Byla 2K-33-303/2017
Dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Godos (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. ir jo gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko kasacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nutarties.

3Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš S. V. VĮ ( - ) priteista 12 728,54 Eur turtinei žalai atlyginti.

4Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nutartimi nuteistojo S. V. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Bružo apeliacinis skundas atmestas.

5Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. L., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

71. S. V. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2014 m. spalio 9 d. Utenoje, bendrovės veiklos teritorijoje, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesais, pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, o pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 13 straipsnio 1 dalį, pagal kurią apskaitos dokumente turi būti nurodytas ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys bei ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir kiekybine išraiška, privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios užfiksuotos buhalterinės apskaitos dokumentuose, tyčia suklastojo tikrus UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir nurodė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie dokumentų suklastojimą, žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų, taip apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą:

82013 m. sausio 29 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą 2013 m. sausio 15 d. defektinį aktą Nr. 4 dėl detalių perdavimo ir remonto darbų atlikimo už 1 603,25 Lt (464,33 Eur) sumą su PVM VĮ ( - ), 2013 m. sausio 29 d. atliktų darbų perdavimo ir priėmimo pagal 2012 m. spalio 11 d. sutartį Nr. PSt-160 (13.67) aktą Nr. 1 dėl to, kad UAB „( - )“ 2013 metų sausio mėnesį perdavė detales ir atliko darbus už 40 469,15 Lt (11 720,68 Eur) sumą su PVM, kai iš tikrųjų UAB „( - )“ realiai už tokią sumą detalių neperdavė ir darbų neatliko, ir nurodė vadybininkui R. G., nežinojusiam, kad detalės neperduotos bei remonto darbai neatlikti, išrašyti ir pasirašyti žinomai suklastotą tikrą apskaitos dokumentą – 2013 m. sausio 29 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 7111 dėl atliktų remonto darbų ir parduotų prekių už bendrą 40 469,15 Lt (11 720,68 Eur) sumą su PVM, taip pat nurodė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad dokumentai suklastoti, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, jos registrus;

92013 m. kovo 1 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą 2013 m. vasario 28 d. defektinį aktą Nr. 7 dėl detalių perdavimo ir remonto darbų atlikimo už 1 270,50 Lt sumą (367,96 Eur) su PVM VĮ ( - ), 2013 m. kovo 1 d. atliktų darbų perdavimo ir priėmimo pagal 2012 m. spalio 11 d. sutartį Nr. PSt-160 (13.67) aktą Nr. 4 dėl to, kad UAB „( - )“ 2013 metų vasario mėnesį perdavė detales ir atliko darbus už 1 270,50 Lt (367,96 Eur) sumą su PVM, kai iš tikrųjų UAB „( - )“ realiai už tokią sumą detalių neperdavė ir darbų neatliko, ir nurodė vadybininkui R. G., nežinojusiam, kad detalės neperduotos bei remonto darbai neatlikti, išrašyti ir pasirašyti žinomai suklastotą tikrą apskaitos dokumentą – 2013 m. kovo 1 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 7222 dėl atliktų remonto darbų ir parduotų prekių už bendrą 1 270,50 Lt (367,96 Eur) sumą su PVM, taip pat nurodė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad dokumentai suklastoti, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, jos registrus;

102013 m. kovo 1 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą 2013 m. vasario 28 d. defektinį aktą Nr. 8 dėl detalių perdavimo ir remonto darbų atlikimo už 1 326,40 Lt (384,15 Eur) sumą su PVM VĮ ( - ), 2013 m. kovo 1 d. atliktų darbų perdavimo ir priėmimo pagal 2012 m. spalio 11 d. sutartį Nr. PSt-160 (13.67) aktą Nr. 3 dėl to, kad UAB „( - )“ 2013 metų vasario mėnesį perdavė detales ir atliko darbus už 1 326,40 Lt (384,15 Eur) sumą su PVM, kai iš tikrųjų UAB „( - )“ realiai už tokią sumą detalių neperdavė ir darbų neatliko, ir nurodė vadybininkui R. G., nežinojusiam, kad detalės neperduotos bei remonto darbai neatlikti, išrašyti ir pasirašyti žinomai suklastotą tikrą apskaitos dokumentą – 2013 m. kovo 1 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 7221 dėl atliktų remonto darbų ir parduotų prekių už bendrą 1 326,40 Lt (384,15 Eur) sumą su PVM, taip pat nurodė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad dokumentai suklastoti, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, jos registrus;

112013 m. rugpjūčio 30 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą 2013 m. rugpjūčio 30 d. defektinį aktą Nr. 15 dėl detalių perdavimo ir remonto darbų atlikimo už 4 176,19 Lt (1 209,51 Eur) sumą su PVM VĮ ( - ), 2013 m. rugpjūčio 30 d. atliktų darbų perdavimo ir priėmimo pagal 2012 m. spalio 11 d. sutartį Nr. PSt-160 (13.67) aktą Nr. 9 dėl to, kad UAB „( - )“ 2013 metų rugpjūčio mėnesį perdavė detales ir atliko darbus už 20 210,48 Lt (5 853,36 Eur) sumą su PVM, kai iš tikrųjų UAB „( - )“ realiai už tokią sumą detalių neperdavė ir darbų neatliko, ir nurodė vadybininkui R. G., nežinojusiam, kad detalės neperduotos bei remonto darbai neatlikti, išrašyti ir pasirašyti žinomai suklastotą tikrą apskaitos dokumentą – 2013 m. rugpjūčio 30 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 7747 dėl atliktų remonto darbų ir parduotų prekių už bendrą 20 210,48 Lt (5 853,36 Eur) sumą su PVM, taip pat nurodė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad dokumentai suklastoti, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, jos registrus;

122014 m. balandžio 28 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą 2014 m. balandžio 28 d. defektinį aktą Nr. 13 dėl detalių perdavimo ir remonto darbų atlikimo už 7 713,75 Lt (2 234,06 Eur) sumą su PVM VĮ ( - ), kai iš tikrųjų UAB „( - )“ realiai už tokią sumą detalių neperdavė ir darbų neatliko, ir nurodė vadybininkui R. G., nežinojusiam, kad detalės neperduotos bei remonto darbai neatlikti, išrašyti ir pasirašyti žinomai suklastotą tikrą apskaitos dokumentą – 2014 m. balandžio 28 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 8449 dėl atliktų remonto darbų ir parduotų prekių už bendrą 11 351,01 Lt (3 287,48 Eur) sumą su PVM, taip pat nurodė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad dokumentai suklastoti, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, jos registrus;

132014 m. gegužės 30 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą 2014 m. gegužės 29 d. defektinį aktą Nr. 17 dėl detalių perdavimo ir remonto darbų atlikimo už 2 399,43 Lt (694,92 Eur) sumą su PVM VĮ ( - ), 2014 m. gegužės 29 d. atliktų darbų perdavimo ir priėmimo pagal 2012 m. spalio 11 d. sutartį Nr. PSt-160 (13.67) aktą Nr. 7 dėl to, kad UAB „( - )“ 2014 metų gegužės mėnesį perdavė detales ir atliko darbus už 26 906,77 Lt (7 792,74 Eur) sumą su PVM, kai iš tikrųjų UAB „( - )“ realiai už tokią sumą detalių neperdavė ir darbų neatliko, ir nurodė vadybininkui R. G., nežinojusiam, kad detalės neperduotos bei remonto darbai neatlikti, išrašyti ir pasirašyti žinomai suklastotą tikrą apskaitos dokumentą – 2014 m. gegužės 30 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 8564 dėl atliktų remonto darbų ir parduotų prekių už bendrą 26 906,77 Lt (7 792,74 Eur) sumą su PVM, taip pat nurodė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad dokumentai suklastoti, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, jos registrus;

142014 m. rugpjūčio 20 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą 2014 m. rugpjūčio 19 d. defektinį aktą Nr. 18 dėl detalių perdavimo ir remonto darbų atlikimo už 7 699,23 Lt (2 229,85 Eur) sumą su PVM VĮ ( - ), 2014 m. rugpjūčio 19 d. defektinį aktą Nr. 19 dėl detalių perdavimo ir remonto darbų atlikimo už 6 520,69 Lt (1 888,52 Eur) sumą su PVM, 2014 m. rugpjūčio 20 d. atliktų darbų perdavimo ir priėmimo pagal 2012 m. spalio 11 d. sutartį Nr. PSt-160 (13.67) aktą Nr. 8 dėl to, kad UAB „( - )“ 2014 metų rugpjūčio mėnesį perdavė detales ir atliko darbus už 14 219,92 Lt (4 118,37 Eur) sumą su PVM, kai iš tikrųjų UAB „( - )“ realiai už tokią sumą detalių neperdavė ir darbų neatliko, ir nurodė vadybininkui R. G., nežinojusiam, kad detalės neperduotos bei remonto darbai neatlikti, išrašyti ir pasirašyti žinomai suklastotą tikrą apskaitos dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 8864 dėl atliktų remonto darbų ir parduotų prekių už bendrą 14 219,92 Lt (4 118,37 Eur) sumą su PVM, taip pat nurodė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad dokumentai suklastoti, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, jos registrus;

152014 m. rugsėjo 24 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą 2014 m. rugsėjo 24 d. defektinį aktą Nr. 20 dėl detalių perdavimo ir remonto darbų atlikimo už 4 596,79 Lt (1 331,32 Eur) sumą su PVM VĮ ( - ), 2014 m. rugsėjo 24 d. defektinį aktą Nr. 21 dėl detalių perdavimo ir remonto darbų atlikimo už 6 642,90 Lt (1 923,92 Eur) sumą su PVM, kai iš tikrųjų UAB „( - )“ realiai už tokią sumą detalių neperdavė ir darbų neatliko, ir nurodė vadybininkui R. G., nežinojusiam, kad detalės neperduotos bei remonto darbai neatlikti, išrašyti ir pasirašyti žinomai suklastotą tikrą apskaitos dokumentą – 2014 m. rugsėjo 24 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 8932 dėl atliktų remonto darbų ir parduotų prekių už bendrą 11 239,69 Lt (3 255,24 Eur) sumą su PVM, taip pat nurodė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad dokumentai suklastoti, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, jos registrus;

162014 m. spalio 9 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą 2014 m. spalio 3 d. defektinį aktą Nr. 22 dėl detalių perdavimo ir remonto darbų atlikimo už 12 317,80 Lt (3 567,48 Eur) sumą su PVM VĮ ( - ), 2014 m. spalio 9 d. defektinį aktą Nr. 23 dėl detalių perdavimo ir remonto darbų atlikimo už 31 994,82 Lt (9 266,34 Eur) sumą su PVM, 2014 m. spalio 8 d. defektinį aktą Nr. 25 dėl detalių perdavimo ir remonto darbų atlikimo už 19 017,57 Lt (5 507,87 Eur) sumą su PVM, kai iš tikrųjų UAB „( - )“ realiai už tokią sumą detalių neperdavė ir darbų neatliko, ir nurodė vadybininkui R. G., nežinojusiam, kad visos detalės neperduotos bei visi remonto darbai neatlikti, išrašyti ir pasirašyti žinomai suklastotą tikrą apskaitos dokumentą – 2014 m. spalio 9 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 8997 dėl atliktų remonto darbų ir parduotų prekių už bendrą 66 718,19 Lt (19 322,92 Eur) sumą su PVM, taip pat nurodė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad dokumentai suklastoti, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, jos registrus;

172014 m. gegužės 16 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą 2014 m. gegužės 16 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 11 dėl detalių pirkimo iš V. N. už 7 990 Lt (2 314,06 Eur) sumą su PVM bei šios sumos jam sumokėjimo, kai iš tikrųjų UAB „( - )“ realiai iš V. N. jokių detalių nepirko ir pinigų jam nesumokėjo, nurodė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad 2014 m. gegužės 16 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. 11 suklastota, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, jos registrus, siekiant pagrįsti detalių panaudojimą. Dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

18S. V. taip pat nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2014 m. spalio 9 d. Utenoje, bendrovės veiklos teritorijoje, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir jos interesais, tyčia suklastojo tikrus UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus nurodydamas buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad dokumentai suklastoti, įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, ir suklastotus dokumentus pateikęs VĮ ( - ) įgaliotiems asmenims apmokėti už tariamai atliktus automobilių remonto darbus bei detales, tokiu būdu, naudodamas apgaulę, UAB „( - )“ naudai iš VĮ ( - ) pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą VĮ ( - ) turtą – 44 236,39 Lt (12 811,74 Eur) – ir įgijo 43 949,13 Lt (12 728,54 Eur):

192013 m. sausio 29 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus – 2013 m. sausio 15 d. defektinį aktą Nr. 4, 2013 m. sausio 29 d. atliktų darbų perdavimo ir priėmimo pagal 2012 m. spalio 11 d. sutartį Nr. PSt-160 (13.67) aktą Nr. 1, 2013 m. sausio 29 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 7111 dėl realiai neatliktų darbų atlikimo ir neperduotų prekių perdavimo už 1 603,25 Lt (464,33 Eur) sumą, ir šiuos dokumentus perdavė VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad perduoti dokumentai yra suklastoti, įtraukti juos į VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą, tokiu būdu apgaule UAB „( - )“ naudai iš VĮ ( - ) įgijo turtą – 464,33 Eur su PVM;

202013 m. kovo 1 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus – 2013 m. vasario 28 d. defektinį aktą Nr. 7, 2013 m. kovo 1 d. atliktų darbų perdavimo ir priėmimo pagal 2012 m. spalio 11 d. sutartį Nr. PSt-160 (13.67) aktą Nr. 4, 2013 m. kovo 1 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 7222 dėl realiai neatliktų darbų atlikimo ir neperduotų prekių perdavimo už 1 270,50 Lt (367,96 Eur) sumą, ir šiuos dokumentus perdavė VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad perduoti dokumentai yra suklastoti, įtraukti juos į VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą, tokiu būdu apgaule UAB „( - )“ naudai iš VĮ ( - ) įgijo turtą – 367,96 Eur su PVM;

212013 m. kovo 1 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus – 2013 m. vasario 28 d. defektinį aktą Nr. 8, 2013 m. kovo 1 d. atliktų darbų perdavimo ir priėmimo pagal 2012 m. spalio 11 d. sutartį Nr. PSt-160 (13.67) aktą Nr. 3, 2013 m. kovo 1 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 7221 dėl realiai neatliktų darbų atlikimo ir neperduotų prekių perdavimo už 1 326,40 Lt (384,15 Eur) sumą, ir šiuos dokumentus perdavė VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad perduoti dokumentai yra suklastoti, įtraukti juos į VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą, registrus, tokiu būdu apgaule UAB „( - )“ naudai iš VĮ ( - ) įgijo turtą – 384,15 Eur su PVM;

222013 m. rugpjūčio 30 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus – 2013 m. rugpjūčio 30 d. defektinį aktą Nr. 15, 2013 m. rugpjūčio 30 d. atliktų darbų perdavimo ir priėmimo pagal 2012 m. spalio 11 d. sutartį Nr. PSt-160 (13.67) aktą Nr. 9, 2013 m. rugpjūčio 30 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 7747 dėl realiai neatliktų darbų atlikimo ir neperduotų prekių perdavimo už 4 176,19 Lt (1 209,51 Eur) sumą, ir šiuos dokumentus perdavė VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad perduoti dokumentai yra suklastoti, įtraukti juos į VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą, tokiu būdu apgaule UAB „( - )“ naudai iš VĮ ( - ) įgijo turtą – 1 209,51 Eur su PVM;

232014 m. balandžio 28 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus – 2014 m. balandžio 28 d. defektinį aktą Nr. 13, 2014 m. balandžio 28 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 8449 dėl realiai neatliktų darbų atlikimo ir neperduotų prekių perdavimo už 7 713,75 Lt (2 234,06 Eur) sumą, ir šiuos dokumentus perdavė VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad perduoti dokumentai yra suklastoti, įtraukti juos į VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą, tokiu būdu apgaule UAB „( - )“ naudai iš VĮ ( - ) įgijo turtą – 2 234,06 Eur su PVM;

242014 m. gegužės 30 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus – 2014 m. gegužės 29 d. defektinį aktą Nr. 17, 2014 m. gegužės 29 d. atliktų darbų perdavimo ir priėmimo pagal 2012 m. spalio 11 d. sutartį Nr. PSt-160 (13.67) aktą Nr. 7, 2014 m. gegužės 30 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 8564 dėl realiai neatliktų darbų atlikimo ir neperduotų prekių perdavimo už 2 399,43 Lt (694,92 Eur) sumą, ir šiuos dokumentus perdavė VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad perduoti dokumentai yra suklastoti, įtraukti juos į VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą, tokiu būdu apgaule UAB „( - )“ naudai iš VĮ ( - ) įgijo turtą – 694,92 Eur su PVM;

252014 m. rugpjūčio 20 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus – 2014 m. rugpjūčio 19 d. defektinį aktą Nr. 18, 2014 m. rugpjūčio 19 d. defektinį aktą Nr. 19, 2014 m. rugpjūčio 20 d. atliktų darbų perdavimo ir priėmimo pagal 2012 m. spalio 11 d. sutartį Nr. PSt-160 (13.67) aktą Nr. 8, 2014 m. rugpjūčio 20 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 8864 dėl realiai neatliktų darbų atlikimo ir neperduotų prekių perdavimo už 14 219,92 Lt (4 118,37 Eur) sumą, ir šiuos dokumentus perdavė VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad perduoti dokumentai yra suklastoti, įtraukti juos į VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą, tokiu būdu apgaule UAB „( - )“ naudai iš VĮ ( - ) įgijo turtą – 4 118,37 Eur su PVM;

262014 m. rugsėjo 24 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus – 2014 m. rugsėjo 24 d. defektinį aktą Nr. 20, 2014 m. rugsėjo 24 d. defektinį aktą Nr. 21, 2014 m. rugsėjo 24 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 8932 dėl realiai neatliktų darbų atlikimo ir neperduotų prekių perdavimo už 11 239,69 Lt (3 255,24 Eur) sumą, ir šiuos dokumentus perdavė VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad perduoti dokumentai yra suklastoti, įtraukti juos į VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą, tokiu būdu apgaule UAB „( - )“ naudai iš VĮ ( - ) įgijo turtą – 3 255,24 Eur su PVM;

272014 m. spalio 9 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus – 2014 m. spalio 3 d. defektinį aktą Nr. 22, 2014 m. spalio 9 d. defektinį aktą Nr. 23, 2014 m. spalio 28 d. defektinį aktą Nr. 25, 2014 m. spalio 9 d. UAB „( - )“ PVM sąskaitą faktūrą serija RID Nr. 8997 dėl realiai neatliktų darbų atlikimo ir neperduotų prekių perdavimo už 44 236,39 Lt (12 811,74 Eur) sumą, ir šiuos dokumentus perdavė VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems, kad perduoti dokumentai yra suklastoti, įtraukti juos į VĮ ( - ) buhalterinę apskaitą, tokiu būdu apgaule UAB „( - )“ naudai iš VĮ ( - ) pasikėsino įgyti turtą – 12 811,74 EUR su PVM, pateikdamas ją apmokėti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes VĮ ( - ) sustabdė sąskaitos apmokėjimą ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

282. Kasaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nutartį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį, o civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

292.1. Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 182 straipsnio 2 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies – ir padarytų, kasatoriaus vertinimu, esminių BPK pažeidimų.

302.2. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo civilinio delikto – pirmosios instancijos teismas šio klausimo apskritai nesprendė, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė ultima ratio principo nurodydamas, kad kasatoriaus veiksmuose nustatyta apgaulė. Kasatorius įsitikinęs, kad teismas pirmiausia turėjo įvertinti, ar šio ginčo negalima išspręsti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o tik po to spręsti dėl apgaulės buvimo. Kasatorius atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala ar nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2011, 2K-329/2011), kad sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą turtinių prievolių nevykdymo atveju taikomas kreditoriaus padėties pasunkinimo kriterijus, o baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumas konstatuojamas, kai kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kurioje nukentėjusysis negali savo pažeistos teisės atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba toks teisių gynimo būdas yra apsunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004 ir kt.). Pasak kasatoriaus, nenustačius esminio nukentėjusiųjų teisių suvaržymo civiliniai santykiai nepersikvalifikuoja į baudžiamuosius ir nukentėjusiųjų teisės gali būti ginamos civilinio proceso tvarka. Kasatoriaus teigimu, UAB „( - )“ teikė VĮ ( - ) transporto priemonių remonto paslaugas pagal šalių 2012 m. spalio 11 d. sudarytą krovininių automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo sutartį, o ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad tam tikros paslaugos, vienos iš sutarties šalių nuomone, nebuvo suteiktos. Tai, anot kasatoriaus, yra elementari civilinio ginčo situacija, kurioje nesumenkinta galimybė savo neva pažeistas teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, taigi nėra būtino požymio taikyti baudžiamąją atsakomybę. Kasatoriaus vertinimu, civiliniam ieškovui nebuvo jokių kliūčių šį ginčą inicijuoti civilinio proceso tvarka – visais byloje surinktais įrodymais civilinis ieškovas disponavo be jokių apribojimų (bylos duomenys gauti apklausus įmonės darbuotojus ir ištyrus vidaus dokumentus), tačiau net nebandė ginti savo turtinių teisių civiline tvarka. Tokiai praktikai, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, anot kasatoriaus, nepritaria ir kasacinis teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011). Taigi nesant įrodymų, kad buvo pasinaudota galimybe savo teises ginti civiline tvarka ar ši teisė buvo apsunkinta, baudžiamoji atsakomybė kaip ultima ratio priemonė šioje byloje, kasatoriaus įsitikinimu, buvo negalima.

312.3. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nuosprendyje nesistengė nustatyti objektyvios tiesios, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, netinkamai įvertino įrodymus, rėmėsi tik kaltinančiais įrodymais – civilinio ieškovo pateiktais vidaus dokumentais ir darbuotojų parodymais, nepasisakė dėl šių įrodymų patikimumo, savo išvadų nepagrindė bylos duomenimis taip iš esmės pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes iš vis neanalizavo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, tiesiog pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Anot kasatoriaus, teismas nepagrįstai ir pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1 dalį rėmėsi specialistės Romualdos Petrauskienės 2015 m. gegužės 14 d. išvada, nes specialistė, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, aplinkybę apie operacijų nebuvimą grindė ne apskaitos dokumentais, o liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, nors šių parodymų teisingumas dar nebuvo konstatuotas teismo. Teismas, pasak kasatoriaus, neteisingai liudytojų – UAB „( - )“ darbuotojų – parodymus ir šios bendrovės išrašytus dokumentus (sąskaitas, defektinius aktus ir darbų priėmimo aktus) įvertino kritiškai ir jais nesivadovavo. Kasatoriaus teigimu, vien tai, kad šie liudytojai yra kasatoriaus darbuotojai, savaime nepatvirtina jų suinteresuotumo bylos baigtimi, kaip kad konstatavo teismas, juolab kad byloje nebuvo sprendžiami su jų teisėmis ir pareigomis susiję klausimai, be to, padaręs tokią prielaidą, vadovaujantis lygiateisiškumo principu, teismas turėjo kritiškai vertinti ir nesivadovauti civilinio ieškovo darbuotojų parodymais. Taigi teismas, anot kasatoriaus, patikimais laikė išimtinai kaltinimo pateiktus įrodymus, o gynybos pateiktus įrodymus ir nurodytus argumentus a priori laikė nepatikimais, o tai parodo, kad teismas įrodymus vertino selektyviai, privilegijas teikė išimtinai civilinio ieškovo darbuotojams, jų parodymus laikydamas teisingais ir taip pažeisdamas BPK 6 straipsnio 3 dalį. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs vertinti gynybos pateiktus įrodymus dėl to, kad juose yra tikrovės neatitinkantys faktai, išreiškė savo išankstinę nuomonę dėl šių įrodymų ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kasatoriaus įsitikinimu, kol nėra nustatyta, kad dokumentas yra suklastotas (o tai gali būti padaroma tik teismo nuosprendžiu), nėra pagrindo jį vertinti kaip neatitinkantį tikrovės. Anot kasatoriaus, šioje byloje teismas turėjo išankstinę nuostatą, kad UAB „( - )“ išrašytos sąskaitos yra neatitinkančios tikrovės, ir bandė tai patvirtinti kitais įrodymais, o turėjo būti atvirkščiai – teismas turėjo laikyti jas teisingomis ir vertinti, ar įrodymai byloje paneigia jų teisingumą. Kasatoriaus vertinimu, byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp civilinio ieškovo pateiktų dokumentų, kuriuos patvirtino jo darbuotojai, ir UAB „( - )“ išrašytų dokumentų, kurių teisingumą patvirtino šios bendrovės darbuotojai, o nepašalinus šių prieštaravimų visos abejonės turėjo būti traktuojamos kaltinamojo naudai, tačiau teismai šia nuostata nesivadovavo ir visus prieštaravimus vertino kaltinamojo nenaudai tuo pažeisdami BPK 44 straipsnio 6 dalį.

322.4. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nuteistasis S. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išvis nepasisakė dėl būtino sukčiavimo požymio – panaudotos apgaulės esmingumo. Pasak kasatoriaus, byloje nustatyta (tai patvirtino ir civilinio atsakovo ieškovė), kad be R. L. suderinimo ir parašo VĮ ( - ) nebūtų apmokėjusi UAB „( - )“ pateiktų sąskaitų, todėl vien kasatoriaus veiksmai – perdavimo-priėmimo aktų ir sąskaitų faktūrų pateikimas – nesudaro esminės įtakos civiliam atsakovui būti apgautam, tačiau dėl sukčiavimo kaltu buvo pripažintas tik jis vienas. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šį argumentą, anot kasatoriaus, konstatavo, kad R. L. veiksmai turėjo įtakos apgaulės esmingumui, tačiau jis neprivalėjo būti kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes negavo sau jokios naudos. Nesutikdamas su šiais teismo motyvais, kasatorius teigia, kad pagal šį BK straipsnį atsako ir asmuo, kuris apgaule įgijo turtą kitų asmenų naudai, todėl teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 182 straipsnio 2 dalį.

332.5. Nuteistasis S. V. nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas išvis nenagrinėjo tyčios formos, jos buvimo ar nebuvimo, o apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu tiesiog nurodė, kad kasatorius buvo atsakingas už informaciją ir pateiktus duomenis, o tai sudaro pagrindą konstatuoti tiesioginės tyčios buvimą. Kasatorius nesutinka su tokiais teismo argumentais dėl tiesioginės tyčios buvimo jo veiksmuose. Pareigos pateikti teisingą informaciją nevykdymas, anot kasatoriaus, negali būti sukčiavimo dalykas, jei neįrodyta, kad asmuo žinojo, jog informacija neteisinga, ir tyčia siekė tokią informaciją pateikti. Byloje, kasatoriaus įsitikinimu, nesurinkta jokių duomenų, kad jis, žinodamas, jog duomenys sąskaitose faktūrose neatitinka tikrovės, sąmoningai juos pasirašė siekdamas suklaidinti civilinį ieškovą. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas jo kaltę, nepagrįstai rėmėsi liudytojo R. G. parodymais, kad meistrai ir direktorius S. V. jam atnešdavo ranka surašytus darbų aktus ir jų pagrindu jau po darbų atlikimo jis surašydavo defektinius aktus, darbų perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras. Šis liudytojo teiginys, pasak kasatoriaus, buvo išimtas iš konteksto ir nevertintas šio liudytojo parodymų visumoje taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, be to, buvo pažeistos ir BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes teisiamajame posėdyje šis liudytojas tokių aplinkybių nėra pasakęs (t. 8, b. l. 182–183). Cituodamas šio liudytojo parodymus, kasatorius teigia, kad jie ne patvirtina, o kaip tik paneigia jo kaltę.

342.6. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kasatorius nurodo, kad jis nėra tinkamas šios nusikalstamos veikos subjektas. Kasatoriaus teigimu, šios nusikalstamos veikos subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tais atvejais, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą arba ūkio subjekte iš vis jos nėra, o kai įmonėje veikia savarankiška buhalterinės apskaitos tarnyba, už šį nusikaltimą atsako vyriausiasis buhalteris, o ūkio subjekto vadovas ar savininkas gali būti nusikaltimo bendrininku, jei kurstė ar organizavo apgaulingos apskaitos tvarkymą, tokių aplinkybių teismas nuosprendyje nenustatė, taip pat nenustatė tiesioginės ar netiesioginės tyčios kasatoriaus veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos argumentus, anot kasatoriaus, nepagrįstai nurodė, kad jis nuteistas ne už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet už tokio tvarkymo organizavimą, nes jis nebuvo kaltinamas šio nusikaltimo organizavimu, nei kaltinamajame akte, nei teismo nuosprendyje jam nėra inkriminuoti BK 24 straipsnio 4 dalyje aprašyti veiksmai. Tai, kad tik apeliacinės instancijos teisme sužinojo, jog buvo kaltinamas ir nuteistas ir už apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimą, pasak kasatoriaus, pažeidžia jo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis).

352.7. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nenagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos epizodo, susijusio su 2014 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, tiesiog pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai ir vertinimui. Pasak kasatoriaus, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis yra paremta prielaidomis. Kasatorius taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pagal 2014 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį pinigai nebuvo perduoti ir detalės nebuvo gautos, dėl to netinkamai apgaulingai vykdyta UAB „( - )“ apskaita, rėmėsi vien liudytojo V. N. parodymais apie tai, kad šioje sutartyje galimai yra ne jo parašas, kuriuos paneigia pati pirkimo-pardavimo sutartis ir liudytojo G. S. parodymai, kad V. N. sutartį pasirašė jo akivaizdoje. Teismas, anot kasatoriaus, negali remtis tik vieno liudytojo parodymais, kurie nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais (byloje neatlikta parašo ekspertizė) ir kuriuos paneigia kito liudytojo parodymai ir rašytinis įrodymas (sutartis), be to, atmesdamas liudytojo G. S. kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens parodymus, teismas nenurodė, koks šio asmens interesas ir kokią įtaką teismo nuosprendis turės jo teisėms ir pareigoms. Kasatoriaus vertinimu, kaip tik liudytojas V. N. buvo suinteresuotas teismui duoti neteisingus parodymus, kad išvengtų mokestinės prievolės valstybei už gautas pajamas pagal minėtą sutartį pardavus turtą.

362.8. Kasatorius taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tenkino pareikštą civilinį ieškinį, tačiau visiškai nemotyvavo tokio savo sprendimo taip pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas pripažino šį pažeidimą, tačiau šios nuosprendžio dalies trūkumų neištaisė ir jokių ieškinio tenkinimo motyvų nenurodė, todėl priėmė nemotyvuotą nutartį ir pažeidė BPK 332 straipsnio 5 dalį.

373. Kasaciniu skundu nuteistojo S. V. gynėjas advokatas Valdemaras Bužinskas prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nutartį ir bylą nutraukti, o civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

383.1. Kasacinis skundas paduotas BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, 11 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies – ir padarytų, kasatoriaus vertinimu, esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu ir civilinio ieškinio netinkamu išsprendimu.

393.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje ginčas tarp UAB „( - )“ ir VĮ ( - ) kilo dėl jų pasirašytos 2012 m. spalio 11 d. komercinių automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo sutarties Nr. PSt-160(11.67) vykdymo ir iš to kylančių prievolių. Pasak gynėjo, teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išanalizuoti minėtos sutarties ir jos papildymų turinį bei šios sutarties vykdyme dalyvavusių asmenų teises ir pareigas, tik tokiu būdu būtų atskleistas šios sutarties vykdymo mechanizmas ir nuspręsta, ar toks mechanizmas laikytinas nusikalstamu. Atkreipdamas dėmesį į sutarties šalies – VĮ ( - ) – teises ir pareigas pagal minėtą sutartį, gynėjas nurodo, kad 2012 m. spalio 23 d. VĮ ( - ) gamybinio pasitarimo protokolu atsakingas už sutarties vykdymą buvo paskirtas R. L., kuris, kaip nustatyta bylos duomenimis, savo pareigų nevykdė arba vykdė jas aplaidžiai (šias aplinkybes jis pripažino ir bylos nagrinėjimo metu). Iš skundžiamo nuosprendžio, anot gynėjo, neįmanoma suprasti, kas ką realiai apgavo – ar R. L. apgavo S. V. pateikdamas paraiškas remontui ir šiose paraiškose įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie remonto poreikį ir apimtis, ar savo atstovaujamą įmonę pateikdamas apmokėjimui sąskaitas faktūras už darbus, kurių atlikimo jis realiai netikrino; ar pagal išankstinį susitarimą (nors toks susitarimas nebuvo nustatytas) jie abu apgavo VĮ ( - ). Nenustačius šių asmenų susitarimo, kasatoriaus vertinimu, nėra pagrindo spręsti esant apgaulę, nes abi sutarties šalys sutartį vykdė netinkamai, o tai nesudaro BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

403.3. Gynėjo teigimu, byloje nebuvo įvertinta R. L., kuris buvo kaltintas ir nuteistas tik pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už dokumentų klastojimą, veiksmų (dokumentų klastojimo) įtaka minėtos sutarties vykdymui ir tai sukliudė teismui atskleisti nusikalstamą veiką. Teismo nustatytas S. V. inkriminuoto sukčiavimo mechanizmas, neva jis apgavo R. L., o šis, paveiktas apgaulės, suklastojo dokumentus, anot kasatoriaus, yra nelogiškas, nes tiek sukčiavimas, tiek dokumentų klastojimas yra tyčinės veikos. Teisminio proceso metu tinkamai įvertinus R. L. veiksmų įtaką sutarties vykdymui, laikantis BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimo teisme nagrinėti bylą tik dėl tų asmenų, dėl kurių ji buvo perduota teismui, gynėjo įsitikinimu, byla, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti grąžinta prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti.

413.4. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, jog S. V. tyčiai nustatyti reikšminga tai, kad jis buvo UAB „( - )“ vadovas, todėl pats sutartyje Nr. PSt-160(11.67) ar jos prieduose numatytų darbų neatliko, visus remonto darbus atliko konkretūs įmonės darbuotojai. Aiškinantis, kokie darbai pagal minėtą sutartį buvo realiai atlikti, pasak gynėjo, turėjo būti išsiaiškinta, kokius duomenis apie darbų atlikimą įmonės darbuotojai pateikė S. V. ir vadybininkams R. G. ir R. M. ir kiek jiems pateikta informacija atitiko tikrovę.

423.5. Kasatorius taip pat teigia, kad vertinant baudžiamosios bylos aplinkybes ir teismo padarytas išvadas neįmanoma nustatyti, ar esamomis sąlygomis iš S. V. buvo galima tikėtis teisingo elgesio, ar tikrai jis yra tas asmuo, kuris turi atsakyti pagal BK 182 straipsnį, ir ar apskritai sutarties vykdymas ar netinkamas jos vykdymas gali būti laikomas kokio nors nusikaltimo mechanizmu. Cituodamas BK 11 straipsnio 1 dalį, kasatorius nurodo, kad analizuojant nusikaltimo sąvoką visais atvejais yra aktualus nusikalstamos veikos atribojimo nuo bendro pobūdžio teisės pažeidimo pavojingumo visuomenei kriterijus. Šis atribojimas, anot gynėjo, aktualus sprendžiant ūkinio pobūdžio ginčus, kylančius iš teisėtai sudarytų sutarčių vykdymo ar netinkamo vykdymo. Cituojant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio, 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.200 straipsnio 1 dalies nuostatas ir darant nuorodą į CK XVII skyrių, numatantį sutarčių nevykdymo arba netinkamo įvykdymo teisines pasekmes, kasaciniame skunde pažymima, kad šioje byloje ginčas kilęs ne dėl sutarties sudarymo aplinkybių, o dėl prievolių, kylančių iš sutarties nevykdymo ar netinkamo įvykdymo, pirmosios instancijos teismas netikrino ir nesvarstė, ar nukentėjusi nuo netinkamo prievolių vykdymo šalis neturėjo galimybės savo pažeistų teisių apginti kitokiomis priemonėmis (ieškinine tvarka) prievolės nevykdymo nekriminalizuojant ir tokios veikos nelaikant nusikalstama. Gynėjas atkreipia dėmesį į teismų praktikos išaiškinimus, kad prievolės pagal sutartį nevykdymas, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis, nebūtinai laikomas nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-7-181-895/2015), o baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai vienai iš šalių apgaule yra apsunkinama galimybė žalą išsiieškoti civiline tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K- 409/2011, 2K-7-388/2007, 2K-208/2013). Vertinant bylos aplinkybes, pasak gynėjo, akivaizdu, kad UAB „( - )“ yra realiai veikianti įmonė, galinti atsakyti už savo prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, o VĮ ( - ) turi savo teisininkus pažeistoms teisėms apginti civiline tvarka. Byloje, anot gynėjo, nenustatyta, kad dėl S. V. apgaulės būtų užkirsta ar apsunkinta kitos šalies teisė ir galimybė savo pažeistas teises ginti sutartyje numatytomis priemonėmis ir būdais, todėl šioje byloje VĮ ( - ), nusprendusi, kad remonto darbai nepadaryti ar atlikti netinkamai, pagal visas bylos aplinkybes ir sutarties Nr. 10Sp-160 (13.67) sąlygas, savo pažeistas teises ginti ir atkurti turėjo galimybes civiline tvarka be teisėsaugos institucijų pagalbos, tokios galimybės buvo numatytos ir pačioje sutartyje (sutarties IV skyrius „Sutarties vykdymo užtikrinimas“, X skyrius „Sutarties pažeidimas“). Teismas, S. V. veiką kvalifikuodamas kaip nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, gynėjo vertinimu, pažeidė BK 11 straipsnio 1 dalį. Šis pažeidimas, gynėjo teigimu, pasireiškė tuo, kad nagrinėdamas bylą teismas turėjo nustatyti aiškią alternatyvą pažeistų teisių atstatymui ir išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių VĮ ( - ) šiomis teisėmis nepasinaudojo, to nepadaręs teismas neteisingai išaiškino nusikaltimo sąvoką ir ultima ratio principą.

433.6. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad S. V. veikė juridinio asmens naudai ir interesais ir iš pagal sutartį atliktų remonto darbų jokios materialinės naudos neturėjo (tai nustatė ir teismas nuosprendyje), tačiau atiduodant bylą teismui nebuvo išspręstas klausimas dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės. Tai pastebėjęs teismas, kasatoriaus įsitikinimu, turėjo grąžinti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti BPK 324 straipsnio 2 dalies pagrindu. Šis pažeidimas, anot kasatoriaus, yra esminis, nes turėjo įtakos neteisingam civilinio ieškinio išsprendimui.

443.7. Nesutikdamas su S. V. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kasatorius nurodo, kad teismas rėmėsi išimtinai specialisto išvada, kurioje nėra atskirai išskirta ir išanalizuota S. V. kaip įmonės vadovo veikla organizuojant įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to nėra aišku, kuo objektyviai pasireiškė S. V. veika. Kasatoriaus teigimu, iš to, kaip surašytas skundžiamas nuosprendis, galima spręsti, jog S. V. nuteistas už tai, kad į įmonės UAB „( - )“ apskaitą buvo įtraukti buhalteriniai dokumentai, susiję su 2014 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 11, pagal kurią lydytojas G. S. nupirko įmonei galinį automobilio tiltą iš liudytojo V. N. už 7 990 Lt, ši ūkinė operacija specialisto išvadoje įvertinta kaip neįvykusi, o pati pirkimo-pardavimo sutartis realiai įvykusios ūkinės operacijos neatspindėjo. Pasak gynėjo, net ir neginčijant šios specialisto išvados apie neįvykusios ūkinės operacijos apgaulingą įtraukimą į įmonės apskaitą, pati operacija nėra ir negali būti laikoma esmine, t. y. tokia, dėl kurios nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, bet kuri auditorė galėtų paskaičiuoti įmonės metinius finansinius rodiklius išminusavus šią sumą iš įmonės sąnaudų ir tuo pakoreguoti privalomų mokėjimų į biudžetą dydį, kuris pakistų nežymiai. Kasatoriaus vertinimu, teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai yra neaiškūs ir sunkiai suprantami, nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuosprendžio surašymo taisykles, be to, jame pažeidžiant BK 2 straipsnio 4 dalies reikalavimus nenurodyta, kuo remiantis teismas padarė išvadą dėl S. V. atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

453.8. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą atsako įmonės vyriausiasis buhalteris, o pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis įmonės vadovas atsako už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, tačiau skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kuo pasireiškė S. V. netinkama organizacinė veikla ir kodėl jis turi būti už ją atsakingas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Nustačius, kad S. V. pateikė UAB „( - )“ vadybininkams, išrašiusiems sąskaitas faktūras, klaidingus duomenis apie neva atliktus darbus, teismas, anot kasatoriaus, turėjo ištirti, kokius duomenis S. V. gavo iš darbus atlikusių asmenų.

463.9. Cituojant BPK 20 straipsnio nuostatas bei aptariant teismų praktikos išaiškinimus, susijusius su įrodymų vertinimo taisyklėmis, kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas išsamiai aprašė byloje apklaustų liudytojų parodymus, specialisto išvadą ir išvardijo byloje esančius dokumentus, tačiau per mažai dėmesio skyrė įrodymų vertinimui. Pasak gynėjo, asmeninį suinteresuotumą ir pažintį su kaltinamuoju teismas laikė pagrindiniu kriterijumi kritiškai vertindamas UAB „( - )“ darbuotojų parodymus, tačiau šio kriterijaus netaikė vertindamas VĮ ( - ) darbuotojų parodymus, nors jie panašiai buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Taigi, anot gynėjo, teismas įrodymus vertino šališkai ir pažeisdamas BPK 6, 7 straipsnių bei 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kasatorius pažymi, kad šioje byloje iš tų pačių šaltinių, t. y. liudytojų parodymų, kilo akivaizdūs prieštaravimai, kuriems pašalinti buvo reikalingos specialios žinios (dėl UAB „( - )“ atliktų darbų apimties, patiektų detalių kiekio bei vertės, taip pat dėl liudytojo V. N. parašo ir įrašo sutartyje Nr. 11 autentiškumo). Kasatoriaus įsitikinimu, objektyviai ištirti byloje esančius prieštaravimus teismas galėjo tik paskirdamas autotechninę ir grafologinę ekspertizes, nes minėtiems prieštaravimams pašalinti teismo vidinis įsitikinimas galėjo būti suformuotas tik specialistų (ekspertų) pagalba. Teismo įrodymų vertinimo, atlikto be specialistų pagalbos, anot kasatoriaus, negalima laikyti nei objektyviu, nei nešališku.

473.10. Nesutikdamas su byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimu, gynėjas nurodo, kad teismas, iš S. V. priteisdamas VĮ ( - ) prašomą sumą (visą pagal sutartį Nr. PSt-160(11.67) UAB „( - )“ sumokėtą sumą – 12 728,54 Eur), neatkreipė dėmesio, kad turtinę naudą gavo ne pats S. V., o juridinis asmuo – UAB „( - )“, gavusi lėšas iš VĮ ( - ) įplaukų pavidalu. Pasak gynėjo, VĮ ( - ), išmokėjusi 12 728,54 Eur, šią sumą įtraukė į įmonės sąnaudas tuo sumažindama savo privalomas mokėti sumas į valstybės biudžetą, o UAB „( - )“, gavusi šią sumą, iš jos sumokėjo privalomai mokėtinas sumas į valstybės biudžetą. Tokiu atveju, kai naudos gavėjai yra tretieji asmenys, žala ir nuostoliai, kasatoriaus įsitikinimu, turėtų būti apskaičiuojami pagal grynojo pelno ir grynųjų nuostolių taisykles, todėl realūs nuostoliai pinigine išraiška šioje byloje turėjo būti apskaičiuoti iš visos mokėtinos sumos atėmus šalių sumokėtus mokesčius ir savikainą. Be to, teismai, anot gynėjo, spręsdami žalos atlyginimo klausimą, neatkreipė dėmesio, kad dalis detalių VĮ ( - ) buvo pristatytos ir dėl to netgi nebuvo ginčo, tačiau pristatytų detalių vertė iš priteistinos sumos nebuvo atimta. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje pažymėta, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas), taip pat atkreipiamas dėmesys į teismų praktiką, kurioje išaiškintas, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124- 648/2016). Jau vien dėl šios priežasties, anot gynėjo, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami civilinio ieškinio atlyginimo klausimą, privalėjo dėti visas pastangas, kad nustatytų, kokie realūs nuostoliai buvo padaryti VĮ ( - ) ir kas tokius nuostolius turi pareigą atlyginti, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme turtinė žala nebuvo perskaičiuota vadovaujantis tokiai žalai apskaičiuoti nustatytomis taisyklėmis, šiuo klausimu nebuvo renkami jokie įrodymai. Vien formalus šio klausimo sprendimas, pasak gynėjo, lėmė BPK 113 straipsnio 2 dalies pažeidimą ir neteisingą turtinės žalos priteisimą. Teisingas padarytos žalos apskaičiavimas, gynėjo teigimu, reikšmingas ir tuo, kad svetimo turto įgijimas žalos dydis yra veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, kvalifikuojantis požymis. Kasatoriaus įsitikinimu, teismas, nustatęs, kad turtinė žala padaryta, tačiau ji realiai nepaskaičiuota, o neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo tokios žalos apskaičiuoti nėra galimybių, galėjo pripažinti civilinio ieškovo teisę į ieškinio atlyginimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kaip tai numatyta BPK 115 straipsnio 2 dalyje.

483.11. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai aprašyti S. V. apeliacinio skundo argumentai, tačiau jie atmesti tik formaliai: teisėjų kolegija iš esmės sutiko su visomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei vertinimais, šių aplinkybių pats netikrino ir įrodymų tyrimo veiksmų neatliko (išskyrus specialisto Arvydo Mikeliūno apklausą), jokių savarankiškų išvadų dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių nepadarė ir taip neatliko savo pareigos patikrinti apeliacinį skundą bei jame išdėstytas aplinkybes ir pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 44 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 10 dalies reikalavimus.

493.12. Kasatorius pažymi, kad šioje byloje svarbios aplinkybės, patvirtinančios arba paneigiančios automobilių remonto faktą, kuris pirmosios instancijos teismo proceso metu įrodinėtas tik liudytojų parodymais atsisakant pasitelkti specialistus, turinčius reikalingų žinių tokiems faktams nustatyti, apeliacinės instancijos teisme, iš dalies tenkinant gynybos prašymą, buvo apklaustas specialistas Arvydas Mikeliūnas, kuris paaiškino, kad realiai nustatyti, ar buvo atlikti automobilių remonto darbai, nėra galimybių, nes nuo įvykio praėjo daug laiko. Tai, pasak gynėjo, reiškia, kad net ir specialisto pagalba teismui nepavyko ištirti, ar sąskaitose faktūrose nurodyti darbai buvo realiai atlikti.

504. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepime į nuteistojo ir jo gynėjo kasacinius skundus prašo juos atmesti.

514.1. Prokuroras, nesutikdamas su nuteistojo S. V. gynėjo kasacinio skundo argumentais dėl BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių pažeidimų ir neteisingo BK 11 straipsnio 1 dalies aiškinimo bei nusikaltimo mechanizmo atskleidimo, nurodo, jog nepriklausomai nuo to, kad ginčas tarp dviejų ūkio subjektų kilo dėl paslaugų sutarties vykdymo, jis negali būti sprendžiamas civiline tvarka, nes tyrimo metu buvo išaiškintos akivaizdžios apgaulės apraiškos, o tai apsunkino teisių atstatymo ieškinine tvarka galimybes. Teismas, prokuroro teigimu, nustatė, kad S. V. suklastojo tikrus UAB „( - )“ dokumentus, o suklastotus dokumentus pateikęs VĮ ( - ) įgaliotiems asmenims apmokėti už tariamai atliktus automobilių remonto darbus bei detales, tokiu būdu, naudodamas apgaulę, pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą VĮ ( - ) turtą – 44 236,39 Lt (12 811,74 Eur) – ir įgijo 43 949,13 Lt (12 728,54 Eur) sumą. Šiuo atveju suklastotų dokumentų panaudojimas, anot prokuroro, atskleidžia sukčiavimo mechanizmą – S. V. sąmoningai suklaidino elektrinės darbuotojus siekdamas naudos. Pasak prokuroro, jeigu klastojimo ir klastotų dokumentų panaudojimo nebūtų, tai ginčai dėl sutartinių prievolių nevykdymo išties turėtų būti sprendžiami civiline tvarka. Apgaulė yra esminis kriterijus sprendžiant sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos buvimo klausimą ir jo atribojimą nuo civilinio delikto. Taigi teismas, anot prokuroro, nepažeidė gynėjo nurodytų BK bendrosios dalies normų reikalavimų, tinkamai atskleidė ir aiškino nusikaltimo mechanizmą, pagrįstai kriminalizavo S. V. veiksmus, o pažeistas teises pagrįstai gynė naudojant griežčiausią teisinių gėrių apsaugos priemonę – baudžiamąją atsakomybę.

524.2. Atsakydamas į gynybos argumentus dėl nepritaikytos atsakomybės juridiniam asmeniui, prokuroras nurodo, kad juridinio asmens atsakomybė taikoma ne visais atvejais, pagal formuojamą praktiką juridinis asmuo atsako tada, kai įmonės akcininkai (atskiru atveju savininkas) supranta, kad įmonei atstovaujantis asmuo elgiasi netinkamai ir tokius jo veiksmus toleruoja. Šiuo atveju, anot prokuroro, tokių aplinkybių nenustatyta, todėl bylą grąžinti prokurorui nebuvo pagrindo, kita vertus, kasacinis skundas gali būti paduotas tik dėl tų klausimų, kuriuos išnagrinėjo apeliacinis teismas. Toks klausimas, prokuroro teigimu, apeliacine tvarka apskritai nebuvo sprendžiamas, todėl kasacine tvarka neturėtų būti svarstomas.

534.3. Atsakydamas į gynybos argumentus dėl atsakomybės pagal BK 222 straipsnį taikymo, prokuroras nurodo, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes S. V. pats suklastojo buhalterinius dokumentus ir pats pateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinantiems apie klastotę, nurodydamas juos įtraukti į apskaitą. Taigi jis, duodamas netinkamus nurodymus, veikė neteisėtai ir tokiu būdu prisidėjo prie apskaitos tvarkymo, todėl pats ir atsako pagal minėtą baudžiamąją normą.

544.4. Prokuroras taip pat nurodo, kad gynėjo nurodomas nuosprendžio trūkumas dėl motyvų stokos nėra esminis pažeidimas, dėl kurio jis turėtų būti naikinamas.

554.5. Nesutikdamas su gynėjo kasacinio skundo argumentais dėl šališko liudytojų parodymų vertinimo ir skirtingų liudytojų parodymuose esančių prieštaravimų nepašalinimo, prokuroras nurodo, jog dalies liudytojų parodymai įvertinti kritiškai visiškai pagrįstai, nes jų aiškinimai prieštaravo bylos faktams. Faktai, prokuroro teigimu, liudijo, kad dalis automobilių, už kurių remontą buvo pateiktos sąskaitos apmokėti, apskritai nebuvo nuvykę į UAB „( - )“ teritoriją, jokie remonto darbai jiems neatlikti, o dalį automobilių vairuotojai remontavosi patys, gavę atsargines detales ar kitokias priemones (dažus ir kt.). Tokias aplinkybes, anot prokuroro, patvirtino ne tik nukentėjusiosios pusės liudytojai – vairuotojai, bet ir rašytinai dokumentai – važtaraščiai, automobilių apžiūros aktai, todėl pastaraisiais liudytojais netikėti nebuvo jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu liudytojų G. S., K. K., R. M., S. S., A. G. ir G. S. paaiškinimai prieštarauja faktams ir jų nepatvirtina jokie kiti duomenys, todėl pagrįstai įvertinti kritiškai. Prokuroras pažymi, kad bylos duomenų vertinimas ne taip, kaip pageidauja kasatoriai, nėra klaida ar BPK pažeidimas ir pagrindas keisti nuosprendį, jei įrodymų viseto kontekste teismo išvados teisingos, specialistų ar ekspertų kvietimas į bylą taip pat tiriamuoju atveju nėra reikšmingas, kadangi kitų duomenų pakanka nuosprendžio išvadoms pagrįsti. Prokuroro vertinimu, įrodymai byloje įvertinti tinkamai ir šališkumo apraiškų priimat nuosprendį nekonstatuotina.

564.6. Atsakydamas į gynėjo nurodytus argumentus dėl netinkamai nustatyto civilinio ieškinio dydžio, prokuroras pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką civilinio ieškinio dydžio klausimas laikomas fakto nagrinėjimo, o ne teisės taikymo klausimu, todėl nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, dėl to išsamiau nepasisako.

574.7. Atsakydamas į nuteistojo S. V. kasacinio skundo argumentus dėl ultima ratio principo taikymo, prokuroras nurodo, kad byloje nustačius apgaulės apraiškas pažeistų teisių gynimas civilinėmis priemonėmis tapo apsunkintas, todėl pasirinktas kitoks būdas – gynimas baudžiamosiomis procesinėmis priemonėmis. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis iš esmės atkartoja visus apeliacinio skundo teiginius, į kuriuos apeliacinis teismas atsakė nurodydamas, jog būtent apgaulė, įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės, yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Prokuroro teigimu, šiuo atveju būtent kitos šalies suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką VĮ ( - ) apsisprendimui perduoti turtą, tokius veiksmus vertinti kaip civilinį deliktą nėra pagrindo.

584.8. Nesutikdamas su nuteistojo kasacinio skundo teiginiais, kad teismas rėmėsi vien civilinio ieškovo pateiktais įrodymais (vidaus dokumentais ir darbuotojų parodymais), tačiau nepasisakė dėl jų patikimumo ir nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų, dirbančių atitinkamai UAB „( - )“ ir VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje, parodymų, prokuroras nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai rėmėsi civilinio ieškovo liudytojų (vairuotojų) parodymais, kurie ikiteisminio bei teisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, atitinkantys ir patvirtinantys kitas bylos aplinkybes. Be to, aplinkybes apie tai, kad jokie remonto darbai automobiliams nebuvo atlikti, o dalį automobilių vairuotojai remontavosi patys, gavę atsargines detales ar kitokias priemones, pasak prokuroro, patvirtino ne tik nukentėjusiosios pusės liudytojai – vairuotojai, bet ir rašytinai dokumentai – važtaraščiai, automobilių apžiūros aktai, todėl pastaraisiais liudytojais netikėti nebuvo jokio pagrindo, o liudytojų – UAB „( - )“ darbuotojų – parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms dėl remonto darbų neatlikimo de fakto, todėl teismas nuosprendyje juos pagrįstai įvertino kritiškai ir atmetė, o suinteresuotumą pagrindė artimais darbiniais ir pažintiniais santykiais. Apeliacinis teismas, prokuroro vertinimu, pagrįstai pritarė tokiam vertinimui neįžvelgdamas jokių esminių prieštaravimų.

594.9. Atsiliepdamas į nuteistojo S. V. kasacinio skundo argumentus, susijusius su tyčios formos nustatymu, prokuroras pažymi, kad kasatorius iškraipo tam tikrus duomenis ir aplinkybes perteikia palankiai sau. Pasak prokuroro, UAB ,,( - )“ vadybininkas R. G. parodė, kad meistrai arba direktorius S. V. jam atnešdavo ranka surašytus darbų aktus ir jų pagrindu jis surašydavo defektinius aktus, darbų perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras, vidiniai ranka surašyti darbų atlikimo aktai nebuvo saugomi ir būdavo sunaikinami surašius PVM sąskaitas faktūras, jis nežino, ar realiai buvo darbai atliekami. Taigi, anot prokuroro, S. V. pateikdavo pirminę informaciją, kurios pagrindu būdavo surašomos faktūros, vadinasi, apeliacinis teismas teisingai konstatavo, kad S. V. buvo atsakingas ne už pačių PVM sąskaitų faktūrų išrašymą, o už informaciją, pateikiamą vidiniuose aktuose. Prokuroro teigimu, tik jis pats žinojo, ar toji pirminė informacija teisinga, ar ne, todėl jo veikoje yra tyčios apraiškos, nes pirminė informacija paaiškėjo esanti klaidinga (realiai remonto darbai atitinkamu laikotarpiu nebuvo atliekami, tačiau dokumentai apmokėjimui buvo pateikti už tariamai atliktus darbus).

604.10. Atsakydamas į nuteistojo kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo BK 222 straipsnio taikymo, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad S. V., teikdamas suklastotus dokumentus ir duodamas nurodymus juos įtraukti į apskaitą asmenims, nežinantiems apie klastotę ir tikrąjį sumanymą, veikė neteisėtai ir tokiu būdu prisidėjo prie apskaitos tvarkymo kaip tiesioginis vykdytojas, todėl jis pats ir atsako pagal minėtą baudžiamąją normą. Prokuroras sutinka, jog apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą, kad S. V. negali būti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu, kai yra savarankiškas buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, padarė klaidą nurodydamas, jog S. V. nuteistas už apgaulingos apskaitos tvarkymo organizavimą, nors toks kaltinimas nebuvo pareikštas, tačiau ši klaida, prokuroro vertinimu, nėra esminė ir dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

614.11. Nesutikdamas su kasatoriaus (nuteistojo) teiginiais, esą pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareikštą civilinį ieškinį, visiškai nemotyvavo tokio sprendimo, o apeliacinės instancijos teismas pripažino šį trūkumą, tačiau jo neištaisė, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paaiškino, jog pripažinus S. V. kaltę dėl sukčiavimo turtinės žalos atlyginimas savaime tampa įrodytas, nes užvaldyto turto dydis lemia turtinės žalos dydį. Taigi, anot prokuroro, teisėjų kolegija ištaisė žemesnės instancijos teismo nuosprendžio trūkumus.

624.12. Atsakydamas į nuteistojo S. V. gynėjo kasacinio skundo teiginius, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėjo formaliai ir jame išdėstytų aplinkybių nepatikrino, prokuroras pažymi, kad apeliacinė instancija neprivalo nagrinėti kiekvieno apeliacinio sakinio ar teiginio, o turi nagrinėti tik esminius argumentus, susijusius su žemesnės instancijos ginčijamu nuosprendžiu; pamini, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmos instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją ir kt.). Kasatoriaus argumentus dėl tariamo apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų nepaisymo arba formalaus nagrinėjimo prokuroras vertina kaip perteklinius ir deklaratyvius. Įvertinęs ginčijamos nutarties turinį ir apeliacinio nagrinėjimo procedūrą, prokuroras daro išvadą, kad apeliacinis procesas vyko nepažeidžiant principinių bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklių, apibrėžtų BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas atitinka BPK 326 straipsnyje numatytų sprendimų formą bei BPK 332, 304–307 straipsniuose reglamentuotą sprendimų turinį, o atliktas žemesnės instancijos sprendimo vertinimas skundo rėmuose atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

635. Civilinio ieškovo VĮ ( - ) atstovė J. J. atsiliepime į nuteistojo ir jo gynėjo kasacinius skundus prašo juos atmesti.

645.1. Civilinio ieškovo atstovės vertinimu, abiejų instancijų teismai teisingai, motyvuotai bei pagrįstai sprendė dėl S. V. ir R. L. patraukimo baudžiamojo atsakomybėn ir VĮ ( - ) patirto žalos atlyginimo. Atstovė pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog VĮ ( - ) dėl nuteistųjų S. V. ir R. L. neteisėtų veiksmų nepagrįstai sumokėjo 12 728,54 Eur į UAB „( - )“ atsiskaitomąją sąskaitą, nes 2013–2014 m. UAB „( - )“ išrašė aštuonias PVM sąskaitas faktūras už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos.

655.2. Civilinio ieškovo atstovė nurodo, kad nepagrįstas nuteistojo gynėjo kasacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išanalizuoti 2012 m. spalio 11 d. tarp VĮ ( - ) ir UAB „( - )“ sudarytą krovininių automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo sutartį Nr. PSt-160(11.67), ją vykdant dalyvavusių asmenų teises bei pareigas, nustatyti sutarties vykdymo mechanizmą ir spręsti, ar šis mechanizmas laikomas nusikaltimu, nes bylos nagrinėjimo metu šios sutarties vykdymo mechanizmas ir joje dalyvaujančių asmenų pareigos buvo išsamiai išnagrinėti. Atkreipdama dėmesį į minimoje sutartyje numatytą paslaugų užsakymo procedūrą bei cituodama sutarties 4.3, 4.5, 4.6 ir 4.9 punktų nuostatas, civilinio ieškovo atstovė tvirtina, kad UAB „( - )“, nesuderinusi su VĮ Ignalinos atomine elektrine, neturėjo teisės atlikti paraiškose nenurodytų darbų. Atstovės vertinimu, bylos nagrinėjimo metu buvo teisingai įvertinti garso įrašuose užfiksuoti R. L., kuris VĮ ( - ) generalinio direktoriaus įsakymu buvo paskirtas atsakingu už sutarties vykdymą, ir S. V. pokalbiai, iš kurių aiškiai matyti, jog nuteistieji žinojo, kad priėmimo-perdavimo aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose yra įrašyti detalės ir darbai, kurie nebuvo atlikti, tačiau, šiems asmenims savo parašais patvirtinus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad priėmimo-perdavimo aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai atlikti, VĮ ( - ) nepagrįstai apmokėjo šias PVM sąskaitas faktūras. Bylos medžiagoje esantys pokalbiai, anot civilinio ieškovo atstovės, patvirtina, kad apgaulė buvo esminė netinkamai vykdant aptariamą sutartį.

665.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis S. V. yra UAB „( - )“ direktorius ir vienintelis akcininkas, todėl natūralu, jog vykdydamas veiklą siekia kuo didesnio pelno savo bendrovei. Apeliacinės instancijos teismas, civilinio ieškovo atstovės vertinimu, pagrįstai konstatavo, kad S. V., turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas būtent savo bendrovės naudai ir interesais, panaudodamas apgaulę ir taip suklaidindamas dėl turimos tariamos teisės į turtą, įgijo jį, t. y. VĮ ( - ) nepagrįstai į UAB „( - )“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 12 728,54 Eur.

675.4. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad VĮ ( - ) į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą kreipėsi ne siekdama išvengti civilinio proceso, bet dėl to, kad atlikus vidaus tyrimą kilo pagrįstų įtarimų dėl nusikalstamų veikų padarymo. Įmonė, anot atstovės, neturėjo jokių alternatyvų savo pažeistai teisei apginti teisėsaugos institucijoms neįrodžius, jog jai buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys. Atsiliepime pažymima, kad sudarytoje sutartyje numatytos priemonės ginti VĮ ( - ) teises dėl sutarties pažeidimo galėjo būti naudojamos tik siekiant atkurti savo pažeistas teises dėl netinkamo sutarties vykdymo nesant BK numatytų veikų sudėties, t. y. įmonei neturint abejonių dėl dokumentų suklastojimo bei sukčiavimo. Atsižvelgiant į tai, kad atlikus vidaus tyrimą įmonei kilo įtarimų dėl R. L. ir S. V. neteisėtų veiksmų, vienintelis pasirinkimas buvo kreiptis į teisėsaugos institucijas.

685.5. Civilinio ieškovo atstovės manymu, teismai teisingai įvertino S. V. veiksmus kaip atitinkančius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, kurios vienas iš požymių yra turtinės prievolės išvengimas apgaule. Būtent apgaulė, įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčia nevykdyti savo prievolės, pasak atstovės, yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Iš to darytina išvada, jog esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Šiuo atveju, anot atstovės, būtent kitos šalies suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką VĮ ( - ) apsisprendimui perduoti turtą, t. y. sumokėti pinigus pagal UAB „( - )“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras už darbus, kurie nebuvo atlikti, todėl teismai teisingai konstatavo, kad S. V. veiksmus vertinti kaip civilinį deliktą nėra pagrindo.

695.6. Atsakydama į nuteistojo S. V. gynėjo kasacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas VĮ ( - ) patirtos žalos dydis, civilinio ieškovo atstovė teigia, jog teismai padarė pagrįstą išvadą, kad, pripažinus S. V. kaltę, turtinės žalos atlyginimas taip pat yra įrodytas byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais. Nepagrįstas nuteistojo gynėjo argumentas, kad VĮ ( - ) patirta žala turi būti skaičiuojama pagal grynojo pelno, nuostolio taisykles. Pasak atstovės, VĮ ( - ), gavusi PVM sąskaitas faktūras, įtraukė jas į įmonės sąnaudas, o teismui priteisus žalos atlyginimą sąnaudos atitinkamai turėjo būti sumažinamos 12 728,54 Eur. Be to, nagrinėjimo metu turėjo S. V. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bent dalis detalių buvo pateiktos VĮ ( - ), todėl mažinti įmonei priteistą sumą nėra pagrindo. Atstovė pažymi, kad teismas aktyviai dalyvavo žalos įrodinėjimo procese, dėl to civilinis ieškovas 2015 m. rugsėjo 9 d. patikslino civilinį ieškinį sumažindamas patirtos turtinės žalos dydį.

705.7. Nesutikdama su nuteistojo S. V. teiginiais, kad teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, negalėjo nustatyti objektyvios tiesos, o civilinio ieškovo pateikti įrodymai negali būti laikomi tinkamais, civilinio ieškovo atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad civilinis ieškovas yra valstybės įmonė, kuriai dėl jos veiklos specifikos yra suteiktas strateginės įmonės statusas. VĮ ( - ) – branduolinės energetikos objekto (atominės elektrinės) eksploatavimo nutraukimą vykdanti įmonė, kuriai keliami padidinti saugos reikalavimai. Įmonės teritorija yra suskirstyta į apsaugos zonas (riboto patekimo zona, saugoma zona, vidinė zona, ypač svarbi zona). Saugoma zona branduolinės energetikos objekte turi būti apjuosta tokiu fiziniu barjeru, kuris leistų užtikrinti pateikimo į saugomą zoną kontrolę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymu bei kitais teisės aktais, branduolinio objekto saugą užtikrina ne pati įmonė, bet Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ( - ) apsaugos rinktinė (toliau – ( - ) apsaugos rinktinė). Fizinę branduolinės energetikos objekto fizinę saugą reglamentuoja ir 2012 m. balandžio 4 d. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 22.3-37 patvirtinti Branduolinės saugos reikalavimai BSR-1.6.1-2012. Vykdydama šiuos reikalavimus, VĮ ( - ) yra įdiegusi fizinės saugos sistemą, kurios vienas iš elementų yra transporto priemonių bei asmenų patekimo į saugomą zoną kontrolė, vykdoma ( - ) apsaugos rinktinės. Todėl į bylą pateikti civilinio ieškovo dokumentai, iš kurių matyti krovininių automobilių judėjimas į (iš) saugomą(-os) zoną(-os), anot atstovės, pagrįstai buvo vertinami kaip objektyvūs bei patikimi įrodymai. ( - ) apsaugos rinktinė yra valstybės įmonė, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos lėšų, taigi jos veikla yra kontroliuojama išorinių institucijų (Ignalinos programos lėšų administratoriaus VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros, Energetikos ministerijos, valstybės kontrolės ir pan.), todėl į bylą pateikti dokumentai bei jų kopijos pagrįstai buvo pripažinti tinkamais įrodymais. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad VĮ ( - ) automobilių kelionės lapuose buvo fiksuojami klaidingi duomenys. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti VĮ ( - ) pateiktų dokumentų objektyvumu bei juos užfiksuotų duomenų tikslumu. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes atsiliepime daroma išvada, kad teismai tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo veiksmų bei civilinio ieškovo patirtos žalos.

716. Nuteistojo S. V. ir jo gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko kasaciniai skundai atmestini.

72Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

737. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

747.1. Kaip matyti iš paduotų kasacinių skundų turinio, dalis juose nurodytų įstatymų pažeidimų yra deklaratyvūs (nenurodyti šiuos pažeidimus pagrindžiantys teisiniai argumentai), kita dalis – argumentuojami ginčijant ir nesutinkant su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu (pavyzdžiui, dėl tikrovės neatitinkančių duomenų (ne)įrašymo į PVM sąskaitas faktūras, kitus dokumentus, liudytojų V. N., G. S., R. G. ir kt. liudytojų parodymų, specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų vertinimu ir pan.), jų pakankamumu ir patikimumu, faktinių aplinkybių nustatymu (kaip antai, dėl padarytos turtinės žalos dydžio nustatymo), o tai, kaip minėta, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Įrodymų vertinimo rezultatas, susijęs su nuosprendžio pagrįstumu, ir teismų sprendimų atitiktis ar neatitiktis faktinėms bylos aplinkybėms yra fakto, o ne teisės klausimas. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nagrinėti fakto klausimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir, kaip minėta, nustatinėti įrodytomis pripažintų ar nepripažintų bylos aplinkybių. Dėl to kasatorių teiginiai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, taip pat pateikiamu įrodymų vertinimu, bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

757.2. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl kasacinio skundo argumentai, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas (pavyzdžiui, dėl juridinio asmens atsakomybės), kasacine tvarka taip pat paliekami nenagrinėti.

76Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

778. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai, be kita ko, įgijo didelės vertės svetimą turtą. Taigi, sukčiavimas BK 182 straipsnio prasme – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-389/2013).

788.1. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu (t. y. perduoti turtą, perleisti turtinę teisę, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę ir pan.). Vadinasi, apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, jo ketinimų, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010, 2K-336/2013). Toks suklaidinimas (apgaulė) pasireiškia įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines asmens (turto savininko, valdytojo ir kt.) apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2009, 2K-538/2010). Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-589-696/2015).

798.2. Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 11 d. tarp VĮ ( - ) (pirkėja) ir UAB „( - )“ (paslaugų teikėja) buvo sudaryta krovininių automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo sutartis Nr. PSt-160(13.67), kuri 2013 m. rugsėjo 16 d. papildomu susitarimu buvo pratęsta iki 2014 m. spalio 11 d. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2014 m. spalio 9 d. UAB „( - )“ direktorius S. V., žinodamas, kad pagal minėtą sutartį dalis darbų nebuvo atlikti (ir prekės neperduotos), pasirašė dėl jų defektinius aktus, taip pat apmokėjimo pagrindą sudarančius atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, patvirtinančius, kad juose nurodyti darbai pagal VĮ ( - ) pateiktas paraiškas atlikti, ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus kartu su žinomai suklastotomis PVM sąskaitomis faktūromis pateikė VĮ ( - ) įgaliotiems asmenims apmokėti už tariamai atliktus automobilių remonto darbus ir detales. Dėl šių veiksmų suklaidinta VĮ ( - ) sumokėjo UAB „( - )“ 12 728,54 Eur (dėl likusios sumos – 12 811,74 Eur – pagal UAB „( - )“ pateiktus dokumentus mokėjimas buvo sustabdytas kilus įtarimui dėl neteisėtų S. V. veiksmų) už tariamai atliktus automobilių remonto darbus ir detales ir taip neteko didelės vertės turto (pinigų), o kaltininkas S. V. (vienintelis UAB „( - )“ akcininkas, taip pat ir direktorius) neteisėtai jį pavertė trečiojo asmens – UAB „( - )“ – nuosavybe. Taigi apgaulės mechanizmas, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, yra nustatytas, paaiškinta, kaip ir prieš ką konkrečiu atveju reiškėsi apgaulė, ir tai, kad ji buvo esminė.

808.3. Nustatytos aplinkybės taip pat paneigia nuteistojo S. V. kasacinio skundo argumentą, neva jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios sukčiauti. S. V., perduodamas atsiskaitymui žinomai suklastotus dokumentus – defektinius aktus, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras dėl UAB „( - )“ tariamai atliktų darbų ir perduotų automobilių detalių VĮ ( - ) atsakingiems asmenims, suprato, kad šių dokumentų pagrindu VĮ ( - ), vykdydama tarp šalių sudarytą sutartį, apmokės ir iš dalies apmokėjo juose nurodytas pinigų sumas, numatė, kad dėl šių veiksmų VĮ ( - ) praras, o UAB „( - )“ be pagrindo įgis svetimą didelės vertės turtą, ir norėjo taip veikti. Padarytų veiksmų kartotinis pobūdis ir turinys leidžia spręsti, kad S. V., atlikdamas aukščiau aptartus veiksmus, veikė sąmoningai, siekdamas nusikalstamos veikos padarinių. Abejonių nekyla, kad nuteistasis suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Taigi teismų išvada, kad S. V. veikė tiesiogine tyčia, yra pagrįsta, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu tai, kad dėl šios veikos padarymo tik jis vienas pripažintas kaltu, S. V. teisinės padėties nesunkina. Be to, pažymėtina ir tai, jog kasacinė praktika formuojama ta linkme, kad neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas arba tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, tikėtina, dalyvavusiems nusikalstamoje veikoje, priešingai nei mano nuteistojo gynėjas, savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2004, 2K-205/2009, 2K-575/2011).

818.4. Nepagrįsti kasatorių teiginiai, esą byloje buvo netinkamai išspręstas klausimas dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje tinkamai konstatuota, kad nagrinėjamu atveju suklaidinimas pateikiant VĮ ( - ) apmokėti suklastotus dokumentus (apgaulė) turėjo lemiamą įtaką šio juridinio asmens apsisprendimui perduoti turtą, t. y. sumokėti pinigus UAB „( - )“. Kaip prieš tai buvo minėta, apgaulės panaudojimas siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą (ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti) yra esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų bei civilinės teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Baudžiamajai atsakomybei būtina, kad sutarties nevykdymas būtų susijęs su apgaulės panaudojimu, sudarant ar vykdant sutartį, dėl kurios kitai sutarties šaliai padaroma žala, o dėl apgaulės esmingai pasunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Pateikdamas suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus įrašydamas netikrus duomenis, kaltininkas ne tik suklaidina turto savininką ar valdytoją, iš esmės paveikdamas asmens apsisprendimą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be kriminalinės justicijos įsikišimo. Būtent tai jo padarytą veiką ir daro nusikalstama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-514/2014).

82Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

839. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad S. V., kaip UAB „( - )“ vadovas, nėra tinkamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektas; be to, anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenustatė ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos (BK 222 straipsnio 1 dalis) subjektyviojo požymio – tyčios rūšies (t. y. ar veika buvo padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia).

8410. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

8510.1. Buhalterinės apskaitos tvarkymas yra procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai, siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.).

8610.2. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/ 2013 ir kt.). Taip pat kaip nusikaltimo vykdytojo vertinami įmonės vadovo veiksmai, kai jis sąmoningai teikia apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dokumentus, kurie neparodo realiai įvykusių operacijų (t. y. žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus), tam, kad apskaitą tvarkantis asmuo juos įtrauktų į apskaitą.

8710.3. Byloje nustatyta, kad UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkė vyr. finansininkė B. V. B., pirminius apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) pagal bendrovės direktoriaus S. V. pateiktus duomenis rengė (išrašė) vadybininkai R. G. ir R. M.. Vadinasi, buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas (vyr. finansininkė), taip pat ir pirminius apskaitos dokumentus pagal bendrovės direktoriaus S. V. pateiktus duomenis rengę (išrašę) asmenys, nėra atsakingi už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, teikiamų įtraukti į apskaitą, turinį. Dėl to, vertindami nustatytas aplinkybes, teismai pagrįstai S. V. pripažino nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu, nes, kaip prieš tai buvo minėta, įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą arba kai jis, kaip kad nagrinėjamu atveju, sąmoningai teikia (neteikia visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų) apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad šis juos įtrauktų į apskaitą. Tokia situacija vertinama kaip tarpinis vykdymas, o įmonės vadovas, kaip prieš tai minėta, laikomas šio nusikaltimo vykdytoju. Ir nors kasatorių skunduose išdėstyta kritika dėl apeliacinės instancijos teismo teiginio, esą S. V. nuteistas už apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimą, yra pagrįsta, tačiau nepaisant nurodyto netikslumo nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo pripažinti, jog dėl to buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, dėl kurio skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta. Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad S. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtis dėl to nepasikeitė: jis nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai šioje byloje nustatyti remiantis specialistės išvada, taip pat specialistės Romualdos Petrauskienės, atlikusios UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, paaiškinimais.

8810.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, konstatuodami, kad S. V. veikė tyčia, teisinės klaidos nepadarė. Ir nors, kaip pagrįstai nurodo kasatoriai, teismų sprendimuose nėra expressis verbis įvardyta, kad kasatorius veikė tiesiogine tyčia (kaip prieš tai minėta, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės), tačiau iš procesiniuose teismų sprendimuose nustatytų bylos aplinkybių apie tai galima spręsti. Nevienkartinis, taip pat gana ilgą laiką besitęsiantis (nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2014 m. spalio 9 d.) tikrovės neatitinkančių duomenų sąmoningas teikimas pirminius apskaitos dokumentus rengiantiems asmenims (t. y. šių dokumentų klastojimas apie tai jų rengėjams nežinant), taip pat šių, žinomai suklastotų tikrų buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimas buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dėl jų įtraukimo į UAB „( - ) buhalterinę apskaitą, rodo, kad S. V. suvokė, jog taip bus iškraipyta bendrovės buhalterinė apskaita, ir to norėjo, nes tik taip, apgaule, bendrovės naudai jis galėjo įgyti ir įgijo didelės vertės svetimą – VĮ ( - ) – turtą (pinigus). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.).

8910.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius S. V. pagrįstai pripažintas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu, baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

90Dėl įrodymų vertinimo ir kitų kasaciniuose skunduose nurodytų procesinių pažeidimų

9111. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

9211.1. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti teismų sprendimus, neturi. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek nuteistąjį S. V. teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus (liudytojų T. L., Č. P., G. S., A. P., I. S., G. S., K. K., A. M., S. S. ir A. G. parodymus, 2015 m. gegužės 14 d. specialisto išvadą Nr. 5-5/32, taip pat kaltinamųjų parodymus, specialistės paaiškinimą, kitus įrodymus), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 301, 305 straipsnio reikalavimų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

9311.2. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus (taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto specialisto Arvydo Mikeliūno paaiškinimus), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, o nuteistojo S. V. padarytos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

9411.3. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-746/2016). Kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys rodo, kad į esminius apeliacinių skundų argumentus yra atsakyta, BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimai esmingai nepažeisti. Kartu teisėjų kolegija sutinka su kasaciniuose skunduose nurodytais tam tikrais proceso pažeidimais, padarytais surašant apeliacinės instancijos teismo nutartį (pavyzdžiui, dėl motyvacijos stokos, netikslumų ir pan.), tačiau nustatytų pažeidimų vien dėl jų formalaus pobūdžio teisėjų kolegija nevertina kaip esminių, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti teismų sprendimus.

9512. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, naikinti, kaip kad prašo kasatoriai, abiejų instancijų teismų sprendimus ir nuteistajam S. V. nutraukti bylą nėra pagrindo.

96Dėl civilinio ieškinio

9713. Baudžiamosiose bylose civilinis ieškinys reiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina ir tai, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

98Byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo S. V. tyčinių nusikalstamų veiksmų – sukčiavimo – VĮ ( - ) buvo padaryta 12 728,54 Eur turtinė žala. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismai sprendė ir apie civilinės atsakomybės sąlygų buvimą S. V. veiksmuose (neteisėti nuteistojo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys). Vadinasi, teismai, nusprendę, kad nusikaltimu padarytą turtinę žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, konkrečiu atveju – nuteistasis S. V., teisingai išsprendė nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimą ir BPK X skyriuje reglamentuojamų teisės normų reikalavimų dėl žalos atlyginimo pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje nepažeidė.

99Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

100Nuteistojo S. V. ir jo gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu S. V.... 4. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. L., tačiau dėl jo kasacinių... 6. Teisėjų kolegija... 7. 1. S. V. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „( - )“ direktoriumi,... 8. 2013 m. sausio 29 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą 2013... 9. 2013 m. kovo 1 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą 2013 m.... 10. 2013 m. kovo 1 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą 2013 m.... 11. 2013 m. rugpjūčio 30 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą... 12. 2014 m. balandžio 28 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą... 13. 2014 m. gegužės 30 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą... 14. 2014 m. rugpjūčio 20 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą... 15. 2014 m. rugsėjo 24 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą 2014... 16. 2014 m. spalio 9 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą 2014 m.... 17. 2014 m. gegužės 16 d. tyčia savo parašu patvirtino žinomai suklastotą... 18. S. V. taip pat nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „( - )“ direktoriumi,... 19. 2013 m. sausio 29 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus UAB... 20. 2013 m. kovo 1 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus UAB „(... 21. 2013 m. kovo 1 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus UAB „(... 22. 2013 m. rugpjūčio 30 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus... 23. 2014 m. balandžio 28 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus... 24. 2014 m. gegužės 30 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus UAB... 25. 2014 m. rugpjūčio 20 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus... 26. 2014 m. rugsėjo 24 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus UAB... 27. 2014 m. spalio 9 d. savo parašu patvirtino žinomai suklastotus tikrus UAB... 28. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo panaikinti Utenos rajono... 29. 2.1. Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. 2.2. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nesivadovavo Lietuvos... 31. 2.3. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nuosprendyje nesistengė... 32. 2.4. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nuteistasis S.... 33. 2.5. Nuteistasis S. V. nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas išvis... 34. 2.6. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kasatorius... 35. 2.7. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 36. 2.8. Kasatorius taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tenkino... 37. 3. Kasaciniu skundu nuteistojo S. V. gynėjas advokatas Valdemaras Bužinskas... 38. 3.1. Kasacinis skundas paduotas BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų... 39. 3.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje ginčas tarp UAB „( -... 40. 3.3. Gynėjo teigimu, byloje nebuvo įvertinta R. L., kuris buvo kaltintas ir... 41. 3.4. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, jog S. V. tyčiai nustatyti... 42. 3.5. Kasatorius taip pat teigia, kad vertinant baudžiamosios bylos aplinkybes... 43. 3.6. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad S. V. veikė juridinio asmens... 44. 3.7. Nesutikdamas su S. V. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį,... 45. 3.8. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Buhalterinės apskaitos... 46. 3.9. Cituojant BPK 20 straipsnio nuostatas bei aptariant teismų praktikos... 47. 3.10. Nesutikdamas su byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimu,... 48. 3.11. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamoje apeliacinės... 49. 3.12. Kasatorius pažymi, kad šioje byloje svarbios aplinkybės,... 50. 4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 51. 4.1. Prokuroras, nesutikdamas su nuteistojo S. V. gynėjo kasacinio skundo... 52. 4.2. Atsakydamas į gynybos argumentus dėl nepritaikytos atsakomybės... 53. 4.3. Atsakydamas į gynybos argumentus dėl atsakomybės pagal BK 222... 54. 4.4. Prokuroras taip pat nurodo, kad gynėjo nurodomas nuosprendžio trūkumas... 55. 4.5. Nesutikdamas su gynėjo kasacinio skundo argumentais dėl šališko... 56. 4.6. Atsakydamas į gynėjo nurodytus argumentus dėl netinkamai nustatyto... 57. 4.7. Atsakydamas į nuteistojo S. V. kasacinio skundo argumentus dėl ultima... 58. 4.8. Nesutikdamas su nuteistojo kasacinio skundo teiginiais, kad teismas... 59. 4.9. Atsiliepdamas į nuteistojo S. V. kasacinio skundo argumentus, susijusius... 60. 4.10. Atsakydamas į nuteistojo kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo BK... 61. 4.11. Nesutikdamas su kasatoriaus (nuteistojo) teiginiais, esą pirmosios... 62. 4.12. Atsakydamas į nuteistojo S. V. gynėjo kasacinio skundo teiginius, kad... 63. 5. Civilinio ieškovo VĮ ( - ) atstovė J. J. atsiliepime į nuteistojo ir jo... 64. 5.1. Civilinio ieškovo atstovės vertinimu, abiejų instancijų teismai... 65. 5.2. Civilinio ieškovo atstovė nurodo, kad nepagrįstas nuteistojo gynėjo... 66. 5.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis S. V. yra UAB... 67. 5.4. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad VĮ ( - ) į Finansinių nusikaltimų... 68. 5.5. Civilinio ieškovo atstovės manymu, teismai teisingai įvertino S. V.... 69. 5.6. Atsakydama į nuteistojo S. V. gynėjo kasacinio skundo argumentus,... 70. 5.7. Nesutikdama su nuteistojo S. V. teiginiais, kad teismas, ištyręs byloje... 71. 6. Nuteistojo S. V. ir jo gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko kasaciniai... 72. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų... 73. 7. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus... 74. 7.1. Kaip matyti iš paduotų kasacinių skundų turinio, dalis juose nurodytų... 75. 7.2. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį... 76. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo ... 77. 8. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų... 78. 8.1. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo... 79. 8.2. Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 11 d. tarp VĮ ( - ) (pirkėja) ir... 80. 8.3. Nustatytos aplinkybės taip pat paneigia nuteistojo S. V. kasacinio skundo... 81. 8.4. Nepagrįsti kasatorių teiginiai, esą byloje buvo netinkamai išspręstas... 82. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo ... 83. 9. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad S. V., kaip UAB „( - )“ vadovas,... 84. 10. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai... 85. 10.1. Buhalterinės apskaitos tvarkymas yra procesas, kurio metu atliekami... 86. 10.2. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius... 87. 10.3. Byloje nustatyta, kad UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkė vyr.... 88. 10.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, konstatuodami, kad S. V. veikė... 89. 10.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja,... 90. Dėl įrodymų vertinimo ir kitų kasaciniuose skunduose nurodytų procesinių... 91. 11. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5... 92. 11.1. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina,... 93. 11.2. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio... 94. 11.3. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma... 95. 12. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad,... 96. Dėl civilinio ieškinio... 97. 13. Baudžiamosiose bylose civilinis ieškinys reiškiamas dėl kaltininko... 98. Byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo S. V. tyčinių nusikalstamų veiksmų... 99. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 100. Nuteistojo S. V. ir jo gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko kasacinį skundą...