Byla 2K-526/2014
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalies, kuria A. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. J. ir jos gynėjo advokato Lino Songailos kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalies, kuria A. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį.

2Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu A. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimčiai parų, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jai paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

3Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartis, kuria nuteistosios A. J. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5A. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir turtinę teisę.

62011 m. spalio 26 d. ji, turėdama tikslą įgyti savo naudai svetimą turtą – nukentėjusiajai G. .P priklausantį butą (duomenys neskelbtini), žinodama, kad paskolai suteikti neturi pakankamai lėšų, Radviliškio rajono 2-ajame notaro biure, pasirašė paskolos sutartį su nukentėjusiąja G. P., pagal kurią įsipareigojo nukentėjusiajai suteikti grynais pinigais 37 200 Lt paskolą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo nurodyto buto hipotekos įregistravimo hipotekos įstaigoje dienos. A. J., nukentėjusiajai G. P. 2011 m. spalio 28 d. įregistravus sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo įkeitė kreditorės A. J. naudai butą (duomenys neskelbtini), jai nesuteikė paskolos ir taip apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į nukentėjusiajai priklausantį turtą – butą (duomenys neskelbtini). Tęsdama savo nusikalstamą veiką, A. J. savo reikalavimo teisę į nukentėjusiosios butą pardavė UAB „Algos inkaso“, kuri jai už tai sumokėjo 37 200 Lt, ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „Algos inkaso“ – didelės vertės turtą.

7A. J. taip pat nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, tačiau ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

8Kasaciniu skundu nuteistoji A. J. ir jos gynėjas advokatas L. Songaila prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

9Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą, o įrodymus tyrė ir vertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes juos vertino atskirai vienus nuo kitų ir todėl nepagrįstai konstatavo, kad A. J. apgaulę naudojo nuo pat pradžių žadėdama suteikti paskolą už sudarytą paskolos gavėjai priklausančio buto hipotekos sutartį, kuria buvo užtikrinamas paskolos sutarties įvykdymas, nes įrodyta, kad paskolos davėja neturėjo lėšų paskolai suteikti, tačiau sutartį su paskolos gavėja pasirašė, bet pinigų jai nepaskolino, o vėliau iš šios sutarties atsiradusią reikalavimo teisę pardavė UAB „Algos inkaso“.

10Kasatoriai teigia, kad A. J. niekada nepripažino, kad pasisavino UAB „Algos inkaso“ lėšas – 37 200 Lt, nepaisant to, kad pasirašė kasos išlaidų orderį, patvirtinantį šių lėšų išmokėjimą jai. Pasak kasatorių, šią jos versiją patvirtina ir nukentėjusiosios G. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie P. T. (T.) apsilankymo jos bute aplinkybes, iš kurių akivaizdu, kad UAB „Algos inkaso“ A. J. pinigų nemokėjo ir P. T., kaip šios uždarosios akcinės bendrovės atstovas, nebuvo apgautas, t. y. turtinės žalos nepatyrė. Kasatorių tvirtinimu, ši svarbi aplinkybė nebuvo tinkamai ištirta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Anot kasatorių, teismas, netirdamas, kaip ir kokiomis aplinkybėmis UAB „Algos inkaso“ atsiskaitė su A. J., ignoravo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad kasos išlaidų orderis, kaip vienintelis įrodymas, patvirtinantis pinigų išmokėjimo faktą, anot A. J., buvo pasirašytas tik formaliai –parodyti UAB „Algos inkaso“ išlaidas, t. y. galbūt buvo suklastotas. Šią A. J. versiją patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti P. T. parodymai apie tai, kad jis yra tik UAB „Inkaso Lietuva“ generalinis direktorius ir A. J. nėra matęs. Taigi, kasatorių nuomone, A. T. pinigų perdavimo nematė, kasos išlaidos orderio neformino ir negalėjo paliudyti, kad tie pinigai buvo išmokėti A. J.

11Kasatorių tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas ignoravo ir apeliacinio skundo argumentus dėl UAB „Algos inkaso“ audito. Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas iš Juridinių asmenų registro gavo UAB „Algos inkaso“ pateiktą 2011 metų finansinę ataskaitą, kurioje 37 200 Lt suma nurodyta kaip po vienerių metų mokėtina suma, t. y. UAB „Algos inkaso“ įsiskolinimas A. J. už reikalavimo teisės įsigijimą, o 37 203 Lt – kaip per vienerius metus gautina suma, t. y. suma, kurią UAB „Algos inkaso“ turėjo gauti iš G. P. Kartu kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 metais UAB „Algos inkaso“ iš viso neturėjo tiek lėšų, kad galėtų įsigyti reikalavimą už 37 200 Lt, nes finansinių metų pradžioje ji turėjo tik 10 000 Lt nuosavo kapitalo, per veiklos metus patyrė 2319 Lt veiklos nuostolio, o metų pabaigoje nuosavas kapitalas sudarė tik 7681 Lt. Kasatorių nuomone, šie oficialiai prieinami ir viešai skelbiami Juridinių asmenų registro duomenys tik patvirtina A. J. teiginius, kad ji pinigų negavo ir jų nepasisavino.

12Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kasatorių teigimu, nagrinėjant A. J. baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme jai buvo inkriminuota nauja nusikalstama veika – didelės vertės UAB „Algos inkaso“ turto pasisavinimas, dėl kurios ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas, nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos – gali būti tik pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnyje nurodytų sąlygų bei tvarkos. Kasatorių nuomone, kartu taip buvo pažeista ir A. J. teisė į gynybą (BPK 10, 44 straipsniai). Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas A. J. skundą, ignoravo tai, kad prokuroras keisdamas kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis faktiškai jai pateikė naują, kaltinamajame akte nenurodytą, kaltinimą. Kasatoriai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarydamas tik septynių kalendorinių dienų arba keturių darbo dienų pertrauką ir neapklausdamas kaip liudytojo P. T., turėjusio paneigti arba patvirtinti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pažeidė A. J. teisę turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai nuo naujai pareikšto kaltinimo, pačiai surinkti savo nekaltumą pagrindžiančius naujus įrodymus.

13Kasatoriai skunde taip pat teigia, kad teismas, norėdamas tinkamai kvalifikuoti A. J. nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, turėjo didesnį dėmesį skirti civilinės teisės institutų analizei. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apgaulės panaudojimo yra nepagrįstos, nes neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų. Kasatoriai, išdėstę CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių turinį, nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakant dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-544/2011, 3K-3-375/2012). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis), todėl, pasak kasatorių, sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo sudaryta paskolos sutartis, turi būti nustatomas pinigų perdavimo (neperdavimo) pagal sutartį faktas.

14Kasatoriai tvirtina, kad pagal civilinį įstatymą hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Šios daiktinės teisės būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą. Anot kasatorių, hipoteka pati savaime jos turėtojui nesukuria jokių disponavimo teisių į daiktą – šiuo atveju į nukentėjusiosios G. P. butą. Tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo savo pagrindinės prievolės grąžinti paskolintą pinigų sumą kreditoriui, šis gali inicijuoti įkeisto turto pardavimą per varžytines ir gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Kasatoriai pabrėžia, kad hipoteka yra šalutinė prievolė – pagrindinė prievolė skolininkui lieka paskolos grąžinimas. Pasak kasatorių, civilinėje apyvartoje yra įprasta situacija, kad paskolos suteikiamos po to, kai būsimasis skolininkas suteikia kreditoriui tam tikrą prievolių įvykdymo užtikrinimą. Tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu patvirtino hipotekos sandorį patvirtinusi notarė A. S. Kartu kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, o suklaidinimas dėl hipotekos, kaip matyti, negali būti laikomas esmine apgaule. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad žadėjimas suteikti paskolą už sudarytą hipotekos sutartį yra apgaulės forma, kasatorių nuomone, neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo ir susiklosčiusių civilinių teisių bei pareigų įgyvendinimo praktikos. Kasatoriai skunde taip pat pabrėžia, kad vienas esminių sukčiavimo, kaip nusikaltimo, požymių, atribojančių jį nuo civilinio delikto, yra nukentėjusiojo teisių gynimo apsunkinimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Kasatorių nuomone, nagrinėjant nukentėjusiosios pažeistų teisių gynimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra svarbu tai, kad, atsižvelgus į CK 6.870 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnio, 184 straipsnio 1 dalies nuostatas, matyti, kad nukentėjusioji turėjo visas galimybes savo pažeistas teises atkurti civiline tvarka ir tų jos teisių realizavimas nebuvo kaip nors apsunkintas. Pasak kasatorių, tai, kad nukentėjusioji tokias savo teises realizavo, patvirtino ir civilinės bylos A. J. iškėlimas.

15Be to, kasatoriai nurodo, kad atskirą reikšmę kvalifikuojant A. J. veiką pagal hipotekos sutarties sudarymo epizodą turi tinkamas turtinės teisės įvertinimas, nes be to negalima daryti pagrįstos išvados apie tinkamą veikos kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Dėl to, kasatorių nuomone, nagrinėjamoje byloje norint tinkamai kvalifikuoti A. J. veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo būtina atlikti jai inkriminuojamos apgaulės būdu įgytos turtinės teisės (hipotekos) įvertinimą.

16Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios A. J. ir jos gynėjo advokato L. Songailos kasacinį skundą atmesti.

17Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad dalis skundo argumentų yra susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu, kai tuo tarpu faktinių bylos aplinkybių vertinimas ir analizė nėra kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas, nes kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, priimtus nuosprendžiu ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

18Prokuroro nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje esančius įrodymus patikrino bei įvertino laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo, kodėl ir kokiais įrodymais vadovaudamasis konstatavo, kad A. J. kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, o apeliacinės instancijos teismas pakankamai aiškiai ir įtikinamai motyvavo, kodėl pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir, grįsdamas A. J. kaltę, vadovavosi nukentėjusiosios G. P., liudytojų A. S., G. R., G. S., D. S. parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš reikalavimo perleidimo 2011 m. gruodžio 20 d. sutarties ir jos priedo Nr. 2 matyti, kad A. J. UAB „Algos inkaso“ perleidžia 37 200 Lt, o iš UAB „Algos inkaso“ 2011 m. gruodžio 20 d. kasos išlaidų orderio matyti, kad A. J. buvo sumokėta 37 200 Lt ir tokios pinigų sumos gavimas yra patvirtintas jos parašu. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad A. J. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad skolą, reikalavimo teisę pardavė.

19Prokuroras atsiliepime pažymi, kad nors sudarant sutartis dėl materialinių vertybių, tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, jie esant tam tikroms papildomoms sąlygoms gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius. Prokuroro teigimu, šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu suvaržymu, kai viena iš šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei nukentėjusio asmens teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų kaltinamo asmens veiksmų, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Prokuroro tvirtinimu, šioje baudžiamojoje byloje teismas būtent ir nustatė tokias aplinkybes. Anot prokuroro, iš baudžiamosios bylos matyti, kad A. J. ne tik nevykdė paskolos sutartyje numatytų įpareigojimų ir nepaskolino pinigų, bet ir panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, kuriame buvo padarytas tikrovės neatitinkantis įrašas, kad nukentėjusioji G. P. gavo pinigus, o po to reikalavimo teisę pardavė. Prokuroro nuomone, dėl šių sąmoningų A. J. veiksmų pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiškas ir jos veika peržengė civilinių teisių santykių ribas. Kartu prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo ir tai, kad jau sandorių sudarymo metu šalių veiksmai ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius ketinimus: ar siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, ar nusikalstamų tikslų. Tuo tarpu iš bylos matyti, kad A. J. paskolos sudarymo metu neturėjo paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos – priešingai, ji turėjo apie 250 000 Lt įsiskolinimų.

20Prokuroras, nesutikdamas su kasacinio skundo argumentais dėl BPK 10, 44, 255 straipsnių nuostatų pažeidimo, teigia, kad iš baudžiamosios bylos matyti, jog pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 16 d. teisiamojo posėdžio metu prokuroras pasinaudojo BPK 256 straipsnyje suteikta teise ir pateikė prašymą kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Teismas, kaip tai ir numatyta BPK 256 straipsnyje, apie šį prašymą nedelsiant pranešė A. J. ir bylos nagrinėjime padarė pertrauką, kad ji galėtų susipažinti su pakeistu kaltinimu. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 23 d. teisiamojo posėdžio metu nei A. J., nei jos gynėjas prašymų ar pastabų, susijusių su kaltinimo pakeitimu nepateikė, apie tai, kad jiems būtų nepakakę laiko susipažinti su pakeistu kaltinimu, neužsiminė, prašymo apklausti P. T. kaip liudytoją nepareiškė. Kartu prokuroras pažymi, kad, pakeitus kaltinimą pirmosios instancijos teisme, BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika ir išdėstytos iš esmės skirtingos faktinės šios veikos aplinkybės buvo suformuluotos kaip tęstinės, o nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal pakeistą kaltinimą liko nepakitusi.

21Be to, prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nutartyje motyvuotai pasisakė dėl esminių nuteistosios A. J. apeliacinio skundo argumentų, tarp jų ir dėl nurodytų kasaciniame skunde. Prokuroras teigia, kad iš tiesų apeliacinės instancijos teismas netenkino apeliacinio skundo prašymo kaip liudytoją apklausti P. T., ir kartu atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas gali, bet neprivalo atlikti įrodymų tyrimą, ir tik teismas gali spręsti, kiek ir kokios rūšies įrodymų turi būti byloje, kad būtų galima padaryti kategorišką išvadą dėl asmens kaltės. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, argumentuodama savo išvadas, nurodė, kad iš baudžiamojoje byloje esančių pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad buvo apklausti visi svarbūs proceso dalyviai bei balsu perskaityti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, atliktas rašytinių bylos dokumentų tyrimas, o nuosprendyje aptarti ir įvertinti surinkti įrodymai bei proceso dalyvių parodymai.

22Nuteistosios A. J. ir jos gynėjo advokato L. Songailos kasacinis skundas atmestinas.

23Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

24Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

25Šioje baudžiamojoje byloje nuteistosios A. J. ir jos gynėjo kasacinis skundas iš esmės paduotas dėl, jų nuomone, netinkamai pritaikytos BK 182 straipsnio 2 dalies, BPK 10 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 255 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų pažeidimų. Vadinasi, kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kita vertus, kasatoriai, grįsdami savo teiginius dėl nurodytų baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, teigia, kad: A. J. niekada nepripažino, kad pasisavino UAB „Algos inkaso“ lėšas – 37 200 Lt, nepaisant to, kad pasirašė kasos išlaidų orderį, patvirtinantį šių lėšų išmokėjimą jai; šią A. J. versiją patvirtina ir nukentėjusiosios G. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie P. T. apsilankymo jos bute aplinkybes, iš kurių akivaizdu, kad UAB „Algos inkaso“ A. J. pinigų nemokėjo ir P. T., kaip šios uždarosios akcinės bendrovės atstovas, nebuvo apgautas, t. y. turtinės žalos nepatyrė; A. J. versiją dėl kasos išlaidų orderio patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti P. T. parodymai apie tai, kad jis yra tik UAB „Inkaso Lietuva“ generalinis direktorius ir A. J. nėra matęs; A. T. pinigų perdavimo nematė, kasos išlaidų orderio neformino ir negalėjo paliudyti, kad tie pinigai buvo išmokėti A. J.; iš UAB „Algos inkaso“ pateiktoje 2011 metų finansinės ataskaitos matyti, kad 37 200 Lt suma nurodyta kaip po vienerių metų mokėtina suma, t. y. UAB „Algos inkaso“ įsiskolinimas A. J. už reikalavimo teisės įsigijimą, o 37 203 Lt – kaip per vienerius metus gautina suma, t. y. suma, kurią UAB „Algos inkaso“ turėjo gauti iš G. P.; 2011 metais UAB „Algos inkaso“ iš viso neturėjo tiek lėšų, kad galėtų įsigyti reikalavimą už 37 200 Lt, nes finansinių metų pradžioje ji turėjo tik 10 000 Lt nuosavo kapitalo, per veiklos metus patyrė 2319 Lt veiklos nuostolio, o metų pabaigoje nuosavas kapitalas sudarė tik 7681 Lt; šie oficialiai prieinami ir viešai skelbiami Juridinių asmenų registro duomenys tik patvirtina A. J. teiginius, kad ji pinigų negavo ir jų nepasisavino; apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apgaulės panaudojimo yra nepagrįstos; apeliacinės instancijos teismo išvada, kad žadėjimas suteikti paskolą už sudarytą hipotekos sutartį yra apgaulės forma, neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo ir susiklosčiusių civilinių teisių bei pareigų įgyvendinimo praktikos, ir pan. Taigi šiais ir panašiais teiginiais kasatoriai iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl tų aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu bei baudžiamojo proceso įstatymo laikymusi.

26Be to, kasatoriai, ginčydami A. J. nuteisimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, teigia, kad: vienas esminių sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymių, atribojančių jį nuo civilinio delikto, yra nukentėjusiojo teisių gynimo apsunkinimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis; nagrinėjant nukentėjusiosios pažeistų teisių gynimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra svarbu tai, kad, atsižvelgus į CK 6.870 straipsnio, CPK 178 straipsnio, 184 straipsnio 1 dalies nuostatas, matyti, kad nukentėjusioji turėjo visas galimybes savo pažeistas teises atkurti civiline tvarka ir tų jos teisių realizavimas nebuvo kaip nors apsunkintas; atskirą reikšmę kvalifikuojant A. J. veiką pagal hipotekos sutarties sudarymo epizodą turi tinkamas turtinės teisės įvertinimas, nes be to negalima daryti pagrįstos išvados apie tinkamą veikos kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, dėl to nagrinėjamoje byloje norint tinkamai kvalifikuoti A. J. veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo būtina atlikti jai inkriminuojamos apgaulės būdu įgytos turtinės teisės (hipotekos) įvertinimą. Pažymėtina, kad šie kasacinio skundo argumentai nuteistosios A. J. apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėti. O pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Dėl to šie kasatorių skundo teiginiai turi būti palikti nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

27Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 10 straipsnio, 44 straipsnio 7 dalies, 255 straipsnio 1 dalies reikalavimų laikymosi

28Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme A. J. buvo inkriminuota nauja nusikalstama veika – didelės vertės UAB „Algos inkaso“ turto pasisavinimas, dėl kurios ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas, nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos – gali būti tik pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnyje nurodytų sąlygų bei tvarkos. Kasatorių nuomone, kartu taip buvo pažeista ir A. J. teisė į gynybą (BPK 10, 44 straipsniai), nes pirmosios instancijos teismas padarydamas tik septynių kalendorinių dienų arba keturių darbo dienų pertrauką ir neapklausdamas kaip liudytojo P. T., turėjusio paneigti arba patvirtinti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pažeidė A. J. teisę turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai nuo naujai pareikšto kaltinimo, pačiai surinkti savo nekaltumą pagrindžiančius naujus įrodymus. Taigi kasatoriai, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, kuri BPK 44 straipsnio dalis, jų nuomone, buvo pažeista, iš esmės teigia, kad nagrinėjant nuteistosios A. J. baudžiamąją bylą buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatos.

29Asmens teisės į gynybą (BPK 10 straipsnis) baudžiamajame procese įgyvendinimas, be kita ko, yra tiesiogiai susijęs ir su teise žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis) užtikrinimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos turi teisę raštu pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Teismas, gavęs tokį prašymą, apie tai nedelsiant praneša kaltinamajam. Šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Be to, teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Teismas, patenkinęs tokį prašymą, nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 255 straipsnis, 256 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnyje nustatytų sąlygų bei tvarkos, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012,

302K-282/2013, 2K-262/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

31Iš baudžiamosios bylos matyti, kad, pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 16 d. teisiamajame posėdyje atnaujinus įrodymų tyrimą, prokuroras pasinaudojo BPK 256 straipsnio 1 dalyje jam suteikta teise ir pateikė teismui prašymą kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Prokuroras proceso dalyviams, tarp jų ir A. J. bei jos gynėjui, šį prašymą teisiamajame posėdyje perskaitė balsu. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonės dėl prokuroro pateikto prašymo kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, šį prašymą pridėjo prie baudžiamosios bylos ir bylos nagrinėjime padarė pertrauką iki 2013 m. spalio 23 d. tam, kad A. J. galėtų susipažinti su pakeistu kaltinimu. Pažymėtina, kad, pirmosios instancijos teisme pakeitus kaltinimą, nusikalstamos veikos kvalifikacija liko nepakitusi, nes BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika ir išdėstytos iš esmės skirtingos faktinės šios veikos aplinkybės buvo nurodytos kaip tęstinės. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad po pertraukos tęsiant baudžiamosios bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 23 d. teisiamajame posėdyje nei pati A. J., nei jos gynėjas prašymų ar pastabų dėl kaltinimo teisme pakeitimo nepateikė, nenurodė, kad jiems būtų nepakakę laiko susipažinti su pakeistu kaltinimu ir pasiruošti gynybai, taip pat nepareiškė prašymo kaip liudytoją apklausti P. T..

32Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 10 straipsnio, 44 straipsnio 7 dalies, 255 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

33Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

34Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus tyrė ir vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų.

35Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio

361–5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti jo sprendime išdėstytas išvadas. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą, visose bylose atlikti visų įrodymų tyrimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2012, 2K-109/2014, 2K-240/2014).

37Iš apeliacinės instancijos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės išsiaiškinant faktines bylos aplinkybes, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindama tarpusavyje bei susiedama į vientisą loginę grandinę, nurodžiusi, kad baudžiamojoje byloje nustatyta ir įrodyta, kad A. J. žinojo, jog neturi tiek lėšų, kad galėtų paskolinti nukentėjusiajai 37 200 Lt, tačiau, panaudodama apgaulę, pasirašė paskolos suteikimo sutartį, bet pinigų nepaskolino, o vėliau iš šios sutarties atsiradusią reikalavimo teisę pardavė UAB „Algos inkaso“, motyvuotai konstatavo, kad iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, jog visi A. J. veiksmai buvo nukreipti į turto pasisavinimą panaudojant apgaulę. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė pačią kaltinamąją A. J., nukentėjusiąją G. P., liudytojus A. S., G. R., D. S., G. S., A. J., M. J., R. P., išreikalavo duomenis iš VĮ Registrų centro bei juos pridėjo prie bylos, išklausęs proceso dalyvių nuomonės dėl rašytinių įrodymų tyrimo tvarkos, t. y. kad jie susipažinę su visais bylos įrodymais ir nepageidauja, kad būtų tiriami ir skelbiami byloje esantys rašytiniai įrodymai, išvardijo dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti (tarp jų ir P. T. ir kitų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokolus), prie bylos pridėjo A. J. pateiktą 2010 m. sausio 8 d. pakvitavimą iš antstolio, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo ir A. J. teisinančius, ir ją kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – A. J. teisinančius – įrodymus.

38Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistosios A. J. baudžiamąją bylą, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

39Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų laikymosi

40Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą, nes atsakė ne į visus jos apeliacinio skundo argumentus. Taigi, kasatoriai, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistosios A. J. skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.

41Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013,

422K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.

43Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2014 m. kovo 20 d. nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios A. J. esminių skundo argumentų, pateikė išsamius motyvus, kodėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu bei pagrįstu.

44Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistosios A. J. skundą, nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų.

45Dėl kasatorių argumentų dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

46Kasatoriai, nesutikdami su A. J. veikos kvalifikavimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, teigia, kad sukčiavimo atveju apgaulė turi būti esminė, o suklaidinimas dėl hipotekos negali būti laikomas esmine apgaule.

47Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Taigi BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte.

48Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia šių asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui šiems veiksmams atlikti. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, laikyti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo ar mažesnės pinigų sumos sumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti už daiktą, jei ketinimas nelydimas apgaulės esmingai apsunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Dėl to teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014).

49Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad: 2011 m. spalio 26 d., t. y. įvykio metu, A. J. įsiskolinimai pagal antstolių vykdomas bylas buvo apie 250 000 Lt; tuo metu A. J. neturėjo nekilnojamojo turto; 2011 m. rugsėjo 1 d.–2012 m. sausio 1 d. A. J. vardu atidarytose bankų sąskaitose lėšų, leidžiančių suteikti 37 200 Lt paskolą, nebuvo; 2010 m. A. J. gavo 1660 Lt apmokestinamųjų pajamų, individualios veiklos pajamos sudarė 2400 Lt (apmokestinamųjų pajamų suma 1660 Lt), o 2011 metų pajamų deklaracijoje gautų apmokestinamų pajamų nenurodė; A. J. nukentėjusiajai teigė turinti pakankamai pinigų ir galinti suteikti paskolą jai su sąlyga, kad ši užstatys savo butą; A. J. 37 200 Lt dydžio reikalavimo teisę į nukentėjusiosios butą perleido UAB „Algos inkaso“; A. J. iš UAB „Algos inkaso“ už perleistą reikalavimo teisę gavo 37 200 Lt; A. J. Šiaulių miesto apylinkės teismui, 2012 m. sausio 9 d. pateikdama atsiliepimą civilinėje byloje į nukentėjusiosios pareikštą ieškinį, prie jo pridėjo žinomai suklastotą pakvitavimo kopiją, kuriame buvo padarytas tikrovės neatitinkantis įrašas, kad nukentėjusioji 2011 m. spalio 29 d. pagal tarp jos ir A. J. 2011 m. spalio 26 d. sudarytą sutartį gavo 37 200 Lt grynaisiais. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad A. J. dar prieš sudarydama 2011 m. spalio 26 d. paskolos sutartį žinojo, kad sutarties sąlygų neįvykdys ir nukentėjusiajai sutartos pinigų sumos nesumokės, kad, pateikdama apie save kitokią informaciją, siekė suklaidinti nukentėjusiąją dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad „apgaulė buvo naudojama nuo pat pradžių žadant suteikti paskolą už sudarytą paskolos gavėjai priklausančio buto hipotekos sutartį, kuria buvo užtikrinama paskolos sutarties įvykdymas, kadangi įrodyta, kad paskolos davėja A. J. neturėjo lėšų paskolai suteikti, tačiau sutartį su paskolos gavėja G. P. pasirašė, tačiau G. P. pinigų nepaskolino, o vėliau iš šios sutarties atsiradusią reikalavimo teisę pardavė UAB ,,Algos inkaso“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, taip pat nurodžiusi, kad „A. J. tyčia G. P. pateikė objektyvios tiesos neatitinkančią informaciją apie savo galimybę paskolinti pinigus ir tai turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiosios G. P. apsisprendimui sudaryti 2011 m. spalio 26 d. paskolos sutartį, kurios pagrindu buvo sudaryta G. P. priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos sutartis, po to nuteistoji A. J., neįvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal 2011 m. spalio 26 d. paskolos sutartį, reikalavimo teisę pagal šią paskolos sutartį pardavė UAB ,,Algos inkaso“, padarė motyvuotą išvadą, kad „A. J. skundo teiginiai apie išskirtinai civilinį teisinį jos ir G. P. santykių pobūdį nepagrįsti“.

50Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios A. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

52Nuteistosios A. J. ir jos gynėjo advokato Lino Songailos kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu A. J.... 3. Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija... 5. A. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad apgaule savo naudai... 6. 2011 m. spalio 26 d. ji, turėdama tikslą įgyti savo naudai svetimą turtą... 7. A. J. taip pat nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad panaudojo... 8. Kasaciniu skundu nuteistoji A. J. ir jos gynėjas advokatas L. Songaila prašo... 9. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai... 10. Kasatoriai teigia, kad A. J. niekada nepripažino, kad pasisavino UAB „Algos... 11. Kasatorių tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas ignoravo ir apeliacinio... 12. Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir BPK 255... 13. Kasatoriai skunde taip pat teigia, kad teismas, norėdamas tinkamai... 14. Kasatoriai tvirtina, kad pagal civilinį įstatymą hipoteka yra daiktinė... 15. Be to, kasatoriai nurodo, kad atskirą reikšmę kvalifikuojant A. J. veiką... 16. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 17. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą pirmiausia atkreipia dėmesį į... 18. Prokuroro nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje... 19. Prokuroras atsiliepime pažymi, kad nors sudarant sutartis dėl materialinių... 20. Prokuroras, nesutikdamas su kasacinio skundo argumentais dėl BPK 10, 44, 255... 21. Be to, prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis... 22. Nuteistosios A. J. ir jos gynėjo advokato L. Songailos kasacinis skundas... 23. Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 24. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 25. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistosios A. J. ir jos gynėjo kasacinis... 26. Be to, kasatoriai, ginčydami A. J. nuteisimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį,... 27. Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 10 straipsnio, 44 straipsnio 7 dalies, 255... 28. Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255... 29. Asmens teisės į gynybą (BPK 10 straipsnis) baudžiamajame procese... 30. 2K-282/2013, 2K-262/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m.... 31. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad, pirmosios instancijos teismo 2013 m.... 32. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 33. Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų... 34. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus tyrė ir... 35. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra... 36. 1–5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad... 37. Iš apeliacinės instancijos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties matyti, kad... 38. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 39. Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3,... 40. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai... 41. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 42. 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014). Vadinasi, apeliacinio... 43. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 44. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 45. Dėl kasatorių argumentų dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo... 46. Kasatoriai, nesutikdami su A. J. veikos kvalifikavimu pagal BK 182 straipsnio 2... 47. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 48. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo... 49. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad: 2011 m. spalio 26 d., t.... 50. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 52. Nuteistosios A. J. ir jos gynėjo advokato Lino Songailos kasacinį skundą...