Byla 1A-368-238/2020
Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Astai Antanaitienei, išteisintajam D. N., jo gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, Kauno apygardos teismo informatikos specialistui Šarūnui Dargužiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

3Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta baudžiamąją bylą kartu su daiktais, turinčiais reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, po nuosprendžio įsiteisėjimo perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių šį nusikaltimą padariusiems asmenims nustatyti.

4Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 257 straipsniu, pranešta prokurorui, kad kaltinamasis D. N. galimai padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

61.

7D. N. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, 2018 m. liepos 16 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 20.25 val. per neužrakintas duris, kurių spynoje buvo paliktas raktas, įsibrovė į V. S. priklausantį sandėliuką, t. y. į patalpą, esančią ( - ), iš kurios slapta pagrobė du dviračius, 110 eurų ir 140 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką, 20 eurų vertės, 7 vnt. įvairių dydžių raktų, viso 8 eurų vertės, spynoje buvusius raktus, kurių vertė 5 eurai, tokiu būdu įsibraunant į patalpą slapta pagrobė svetimą V. S. priklausantį 283 eurų vertės turtą.

82.

92019 m. kovo 5 d. apylinkės teismui prokurorė pateikė prašymą D. N. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnį, bei prašė kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, t. y. kad D. N. 2018 m. liepos 16 d. apie 20.25 val. ( - ) iš daugiabučio gyvenamojo namo bendrai namo gyventojų naudojamo antrojo aukšto balkono, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išmetė V. S. priklausančius du 110 Eur ir 140 Eur vertės dviračius, taip vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tyčia sugadino svetimą V. S. priklausantį 250 Eur vertės turtą.

103.

11Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esančių įrodymų nepakanka spręsti, kad D. N. dalyvavo jam inkriminuoto nusikaltimo (BK 178 straipsnio 2 dalis) padaryme, todėl dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jį išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

124.

13Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendyje nurodyta, kad „byla su kaltinamuoju aktu teismui buvo perduota kaltinant D. N. nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teisminio nagrinėjimo metu, ištyrus byloje esančius įrodymus, prokurorė D. N. kaltinimą iš BK 178 straipsnio 2 dalies pakeitė į BK 284 straipsnį. Remiantis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. BPK 255 straipnsio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 256 straipsnio 1 dalis suteikia galimybę prokurorui pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, o BPK 256 straipsnio 2 dalis - pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju, prokurorė ne tik pakeitė nusikalstamos veikos kvalifikaciją, bet ir prašo kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, dėl ko kaltinimas buvo pakeistas į iš esmės naują nusikalstamą veiką, kurioje yra tik vienas bendras dalykas – dviračiai, tačiau visos kitos faktinės aplinkybės ir kvalifikacija skiriasi nuo kaltinimo, suformuluoto kaltinamajame akte. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-11-20 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-316-1073/2018 nurodoma, kad kaltinimo keitimo galimybėms procese įstatymas nustato tam tikrus ribojimus, o teismų praktikoje pateikiamas aiškinimas, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014). Analogiškai pasisakė ir Kauno apygardos teismas 2017-06-14 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.1A-352-498/2017. BPK 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes teismas, nors ir priėmė prokurorės prašymą pakeisti kaltinimą, ištaisydamas savo šią padarytą klaidą, negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio kaltinamojo D. N. atžvilgiu pagal BK 284 straipsnį, remdamasis pakeistu kaltinimu.“

145.

15Taigi, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 1 dalies, 256 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, nustatė, kad šiuo konkrečiu atveju prašymu pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ne tik pakeistas nusikalstamos veikos kvalifikavimas iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 284 straipsnį, bet ir kaltinimas pakeistas į iš esmės naują nusikalstamą veiką, kurioje yra tik vienas bendras nusikalstamos veikos dalykas – dviračiai, o visos kitos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nurodytų kaltinamajame akte. Remdamasis BPK 257 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi, pranešė prokurorui, kad kaltinamasis D. N. gali būti padaręs nusikaltimą, nurodytą BK 284 straipsnyje.

166.

17Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Antanaitienė prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį. D. N. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, pridedant 3 mėnesius naujai paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę, atliekant ją pataisos namuose. Taip pat prašoma panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria pranešta prokurorui, kad kaltinamasis D. N. galimai padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

186.1.

19Prokurorės teigimu, priimant išteisinamąjį nuosprendį, buvo netinkamai aiškinamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio nuostatos. Nors kaltinimo keitimo galimybėms procese įstatymas numato tam tikrus ribojimus ir teismų praktikoje pripažįstama, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakomybėn traukiamam asmeniui negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas gali būti keičiamas, laikantis BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje nusikalstamos veikos aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomi kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikaltimą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-262/2014, 2K-102/2014).

206.2.

21Skunde nurodoma, kad aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą „faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, teismų praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitokiomis aplinkybėmis nei nurodyta kaltinamajame akte, jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Pasak skundo autorės, toks įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad kaltinimo keitimas yra susijęs su jau esančio kaltinimo papildymu, praplėtimu, tačiau turi būti išlaikoma riba, kad toks kaltinimo keitimas netaptų kaltinimu dėl visiškai kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas prieš tą asmenį nebuvo atliktas, nes tokios galimybės BPK nenumato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018).

226.3.

23Skunde nurodyta, kad nagrinėjamu atveju, jos (prokurorės) pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą D. N., negali būti vertinamas kaip kaltinimo keitimas, neatitinkantis BPK 256 straipsnio instituto prasmės ir kaltinimo keitimo ribų. Apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju prokurorė ne tik pakeitė nusikalstamos veikos kvalifikaciją, bet ir kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, dėl ko kaltinimas buvo pakeistas į iš esmės naują nusikalstamą veiką, kurioje yra tik vienas bendras dalykas – dviračiai, tačiau visos kitos faktinės aplinkybės ir kvalifikacija skiriasi nuo kaltinimo, suformuoto kaltinamajame akte, nepagrįsta. Pažymima, kad D. N. dėl naujai pareikšto kaltinimo ikiteisminis tyrimas buvo atliktas, jis kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo pripažino, pakeitus kaltinimą nesikeitė nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, juos siejo bendras dalykas – dviračiai, viešosios tvarkos pažeidimas įrodinėjamas tais pačiais įrodymais, kaip ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta veika. Dėl šios priežasties prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pirminis ir pakeistas kaltinimai yra visiškai skirtingi. Keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, D. N. teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, tiek jis, tiek gynėja su naujai pareikštu kaltinimu sutiko, pertraukos pasiruošti gynybai neprašė. Teismas, priimdamas 2019 m. balandžio 11 d. nutartį, taip pat pripažino, kad buvo padaryta BK 284 straipsnyje numatyta veika, pranešdamas apie tai prokurorui.

246.4.

25Skunde pažymima, kad D. N. kaltę padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, patvirtina paties išteisintojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, nukentėjusiojo V. S. protokolas – pareiškimas, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolai, kurie patvirtina, kad nukentėjusiajam priklausantys dviračiai buvo paimti, o vėliau rasti D. N. išmesti prie namo ir sugadinti. Pagal nustatytą situaciją, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje bei jiems girdint, be jokios dingsties per balkoną išmesti dviračiai, siekiant tokiais savo veiksmais atkreipti dėmesį, pamokyti namo gyventojus – savo kaimynus, kad dviračiai nebūtų paliekami bendro naudojimo patalpose, leidžia spręsti, jog D. N. suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir būtent šių padarinių norėjo. Jo veiksmų seka atskleidžia tyčios kryptingumą, patvirtina jo veikoje buvus tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką. Kadangi D. N. nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, būdamas neblaivus, neatlyginęs padarytos žalos, todėl jam turi būti paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kadangi jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jam skirtina mažesnė už įstatymo sankcijoje numatytą vidurkį laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64 straipsnio tvarka subendrintina su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu.

267.

27Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Asta Antanaitienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis D. N. ir jo gynėja advokatė Alvyda Medišauskienė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir nuosprendį palikti galioti.

288.

29Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti teismui.

309.

31Kolegija pažymi, kad nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ir nustato BPK 255 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Kaltinimas gali būti keičiamas, jeigu: iš esmės keičiasi veikos faktinės aplinkybės; iš esmės keičiasi faktinės veikos aplinkybės ir dėl to reikia keisti kvalifikavimą; faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia, bet veika buvo neteisingai kvalifikuota.

3210.

33Kasacinio teismo praktikoje nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Situacija, kai faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-8-696/2016, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2014, 2K-102/2014, 2K-265-693/2015, 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016).

3411.

35Nagrinėjamoje byloje D. N. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. liepos 16 d. nuo 18.00 val. iki 20.25 val. pro neužrakintas duris įsibrovė į V. S. priklausantį sandėliuką, esantį prie buto ( - ) ir iš jo slapta pagrobė du 110 Eur ir 140 Eur vertės dviračius bei kitą turtą, kurio bendra vertė 283 Eur.

3612.

372019 m. kovo 5 d. prokurorės prašyme pakeisti veikos kvalifikavimą D. N. buvo prašoma kaltinimą pakeisti į šį, kad 2018 m. liepos 16 d. apie 20.25 val. ( - ), jis iš daugiabučio gyvenamojo namo bendrai naudojamo antrojo aukšto balkono, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išmetė V. S. priklausančius 110 Eur ir 140 Eur vertės dviračius, tokiu būdu vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tyčia sugadino svetimą V. S. priklausantį 250 Eur vertės turtą.

3813.

39Palyginus pirminį ir vėliau patikslintą kaltinimus, atkreipiamas dėmesys, kad 2019 m. kovo 5 d. prašymu yra keičiama tik dalis esminių faktinių aplinkybių, t. y. veikos padarymo būdas, padariniai, kas turėjo reikšmės ir veikos kvalifikavimui, tikslinamos nusikalstamos veikos padarymo vietos bei laiko aplinkybės. Tačiau naujas kaltinimas iš esmės yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios susijusios su tuo pačiu įvykiu bei buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju, keičiant dalį esminių aplinkybių arba jas tikslinant, kaltinimas iš esmės tik individualizuotas. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nagrinėjamoje byloje pakeistame kaltinime išdėstytos aplinkybės pernelyg nutolusios nuo pirminiame kaltinime išdėstytų, yra formalus to paties įvykio, dėl kurio pareikšti kaltinimai, įvertinimas, neatsižvelgiant į subjekto elgesio formą ir jo santykio su veika esmę.

4014.

41Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje kaltinimą palaikiusi prokurorė, nepažeisdama BPK 256 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, rašytinį prašymą pakeisti kaltinimą BPK 256 straipsnio 2 dalies pagrindu, pateikė iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 28 d. posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio metu proceso dalyviai buvo informuoti apie prašymą pakeisti kaltinimą, proceso dalyviai susipažino su prokurorės pateiktu kaltinimu. Teismas teiravosi, ar reikia laiko pasiruošti gynybai. Išteisintasis ir jo gynėjas šia teise nepasinaudojo. Išteisintasis sutiko su naujai pareikštu kaltinimu ir dėl BK 284 straipsnyje nustatytos veikos padarymo prisipažino. Taigi, aptariamu atveju matyti, kad kaltinamojo teisės į gynybą nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorės pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą D. N., vadovaujantis BPK 256 straipsniu, atitinka BPK 256 straipsnyje įtvirtinto instituto prasmę bei kaltinimo keitimo ribas, jis buvo pagrįstas ir teisėtas. Taigi, teismas gavęs prokurorės pateiktą pakeistą kaltinimą, jį priėmė ir prijungė prie bylos. Taip, teismas privalėjo jį (kaltinimą) išnagrinėti iš esmės ir tuo klausimu, kaip numato BPK 303 straipsnis, priimti nuosprendį, kuris gali būti apkaltinamasis ar išteisinamasis, ar priimti nuosprendį ir bylą nutraukti. Kitokio sprendimo šiuo atveju priimti apylinkės teismas negalėjo.

4215.

43Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamoje situacijoje yra aktualus ir non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas. Šis principas pažodine prasme reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas pakartotinai už tą patį pažeidimą. Platesne procesine prasme asmuo negali būti persekiojamas dėl to paties pažeidimo pakartotinai, jei pirmajame procese buvo priimtas galutinis sprendimas (išskyrus atvejus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių). Šį principą Lietuvos nacionaliniu lygmeniu įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, BK 2 straipsnio 6 dalies, 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir kai kurios kitos nuostatos, o tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7, 4 straipsnis.

4416.

45Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11).

4617.

47Non bis in idem principo aspektu taip pat svarbus BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kuriame nustatyta, kad asmeniui, kuriam įsiteisėjo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo.

4818.

49Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad šioje byloje susidariusioje situacijoje – išteisinamuoju nuosprendžiu užbaigus baudžiamąjį procesą ir tuo pačiu teismo nutartimi pagal BPK 257 straipsnį prokurorui pranešus dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios jau yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, padarymo – sudaromos prielaidos pradėti pakartotinį baudžiamąjį persekiojimą tam pačiam asmeniui dėl tų pačių veiksmų. Baudžiamojo persekiojimo pradėjimas D. N. dėl tos pačios veikos pažeistų non bis in idem principo nuostatas.

5019.

51Įvertinant BPK 255 bei 256 straipsnių taikymą, svarbu pažymėti ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime išaiškino, jog pagal Konstituciją, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą.

5220.

53Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino BPK 255 bei 256 straipsnių nuostatas, ydingai nurodė, kad prašymu keisti kaltinimo kvalifikavimą siekiama inkriminuoti naują nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad tik teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas reiškia tinkamą asmens galimai padarytų nusikalstamų veikų baudžiamąjį teisinį įvertinimą – kvalifikavimą. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti.

5421.

55Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 255, 256 straipsniai), reglamentuojantį prokuroro teisę pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, kas iš esmės sutrukdė išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą teismo procesinį dokumentą, o tai laikytina esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalis), kurie gali būti ištaisyti tik iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

5622.

57Šiuo atveju, kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teisme negali būti taisomos apylinkės padarytos klaidos, nes apylinkės teisme kaltinimas pagal BK 284 straipsnį aplamai nenagrinėtas, įrodymai netirti ir nevertinti, išvados nepadarytos.

5823.

59Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus pirmosios instancijos teismo kompetencijai priskirtą klausimą ir priėmus apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį, apeliantams būtų atimta galimybė nuosprendį skųsti apeliacine tvarka.

6024.

61Pažymėtina, kad pagal BPK 311 straipsnio 2 dalį, apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėja apylinkės teisme išnagrinėtas bylas. Šiuo atveju konstatuojama, kad byla neišnagrinėta, nes nepriimtas procesinis sprendimas dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį. Taigi, nuosprendis turi būti panaikintas ir baudžiamoji byla grąžinta teismui nagrinėti iš naujo.

6225.

63BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Būtent ši situacija ir minėtos įstatymo normos aplinkybės nustatytos šioje byloje.

6426.

65Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jį priimant padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, taip pat nustatyta, kad apylinkės teismas nuosprendyje nepriėmė jokio sprendimo dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį, todėl yra įstatyminis pagrindas nuosprendį naikinti ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti teismui. Todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6627.

67Taip pat būtina panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria pranešta prokurorui, kad kaltinamasis D. N. galimai padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

6828.

69Kadangi šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalės iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priimti procesinį sprendimą, taigi, kartu įvertinti kaltės (nekaltumo) klausimą, todėl vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, apygardos teismas šioje nutartyje išsamiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

70Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu,

Nutarė

71Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

72P. M. apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendį, kuriuo D. N. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.

73P. M. apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria pranešta prokurorui, kad kaltinamasis D. N. galimai padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta baudžiamąją bylą kartu su daiktais,... 4. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi ir... 5. Teisėjų kolegija... 6. 1.... 7. D. N. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis,... 8. 2.... 9. 2019 m. kovo 5 d. apylinkės teismui prokurorė pateikė prašymą D. N.... 10. 3.... 11. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendyje... 12. 4.... 13. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendyje... 14. 5.... 15. Taigi, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendyje... 16. 6.... 17. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės... 18. 6.1.... 19. Prokurorės teigimu, priimant išteisinamąjį nuosprendį, buvo netinkamai... 20. 6.2.... 21. Skunde nurodoma, kad aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą... 22. 6.3.... 23. Skunde nurodyta, kad nagrinėjamu atveju, jos (prokurorės) pateiktas prašymas... 24. 6.4.... 25. Skunde pažymima, kad D. N. kaltę padarius BK 284 straipsnyje numatytą... 26. 7.... 27. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Asta... 28. 8.... 29. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros... 30. 9.... 31. Kolegija pažymi, kad nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ir nustato BPK 255... 32. 10.... 33. Kasacinio teismo praktikoje nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK... 34. 11.... 35. Nagrinėjamoje byloje D. N. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. liepos 16 d. nuo... 36. 12.... 37. 2019 m. kovo 5 d. prokurorės prašyme pakeisti veikos kvalifikavimą D. N.... 38. 13.... 39. Palyginus pirminį ir vėliau patikslintą kaltinimus, atkreipiamas dėmesys,... 40. 14.... 41. Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje kaltinimą palaikiusi prokurorė,... 42. 15.... 43. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamoje situacijoje yra aktualus ir... 44. 16.... 45. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas... 46. 17.... 47. Non bis in idem principo aspektu taip pat svarbus BPK 3 straipsnio 1 dalies 6... 48. 18.... 49. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad šioje byloje susidariusioje... 50. 19.... 51. Įvertinant BPK 255 bei 256 straipsnių taikymą, svarbu pažymėti ir tai, kad... 52. 20.... 53. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos... 54. 21.... 55. Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios... 56. 22.... 57. Šiuo atveju, kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teisme... 58. 23.... 59. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus pirmosios instancijos teismo... 60. 24.... 61. Pažymėtina, kad pagal BPK 311 straipsnio 2 dalį, apygardos teismas... 62. 25.... 63. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nurodyta, kad apeliacinės... 64. 26.... 65. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo... 66. 27.... 67. Taip pat būtina panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio... 68. 28.... 69. Kadangi šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalės iš naujo... 70. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 71. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros... 72. P. M. apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 11 d.... 73. P. M. apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį,...