Byla 1-451-836/2020

1Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, Sandrai Navickienei, Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant: prokurorams Stasei Svetickienei, Arvydui Bernotavičiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. Ž., nukentėjusiosios atstovui advokato padėjėjui M. A., kaltinamajam R. K., jo gynėjui advokatui Vaidui Jurčikoniui, nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

3kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

4Teismas,

Nustatė

5R. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.20 val., viešoje vietoje viešbučio - kavinės „Grėjaus namas“ vidiniame kiemelyje, esančiame Didžioji g. 36, Kėdainiai, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų tyčia alaus taure vieną kartą sudavė nukentėjusiajai K. Ž. į veidą ir taip padarė jai plėštines - pjautines žaizdas nosies srityje, kaktoje su svetimkūniais (stiklo šukėmis), poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairio žasto, kairio dilbio srityje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

6Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d., buvo kavinėje „Grėjaus namas“, šventė draugo gimtadienį. Šalia sėdėjo dvi merginos, kurias pasikvietė prie savo staliuko, pavaišino - nupirko alaus taures. Tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko kivirčas, susiginčijo. Metė į nukentėjusiąją cigaretę, nes buvo išgėręs, o ji nelabai tyli buvo, sakė, kad kažkur mokosi, kad iš Panevėžio. Paprašė nukentėjusiosios palikti stalą, bet ji nėjo, kažką tai sakė, bet nepamena ką. Jis priėjo, pakėlė nukentėjusiąją už rankų, kad nueitų nuo stalo. Nukentėjusioji apėjo aplink stalą, pasiėmė taurę alaus. Pasakė, kad ją padėtų, bet nepadėjo. Iš nukentėjusiosios norėjo paimti tą taurę, nes alų jie nupirko. Nukentėjusioji laikė taurę, jis paėmė už taurės kojelės ir truktelėjo, jis (kaltinamasis) į save, ji (nukentėjusioji) į save ir kažkaip gavosi, nesuprato kaip gavosi, kad pas jį liko ta taurės kojelė, kurią padėjo ant stalo. Ištraukė iš jos taurę, kuri liko pas jį rankoje ir stiklai buvo sudužę, nes plonas stiklas buvo. Pamatė kraują, pasiūlė nukentėjusiajai servetėlę. Nesitikėjo, kad gali taip atsitikti. Jai nenorėjo trenkti ir su taure netrenkė. Taurė liko jo rankose, bet netrenkė. Gavosi susistumdymas, išplėšė taurę iš rankų. Po šio veiksmo nukentėjusiajai pradėjo bėgti kraujas iš kaktos. Nesuprato, kad taurė dužo. Nukentėjusioji turėjo vieną taurę. Prieš įvykį jis kitos taurės rankoje neturėjo. Tada susirinko viską nuo stalo ir išėjo. Prie „Beneto“ karčemos sustabdė policija. Blogai, kad taip įvyko, kad sužalojo. Buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos kažkiek tai jo veiksmams, elgesiui. Blaivas nebūtų tampęs, nebūtų metęs cigaretės. Nukentėjusiosios neatsiprašė. Su nukentėjusiosios ir Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniais ieškiniais nesutinka. Buvo atvažiavusi nukentėjusiosios giminaitė, pradžioje paprašė 2000 Eur žalos, vėliau 4000 Eur žalos, o toliau 10000 Eur žalos. Taip atsitiko, taip įvyko ir su 2000 Eur žala būtų sutikęs. Neturi iš kur gauti 10000 Eur ir mano, kad tai per didelė suma. Matė vaizdo įrašą. Nenorėjo suduoti, o norėjo tik paimti taurę ir ją padėti, bet nukentėjusioji neatidavė ir kažkaip gavosi. Neginčija aplinkybės, kad likusią taurės dalį padėjo ant stalo, tačiau negalėjo paaiškinti kaip taurė atsirado jo rankose vėl, nes buvo nurodęs, jog taurę jis paleido ir nukentėjusioji pati trenkėsi su ta taure sau į veidą.

7Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagarsinus kaltinamojo R. K. parodymus duotus 2019 m. rugsėjo 3 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui, R. K. apklausiamas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-08-18 d., apie 19.00 val. kartu su savo draugais A. G. ir jo draugu, kurio nepažįsta, atėjo į kavinę "Grėjaus namas". Atsisėdo prie stalelio vidiniame kiemelyje, užsisakė konjako, kalbėjosi, bendravo. Prieš 22.00 val. jis sugalvojo pavaišinti prie kito stalelio prisėdusias dvi merginas alumi, užsakė joms dvi taures alaus ir padavėjas joms atnešė. Tada jos abi prisėdo prie jų stalelio ir sėdėjo penkiese. Viena iš merginų buvo labai girta ir pradėjo nusikalbėti - ir savo kalbomis pradėjo nervinti ir jis jos paprašė, kad ji atsisėstų prie savo staliuko. Ji nepersėdo, atsistojo, apėjo staliuką, priėjo arčiau jo ir pasiėmė savo taurę alaus ir laikė ją rankose. Kadangi jis pirko tą taurę alaus ir norėjo, kad ji padėtų tą taurę su alumi, todėl savo viena ranka sugriebė už tos taurės, kurią ji laikė rankoje ir stumtelėjo tą taurę jai į veidą, nesitikėdamas, kad ta taurė suduš ir sužalos merginai veidą. Iš tikrųjų nenorėjo sužaloti jos veidą, galbūt neapskaičiavo savo pastūmimo jėgos ir gavosi, kad merginai veidas buvo sužalotas, nes ta taurė sudužo ir stiklo šukės sužalojo jai veidą. Mergina atsitraukė, atsisėdo tolėliau ir su servetėlėmis bandė valytis veidą, matė, kad jai bėgo kraujas per veidą. Priėjo prie jos, pasiūlė padėti nusivalyti veidą, bet ji ėmė rėkti, kad nenori, kad jai padėtų, todėl netrukus išėjo iš kavinės su draugais. Negirdėjo, kad jos kviestų policiją, nelaukė nieko, nenorėjo ten daugiau būti, nes jau ir taip ruošėsi eiti namo. Einant namo pro senamiestį, netrukus prie "Beneto" karčiamos jį sustabdė policijos pareigūnai, nuvežė į komisariatą, davė pūsti į alkotesterį, pripūtė 1,38 promilių ir paskui jį paleido. Dėl to, kas įvyko, gailisi, nukentėjusiosios atsiprašys, supranta, kad jai padarė moralinę žalą (2 tomas, b. l. 15-18).

8Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagarsinus kaltinamojo R. K. parodymus duotus 2019 m. lapkričio 8 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui, R. K. apklausiamas kaip įtariamasis, kaltu neprisipažino ir parodė, kad savo parodymus, duotus 2019-09-03 d. patvirtina iš dalies, nori patikslinti tam tikras aplinkybes. Tikslina aplinkybes, kaip įvyko pats įvykis. Nurodo, kad nukentėjusioji, sėdėdama prie bendro stalelio su jais, atsistojo ir paėmė su viena ranka (neprisimena su kuria) jo jai užsakytą taurę alaus, tai jis norėjo ją atsiimti iš jos ir taip pat dešine ranka paėmė už tos pačios taurės ir ją laikė vienu metu abudu. Paėmęs už tos taurės su alumi, jis iš karto pradėjo su ranka traukti į save tą taurę, o nukentėjusi mergina su ranka traukė taurę į save. Jis patraukė taurę į save, o ji patraukė į save, po to jis dar kartą patraukė į save ir tuo metu, kai mergina traukė taurę vėl atgal į save, tuo momentu jis taurę paleido iš rankos ir tada, kai taurę paleido, mergina pati trenkėsi ta taure sau į kažkurią kūno vietą, nes tiksliai nematė - į kurią vietą, nespėjo pamatyti kur ji su ta taure trenkėsi. Ir matė kaip taurė sudužo, nes pasipylė stiklai. Pamatė, kad merginai per veidą pradėjo bėgti kraujas. Atsistojo, pasiėmė savo butelį su neišgertu alkoholiu ir išėjo iš kavinės, ėjo namo. Nurodo, kad neturėjo jokio tikslo tyčia sužaloti nukentėjusiąją ir paleisdamas taurę su alumi, norėjo tą taurę tokiu būdu perduoti merginai, nors gal ir su tam tikru piktumu, nes alaus taurė buvo jo užsakyta (2 tomas, b. l. 29-31).

9Nukentėjusioji K. Ž. apklausta teisme parodė, kad su drauge, apie 19.30 val. užsuko kavinę į „Grėjaus namas“. Apie 22 val. padavėjas pasakė, kad užsidarinėja, paprašė dar alaus. Suprato, kad draugė siūlo tą alų, o ne kaltinamasis ir draugė už jį sumokės. Jos kalbėjosi apie keliones, iš kaltinamojo draugų įsiterpė į jų pokalbį ir pasiūlė prisėsti prie jų staliuko. Jos sutiko. Kaltinamasis pradžioje kalbėjo telefonu gestikuliuodamas rankomis ir kai pabaigė kalbėti, paklausė iš kur jos. Pasakė, kad gyveno Kanadoje, oficialiai panevėžietė, o draugė pasakė, kad yra kėdainietė. Kaltinamasis įtūžo, palaikė ją pasikėlusia, kad Kanadoje gyveno. Nesuprato jo įtūžio, jis pradėjo šūkauti, kėlė balsą, buvo žodžiai, cigaretės, smurtas. Tai yra metė nuorūkas (degančią cigaretę) į jos pusę, bet ji pasitraukė ir nepataikė. Kaltinamasis apėjęs stalą sugriebė jai už rankų, pradėjo naudoti fizinę jėgą, tempė už rankų (buvo nemalonu, jautė fizinį skausmą) ir pakėlė nuo kėdės. Kai paleido, atsisėdo, bet draugė jausdama pavojų ragino eiti. Kai išeidinėjo, kaltinamasis į jos pusę pasakė, kad alus jai perprastas. Norėdama pabaigti alų paėmė alaus taurę, kurią gėrė. Jai rankoje laikant taurę, kaltinamasis atsistojo ir irgi paėmė už jos alaus taurės kojytės - kakliuko ir patraukė link savęs, savo ranką ji šiek tiek nuo taurės atleido ir jis stumtelėjo taurę jai į veidą, ko pasėkoje taurė sudužo. Draugei padavė telefoną, kad iškviestų greitąją, policiją. Kaltinamasis siūlė pagalbą, bet buvo labai išsigandusi ir jo pagalbos nenorėjo. Visi drabužiai buvo kruvini. Sužalojimai buvo kaktos, nosies srityje, įbrėžimas krūtinėje, per rankas, įpjovimas nuo akies iki lupos. Buvo labai smulkūs stikliukai ir buvo papildomai daromos operacijos ir papildomai siuvama. Kaltinamasis garsiai plūdosi įžeidžiančio pobūdžio necenzūriniais žodžiais pagrinde jos atžvilgiu ir kiti tai girdėjo bei tuos veiksmus matė kiti buvę asmenys. Po incidento su kaltinamuoju nebendravo, bet buvo kalba dėl žalos atlyginimo per tyrėją, nes kaltinamasis skambino ir klausė kiek nori žalos, bet negirdėjo ką kaltinamasis pasakė. Palaiko 10 132,08 Eur civilinį ieškinį ir prašo priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos ir 3 132,08 Eur turtinės žalos. Neturtinės žalos prašo 7 000 Eur, nes negalėjo ieškotis darbo dėl sužaloto veido. Darbo pradėjo ieškotis po gerų dviejų mėnesių. Po įvykio vartojo raminamuosius vaistus, naudojo pleistrus, tepalus nuo randų. Po įvykio ligoninėje negulėjo, bet gydėsi ambulatoriškai, buvo atliktos keturios operacijos. Du kartus išiminėjo stiklus ir siuvo. Jautė pasekmes, nes pasiliko nervingumas, nepasitikėjimas žmonėmis, baimę žmonėms, likę randai kaktos, nosies srityje ir jie jai trukdo. Kiek buvo konsultacijose, tai randų šalinimas lazeriu kainuos apie 2 000 Eur, bet neprižada, kad jie išnyks. Tokios procedūros dar neatliko, kadangi randas dar formuojasi ir jam reikia laiko. Įtaria, kad kaktos srityje yra likęs stiklas, nes yra sukietėjimas ir paspaudus yra aštrus skausmas. Dėl to įvykio buvo pažeminta, jautė fizinį skausmą ir dabar kaktoje dar jaučia skausmą. Nosyje oda priaugusi prie kremzlės, yra kitokios sandaros ir jaučia nežymų skausmą. Dėl turtinės žalos, tai pirko medikamentus, tepalus už 155,13 Eur, 300 Eur už kurą sumokėjo, nes važinėjo į Vilnių, Kauną pas medikus, į Kauną duoti parodymus. Rankinukas iš išorės ir vidaus kruvinas, suknelė, basutės sugadintos, nes buvo krauju aptaškyti ir įvertino juos 124,95 Eur. 90 Eur prašo, nes planavo skrydį ir teko pakeisti kitu asmeniu. Patyrė atstovavimo išlaidas. 1 912 Eur dėl lazerio procedūrų paskaičiuota ir prašo į ateitį. Prašo už kurą procedūroms į Vilnių po 40 Eur aštuoniems kartams. Į Vilnių vyks iš Panevėžio autobusu arba automobiliu. Autobuso bilietas apie 11 Eur į vieną pusę ir nakvynės paslaugos. Į 40 Eur įeina bilietas - 22 Eur, iš stoties autobuso bilietas, bet negali tiksliai pasakyti.

10Liudytoja I. L. apklausta teisme parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2019 m. rugpjūčio18 d., dirbo "Grėjaus namo" viešbutyje administratore. Įvykio nematė, bet matė vaizdo įrašą ir kas po įvykio buvo toje vietoje. Padavėjas, kuris dirbo, atėjo iš kiemelio į patalpas ir pasakė, kad merginai perskėlė kaktą. Išsikvietė apsaugą, išėjo į kiemelį, pamatė sėdinčią merginą, kuriai iš kaktos, iš veido srities bėgo kraujas. Kiemelyje jau kitų asmenų nebuvo. Iš vaizdo įrašo matė, jog prie vieno stalo sėdėjo kaltinamasis ir nukentėjusioji. Turbūt įvyko tarp jų kažkoks konfliktas. Nukentėjusioji atsistojo, pasiėmė alaus bokalą ir nežino kaip ten su tuo bokalu įvyko, buvo trenkta bokalu į kaktą. Kaltinamasis trenkė bokalu nukentėjusiajai. Įvykis ją paveikė, buvo sukrėsta, buvo nemalonu. Tuo metu viešbučio kambariuose buvo ir svečių.

11Liudytoja V. Klimovaitė apklausta teisme parodė, kad datos nepamena, galėjo būti rugpjūčio18 d., su drauge nuėjo į kavinę – restoraną „Grėjaus namas“. Kiemelyje susirado dvivietį stalelį ir abi pradėjo bendrauti. Šalia buvo didesnis staliukas su daugiau vyrų, kurie tarpusavyje bendravo. Vakaro eigoje tie vyrai prasiskirstė ir liko kaltinamasis bei du vaikinai. Taip susiklostė, kad jie įsiterpė į jų pokalbį ir prisėdo prie jų staliuko. Kažkuriuo momentu tarp jos draugės (K. Ž.) ir kaltinamojo įvyko konfliktas dėl neaiškių priežasčių. Kaltinamasis sėdint prie stalo vartojo necenzūrinius žodžius jos draugės atžvilgiu. Kaltinamasis paklausė draugės iš kur ji kilusi, K. Ž. atsakė, jog iš Panevėžio ir metus laiko gyveno Kanadoje, jam tai sukėlė nemalonų agresijos priepuolį, jis susierzino, kilo konfliktas, kuris vis aštrėjo ir nusprendė, kad laikas iš ten eiti. Kai pakilo eiti, įvyko kaip ir susistumdymas tarp kaltinamojo ir jos draugės. Vienu momentu jai pasirodė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios atsirado alaus taurė. Dėl to įvykio nemaloniai jautėsi ir tuo momentu šiek tiek buvo sutrikdyta rimtis. Su drauge kalbėjosi, ji sakė, kad smūgio metu, kai jie stumdėsi, kaltinamasis ją pastūmė ir taurė dužo į veidą. Liudytoja nurodė, jog šiuo metu ne visas aplinkybes prisimena, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir nurodė teisingas aplinkybes.

12Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinus liudytojos V. K. parodymus duotus 2019 m. rugpjūčio 19 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui, liudytoja parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. draugė K. Ž. grįžo iš užsienio ir jos nusprendė nueiti į kavinę "Grėjaus namas" esančią Kėdainiuose, Didžioji g. 36. Tiksliau nuėjo į minėtos kavinės kiemelį. Ten buvo dviese ir su drauge vartojo alkoholinius gėrimus. Netoli jų staliuko sėdėjo kita kompanija. Iš trijų asmenų kompanijos, vienas vyras buvo labiausiai išgėręs ir šiek tiek agresyvus, jis vis kišosi į jų su drauge pokalbį. Išgirdęs, kad jos nori dar alaus, minėtas vyriškis nuėjo prie baro ir joms su drauge atnešė du bokalus alaus. Bokalai buvo kaip taurės, lengvo stiklo. Tada su drauge prisistūmė kėdes prie minėtų asmenų staliuko ir bendravo. Ji buvo šiek tiek nusisukusi ir bendravo su dviem ramesniais vaikinais, o jos draugė K. Ž. bendravo su vyriškiu, kuris nupirko alaus. Ką jie bendravo su drauge nelabai girdėjo tik vėliau išgirdo, kad minėtas vyriškis pasidarė agresyvesnis, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius draugės atžvilgiu. Jam labai nepatiko, kai draugė pasakė, kad yra iš Panevėžio ir metus gyveno Kanadoje. Girdėjo kaip jis sakė, kad neva ji jaučiasi pranašesnė už jį. Kas toliau įvyko negirdėjo, tik atkreipė dėmesį kai draugė ir minėtas vyriškis stovėjo vienas prieš kitą ir matė, kad jie kažko tamposi, tarp jų buvo bokalas, kuris kažkuriuo metu sudužo. Po bokalo sudužimo draugei iš galvos bėgo kraujas (1 t., b. l. 134-136).

13Liudytoja L. A. apklausta teisme parodė, kad dirba Kauno a. VPK Kėdainių r. PK, veiklos skyriuje tyrėja, šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, apklausė proceso dalyvius. Pirma kaltinamojo apklausa buvo nedalyvaujant advokatui, kurioje jis pripažino visas įvykio aplinkybes. Prieš apklausą jam buvo paaiškintos jo teisės, pasekmės, jeigu pripažįsta kaltę, galimas susitaikymas arba bausmė mažinama vienu trečdaliu. Buvo pasiūlyta atlyginti žalą nukentėjusiajai. Sakė, kad gali tai padaryti per tarpininką, per pažįstamą. Sutarė, kad susisieks per tarpininką su nukentėjusiąją, išsiaiškins kokia žala padaryta, atlygins žalą. Prisipažino pilnai, nurodė aplinkybes tokias, kokios buvo iš tikrųjų. Su viskuo sutiko, pasirašė, perskaitė. Aplinkybes, kurios fiksuotos pirmame apklausos protokole, nurodė pats įtariamasis. Po tos apklausos, kurioje prisipažino, sutarė, kad per kažkokį tai laiką įtariamasis susisieks su nukentėjusiąja ir susitars dėl žalos atlyginimo. Praėjus vienai ir kitai savaitei skambino įtariamajam, jis pasakė, kad nukentėjusioji nesutinka, nesusitarė. Nukentėjusioji vėliau byloje pateikė ieškinį. Po ieškinio atsiradimo byloje, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Kaltinamajam jau buvo viskas negerai, viskas netiko, pradėjo reikšti pretenzijas dėl visko - ne tik dėl ieškinio dydžio, bet ir dėl bylos vedimo, dėl visų veiksmų, dėl pirminės apklausos. Tyrimo eigoje kaltinamasis reiškė, kad ne taip buvo surašyta jo pirminė apklausa, nors apklausos protokolą perskaitė ir pasirašė. Kai atsirado ieškinys byloje, kaltinamajam viskas nebetiko. Kita apklausa jau buvo su kaltinamojo pasirinktu gynėju ir kaltės jau nepripažino. Vėl apklausos protokolą perskaitė, pasirašė. Vaizdo medžiagą žiūrėjo ir daug kartų. Vaizdo medžiaga pakankamai aiški buvo ir įvykis labai trumputis, kelios sekundės. Kiek pamena, prasideda vaizdo medžiaga kada proceso dalyviai sėdi prie stalo, nukentėjusioji sėdi priešais kaltinamąjį. Matosi, kad vyksta kažkoks tai pokalbis, po to lyg tai kažkoks tai prasideda konfliktas, nes kaltinamasis meta degančią cigaretę nukentėjusiajai į veidą, bet nepataiko, nes nukentėjusioji kažkiek tai pasilenkia ir išvengia to. Po to ji atsikelia, apeina tą stalą, pasiima savo taurę. Kaltinamasis irgi atsistoja, ir irgi paima už tos taurės, kurią nukentėjusioji laiko, vyksta susistumdymas šioks toks, bet labai trumpai ir matosi, kad kaltinamojo rankos jėga smogiama į veidą nukentėjusiajai su stikline alaus taure. Po to, tyrimo eigoje, nukentėjusioji skundėsi, kad smulkios stiklo šukelės jos kaktoje vis lenda ir lenda iš tos kaktos. Netgi buvo paskirta papildoma užduotis tyrimui, kuri pakeitė pirmąją ir nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nors pradžioje buvo nustatytas nežymus. Vaizdo įraše matosi, kaip alus, ar stiklai pažyra ir kaltinamasis lyg padeda ant stalo, gali būti dalį tos taurės likučių. Nukentėjusioji aiškiai užsidengia rankomis veidą aišku nuo tiesioginio smūgio, tiesioginiame ryšyje. Ikiteisminio tyrimo metu ji taip pat apklausė liudytoją M. K., kuris nurodė aplinkybes nurodytas jo apklausos protokole, M. K. protokolą perskaitė, pasirašė. Patvirtina, kad tai jo parodymai.

14Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus liudytojo M. K. parodymus duotus 2019 m. lapkričio 12 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui, liudytojas parodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėn., apie 19.00-20.00 val. jis su dviem draugais atėjo į kavinės "Grėjaus namas" vidinį kiemelį, ten prisėdo prie pusbrolio R. K., kuris buvo su dviem draugais. Jo draugai paskui išėjo ir įvykio vėliau nematė. Prie jų staliuko buvo artimiausias staliukas, prie kurio sėdėjo dvi merginos, kurios kavinės darbo laikui baigiantis, prisėdo prie jų staliuko. R. K. užsakė taurę alaus vienai iš merginų ir patys atnešė taurę ir padavė merginai. Paskui du R. K. draugai kažkur trumpam išėjo ir R. K. tuo momentu sukonfliktavo su mergina, kuriai nupirko alaus. T. R. atsistojo, pribėgo prie merginų stalelio ir viena ranka paėmė už bokalo su alumi, kurį laikė mergina su savo ranka, R. K. bandė atimti bokalą iš merginos ir traukė jį į save, o mergina traukė bokalą į save ir R. K. paleido bokalą, o mergina, jį traukdama į save, iš inercijos, pati netyčia sudavė tuo bokalu sau kažkur į veido sritį. Po to ji užsidengė rankomis veidą ir verkdama išsikvietė policiją. Po to įvykio visi pasišalino iš įvykio vietos, nes nenorėjo susitikti su policija. Dėl ko ta mergina su R. K. sukonfliktavo, negali pasakyti. (1 t., b. l. 154-156).

15Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta taip pat baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

162019 m. rugpjūčio 20 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. apie 22.20 val. viešbučio - kavinės "Grėjaus namas", Didžioji g. 36, Kėdainiuose, vidiniame kiemelyje, kilus tarpusavio konfliktui tarp R. K. ir K. Ž. dėl bokalo alaus, trūkus bokalui buvo sužalotas K. Ž. veidas. Ji buvo išvežta į Kėdainių VšĮ ligoninės priėmimo skyrių, ten atsisakė, kad jai būtų susiūtos žaizdos, prašė siuntimo į Kauno LSMUL (1 tomas, b. l. 1-2).

172019 m. rugpjūčio 20 d. K. Ž. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. kartu su drauge V. K. nuėjo į kavinę "Grėjaus namas" esančią Kėdainiuose, Didžioji g., kur buvo sužalota nepažįstamo vyriškio, kuris alaus bokalu (stikline) trenkė jai į veido sritį ir stiklinė duždama jai sužalojo kaktą, nosį, kairę ranką ir yra įbrėžimas krūtinės srityje. Dėl įvykio jai padaryta fizinė žala, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti nukentėjusiąja (1 tomas, b. l. 11-13).

182019 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta įvykio vieta - Didžioji g. 36, Kėdainiai, viešbutis - kavinė "Grėjaus namai“. Vidiniame kiemelyje yra sustatyti stalai ir aplink juos kėdės. Prie pirmo dešinėje esančio staliuko stovi septynios kėdės. Ant grindinio prie stalo yra stiklo šukių. Prie sekančio apvalaus staliuko, stovi dvi kėdės, ant grindinio yra raudonos, į kraują panašios dėmės ir raudonomis dėmėmis išteptos baltos servetėlės (1 tomas, b. l. 18-23).

192019 m. rugpjūčio 18 d. Kauno AVPK Patrulių rinktinės II-osios kuopos mobilaus būrio vyr. patrulio Š. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.33 min. buvo gautas pranešimas, kad Didžioji g. 36, Kėdainių m., kavinėje "Grėjaus namas" prieš 2 minutes pranešėja gavo su bokalu į kaktą, bėga kraujas. Nepažįstamas asmuo pasišalino. Vyras apie 40 metų amžiaus, stambus. Budėtojas perdavė vyriškio, kuris trenkė stikline merginai į veido sritį požymius: neaukšto ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, su mėlynos spalvos šortais ir marškinėliais. Važiuojant Senosios gatve, ties pastatu Nr. 7 pastebėjo paminėtus požymius atitinkantį asmenį, kuris pasakė, kad eina iš kavinės "Grėjaus namas". Paklaustas, ar ten konfliktavo su mergina ir ar ne jis ją sužalojo, jis atsakė, kad nieko nesužalojo, tačiau, kad buvo konfliktas, neneigė. Nustatė, kad šis asmuo yra R. K. ir su juo nuvyko į kavinę aiškintis įvykio aplinkybių. Prie kavinės pasitiko jos darbuotojai, kurie paaiškino, kad vidiniame kieme yra sužalota mergina. Ant kėdės sėdinčios merginos, kaip vėliau nustatyta K. Ž. rankos ir kojos ir visas veidas buvo kraujuotas, iš veido stipriai tekėjo kraujas. Ant kavinės akmenuoto grindinio buvo pribėgę daug kraujo, matėsi stiklinių indų šukės. Mergina buvo susijaudinusi, verkė, sunkiai galėjo nupasakoti įvykio aplinkybes. Tik paaiškino, kad ją sužalojo vyriškis, kuris buvo apsirengęs mėlynos spalvos drabužiais. Baro darbuotojai teigė, kad pačio įvykio nematė, tik išgirdo didelį triukšmą, išėjo pažiūrėti į lauką ir pamatė kraujuojančią merginą bei išeinantį vyriškį, kuris vilkėjo mėlynos spalvos šortais ir marškinėliais. R. K. paaiškino, kad kavinėje pasikvietė šalia sėdinčią merginą kartu išgerti, pasikalbėti, po to įvyko konfliktas, kurio metu mergina pati sau trenkė stiklinį indą (bokalą) į veido sritį, o jis atsistojo ir išėjo namo (1 t., b. l. 29-30).

202019 m. rugpjūčio 19 d. Kauno AVPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjos A. M. – E. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.20 min. viešbučio - kavinės "Grėjaus namas", Didžioji g. 36, Kėdainių m., kiemelyje, kilus tarpusavio konfliktui tarp R. K. ir K. Ž. dėl bokalo alaus, trūkus bokalui buvo sužalotas K. Ž. veidas. Ji buvo išvežta į Kėdainių VšĮ ligoninės priėmimo skyrių, jai buvo nustatytas 1,37 promilių girtumas. O kartu su ja buvusiai draugei V. K. nustatytas 1,62 promilių girtumas. R. K. nurodė, kad jis su draugais sėdėjo "Gėjaus namo" vidiniame kiemelyje, prie kito staliuko sėdėjo dvi merginos, jis pasiūlė joms nupirkti alaus ir prisėsti prie jų staliuko. Jos prisėdo. Po to nuėjo, o K. Ž. grįžo ir norėjo pasiimti savo alų, tačiau R. K. neleido, teikdamas, kad jis už jį sumokėjo, sugriebė už bokalo, jiedu pradėjo tampyti už bokalo, betraukiant bokalas skilo ir stiklo šukės pataikė merginai į veidą. K. Ž. teigė, kad jie susistumdė dėl alus bokalo, ji iš piktumo norėjo jį su tuo alumi apipilti, tačiau jis bokalą atstūmė nuo savęs ir trūkus bokalui, stiklo šukės sužalojo jai veidą. Patalpos yra filmuojamos, jame aiškiai matosi visas konfliktas (1 tomas, b. l. 31).

21Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. 23.15 val. nukentėjusiajai K. Ž. nustatytas 1,37 promilės neblaivumas (1 tomas, b. l. 34-35).

22Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. 23.07 val. kaltinamojo R. K. asmens blaivumo testo rezultatas - 1,64 promilės neblaivumas (2 tomas, b. l. 4-5).

23Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole matyti, kad nukentėjusioji K. Ž. nuotraukoje Nr. 3 atpažino R. K., kaip asmenį, kuris 2019-08-18 d. 22.20 val. kavinėje "Grėjaus namas“ sukėlė žodinį konfliktą ir su stikliniu alaus bokalu, kurį ji laikė rankose, sudavė jai į veidą, nuo smūgio stiklinis bokalas sudužo jai į veidą (į kaktą) bei sužeidė jai kaktą, nosį ir lūpą, stiklo šukės krito ir subraižė jai karę ranką ir krūtinės dešinę pusę (1 t., b. l. 47-51).

24Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG2669/2019(02) matyti, kad K. Ž. konstatuoti odos nubrozdinimai kairio žasto, kairio dilbio srityje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, plėštinės - pjautinės žaizdos nosies srityje, kaktoje su svetimkūniais (stiklo šukėmis). Plėštinės - pjautinės žaizdos nosies srityje, kaktoje su svetimkūniais (stiklo šukėmis) atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 tomas, b. l. 75-76).

25Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad kavinės "Grėjaus namas" darbuotoja pateikė tyrimui vaizdo įrašą kompaktiniame diske (1 tomas, b. l. 125-127).

26Apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu ir kad faile "Grėjaus namas“ ch14-201908182140002", kurio dydis 938 163 KB, užfiksuotas laikas 2019-08-18 21:40:07, kiemelio vaizdas, kuriame sustatyti staliukai, prie vieno jų sėdi trys vaikinai ir dvi merginos, kurios sėdi nugaromis į kamerą priešais du vaikinus, trečias vaikinas sėdi už stalo galo, šonu į kamerą. Visi kalbasi. 21:40:32 iš kairės stalo pusės sėdintis vaikinas staiga meta uždegtą cigaretę į priešais sėdinčią merginą, kuriai pasilenkus, cigaretė praskrieja pro šalį. 21:40:43 metęs cigaretę vaikinas priėjęs prie merginos, į kurią metė cigaretę, su kaire ranka paima ją už dešinės rankos ir traukia į viršų, paskui rankomis traukia merginos kėdę nuo stalelio kartu su sėdinčia mergina, du kartus bandė ją pakelti nuo kėdės traukdamas už dešinės rankos, bet mergina nesikėlė. 21:41:17 vaikinas ją paleidžia ir eina atgal į savo vietą prie stalelio, tada atsistoja kita mergina ir paima už kairės rankos pirmai merginai, ši atsistoja. Ji apeina aplink stalą, paima alaus taurę ranka ir ją neša prie veido, kai staiga tas vaikinas kaire ranka sugriebia už taurės 21:41:30, alus išsipila ant merginos ir vaikinas su alaus taure vieną kartą suduoda merginai į veidą. Mergina veidą rankomis tuojau pat užsidengia ir nueina prie kito stalelio, vaikinas priėjęs paduoda servetėlę, bet mergina neima, jis nori valyti, bet mergina atsitraukia, atstumia jį rankomis, vaikinas grįžta prie stalelio. 21:43:38 visi trys vaikinai išeina. 21:44:22 vienas iš vaikinų sugrįžta ir vėl išeina, paskui ateina padavėjas, kavinės administratorė (1 tomas, b. l. 128-130).

27Įrodymų vertinimas

28Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

29Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota). Pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

30Kaltinamojo gynėjas advokatas Vaidas Jurčikonis nurodė, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo neišsamus ir vyko tik viena kryptimi. Kaltinamasis pats nesuprato kaip įvyko tas įvykis, nes buvo neblaivus, kartais ir atmintis pradingsta. Kaltinamasis negalėjo niekaip paaiškinti kokiu būdu susižalojo nukentėjusioji, todėl ir nurodė tas aplinkybes, kad greičiausiai ji pati sau sudavė su ta taure. Pirmą kartą žiūrėdamas tą vaizdo įrašą, pagalvojo, kad greičiausiai kaltinamasis kaltas, tačiau pradėjus išsamiau žiūrėti vaizdo įrašą, paaiškėjo, jog nukentėjusioji davė neteisingus parodymus. Kaltinamasis pirmos apklausos metu prisipažino kaltu tik todėl, jog tyrėja jam išaiškino pasekmes. Vaizdo įraše matyti visiškai kiti nukentėjusiosios veiksmai. Tai yra, matyti, kad visa šita situacija dėl sužalojimo prasidėjo būtent dėl nukentėjusiosios veiksmų. Tai yra, ji pirma paėmė taurę, tada kaltinamasis R. K. taip pat paėmė už taurės, o ji jos nepaleido. Ne tik, kad nepaleido, jie dėl taurės abudu pradėjo grumtis. Vaizdo įraše matyti, jog nukentėjusioji laiko susigrūmimo metu taurę kairėje rankoje už viršutinės jos dalies paėmus, o kaltinamasis laiko už apatinės dalies. Nukentėjusioji neatleido taurės, bet ji dešine ranka, jam taip atrodo, kad ji su ta dešine ranka bandė stumti taurę ant kaltinamojo. Tuomet kaltinamajam suveikė refleksas tai yra gynybinis refleksas, atsistūmimas nuo jos rankų ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Yra milžiniškos abejonės, kad jo ginamasis padarė bet kokią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Bet kokios abejonės yra vertinamos būtent ginamojo arba kaltinamojo naudai, todėl atsižvelgiant į šitas ganėtinai sudėtingas tyrimo aplinkybes, prašo jo ginamąjį išteisinti.

31Kaltinamasis R. K. kaltės nepripažino, apklaustas teisme parodė, kad jis metė į nukentėjusiąją cigaretę, pakėlė ją už rankų, kad nueitų nuo stalo. Nukentėjusioji apėjo aplink stalą, pasiėmė taurę alaus, kurią jis liepė padėti, bet ji jos nepadėjo. Jis iš nukentėjusiosios norėjo paimti tą taurę, paėmė už taurės kojelės ir truktelėjo, jis (kaltinamasis) į save, ji (nukentėjusioji) į save ir kažkaip gavosi, nesuprato kaip, bet pas jį liko tik taurės kojelė, kurią padėjo ant stalo. Taurės viršaus stiklai buvo sudužę, pamatė kraują ant nukentėjusiosios kaktos. Gavosi susistumdymas, išplėšė taurę iš rankų. Ikiteisminio tyrimo metu, po įvykio 2019 m. rugsėjo 3 d. apklaustas kaltinamasis kaltę pripažino ir parodė, kad nukentėjusioji savo kalbomis pradėjo jį nervinti, todėl jis paprašė jos persėsti prie kito staliuko. Nukentėjusioji atsistojo, paėmė taurę alaus ir laikė ją rankose. Kadangi jis pirko tą taurę alaus ir norėjo, kad ji padėtų taurę su alumi, todėl savo viena ranka sugriebė už tos taurės, kurią ji laikė rankoje ir stumtelėjo tą taurę jai į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. lapkričio 8 d. apklaustas kaltinamasis kaltės nepripažino ir parodė, kad tikslina aplinkybes dėl įvykio. Tai yra jis patraukė taurę į save, o ji patraukė į save, po to jis dar kartą patraukė į save ir tuo metu, kai mergina traukė taurę vėl atgal į save, tuo momentu jis taurę paleido iš rankos ir tada, kai taurę paleido, mergina pati trenkėsi ta taure sau į kažkurią kūno vietą, nes tiksliai nematė - į kurią vietą, nespėjo pamatyti kur ji su ta taure trenkėsi.

32Nors kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino - tokie jo parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Jo parodymai yra nenuoseklūs, nelogiški, kaltinamasis nuolat keitė veikos padarymo aplinkybes, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Be to, vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Kaltinamojo kaltė yra įrodyta ne tik jo paties nurodytomis aplinkybėmis, jog jis paėmė už taurės kojelės ir truktelėjo, kažkaip gavosi, nesuprato kaip, bet pas jį liko tik taurės kojelė, kurią padėjo ant stalo. Kaltinamasis neginčijo aplinkybės, kad likusią taurės dalį padėjo ant stalo, tačiau negalėjo paaiškinti kaip taurė atsirado jo rankose vėl, nes buvo nurodęs, jog taurę jis paleido ir nukentėjusioji pati trenkėsi su ta taure sau į veidą. Kaltinamojo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios K. Ž. parodymais, kuri patvirtino, jog kaltinamasis buvo neblaivus, jis sėdėdamas prie stalo įtūžo, pradėjo šūkauti, kėlė balsą, metė nuorūką (degančią cigaretę) į jos pusę. Kaltinamasis garsiai plūdosi įžeidžiančio pobūdžio necenzūriniais žodžiais pagrinde jos atžvilgiu ir kiti tai girdėjo bei tuos veiksmus matė kiti buvę asmenys. Apėjęs stalą sugriebė jai už rankų, pradėjo naudoti fizinę jėgą, tempė už rankų (buvo nemalonu, jautė fizinį skausmą) ir pakėlė nuo kėdės. Nueinant nuo jų stalo, norėdama pabaigti alų paėmė alaus taurę, kurią gėrė. Jai rankoje laikant taurę, kaltinamasis atsistojo ir irgi paėmė už jos alaus taurės kojytės - kakliuko ir patraukė link savęs, savo ranką ji šiek tiek nuo taurės atleido ir jis stumtelėjo taurę jai į veidą, ko pasėkoje taurė sudužo. Šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina kaltinamojo 2019 m. rugsėjo 3 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta įvykio eiga, jog jis savo viena ranka sugriebė už alaus taurės, kurią nukentėjusioji laikė rankoje ir stumtelėjo tą taurę nukentėjusiajai į veidą. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti medžiaga. Liudytoja I. L. apklausta teisme patvirtino, jog matė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad kavinės kiemelyje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko kažkoks konfliktas. Nukentėjusioji atsistojo, pasiėmė alaus bokalą. Kaltinamasis trenkė tuo bokalu nukentėjusiajai. Įvykis ją paveikė, buvo sukrėsta, buvo nemalonu. Tuo metu viešbutyje buvo ir svečių. Liudytoja V. K. patvirtino, jog kaltinamasis sėdint prie stalo, vartojo necenzūrinius žodžius jos draugės K. Ž. atžvilgiu. Jis buvo susierzinęs, kilo konfliktas, kuris vis aštrėjo. Tarp kaltinamojo ir jos draugės įvyko susistumdymas. Dėl to įvykio nemaloniai jautėsi ir buvo sutrikdyta rimtis. Kaltinamasis nurodė, jog pirmos jo įtariamojo apklausos metu tyrėja nurodė, kaip surašyti aplinkybes, liepė prisipažinti. Tačiau teisme apklausta liudytoja L. A. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Prieš apklausą kaltinamajam ji paaiškino jo teises, pasekmės, paaiškino, jog jeigu asmuo pripažįsta kaltę, galimas susitaikymas arba bausmė mažinama vienu trečdaliu. Pirma kaltinamojo apklausa buvo nedalyvaujant advokatui, kurioje kaltu prisipažino, nurodė aplinkybes tokias, kokios buvo iš tikrųjų, perskaitė, pasirašė. Ketino atlyginti nukentėjusiajai žalą, tačiau su nukentėjusiąja nesusitarė. Kai nukentėjusioji byloje pateikė ieškinį, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Kaltinamajam jau buvo viskas negerai, viskas netiko, pradėjo reikšti pretenzijas dėl visko - ne tik dėl ieškinio dydžio, bet ir dėl bylos vedimo, dėl visų veiksmų, dėl pirminės apklausos. Ji iš vaizdo įrašo matė, jog kaltinamasis atsistoja, paima už taurės, kurią nukentėjusioji laiko, vyksta susistumdymas šioks toks, ir kaltinamojo rankos jėga smogiama į veidą nukentėjusiajai su stikline alaus taure. Tokiais liudytojos L. A. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes nėra nustatyta, jog liudytoja suinteresuota bylos baigtimi, be to liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkta medžiaga. Taip pat tai, jog kaltinamasis padarė tyčia nusikalstamus veiksmus įrodo byloje esantis vaizdo įrašas, kuris buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu ir aprašytas apžiūros protokole, taipogi vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas ir teisme. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kaip kavinės kiemelyje sėdi trys vaikinai ir dvi merginos. Visi kalbasi. Vienas stambus vaikinas (kaltinamasis) staiga meta uždegtą cigaretę į priešais sėdinčią merginą (nukentėjusioji), kuriai pasilenkus, cigaretė praskrieja pro šalį. Tada vaikinas (kaltinamasis) prieina prie nukentėjusiosios, paima ją už rankos ir traukia į viršų, paskui rankomis traukia merginos kėdę. Tada vaikinas ją paleidžia ir eina atgal į savo vietą prie stalelio, nukentėjusioji atsistoja apeina aplink stalą, paima ranka alaus taurę ir staiga vaikinas (kaltinamasis) atsistoja, ranka sugriebia už taurės, taure vieną kartą suduoda merginai į veido sritį ir vaikinas alaus taurę padeda ant stalo. Taigi ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis R. K., viešoje vietoje viešbučio - kavinės „Grėjaus namas“ vidiniame kiemelyje, t. y. viešoji vieta, kurioje lankosi žmonės, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką dėl chuliganiškų paskatų, taigi, pirmiausia jau cigaretės metimu nukentėjusiajai į veidą aiškiai matyti, kad kaltinamasis chuliganiškai nusiteikęs nukentėjusiosios atžvilgiu, neblaivus atsistoja nuo kėdes apversdamas kėdę, demonstratyviai apėjo stalą, griebė nukentėjusiajai už rankos, taip sukeldamas jai skausmą ir išgąstį, tampė ją. Kuomet nukentėjusioji atsistojusi norėjo pasišalinti nuo įžūliai besielgiančio kaltinamojo R. K., paėmusi bokalo taurę, ėjo nuo stalo, tuo metu kaltinamasis įžūliai sugriebė alaus bokalą ir sužeidė nukentėjusiajai veidą, apipildamas alumi veidą, jos drabužius ir į veidą sudaužydamas taurę, tai yra tyčia alaus taure sudavė nukentėjusiajai K. Ž. į veidą ir padarė jai plėštines - pjautines žaizdas nosies srityje, kaktoje su svetimkūniais (stiklo šukėmis), poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairio žasto, kairio dilbio srityje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Padarytus nukentėjusiajai sužalojimus ir sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvada. Tokiu savo neteisėtu elgesiu kaltinamasis elgėsi chuliganiškai. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta, dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 19 punktas). Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-2-670/2002; Nr. 2K-249/2009). Akivaizdu, jog kaltinamasis elgėsi įžūliai, chuliganiškai - nesant jokio teisėto pagrindo, be jokios priežasties, prikibo prie nukentėjusiosios, naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, nukentėjusiajai tyčia alaus taurę sudavė į veido sritį. Nukentėjusioji konflikto neprovokavo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, taigi tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio asmeninio konflikto. Kaltinamasis, be jokios priežasties, savo kilusį nepasitenkinimą sprendė jam vienam priimtinu chuliganišku, įžūliu būdu – smurtu. Tokiu būdu viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Įvykį matė aplinkui kavinės kiemelyje buvę žmonės, viešbučio – kavinės darbuotojai, galimai ir viešbutyje buvę žmonės. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų aplinkiniai taip pat galimai pasijuto šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti. Kaltinamojo veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Kaltinamasis veikė aiškiai negerbdamas žmonių ir visuomenės, akivaizdžiai niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, savo veiksmais - sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

33Dėl bausmės skyrimo

34Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. K. padarė vieną tyčinį nesunkų ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), neteistas, administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nemoka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi gyvenamąją vietą (2 tomas, b. l. 39, 40-53, 54, 55, 61), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (2 tomas, b. l. 58). Kaltinamasis kaltės nepripažino, buvo nenuoširdus, savo veiksmų kritiškai nevertino, nesigailėjo, nukentėjusiosios neatsiprašė, neatlygino žalos. Nukentėjusiosios atstovas nurodė, jog siekia griežtos bausmės. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas griežčiausias bausmes - laisvės atėmimo bausmes, mažesnio nei vidutinio dydžio. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajam yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Kadangi kaltinamasis neteistas, turi gyvenamąją vietą, teismas mano, kad kaltinamasis dar gali taisytis būdamas laisvėje ir tik tuomet jei nepateisins teismo pasitikėjimo, jis bus izoliuojamas nuo visuomenės. Todėl kaltinamajam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vidutiniam laikotarpiui paskiriant įpareigojimus, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Taigi šiuo laikotarpiu kaltinamasis turi įrodyti, jog geba laikytis įstatymų ir ateityje nebenusikals. Nustatydamas įpareigojimų rūšį, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas, 8 punktas ir 10 punktas). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi teismas asmeniui gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas. Nukentėjusiosios atstovas prašė įpareigoti kaltinamąjį R. K. 7 000 eurų neturtinę žalą atlyginti per vienerius metus. Atsižvelgiant į priteistinos žalos dydį, į kaltinamojo turtinę padėtį (be to, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog galėtų atlyginti 2 000 eurų žalą), į tai, jog nukentėjusiajai reikia atlikti randų šalinimo procedūras, teismo vertinimu tikslinga ir teisinga yra kaltinamajam paskirti įpareigojimą per 10 (dešimt) mėnesių atlyginti nukentėjusiajai 2 215,39 eurų turtinę žalą, teismo nuomone, toks įpareigojimas turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, kadangi skatintų kaltinamąjį dirbti, atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.

35Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu.

36Dėl civilinių ieškinių

37Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti PSDF biudžetui iš kaltinamojo padarytą 290,17 Eur žalą už nukentėjusiosios gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 tomas b. l. 114-117). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-699/2016). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis prieš nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą, tuo padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai neabejotinai padarė Kauno teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų išrašo kopija (1 t., b. l. 116) ir kuri nėra atlyginta. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko, tačiau byloje įrodyta, jog ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Pripažinus R. K. kaltu, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

38Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. Ž. pareiškė civilinį ieškinį 3 132,08 eurų turtinei žalai ir 7 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 700,00 eurų bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, b. l. 81-100, 2 tomas, b. l. 122).

39Nukentėjusiosios K. Ž. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

40Nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, specialisto išvadoje (1 tomas, b. l. 75-76) konstatuoti odos nubrozdinimai kairio žasto, kairio dilbio srityje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, plėštinės - pjautinės žaizdos nosies srityje, kaktoje su svetimkūniais (stiklo šukėmis). Plėštinės - pjautinės žaizdos nosies srityje, kaktoje su svetimkūniais (stiklo šukėmis). UAB „Sapiegos klinika“ 2019 m. rugsėjo 10 d. medicinos dokumentų išraše nurodė, jog K. Ž. nustatyta kaktos, nosies potrauminiai randai, tai yra nosies nugarėlėje išilginis, rausvas randas ir daugybiniai kaktos randai. Nuspręsta taikyti priešrandines priemones – iki pusės metų po traumos, po to tikslinga frakcinio lazerio 6-8 procedūros, vienos procedūros kaina 199 eurai (1 tomas, b. l. 95-96)

41Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tiesioginė žala, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti: gydymo, būtinos išlaidos. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjusysis asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusiojo asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą gydymą ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs pateiktą gydytojų pažymą, daro išvadą, kad dėl įvykio sužalotai sveikatai (dėl padarytų sužalojimų) atstatyti būtina nukentėjusiajai atlikti tolesnį randų gydymą, reikalaujantį lėšų. Nukentėjęs asmuo K. Ž. gali neturėti pinigų mokamoms randų šalinimo procedūroms, todėl iš kaltininko priteistinos ir būsimas gydymo išlaidos, kurios pagal gydytojų pažymą kainuos 1 592 Eur. Nukentėjusioji prašo priteisti ir keliones išlaidas už kurą ar bilietą procedūroms į Vilnių po 40 Eur aštuoniems kartams. Posėdžio metu nurodė, jog bilietas iš Panevėžio į Vilnių ir atgal į Panevėžį kainuoja 22 eurai, todėl iš kaltininko priteistinos ir būsimas kelionės išlaidos 176 eurai (8x22 eurai). Taip pat iš kaltininko priteistinos patirtos išlaidos medikamentams 155,13 eurų, 77,31 eurų kuro išlaidos pagal pateiktus kvitus už keliones į policiją, gydymo įstaigas, 124,95 eurai už sugadintus rūbus ir 90 eurų už suplanuotos kelionės lėktuvo bilieto keleivio duomenų keitimą. Viso nukentėjusiajai priteisiant 2215,39 eurų turtinės žalos, kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas, nesant ją pagrindžiančių rašytinių įrodymų.

42Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006).

43Nors nukentėjusiosios patirti sužalojimai buvo prilyginti nesunkiam sveikatos sutrikdymui, tačiau kaip matyti iš baudžiamojoje byloje pateiktų medicininių dokumentų, atlikus K. Ž. teismo medicininį tyrimą, gauta specialisto išvada kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, sukeltas fizinis skausmas, konstatuoti odos nubrozdinimai kairio žasto, kairio dilbio srityje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, plėštinės - pjautinės žaizdos nosies srityje, kaktoje su svetimkūniais (stiklo šukėmis). Plėštinės - pjautinės žaizdos nosies srityje, kaktoje su svetimkūniais (stiklo šukėmis). Kaip nurodė nukentėjusioji ir jos atstovas iki šios dienos nukentėjusioji turėjo keturias veido operacijas, per kurias buvo daromi pjūviai veido srityje ir imamos šukės iš žaizdų. Taip pat yra didelė tikimybė, kad šios traumos pasekmes nukentėjusioji gali jausti visą likusį gyvenimą. Ir ateityje nukentėjusiosios laukia aštuonios frakcinio lazerio procedūros, kurių pagalba bus atitaisomas veidas. Nukentėjusioji K. Ž. patyrė didelį skausmą, pažeminimą, kelias savaites negalėjo normaliai ir įprastai vaikščioti, matytis su žmonėmis, dėl sužalojimų veido srityje negalėjo ieškotis darbo, jautė skausmus veido srityje, kuriuos ir dabar jaučia rando skausmus, pastoviai jaudinasi, prastai miega naktimis, dėl gydymo patyrė ir iki šios dienos patiria nepatogumus, negali miegoti ant pilvo. Gėdijasi prieš aplinkinius savo sužaloto veido. Dėl ant veido atsiradusių randų nedrįsta išeiti į kiemą, yra priversta pastoviai lankytis pas gydytojus, važinėti pas specialistus didelius atstumus į kitą miestą. Visos aptartos aplinkybės ir byloje esanti medžiaga patvirtina, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją sukėlė jai ilgalaikius liekamuosius reiškinius. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl kaltinamojo kaltų veiksmų nukentėjusioji patyrė didelius tiek dvasinius išgyvenimus, tiek fizinį skausmą ir nepatogumus. Kaltinamasis be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiosios, vartojo smurtą jos atžvilgiu, nukentėjusioji jokiais savo veiksmais jo neprovokavo šitaip elgtis. Ji patyrė skausmą, psichologinį diskomfortą, stresą, buvo užpulta ir sumušta viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

44Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenimis, kaltinamasis kaltės nepripažino, su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nesutiko. Jis yra darbingas, jauno amžiaus, sveikas (duomenų, jog turėtų sveikatos problemų byloje nėra), išlaikytinių neturi. Nors kaltinamasis nedirba, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog galėtų nukentėjusiajai atlyginti 2 000 eurų žalos, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jį gynė jo pasirinktas advokatas, tai darytina išvada, jog pastarasis materialinė padėtis nėra bloga. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę, turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7240 Eur (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-24-245/2019, kasacinės nutartys Nr. 2K-534/2009, 2K-283/2010, 2K-314/2012, 2K-181-2014), ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala K. Ž. mažintina iki 6000 Eur. Šis dydis atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir teismo vertinimu, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

45Kiti procesiniai klausimai

46R. K. 2019 m. rugsėjo 3 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 33-34) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

47Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

48Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi prie bylos: skaitmenines laikmenas, su vaizdo įrašais, palikti saugoti prie bylos.

49Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1, 2 dalimis iš kaltinamojo, priteistina proceso išlaidos – 9,09 Eur (pašto išlaidos), valstybės naudai.

50Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Nutarė

51R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

52R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

53Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

54Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu ir 10 punktu, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. K. paskiriant šias pareigas:

551)

56per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

572)

58viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

593)

60nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

614)

62įpareigoti R. K., per 10 (dešimt) mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiajai K. Ž. 2 215,39 eurų (du tūkstančius du šimtus penkiolika eurų 39 centų) turtinę žalą.

63Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

64Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

65Priteisti iš R. K. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. Ž. 2 215,39 eurų (du tūkstančius du šimtus penkiolika eurų 39 centus) turtinės žalos ir 6 000,00 eurų (šešis tūkstančius eurų 00 centų) neturtinės žalos atlyginimo, bei 700,00 (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

66Priteisti iš R. K. proceso (pašto) išlaidų – 9,09 Eur (devynis eurus 09 centus) valstybės naudai.

67Civilinį ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos tenkinti visiškai. Priteisti iš R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), 290,17 (du šimtus devyniasdešimt eurų 17 ct), PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiosios gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą, LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank,AB, banko kodas 73000.

68Skaitmenines laikmenas, su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

69Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

70Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos... 4. Teismas,... 5. R. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.20... 6. Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 18... 7. Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1... 8. Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1... 9. Nukentėjusioji K. Ž. apklausta teisme parodė, kad su drauge, apie 19.30 val.... 10. Liudytoja I. L. apklausta teisme parodė, kad datos nepamena, galėjo būti... 11. Liudytoja V. Klimovaitė apklausta teisme parodė, kad datos nepamena, galėjo... 12. Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1... 13. Liudytoja L. A. apklausta teisme parodė, kad dirba Kauno a. VPK Kėdainių r.... 14. Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4... 15. Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta taip pat... 16. 2019 m. rugpjūčio 20 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą... 17. 2019 m. rugpjūčio 20 d. K. Ž. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2019 m.... 18. 2019 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta įvykio... 19. 2019 m. rugpjūčio 18 d. Kauno AVPK Patrulių rinktinės II-osios kuopos... 20. 2019 m. rugpjūčio 19 d. Kauno AVPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus vyr.... 21. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje... 22. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale... 23. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole matyti, kad... 24. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.... 25. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad kavinės... 26. Apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo... 27. Įrodymų vertinimas... 28. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje... 29. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą numatyta... 30. Kaltinamojo gynėjas advokatas Vaidas Jurčikonis nurodė, jog ikiteisminis... 31. Kaltinamasis R. K. kaltės nepripažino, apklaustas teisme parodė, kad jis... 32. Nors kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino - tokie jo parodymai laikytini jo... 33. Dėl bausmės skyrimo... 34. Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta,... 35. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes... 36. Dėl civilinių ieškinių... 37. Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys,... 38. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. Ž. pareiškė civilinį ieškinį 3... 39. Nukentėjusiosios K. Ž. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.... 40. Nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus... 41. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio... 42. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens... 43. Nors nukentėjusiosios patirti sužalojimai buvo prilyginti nesunkiam sveikatos... 44. Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio... 45. Kiti procesiniai klausimai... 46. R. K. 2019 m. rugsėjo 3 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 47. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.... 48. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie... 49. Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1, 2 dalimis iš kaltinamojo,... 50. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 51. R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 52. R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 53. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes... 54. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 55. 1)... 56. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti,... 57. 2)... 58. viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono)... 59. 3)... 60. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;... 61. 4)... 62. įpareigoti R. K., per 10 (dešimt) mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo... 63. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio... 64. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui... 65. Priteisti iš R. K. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. Ž. 2 215,39... 66. Priteisti iš R. K. proceso (pašto) išlaidų – 9,09 Eur (devynis eurus 09... 67. Civilinį ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos tenkinti... 68. Skaitmenines laikmenas, su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus,... 69. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti... 70. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka....