkimo sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš skelbdamas konkursą, įsipareigojo pats užtikrinti lėšų, nenurodytų šio specialaus projekto biudžete, tačiau reikalingų jam įgyvendinti, įskaitytinai ir tų, kurios bus nepriskirtos prie projekto išlaidų (netinkamos), apmokėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, pirkdamas prekes, paslaugas ar darbus, t. y. pasirašydamas pirkimo–pardavimo sutartis dėl didesnių sumų, nei nurodyta lėšų projekto biudžete, prisiėmė atsakomybę dėl susidariusio išlaidų skirtumo padengimo ir prisiėmė tų darbų, kurie negalėjo būti finansuojami per trečiąjį asmenį, apmokėjimo riziką. Teisėjų kolegija sprendė, kad konkurso sąlygas, pagal lingvistinę prasmę apimančias statinių visišką rekonstravimą, vienodai suprato abi sutarčių šalys – tiek ieškovas (Supaprastinto konkurso sąlygų rinkinys, 258–260 psl.), tiek atsakovas, jas perkeldamas į pasirašytas sutartis (CK 6.706 straipsnis). Šių sutarčių sąlygos atsakovui yra privalomos ir turi būti vykdomos (CK 6.2, 6.59 straipsniai, 6.189 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovo pareigos įvykdyti prievolę ieškovui ir priteisė iš jo nesumokėtą už faktiškai atliktus statybos rangos darbus sumą (158 275,20 Lt, arba 45 839,67 Eur) bei procesines palūkanas. Tačiau kadangi atsakovas nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo ir sutartyse šalys nesusitarė dėl palūkanų dydžio, teisėjų kolegija sumažino iš jo priteistas palūkanas iki 5 procentų (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

19Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovo reikalavimo teisinės prigimties ir taikytos ieškinio senaties, nurodė, kad nors sutarčių sudėtine dalimi yra ir tiekėjo siūlymai bei FIDIC (Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos) sąlygos, atsakovas neteisingai interpretuoja kompensacijos sąvoką kaip išimtinį, tik FIDIC, bet ne nacionalinėmis teisės normomis nustatytą institutą, kuris taikytinas viešojo pirkimo atveju. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad procentine išraiška įvardyta ir į ieškovo pasiūlymą įrašyta kompensacija yra atlyginimas už uždelsimą atlikti darbus, t. y. minimalių sutartinių užsakovo nuostolių kompensavimas, kurių dydžio, vėluojant atlikti darbus, nereikia įrodinėti, jeigu šalys tokią sąlygą įrašo į sutartį. Tokia kompensacijos paskirtis, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai atitinka netesybų sampratą (CK 6.71 straipsnio 2 dalis), susitarimo dėl jų formą (CK 6.72 straipsnis) ir specialųjį viešųjų pirkimų reglamentavimą (VPĮ 30 straipsnio 1 dalis). Kadangi reikalavimams dėl netesybų yra nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių terminas ir ieškovas reikalavo taikyti ieškinio senatį, o aplinkybių, pateisinančių šio termino praleidimą ir sudarančių pagrindą jį atnaujinti, nenustatyta, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo reikalavimą priteisti kompensaciją atmetė šiuo pagrindu.

20Konstatavus darbų pabaigą tokiu būdu, kaip tai sulygta sutartyse (sutarčių 7.3 punktas) – pasirašius Valstybinės komisijos dėl objektų pripažinimo tinkamais naudoti aktus, prieš tai atsakovui aktais priėmus ir tarpinius darbų rezultatus bei 2011 m. rugsėjo 27 d. pasirašius galutinius atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, kuriais būtent ir remtasi Valstybinės komisijos priėmimo aktuose, laikytina, kad ieškovas prievolę įvykdė 2011 m. gruodžio 16 d. Tokiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo skaičiuoti sutartines procentines netesybas, nors nepaneigta kitokio pobūdžio atsakovo reikalavimo teisė pagal CK 6.695–6.698, 6.703 straipsnių nuostatas.

21III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

22Kasaciniu skundu atsakovas BĮ Jotainių socialinės globos namai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodomi šie argumentai:

231. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas į bylą atsakovo pateiktus įrodymus (pastatų techninio ir darbo projekto dalių kopijas), kurių nepagrįstai nepriėmė pirmosios instancijos teismas, tačiau nutartyje dėl jų nepasisakydamas ir jų neįvertindamas, pažeidė CPK 314 straipsnį. Naujuose įrodymuose yra ieškovo (kartu ir projektuotojo) priimti sprendimai techninio ir darbo projekto dalyse išskirti atsakovui ir tretiesiems asmenims priklausančias pastatų dalis (ir darbų juose sąrašas bei darbų apimtys), kas patvirtina, kad ieškovas, pateikdamas pasiūlymą, suprato, jog už darbus, atliktus kitiems asmenims priklausančiose pastatų dalyse, nebus sumokėta. Be to, teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pažeisdamas įrodymų tyrimo žodiškumo principą ir, atsižvelgiant į byloje egzistuojantį viešąjį interesą, nepagrįstai neperžengė apeliacinio skundo ribų (CPK 183 straipsnio 3 dalis, 320 straipsnio 2 dalis, 322 straipsnis).

242.Teismo išvada, kad atsakovas, vykdydamas viešąjį konkursą, prisiėmė atsakomybę dėl susidariusio išlaidų skirtumo padengimo, t. y. kad atsakovas, o ne ieškovas prisiėmė tų darbų, kurie negalėjo būti finansuojami per trečiąjį asmenį, apmokėjimo riziką, padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Išvados klaidingumą nulėmė tai, kad teismas iš viso netyrė, kas rengė laimėto konkurso projektinę dokumentaciją, kokie nurodyti joje darbai, buvo ar ne nukrypta nuo projektinės dokumentacijos realizuojant sutartį. Taip pat liko visiškai nevertinti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad viską suprojektavo ir techninę dokumentaciją parengė ieškovo pasirinkti subrangovai UAB „Panprojektas“ ir UAB „Inekstra“. Ši teismų neįvertinta aplinkybė patvirtina, kad atlikdamas šiuos darbus rizikavo ne atsakovas, o būtent ieškovas. Turėjo ar ne ieškovas atlikti viso pastato (pastatų) rekonstravimo darbus, sprendė jis pats, rengdamas ir teikdamas pasiūlymą, kad būtų įvykdyti konkurso sąlygose numatyti rezultatai, ir siekdamas, kad pasiūlyta darbų kaina būtų konkurencinga ir padėtų laimėti konkursą. Nepagrįstai teismo liko neįvertintos konkurso sąlygų 2.12, 2.15, 2.16 punktų sąlygos, reglamentuojančios tiekėjo atsakomybę, taip pat aplinkybė, kad ieškovas konkurso sąlygų neskundė, ir faktas, jog atsakovas nepasirašė ieškovo 2011 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų akto. Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos sumos dydžio pagrįstumo – ieškovui (tiekėjui) buvo numatyta sumokėti tik už faktiškai suteiktas paslaugas ir atliktus darbus (Supaprastinto atviro konkurso sąlygų 14.4.2 punktas), o teismas priteisė sumokėti už darbus, numatytus trečiųjų asmenų nuosavybės dalyse, kurie nebuvo nurodyti nei konkurso sąlygose, nei sutartyse ir kurie iki šiol nėra atlikti.

253. Nagrinėjamas ginčas kilo iš sutarčių, kurios sudarytos viešojo pirkimo būdu, taigi byloje egzistuoja viešasis interesas, o šalių santykius reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas, kuris yra specialusis CK atžvilgiu. Sutartyse nesitarta dėl atsakovo pareigos sumokėti už darbus, skirtus trečiųjų asmenų turto daliai pagerinti, o jeigu ir būtų dėl to susitarta, tuomet toks sandoris, kaip prieštaraujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintam imperatyvui, teismo ex officio, remiantis CK 1.78 straipsniu, turėtų būti pripažintas niekiniu. Atsakovo steigimo nuostatos neleidžia jam atstovauti kitiems bendraturčiams, tuo labiau prisiimti jų prievolių užtikrinimą, o teismas, vertindamas atsakovą kaip eilinį komercinį juridinį asmenį, padarė akivaizdžiai klaidingas išvadas. Be to, ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas atstovavo tretiesiems asmenims, todėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

264. Neįtraukus į bylos nagrinėjimą ieškovo jungtinės veiklos partnerio UAB „Kriautė“ bendraieškiu buvo pažeistos CPK 47 straipsnio nuostatos. Teismas, priimdamas ieškinį, bendraieškiu privalėjo pasiūlyti nurodyti ir UAB „Kriautė“, o nesutikus to padaryti, UAB „Kriautė“ į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu teismo iniciatyva.

27Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovas už atliktus darbus ieškovui sumoka per penkias dienas po to, kai po prašymo pateikimo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra į jo sąskaitą pervedama atitinkama suma, taip pat kad tokios lėšos atsakovui nebuvo pervestos. Taigi atsakovas, negavęs pinigų, jų negalėjo pervesti ieškovui. Dėl to aiškinant, kad ieškovo reikalavimai kildinami iš sutarčių, turėjo išplaukti išvada, kad minėta sutarčių sąlyga nebuvo pažeista, o atsakovas negali būti tinkamas atsakovas byloje. Tokiu atveju teismas privalėjo pasiūlyti atsakovą pakeisti tinkamais atsakovais – trečiaisiais asmenimis. Būtent jų turto dalis šio nesusipratimo pagrindu buvo pagerinta. Jiems galėtų būti taikytinas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas.

285. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teisinius santykius. Šioje byloje rašytiniai trečiųjų asmenų sutikimai, priimti su atsakovo pagalba, vertintini kaip šalių bendradarbiavimas, o ne kaip raštiškas susitarimas su jais dėl bendrų statybos darbų. Atsakovas nebuvo trečiųjų asmenų įgaliotas asmuo Viešųjų pirkimo įstatymo nustatyta tvarka vykdyti už juos viešąjį pirkimą, todėl ginčo santykiams spręsti netinkamai taikytos CK ketvirtosios knygos nuostatos. Atsakovas, remiantis Biudžetinių įstaigų 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 3 punktu, gali turėti ir įgyti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir jos veiklos tikslams, ir jam draudžiama užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymą.

296. Teismas, aiškindamas šalių sudarytų sutarčių turinį ir jomis prisiimtas teises ir pareigas, spręsdamas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už trečiųjų asmenų turtui atliktus darbus, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose.

307. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl FIDIC nuostatų privalomumo šalims, taip pat dėl to, kad sutartyje numatyta kompensacija už pavėluotą darbų atlikimą prilyginama netesyboms pagal CK 6.71–6.73 straipsnius, todėl nepagrįstai atsakovo reikalavimus atmetė taikydamas sutrumpintą, reikalavimams dėl netesybų taikytiną ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.126 straipsnio 2 dalis). Nors FIDIC nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio ir jos šalims neprivalomos, jas taikyti yra rekomendavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 1999 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 260, tačiau jos tampa įstatymu šalims, jei perkeliamos į sutartį, taip pat teismui, spendžiančiam tarp šalių kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju FIDIC yra sudėtinė šalių sudarytų sutarčių dalis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnis), todėl atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo negalėjo būti pripažintas reikalavimų dėl delspinigių (netesybų) priteisimo. Be to, ieškovas visus darbus atlikti privalėjo iki 2011 m. spalio 10 d., tačiau neatliko. Valstybinės komisijos aktas pasirašytas 2011 m. gruodžio 16 d., tačiau šią dieną buvo pateikti tik atsakovo naudojamų statinių dalių projektai ir atliktų darbų aktai, todėl darytina išvada, kad komisija priėmė tik atsakovo naudojamų statinių dalį, nes dalis darbų trečiųjų asmenų nuosavybės dalyse buvo (ir yra) neatlikti, o atsakovas trečiųjų asmenų neatstovavo.

31Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Statybų vizija“ prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, tinkamai kvalifikavo tarp šalių kilusį ginčą, nepadarė kasaciniame skunde nurodomų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas įvertino ir pasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų ir jų viseto.

32Tretieji asmenys atsiliepimų į atsakovo kasacinį skundą nepateikė.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

35Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; nagrinėdamas bylą, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis).

36Kasatorius, nesutikdamas su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais ir ginčydamas teismų išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kasaciniame skunde teigia, kad išvadas dėl darbų apimties, atsakovo ginčo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sumokėti už ieškovo trečiųjų asmenų turtui atliktus darbus ir atsakovo prisiimtos atsakomybės dėl susidariusio išlaidų skirtumo padengimo teismai padarė pažeisdami sutarčių aiškinimo taisykles ir netinkamai įvertinę byloje esančius įrodymus bei pažeidę proceso teisės normas.

37Dėl statybos rangos sutarčių sudarytų viešojo pirkimo būdu vykdymo

38Byloje teismų nustatyta, kad kasatorius 2010 m. balandžio 7 d. paskelbė supaprastintą atvirą Jotainių pensionato statinių ( - ) rekonstrukcijos, statinių rekonstrukcijos techninio ir darbo projektų, pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo ir statinių projekto vykdymo priežiūros darbų pirkimo konkursą. Šis pirkimas buvo finansuojamas ES lėšomis ir skirtas Sanglaudos skatinimo veiksmų programai įgyvendinti, o jo tikslas – sutaupyti numatytą kiekį energijos. Ieškovas, kaip nurodytą konkursą laimėjęs dalyvis, ir kasatorius 2010 m. rugsėjo 3 d. sudarė Jotainių pensionato pastato ( - ), modernizavimo sutartis Nr. 13 ir Nr. 14. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš rangos sutarčių, sudarytų viešųjų pirkimų būdu. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – ir VPĮ, redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 2 d. iki 2010 m. lapkričio 27 d.), kuris yra specialusis teisės aktas kitų įstatymų, tarp jų ir CK, atžvilgiu (CK 6.382 straipsnis, VPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Viešasis pirkimas – tai perkančiosios organizacijos atliekamas ir VPĮ reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (VPĮ 2 straipsnio 32 punktas). Pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas (VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas). VPĮ V skyriaus ir CPK XXI1 skyriaus nuostatos reglamentuoja ginčų, kilusių tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos dėl viešųjų pirkimų, kai tiekėjas mano, kad perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą, nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė jo teisėtus interesus, nagrinėjimą. Kadangi nagrinėjamu atveju šalims sudarius sutartis Nr. 13 ir Nr. 14 viešasis pirkimas baigėsi, tai, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, kilęs šalių ginčas nėra viešojo pirkimo ginčas VPĮ prasme, kuris turėtų būti nagrinėjamas pagal specialiąsias, CPK XXI1 skyriuje įtvirtintas taisykles. Dėl šios priežasties, aiškinant šalių sudarytų sutarčių turinį, sutartimis šalių prisiimtus įsipareigojimus ir jų apimtį, bylą nagrinėję teismai pagrįstai vadovavosi CK XIV skyriuje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad sutartys buvo sudarytos viešojo pirkimo būdu, teismai pagrįstai jų turinį nustatinėjo taip pat vertindami paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, jo tikslą, ieškovo pasiūlymą bei šalių elgesį vykdant sutartis.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-288/2010). Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. balandžio 3 d. nutartis byloje AB ,,Turto bankas“ v. UAB ,, Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „ Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutartis byloje UAB ,, Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Danske Bank A/S v. B. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-702/2013; kt.). Kartu pažymėta tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.

40Bylą nagrinėję teismai, įvertinę paskelbto supaprastinto atviro konkurso sąlygas, nustatė, o ir kasatorius šių aplinkybių neginčija, kad kasatorius pirkimo dokumentuose reikalavo iš konkurso dalyvių pateikti pasiūlymą, apimantį visus pirkimo dokumentuose nurodytus pirkimo objekto arba pirkimo objekto dalies darbus ir paslaugas (Konkurso sąlygų 1.10 punktas), nustatęs šiuos reikalavimus projektavimui bei darbams: sienų ir cokolio apšiltinimas (apie 787,07 kv. m ( - ) ir apie 670,76 kv. m ( - )); stogo rekonstrukcija, atitinkamai apšiltinant apie 183,05 kv. m ir apie 256,75 kv. m; balkonų įstiklinimas apie 132,03 kv. m ir apie 88,48 kv. m; medinio rėmo langų keitimas apie 9,67 kv. m ir apie 66,59 kv. m; medinio rėmo lauko durų keitimas apie 16,04 kv. m, ( - ); šildymo sistemų rekonstrukcija; karšto vandentiekio sistemos rekonstrukcija; vėdinimas (su rekuperacija); vidaus apšvietimo ir elektros sistemų rekonstrukcija; statinio baigiamieji vidaus apdailos darbai; automatika; kad finansuojami darbai pagal konkurso sąlygas turėjo būti atlikti ne vėliau kaip per 11 mėnesių nuo sutarties pasirašymo; kad šalys į sudarytas ginčo sutartis Nr. 13 ir Nr. 14 perkėlė konkurso sąlygas dėl darbų apimties ir jų vykdymo sąlygų bei terminų. Be to, byloje taip pat nustatyta, kad pagal sutartis rekonstruoti pastatai nuosavybės teise priklauso ne tik kasatoriui, bet ir tretiesiems asmenims, kurie pastatus valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73–4.75 straipsniai). Kasatorius, sudarydamas ginčo sutartis, siekė pagerinti šių pastatų energetinį naudingumą, t. y. efektyviau naudoti energijos išteklius ir energiją pastatams šildyti, sudaryti komfortines gyvenimo ir darbo sąlygas juose, atliekant visišką pastatų rekonstrukciją, tuo tikslu nustatydamas konkrečius savo reikalavimus energijos poreikiams bei jų suvartojimo kiekiams po rekonstrukcijos, o šiuos tikslus deklaravo jau skelbdamas konkursą (Supaprastinto atviro konkurso sąlygų rinkinys, 2. Pirkimo objektas, 2.7–2.8 punktai, 3–4 psl. ir 55–56 psl.; 10.Pasiūlymų vertinimas, 10.2.3–10.4 punktai, 18–19 psl. ir 70–71 psl.; 1 priedas, 3. Statomo objekto charakteristika, 27, 80 psl.). Tokie rezultatai, kaip teisingai nustatė bylą nagrinėję teismai, gali būti pasiekiami tik rekonstruojant visą pastatą (pastatus). Šią aplinkybę kasatorius turėjo suprasti ir suprato, nes iš anksto pasirūpino trečiųjų asmenų, kaip siekiamų rekonstruoti pastatų bendraturčių, atitinkamomis garantijomis ir sutikimais. Teisėjo kolegija pažymi, kad VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2013 m. sausio 4 d. raštu Nr. R4-126(3.7) patvirtino, jog nurodytų garantijų, sutikimų ar bendraturčių įsipareigojimų finansuoti darbus nebuvimas nekliudė kasatoriui skelbti darbų, kurie finansuojami ES lėšomis, konkurso. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai į šią aplinkybę atsižvelgė ir ją įvertino. Be to, kasatorius, žinodamas, kad vienas iš bendraturčių (Panevėžio rajono savivaldybė) atsisako finansuoti darbus, neatsisakė sudaryti rangos sutarčių ir jas vykdė. Nei konkurso sąlygose, nei su ieškovu sudarytose sutartyse nebuvo išskirta kuri nors konkreti rekonstruotinų ir (ar) nerekonstruotinų pastatų dalis ar dalys (pastatų plotas). Buvo pažymėta tik tai, kad ES struktūrinių fondų paramos lėšomis finansuojami darbai turi būti atlikti per 11 mėnesių nuo sutarčių įsigaliojimo (Sutarčių 7.3 punktai). Dėl šios priežasties teismai padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad ieškovas pirkimą galėjo suprasti ir suprato kaip viso pastato (pastatų) išorinį renovavimą ir kasatoriui priklausančios vidaus dalies (dalių) modernizavimą (sąlygų gerinimą) ir kad byloje nenustatyta teisinių ir (ar) faktinių prielaidų vertinti, jog tam tikrų pastatų dalių projektavimo bei rekonstravimo darbų ginčo sutartys neapėmė ir tokių darbų ieškovas atlikti neturėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtinybę atlikti viso pastato (pastatų) (o ne tik jam priklausančių dalių) rekonstrukciją yra pripažinęs ir pats kasatorius VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai adresuotame 2011 m. birželio 3 d. prašyme Nr. V14-396 (6.36.), kuriame jis akcentavo būtinybę pilnai atlikti visų be išimties išorinių atitvarų (sienų ir balkonų) rekonstravimo darbus, siekiant sumažinti nuostolius per atitvarų konstrukcijas, kitu atveju nebūtų pasiekti projekte deklaruojami energijos taupymo rodikliai, susidarytų šalčio tilteliai ir nebūtų galima užtikrinti gyvenamajam pastatui keliamų energetinio naudingumo reikalavimų (Supaprastinto konkurso sąlygų rinkinys, 271 psl.).

41Teismai, spręsdami dėl kasatoriaus pareigos apmokėti darbus, kurie nėra finansuojami ES lėšomis pagal kasatoriaus ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. rugpjūčio 24 d. finansavimo ir administravimo sutartis, pagrįstai vertino šių sutarčių sąlygas. Sutarčių Specialiųjų sąlygų 2.4, 2.5 ir Bendrųjų sąlygų 2.1.4 punktais būtent kasatorius įsipareigojo užtikrinti lėšų, nenustatytų šio specialaus projekto biudžete, tačiau reikalingų jam įgyvendinti (tarp jų ir netinkamų ar netinkamomis pripažintų projektų išlaidų) sumokėjimą; jis, pirkdamas prekes, paslaugas ar darbus, t. y. pasirašydamas pirkimo–pardavimo sutartis dėl didesnių sumų, nei nurodyta lėšų projekto biudžete, prisiėmė atsakomybę dėl susidariusio išlaidų skirtumo padengimo. Dėl šios priežasties teismai padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius prisiėmė tų darbų, kurie negalėjo būti finansuojami per VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą, apmokėjimo riziką.

42Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nepažeisdami sutarčių aiškinimo taisyklių, padarė pagrįstą išvadą, jog tiek konkurso, tiek sudarytų sutarčių sąlygas dėl pastatų rekonstrukcijos, tam tikslui reikalingų atlikti darbų apimties ir kasatoriaus pareigos už juos atsiskaityti vienodai suprato abi šalys, todėl ginčo sutarčių sąlygos kasatoriui yra privalomos ir turi būti vykdomos (CK 6.2, 6.59 straipsniai, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.706 straipsnis).

43Dėl bendraturčių prievolės atsiskaityti už atliktus darbus

44Kasatorius, ginčydamas teismų išvadas dėl savo pareigos atsiskaityti su ieškovu už šio pagal sutartis atliktus darbus, kasaciniame skunde taip pat teigia, kad pareigą atsiskaityti už rekonstrukcijos darbus, atliktus pastatų dalyse, priklausančiose tretiesiems asmenims, turi tretieji asmenys, kaip pastatų bendraturčiai.

45Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme įtvirtinti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms (pvz., CK 6.190 straipsnio 1 dalis, 6.191 straipsnis, kt.) Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai įtvirtinta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. E. įmonė v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldjoda“ v. Furniture Production International A/S, bylos Nr. 3K-3-367/2011; 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Namų priežiūros centras v. UAB „Schindler–Liftas“, bylos Nr. 3K-3-257/2014).

46Byloje neginčytinai nustatyta, kad tretieji asmenys – rekonstruotų pastatų bendraturčiai – nėra ginčo sutarčių šalys, jų ir ieškovo nagrinėjamu atveju nesieja prievoliniai ir (ar) kitokio pobūdžio teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, remdamasi sutarties uždarumo principu ir šiuo klausimu formuojama kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad šalių sudarytos ginčo sutartys neturi galios trečiųjų asmenų (pastatų bendraturčių) teisėms ir pareigoms, todėl jie neturi iš šių sutarčių kylančios pareigos atsiskaityti su ieškovu, o ieškovas neturi iš šių sutarčių kylančių reikalavimo teisių į trečiuosius asmenis. Nagrinėjamu atveju šiuos asmenis, kaip bendraturčius, teisiniai santykiai sieja tik su kasatoriumi. Dėl šios priežasties teismai, pasisakydami dėl kasatoriaus ir trečių asmenų, kaip ginčo pastatų bendraturčių, teisių bei pareigų, pagrįstai rėmėsi bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Kasatorius, manydamas, kad tretieji asmenys privalo atlyginti dalį jo patirtų vykdant projektą ir atsiskaitant su ieškovu išlaidų, turi teisę reikšti tretiesiems asmenims atitinkamus reikalavimus (CK 4.75, 4.76, 4.82, 4.83, 4.86 straipsniai).

47Dėl priešieškinio (netesybų priteisimo)

48Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis dėl priešieškinio nepagrįstumo, teigia, kad teismai nepagrįstai sprendė, jog ginčo sutartyse pagal FIDIC (Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos) rekomendacijų nuostatas nurodyta kompensacija už pavėluotą darbų atlikimą prilyginama netesyboms pagal CK 6.71–6.73 straipsnius, todėl nepagrįstai priešieškinio reikalavimus atmetė taikydami sutrumpintą, reikalavimams dėl netesybų taikytiną ieškinio senatį. Teisėjų kolegija, įvertinusi FIDIC leidinio „Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų Statybos sutarties sąlygos“ 8.7 punkto, kuris yra sudėtinė šalių sudarytų sutarčių dalis, ir CK 6.71–6.73 straipsnių nuostatas, sutinka su teismų išvadomis dėl to, kad FIDIC įvardijama „kompensacija už uždelsimą“ savo esme atitinka netesybas pagal CK ir užtikrina minimalių sutartinių užsakovo nuostolių kompensavimą, kurių dydžio, vėluojant atlikti darbus, nereikia įrodinėti. Kadangi šalių sutartimis sulygta kompensacija savo esme yra netesybos, tai teismai pagrįstai, ieškovui prašant, šiam reikalavimui taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu atmetė priešieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

49Dėl proceso teisės normų pažeidimo

50Sprendžiant klausimą dėl teismų procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat būtina nustatyti, ar teismai, vertindami į bylą pateiktus įrodymus, nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P., V. Š. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracija v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-163/2012; kt.). Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad nagrinėjamu atveju teismai įvertino visą bylos medžiagą: kasatoriaus skelbto konkurso sąlygas; šalių sudarytų sutarčių turinį; trečiųjų asmenų išduotus sutikimus; aplinkybę, jog iš pirkimo dokumentų, sutarčių ir visos medžiagos akivaizdūs ir aiškūs konkretūs rekonstruotini ir modernizuotini objektai, kasatoriui ir tretiesiems asmenims priklausantys bendrosios dalinės nuosavybės teise; turimų atlikti ir atliktų darbų specifiką; šalių elgesį vykdant sutartį, taip pat aplinkybę, kad kasatorius, prasidėjus teisminiam ginčui, iš dalies atsiskaitė su ieškovu. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai dėl ieškovo (kartu ir projektuotojo) priimtų sprendimų techniniai ir darbo projektai nepatvirtina kasatoriaus teiginių, jog ieškovas, pateikdamas pasiūlymą, suprato, kad už darbus, atliktus kitiems asmenims priklausančiose pastatų dalyse, nebus sumokėta. Teismai tyrė ir vertino byloje esančių įrodymų visetą ir nenukrypo nuo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose.

51Kasatorius, teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 47, 314, 320, 322 straipsnių nuostatas, kasaciniame skunde nenurodo išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl apskųsti teismų procesiniai sprendimai dėl šių dalių yra nepagrįsti ir neteisėti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kasacinio skundo argumentai dėl teismo padarytų išvadų, nepateikiant išsamios teisinės argumentacijos, laikytini bylos dalyvio nuomone dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad yra teisės aiškinimo ir taikymo problema. Kasaciniame skunde turi būti išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindus, nustatytus CPK 346 straipsnyje. Jeigu dalis kasacinio skundo argumentų šių reikalavimų neatitinka, tai leidžia daryti išvadą, kad jie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko dėl to, kad yra ne teisinio turinio arba yra neišsamūs, arba nesusiję su nagrinėjama byla, joje nustatytomis aplinkybėmis, taikytina teise ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. Palangos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-559/2012; 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-3-147-701/2015).

52Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodyti kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo nesudaro kasacijos dalyko, todėl dėl jų nepasisako (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v.VBĮ „Ventos socialinės globos namai“, bylos Nr. 3K-3-115/2013). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nenustatęs išimties atvejo, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje pagrįstai pasirinko rašytinį procesą apeliacinėje instancijoje.

54Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

55Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

56Kasaciniame teisme patirta 20,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasacinį skundą padavusio atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

58Palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą.

59Priteisti iš atsakovo BĮ Jotainių socialinės globos namų (j. a. k. 190793071) valstybei 20,14 Eur (dvidešimt Eur 14 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

60Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

61Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Statybų vizija“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš... 6. Ieškovas 2012 m. spalio 18 d. parengiamajame teismo posėdyje savo... 7. Atsakovas BĮ Jotainių socialinės globos namai priešieškiniu prašė... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 10. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl sulygtų pagal rangos... 11. Teismas nustatė, kad liko neapmokėti du atliktų statybos darbų aktai Nr.... 12. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl mokėjimo už atliktus... 13. Vertindamas priešieškinio pagrįstumą, teismas nurodė, kad Lietuvos... 14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 15. Teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 329 straipsnio 2... 16. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ginčo pobūdžio ir Viešųjų pirkimų... 17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs... 18. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas... 19. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovo reikalavimo teisinės prigimties... 20. Konstatavus darbų pabaigą tokiu būdu, kaip tai sulygta sutartyse (sutarčių... 21. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 22. Kasaciniu skundu atsakovas BĮ Jotainių socialinės globos namai prašo... 23. 1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas į bylą atsakovo pateiktus... 24. 2.Teismo išvada, kad atsakovas, vykdydamas viešąjį konkursą, prisiėmė... 25. 3. Nagrinėjamas ginčas kilo iš sutarčių, kurios sudarytos viešojo pirkimo... 26. 4. Neįtraukus į bylos nagrinėjimą ieškovo jungtinės veiklos partnerio UAB... 27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovas už atliktus... 28. 5. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias... 29. 6. Teismas, aiškindamas šalių sudarytų sutarčių turinį ir jomis... 30. 7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl FIDIC nuostatų privalomumo... 31. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Statybų vizija“ prašo... 32. Tretieji asmenys atsiliepimų į atsakovo kasacinį skundą nepateikė.... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 36. Kasatorius, nesutikdamas su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais ir... 37. Dėl statybos rangos sutarčių sudarytų viešojo pirkimo būdu vykdymo ... 38. Byloje teismų nustatyta, kad kasatorius 2010 m. balandžio 7 d. paskelbė... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo... 40. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę paskelbto supaprastinto atviro konkurso... 41. Teismai, spręsdami dėl kasatoriaus pareigos apmokėti darbus, kurie nėra... 42. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad bylą... 43. Dėl bendraturčių prievolės atsiskaityti už atliktus darbus... 44. Kasatorius, ginčydamas teismų išvadas dėl savo pareigos atsiskaityti su... 45. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas sutarčių teisės principų –... 46. Byloje neginčytinai nustatyta, kad tretieji asmenys – rekonstruotų pastatų... 47. Dėl priešieškinio (netesybų priteisimo)... 48. Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis dėl priešieškinio... 49. Dėl proceso teisės normų pažeidimo... 50. Sprendžiant klausimą dėl teismų procesinių sprendimų pagrįstumo ir... 51. Kasatorius, teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 47, 314,... 52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodyti kasacinio skundo... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje... 54. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 56. Kasaciniame teisme patirta 20,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 59. Priteisti iš atsakovo BĮ Jotainių socialinės globos namų (j. a. k.... 60. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j.... 61. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...