Byla 1A-107-396/2019
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei, nuteistajam D. S., jo gynėjai advokatei Marinai Gušauskienei, nuteistajam L. K., jo gynėjai Simonai Balčiauskaitei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „V“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „R“ sutarties ir su ja susijusių dokumentų suklastojimo) – 300 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio bauda;

4– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 500 MGL dydžio bauda;

5– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme;

6– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl ŽŪB „V“ pajų pardavimo, dokumentų suklastojimo ir panaudojimo) – 250 MGL dydžio bauda.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

8Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), D. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, taip pat šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 100 MGL (3 766 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

9D. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas L. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, tačiau apeliaciniai skundai dėl jo nuteisimo negauti.

11UAB „S“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

12Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

13I.

14Bylos esmė

151.

16D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas ŽŪB „V“ (juridinio asmens kodas XXXX, adresas: ( - ) pirmininku, o L. K., būdamas UAB „R“ (juridinio asmens kodas XXXX, adresas: ( - ) direktoriumi, veikė bendrininkų grupe, ir nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2014 m. kovo 10 d., tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, D. S., siekdamas apgaule vadovaujamos UAB „V“ naudai užvaldyti 51 093 Lt (14 797,56 Eur) pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), o L. K., siekdamas padėti D. S. padaryti šią nusikalstamą veiką, pagamino netikrus dokumentus.

17Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

181.1. D. S. ir L. K., neketindami vadovaujamų bendrovių vardu vykdyti jokių įsipareigojimų, pasirašė:

19– ŽŪB „V“ ir UAB „R“ 2014 m. sausio 27 d. sudarytą rangos sutartį, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie numatomus atlikti angarų statybos darbus;

20– 2014 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija RCM, Nr. 1402-03, kurioje įrašyti melagingi duomenys, žinodami, kad jie melagingi, apie tai, kad UAB „R“ parduoda ŽŪB „V“ angarų / sandėlių bendrų statybos darbų už 294 393 Lt (įskaitant 51 093 Lt PVM), kurių neketinta atlikti;

21– septynis UAB „R“ pinigų priėmimo kvitus: 2014 m. vasario 20 d., serija RMC, Nr. 1402-03, už 45 000 Lt; 2014 m. vasario 21 d., serija RMC, Nr. 1402-04, už 45 000 Lt; 2014 m. vasario 24 d., serija RMC, Nr. 1402-05, už 45 000 Lt; 2014 m. vasario 25 d., serija RMC, Nr. 1402-06, už 45 000 Lt; 2014 m. vasario 26 d., serija RMC, Nr. 1402-07, už 45 000 Lt; 2014 m. vasario 27 d., serija RMC, Nr. 1402-08, už 45 000 Lt; 2014 m. vasario 28 d., serija RMC, Nr. 1402-09, už 24 393 Lt, kuriuose įrašyti melagingi duomenys, žinodami, kad jie melagingi, apie tai, kad pirmininkas D. S. sumokėjo UAB „R“ direktoriui L. K. iš viso 294 393 Lt sumą.

221.2. D. S., taip pat tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laikotarpiu pagamino netikrus dokumentus, t. y. pasirašė ŽŪB „V“ buhalterės S. G., nežinančios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, jo nurodymu išrašytus ir pasirašytus:

23– 2014 m. vasario 17 d. kasos pajamų orderį VIJ Nr. 002, kuriuo patvirtinta neįvykusi operacija, t. y. kad D. S., kaip ŽŪB „V“ pajininkas, į bendrovės kasą įmokėjo 290 000 Lt (83 989,81 Eur);

24– 2014 m. vasario 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 003, kuriuo patvirtinta neįvykusi operacija, t. y. kad D. S., kaip atsakingas asmuo, iš bendrovės kasos paėmė 290 000 Lt (83 989,81 Eur).

251.3. Paskui D. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, netikrus dokumentus panaudojo: bute, esančiame ( - ), perdavė juos ŽŪB „V“ buhalterei S. G., nežinančiai nusikalstamų veiksmų pobūdžio, t. y. kad pateikti dokumentai yra netikri ir jokios finansinės operacijos tarp ŽŪB „V“ ir UAB „R“ realiai neįvyko, nurodė juos įtraukti į ŽŪB „V“ buhalterinę apskaitą. ŽŪB „V“ buhalterė S. G., vykdydama šį nurodymą, įtraukė šiuos dokumentus į bendrovės buhalterinę apskaitą, ir 2014 m. kovo 10 d. bute, esančiame ( - ), 2014 m. vasario 1 d.–2014 m. vasario 28 d. PVM deklaracijoje, jos surašytoje 2014 m. kovo 10 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 redakcija), nurodė D. S. šiuos neteisingus duomenis (žinant, kad jie neteisingi) apie UAB „V“ įsigytų prekių ir paslaugų PVM, į kurį įtrauktas ir pagal sąskaitą faktūrą, serija RCM, Nr. 1402-03, 51 093 Lt (14 797,56 Eur) pridėtinės vertės mokestis. Šią tikrovės neatitinkančią deklaraciją su neteisingais duomenimis apie grąžintiną iš biudžeto pridėtinės vertės mokestį S. G. 2014 m. kovo 10 d. pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka – elektroniniu būdu – Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Durpyno g. 3.

261.4. Taip D. S., padedant L. K., UAB „V“ naudai kėsinosi užvaldyti 51 093 Lt (14 797,56 Eur) pridėtinės vertės mokestį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko mokestinį tyrimą, kuriuo nustatė, kad ūkinė operacija pagal 2014 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija RCM, Nr. 1402-03, neįvyko, ir 2014 m. spalio 1 d. pranešimu Nr. FR0687-1623 ŽŪB „V“ įpareigojo pateikti patikslintą 2014 metų PVM deklaraciją.

272. D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, eidamas ŽŪB „V“ pirmininko pareigas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) būdamas atsakingas kaip asmuo, pasirašęs apskaitos dokumentus, už apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei kaip ūkio subjekto vadovas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, duodamas nurodymus apskaitą tvarkiusiai buhalterei S. G., nežinančiai apie jo nusikalstamus veiksmus, įtraukti į ŽŪB „V“ buhalterinę apskaitą suklastotus dokumentus: 2014 m. vasario 17 d. kasos pajamų orderį VIJ Nr. 002; 2014 m. vasario 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 003; 2014 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija RCM, Nr. 1402-03; bei septynis pinigų priėmimo kvitus: 2014 m. vasario 20 d., serija RMC, Nr. 1402-03, už 45 000 Lt sumą; 2014 m. vasario 21 d., serija RMC, Nr. 1402-04, už 45 000 Lt sumą (dėl klaidos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta pinigų priėmimo kvito data – 2014 m. vasario 20 d.); 2014 m. vasario 24 d., serija RMC, Nr. 1402-05, už 45 000 Lt sumą (dėl klaidos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta pinigų priėmimo kvito data – 2014 m. vasario 20 d.); 2014 m. vasario 25 d., serija RMC, Nr. 1402-06, už 45 000 Lt sumą (dėl klaidos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta pinigų priėmimo kvito data – 2014 m. vasario 20 d.); 2014 m. vasario 26 d., serija RMC, Nr. 1402-07, už 45 000 Lt sumą (dėl klaidos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta pinigų priėmimo kvito data – 2014 m. vasario 20 d.); 2014 m. vasario 27 d., serija RMC, Nr. 1402-08, už 45 000 Lt sumą (dėl klaidos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta pinigų priėmimo kvito data – 2014 m. vasario 20 d.); 2014 m. vasario 28 d., serija RMC, Nr. 1402-09, už 24 393 Lt sumą (dėl klaidos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta pinigų priėmimo kvito data – 2014 m. vasario 20 d.), patvirtinančius neįvykusias ūkines operacijas, tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima nustatyti ŽŪB „V“ 2014 m. turto dydžio bei struktūros.

283. D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 8 d., pagamino netikrus dokumentus, imituodamas realiai neįvykusį sandorį, t. y. visų ŽŪB „V“ pajų – jam priklausančių pajų už 108 763,20 Lt (31 500 Eur) ir kitam pajininkui D. S. priklausančių pajų už 124 300,80 Lt (36 000 Eur) – pardavimą bei realiai neįvykusį bendrovės dokumentų perdavimą Indijos piliečiams:

29– pasirašė nenustatytomis aplinkybėmis atspausdintą 2014 m. spalio 10 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartį nenustatytiems asmenims R. S. (R. S.), R. K. (R. K.), M. S. P. (M. S. P.), G. K. P. (G. K. P.), J. S. (J. S.), M. K. (M. K.);

30– pasirašė nenustatytomis aplinkybėmis atspausdintą 2014 m. gruodžio 22 d. ŽŪB „V“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktą asmeniui M. S. P., nors šiuos dokumentus laikė savo namuose, esančiuose ( - ), iki 2016 m. sausio 20 d., kol kratos metu ŽŪB „V“ dokumentai buvo surasti ir paimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos pareigūnų.

313.1. Paskui D. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, suklastotus dokumentus (2014 m. spalio 10 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartį ir ŽŪB „V“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktą) panaudojo – juos 2015 m. gruodžio 8 d. pateikė Panevėžio apygardos teismui, esančiam Panevėžyje, Elektros g. 9.

32II.

33Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

344. Nuteistojo D. S. gynėja Marina Gušauskienė apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

354.1. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

364.2. Skunde gynėja cituoja teismų praktiką ir pažymi, kad šioje nagrinėjamoje byloje buvo ydingai surašytas kaltinamasis aktas, o pirmosios instancijos teismas šį faktą ignoravo ir taip pažeidė sąžiningo proceso bei teisės į gynybą principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-444/2011, Nr. 2K-7-30-788/2017).

374.2.1. Nurodo, kad šioje nagrinėjamoje byloje baudžiamojon atsakomybėn privalėjo būti patrauktas juridinis asmuo (BK 20 straipsnis), kurio naudai buvo daromas nusikaltimas, tačiau nei įtariamųjų, nei kaltinamųjų sąraše juridinio asmens nebuvo. Apeliantės vertinimu, ydingai surašytas kaltinamasis aktas nesudarė ir prielaidų įvykdyti realų teisingumą.

384.2.2. Pažymi, kad tinkamas juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn padeda atskleisti fizinio asmens tyčinės kaltės turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-30-788/2017). Apeliantės vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama juridinio asmens atsakomybė, todėl negalėjo būti sprendžiamas ir nuteistojo D. S. baudžiamosios atsakomybės klausimas, nes nuteistasis buvo kaltinamas sukčiavimu juridinio asmens naudai. Akivaizdu ir tai, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė buvo nepagrįstai perkelta D. S. Be to, šiuo atveju D. S. (nes juridinis asmuo nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn) atsirado galimybė reikalauti žalos atlyginimo dėl savo galimų neteisėtų veiksmų, o tai teisiniu požiūriu neįmanoma.

394.3. Skunde gynėja cituoja teismų praktiką ir nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-10-699/2018 ir kt.).

404.4. Apeliantės vertinimu, nuteistojo D. S. kaltė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. sausio 27 d. rangos sutarties sudarymo realumo ir su ja susijusių dokumentų klastojimo) skundžiamame nuosprendyje buvo grindžiama ne objektyviais byloje esančiais ir ištirtais duomenimis, o vertinimais ir abejonėmis bei prieštaringais nuteistojo L. K. parodymais, kurie nebuvo patikrinti BPK numatytais veiksmais (pvz., atliekant tyrimą poligrafu ar pan.).

414.4.1. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino nuteistojo D. S. parodymų, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, tačiau nuteistasis L. K. savo parodymus keitė, nes siekė mažesnės bausmės. Be to, L. K. pareikšti įtarimai ir kitoje byloje, todėl jam (L. K.) palanku duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, siekiant sumažinti neigiamą savo asmenybės vertinimą.

424.4.2. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių patvirtinančių objektyvių duomenų, jog D. S. neketino vykdyti 2014 m. sausio 27 d. rangos sutarties bei įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie numatomus atlikti angarų statybos darbus. Be to, nėra duomenų ir apie tai, kad D. S. turėjo tikslą ir bandė užvaldyti PVM. Pažymima, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio nėra aišku, kodėl realus pinigų perdavimas L. K., kuris buvo užfiksuotas ir apskaitytas ŽŪB „V“ apskaitoje, vertinamas kaip sukčiavimas. Tai, kad 2014 m. sausio 27 d. rangos sutartis buvo reali, o pinigai sumokėti, patvirtino ir pats nuteistasis L. K., 2014 m. rugpjūčio 7 d. duodamas paaiškinimus VMI dėl atliekamo mokestinio patikrinimo. Tačiau, apeliantės vertinimu, L. K., vėliau, siekdamas pasiteisinti, dėl kokių priežasčių šių pinigų neįtraukė į savo bendrovės buhalterinę apskaitą, nurodė, jog pinigus grąžino D. S. Akivaizdu, kad L. K., būdamas bendrovės vadovas ir verslininkas, suvokė, kokių padarinių bendrovei galėjo sukelti pinigų gavimo ir sutarties pripažinimo faktas. Be to, 2014 metais vyko UAB „R“ patikrinimas dėl iškeltos bankroto bylos.

434.4.3. Tai, kad nuteistojo L. K. vadovaujama bendrovė neužsiėmė statybos darbais, nepaneigia, jog 2014 m. sausio 27 d. rangos sutartis buvo fiktyvi. Be to, nuteistasis L. K. parodymų metu pažymėjo, kad bendrovei buvo finansiškai naudinga samdyti tam tikros srities specialistus, kurių ieškojo ir kuriuos samdė po sutarčių pasirašymo. Taip pat L. K. patvirtino ir tą aplinkybę, kad kartu su D. S. žiūrėjo brėžinius dėl angarų statybos, o tai patvirtina D. S. ketinimų realumą vykdant šią rangos sutartį.

444.4.4. Gynėja skunde prašo atsižvelgti į tai, kad ŽŪB „V“ vykdė angarų statybų veiklą, todėl 2014 m. sausio 27 d. rangos sutartis patvirtina, jog D. S. ketino įgyvendinti šią sutartį ir plėtoti bendrovės veiklą. Tai, kad nuteistasis D. S. apklausų metu nenurodė konkrečių ūkininkų, su kuriais tarėsi dėl angarų statybos, nepatvirtina, jog rangos sutartis buvo fiktyvi. Be to, pagal rangos sutartį nuteistasis turėjo 270 dienų užsakovams, kurie statytų numatytus angarus, surasti.

454.4.5. Nors pirmosios instancijos teismas šios rangos sutarties fiktyvumą grindė liudytojo H. K. parodymais, tačiau neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad liudytojas konfliktavo su D. S. Liudytojas buvo konfliktiška asmenybė, atsisakydavo darbininkų paslaugų, be to, iš karto ŽŪB „V“ angaro negalėjo pastatyti dėl nenugriauto seno pastato, tačiau angarų metalinės konstrukcijos H. K. buvo pristatytos 2013 m. rugpjūčio 17 d. Apeliantės vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina, kad 2014 m. sausio 27 d. rangos sutartis buvo fiktyvi.

464.4.5. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2014 m. sausio 27 d. rangos sutarties fiktyvumas turi būti nustatytas konkrečiais faktais, o ne prielaidomis. Be to, ši sutartis įstatymuose nustatyta tvarka nebuvo užginčyta nei VMI, nei nuteistojo L. K. ar kt. Pasak apeliantės, rangos sutarties tikrumą bei nuteistojo L. K. parodymų melagingumą, kad jis buvo išrašęs bendrovei „V“ kreditinę sąskaitą faktūrą, patvirtina aplinkybė, jog tokią sąskaitą faktūrą galima išrašyti tik tuo atveju, kai buvo išrašyta debetinė sąskaita faktūra.

474.4.6. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie byloje esantys duomenys paneigia nuteistojo D. S. nurodytą aplinkybę, jog jis įmokėjo į ŽŪB „V“ kasą 290 000 Lt, kuriuos vėliau sumokėjo pagal rangos sutartį, PVM sąskaitą faktūrą bei pinigų priėmimo kvitus UAB „R“ direktoriui L. K. Priešingai, iš byloje pateiktų turto ir pajamų deklaracijų matyti, kad D. S. ir jo sutuoktinė D. S. disponavo didele pinigų suma, todėl nėra jokio pagrindo ginčyti įmokėtų pinigų tikrumo fakto. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos bendrovės buhalterės S. G. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu.

484.4.7. Gynėja tvirtina, kad ŽŪB „V“ buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos visos ūkinės operacijos, tačiau nei D. S., nei bendrovės buhalterė negalėjo numatyti, jog nuteistasis L. K. neketina vykdyti sutarties ir taip bando pasipelnyti bendrovės sąskaita.

494.5. Skunde apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė D. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. jog jis tyčia apgaulingai tvarkė ŽŪB „V“ buhalterinę apskaitą.

504.5.1. Gynėja remiasi teismų praktika ir pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nepagrįstai buhalterinės apskaitos organizavimas sutapatinamas su buhalterinės apskaitos tvarkymu, nes šios sąvokos nėra tapačios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-33-303/2017 ir kt.).

514.5.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis D. S. bendrovės buhalterinės apskaitos netvarkė, tačiau tinkamai organizavo, jog bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkytų buhalterė. Tačiau duomenų, kad nuteistasis nebūtų teikęs pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nagrinėjamoje byloje nėra. Šių aplinkybių nepatvirtino ir kaip liudytoja apklausta S. G.

524.5.3. Be to, skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje pateikta specialisto išvada dėl ŽŪB „V“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo yra neteisėta, šališka ir neatitinkanti specialisto išvadai keliamų reikalavimų. Apeliantės vertinimu, tyrimas buvo atliktas formaliai ir remiantis tik nuteistojo L. K. prieštaringais parodymais. Tai, kad specialistė Z. M., atlikusi šį tyrimą, buvo šališka, patvirtina ir jos paaiškinimai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Nurodoma, kad specialistė, atsakydama į klausimą, ar UAB „R“ grąžino pinigus D. S., pažymėjo, jog jei pinigai nebūtų grąžinti, nebūtų jokio pagrindo atlikti šio tyrimo.

534.5.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas, spręsdamas dėl asmens kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, nes specialisto išvada nėra esminis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-788/2017 ir kt.).

544.6. Gynėjos vertinimu, nuteistasis D. S. taip pat buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl dokumentų suklastojimo ir panaudojimo. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ŽŪB „V“ imitavo pajaus pardavimą bei dokumentų perdavimą Indijos piliečiams.

554.6.1. Nurodoma, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo siekiama nustatyti, ar Indijos piliečiai buvo atvykę į Lietuvą. Taip pat nenustatytas asmuo, vardu A., kuris tarpininkavo parduodant pajus.

564.6.2. Apeliantė skunde nurodo, kad nuteistasis D. S., duodamas parodymus, teigė, kad pajaus pirkėjus surado interneto portaluose „A“ ir „A“, kuriuose buvo paskelbęs apie jų pardavimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu, neatlikęs šių interneto svetainių apžiūros, šiuos nuteistojo parodymus atmetė, pažymėdamas, kad šiuose portaluose nebuvo skelbiama apie parduodamas bendroves, nes juose veikė tik interneto parduotuvės. Gynėja skunde prašo įvertinti tai, kad jei 2018 metais šiose interneto svetainėse nėra skelbiama apie bendrovių pardavimą, nepaneigia fakto, jog tokio pobūdžio skelbimai galėjo būti skelbiami 2014 metais. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kad šių interneto svetainių turinys ar veikla nuo jų įkūrimo nesikeitė.

574.6.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kuriais įrodymais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. suklastojo ir panaudojo dokumentus. Be to, gynėjos vertinimu, Panevėžio apygardos teismas neatsižvelgė ir į teismų praktiką, kurioje tvirtinama, kad atvejais, kai veika negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos teisiniams gėriams ir todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173-303/2015, Nr. 2K-60-303/2018 ir kt.).

585.

59Atsiliepime į nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės apeliacinį skundą nuteistasis L. K. prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

605.1. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog kaltinamasis aktas neatitiko reikalavimų. Nuteistojo L. K. vertinimu, kaltinimas buvo konkretus, aiškiai apibrėžtas, jame išsamiai išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiama D. S. kaltė. BŽŪB „V“ yra bankrutavęs juridinis asmuo, todėl baudžiamoji atsakomybė šiam juridiniam asmeniui negalima. Be to, remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

615.2. Atsiliepime cituojamas apeliacinis skundas ir nurodoma, kad jame išdėstyti argumentai yra neįtikinami bei prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Pažymima ir tai, kad jam (L. K.) nebuvo jokio pagrindo apkalbėti nuteistojo D. S. Priešingai, L. K. vertinimu, būtina atsižvelgti į paties nuteistojo D. S. nenuoseklius parodymus, kurių davimo metu negalėjo nurodyti, kur ir kokie darbai buvo atlikti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, pasirašius sutartį, darbai turi būti pradėti kitą dieną, o pabaigti per 270 dienų. Tai, kad D. S. negalėjo nurodyti, kam turėjo būti statomi angarai, akivaizdžiai patvirtina ŽŪB „V“ ir UAB „R“ sudarytos rangos sutarties fiktyvumą.

625.3. Atsiliepime prašoma atsižvelgti į tai, kad nuteistasis D. S. parodymų metu nurodė, jog į bendrovės kasą įmokėjo 290 000 Lt, tačiau kasos pajamų orderyje ir kvite VIJ Nr. 002 nurodomi tik 29 000 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad D. S. 290 000 Lt į bendrovės kasą neįmokėjo ir bendrovė neturėjo lėšų realiai sumokėti pajinio įnašo, o dokumentai buvo suklastoti.

635.4. Pažymi, kad apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, jog nuteistasis D. S. ir L. K. nebuvo geri pažįstami. Akivaizdu, kad taip siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės.

645.5. Atsiliepime kritikuojant apeliacinį skundą nurodoma ir tai, kad apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos tvarkymą turi kilti buhalterijai, o ne nuteistajam D. S.

656.

66Apeliacinio proceso metu nuteistasis D. S. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nuteistasis L. K. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

67III.

68Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

697.

70Nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Panevėžio apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo D. S. kaltės, jo padarytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos bei teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Taip pat šioje nagrinėjamoje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos nenustatyta. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

718.

72Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu nuteistojo D. S. gynėja apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodydama pažeidimus, jos vertinimu, padarytus šioje nagrinėjamoje byloje taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodinėjimas ir ypač įrodymų vertinimas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad BPK normos, kuriomis reglamentuojamas įrodinėjimas, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra gauti įstatymuose nustatyta tvarka, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą.

73Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl ŽŪB „V“ ir UAB „R“ sutarties ir su ja susijusių dokumentų suklastojimo), padarymo

7410.

75Nagrinėjamoje byloje D. S. nuteistas už pasikėsinimą padaryti kvalifikuotą sukčiavimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį ir dokumentų suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias esmines pasikėsinimo padaryti kvalifikuotą sukčiavimą PVM mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje ir dokumentų klastojimo aplinkybes – D. S., veikdamas bendrininkų grupe su L. K., pagamino netikrus dokumentus (2014 m. sausio 27 d. rangos sutartį; 2014 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija RCM, Nr. 1402-03; septynis UAB „R“ pinigų priėmimo kvitus), taip pat D. S. pagamino netikrus dokumentus (2014 m. vasario 17 d. kasos pajamų orderį VIJ Nr. 002; 2014 m. vasario 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 003), kuriuos panaudojo: bute, esančiame ( - ), perdavė juos ŽŪB „V“ buhalterei S. G., nežinančiai nusikalstamų veiksmų pobūdžio, t. y. kad pateikti dokumentai yra netikri ir realiai jokios finansinės operacijos tarp ŽŪB „V“ ir UAB „R“ neįvykusios, nurodė juos įtraukti į ŽŪB „V“ buhalterinę apskaitą. ŽŪB „V“ finansininkė S. G., vykdydama šį nurodymą, įtraukė šiuos dokumentus į bendrovės buhalterinę apskaitą ir 2014 m. kovo 10 d. bute, esančiame ( - ), jos surašytoje 2014 m. kovo 10 d. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 redakcija), nurodė jam (D. S.) neteisingus duomenis, žinodamas, kad jie neteisingi, apie UAB „V“ įsigytų prekių ir paslaugų PVM, į kurį įtrauktas ir pagal sąskaitą faktūrą, serija RCM, Nr. 1402-03, pridėtinės vertės mokestis – 51 093 Lt (14 797,56 Eur). Šią tikrovės neatitinkančią deklaraciją su neteisingais duomenimis apie grąžintiną iš biudžeto pridėtinės vertės mokestį S. G. 2014 m. kovo 10 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka – elektroniniu būdu – pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Durpyno g. 3. Taip D. S., padedant L. K., UAB „V“ naudai kėsinosi užvaldyti 51 093 Lt (14 797,56 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko mokestinį tyrimą ir nustatė, kad ūkinė operacija pagal 2014 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija RCM, Nr. 1402-03, neįvyko, todėl 2014 m. spalio 1 d. pranešimu Nr. FR0687-1623 ŽŪB „V“ įpareigojo pateikti patikslintą 2014 metų PVM deklaraciją.

7610.1. Nuteistojo D. S. gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistojo D. S. veikoje nėra pasikėsinimo sukčiauti, įtvirtinto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Taip pat nepagrįstai D. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jis nepanaudojo suklastoto dokumento, žinodamas, kad jis suklastotas, ŽŪB „V“ ir UAB „R“ rangos sutartis iš tiesų buvo sudaryta. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo D. S. kaltę patvirtinantiems įrodymams, kurie pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigti.

7711.

78BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o jo dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia, be kita ko, turtinės prievolės panaikinimu. Turtinės prievolės panaikinimas – tai nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu. Teismų praktikoje kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšų ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Taigi apgaulė PVM sukčiavimo bylose pasireiškia per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus. Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reglamentavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015). Sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.

7912.

80Pagal BK 300 straipsnį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą tikrą dokumentą, žinodamas, kad jis netikras ar suklastotas, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tinkami paliudyti melagingą faktą. BK 300 straipsnyje nustatyta atsakomybė ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją, ir intelektualiai (pavyzdžiui, į dokumentą įrašant melagingą informaciją). Netikro dokumento pagaminimas – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės.

8112.1. Pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).

8213.

83Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. S. ir L. K. bendrininkavus pasikėsinant sukčiauti PVM mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje bei suklastojus dokumentus, tokią išvadą grindė byloje esančių įrodymų visumos analize. Teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės yra nustatytos įvertinus bylos įrodymų visumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Visi bylos įrodymai buvo išsamiai tiriami ir vertinami, nuteistųjų duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus. Visi proceso veiksmai aptariamoje byloje buvo atlikti pagal BPK nustatytas taisykles, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu.

8413.1. Nuteistasis D. S. viso proceso metu teigė, kad rangos sutartis dėl angarų statybos su L. K. vadovaujama UAB „R“ buvo realiai sudaryta, o pinigai pagal šią sutartį L. K. iš tikrųjų sumokėti, tam panaudojant asmeninius kaip bendrovės pajininko bendrovei paskolintus pinigus, ir jis nėra kaltas dėl to, kad L. K. pagal sutartį gautų pinigų neįtraukė į UAB „R“ buhalterinę apskaitą. Tačiau kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus, jo aiškinimus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, bet ir tai, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, ir pan.

8514.

86Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti nuteistojo D. S. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį motyvai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje plačiai atskleidė kaltinamųjų ir liudytojų parodymų esmę, išsamiai juos analizavo ir vertino surinktų duomenų kontekste. Išvadą, jog nuteistasis D. S. suprato, kad jo veiksmai dėl tariamos sutarties su UAB „R“ sudarymo ir šios sutarties pagrindu atsiradusių buhalterinių dokumentų įtraukimo į ŽŪB „V“ buhalterinę apskaitą ir pateikimo Mokesčių inspekcijai yra neteisėti, pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis nuteistojo L. K., liudytojų S. G., H. K. parodymais, specialistų išvadomis, taip pat byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą.

8714.1. Nuteistasis L. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, prisipažino kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad jo pažįstamas D. S. pasiūlė statyti angarus jo klientams. Diskusijos dėl to vyko apie pusmetį, bet reikalai vis nebuvo išspręsti. D. S. kompiuteryje jam rodė angarų brėžinius ir eskizus, suprato, kad pastatai turėjo būti skirti sandėliavimui, statomi iš metalinių konstrukcijų kažkur P. rajone. Praėjus maždaug metams dėl minimų statybos darbų vykdymo jie pasirašė sutartį, kurią surašė D. S., jo (L. K.) vadovaujama įmonė buvo įvardyta rangove. Minimoje sutartyje buvo nurodyti darbų vykdymo terminai, kaina, tačiau nebuvo nurodyta darbų vieta. Darbų kainos nepamena. Sutartyje buvo nurodyta data, kada ją pasirašė. Taip pat pasirašė pinigų priėmimo kvitus. Visa tai vyko K. autostradoje, „S“ degalinėje. Ten jį susitikti pakvietė D. S. Važiuodamas į susitikimą, jo tikslo nežinojo. Pinigų paėmimo kvitai buvo UAB „R“, juos pildė D. S., padiktavus jų seriją ir numerį, o jis pats juos tik pasirašė. Pasirašydamas rangos sutartį, joje nurodytų darbų vykdyti neketino, suprato, kad sutartis fiktyvi, nes jokių konkrečių angarų ir tam parengto konkretaus projekto nebuvo. Tuo metu pagal ją kažką statyti jie nieko neplanavo. Pinigų, nurodytų kvituose, negavo. Abu su D. S. turėjo po vieną sutarties egzempliorių, tačiau jis (L. K.) savo sutarties į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė, įmonės buhalteriją tvarkančiai įmonei jų neperdavė, nes jie buvo fiktyvūs. Galimų padarinių dėl savo veiksmų sutarties pasirašymo metu neįvertino, tai suprato tik gerokai vėliau, kai buvo iškviestas pas FNTT pareigūnus apklausai. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodė, kad kvituose nurodytą pinigų sumą gavo, o vėliau vėl grąžino D. S., taip pasakė išsigandęs, pasimetęs. Sužinojęs ir supratęs, kaip buvo panaudoti jo su D. S. pasirašyti dokumentai, pasakė tiesą. Prieš pasirašant minimus dokumentus angaro projektai parengti ir suderinti nebuvo, jų statybų leidimai negauti, darbų atlikimo kainos neskaičiavo ir nederino, avanso iš D. S. negavo (t. 7, b. l. 157–158).

8814.1.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmą kartą kaip liudytojas apklausiamas L. K. parodė, kad pinigus pagal pasirašytą rangos sutartį ir kvitus iš D. S. gavo, o vėliau, nevykdant rangos sutarties, juos D. S. grąžino (t. 6, b. l. 143–144). Taigi nors šios apklausos metu L. K. nenurodė tikrųjų rangos sutarties sudarymo aplinkybių, teigdamas, kad jų neatsimena, tačiau tai išsamiai atskleidžia vėlesni L. K. parodymai ir kiti toliau šioje nutartyje analizuojami įrodymai. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad L. K. parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, o apygardos teismas nepagrįstai nesivadovavo kaip liudytojo apklausto L. K. apklausos metu duotais parodymais. Vėlesni L. K. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nekito viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausos metu (t. 7, b. l. 4–6), tiek ir pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 175–176), todėl abejoti jais kaip patikimu įrodymų šaltiniu nėra jokio pagrindo.

8914.2. Taip pat svarbu pažymėti, kad nuteistojo L. K. parodymų patikimumas buvo vertinamas lyginant ne tik skirtingu proceso metu duotus jo parodymus tarpusavyje, bet ir su teisiamojo posėdžio metu duotais liudytojos S. G. parodymais, kurie patvirtino pirmiau aptartus nuteistojo L. K. parodymus apie nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą ir eigą.

9014.2.1. Liudytoja S. G. parodė, kad nuo 2013 metų iki 2014 metų spalio buvo ŽŪB „V“ buhalterė. D. S. jai pateikė sąskaitą ir kvitus, patvirtinančius, kad bendrovė sumokėjo atitinkamą sumą UAB „R“. Pagal dokumentus tie pinigai buvo sumokėti per keletą kartų, nors kasos išlaidas patvirtinantys dokumentai jai buvo pateikti vienu metu. Ji (S. G.) gavo pinigų išmokėjimą patvirtinančius dokumentus – L. K. įmonės pinigų priėmimo kvitą. Tokiu atveju ŽŪB „V“ turėjo išrašyti kasos išlaidų orderį. Kodėl buvo mokama grynaisiais, nežino, nes pinigų judėjimas įmonėje vyko banko mokėjimo nurodymais. Neįtraukti minimų dokumentų į buhalterinę apskaitą ji neturėjo pagrindo. Darbų atlikimo aktas pagal rangos sutartį jai pateiktas nebuvo, ir tai jai sukėlė įtarimą. Prašė D. S. minimo dokumento ir jis žadėjo jį pateikti, todėl įtraukė jo pateiktus dokumentus į apskaitą. Parodė, kad jai (S. G.) buvo kilusi mintis, kad tie dokumentai surašyti fiktyviai (t. 7, b. l. 163–166).

9114.2.3. Išanalizavus liudytojos S. G. parodymus, matyti, kad jie neginčijamai patvirtina nuteistojo L. K. parodymus dėl nusikalstamos veikos, padarytos kartu su D. S., eigos. Antai nuteistasis L. K. parodė, kad visi pinigų priėmimo kvitai buvo užpildyti ir pasirašyti vienu metu, o liudytoja S. G. patvirtino, kad jai, kaip buhalterei, pinigų priėmimo kvitai buvo pateikti vienu metu, nors sudaryti skirtingomis datomis. Nuteistasis L. K. taip pat parodė, kad su ŽŪB „V“ sudaryta rangos sutartis buvo fiktyvi, pagal ją jokie darbai nebuvo atliekami, o liudytoja S. G. taip pat patvirtino, kad darbų atlikimo aktas pagal sudarytą rangos sutartį jai pateiktas nebuvo, todėl sandoris jai atrodė nerealus.

9214.3. Be pirmiau aptartų nuteistojo L. K. ir liudytojos S. G. parodymų, D. S. kaltę dėl nusikaltimų, įtvirtintų BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ŽŪB „V“ rangos sutarties su UAB „R“ sudarymo metu neturėjo klientų, kuriems pagal minėtą sutartį galėjo būti statomi angarai.

9314.3.1. Nors nuteistasis D. S. teigia, kad jo vadovaujama ŽŪB „V“ iki rangos sutarties su UAB „R“ jau yra pastačiusi angarų ūkininkams, o sudarant sutartį su UAB „R“ turėjo konkrečių klientų, kuriems būtų teikiama angarų statybos paslauga, šią aplinkybę paneigia byloje esantys kito nuteistojo L. K. ir liudytojo H. K. parodymai, taip pat specialisto išvada.

9414.3.2. Nuteistasis L. K. parodė, kad sutarties sudarymo metu nebuvo susitarta dėl jokių konkrečių vietų ir sklypų, kuriuose būtų galima statyti angarus, taip pat konkrečių projektų dėl jų statymo, be to, UAB „R“ neturėjo patirties statant angarus, tam būtų reikėję specialios technikos, kurią būtų reikėję išsinuomoti (t. 7, b. l. 157–158).

9514.3.3. Liudytojas H. K. parodė, kad 2012 ar 2013 metais jam, kaip ūkininkui, reikėjo sandėlio ir D. S. pasiūlė savo paslaugas. 2012 m. rugsėjo mėn. jis (H. K.) parašė įgaliojimą D. S. tvarkyti dokumentaciją dėl statybos, 2013 m. balandžio 23 d. pasirašė sutartį dėl dokumentacijos, statybos, karkaso ir stogo metalinės konstrukcijos pateikimo, parašė avansinę sąskaitą, kurią apmokėjo per du kartus. Vėliau D. S. su P. architektu derino projektą, tačiau pastarasis jo prašė, kad D. S. pas jį nebeateitų, nes jis projektus kaskart atnešdavo tuos pačius, be jokių pataisymų, įtikinamuoju būdu tikėdamasis gauti parašus. Nors sandėlio konstrukcijas D. S. pateikė 2013 m. rugpjūčio 17 d. ir pasiūlė panevėžiečių brigadą jiems surinkti, tačiau jų paslaugų atsisakė, nes jie neturėjo tokios patirties. 2014 m. rugsėjo 9 d. D. S. gavus statybos leidimą, jis pats (H. K.) rado asmenis, kurie pastatė pamatinę dalį, kolonas, uždengė stogą, D. S. tai darant nedalyvavo, santykiai su juo buvo nutrūkę, apie jokius kauniečius kalbos nepamena (t. 8, b. l. 83–84). Taigi iš šio liudytojo parodymų akivaizdžiai matyti, kad sandėlio konstrukcijos H. K. D. S. buvo pateiktos dar 2013 m. rugpjūčio 17 d., o ŽŪB „V“ ir UAB „R“ rangos sutartis pasirašyta žymiai vėliau, t. y. 2014 m. sausio 27 d.

9614.3.3.1. Nors apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti nuteistajam nepalankių liudytojo H. K. parodymų patikimumą, nurodant, kad jis yra priešiškai nusiteikęs nuteistojo D. S. atžvilgiu, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius apeliantės teiginius, nėra, todėl jie vertinami kaip niekuo nepagrįstos prielaidos.

9714.3.4. 2017 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje dėl ŽŪB „V“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad 2013 m. ŽŪB „V“ iš ūkininko R. U. pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija VIJ, Nr. 007, išrašytą 2012 m. gruodžio 31 d., už 149 289,80 Lt pirko surenkamas metalines konstrukcijas ir ūkininkas H. K. pagal išankstinę sąskaitą faktūrą, serija AAA, Nr. 0008, išrašytą 2013 m. balandžio 23 d., už 230 000 Lt pirko metalinį pastatą / konstrukcijas su stogo danga, už kurias buvo atsiskaityta 2013 m. balandžio 26 d. (t. 6, b. l. 11–28).

9814.3.5. Pirmiau aptarti įrodymai leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad ŽŪB „V“ ūkininkams H. K. ir R. U. metalines konstrukcijas pardavė daug anksčiau, nei sudarė rangos sutartį su UAB „R“, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo D. S. teiginiais, kad UAB „R“ būtų teikusi angarų statybos paslaugas H. K. pagal ŽŪB „V“ ir UAB „R“ sudarytą rangos sutartį. Tuo labiau kad kitų asmenų, kurie būtų neva įsigiję angarus iš ŽŪB „V“, nuteistasis D. S. nurodyti negalėjo.

9914.4. Tai, kad ŽŪB „V“ rangos sutartis su UAB „R“ buvo fiktyvi, taip pat patvirtina ir aplinkybė, jog nuteistasis D. S. sutarties sudarymo metu neturėjo sutartyje nurodytos pinigų sumos, t. y. 290 000 Lt, kuriuos, kaip bendrovės pajininkas neva įmokėjo į bendrovės sąskaitą, o vėliau, išėmęs iš ŽŪB „V“ kasos, sumokėjo UAB „R“ pagal rangos sutartį.

10014.4.1. Iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 2 d. specialisto išvados matyti, kad 2014 m. vasario 17 d. D. S. neturėjo lėšų įmokėti pajinį įnašą į ŽŪB „V“ kasą – jei būtų taip padaręs, jo išlaidos 2014 m. vasario mėn. būtų viršijusios pajamas (t. 6, b. l. 116–117). Pažymėtina, kad atliekant šį tyrimą buvo išanalizuotos ne tik D. S., bet ir visos jo šeimos 2014 metais gautos pajamos ir patirtos išlaidos, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su bylos nagrinėjimo metu pateiktu subjektyviu kaltinamojo gynėjos D. S. turimų lėšų apskaičiavimu.

10114.4.2. Be to, apklausiama kaip liudytoja nuteistojo D. S. sutuoktinė D. S. parodė, kad negali pasakyti, iš kur jos sutuoktinis paėmė pinigus, kuriuos įnešė į ŽŪB „V“ sąskaitą (t. 7, b. l. 163).

10214.5. Apeliantės teigimu, aptariamos rangos sutarties negalima pripažinti fiktyvia, nes jos įstatymuose nustatyta tvarka neginčijo nei VMI, nei nuteistasis L. K. Tačiau tokie skundo argumentai atmetami kaip deklaratyvūs. Tai, kad ši sutartis nenuginčyta civilinio proceso tvarka, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė, nes sutarties formalumą patvirtina paties nuteistojo D. S. vėlesnis elgesys – UAB „R“ neįvykdžius su ŽŪB „V“ sudarytos rangos sutarties, nei ŽŪB „V“, nei asmeniškai D. S., kurio, kaip pajininko, įmokėti pinigai vėliau buvo neva sumokėti L. K., nesikreipė į UAB „R“ dėl šių pinigų grąžinimo.

10315.

104Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistieji D. S. ir L. K. darydami jiems inkriminuotas aptariamas nusikalstamas veikas veikė bendrininkų grupe. Iš nuteistųjų veiksmų matyti, kad jie veikė bendrai, kartu atliko nusikalstamus veiksmus, suprato vienas kito neteisėtus veiksmus, jiems pritarė ir siekė to paties tikslo: D. S. – apgaule užvaldyti ŽŪB „V“ 51 093 Lt (14 797,56 Eur) dydžio pridėtinės vertės mokestį, o L. K. – padėti D. S. padaryti šią nusikalstamą veiką.

10516.

106Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo D. S. kaltumas dėl sukčiavimo PVM mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo srityje ir dokumentų klastojimo yra įrodytas byloje surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma, šiam nuteistajam tiek bendrininkavimo institutas, tiek baudžiamasis įstatymas – BK 22 strasipnio 1 dalis, BK 182 straipsnio 2 dalis ir BK 300 straipsnio 1 dalis – taikytas tinkamai.

107Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo (ŽŪB „V“ pajaus pirkimo–pardavimo sutarties ir bendrovės dokumentų perdavimo–priėmimo akto suklastojimas)

10817.

109Nagrinėjamoje byloje D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl ŽŪB „V“ pajaus pirkimo–pardavimo sutarties ir bendrovės dokumentų perdavimo–priėmimo akto suklastojimo ir šių dokumentų panaudojimo.

11017.1. Apygardos teismas, D. S. pripažindamas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog D. S. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 8 d., pagamino netikrus dokumentus, imituodamas realiai neįvykusį sandorį – visų ŽŪB „V“ pajų, t. y. jam priklausančių pajų už 108 763,20 Lt (31 500 Eur) bei kitam pajininkui D. S. priklausančių pajų už 124 300,80 Lt (36 000 Eur), pardavimą bei realiai neįvykusį bendrovės dokumentų perdavimą Indijos piliečiams:

111– pasirašė nenustatytomis aplinkybėmis atspausdintą 2014 m. spalio 10 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartį nenustatytiems asmenims R. S., R. K., M. S. P., G. K. P., J. S., M. K.;

112– pasirašė nenustatytomis aplinkybėmis atspausdintą 2014 m. gruodžio 22 d. ŽŪB „V“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktą asmeniui M. S. P., nors šiuos dokumentus laikė savo namuose, esančiuose ( - ), iki 2016 m. sausio 20 d., kol kratos metu ŽŪB „V“ dokumentai buvo surasti ir paimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos pareigūnų.

11317.2. Paskui D. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos suklastotus dokumentus – 2014 m. spalio 10 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartį ir ŽŪB „V“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktą – panaudojo, 2015 m. gruodžio 8 d. pateikdamas juos Panevėžio apygardos teismui, esančiam Panevėžyje, Elektros g. 9.

11418.

115Apeliaciniame skunde nuteistojo D. S. gynėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jos ginamojo parodymus dėl realaus pajų pardavimo R. per tarpininką Indijos piliečiams ir bendrovės dokumentų jiems perdavimo, tačiau nenurodė, kokie bylos duomenys paneigia tokius nuteistojo parodymus. Todėl, pasak nuteistojo gynėjos, reikia tikėti jos ginamojo paaiškinimais, kad pajaus pirkimo–pardavimo sutartis ir bendrovės dokumentų perdavimo–priėmimo aktas buvo sudaryti ir įvyko realiai.

11619.

117Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išnagrinėti įrodymai – paties nuteistojo D. S. ir liudytojo D. S. parodymai, 2016 m. sausio 20 d. kratos protokolas, kai D. S. namuose buvo rasti formaliai jam nebepriklausantys ŽŪB „V“ dokumentai, 2016 m. sausio 26 d. apžiūros protokolas, kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai pagrindžia D. S. inkriminuotą kaltinimą dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo.

11819.1. Nuteistasis D. S. parodė, kad veiklos vykdymo metu nusprendė parduoti ŽŪB „V“, nes ji dirbo nepelningai. Apie tokį ketinimą paskelbė internete – interneto portaluose „A“ ir „A“. Po kurio laiko atsirado bendrovę įsigyti ketinantys pirkėjai iš Indijos. Su pirkėjais jis (D. S.) bendravo per tarpininką iš L., vardu A. Su juo buvo susitikę R., paskui P. Pasirašė ketinimų protokolą, vėliau – sutartį, kurią pasirašant, be tarpininko, dalyvavo ir pirkėjai – du indai. Jam (D. S.) buvo atliktas dalinis mokėjimas – sumokėta apie 2 000 – 3 000 eurų. Pinigai galėjo būti sumokėti ne ketinimų sutarties pasirašymo metu, o pardavimo sutarties pasirašymo metu. Pirkėjai sutarties pasirašymo metu jau turėjo iš anksčiau parengtą sutartį, kurioje buvo jų keturių atstovų išankstiniai parašai, kaip ŽŪB „V“ atstovai pasirašė jis ir ŽŪB „V“ pajininkas D. S. Jis (D. S.) sutarties pagrindu perdavė pirkėjams buhalterinius dokumentus. Kur pirkėjai yra šiuo metu, nežino, nes jie paprasčiausiai dingo. Klausė apie juos tarpininko A., nes apygardos teismo buvo įpareigotas pateikti įmonės dokumentus. Jis atsakė, kad pirkėjai negavo kažkokio leidimo. Įmonės dokumentus atgavo per pažįstamus asmenis, tačiau pateikti apygardos teismui nespėjo, jie buvo paimti kratos metu.

11919.2. Liudytojas D. S. parodė, kad dar vykdant veiklą ir esant pinigų trūkumui su D. S. nusprendė parduoti ŽŪB „V“ Indijos piliečiams, kuriuos per trečius asmenis rado D. S. Jis (D. S.), kaip pajininkas, dalyvavo parduodant bendrovę tiek, kad pasirašė preliminariojoje ir pardavimo sutartyse. Dėl pirmosios sutarties važiavo į R. Pasirašant šią sutartį, be jo ir D. S., dalyvavo du Indijos piliečiai ir asmuo, per kurį buvo parduota įmonė. Vėliau P. buvo pasirašyta pardavimo sutartis. Nežino, kodėl apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad pasirašant sutartį dalyvavo šeši indai ir jiems buvo perduotas antspaudas ir buhalterijos dokumentai, nes dokumentų ir antspaudo nematė. Sutartyje buvo nurodyta, kad pajai parduodami už 10 000 eurų, tačiau už pajų pardavimą su juo (D. S.), nei su D. S. nebuvo atsiskaityta (t. 7, b. l. 166).

12019.3. Nors tiek nuteistasis, tiek liudytojas parodė, kad pajaus pirkimo–pardavimo sutartis ir bendrovės dokumentų perdavimo–priėmimo aktas buvo sudaryti ir įvyko realiai, tačiau, išanalizavus šių parodymų turinį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Matyti, kad nuteistojo ir liudytojo parodymai dėl tam tikrų sandorio sudarymo aplinkybių, pavyzdžiui, dėl atsiskaitymo už parduodamus pajus, skiriasi. Be to, liudytojo D. S. parodymai yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad sandorio sudarymo metu, be jo ir D. S., dalyvavo dar šeši Indijos piliečiai (t. 3, b. l. 128–129), o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad parduodant pajus dalyvavo tik du pirkėjai iš Indijos (t. 7, b. l. 166). Atsižvelgiant į tai, aptarti liudytojo parodymai negali būti laikomi patikimais. Be to, liudytojas D. S. yra artimas nuteistajam D. S., todėl galima teigti, kad pirmiau aptartus parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu jis davė tik siekdamas priderinti savo poziciją prie D. S. teikiamos versijos ir padėti jam (D. S.) išvengti baudžiamosios atsakomybės.

12119.4. Tai, kad pajaus pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti ŽŪB „V“ pirkėjai iš Indijos iš tikrųjų nedalyvavo sudarant sandorį ir iš D. S. bendrovės dokumentų neperėmė, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. pranešimo Nr. 10K-34864 matyti, kad nėra duomenų, kad Indijos Respublikos piliečiams R. S., R. K., M. S. P., G. K. P., J. S., M. K. būtų buvę išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar minėti piliečiai būtų kreipęsi dėl Šengeno vizos galiojimo pratęsimo (t. 2, b. l. 192–194). Iš FNTT prie LR VRM Tarptautinių ryšių skyriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. pranešimo Nr. 1/16-2-2395 matyti, kad Europolo Latvijos nacionalinis skyrius per Europolo saugaus tinklo sistemą SIENA informavo, kad paieška dėl Indijos Respublikos piliečiams R. S., R. K., M. S. P., G. K. P., J. S., M. K. vizų išdavimo ir L. sienos kirtimo duomenų bazėse rezultatų nedavė (t. 2, b. l. 197). Taigi akivaizdu, kad pajaus pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti pirkėjai iš Indijos nei Lietuvoje, nei Latvijoje nesilankė.

12219.5. Iš byloje esančių dokumentų, t. y. pajaus pirkimo–pardavimo sutarties ir dokumentų perdavimo–priėmimo akto, nekyla jokių abejonių, kad šiuos dokumentus pasirašė ir bendrovės dokumentus vienam iš pirkėjų perdavė būtent D. S., kaip vienas iš bendrovės atstovų. Taigi, net jei nuteistojo D. S. nurodomas tarpininkas, vardu A., ir egzistavo, tai jį pasirinko pats D. S., kuris, nesudarydamas su juo (tarpininku) jokios sutarties ir neįvardydamas jokių jo kontaktų, prisiėmė visą atsakomybę už sudaromų dokumentų tikrumą. Pirmiau nurodyti dokumentai rodo, kad vyko pajaus pirkimas–pardavimas, pinigų gavimas ir bendrovės dokumentų perdavimas tiesiogiai su pirkėjais iš Indijos, tą savo parašu patvirtino D. S., ir tai vienareikšmiškai paneigia nuteistojo D. S. paaiškinimus, kad viskas vyko per tarpininką, vardu A., iš Latvijos.

12319.6. Be to, iš byloje esančio dokumentų priėmimo–perdavimo akto kopijos matyti, kad D. S. perdavė, o Indijos pilietis M. S. P. priėmė dokumentus, sudarytus ŽŪB „V“ vardu, su ŽŪB „V“ įsteigimu susijusius ir kitus dokumentus bei ŽŪB „V“ antspaudą (t. 2, b. l. 148–150, 170–175). Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad ŽŪB „V“ dokumentai ir antspaudas buvo paimti iš nuteistojo D. S. 2016 m. sausio 20 d. kratos metu (t. 3, b. l. 55–60). Nors nuteistasis D. S. teigia, kad ŽŪB „V“ dokumentus ir antspaudą Indijos piliečiams perdavė pajaus pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, o vėliau šiuos dokumentus susigrąžino iš pažįstamų asmenų Latvijoje, tačiau tokius nuteistojo parodymus teisėjų kolegija vertina tik kaip gynybinę poziciją, nes nuteistasis negalėjo nurodyti nei asmenų, iš kurių neva atgavo bendrovės dokumentus ir antspaudą, nei aplinkybių, kodėl bendrovės dokumentai ir antspaudas buvo būtent pas juos Latvijoje, o ne pas Indijos pilietį, kuriam dokumentų priėmimo–perdavimo aktu juos perdavė, arba kitiems bendrovės pirkėjams.

12420.

125Nuteistojo D. S. gynėja nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta, ar interneto portaluose „A“ ir „A“ 2014 m. nebuvo įkeliamų skelbimų apie parduodamas bendroves. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad D. S. kaltė suklastojus dokumentus visiškai įrodyta pirmiau minėtų pirmosios instancijos teismo ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma, o pats nuteistasis teismui nepateikė jokių duomenų apie galimą skelbimo apie bendrovės pardavimą interneto portaluose „A“ ir „A“ 2014 m. įkėlimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiaiškino nuteistojo gynėjos nurodomos aplinkybės. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje turi būti nustatomos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesiniam sprendimui priimti. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti nauji kokybiški duomenys.

12621.

127Tai, kad nuteistasis nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos jo kaltei paneigti, nereiškia, kad teismas buvo šališkas, vertindamas kitus, byloje esančius, tačiau nuteistajam nepalankius jo kaltę patvirtinančius įrodymus. Be to, kaip minėta pirmiau, teismų praktikoje laikomasi ir tokios pozicijos, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, Nr. 2K-210/2014). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistajam nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jam priėmimas nereiškia, kad buvo pažeisti baudžiamojo proceso principai ir kaltinamojo teisės.

128Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto

12922.

130Nuteistojo D. S. gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad jos ginamasis pagal BK 222 straipsnį nuteistas nepagrįstai, nes jis, kaip bendrovės pirmininkas, tik organizavo bendrovės finansinės apskaitos tvarkymą, o ne ją tvarkė, todėl negali būti laikomas tinkamu šios nusikalstamos veikos subjektu. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegijai nėra pagrindo sutikti.

13123.

132Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatytų padarinių ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-180/2014, Nr. 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 10 straipsnį ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma pagal įstatymo reikalavimus, dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai tvarkyti įmonės vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį, kad apskaitos dokumentai, kuriais vadovaujantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). BK 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdytoju laikomas ne tik asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats, bet ir tas, kuris nusikalstamai veikai padaryti yra pasitelkęs kitus asmenis, kurie dėl veikos nėra kalti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34/2011). Taigi tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikia buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas, už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai atsako įmonės vadovas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant daromos veikos pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, Nr. 2K-277-696/2017, Nr. 2K-356-696/2017).

13324.

134Nagrinėjamoje byloje surinktais ir skundžiamame teismo nuosprendyje bei šiame procesiniame sprendime aptartais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis D. S., eidamas ŽŪB „V“ pirmininko pareigas ir būdamas atsakingas už apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, pagamino įvairius kaltinime nurodytus dokumentus dėl sandorio, kuris nebuvo sudarytas. Tokius netikrus dokumentus, t. y. 2014 m. vasario 17 d. kasos pajamų orderį VIJ Nr. 002; 2014 m. vasario 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 003; 2014 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija RCM, Nr. 1402-03; bei septynis pinigų priėmimo kvitus: 2014 m. vasario 20 d., serija RMC, Nr. 1402-03, už 45 000 Lt sumą; 2014 m. vasario 21 d., serija RMC, Nr. 1402-04, už 45 000 Lt sumą (dėl klaidos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta pinigų priėmimo kvito data – 2014 m. vasario 20 d.); 2014 m. vasario 24 d., serija RMC, Nr. 1402-05, už 45 000 Lt sumą (dėl klaidos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta pinigų priėmimo kvito data – 2014 m. vasario 20 d.); 2014 m. vasario 25 d., serija RMC, Nr. 1402-06, už 45 000 Lt sumą (dėl klaidos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta pinigų priėmimo kvito data – 2014 m. vasario 20 d.); 2014 m. vasario 26 d., serija RMC, Nr. 1402-07, už 45 000 Lt sumą (dėl klaidos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta pinigų priėmimo kvito data – 2014 m. vasario 20 d.); 2014 m. vasario 27 d., serija RMC, Nr. 1402-08, už 45 000 Lt sumą (dėl klaidos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta pinigų priėmimo kvito data – 2014 m. vasario 20 d.); 2014 m. vasario 28 d., serija RMC, Nr. 1402-09, už 24 393 Lt sumą (dėl klaidos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta pinigų priėmimo kvito data – 2014 m. vasario 20 d.), patvirtinančius neįvykusias ūkines operacijas, apskaitą tvarkiusiai buhalterei S. G., nežinančiai apie jo nusikalstamus veiksmus, nurodė įtraukti į ŽŪB „V“ buhalterinę apskaitą. ŽŪB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei S. G., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukus į ŽŪB „V“ buhalterinę apskaitą pirmininko D. S. pateiktus netikrus ŽŪB „V“ dokumentus, dėl suklastotų dokumentų panaudojimo įmonės buhalterinėje apskaitoje negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „V“ 2014 m. turto dydžio ir struktūros, todėl tokia D. S. veika visiškai atitinka nusikaltimo, įtvirtinto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, ir jis, kaip bendrovės pirmininkas, už tokios veikos padarymą nuteistas pagrįstai.

135Dėl ŽŪB ,,V“ baudžiamosios atsakomybės

13625.

137Nuteistojo D. S. gynėja skunde teigia, kad byloje pareikštame kaltinime nurodyta, jog PVM apgaule siekta užvaldyti būtent ŽŪB „V“ naudai, todėl, jos nuomone, pati bendrovė nepagrįstai nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

13826.

139BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai konkretūs teisiniai rėmai, į kuriuos teismas turi orientuotis nagrinėdamas bylą. Konstitucinė pareiga – vykdyti teisingumą – įpareigoja teismą išspręsti bylą pagrįstai, teisėtai ir teisingai, neperžengiant kaltinimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2015).

14027.

141Nagrinėjamu atveju byla perduota teismui dėl dviejų asmenų, t. y. D. S. ir L. K., pripažinimo kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš byloje esančio kaltinamojo akto, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys byloje aptariamų nusikalstamų veikų padarymu kaltinami nebuvo (t. 7, b. l. 103–124). Baudžiamojo persekiojimo pradėjimas, jo vykdymas ir kontrolė yra išimtinai prokuroro kompetencija, tik jis gali nuspręsti, kam surašyti kaltinamąjį aktą (BPK 170 straipsnio 4 dalis). Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalis). Taigi apeliantės skunde nurodomas juridinis asmuo nėra šios bylos baudžiamosios atsakomybės subjektas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto.

142Dėl specialisto išvados ir specialistės paaiškinimų vertinimo

14328.

144Nuteistojo D. S. gynėjos teigimu, byloje esanti 2016 m. liepos 29 d. specialisto išvada Nr. 5-5/46 dėl ŽŪB „V“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo yra neobjektyvi ir šališka. Esminis tokio apeliantės teiginio argumentas yra tas, kad specialisto išvadoje neatsispindi objektyvus tyrimas, ji neatitinka specialisto išvadai keliamų reikalavimų, nes tyrimą atlikusi specialistė nurodė, kad „jei nebūtų grąžinti pinigai, nebūtų buvę pagrindo šį tyrimą atlikti“, be to, ji buvo atlikta tik vadovaujantis kito nuteistojo, t. y. L. K., parodymais. Dėl to, pasak apeliantės, specialisto išvada negali būti laikoma įrodymu byloje.

14529.

146Pagal BPK 20, 90, 284 straipsnių nuostatas įrodymu gali būti laikoma, atlikus objektų tyrimą, pateikta ir teismo posėdyje ištirta specialisto išvada. BPK 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad specialistas yra reikiamų žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. BPK 90 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad specialisto išvadoje, kuri surašoma kaip atskiras dokumentas, nurodomi specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar probacijos sąlygoms individualizuoti. Prie specialisto išvados pridedama vaizdo medžiaga.

14730.

148Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. liepos 29 d. specialisto išvada Nr. 5-5/46 dėl ŽŪB „V“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo. FNTT specialistė Z. M. jai pavestą tyrimą atliko pagal ŽŪB „V“ buhalterinės apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, vadovaudamasi Ūkinės finansinės veiklos tyrimo nuostatais bei jai prokuroro suformuluotais klausimais, ir atlikusi jai pavestą tyrimą pateikė išvadą, o pirmosios instancijos teisme patvirtino savo pateiktą išvadą ir pagal kompetenciją atsakė į jai užduotus klausimus. Iš pirmiau minėtos specialisto išvados turinio matyti, kad atsakydama į trečią jai prokuroro suformuluotą klausimą: „Ar ŽŪB „V“ teisingai apskaičiavo bei sumokėjo mokesčius į valstybės biudžetą? Jei nesumokėjo, tai ar turėjo galimybę sumokėti privalomus mokesčius?“, specialistė nurodė: „Jeigu pagal UAB „R“ direktoriaus parodymus 294 393 Lt avansas buvo grąžintas ŽŪB „V“, tai ŽŪB „V“ mokesčius galėjo sumokėti visiškai“ (t. 5, b. l. 103). Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė pirmiau minėtą specialisto išvadą, išklausė specialistės Z. M. paaiškinimus. Apklausiama pirmosios instancijos teisme specialistė Z. M. patvirtino savo pateiktą išvadą ir paaiškino, kad atsakydama į jai užduotą prokuroro klausimą vadovavosi ne tik buhalteriniais dokumentais, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais proceso dalyvių parodymais. Nors vadovavosi ir proceso dalyvių parodymais, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pateikė tik sąlyginę išvadą, nes nežinojo, ar tų asmenų parodymai yra teisingi (t. 7, b. l. 167).

14931.

150Apeliacinės instancijos teismui dėl specialistės kompetencijos ar byloje pateiktos specialistės išvados atitikties baudžiamojo proceso įstatymo keliamiems reikalavimams abejonių nekyla. Šiame kontekste pažymėtina, kad specialistai, atlikdami tyrimus, fakto klausimų nesprendžia, nes faktų nustatymas, konstatavimas ir pripažinimas įrodytais yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Asmens kaltė pagal atitinkamą BK straipsnį konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Specialisto išvada BPK 20 straipsnio prasme yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, ji neturi didesnės įrodomosios galios ir vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-942/2016). Specialisto išvada šioje byloje neturi pagrindinio įrodymo statuso ir teismas nuteistojo D. S. kaltumą grindė ne tik pirmiau nurodyta specialisto išvada, bet ir ją vertino kitų bylos įrodymų kontekste (nuteistųjų, liudytojų parodymai, kitos specialisto išvados ir kiti rašytiniai bylos įrodymai), nurodydamas, kurie bylos įrodymai vieni kitus patvirtina, papildo ir sutampa tarpusavyje.

15132.

152Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje esanti specialisto išvada BPK 20 straipsnio prasme yra įrodymas ir šiuo įrodymu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagrindė savo išvadas dėl byloje tiriamų aplinkybių.

153Dėl nuteistajam D. S. paskirtos bausmės

15433.

155Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl D. S. paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, patikrinusi šią baudžiamosios bylos dalį, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė. Apygardos teismas, skirdamas bausmę D. S., atsižvelgė į jo asmenybę (praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (dalį nusikalstamų veikų padarė veikdamas bendrininkų grupe), kaltės formą. Dėl šių priežasčių teismas teisingai sprendė, kad jo asmenybės pavojingumas nėra toks, kad jis turėtų būti izoliuotas nuo visuomenės. Įvertinęs visas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, taikant D. S. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant bausmės vykdymą. Įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, D. S. švelninti paskirtos bausmės nėra pagrindo.

156Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

157Nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300... 4. – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 500 MGL dydžio bauda;... 5. – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį – trejų... 6. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl ŽŪB „V“ pajų pardavimo,... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės... 8. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554... 9. D. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos,... 10. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas L. K. pagal BK 24... 11. UAB „S“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.... 12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 13. I.... 14. Bylos esmė... 15. 1.... 16. D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas ŽŪB „V“... 17. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:... 18. 1.1. D. S. ir L. K., neketindami vadovaujamų bendrovių vardu vykdyti jokių... 19. – ŽŪB „V“ ir UAB „R“ 2014 m. sausio 27 d. sudarytą rangos... 20. – 2014 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija RCM, Nr. 1402-03,... 21. – septynis UAB „R“ pinigų priėmimo kvitus: 2014 m. vasario 20 d.,... 22. 1.2. D. S., taip pat tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laikotarpiu... 23. – 2014 m. vasario 17 d. kasos pajamų orderį VIJ Nr. 002, kuriuo patvirtinta... 24. – 2014 m. vasario 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 003, kuriuo patvirtinta... 25. 1.3. Paskui D. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, netikrus dokumentus... 26. 1.4. Taip D. S., padedant L. K., UAB „V“ naudai kėsinosi užvaldyti 51 093... 27. 2. D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, eidamas ŽŪB „V“... 28. 3. D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku, bet ne... 29. – pasirašė nenustatytomis aplinkybėmis atspausdintą 2014 m. spalio 10 d.... 30. – pasirašė nenustatytomis aplinkybėmis atspausdintą 2014 m. gruodžio 22... 31. 3.1. Paskui D. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, suklastotus dokumentus (2014... 32. II.... 33. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai... 34. 4. Nuteistojo D. S. gynėja Marina Gušauskienė apeliaciniame skunde prašo... 35. 4.1. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas... 36. 4.2. Skunde gynėja cituoja teismų praktiką ir pažymi, kad šioje... 37. 4.2.1. Nurodo, kad šioje nagrinėjamoje byloje baudžiamojon atsakomybėn... 38. 4.2.2. Pažymi, kad tinkamas juridinio asmens patraukimas baudžiamojon... 39. 4.3. Skunde gynėja cituoja teismų praktiką ir nurodo, kad apkaltinamasis... 40. 4.4. Apeliantės vertinimu, nuteistojo D. S. kaltė pagal BK 300 straipsnio 1... 41. 4.4.1. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino... 42. 4.4.2. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių... 43. 4.4.3. Tai, kad nuteistojo L. K. vadovaujama bendrovė neužsiėmė statybos... 44. 4.4.4. Gynėja skunde prašo atsižvelgti į tai, kad ŽŪB „V“ vykdė... 45. 4.4.5. Nors pirmosios instancijos teismas šios rangos sutarties fiktyvumą... 46. 4.4.5. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2014 m. sausio 27 d. rangos... 47. 4.4.6. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie... 48. 4.4.7. Gynėja tvirtina, kad ŽŪB „V“ buhalterinėje apskaitoje buvo... 49. 4.5. Skunde apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 50. 4.5.1. Gynėja remiasi teismų praktika ir pažymi, kad nagrinėjamoje byloje... 51. 4.5.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis D. S. bendrovės... 52. 4.5.3. Be to, skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje pateikta specialisto... 53. 4.5.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas, spręsdamas dėl asmens... 54. 4.6. Gynėjos vertinimu, nuteistasis D. S. taip pat buvo nepagrįstai... 55. 4.6.1. Nurodoma, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos... 56. 4.6.2. Apeliantė skunde nurodo, kad nuteistasis D. S., duodamas parodymus,... 57. 4.6.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš skundžiamo nuosprendžio nėra... 58. 5.... 59. Atsiliepime į nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės... 60. 5.1. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog kaltinamasis... 61. 5.2. Atsiliepime cituojamas apeliacinis skundas ir nurodoma, kad jame... 62. 5.3. Atsiliepime prašoma atsižvelgti į tai, kad nuteistasis D. S. parodymų... 63. 5.4. Pažymi, kad apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, jog nuteistasis D.... 64. 5.5. Atsiliepime kritikuojant apeliacinį skundą nurodoma ir tai, kad... 65. 6.... 66. Apeliacinio proceso metu nuteistasis D. S. ir jo gynėja prašo apeliacinį... 67. III.... 68. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 69. 7.... 70. Nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės skundas atmetamas... 71. 8.... 72. Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu nuteistojo D. S. gynėja... 73. Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182... 74. 10.... 75. Nagrinėjamoje byloje D. S. nuteistas už pasikėsinimą padaryti kvalifikuotą... 76. 10.1. Nuteistojo D. S. gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistojo D.... 77. 11.... 78. BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis,... 79. 12.... 80. Pagal BK 300 straipsnį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą,... 81. 12.1. Pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų... 82. 13.... 83. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas,... 84. 13.1. Nuteistasis D. S. viso proceso metu teigė, kad rangos sutartis dėl... 85. 14.... 86. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti nuteistojo... 87. 14.1. Nuteistasis L. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme,... 88. 14.1.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmą kartą kaip... 89. 14.2. Taip pat svarbu pažymėti, kad nuteistojo L. K. parodymų patikimumas... 90. 14.2.1. Liudytoja S. G. parodė, kad nuo 2013 metų iki 2014 metų spalio buvo... 91. 14.2.3. Išanalizavus liudytojos S. G. parodymus, matyti, kad jie neginčijamai... 92. 14.3. Be pirmiau aptartų nuteistojo L. K. ir liudytojos S. G. parodymų, D. S.... 93. 14.3.1. Nors nuteistasis D. S. teigia, kad jo vadovaujama ŽŪB „V“ iki... 94. 14.3.2. Nuteistasis L. K. parodė, kad sutarties sudarymo metu nebuvo susitarta... 95. 14.3.3. Liudytojas H. K. parodė, kad 2012 ar 2013 metais jam, kaip ūkininkui,... 96. 14.3.3.1. Nors apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti nuteistajam nepalankių... 97. 14.3.4. 2017 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje dėl ŽŪB „V“ ūkinės... 98. 14.3.5. Pirmiau aptarti įrodymai leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad... 99. 14.4. Tai, kad ŽŪB „V“ rangos sutartis su UAB „R“ buvo fiktyvi, taip... 100. 14.4.1. Iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m.... 101. 14.4.2. Be to, apklausiama kaip liudytoja nuteistojo D. S. sutuoktinė D. S.... 102. 14.5. Apeliantės teigimu, aptariamos rangos sutarties negalima pripažinti... 103. 15.... 104. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistieji... 105. 16.... 106. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 107. Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo... 108. 17.... 109. Nagrinėjamoje byloje D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300... 110. 17.1. Apygardos teismas, D. S. pripažindamas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1... 111. – pasirašė nenustatytomis aplinkybėmis atspausdintą 2014 m. spalio 10 d.... 112. – pasirašė nenustatytomis aplinkybėmis atspausdintą 2014 m. gruodžio 22... 113. 17.2. Paskui D. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos suklastotus... 114. 18.... 115. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. S. gynėja teigia, kad pirmosios instancijos... 116. 19.... 117. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos... 118. 19.1. Nuteistasis D. S. parodė, kad veiklos vykdymo metu nusprendė parduoti... 119. 19.2. Liudytojas D. S. parodė, kad dar vykdant veiklą ir esant pinigų... 120. 19.3. Nors tiek nuteistasis, tiek liudytojas parodė, kad pajaus... 121. 19.4. Tai, kad pajaus pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti ŽŪB „V“... 122. 19.5. Iš byloje esančių dokumentų, t. y. pajaus pirkimo–pardavimo... 123. 19.6. Be to, iš byloje esančio dokumentų priėmimo–perdavimo akto kopijos... 124. 20.... 125. Nuteistojo D. S. gynėja nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo... 126. 21.... 127. Tai, kad nuteistasis nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos jo... 128. Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto... 129. 22.... 130. Nuteistojo D. S. gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad jos ginamasis pagal... 131. 23.... 132. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai... 133. 24.... 134. Nagrinėjamoje byloje surinktais ir skundžiamame teismo nuosprendyje bei... 135. Dėl ŽŪB ,,V“ baudžiamosios atsakomybės... 136. 25.... 137. Nuteistojo D. S. gynėja skunde teigia, kad byloje pareikštame kaltinime... 138. 26.... 139. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl... 140. 27.... 141. Nagrinėjamu atveju byla perduota teismui dėl dviejų asmenų, t. y. D. S. ir... 142. Dėl specialisto išvados ir specialistės paaiškinimų vertinimo... 143. 28.... 144. Nuteistojo D. S. gynėjos teigimu, byloje esanti 2016 m. liepos 29 d.... 145. 29.... 146. Pagal BPK 20, 90, 284 straipsnių nuostatas įrodymu gali būti laikoma,... 147. 30.... 148. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta... 149. 31.... 150. Apeliacinės instancijos teismui dėl specialistės kompetencijos ar byloje... 151. 32.... 152. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 153. Dėl nuteistajam D. S. paskirtos bausmės... 154. 33.... 155. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl D. S. paskirtos... 156. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 157. Nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės apeliacinį skundą...