Byla e2-714-871/2017

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,

2sekretoriaujant Robertai Mikonytei,

3dalyvaujant ieškovo VĮ „Visagino energija“ atstovui Virginijui A. B.,

4atsakovų E. K. ir A. K., trečiojo asmens R. K. atstovui pagal pavedimą Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos pirmininkui P. M.,

5atsakovo VĮ Registrų centro įgaliotam atstovui B. J.,

6išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM atstovams R. K., L. B.,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VĮ „Visagino energija“ patikslintą ieškinį atsakovams E. K. ir A. K., VĮ Registrų centrui, dėl skolos priteisimo ir Deklaracijos dalies apie statybos užbaigimą panaikinimo, trečiasis asmuo byloje R. K., išvadą teikiančios institucijos: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM, ir pagal ieškovo R. K. patikslintą ieškinį dėl sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui VĮ „Visagino energija“, tretieji asmenys A. K., E. K., atstovaujami Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos, išvadą teikiančios institucijos: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė metrologijos inspekcija, ir

Nustatė

8

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas VĮ „Visagino energija“ 2016-01-27 kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų E. K. ir A. K. lygiomis dalimis 9 249,46 EUR skolą, 839,70 EUR delspinigių, 8,05 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2016-10-05 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo 1) panaikinti 2012-03-23 pateiktos Nekilnojamojo turto registrui atsakovo A. K. 2012-03-22 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą dalį, kuria pakeistas atsakovams priklausančių patalpų šildymo būdas iš centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų į vietinį centrinį šildymą; 2) įpareigoti atsakovą Registrų centrą atlikti pakeitimus Nekilnojamojo turto kadastre – panaikinti punkte 2.1. įrašą „vietinis centrinis šildymas“ ir jį pakeisti įrašu „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų; 3) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų E. K. ir A. K. ieškovo naudai 9249,46 EUR skolos už suteiktas paslaugas nuo 2010-10-01 iki 2015-10-31, 839,70 EUR delspinigių; 8,05 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Patikslintu ieškiniu nurodoma, kad atsakovams pagal 2005-03-04 paveldėjimo teisės liudijimą po ½ dalį priklauso negyvenamosios patalpos – parduotuvė adresu Parko g. 21, Visagine. Ieškovas nuo 2003-01-01 Visagino savivaldybėje yra centralizuotos šilumos energijos, karšto vandens, geriamojo vandens tiekėjas bei teikia buitinių nuotekų šalinimo paslaugą, ieškovas nuo 2003-01-01 iki 2010-10-31 tiekė elektros energiją. Su atsakovų atstovu R. K., veikusiu pagal įgaliojimą, 2005-08-25 sudaryta šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartis ir geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu ieškovas tiekė atsakovų patalpoms, elektros ir šilumos energiją, karštą ir šaltą vandenį bei šalino ir tvarkė nuotekas. Atsakovai tinkamai ir laiku neatsiskaitė už pateiktą energiją ir kitas suteiktas paslaugas. Atsakovai skolingi 9249,46 EUR už parduotus energijos išteklius ir suteiktas paslaugas nuo 2010-10-01 iki 2015-10-31 bei 839,70 EUR delspinigių priskaičiuotų už pavėluotus mokėjimus pagal sutarčių 22 ir 15 punktus. Atsakovas VĮ Registrų centrui pateikė 2012-03-22 Deklaracijoje apie statybos užbaigimą klaidingą informaciją, todėl ta deklaracijos dalis, kuria keičiamas patalpų šildymo būdas turi būti panaikinta. VĮ Registrų centras pagal atsakovo 2012-03-23 pateiktą prašymą atliko patalpų Parko g. 21-16, Visagine šildymo būdo pakeitimą iš „centrinis šildymas“ į „vietinis centrinis šildymas“. Atsakovas, norėdamas pakeisti savo patalpų šildymo būdą, neatliko teisinių veiksmų numatytų Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108 punkte. Atsakovas pateikdamas prašymą Nekilnojamojo turto registre atlikti pakeitimus, kadastro tvarkytojui pateikė klaidingus duomenis, o kadastro tvarkytojas atlikdamas pakeitimus šių duomenų nepatikrino, todėl kadastro tvarkytojas įpareigotinas panaikinti klaidingus įrašus Nekilnojamojo turto registre. Atsakovai nepagrįstai teigia, jog patalpoms adresu Parko g. 21-16, Visagine, nebuvo tiekiama šiluma. Atsakovams priklausančios komercinės patalpos yra daugiabučio gyvenamojo namo cokoliniame aukšte, daugiabučiam namui šiluma tiekiama centralizuotai. Atsakovai šiose patalpose savavališkai išmontavo šildymo įrenginius, neturėdami tam išduotų leidimų bei be techninių sprendimų. Ieškinys pareikštas tinkamiems atsakovams ir nėra pagrindo byloje keisti atsakovų. Ginčijamos patalpos palikėjai A. K. priklausė tik nuo 2001-01-04, todėl atsakovai negalėjo iki to atlikti šilumos įrenginių atjungimo. Atsakovai pateikė 2010-10-01 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurioje nurodyta, kad atsakovams priklausančiose patalpose 2005 m. atlikti esančios bendrosios namo inžinierinės (šildymo) sistemos dalies atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai ir šiose patalpose įrengtas vietinis elektrinis šildymas. 2012-03-22 deklaracija užregistruota Nekilnojamojo turto registre, bet iš jos neaišku, koks buvo atliktos rekonstrukcijos mastas, nes nepateiktas statybą leidžiantis dokumentas bei statinio projektas. Iki atjungimo fakto įteisinimo teisiškai patalpų šilumos vartojimo įrenginiai nelaikomi atjungtais, o šių patalpų savininkas laikomas šilumos vartotoju Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio prasme. Teigti, kad faktiškai išmontavus šilumos prietaisus ginčo patalpoje, ginčo patalpos tapo nešildomos, o tretieji asmenys nustojo būti šilumos vartotojais Šilumos ūkio įstatymo 21 str. prasme, nėra pagrindo. Visagino savivaldybės administracija iki 2012-03-22 nėra išdavusi rašytinio pritarimo dėl šildymo būdo pakeitimo. UAB „Visagino būstas“ neturi patalpoms Parko g. 21-16, Visagine šilumos ir karšto vandens sistemos aprašo ar paprasto projekto dėl šildymo sistemos rekonstrukcijos, namo savininkai nėra priėmę sprendimo dėl vietinio šildymo įrengimo negyvenamosiose patalpose. Kadangi atsakovai negavo rašytinio pritarimo iš Visagino savivaldybės administracijos dėl šilumos įrenginių atjungimo ginčo patalpose nei nepranešė apie tai šilumos tiekėjui, todėl atsakovų patalpose šildymo įrenginiai de iure nėra atjungti nuo centralizuoto šildymo ir jie privalo mokėti už šilumos energiją. Tai patvirtina Valstybinės energetikos inspekcijos 2011-09-05 sprendimas, kuriuo atmestas atsakovų skundas. Tai, kad atsakovų patalpos nėra teisiškai atjungtos nuo centralizuoto šildymo patvirtina atsakovo Aurimo karklelio prašymas dėl šildomų patalpų ploto sumažinimo 4 nešildomoms patalpoms. Šilumos tiekimo sutarties galiojimą ir po 2007-04-28 patvirtina tai, kad atsakovai atliko mokėjimus ieškovui, paskutiniai mokėjimai atlikti 2012-12-27 ir 2013-03-29. Name taikomas šilumos apskaitos schemą atitinkantis 1 metodo B variantas: pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o šilumos kiekis karštam vandeniui ir jo cirkuliacijai nustatomas pagal šilumos prieš karšto vandens ruošimo įrenginius nuosekliai įrengto atsikaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Pastate suvartotas šilumos kiekis šildymui nustatomas iš viso pastate suvartoto šilumos kiekio, nustatyto pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, atėmus šilumos kiekį, nustatytą pagal šilumos prieš karšto vandens ruošimo įrenginius nuosekliai įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, nustatomi faktiniai suvartoti šilumos kiekiai atskirai šildymui ir karštam vandeniui bei jo cirkuliacijai. Pastate visa šildymui suvartota šiluma šildymui paskirstoma 886,68 kv. m naudingojo ploto (šildomo ploto), tame skaičiuje atsakovų naudingas plotas šilumos paskirstymui sudaro 175,02 kv. m.
  3. Atsakovai E. K. ir A. K. 2016-03-02 atsiliepimu į pradinį ieškinį, trečiasis asmuo R. K. 2016-06-17 atsiliepimu į pradinį ieškinį, atsakovai E. K. ir A. K., trečiasis asmuo R. K. 2016-10-25 atsiliepimu į ieškinio dėl įsiskolinimo už šildymą priteisimo papildymą nauju reikalavimu panaikinti deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą ir Registro duomenų pakeitimo panaikinimą prašo ieškinį atmesti, o naujus ieškinio reikalavimus dėl 2012 m. deklaracijos panaikinimo ir VĮ Registrų centras sprendimo ginčo patalpų duomenų pakeitimo panaikinimo palikti nenagrinėtus arba bylą dėl jų nutraukti. Atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad 1995 m. atsakovų patalpose buvo pakeistas patalpų šildymo būdas, atjungiant jas nuo centralizuoto šildymo ir įrengiant vietinį šildymą elektra. Kai atsakovai 2005-03-04 paveldėjo patalpos pagal paveldėjimo liudijimą Nr. 1093, tuo metu centralizuoto šildymo įrenginių, kuriais ieškovas tiekė šilumos energiją, patalpose nebuvo. Atsakovų patalpos turi atskirą elektros įvadą, kuris aprūpina jas elektra elektriniams šildytuvams. Nuo 1995 m. į ginčo patalpas ieškovas netiekia centralizuotos šilumos energijos ir neteikia jokių šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugų, o už nesuteiktas paslaugas vartotojas turi teisę nemokėti. Visi šie paprastojo remonto darbai, atlikti apie 1995 m., buvo deklaruoti 2010 m. spalį, kadastruoti 2012 m. vasarį ir užregistruoti „Registrų centre“, tuo teisiškai įregistruojant pareiškėjų patalpų šildymo būdo keitimą atliekant paprastojo remonto darbus. Pirma, šalių ginčas yra kilęs iš ieškovo ir atsakovų 2005-08-25 šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutarties Nr. 12 SĮ-(4.7)-223, kurią pasirašė R. K., kuris ginčo sutartyse yra nurodytas sutarties šalimi, abonentu, vartotoju. Todėl ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams, nes jie nėra ieškovo sudarytos sutarties šalys (vartotojai). Antra, šią sutartį R. K. pasirašė pagal įgaliojimą, kurį atsakovai buvo suteikę R. K. tik atlikti veiksmus, susijusius su ginčo patalpų paveldėjimu, tačiau nebuvo įgalioję R. K. sudaryti vartojimo sutartis atsakovų vardu. R. K., kaip patalpų valdytojas pagal panaudos sutartį, turėjo teisę tokį sandorį sudaryti savo vardu. Atsakovai tvirtina, kad ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams. Nors panaudos sutartis buvo įregistruota 2016 m. spalį, šia sutartimi galima pasinaudoti prieš ieškovą, kuris, sudarydamas ginčo šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį su R. K. žinojo, kad šis asmuo teisėtais pagrindais valdo ginčo patalpas. Trečia, nors šiuo ieškiniu ieškovas prašo atlyginti skolą, tačiau iš tikro ieškovas prašo atlyginti žalą, nes į atsakovo patalpas centralizuota šilumos energija nebuvo tiekiama. Ketvirta, ginčo sutartis formaliai nustojo galioti, nes nuo 2005-08-25 keitėsi šilumos paskirstymo ir kainų nustatymo metodikos ir sutartis nustojo formaliai galioti ne vėliau kaip 2007-04-28. Penkta, sandoris yra apsimestinis, nes jis apskritai negalėjo būti sudarytas, kadangi ginčo patalpos nuo 1995 m. buvo atjungtos nuo centralizuoto šildymo. R. K. sutartį pasirašė tik dėl ieškovo spaudimo ir atsisakymo įjungti elektrą, kol nebus sudaryta šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nors R. K., jo paties teigimu, žinojo, jog sutarties sudarymo metu ginčo patalpos nebuvo ir negalėjo būti centralizuotai šildomos, nes buvo atjungtos nuo centralizuotos šilumos energijos tiekimo tinklų. Šešta, atsakovo butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų. Nors patalpų šildymo būdas buvo pakeistas 1995 metais, tačiau jei šis šildymo būdo pakeitimas būtų laikomas neteisėtu (nors šiuo metu tokių įrodymų byloje nėra), atsakovas tvirtina, kad teisėtai ir laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų įteisino savo buto šildymo būdą 2010 m. spalį, laikydamasis 2010 m. liepos 2 d. redakcijos Statybos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą (įstatymo 28 str.), kurios įsigaliojo 2010-10-01, nes ginčo teisiniam santykiui spręsti turi būti taikomos Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatos, įsigaliojusios 2010-10-01, nors šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo paprastojo remonto darbai buvo atlikti anksčiau. Atsakovo buto šildymo būdo pakeitimas šiuo metu yra oficialiai įregistruotas VĮ „Registrų centras“ pagal 2010.10.05 užpildytą deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą. Deklaracija nėra užginčyta teismine tvarka, todėl yra galiojanti ir teisėta. Atsakovas yra teisėtai nutraukęs šilumos vartojimo sutartis ne tik konkliudentiniais pagrindais 1995 metais, bet ir formaliai, 2012 m. įregistravęs VĮ „Registrų centras“ 2010 m. spalį deklaruotą šildymo būdo pakeitimą iš centralizuoto į vietinį centrinį (elektra ir dujomis). Atsakovo buto atjungimas nuo centralizuoto šildymo įvyko 2010-10-02 deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu, kuri yra įregistruota viešame registre. Nei deklaracija, nei viešo registro įrašas nėra panaikinti. Septinta, ieškovo atliktas šilumos energijos ir karšto vandens paskirstymas atsakovo name buvo atliktas neteisėtai. Ieškovas visada buvo karšto vandens tiekėju, o atsakovo name visada turėjo būti taikomas 1-asis kašto vandens ruošimo būdas, kai karštą vandenį kaip galutinį produktą tiekia vienas tiekėjas – VĮ „Visagino energija“. Aštunta, šilumos tiekėjas neturėjo teisės atsakovui skaičiuoti ir karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio, tačiau tai darė pagal prašomą pripažinti nutraukta nesąžiningą šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį. Atsakovas nesutinka su ieškovės jam priskaičiuotais ir ieškovės nuožiūra paskirstytais mokesčiais už karšto vandens cirkuliaciją, nes ieškovė tai atliko pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Atsakovui buvo nepagrįstai skaičiuojamas karšto vandens cirkuliacijos mokestis, nors į atsakovo butą karštas vanduo nebuvo tiekiamas ginčo laikotarpiu. Devinta, ieškovas netinkamai vykdė savo prievolę apskaityti ir paskirstyti atsakovo name suvartotą centralizuotą šilumą. Ginčo laikotarpiu centralizuota šilumą atsakovo name buvo skirstoma tik pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės (toliau – Komisija) patvirtintą 4-ą metodą, nors turėjo būti kartu taikomas ir 5-as metodas. Ieškovas netinkamai skirstė šilumą pagal šią metodiką, nes dalį šilumos energijos priskyrė ir atsakovo patalpoms, kurios buvo šildomas vietiniu būdu. Komisijos 4-a metodika yra skirta namams, kurių visi butai ir visos bendro naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai. Atsakovo patalpos yra šildomas vietiniu būdu nuo 1995 metų. Tokiais atvejais ieškovas turėjo kitaip taikyti įvairius paskirstymo metodus atsakovų patalpoms, nepriskiriant atsakovų patalpoms centralizuotos šilumos dalies. Visa name suvartota centralizuota šilumos energija turėjo būti paskirstyta tik tarp butų, kurie šildomi centralizuotai. Dešimta, ieškovė nepagristai ir neteisėtai apskaičiavo atsakovo buto ir namo bendro naudojimo patalpoms skirtą centralizuotos šilumos kiekį, kuris yra nepagristas, nes nei atsakovo butas, nei bendro naudojimo patalpos nėra šildomos centralizuotai.
  4. Valstybinė energetikos inspekcija 2016-06-14 pateikė išvadą, kuria prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant, nes šioje byloje nėra inspekcijos kompetencijos klausimų.
  5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016-06-15 pateikė išvadą. Nurodė, kad Pagal byloje pateiktą informaciją (2015 m. rugpjūčio 6 d. Apskaitos prietaisų plombavimo aktą Nr. (4.29)134 AD-2104), Pastate įrengti du atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai: pagal vieno šilumos skaitiklio rodmenis nustatomas visas Pastate suvartotas šilumos energijos kiekis, o pagal kito – šilumos energijos kiekis karštam vandeniui. Išanalizavus pateiktą informaciją apie Pastato šildymo sistemą ir Pastate įrengtus šilumos energijos apskaitos prietaisus darytina išvada, kad Pastate suvartotam šilumos kiekiui paskirstyti pagrįstai taikomas Metodo Nr. 1 B variantas. Papildomai paaiškino, kad Atsakovų minimas Metodas Nr. 4 taikomas tais atvejais, kai visas pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis (Taisyklių 29.2.4 papunktis, Metodo Nr. 4 1.2. papunktis). Kaip jau buvo minėta ankščiau, jeigu pastate yra nuo bendros šildymo sistemos atjungtų butų ir (ar) patalpų, šilumai paskirstyti kartu su Metodu Nr. 1 taikomas Metodas Nr. 5. Metodo Nr. 5 1.4 papunktyje numatyta, kad šis paskirstymo metodas gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu (išskyrus Komisijos rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus, kuriuose numatyta šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms nustatymo tvarka) ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kuriuo nustatomas (išmatuotas ar apskaičiuotas) šilumos kiekis pastato šildymui, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Kaip matyti iš išdėstyto teisinio reglamentavimo, Metodo Nr. 5 nuostatos gali būti taikomos šilumai paskirstyti pastate tik tais atvejais, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu. Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas turi teisę atjungti butą ar kitą patalpą nuo centralizuotos šildymo sistemos, tačiau šią teisę gali įgyvendinti tik nustatyta tvarka ir nepažeisdamas pastato savininko arba daugiabučio gyvenamojo namo kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų, o nustatytos tvarkos nesilaikymas sukelia atitinkamus padarinius – buto ar kitų patalpų savininkas išlieka pastato šildymo sistemos tiekiamos šilumos vartotoju tol, kol atjungimo veiksmų neatlieka tinkamai. tuo atveju, kai vartotojo butas ar patalpa yra teisėtai atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, vartotojas už buto ar patalpos šildymo paslaugas nemoka, tačiau jam kyla pareiga apmokėti už šiam vartotojui priskirtą šilumos kiekio dalį, tenkančią pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Tuo atveju, kai vartotojo butas ar patalpa nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtas neteisėtai, kaip jau buvo minėta, buto ar kitų patalpų savininkas išlieka pastato šildymo sistemos tiekiamos šilumos vartotoju ir privalo mokėti mokesčius tiek už buto ar kitų patalpų šildymą, tiek už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Komisija, išanalizavusi byloje pateiktą informaciją, atsižvelgdama į ankščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, paaiškina, kad išvada dėl Metodo Nr. 5 taikymo Pastate pagrįstumo priklauso nuo to, ar Patalpos nuo Pastato šildymo sistemos atjungtos teisėtai: jei Patalpos yra teisėtai atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, Atsakovai turi pareigą apmokėti tik už šilumos kiekio dalį bendrosioms reikmėms, apskaičiuotą taikant Metodą Nr. 1 ir Metodą Nr. 5, o tuo atveju, jei Patalpos yra neteisėtai atjungtos nuo Pastato bendros šildymo sistemos, Atsakovai turi pareigą apmokėti ne tik šilumos kieko dalį bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, bet ir šilumos kiekį, priskirtą Patalpoms šildyti, apskaičiuotą pagal Metodą Nr. 1. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad kaip matyti iš Ieškovo pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos už laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 m. spalio mėnesio, Atsakovams mokėjimas už cirkuliaciją buvo priskirtas vieną kartą – 2005 m. rugpjūčio mėnesį. Vėlesniais laikotarpiais mokėjimai už cirkuliaciją Atsakovams skaičiuojami nebuvo.
  6. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016-06-17 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovai pripažįsta, kad statybos darbai buvo atlikti 1995 m. galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai, kad atsakovų galimai savavališkai atliktas atjungimas nuo centralizuoto šildymo, nesilaikant tuo metu galiojusių teisės normų reikalavimų įrodo kiti byloje esantys dokumentai. Šį faktą patvirtina ir 2012-04-12 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas Nr. 2D-5509, apie kurį atsakovai sąmoningai nutyli. Tai, kad atsakovai vykdydami darbus galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų rodo ir 2016-02-12 VĮ „Visagino energijos“ pateiktas raštas Visagino savivaldybės administracijai, kuriame nurodoma, jog „šilumos tiekėjui VĮ „Visagino energija“ patalpų adresu Parko g. 21 Visagine savininkai A. K. ir E. K. jokių dokumentų apie šildymo būdo pakeitimą nepateikė“. Inspekcijos Utenos skyrius neturi duomenų, jog atsakovai A. K. ir E. K. būtų kreipęsi į Inspekcijos Utenos skyrių dėl 2010 m. spalio 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 bei 2012 m. kovo 22 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 pateikimo. Inspekcijos Utenos skyriuje šios deklaracijos nebuvo pateiktos, jos nebuvo registruotos bei tvirtintos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai vykdydami statybos darbus tiek 1995 m., tiek 2005 m., privalėjo laikytis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Byloje pateiktos deklaracijos tiek 2010-10-01 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1,tiek 2012-03-22 pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 kelia tam tikrų abejonių dėl pateiktų duomenų teisingumo, tikrumo.2010-10-01 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, joje nurodoma, jog 2005 m. atlikti Parko g. 21 namo patalpose Nr. 16 esančios bendrosios namo inžinerinės (šildymo) sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai ir patalpose Nr. 16 įrengtas vietinis (centrinis) elektrinis šildymas. 2012-03-22 deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1, 1.2 punkte nurodoma, jog atlikta patalpų rekonstrukcija. Nenurodyta kokie konkrečiai darbai buvo atlikti. Taip pat šioje deklaracijoje nurodoma, jog statybos rangovas ir statybos vadovas yra A. K., kuri yra mirusi 2004-02-13. Šios deklaracijos pagrindu buvo atlikta registracija Nekilnojamojo turto registre nuo 2012-03-27.
  7. Ieškovas R. K. 2016-05-25 Visagino miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį atsakovui VĮ „Visagino energija“, kuriuo prašė 1) pripažinti ieškovo sudarytą 2005-08-25 „Šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartį (gyvenamieji namai)“ Nr. 13SĮ-(4.7)-223 negaliojančiu apsimestiniu ir nesąžiningu sandoriu, sudarytu ekonominio spaudimo įtakoje ir neįgalioto atstovo; ir nutrauktu nuo ieškovo valdomų trečiųjų asmenų patalpų šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo; 2) įpareigoti atsakovą VĮ „Visagino energija“ atlikti ieškovo valdomų trečiųjų asmenų patalpų atžvilgiu šioms patalpoms priskirtos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens paskirstymo bei jo temperatūros palaikymo mokesčio perskaičiavimą nuo ginčo patalpų šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo, iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti ir jo temperatūrai palaikyti pagal 4 metodą, taikomą kartu su 5 metodu, atsakovų patalpų šildymui ir nepriskiriant jokios centralizuotos šilumos energijos nuo atsakovo patalpų šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo, taip pat nepriskiriant jokios centralizuotos šilumos energijos dalies, skirtos tik dalies butų savininkų naudojamų laiptinių, kurios nėra bendro naudojimo patalpos, šildymui. Pirma, 2005-08-25 „Šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartis (gyvenamieji namai)“ Nr. 13SĮ-(4.7)-223, kurią pasirašė R. K., ginčo sutartyse nurodytas sutarties šalimi, abonentu, vartotoju, yra apsimestinis sandoris, nes jis apskritai negalėjo būti sudarytas, kadangi ginčo patalpos nuo 1995 m. buvo atjungtos nuo centralizuoto šildymo. Šias patalpas panaudos pagrindu valdęs R. K. ginčo sutartį pasirašė tik dėl atsakovo spaudimo ir atsisakymo įjungti elektrą, kol nebus sudaryta šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nors ieškovas žinojo, jog sutarties sudarymo metu ginčo patalpos nebuvo ir negalėjo būti centralizuotai šildomos, nes buvo atjungtos nuo centralizuotos šilumos energijos tiekimo tinklų. Todėl ginčo sutartis faktiškai niekada negaliojo ir nebuvo vykdoma atsakovų. Antra, ieškovo valdomos patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų. Nors patalpų šildymo būdas buvo pakeistas 1995 metais, tačiau jei šis šildymo būdo pakeitimas būtų laikomas neteisėtu (nors šiuo metu tokių įrodymų byloje nėra), ieškovas ir tretieji asmenys tvirtina, kad teisėtai ir laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų įteisino savo buto šildymo būdą 2010 m. spalį, laikydamasis 2010 m. liepos 2 d. redakcijos Statybos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą (įstatymo 28 str.), kurios įsigaliojo 2010-10-01, nes ginčo teisiniam santykiui spręsti turi būti taikomos Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatos, įsigaliojusios 2010-10-01, nors šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo paprastojo remonto darbai buvo atlikti anksčiau. Trečia, šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartis tarp atsakovo ir ieškovo buvo nutraukta nuo buto šildymo būdo įteisinimo Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. pagrindu. Kadangi atsakovas nepripažįsta sutarties nutraukimo, ieškovas kreipiasi į teismą, prašydamas pripažinti nutraukta nesąžiningą šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį. Byloje yra pateikti įrodymai (patalpų kadastravimo byla, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, VĮ „Registrų centras“ išrašas apie atsakovo patalpų vietinį šildymo būdą, antstolio faktinių aplinkybių konstravimo protokolas), kad atsakovo patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų. Užbaigus minėtus šildymo būdo pakeitimo paprastojo remonto darbus atsakovo bute buvo atlikti kadastriniai matavimai ir užpildyta deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, kuri buvo oficialiai įregistruota valstybės įmonėje „Registrų centras“. Ketvirta, atsakovo atliktas šilumos energijos ir karšto vandens paskirstymas ginčo name buvo atliktas neteisėtai. Atsakovas visada buvo karšto vandens tiekėju, o ginčo name visada turėjo būti taikomas 1-asis kašto vandens ruošimo būdas, kai karštą vandenį kaip galutinį produktą tiekia vienas tiekėjas – VĮ „Visagino energija“. Ieškovo namo butų savininkai nebuvo pasirinkę 2-ojo karšto vandens ruošimo būdo, nes atsakovas neturi jokių įrodymų, jog namo butų savininkai pasirinko 2-ąjį karšto vandens ruošimo būdą ir sudarė atitinkamas sutartis dėl šilumos ir šalto vandens pirkimo iš atskirų tiekėjų. Penkta, šilumos tiekėjas neturėjo teisės atsakovui skaičiuoti ir karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio, tačiau tai darė pagal prašomą pripažinti nutraukta nesąžiningą šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį. Šešta, atsakovas netinkamai skirstė šilumą pagal šią metodiką, nes dalį šilumos energijos priskyrė ir ieškovo valdomoms patalpoms, kurios buvo šildomas vietiniu būdu. Komisijos 4-a metodika yra skirta namams, kurių visi butai ir visos bendro naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai. Ieškovo valdomos patalpos yra šildomas vietiniu būdu nuo 1995 metų. Tokiais atvejais atsakovas turėjo kitaip taikyti įvairius paskirstymo metodus ginčo patalpoms, nepriskiriant ginčo patalpoms centralizuotos šilumos dalies. Visa name suvartota centralizuota šilumos energija turėjo būti paskirstyta tik tarp butų, kurie šildomi centralizuotai.
  8. Atsakovas VĮ „Visagino energija“ pateikė atsiliepimą į R. K. patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Pirma, E. K. ir A. K. yra šilumos energijos komerciniai vartotojai bei kitų komunalinių paslaugų gavėjai pagal 2005-08-25 Šilumos ir šilumnešio pirkimo – pardavimo sutartį ir Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį ir jie privalo sutartyse sutartomis sąlygomis atsikaityti su atsakovu. Šios sutartys buvo sudarytos su jų atstovu R. K. pagal 2005-08-05 išduotą įgaliojimą. A. K. 2013-01-16 atsakovui pateikė prašymą, kuriuo jis prašė „neskaičiuoti jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose Parko g. 21-16 nešildomų patalpų 16-12, 16-11, 16-9, 16-7, 16-6. Skolos likutį 18120,14 Lt susidariusį nuo 2010-10-01 prašė išdėstyti lygiomis dalimis mokant per 2 metus. Ieškovas ir tretieji asmenys nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2013-03-29 už atsakovo patiektus energijos išteklius ir kitas paslaugas sumokėjo atsakovui 27657,56 Lt. Nei ieškovas, nei tretieji asmenys jokių pretenzijų atsakovui dėl sudarytos sutarties vykdymo nereiškė. A. K. 2013-01-16 pateikdamas prašymą pripažino visą tuo metu buvusią skolą už patiektus energijos išteklius bei kitas suteiktas paslaugas. Tuo metu atsakovas jau nebebuvo elektros energijos tiekėjas Visagino savivaldybėje. Atsakovas nuo 2013 m. sausio mėn. sumažino tretiesiems asmenims priklausančių šildomų patalpų plotą nuo 207,22 kv. m iki 175,02 kv. m. Dėl to teiginys, kad 2005-08-25 sandoris apsimestinis yra nepagrįstas. Antra, ginčijamos patalpos A. K. priklausė nuo 2001-01-04, todėl nei ieškovas, nei tretieji asmenys negalėjo iki to atlikti šilumos įrenginių atjungimo. 2010-10-01 deklaracija neregistruota. 2012-03-22 deklaracija užregistruota Nekilnojamojo turto registre, bet iš jos neaišku, koks buvo atliktos rekonstrukcijos mastas, nes nepateiktas statybą leidžiantis dokumentas bei statinio projektas. Teigti, kad faktiškai išmontavus šilumos prietaisus ginčo patalpoje, ginčo patalpos tapo nešildomos, o tretieji asmenys nustojo būti šilumos vartotojais Šilumos ūkio įstatymo 21 str. prasme, nėra pagrindo. Visagino savivaldybės administracija iki 2012-03-22 nėra išdavusi rašytinio pritarimo dėl šildymo būdo pakeitimo. UAB „Visagino būstas“ neturi patalpoms Parko g. 21-16, Visagine šilumos ir karšto vandens sistemos aprašo ar paprasto projekto dėl šildymo sistemos rekonstrukcijos, namo savininkai nėra priėmę sprendimo dėl vietinio šildymo įrengimo negyvenamosiose patalpose. Todėl trečiųjų asmenų patalpose šildymo įrenginiai de iure nėra atjungti nuo centralizuoto šildymo ir jie privalo mokėti už šilumos energiją. Trečia, kad sutartis nepasibaigė 2010-10-02 patvirtina tai, kad ieškovas ir tretieji asmenys po 2010-10-02 atliko mokėjimus atsakovui, paskutiniai mokėjimai atlikti 2012-12-27 bei 2013-03-29, t.y. sutartį vykdė konkliudentiniais veiksmais. Ketvirta, name adresu Parko 21 taikomas šilumos apskaitos schemą atitinkantis 1 metodo b variantas. Kadangi name Parko g. 21 nėra nustatyta faktų apie teisėtą šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo namo adresu Parko g. 21 bendro naudojimo šilumos įrenginių, name taikomas tik metodas Nr. 1, tai yra papildomai netaikomas metodas Nr. 5. Kadangi trečiųjų asmenų patalpos yra cokoliniame aukšte ir šiose patalpose nėra karšto vandens tiekimo sistemoje cirkuliacijos, atsakovas tretiesiems asmenims netaiko mokesčio už karšto vandens cirkuliaciją.
  9. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016-08-29 pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Ieškovas apie tariamą savo teisių pažeidimą žinojo jau 2005 metais, kai pats sudarė sutartį su atsakovu, todėl yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas.
  10. Lietuvos metrologijos inspekcija 2016-09-02 pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, ieškinyje keliami klausimai yra nesusiję su teisine metrologija ir nėra priskirti inspekcijos kompetencijai, todėl inspekcija neteiks atsiliepimo į ieškinį.
  11. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2016-09-08 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo valdomos patalpos, nuosavybės teise priklausančios tretiesiems asmenims, yra komercinės paskirties negyvenamosios patalpos, t. y. parduotuvė. Taigi sutartis buvo sudaryta siekiant vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, todėl ši sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi, o šios sutarties nuostatos negali būti vertinamos nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymo aspektu.
  12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2016-09-07 nutartimi nutarė sujungti Visagino miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-834-844/2016 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-10227-871/2016, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-834-844/2016 prie civilinės bylos Nr. e2-10227-871/2016. Visagino miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-834-844/2016 perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
  13. Ieškovo VĮ „Visagino energija“ atstovas teisme patikslintą ieškinį palaikė. Iš esmės pakartojo paruošiamuosiuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Su ieškovo R. K. ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
  14. Atsakovų, trečiojo asmens ir ieškovo R. K. atstovas teismo posėdžio metu su ieškovo VĮ „Visagino energija“ patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Ieškovo R. K. patikslintą ieškinį palaikė.
  15. VĮ Registrų centro atstovas teismo posėdžio metu su atsakovui VĮ Registrų centrui pareikštais reikalavimais nesutiko, kitus reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2012 metais pakeitimai Nekilnojamojo turto registre atlikti ne tik 2012-03-22 Deklaracijos apie statybos užbaigimą, bet ir 2012-03-05 kadastrinių duomenų bylos ir teritorinio registratoriaus sprendimo pagrindu, todėl nenuginčijus kadastrinių duomenų bylos ir nereiškiant reikalavimo panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimo dėl kadastro duomenų pakeitimo, šio reikalavimo patenkinimas yra negalimas. Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į registrą / kadastrą ir išviešinimas, t. y. VĮ Registrų centro veiklą reglamentuojantys įstatymai nesuteikia teisės VĮ Registrų centrui ir jo teritoriniams skyriams vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo.
  16. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atstovai teismo posėdžio metu palaikė duotą byloje išvadą.
  1. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
  1. Atsakovams E. K. ir A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/2 dalį) nuo 2005-03-14 priklauso negyvenamoji patalpa-parduotuvė – patalpa, esanti Parko g. 21-16, Visagine, (unikalus Nr. 3097-9000-7012:0016), 2005-03-04 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1093 pagrindu.
  2. Ieškovas nuo 2003-01-01 Visagino savivaldybėje yra centralizuotos šilumos energijos, karšto vandens, geriamojo vandens tiekėjas bei teikia buitinių nuotekų šalinimo paslaugą. Ieškovas nuo 2003-01-01 iki 2010-10-31 Visagino savivaldybėje tiekė elektros energiją.
  3. Ieškovas VĮ „Visagino energija“ ir R. K., veikiantis pagal atsakovų 2004-04-28 išduotą įgaliojimą, 2005-08-25 sudarė Šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12SĮ- (4.7)-223 ir Geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 13SĮ – (4.7)-224, dėl elektros ir šilumos energijos, karšto ir šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo ir tvarkymo atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose Parko g. 21-16, Visaginas.
  4. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad iki 2012-03-27 Nekilnojamojo turto registre buvo užfiksuoti nekilnojamojo daikto Parko g. 21-16, Visagine, duomenys – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Nuo 2012-03-27 galioja įrašas šildymas: vietinis centrinis šildymas, įregistravimo pagrindas 2012-03-22 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1. Iš VĮ Registrų centro Utenos filialo 2016-02-08 rašto matyti, kad nuo 2012-03-27, 2012-03-05 kadastro duomenų bylos ir 2012-03-22 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu, A. K. 2012-03-23 prašymą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas parduotuvės šildymo būdas – vietinis centrinis.
  5. Iš 2010-10-01 Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1, matyti, kad nurodoma, jog atsakovams priklausančiose patalpose 2005 m. atlikti bendrosios namo inžinierinės (šildymo) sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai ir patalpose Nr. 16 įrengtas vietinis (centrinis) elektrinis šildymas.
  6. 2012-03-22 atsakovas A. K. užpildė Deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1, kuria nurodyta, jog užbaigta komercinių patalpų – parduotuvės, esančios adresu Parko g. 21-16, Visagine, patalpų rekonstrukcija, statybą leidžiantis dokumentas – 2001-04-11 Visagino miesto savivaldybės protokolas Nr. 20-42; statinio projektas – 2001-03-30 parduotuvės fasado ir vidaus patalpų rekonstrukcija, statinio projektuotojas UAB „Svertas“. 2012-03-05 kadastro duomenų bylos ir 2012-03-22 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu pagal A. K. prašymą Nekilnojamojo turto registre nuo 2012-03-27 buvo įregistruoti parduotuvės kadastro duomenys apie jos šildymo būdą „vietinis centrinis šildymas“.
  7. Atsakovas 2016-01-22 prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą ir prašė teikiamos 2010-10-01 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu Nekilnojamojo turto registre pakeisti parduotuvės, Parko g. 21-16, Visaginas, kadastro duomenis apie šildymo būdą. 2016-02-08 VĮ Registrų centro Utenos filialas sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjas 2012-03-22 deklaravo, kad parduotuvės statyba yra baigta, kad pagal 2012-03-22 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti parduotuvės kadastro duomenys, todėl 2012-03-22 deklaravus apie statybos užbaigimą, nėra galimybės deklaruoti, kad statyba yra užbaigta anksčiau, t. y. 2010-10-01. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-03-18 sprendimu A. K. skundas atmestas, paliktas galioti Utenos filialo 2016-02-08 sprendimas. Nurodant, kad parduotuvės kadastro duomenys pakeisti nuo 2012-03-27 2012-03-05 kadastro duomenų bylos ir 2012-03-22 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad nuo 2012-03-05 yra pakitę patalpos kadastro duomenys. Pareiškėjas siekia ne pakeisti kadastro duomenį apie šildymo būdą, tačiau paviešinti pareiškėjo nurodomos statybos darbus, atliktus 2005 m., jokių kadastro duomenų pasikeitimo šis dokumentas nepatvirtina.
  8. A. S. Kastanauskienės 2012-03-06 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0056/12/4 konstatuojama, kad atsakovų parduotuvės patalpose: prekybos salėse (plane pažymėta Nr. 1, Nr. 2 bei sandėlyje (pažymėta Nr. 3), prie sienų trijose vietose ir laiptinėje vienoje vietoje yra išvesti iš grindų į lubas vertikalūs metalinės akytos skardos karkasai, dengiantys vamzdžius, izoliuotus apšiltinimo medžiaga. Karkaso atskirose dalyse yra išpjautos „durelės“, kurias atidarius ir prilietus ranka izoliuotus vamzdžius jaučiasi šiluma. Pats metalinis karkasas bei sienos šaltos. Pagalbinėje patalpoje plane pažymėta Nr. 4 yra vertikaliai iš grindų į lubas išvesti vamzdžiai, kurie apvynioti apšiltinimo medžiaga. Tiek prekybos salėse, tiek sandėlyje ir pagalbinėje patalpoje atšakų nuo minimų vamzdžių į parduotuvės patalpas nėra. Parduotuvės grindys prilietus ranka, šaltos.
  9. A. S. Kastanauskienės 2012-03-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0056/12/5 konstatuojama, kad parduotuvės patalpose yra du elektriniai tepaliniai mobilūs šildytuvai. Rūsyje, esančiame po patalpomis, yra horizontaliai išvedžioti vamzdynai. Dalis vamzdynų apvynioti minkšta sidabrine (blizgančia) medžiaga. Prilietus šiuos vamzdžius, iš jų šiluma nesklido. Kiti horizontaliai išvedžioti vamzdžiai, kurie nebuvo apvynioti jokia medžiaga, dažyti ruda spalva, prilietus ranka buvo karšti. Iš horizontaliai išvedžiotų vamzdžių yra išvestos atšakos į viršų (lubas). Dalis plonesnio diametro vamzdžių yra nupjauti.
  10. Iš mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, jog laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2015-10-31 už atsakovų nuosavybės teise turimoms patalpoms tiektą šildymą, karštą ir šaltą vandenį, elektrą susidarė 9249,46 EUR dydžio įsiskolinimas, o už pavėluotą atsiskaitymą atsakovams paskaičiuota 839,70 EUR delspinigių. Byloje pateikta atsakovų patalpoms priskaitytų mokesčių detalizacija, kurioje be mokėtinų sumų, taip pat nurodomi priskaitytos energijos kiekiai, tarifai ir kiti duomenys.
  11. Iš Visagino miesto centrinės šildymo sistemos pertvarkymo darbo projekto Nr. 302-08K-DP-ŠM-82 matyti, kad namo Parko g. 21, Visaginas, šilumos punkte yra įrengtas vienas šilumos apskaitos komplektas, kuris susideda iš 2 atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, iš kurių vienas matuoja visą pastate suvartojamą šilumos kiekį, kitas nuosekliai įrengtas prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, matuoja suvartojamą šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti ir jo cirkuliacijai.
  12. Šilumos punkte įrengti du atsiskaitomieji šilumos skaitikliai, iš kurių vienas skaitiklis E2 matuoja visą pastate suvartotą šilumos kiekį (šildymui, karštam vandeniui paruošti (pašildyti) ir jo cirkuliacijai), kitas šilumos skaitiklis E1 įrengtas nuosekliai skaitikliui E2 ir matuoja suvartotą šilumos kiekį karštam vandeniui paruošti (pašildyti) ir jo cirkuliacijai.
  13. Byloje taip pat pateikti gyvenamojo namo, esančio Parko g. 21, Visagine, įvadinių šilumos apskaitos prietaisų rodmenys, suvartoti šilumos kiekiai, jų paskirstymas ir šilumos kainos kas mėnesį už ginčo laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. Namo Parko g. 21, Visagine, įvadinių apskaitos įrengimo (plombavimo) aktai su patikros sertifikatais bei namo 1-16 butuose ir kitose patalpose įrengtų karšto vandens skaitiklių plombavimo (patikrinimo) aktai.
  14. Atsakovai 2011-07-06 Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikė skundą dėl vartotojų teisių pažeidimo, kuriame nurodė, jog 2005-03-04 ginčo patalpų paveldėjimo metu apšildymo sistema nuo atsakovų patalpos jau buvo atjungta, „apytiksliai 2011 m. gegužės mėn. pabaigoje jų tėvo R. K. vardu, kuris atstovauja teises pagal įgaliojimą, buvo gautas VĮ „Visagino energija 2011-05-09 raštas dėl skolų už energijos išteklius“, todėl prašo pripažinti neteisėtu VĮ „Visagino energija“ reikalavimą sumokėti skolą už šilumą. Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, 2011-07-18 gavusi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos persiųstą atsakovų skundą, 2011-09-05 sprendimu Nr. (18) 2R-918 nurodė, kad atsakovų patalpose, esančiose Parko g. 21-16, Visagine, šildymo įrenginiai išmontuoti pažeidžiant Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus, šilumos įrenginiai atjungti savavališkai, pažeidžiant taisyklių reikalavimus, todėl VĮ „Visagino energija“ reikalavimas sumokėti įsiskolinimą už šildymą teisėtas. Atsakovai su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti skundžiamą Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-09-05 sprendimą Nr. (18) 2R-918 kaip neteisėtą ir nepagristą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3875-562/2012 pareiškėjų E. K. ir A. K. skundą atmetė. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-2932/2012 atsakovų apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1 dalį pakeitė, administracinę bylą dėl atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (18) 2R-918 pareiškėjo A. K. atžvilgiu nutraukė. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad iš esmės pareiškėjo prašomas panaikinti aktas jokių teisinių pasekmių nesukeltų, o teisėjų kolegija nevertina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas pasisakė, ar valstybės įmonės „Visagino energija” keliamais reikalavimas apmokėti šildymo sąskaitas yra teisėtas ir analizavo, ar teisėtai pareiškėjai atsijungė nuo šildymo sistemos. Tuo atveju, jeigu civilinis ginčas būtų nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, šias aplinkybes turėtų įvertinti teismas nagrinėjamas bylą ir dėl jų pasisakydamas iš esmės.

9Dėl ieškovo VĮ „Visagino energija“ patikslinto ieškinio

10Dėl tinkamų atsakovų, atsakovų argumentų, jog sandoris sudarytas neįgalioto asmens

  1. Atsakovai nurodo, kad 2005-08-25 šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė R. K., kuris sutartyje nurodytas sutarties šalimi, vartotoju, todėl atsakovai yra netinkami atsakovai. Ieškovas su tokiais teiginiais nesutiko, nurodė, kad ieškinys pareikštas tinkamiems atsakovams.
  2. 2005-08-25 šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad sutartis sudaroma tarp VĮ „Visagino energija“ ir R. K., veikiančio pagal įgaliojimą. Sudarant sutartį ieškovui buvo pateiktas Visagino 2 notarų biure atsakovų 2004-04-28 išduotas įgaliojimas, kuriuo atsakovai E. K. ir A. K. suteikė įgaliojimus R. K. tvarkyti paveldėjimo klausimus, mirus A. K., atstovauti įgaliotinius visose įstaigose ir organizacijose, už juos pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus susijusius su šiuo pavedimu. Nors 2005-08-25 Šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 12SĮ- (4.7)-223 ir Geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartyje vartotoju nurodytas R. K., tačiau iš sutarčių turinio matyti, kad R. K. veikia pagal įgaliojimą, t.y. ne savo vardu ir interesais, o iš sutartyse nurodytų sutarties dalykų ir sutarties objektų matyti, kad susitarta dėl energijos, vandens, paslaugų tiekimo į atsakovams nuosavybės teise priklausančias paveldėtas ginčo patalpas. Pažymėtina, kad atsakovų nurodoma patalpų, esančių Parko g. 21-16, Visagine, panaudos sutartis tarp atsakovų A. K. ir E. K. (panaudos davėjai) bei trečiojo asmens R. K. (panaudos gavėjas) sudaryta 2005-12-03, todėl atsakovų teiginiai, kad 2005-08-25 sutartis buvo sudaryta su R. K. kaip patalpų valdytoju atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kompleksiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, teismas vertina, kad tiek 2005-08-25 Šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 12SĮ- (4.7)-223, tiek Geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 13SĮ – (4.7)-224 su ieškovu buvo sudarytos per atsakovų atstovą pagal įgaliojimą R. K., todėl pastarieji sandoriai tiesiogiai sukūrė, pakeitė ar panaikino atstovaujamųjų (atsakovų) teises ir pareigas ir sukelia teisines pasekmes atstovaujamiesiems (CK 2.132 str., 2.133 str. 1 d.).
  3. Atsakovai nurodo, kad ieškovas ginčo sutartis sudarė su netinkamai įgaliotu asmeniu. Iš į bylą pateikto Visagino 2 notarų biure atsakovų 2004-04-28 išduoto įgaliojimo matyti, kad atsakovai E. K. ir A. K. suteikė įgaliojimus R. K. tvarkyti paveldėjimo klausimus, mirus A. K., atstovauti įgaliotinius visose įstaigose ir organizacijose, už juos pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus susijusius su šiuo pavedimu. Atsakovų įgaliotinio ieškovui pateiktas 2004-04-28 įgaliojimas buvo galiojantis, jis atitiko CK 2.137 str. 2 d. ir 2.138 str. 1 d. reikalavimus. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad ieškovui pateiktame įgaliojime buvo nurodyta, kad įgaliojimas yra išduotas tvarkyti paveldėjimo klausimus, o ne sudaryti vartojimo sutartis, nepatvirtina, kad 2005-08-25 sutartis sudaryta neįgalioto atstovo, nes įgaliotinis atliko veiksmus, t.y. sudarė sutartis su ieškovu dėl atsakovų paveldėto turto išsaugojimo bei priežiūros. Iš Visagino 2 notarų biure atsakovų 2004-04-28 išduoto įgaliojimo matyti, kad atsakovai E. K. ir A. K. suteikė įgaliojimus R. K. atstovauti įgaliotinius visose įstaigose ir organizacijose, už juos pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus susijusius su šiuo pavedimu. Pažymėtina, kad įgaliojimas nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu. Atsakovai 2011-07-06 Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktame skunde taip pat nurodė, kad jų tėvas R. K. atstovauja atsakovų teises pagal įgaliojimą. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kompleksiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, teismas vertina, jog atsakovų teiginiai, kad sandoris sudarytas neįgalioto asmens, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str., 185 str.). Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, atstovaujamieji savo veiksmais patvirtino šiuos sandorius, nes 2013-01-16 A. K. teikė ieškovui prašymą neskaičiuoti jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose Parko g. 21-16, Visaginas, nešildomų patalpų 16-12, 16-11, 16-9, 16-7, 16-6; taip pat skolos likutį 18120,14 Lt susidariusį nuo 2010 m. spalio 1 d. prašė išdėstyti lygiomis dalimis mokant per 2 metus, t.y. pripažino skolą pagal 2005-08-25 sutartį ir įsipareigojo ją vykdyti.
  4. Atsakovai taip pat remiasi 2016-10-20 teismui pateikta 2005-12-03 patalpos panaudos sutartimi, sudaryta tarp atsakovų A. K. ir E. K. (panaudos davėjai) bei trečiojo asmens R. K. (panaudos gavėjas) dėl patalpų, esančių Parko g. 21-16, Visagine, panaudos. Nekilnojamųjų daiktų panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.478 str. 2 d., 6.629 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CPK 1.75 straipsnio 2 dalis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. Nagrinėjamu atveju 2005-12-03 panaudos sutartis ginčo laikotarpiu nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, ji buvo pateikta teismui teisminio bylos nagrinėjimo metu 2016 m. spalio mėn., t.y. nebuvo pateikta nei su atsakovų atsiliepimu, nei su tripliku, o viešame registre įregistruota nuo 2016-10-19. Kadangi 2005-12-03 panaudos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre ginčo laikotarpiu (skolos susidarymo laikotarpiu), atsakovai, trečiasis asmuo R. K. negali panaudoti šio sandorio fakto prieš ieškovą. Atsakovų teiginiai, kad R. K., kaip patalpų valdytojas pagal panaudos sutartį, turėjo teisę sudaryti 2005-08-25 Šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartį savo vardu vertintini kritiškai, nes ginčo sutartys sudarytos žymiai anksčiau negu 2005-12-03 panaudos sutartis, t.y. 2005-08-25, kai dar nebuvo sudaryta 2005-12-03 panaudos sutartis. Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo atsakovams teigti, kad ieškovas žinojo, jog R. K. teisėtais pagrindais valdo ginčo patalpas. 2005-08-25 Šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 12SĮ- (4.7)-223, tiek Geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 13SĮ – (4.7)-224 aiškiai nurodoma, kad R. K. veikia pagal įgaliojimą, o ne kitais pagrindais.
  5. Dėl 32-34 punktuose išdėstytų argumentų darytina išvada, kad ieškinys pareikštas tinkamiems atsakovams ir nėra pagrindo byloje keisti atsakovų. Panaudos sutarties sąlygos galioja tarp šios sutarties šalių, o ne prieš ieškovą, todėl atsakovai dėl sumokėtų sumų turi atgręžtinio reikalavimo teisę į panaudos gavėją.

11Dėl atsakovų vartotojo statuso

  1. Atsakovams nuosavybės teise priklausančios ginčo patalpos – parduotuvė-patalpa, esanti Parko g. 21-16, Visagine, yra komercinės paskirties negyvenamosios patalpos, t. y. parduotuvė. Taigi 2005-08-25 Šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 12SĮ- (4.7)-223, tiek Geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 13SĮ – (4.7)-224 sutartis buvo sudaryta siekiant vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, todėl šios sutartys negali būti laikomos vartojimo sutartimis, o šių sutarčių nuostatos negali būti vertinamos nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymo aspektu. Šias aplinkybes patvirtina ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016-09-08 išvada byloje ir 2016-11-09 išvada byloje.

12Dėl atsakovams priklausančių patalpų atjungimo nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų teisėtumo

  1. Atsakovų patalpose atlikto esančių šilumos įrenginių atjungimo teisėtumo klausimo išsprendimas turi tiesioginę reikšmę sprendžiant dėl kitų atsakovų atsikirtimų ir ieškovo R. K. reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, todėl teismas, visų pirma, vertina motyvus šiuo aspektu. Atsakovai nurodo, kad jų patalpos nuo centralizuoto šildymo buvo atjungtos 1995 m., tačiau jei šis šildymo būdo pakeitimas būtų laikomas neteisėtu, teisėtai ir laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų atsakovas įteisino savo buto šildymo būdą 2010 m. spalį, laikydamasis 2010 m. liepos 2 d. redakcijos Statybos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą (įstatymo 28 str.), kurios įsigaliojo 2010-10-01, ir kadastruodamas 2012 metais. Ieškovas su tokia atsakovų pozicija nesutinka, laiko, kad atsakovų ginčo patalpos nuo šildymo sistemos yra atjungtos neteisėtai, ir teismas iš esmės pritaria ieškovui, kadangi pagal byloje esančius duomenis nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo išvadai, jog atsakovų patalpa Parko g. 21-16, Visaginas, ginčo laikotarpiu (iki 2015 m. spalio 31 d.) buvo teisėtai atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų.
  2. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą. Lietuvos Respublikos teisiniame reglamentavime (CK 6.390 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis) nustatyta butų savininkų teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013).
  3. Atsakovai teigia, kad ginčo patalpose šildymo prietaisai faktiškai atjungti nuo 1995 metų. Tačiau atsakovai nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovų nurodytu metu (1995 m.) šildymo prietaisai jiems priklausančiose patalpose buvo išmontuoti ir tai padaryta norminių teisės aktų nustatyta tvarka, tuo tarpu byloje esantys įrodymai tokius teiginius paneigia (CPK 178 str.).
  4. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčijamos patalpos palikėjai A. K. nuosavybės teise priklausė tik nuo 2001-01-04. Byloje nėra jokių įrodymų, kad iki šio laikotarpio ginčo patalpos šilumos įrenginiai buvo atjungti nuo centrinio šildymo ir kad atjungimas buvo teisėtas.
  5. Atsakovų nurodomas 2012-01-20 VĮ Ignalinos atominės elektrinės raštas Nr. ĮS-416 (12. 343), kad VĮ Ignalinos atominė elektrinė parduotuvei, esančiai Parko g. 21-16, Visagine, šilumos neteikė taip pat nepatvirtina atsakovų nurodomo teiginio, kad jų patalpos nuo centralizuoto šildymo buvo atjungtos nuo 1995 m., kaip ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog reikalavimas laikytis šildymo sistemos įrenginių atsijungimo nuo centralizuotos sistemos procedūros yra atliktas.
  6. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, VĮ Registrų centro atstovo paaiškinimų nustatyta, kad iki 2012-03-27 Nekilnojamojo turto registre buvo užfiksuoti nekilnojamojo daikto Parko g. 21-16, Visagine, duomenys apie šildymą – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Todėl, priešingai atsakovams, nėra teisinio pagrindo teigti, kad iki 2012-03-27 ginčo patalpose nebuvo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų.
  7. 2005-08-25 tarp atsakovų atstovo R. K. ir ieškovo buvo sudaryta Šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartis, kuria susitarta ir dėl atsakovams priklausančių patalpų šildymo. Atsakovai, trečiasis asmuo laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. kovo 29 d. už atsakovo patiektus energijos išteklius ir kitas suteiktas paslaugas atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose Parko g. 21-16, Visaginas, sumokėjo atsakovui 8010,18 EUR. Tai, kad atsakovų patalpos nėra teisiškai atjungtos nuo centralizuoto šildymo patvirtina atsakovo A. K. 2013-01-16 prašymas dėl šildomų patalpų ploto sumažinimo 5 nešildomoms patalpoms, kuriuo remiantis ieškovas nuo 2013 m. sausio mėn. sumažino atsakovų šildomų patalpų plotą nuo 207,22 kv. m iki 175,02 kv. m. Šiuo 2013-01-16 prašymu atsakovas pripažino 18120,14 Lt skolą ir ją prašė išdėstyti 2 metams.
  8. Atsakovai su atsiliepimu pateikė 2010-10-01 Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurioje nurodyta, kad atsakovams priklausančiose patalpose 2005 m. atlikti bendrosios namo inžinierinės (šildymo) sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai ir patalpose Nr. 16 įrengtas vietinis (centrinis) elektrinis šildymas. Taigi šiame atsakovo sudarytame ir pasirašytame dokumente atsakovas jau deklaruoja, kad patalpų atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos darbai atlikti 2005 m. Atkreiptinas dėmesys, jog ši deklaracija Nekilnojamojo turto registre registruota nebuvo, taip pat nebuvo pateikta ieškovui.
  9. Atsakovai pateikė ir 2012-03-22 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1, kuria nurodyta, jog užbaigta komercinių patalpų – parduotuvės, esančios adresu Parko g. 21-16, Visagine, patalpų rekonstrukcija, statybą leidžiantis dokumentas – 2001-04-11 Visagino miesto savivaldybės protokolas Nr. 20-42; statinio projektas – 2001-03-30 parduotuvės fasado ir vidaus patalpų rekonstrukcija, statinio projektuotojas UAB „Svertas“; statybos rangovas ir statybos vadovas A. K.. Pažymėtina, kad šioje deklaracijoje nenurodyta kokie konkrečiai darbai buvo atlikti, o statybos vadovas A. K. yra mirusi 2004-02-13. 2012-03-05 kadastro duomenų bylos ir 2012-03-22 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu pagal A. K. prašymą Nekilnojamojo turto registre nuo 2012-03-27 buvo įregistruoti parduotuvės kadastro duomenys apie jos šildymo būdą „vietinis centrinis šildymas“.
  10. Pagal 2001 m. UAB „Svertas“ parengtą projektą Nr. 01-55-007 buvo numatoma atlikti patalpų, esančių adresu Parko g. 21-16, Visagine, fasado ir vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus, šio projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šildymo, vėdinimo, elektros tiekimo ir apšvietimo tinklai lieka nepakitę. Be to, aiškinamajame rašte nurodyta esamus radiatorius perkelti ir prijungti vietoje (ž. 1-1). Projekto dalyje 01-00-007 ASS projektuojamo plano ašyse 1-1 nurodyta, kad demontuojami esami radiatoriai ir jie perkeliami į naują vietą. Iš šių pateiktų duomenų darytina išvada, kad šis pateiktas projektas, kuris nurodytas 2012-03-22 Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, nekeitė esamos patalpų šildymo sistemos, tik pakeitė patalpų plotą, tūrį bei vidinį patalpų išplanavimą.
  11. Pateiktoje 2012-03-22 Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1 nurodomas statybą leidžiantis dokumentas – 2001-04-11 Visagino miesto savivaldybės protokolas Nr. 20-42. Iš Visagino savivaldybės administracijos 2016-09-15 rašto matyti, kad 2001-04-11 protokolas Nr. 20-42 yra Projektų derinimo tarybos prie Visagino miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus posėdžio protokolas. 2001 metais toks protokolas buvo vienas iš privalomų dokumentų gauti statybos leidimą. Taigi 2001-04-11 Projektų derinimo tarybos prie Visagino miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus posėdžio protokolas nėra statybą leidžiantis dokumentas.
  12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kompleksiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – ginčo šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), teismas sprendžia, kad atsakovai neįrodė savo teiginių, jog ginčo patalpos nuo centralizuoto šildymo buvo atjungtos nuo 1995 m. ir kad tai atlikta teisėtai, šie teiginiai yra nepagrįsti bei neatitinkantys byloje esančių įrodymų (CPK 178 str., 185 str.). Kadangi atsakovai neįrodė, kad ginčo patalpos atjungtos nuo 1995 metų, atsakovų teiginiai, kad ieškovas yra praleidęs 10 metų senaties terminą ginčyti atsakovų patalpų šildymo pakeitimą, atliktą 1995 metais, atmestini kaip nepagrįsti.
  13. Buto ir kitų patalpų šildymo sistemos atjungimą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 723 ,,Dėl gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarkos tvirtinimo”, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 245 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 patvirtinimo“ patvirtintas Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997. Šiuose teisės aktuose galiojusiuose atsakovų veiksmų atjungiant ginčo patalpų šildymą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos metu buvo nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto ir kitų patalpų savininkas daugiabučiame name. Vėlesnis buto ir kitų patalpų atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos teisinis reglamentavimas nustatytas jau įstatymų galios aktų (2000 m. CK 6.390 straipsnis, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565, priimto 2003 m. gegužės 20 d., 23, 24, 25 straipsniai). Reikalavimą laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-932/2001; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1311/2002; 2004 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94/2004; 2005 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-155/2005; 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012 ir. t.t.).
  14. Tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovai laikėsi specialios šilumos tiekimo įrangos atjungimo procedūros, kurios privalėjo laikytis ir atsakovai neįrodė, jog jie yra teisėtai atsijungę nuo centralizuotai teikiamo šildymo (CPK 178 str.).
  15. Pažymėtina, kad atsakovai 2010-10-01 deklaracijoje deklaruodami, kad 2005 metais atliko bendrosios namo inžinierinės (šildymo) sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbus ir patalpose Nr. 16 įrengė vietinį (centrinį) elektrinį šildymą, teismui nepateikė įrodymų, kad atjungė šildymo tinklus laikydamiesi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2003-06-30 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258, nustatytos tvarkos (CPK 178 str., 185 str.).
  16. Atsakovai teigia, jog 2010 m. spalio 1 d., surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, buvo įteisintas ginčo patalpos šildymo sistemos atjungimas nuo centralizuotos namo šildymo sistemos ir pasibaigė šilumos energijos tiekimo ir vartojimo (pirkimo-pardavimo) santykiai.
  17. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi deklaracijos surašymo dieną), be kita ko, numatė, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Pagal to paties straipsnio trečiąją dalį, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys.
  18. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (redakcija, galiojusi deklaracijos surašymo dieną), 250-264 punktai numatė, kaip turi būti vykdomas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių. Šių taisyklių 250 punktas nustatė daugiabučio namo valdytojo (administratoriaus), jeigu butų bei kitų patalpų savininkai teisės akte nustatyta tvarka priima sprendimą ir paveda valdytojui (administratoriui) leisti keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, arba buto ir kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, pareigą pateikti savivaldybės institucijai prašymą gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, be to, nustatė, kokie dokumentai turi būti pridėti prie tokio prašymo. Kiti taisyklių punktai detalizavo daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių tvarką: savivaldybės institucijos veiksmus, gavus minėtą prašymą, šilumos tiekėjo veiksmus, gavus iš savivaldybės institucijos paraišką išduoti projektavimo sąlygas (251-254 punktai); pareigą atitinkamus įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlikti pagal šiame punkte nurodytų teisės aktų reikalavimus, išduotas projektavimo sąlygas ir jas atitinkantį projektą savo lėšomis (255 punktas); buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo ir susijusių su atjungimu pastato šildymo ir karšto vandens sistemų rekonstravimo projekto turinį (256 punktas); pareigą minėtus darbus atlikti, nepažeidžiant kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų, pagal šių taisyklių 175-184 punktų reikalavimus bei daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko lėšomis (257 punktas); pareigą šilumos ar karšto vandens tiekėjui pranešti raštu apie numatomą atjungimą (258 punktas); pareigą, baigus taisyklių 255 punkte nurodytus darbus, gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, rekonstruotų dėl atjungimo, įrenginių bei buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginių jungčių su pastato šildymo ar karšto vandens sistema išardymo, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių ir statinių įrenginių ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir jų kopijas pateikti šilumos tiekėjui ir kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekėjui (259 punktas); įrenginių atjungimą bei atjungimo akto surašymą (260-261 punktas); buto ar kitų patalpų, kurių šilumos vartojimo įrenginiai atjungti, savininkų – buitinių šilumos vartotojų su šilumos tiekėjais sudarytų šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių pakeitimą bei jų pareigą apmokėti šilumos tiekėjui už daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti tenkančią šilumos dalį (262 punktas); įrenginių atjungimo pažeidžiant šiose taisyklėse bei Šilumos ūkio įstatyme nustatytą tvarką pasekmes (263-264 punktai).
  19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu (bylos numeris I438-35/2012) pripažino, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą gauti projektavimo sąlygų sąvadą siekiant atjungti įrenginius, 251-254 punktai, taip pat 255 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą atitinkamus įrenginių atjungimo darbus atlikti pagal išduotas projektavimo sąlygas, 256 punktas, taip pat 257 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą rekonstravimo darbus atlikti vadovaujantis taisyklių 175-184 punktuose nustatyta tvarka, bei 259 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą gauti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą, prieštaravo, be kita ko, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (tiek, kiek nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka) ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 11 daliai. Iš kitos pusės, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, jog Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 255 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą atitinkamus atjungimo darbus atlikti pagal kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus vartotojo lėšomis, 257 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą nepažeisti kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų, 258 punktas, taip pat 259 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, ir 260-263 punktai neprieštaravo, be kita ko, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (tiek, kiek nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka) ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 11 daliai.
  20. Minėta, jog buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Bet Statybos įstatymas ir šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai yra aktualūs tiek, kiek reguliuoja šildymo sistemos atjungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos, kaip tokį, tai yra statybos procesą. Iš esmės toks aiškinimas pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimu, kuriuo, be kita ko, pasisakyta, jog Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip pagrindas savaime bet kokius teisinius santykius, susiklostančius atliekant buto (butų), kitų patalpų šilumos ir / ar karšo vandens įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos darbus, neatsižvelgiant į jų turinį bei esmę, vertinti kaip išimtinai patenkančius į Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų reguliavimo sritį. Keičiant buto ar kitų patalpų šildymo ir / ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, atsižvelgiant į tai, jog tai yra veikla šilumos ūkio sektoriuje, akivaizdu, jog tam tikrais aspektais tai patenka tiek į bendrojo energetikos teisinius santykius reguliuojančio įstatymo – tai yra Energetikos įstatymo, tiek ir specialaus – tai yra Šilumos ūkio įstatymo, bei šiuos įstatymus įgyvendinančių kitų teisės aktų reguliavimo sritį. Kaip nustatyta, šiuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu pripažinta, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos, nustatančios daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių tvarką, tiek, kiek jomis reguliuojami statybos teisiniai santykiai, prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 11 daliai. Kitų nuostatų, reglamentuojančių daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos sistemos atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių tvarką, tarp jų – ir tų, kurios numato, pirma, buitiniam šilumos vartotojui pareigą gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą (259 punktas), antra, šildymo sistemos atjungimą dalyvaujant pastato administratoriaus ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams ir trišalio atjungimo akto pasirašymą (260 punktas), prieštaringumas įstatymų normoms atmestas. Be to, kasacinis teismas labai panašiomis faktinėmis aplinkybėmis pripažino, jog, susidarius teisiniam vakuumui (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus, kad atitinkamos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos prieštarauja įstatymams ir todėl negali būti taikomos ginčui spręsti), atjungimo nuo šildymo sistemos procedūra turėjo būti atliekama laikantis tapačios atjungimo tvarkos (turint omenyje ir reikalavimų, keliamų pačiai statybai, kaip tokiai, laikymąsi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013).
  21. Remiantis išdėstytais argumentais ir išvadomis, konstatuotina, jog 2010 m. spalio 1 d. deklaracija apie statybos užbaigimą nėra pakankama įteisinti ginčo patalpos šildymo sistemos atjungimą nuo centralizuotos namo šildymo sistemos ir kartu pripažinti šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykių tarp šalių pabaigą. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jie 2010-10-01 deklaracijos surašymo dieną buvo įgyvendinę reikalavimus, kurie būtini, siekiant įteisinti ginčo patalpos šildymo sistemos atjungimą nuo centralizuotos namo šildymo sistemos. Tai yra atsakovai neįrodė, jog deklaracijos surašymo dieną buvo gavę Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, buvo pasirašytas trišalis (atsakovų, daugiabučio namo, kuriame yra ginčo patalpa, administratoriaus ir ieškovo, kaip šilumos tiekėjos) atjungimo aktas. Tokių dokumentų atsakovai nepateikė nei ieškovui, nei teismui (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovams neįrodžius šių faktinių aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti, jog jie 2010 m. spalio 1 d. įteisino ginčo patalpos šildymo sistemos atjungimą nuo centralizuotos namo šildymo sistemos. Kartu nėra pagrindo konstatuoti, jog 2010 m. spalio 1 d. pasibaigė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad ši 2010-10-01 deklaracija Nekilnojamojo turto registre nebuvo apskritai įregistruota, jos pagrindu nebuvo pakeisti kadastro duomenys, ji taip pat nebuvo pateikta ieškovui. Taigi energijos tiekimo įmonė apie pageidaujamą nutraukti sutartį, kaip tai įtvirtina CK 6.390 str. 1 d., nebuvo informuota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-07-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2012 pažymėjo, kad Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250, 255, 260,261 ir 263 punktų nuostatuose nustatyta speciali butų (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atsijungimo procedūra, kurios turi laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų; nesant teisėtą patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą patvirtinančio akto, atsijungimas laikytinas neteisėtu, o kasatoriaus ir atsakovo šilumos tiekimo santykiai - nenutrukusiais. Kolegija pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, kurie neteisėtai atsijungė buto šildymo sistemą nuo bendrųjų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-519/2010, 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-44/2012, 2007-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-359/2007, 2015-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2015 ir kt.).
  22. Kaip minėta, atsakovai pateikė ir 2012 m. kovo 22 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurioje nurodyta, kad užbaigta komercinių patalpų – parduotuvės, esančios adresu Parko g. 21-16, Visagine, patalpų rekonstrukcija, statybą leidžiantis dokumentas – 2001-04-11 Visagino miesto savivaldybės protokolas Nr. 20-42; statinio projektas – 2001-03-30 parduotuvės fasado ir vidaus patalpų rekonstrukcija, statinio projektuotojas UAB „Svertas“; statybos rangovas ir statybos vadovas A. K.. Teismas pažymi, kad šioje deklaracijoje nenurodyta kokie konkrečiai darbai buvo atlikti, o statybos vadovas A. K. yra mirusi 2004-02-13. Kaip nurodyta aukščiau, 2001-04-11 Projektų derinimo tarybos prie Visagino miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus posėdžio protokolas nėra statybą leidžiantis dokumentas. Ši deklaracija pasirašyta tik atsakovo A. K..
  23. Teismas akcentuoja, kad net ir vertinant 2012-03-22 deklaracijos metu galiojusių teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo konstatuoti, jog teisėtas atsijungimas buvo galimas vien užpildžius tik atsakovų pateiktą 2012 m. kovo 22 d. deklaraciją. Deklaracijos užpildymo metu galiojusioje Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 redakcijoje (galiojusi nuo 2011 10 30 iki 2012 09 27) buvo nustatyta, kad, atjungiant daugiabučio namo butą ar kitą patalpą, daugiabučio namo valdytojas, nustatyta tvarka organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo) (108.1 punktas). Prie prašymo turėjo būti pridėti šie dokumentai: daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo raštiškas sutikimas; buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros; kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) atjungiamam butui ar kitoms patalpoms šildyti; buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose; valdytojo pažyma, grindžiama techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai; visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko), kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams. Projektas (aprašas) turi būti suderintas su valdytoju. Taip pat buvo nurodyta, kad šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus pastato, jo sekcijos (bloko) ar buto (kitų patalpų) šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, valdytojas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (122 p.). Taisyklių 123 punktas reglamentavo, kad pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 122 punkte nurodyto atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Įvertinus šias nuostatas, darytina išvada, jog atsakovai nepagrįstai teigia, jog Statybos įstatymo pakeitimas nulėmė tai, kad atsijungimo darbams atlikti nebuvo būtini jokie leidimai ar sutikimai. Akivaizdu, jog 2012-03-22 deklaracijos užpildymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nustatė eilę reikalavimų, kuriuos turėjo atlikti atsakovai. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad 2012-03-22 deklaracijos surašymo dieną buvo įvykdę šiuos reikalavimus, buvo pasirašytas atjungimo aktas. Priešingai, Visagino savivaldybės administracija 2016-02-19 raštu patvirtino, kad ji nėra iki 2012-03-22 išdavusi rašytinio pritarimo dėl šildymo būdo pakeitimo (pertvarkyti šildymo sistemą) negyvenamosiose patalpose adresu Parko g. 21, Visaginas. Daugiabučio namo Parko g. 21, Visaginas, administratorius UAB „Visagino būstas“ 2016-03-04 raštu patvirtino, kad neturi patalpoms Parko g. 21-16, Visagine šilumos ir karšto vandens sistemos aprašo ar paprasto projekto dėl šildymo sistemos rekonstrukcijos ir kad šio namo butų savininkai nėra priėmę sprendimo dėl vietinio šildymo įrengimo negyvenamosiose patalpose Parko g. 21-16, Visagine. Atsakovams neįrodžius šių faktinių aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti, jog jie 2012 m. kovo 22 d. įteisino ginčo patalpos šildymo sistemos atjungimą nuo centralizuotos namo šildymo sistemos. Kartu nėra pagrindo konstatuoti, jog 2012 m. kovo 22 d. atsakovai teisėtai nutraukė šilumos energijos vartojimo sutartį.
  24. Atsakovai savo atsikirtimams pagrįsti papildomai nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą (bylos numeris I858-13/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo sprendimu, be kita ko, pripažino, jog Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos, kurios pripažintos neteisėtomis, įsigaliojo vėliau, negu buvo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi 2014 m. spalio 31 d.) numatė, jog norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Pagal to paties straipsnio antrąją dalį administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu nenustatytas retrospektyvus (nukreiptas į praeitį) šio sprendimo pasekmių taikymas. Vadinasi, tiek Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimas, kuriuo atitinkamos taisyklių nuostatos pripažintos neteisėtomis, yra neaktualūs klausimui dėl ginčo patalpos šildymo sistemos atjungimo įteisinimo (atsakovui 2012 m. kovo 22 d. surašant deklaracijas apie statybos užbaigimą) spręsti. Be to, šio klausimo išsprendimas nekistų, jeigu ir būtų nustatytas retrospektyvus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo pasekmių taikymas. Kitaip tariant, jeigu Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai būtų netaikomi nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 įsigaliojimo dienos. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi tiek 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 įsigaliojimo dieną, tiek 2012-03-22 deklaracijos, kurios pagrindu pakeisti kadastro duomenys, surašymo dieną) 6 priedo 6.3 punktas numatė, jog statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas) – yra privalomas, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato (išskyrus vienbutį ir dvibutį gyvenamąjį pastatą) šildymo ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jie turėjo tokį statybą leidžiantį dokumentą. Priešingai, Visagino savivaldybės administracija 2016-02-19 raštu nurodė, kad ji nėra atsakovams iki 2012-03-22 išdavusi rašytinio pritarimo dėl šildymo būdo pakeitimo negyvenamosiose patalpose Parko g. 21, Visagine. Vadinasi, nagrinėjamu atveju 2012-03-22 deklaracija apie statybos užbaigimą bet kuriuo atveju nėra pakankama įteisinti ginčo patalpos šildymo sistemos atjungimą nuo centralizuotos namo šildymo sistemos.
  25. Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registre nuo 2012-03-27 buvo įregistruoti parduotuvės kadastro duomenys apie jos šildymo būdą „vietinis centrinis šildymas“. Kadastro duomenų tikslinimas, atliktas 2012 m. kovo 22 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, galioja nuo 2012 m. kovo 27 d. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju registre išviešinta informacija apie šildymo būdą nesudaro pagrindo pripažinti, jog reikalavimas laikytis šildymo sistemos įrenginių atsijungimo nuo centralizuotos sistemos procedūros yra atliktas, nes deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą užpildymas ir kadastrinių duomenų pakeitimo fakto išviešinimas nepatvirtina atsijungimo procedūros užbaigimo teisės aktų nustatyta tvarka fakto. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-153-178/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-128-178/2016 ir kt. Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į registrą / kadastrą ir išviešinimas, t. y. VĮ Registrų centro veiklą reglamentuojantys įstatymai nesuteikia teisės VĮ Registrų centrui ir jo teritoriniams skyriams vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Šią aplinkybę teismo posėdžio patvirtino ir VĮ Registrų centro atstovas. Taigi, registro tvarkytojui neturint teisės vertinti pateiktų duomenų apie atliktus statybos darbus teisėtumo, atsakovų nurodyti išviešinti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti atliktų darbų teisėtumą. Priešingai, šiame sprendime nurodytas teisinis reglamentavimas, kaip minėta, sudaro pagrindą spręsti, jog atsijungimo darbai buvo atlikti neteisėtai.
  26. Taigi nagrinėjamu atveju nepaisant surašytų deklaracijų ir 2012-03-22 deklaracijos išviešinimo viešame registre, nėra pagrindo konstatuoti, jog atjungimo darbai buvo atlikti teisės aktų nustatyta tvarka. Anksčiau nurodytos Taisyklių nuostatos aiškiai apibrėžė šildymo būdo pakeitimo momentą. Deklaracija apie statybos užbaigimą nėra pagrindas konstatuoti, kad reikalavimai, nustatyti teisės aktuose, buvo tinkamai atlikti. Teismo vertinimu, nurodytos atsakovo A. K. surašytos deklaracijos nepatvirtina, kad atsakovai laikėsi tiek faktinio atsijungimo, tiek deklaracijų surašymo metu galiojusios tvarkos.
  27. Atsakovai pateikė 2012-03-06 ir 2012-03-26 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kad ginčo patalpos šildymo sistema faktiškai atjungta nuo centralizuotos namo šildymo sistemos. Tačiau tai nereiškia, jog tą dieną pasibaigė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovai nepateikė teisėtą patalpos šilumos įrenginių atjungimą patvirtinančių dokumentų. Kasacinio teismo praktika patvirtina, jog vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai, iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą, ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012).
  28. Tai, kad atsakovų patalpos nėra teisiškai atjungtos nuo centralizuoto šildymo patvirtina atsakovo A. K. 2013 m. sausio mėn. prašymas dėl šildomų patalpų ploto sumažinimo 5 nešildomoms patalpoms. Šiuo raštu atsakovas pripažino 18120,14 Lt skolą ir ją prašė išdėstyti 2 metams. Ieškovas nuo 2013 m. sausio mėn. sumažino atsakovų šildomų patalpų plotą nuo 207,22 kv. m iki 175,02 kv. m.
  29. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tam, kad šilumos vartotojo prievolės pagal šilumos tiekimo sutartį pasibaigtų, būtinas ne tik faktinis, bet ir teisinis, t. y. atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, šilumos tiekimo įrenginių atjungimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis Nr. 3K-3-44/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-591/2013). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins savo buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą tinkamu būdu ir jiems tenka pareiga mokėti už centralizuotą šilumos energiją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. VšĮ Ekonominės integracijos agentūra, kt., bylos Nr. 3K-3-277/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007).
  30. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais argumentais ir išvadomis, sprendžia, kad atsakovai A. K. ir E. K. nepateikė įrodymų, kad atsakovai laikėsi specialios šilumos tiekimo įrangos atjungimo procedūros, kurios privalėjo laikytis ir atsakovai neįrodė, jog jie yra teisėtai atsijungę nuo centralizuotai teikiamo šildymo (CPK 178 str., 185 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad neatlikus teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, atsakovų patalpų įrenginių atjungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo yra neteisėtas, o atsakovų ir ieškovo šilumos tiekimo santykiai 2010-10-01 – 2015-10-31 – nenutrūkę, todėl atsakovams išliko ir pareiga apmokėti už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2015-10-31 (CK 6.383 str.).
  31. Teismas atmeta atsakovų argumentus, kad faktiškai atjungus įrenginius, jie nėra šilumos vartotojai, neprivalo mokėti už šilumą ir kad tokiu atveju turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Atsakovų teikiamas aiškinimas dėl prievolės mokėti už šilumos energiją pobūdžio yra nepagrįstas. Sutartiniai šilumos energijos tiekimo ir vartojimo teisiniai santykiai pasibaigia, vartotojui teisės aktų nustatyta tvarka pakeitus buto ar kitos patalpos šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis). Šiuo sprendimu jau buvo nurodyta kasacinio teismo praktika, pagal kurią vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai, iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą, ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012). Kaip nustatyta, ginčo patalpos šildymo sistemos atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos nebuvo įteisintas nustatyta tvarka, todėl sutartiniai šilumos energijos tiekimo ir vartojimo teisiniai santykiai nėra pasibaigę. Todėl, priešingai negu nurodo atsakovai, prievolė mokėti už šilumos energiją, kurios vykdymo ieškovas reikalavo iki 2015 m. spalio 31 d., – sutartinio pobūdžio prievolė.

13Dėl šilumos tiekimo sutarties galiojimo

  1. Atsakovai savo atsiliepime nurodo, kad 2005-08-25 sudaryta Šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartis pasibaigė 2007-04-24. Su tokia atsakovų pozicija sutikti negalima, nes tai prieštarauja CK 6.384 str. 2 d. nuostatoms. Iki sutartyje nurodyto termino nė viena šalis nepareiškė apie sutarties nutraukimą. Be to, atsakovai po 2007-04-28 atliko mokėjimui ieškovui už patiektą energiją ir suteiktas paslaugas. Paskutiniai mokėjimai atlikti 2012-12-27 bei 2013-03-29. Tai yra šalys ir toliau vykdė sutartį konkliudentiniais veiksmais.
  2. Atsakovai nurodė, kad 2005-08-25 Šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sandoris apsimestinis, nes jis apskritai negalėjo būti sudarytas, kadangi ginčo patalpos nuo 1995 m. buvo atjungtos nuo centrinio šildymo. Sprendime konstatuota, kad atsakovai neįrodė teiginių, kad ginčo patalpos nuo 1995 metų ir teisėtai buvo atjungtos nuo centrinio šildymo, dėl to teismas nekartodamas sprendime išdėstytų argumentų, tokius atsakovių teiginius dėl apsimestinio sandorio atmeta kaip nepagrįstus (CPK 178 str.).
  3. Teismas, remdamasis šio sprendimo 39-64 punktuose nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais argumentais ir išvadomis, atmeta atsakovų argumentą dėl sutarties pripažinimo nutraukta konkliudentiniais pagrindais 1995 metais ir formaliai 2012 metais įregistravus VĮ „Registrų centre“ šildymo būdo pakeitimą iš centralizuoto į vietinį centrinį.

14

15Dėl šilumos energijos paskirstymo ir karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio

  1. Atsakovai nurodė, kad ieškovas netinkamai skirstė šilumą pagal metodiką, nes šiluma atsakovų name skirstoma tik pagal metodą Nr. 4, nors turėjo būti kartu taikomas metodas Nr. 5, nes atsakovo patalpos šildomos vietiniu būdu nuo 1995 m.
  2. Byloje nustatyta, kad ieškovas kaip šilumos tiekėjas namo adresu Parko 21, Visagine, šilumos punkte yra įrengęs vieną šilumos apskaitos komplektą, kuris susideda iš 2 atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, iš kurių vienas matuoja visą pastate suvartojamą šilumą, kitas matuoja šilumą karštam vandeniui ir cirkuliacijai.
  3. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.
  4. Pagal bylos duomenis šilumos energija name Parko g. 21, Visaginas, kuriame yra atsakovų patalpos, skirstoma vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2011-07-18 nutarimu Nr. O3-187 patvirtintu Šilumos paskirstymo metodu Nr. 1. Name taikomas šilumos apskaitos schemą atitinkantis metodo Nr. 1 B variantas.
  5. Teismui nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog minėto gyvenamojo namo savininkai (šilumos energijos vartotojai) teisės aktų nustatyta tvarka būtų pasirinkę kitą energijos skirstymo metodą (CPK 178 straipsnis).
  6. Metodo Nr. 1 1 punkte įtvirtinta šio metodo taikymo sąlyga, vadovaujantis kuria metodas Nr. 1 taikomas, kai pastato įvade įrengti du atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Metodo Nr. 1 8 punkte įtvirtinta, kad metodo Nr. 1 B variantas taikomas, kai pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o šilumos kiekis karštam vandeniui nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo prieš karšto vandens ruošimo įrenginius nuosekliai įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Nagrinėjamu atveju pastate įrengti du atsiskaitomieji apskaitos prietaisai: pagal vieno šilumos skaitiklio rodmenis nustatomas visas pastate suvartotas šilumos energijos kiekis, o pagal kito – šilumos energijos kiekis karštam vandeniui. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pastate suvartotam šilumos kiekiui paskirstyti pagrįstai taikomas Metodo Nr. 1 B variantas.
  7. Kadangi byloje konstatuota, kad atsakovai nuo centralizuotos šildymo sistemos atsijungė nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, name pagrįstai taikomas tik metodo Nr. 1 B variantas, tai yra pagrįstai papildomai netaikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu O3-41 patvirtintas Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 .
  8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teiginiai apie netinkamo metodo taikymą laikyti deklaratyviais ir nepagrįstais.
  9. Atsakovai nurodė, kad namo bendrojo naudojimo patalpos nėra centralizuotai šildomos. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Ieškovas nurodo kasacinio teismo nutartį (2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013), kuri, pasak jo, patvirtina, jog bendrosioms reikmėms nėra vartojama šilumos energija, jeigu bendrojo naudojimo patalpose nėra šildymo prietaisų. Nesutampa nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės.
  10. Daugiabučio namo, kuriame yra ginčo patalpa, bendrojo naudojimo patalpos (laiptinė) yra šildomos, nepaisant šildymo prietaisų nebuvimo. Todėl atsakovai, kaip šių patalpų bendraturčiai, privalo padengti šildymo kaštų dalį.
  11. Atsakovai teigia, kad daugiabučiame name yra kitos asmeninio naudojimo patalpos, kurioms nėra priskiriama šilumos energijos, skirtos bendrosioms patalpoms šildyti, dalis. Atsakovai nurodė tik abstrakčius pasvarstymus, nepagrįstus jokiais objektyviais duomenimis – neįrodyta, kad duomenys apie sandėliukų plotus buvo pateikti šilumos tiekėjui, tačiau šis į juos neatsižvelgė. Be to, pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktą būtent vartotojams tenka pareiga pateikti šilumos tiekėjui informaciją, kuri yra reikšminga mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Teismui nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie atsakovų nurodomas kitas asmeninio naudojimo patalpas. Todėl atsakovai negali remtis, kaip jie nurodo, netinkamu šilumos paskirstymu – šilumos nepaskirstymu kitoms asmeninio naudojimo patalpoms – tiek, kiek jie patys ir / ar kiti daugiabučio namo patalpų savininkai savo neveikimu – duomenų apie tokias patalpas nepateikimu – sudarė sąlygas taip skirstyti šilumą. Vartotojams nevykdant šios pareigos šilumos tiekėjas mokėjimus už šilumos energiją skirsto pagal turimus duomenis, tai yra tokius, kokius anksčiau yra pateikę vartotojai, administratorius ar kiti įgalioti subjektai. Be to, jau buvo nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas, jog šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo namo ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jų nurodomos asmeninio naudojimo patalpos patenka į šildomas namo ertmes. Kitaip tariant, neįrodė, kad jų nurodomos patalpos yra šildomos patalpos. Todėl ieškovas nepažeidė teisės aktų, skirstydamas pastate suvartotą šilumą pagal turimus duomenis, o atsakovų reikalavimas atlikti šilumos perskirstymą priskiriant dalį šilumos bendrosioms reikmėms pastate esančių trečiųjų asmenų asmeninio naudojimo patalpų (sandėliukų) atžvilgiu bei perskaičiuoti mokėjimus nepagrįstas.
  12. Atsakovai neįrodė, kad ieškovas netinkamai skirstė šilumos energiją.
  13. Atsakovų, trečiojo asmens atsiliepimuose taip pat teigiama, kad ieškovas pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, nes metrologiškai nepatikrintų skaitiklių rodmenis sąskaitoms išrašyti draudžia Ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 424 22 punktas ir Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 55.3 punktas ir 185.4 punktas. Taip pat plačiai argumentuojama, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad daugiau nei pusė namo gyventojų išreiškė valią dėl 2-ojo karšto vandens ruošimo būdo pasirinkimo, todėl ieškovas ginčo laikotarpiu buvo karšto vandens tiekėjas atsakovų name ir turėjo pareigą užtikrinti metrologinės apskaitos reikalavimų vykdymą, tačiau to nedarė.
  14. Iš Visagino miesto centrinės šildymo sistemos pertvarkymo darbo projekto Nr. 302-08K-DP-ŠM-82 matyti, kad namo Parko g. 21, Visaginas, šilumos punkte yra įrengtas vienas šilumos apskaitos komplektas, kuris susideda iš 2 atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, iš kurių vienas matuoja visą pastate suvartojamą šilumos kiekį, kitas nuosekliai įrengtas prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, matuoja suvartojamą šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti ir jo cirkuliacijai.
  15. Šilumos punkte įrengti du atsiskaitomieji šilumos skaitikliai, iš kurių vienas skaitiklis E2 matuoja visą pastate suvartotą šilumos kiekį (šildymui, karštam vandeniui paruošti (pašildyti) ir jo cirkuliacijai), kitas šilumos skaitiklis E1 įrengtas nuosekliai skaitikliui E2 ir matuoja suvartotą šilumos kiekį karštam vandeniui paruošti (pašildyti) ir jo cirkuliacijai.
  16. Atsakovų teiginiai, kad ieškovas šilumos energijos apskaitai naudojo metrologinių patikrų neturinčius karšto vandens ir šilumos skaitiklius, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.). Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad tiekiamai šilumai apskaityti ieškovas naudoja apskaitos prietaisus tik su galiojančia patikra. Tik atsakovų patalpose karšto ir šalto vandens skaitikliai yra be galiojančios patikros, kadangi ieškovo atstovai negali į šias patalpas patekti dėl atsakovų. Lietuvos metrologijos inspekcijos 2016-11-08 išvadoje taip pat nurodoma, kad daugiabučio namo Parko g. 21, Visaginas, patikrinimo metu teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
  17. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovas atsakovams nepagrįstai skaičiuoja karšto vandens cirkuliacijos mokestį. Byloje nustatyta, kad atsakovų patalpos yra cokoliniame aukšte ir šiose patalpose nėra karšto vandens tiekimo sistemoje nėra įrengtas šildytuvas, todėl ieškovas atsakovams ginčo laikotarpiu netaikė mokesčio už karšto vandens cirkuliaciją.
  18. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, atmeta atsakovų atsikirtimus dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už šilumos energiją, skirtą karšto vandens temperatūrai palaikyti, nes neįrodytas pagrindas tokiam perskaičiavimui atlikti.

16Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą

  1. Atsakovai 2017-01-03 patikslintu prašymu prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, siekiant išsiaiškinti, ar Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (redakcija, galiojusi nuo 2009-12-25 iki 2010-11-11) 263 punktas, kuris numato, kad pastato butų ar kitų patalpų savininkai, kurie savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos atjungia pažeisdami šių taisyklių ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos vartotojais tol, kol atlieka šių taisyklių 262 punkte nurodytus veiksmus, neprieštarauja Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 5 daliai, 6.263 straipsnio 3 daliai, 6.246 straipsnio 1 daliai, 6.248 straipsnio 1 daliai, 6.247 straipsnio 1 daliai, 6.249 straipsnio 1 daliai, 6.388 straipsnio 1 daliai ir 6.317 straipsnio 1 daliai, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 d. 1 p., konstituciniam teisėtumo principui. Taip pat prašo kreiptis ištirti, ar Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) 260-263 punktai neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai. Atsakovai teigia, jog prievolė mokėti už šilumos energiją, kurios atsakovai faktiškai nevartoja, yra deliktinės atsakomybės taikymo pasekmė. Deliktinė atsakomybė galima tik pagal įstatymą (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 5 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis). Įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės) negali būti pagrindas deliktinei atsakomybei taikyti.
  2. Atsakovų teikiamas aiškinimas dėl prievolės mokėti už šilumos energiją pobūdžio yra nepagrįstas. Sutartiniai šilumos energijos tiekimo ir vartojimo teisiniai santykiai pasibaigia, vartotojui teisės aktų nustatyta tvarka pakeitus buto ar kitos patalpos šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis). Šiuo sprendimu jau buvo nurodyta kasacinio teismo praktika, pagal kurią vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai, iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą, ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012). Kaip nustatyta, ginčo patalpos šildymo sistemos atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos nebuvo įteisintas nustatyta tvarka, todėl sutartiniai šilumos energijos tiekimo ir vartojimo teisiniai santykiai nėra pasibaigę. Todėl, priešingai negu nurodo atsakovai, prievolė mokėti už šilumos energiją, kurios vykdymo ieškovas reikalavo iki 2015 m. spalio 31 d., – sutartinio pobūdžio prievolė.
  3. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo santykiams taikytinos CK nuostatos ir Šilumos ūkio įstatymas, reglamentuojantys vartotojo teisę atsijungti nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos ir vienašališkai nutraukti energijos tiekimo sutartį, nėra aktualus ieškovų keliamas klausimas dėl Šilumos tiekimo taisyklių, ieškovo teigimu, ribojančių šias vartotojo teises, atitikties aukštesnės teisinės galios teisės aktams klausimas.
  4. Be to, teismas sprendžia, kad atsakovų keliami klausimai dėl teisės aktų atitikimo, jau yra išnagrinėti kasacinio teismo praktikoje, todėl kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nėra pagrindo (CPK 3 str. 4 d.).
  5. Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovų keliamais klausimais kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, todėl atsakovų 2017-01-03 patikslintą prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą atmeta.

17Dėl VĮ „Visagino energija“ patikslinto ieškinio trečiojo reikalavimo pagrįstumo

  1. Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010).
  2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-514; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Be to, pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).
  3. Iš teismui pateiktos įsiskolinimo paskaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovų įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2015-10-31 už atsakovų nuosavybės teise turimoms patalpoms tiektą šildymą, karštą ir šaltą vandenį, elektrą sudarė 9249,46 EUR. Pagal CK 6.55 str. 2 d. nuostatas skolininkui nepareiškus kokiai prievolei skiria įmoką ir nesant kitokio šalių susitarimo, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Tokiu principu remiantis vėliau sumokamos ieškovui įmokos dengė anksčiau priskaičiuotų ir jo nesumokėtų įmokų dalį - skola ieškinyje nurodyta per visą laikotarpį apibendrintai (kiek iš viso priskaičiuota ir kiek sumokėta). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas A. K. 2013-01-16 atsakovui pateikė prašymą, kuriuo pripažino 18120,14 Lt skolos likutį, susidariusį nuo 2010-10-01 ir prašė išdėstyti lygiomis dalimis mokant per 2 metus. CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Taigi byloje nustačius, jog atsakovai nuo centralizuotos šildymo sistemos atsijungė neteisėtai, taip pat pripažinus, jog šilumos tiekimo santykiai tarp šalių nėra nutrūkę bei nesant įrodymų, jog ieškovo pateikti skaičiavimai būtų netikslūs ar kad atsakovas būtų pažeidęs šilumos tiekimą ir paskirstymą vartotojams reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ieškovo patikslinto ieškinio trečiasis reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas – ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 9249,46 EUR dydžio skola, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 4624,73 EUR.
  4. Pagal 2005-08-25 sutarties 22 punktą vartotojas neapmokėjęs sąskaitos nustatytu terminu turi mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas priskaičiavo atsakovams 839,70 EUR delspinigių už paskutinius šešis mėnesius. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, skolos neapmokėjimo tęstinumą, teismas vertina, kad 0,05 proc. dydžio delspinigiai šiuo konkrečiu atveju paskaičiuoti nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, yra protingi. Kadangi atsakovai su ieškovu laiku neatsiskaitė, ieškovas paskaičiavo, kad atsakovai jam turi sumokėti 839,70 EUR delspinigių. Šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiant 839,70 EUR, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 419,85 EUR (CK 6.71 str., 6.258 str., Sutarties Nr. 2 4.3. punkto pagrindu).
  5. 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, prašo priteisti 8,05 % metines procesines palūkanas.
  6. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato, kad kreditorius turi teisę į palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Kadangi sutartis sudaryta dėl komercinių patalpų, o atsakovai nėra vartotojai, ieškovo reikalavimas taikyti minėtą įstatymą, teismo vertinimu, yra pagrįstas. Atsakovams pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado nuo 2016-02-05, kai priimtas pradinis ieškinys, t. y. pirmąjį metų pusmetį, todėl šiuo atveju taikytina palūkanų norma, galiojusi 2016-01-01. 2016 m. sausio 1 d. galiojo Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 0,05 proc. (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html). Todėl yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti ir iš atsakovų priteisti 8,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-05 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  7. Ieškovas už turtinį ieškinio reikalavimą sumokėjo 227 EUR žyminio mokesčio, todėl patenkinus šį ieškinio reikalavimą visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteisiama 227 EUR (CPK 93 str. 1 d.).

18Dėl VĮ „Visagino energija“ patikslinto ieškinio pirmojo ir antrojo reikalavimų

  1. Ieškovas 2016-10-05 patikslinto ieškinio pirmuoju ir antruoju reikalavimais prašo 1) panaikinti 2012-03-23 pateiktos Nekilnojamojo turto registrui atsakovo A. K. 2012-03-22 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą dalį, kuria pakeistas atsakovams priklausančių patalpų šildymo būdas iš centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų į vietinį centrinį šildymą; 2) įpareigoti atsakovą Registrų centrą atlikti pakeitimus Nekilnojamojo turto kadastre – panaikinti punkte 2.1. įrašą „vietinis centrinis šildymas“ ir jį pakeisti įrašu „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų.

19Dėl atsakovų teiginių dėl ieškinio papildymo naujais reikalavimais, kuriems nagrinėti nėra priskirtas teisėjas

  1. Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad byla dalyje dėl naujų reikalavimų yra nagrinėjama neteisėtos sudėties teismo, kadangi teismo pirmininkas iki šiol neišsprendė klausimo dėl naujo ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovų patalpų duomenų pakeitimo teisinę registraciją ir nepaskyrė bylą nagrinėjančios teisėjos nagrinėti šiuos naujus ieškinio reikalavimus.
  2. Teismas pažymi, kad ieškovo patikslintas ieškinys buvo priimtas teisėjos 2016-10-07 rezoliucija. Teismo įsitikinimu, atsakovai nepagrįstai du naujus ieškinio reikalavimus vertina kaip naują ieškinį, kurį nagrinėti teismo pirmininkas turėjo paskirti teisėją. Pirma, patikslintas ieškinys buvo reiškiamas nagrinėjamoje byloje. Antra, pirmasis ir antrasis patikslinto ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su atsakovų reiškiamais atsikirtimais byloje, kad atsakovai teisėtai ir laikydamiesi visų teisės aktų reikalavimų įteisino savo ginčo patalpų šildymo būdą 2010 m. spalį, pagal 2010-10-01 deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įregistruodami 2012-03-22 deklaraciją apie statybos užbaigimą viešame registre bei su ieškovo VĮ „Visagino energija“ pagrindiniu reikalavimu dėl skolos už visą ginčo laikotarpį priteisimo. Todėl tai nėra naujas ieškinys, o reiškiami išvestiniai, papildomi reikalavimai ieškovui įrodinėjant skolos už ginčo patalpų šildymą, vandenį pagrįstumą bei siekiant paneigti atsakovų atsikirtimus dėl šildymo būdo įteisinimo.

20Dėl atsakovų teiginių dėl nepasinaudojimo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka

  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą dėl 2012-03-22 deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo ir jos pagrindu atlikto ginčo patalpų šildymo būdo į vietinį centrinį šildymą teisinės registracijos panaikinimo.
  2. 21Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 8.3 punkte nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) (toliau – Statytojas) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. STR „Statybos užbaigimas“ 44 punkte numatyta, kad deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre. Deklaracija apie statybos užbaigimą yra dokumentas, parengiamas ir pasirašomas statytojo. Kadangi statytojas nėra viešojo administravimo subjektas, deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio teisinio pobūdžio ginčais. Deklaracija kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu (Civilinio kodekso 1.63 straipsnis), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 16 d. nutartį byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškinį v. UAB „Palemono keramika“). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad reikalavimui dėl deklaracijos kaip vienašalio sandorio panaikinimo, nėra nustatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka. Todėl šioje dalyje atsakovų teiginiai, kad ieškovas nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka vertinti kritiškai.

22Dėl 2012-03-22 Deklaracijos panaikinimo

  1. Ieškovas prašo panaikinti 2012-03-23 pateiktos Nekilnojamojo turto registrui atsakovo A. K. 2012-03-22 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą dalį, kuria pakeistas atsakovams priklausančių patalpų šildymo būdas iš centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų į vietinį centrinį šildymą.
  2. Ginčijama 2012-03-22 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1 nurodyta, jog užbaigta komercinių patalpų – parduotuvės, esančios adresu Parko g. 21-16, Visagine, patalpų rekonstrukcija, statybą leidžiantis dokumentas – 2001-04-11 Visagino miesto savivaldybės protokolas Nr. 20-42; statinio projektas – 2001-03-30 parduotuvės fasado ir vidaus patalpų rekonstrukcija, statinio projektuotojas UAB „Svertas“; statybos rangovas ir statybos vadovas A. K.. Pažymėtina, kad šioje deklaracijoje nenurodyta kokie konkrečiai darbai buvo atlikti, o statybos vadovas A. K. yra mirusi 2004-02-13. 2012-03-05 kadastro duomenų bylos ir 2012-03-22 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu pagal A. K. prašymą Nekilnojamojo turto registre nuo 2012-03-27 buvo įregistruoti parduotuvės kadastro duomenys apie jos šildymo būdą „vietinis centrinis šildymas“.
  3. Pažymėtina, kad pagal 2001 m. UAB „Svertas“ parengtą projektą Nr. 01-55-007 buvo numatoma atlikti patalpų, esančių adresu Parko g. 21-16, Visagine, fasado ir vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus, šio projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šildymo, vėdinimo, elektros tiekimo ir apšvietimo tinklai lieka nepakitę. Be to, aiškinamajame rašte nurodyta esamus radiatorius perkelti ir prijungti vietoje (ž. 1-1). Projekto dalyje 01-00-007 ASS projektuojamo plano ašyse 1-1 nurodyta, kad demontuojami esami radiatoriai ir jie perkeliami į naują vietą. Iš šių pateiktų duomenų darytina išvada, kad šis pateiktas projektas, kuris nurodytas 2012-03-22 Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, nekeitė esamos patalpų šildymo sistemos, tik pakeitė patalpų plotą, tūrį bei vidinį patalpų išplanavimą. Taigi, kaip matyti deklaracijoje nurodomas 2001 m. projektas numatė atlikti patalpų, esančių adresu Parko g. 21-16, Visagine, fasado ir vidaus patalpų rekonstrukcijos darbus, o ne išduotas dėl šildymo sistemos pakeitimo.
  4. Pateiktoje 2012-03-22 Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1 nurodomas statybą leidžiantis dokumentas – 2001-04-11 Visagino miesto savivaldybės protokolas Nr. 20-42. Iš Visagino savivaldybės administracijos 2016-09-15 rašto matyti, kad 2001-04-11 protokolas Nr. 20-42 yra Projektų derinimo tarybos prie Visagino miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus posėdžio protokolas. 2001 metais toks protokolas buvo vienas iš privalomų dokumentų gauti statybos leidimą. Taigi 2001-04-11 Projektų derinimo tarybos prie Visagino miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus posėdžio protokolas nėra statybą leidžiantis dokumentas. Be to, kaip minėta 2012-03-22 deklaracijos surašymo metu Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 6.3 punktas numatė, jog statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas) – yra privalomas, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato (išskyrus vienbutį ir dvibutį gyvenamąjį pastatą) šildymo ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2012-03-22 deklaracijos surašymo metu jie turėjo tokį statybą leidžiantį dokumentą. Priešingai, Visagino savivaldybės administracija 2016-02-19 raštu nurodė, kad ji nėra atsakovams iki 2012-03-22 išdavusi rašytinio pritarimo dėl šildymo būdo pakeitimo negyvenamosiose patalpose Parko g. 21, Visagine.
  5. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas A. K. 2012-03-22 deklaracijoje apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu nuo 2012-03-27 Nekilnojamojo turto registre pakeisti būtent duomenys apie patalpos šildymo būdą, VĮ Registrų centrui nurodė netinkamus duomenis, kad statybą leidžiantis dokumentas – 2001-04-11 Visagino miesto savivaldybės protokolas Nr. 20-42; statinio projektas – 2001-03-30 parduotuvės fasado ir vidaus patalpų rekonstrukcija, statinio projektuotojas UAB „Svertas“; statybos rangovas ir statybos vadovas A. K., nes deklaracijoje nurodytais dokumentais nebuvo sprendžiami klausimai dėl ginčo patalpų šildymo būdo pakeitimo. Ginčo patalpų šildymo būdas teisėtai galėjo būti pakeistas remiantis dokumentais, kurie nurodyti aukščiau sprendime. Todėl deklaracija ta apimtimi, kurios pagrindu pakeistas ginčo patalpų šildymo būdas, naikintina. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje deklaracijoje nenurodyta kokie konkrečiai darbai buvo atlikti, tačiau kadangi šios deklaracijos pagrindu nuo 2012-03-27 Nekilnojamojo turto registre pakeisti būtent duomenys apie patalpos šildymo būdą, Deklaracija ta apimtimi, kurios pagrindu pakeistas ginčo patalpų šildymo būdas, naikintina.
  6. Kadangi šis ieškovo neturtinis reikalavimas patenkintas, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 31 EUR žyminio mokesčio, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 15,50 EUR (CPK 93 str. 1 d.).

23Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą Registrų centrą atlikti pakeitimus Nekilnojamojo turto kadastre – panaikinti punkte 2.1. įrašą „vietinis centrinis šildymas“ ir jį pakeisti įrašu „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų

  1. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą Registrų centrą atlikti pakeitimus Nekilnojamojo turto kadastre – panaikinti punkte 2.1. įrašą „vietinis centrinis šildymas“ ir jį pakeisti įrašu „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų.
  2. VĮ Registrų centro atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pakeitimai Nekilnojamojo turto registre atlikti ne tik 2012-03-22 Deklaracijos apie statybos užbaigimą, bet ir 2012-03-05 kadastrinių duomenų bylos ir teritorinio registratoriaus sprendimo pagrindu, todėl nenuginčijus kadastrinių duomenų bylos ir nereiškiant reikalavimo panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimo dėl kadastro duomenų pakeitimo, šio reikalavimo patenkinimas yra negalimas. Teismas sutinka su tokiais VĮ Registrų centro atstovo teiginiais, nes nepanaikinus visų duomenų, kurie buvo pagrindas atlikti kadastro duomenų pakeitimus registre, negalimas įpareigojimas pakeisti kadastro duomenis. Teismas sutinka ir su atsakovų teiginiais, kad teritorinių registratorių sprendimams apskųsti yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 str., 30 str.).
  3. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovas nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str., 1 d. 1 p.).
  4. Byloje nenustatyta, kad ieškovas reikšdamas ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovų prašymas skirti ieškovui baudą pagal CPK 95 str. atmestinas kaip nepagrįstas.

24Dėl ieškovo R. K. patikslinto ieškinio atsakovui VĮ „Visagino energija“

  1. Ieškovas R. K. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kurio pirmuoju reikalavimu prašė pripažinti ieškovo sudarytą 2005-08-25 „Šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartį (gyvenamieji namai)“ Nr. 13SĮ-(4.7)-223 negaliojančiu apsimestiniu ir nesąžiningu sandoriu, sudarytu ekonominio spaudimo įtakoje ir neįgalioto atstovo; ir nutrauktu nuo ieškovo valdomų trečiųjų asmenų patalpų šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo.

25Dėl reikalavimo pripažinti ieškovo sudarytą 2005-08-25 „Šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartį (gyvenamieji namai)“ Nr. 13SĮ-(4.7)-223 negaliojančiu apsimestiniu ir nesąžiningu sandoriu, sudarytu ekonominio spaudimo įtakoje ir neįgalioto atstovo

  1. Ieškovas, tretieji asmenys nurodo, kad 2005-08-25 šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartis (gyvenamieji namai) Nr. 13SĮ-(4.7)-223 yra apsimestinis sandoris, nes jis apskritai negalėjo būti sudarytas, kadangi ginčo patalpos nuo 1995 m. buvo atjungtos nuo centralizuotos šildymo. Ieškinio reikalavimas pripažinti sandorį apsimestiniu prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisėtą buto įrenginių atjungimą nuo šildymo sistemos nuo 1995 metų. Byloje nustatyta, kad A. K. ir E. K. patalpų įrenginiai nuo daugiabučio namo šildymo sistemos atjungti neteisėtai.
  2. Ieškovas nurodo, kad patalpas panaudos pagrindu valdęs ieškovas ginčo sutartį pasirašė tik dėl atsakovo spaudimo ir atsisakymo įjungti elektrą, kol nebus sudaryta šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nors ieškovas žinojo, jog sutarties sudarymo metu ginčo patalpos nebuvo ir negalėjo būti centralizuotai šildomos, nes buvo atjungtos nuo centralizuotos šilumos energijos. Tokie ieškovo teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Kaip aukščiau konstatuota, ieškovas R. K. 2005-08-25 ginčo sutartį pasirašė pagal A. K. ir E. K. išduotą įgaliojimą, tuo tarpu panaudos sutartis buvo sudaryta tik 2015-12-03. Trečiasis asmuo A. K. 2013-01-16 atsakovui pateikė prašymą, kuriuo jis prašė neskaičiuoti jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose Parko g. 21-16, Visaginas, nešildomų 5 patalpų, pripažino 18120,14 Lt skolos likutį, susidariusį nuo 2010 m. spalio 1 d. ir prašė jį išdėstyti dalimis. Ieškovas ir tretieji asmenys nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. kovo 29 d. už atsakovo patiektus energijos išteklius ir kitas suteiktas paslaugas tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančioms patalpoms Parko g. 21-16, Visaginas, sumokėjo atsakovui 8010,18 EUR, iš jų už patiektą elektros energiją 2393,03 EUR bei 813,41 EUR delspinigių. Nei ieškovas, nei tretieji asmenys jokių pretenzijų atsakovui dėl sudarytos sutarties vykdymo nereiškė. Trečiasis asmuo A. K. 2013-01-16 pateikdamas prašymą pripažino visą tuo metu buvusią skolą už patiektus energijos išteklius bei kitas suteiktas paslaugas. Tuo metu atsakovas jau nebebuvo elektros energijos tiekėjas Visagino savivaldybėje. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad ieškovo ir trečiųjų asmenų teiginys, kad 2005-08-25 sudaryta šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, yra neįrodytas ir reikalavimas pripažinti tokią sutartį negaliojančia yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėtina, kad ieškovas neįrodė savo teiginių, jog ginčo sutartį pasirašė dėl atsakovo ekonominio spaudimo (CPK 178 str.). Tuo tarpu byloje esantys duomenys dėl ginčo sutarties sudarymo ir sutarties vykdymo paneigia ieškovo teiginius dėl atsakovo spaudimo sudaryti sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pateikė duomenis, kad 2008-11-28, 2010-05-24 buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas dėl skolų už energijos išteklius, tačiau šie įrodymai, atsiradę 2008 m., 2010 m. nepatvirtina ieškovo teiginių, kad ieškovas ginčo sutartį 2005-08-25 pasirašė dėl atsakovo spaudimo ir atsisakymo įjungti elektrą, kol nebus sudaryta šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nes byloje nėra duomenų, kad 2005 metais sudarant sutartį atsakovas naudojo ekonominį spaudimą ar atsisakė įjungti elektrą.
  3. Pažymėtina, kad ginčo sutartis sudaryta 2005-08-25, todėl ieškovas yra praleidęs ir 10 metų ieškinio senaties terminą dėl sandorio ginčijimo. Todėl šis reikalavimas, atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, atmestinas ir šiuo pagrindu.
  4. Ieškovo teiginiai, kad 2005-08-25 sandoris sudarytas neįgalioto asmens atmestini kaip nepagrįsti, nes dėl jų išsamiai jau pasisakyta sprendimo 33 punkte, todėl teismas papildomai nekartoja argumentų.
  5. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas pripažinti ieškovo sudarytą 2005-08-25 „Šilumos ir šilumnešio pirkimo-pardavimo sutartį (gyvenamieji namai)“ Nr. 13SĮ-(4.7)-223 negaliojančiu apsimestiniu ir nesąžiningu sandoriu, sudarytu ekonominio spaudimo įtakoje ir neįgalioto atstovo, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).

26Dėl reikalavimo pripažinti sutartį nesąžininga ir nutraukta nuo ieškovo valdomų trečiųjų asmenų patalpų šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo

  1. Ieškovas, be kita ko, reikalauja pripažinti, kad šilumos energijos tiekimo ir vartojimo (pirkimo-pardavimo) sutartis yra nesąžininga ir nutraukta nuo ginčo patalpų šildymo būdo pakeitimo įteisinimo.
  2. Šiuo sprendimu, be kita ko, nustatyta, kad byloje neįrodyta, kad A. K. ir E. K. nuosavybės teise valdomos patalpos buvo atjungtos nuo 1995 metų ir kad tai padaryta teisėtai. Todėl ieškovo teiginiai, kad sutartis konkliudentiniais veiksmais nutraukta buvo nuo 1995 metų atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.
  3. Šiuo sprendimu, be kita ko, nustatyta, jog A. K. ir E. K. neteisėtai, pažeisdami teisės aktų nustatytą tvarką, atjungė ginčo patalpos šildymo sistemą nuo centralizuotos šildymo sistemos.
  4. Ieškovas teigia, jog 2010 m. spalio 1 d., surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, buvo įteisintas ginčo patalpos šildymo sistemos atjungimas nuo centralizuotos namo šildymo sistemos ir pasibaigė šilumos energijos tiekimo ir vartojimo (pirkimo-pardavimo) santykiai.
  5. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi deklaracijos surašymo dieną), be kita ko, numatė, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Pagal to paties straipsnio trečiąją dalį, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys.
  6. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (redakcija, galiojusi deklaracijos surašymo dieną), 250-264 punktai numatė, kaip turi būti vykdomas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių. Šių taisyklių 250 punktas nustatė daugiabučio namo valdytojo (administratoriaus), jeigu butų bei kitų patalpų savininkai teisės akte nustatyta tvarka priima sprendimą ir paveda valdytojui (administratoriui) leisti keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, arba buto ir kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, pareigą pateikti savivaldybės institucijai prašymą gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, be to, nustatė, kokie dokumentai turi būti pridėti prie tokio prašymo. Kiti taisyklių punktai detalizavo daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių tvarką: savivaldybės institucijos veiksmus, gavus minėtą prašymą, šilumos tiekėjo veiksmus, gavus iš savivaldybės institucijos paraišką išduoti projektavimo sąlygas (251-254 punktai); pareigą atitinkamus įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlikti pagal šiame punkte nurodytų teisės aktų reikalavimus, išduotas projektavimo sąlygas ir jas atitinkantį projektą savo lėšomis (255 punktas); buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo ir susijusių su atjungimu pastato šildymo ir karšto vandens sistemų rekonstravimo projekto turinį (256 punktas); pareigą minėtus darbus atlikti, nepažeidžiant kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų, pagal šių taisyklių 175-184 punktų reikalavimus bei daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko lėšomis (257 punktas); pareigą šilumos ar karšto vandens tiekėjui pranešti raštu apie numatomą atjungimą (258 punktas); pareigą, baigus taisyklių 255 punkte nurodytus darbus, gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, rekonstruotų dėl atjungimo, įrenginių bei buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginių jungčių su pastato šildymo ar karšto vandens sistema išardymo, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių ir statinių įrenginių ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir jų kopijas pateikti šilumos tiekėjui ir kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekėjui (259 punktas); įrenginių atjungimą bei atjungimo akto surašymą (260-261 punktas); buto ar kitų patalpų, kurių šilumos vartojimo įrenginiai atjungti, savininkų – buitinių šilumos vartotojų su šilumos tiekėjais sudarytų šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių pakeitimą bei jų pareigą apmokėti šilumos tiekėjui už daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti tenkančią šilumos dalį (262 punktas); įrenginių atjungimo pažeidžiant šiose taisyklėse bei Šilumos ūkio įstatyme nustatytą tvarką pasekmes (263-264 punktai).
  7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu (bylos numeris I438-35/2012) pripažino, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą gauti projektavimo sąlygų sąvadą siekiant atjungti įrenginius, 251-254 punktai, taip pat 255 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą atitinkamus įrenginių atjungimo darbus atlikti pagal išduotas projektavimo sąlygas, 256 punktas, taip pat 257 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą rekonstravimo darbus atlikti vadovaujantis taisyklių 175-184 punktuose nustatyta tvarka, bei 259 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą gauti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą, prieštaravo, be kita ko, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (tiek, kiek nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka) ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 11 daliai. Iš kitos pusės, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, jog Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 255 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą atitinkamus atjungimo darbus atlikti pagal kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus vartotojo lėšomis, 257 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą nepažeisti kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų, 258 punktas, taip pat 259 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, ir 260-263 punktai neprieštaravo, be kita ko, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (tiek, kiek nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka) ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 11 daliai.
  8. Minėta, jog buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Bet Statybos įstatymas ir šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai yra aktualūs tiek, kiek reguliuoja šildymo sistemos atjungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos, kaip tokį, tai yra statybos procesą. Iš esmės toks aiškinimas pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimu, kuriuo, be kita ko, pasisakyta, jog Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip pagrindas savaime bet kokius teisinius santykius, susiklostančius atliekant buto (butų), kitų patalpų šilumos ir / ar karšo vandens įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos darbus, neatsižvelgiant į jų turinį bei esmę, vertinti kaip išimtinai patenkančius į Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų reguliavimo sritį. Keičiant buto ar kitų patalpų šildymo ir / ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, atsižvelgiant į tai, jog tai yra veikla šilumos ūkio sektoriuje, akivaizdu, jog tam tikrais aspektais tai patenka tiek į bendrojo energetikos teisinius santykius reguliuojančio įstatymo – tai yra Energetikos įstatymo, tiek ir specialaus – tai yra Šilumos ūkio įstatymo, bei šiuos įstatymus įgyvendinančių kitų teisės aktų reguliavimo sritį. Kaip nustatyta, šiuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu pripažinta, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos, nustatančios daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių tvarką, tiek, kiek jomis reguliuojami statybos teisiniai santykiai, prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 11 daliai. Kitų nuostatų, reglamentuojančių daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos sistemos atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių tvarką, tarp jų – ir tų, kurios numato, pirma, buitiniam šilumos vartotojui pareigą gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą (259 punktas), antra, šildymo sistemos atjungimą dalyvaujant pastato administratoriaus ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams ir trišalio atjungimo akto pasirašymą (260 punktas), prieštaringumas įstatymų normoms atmestas. Be to, kasacinis teismas labai panašiomis faktinėmis aplinkybėmis pripažino, jog, susidarius teisiniam vakuumui (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus, kad atitinkamos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos prieštarauja įstatymams ir todėl negali būti taikomos ginčui spręsti), atjungimo nuo šildymo sistemos procedūra turėjo būti atliekama laikantis tapačios atjungimo tvarkos (turint omenyje ir reikalavimų, keliamų pačiai statybai, kaip tokiai, laikymąsi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013).
  9. Remiantis išdėstytais argumentais ir išvadomis, konstatuotina, jog 2010 m. spalio 1 d. deklaracija apie statybos užbaigimą nėra pakankama įteisinti ginčo patalpos šildymo sistemos atjungimą nuo centralizuotos namo šildymo sistemos ir kartu pripažinti šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykių tarp šalių pabaigą. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo patalpų savininkai deklaracijos surašymo dieną buvo įgyvendinę reikalavimus, kurie būtini, siekiant įteisinti ginčo patalpos šildymo sistemos atjungimą nuo centralizuotos namo šildymo sistemos. Tai yra ieškovas neįrodė, jog deklaracijos surašymo dieną buvo gautas Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma, buvo pasirašytas trišalis (patalpos savininkų, daugiabučio namo, kuriame yra ginčo patalpa, administratoriaus ir atsakovės, kaip šilumos tiekėjos) atjungimo aktas. Ieškovui neįrodžius šių faktinių aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti, jog 2010 m. spalio 1 d. buvo įteisintas ginčo patalpos šildymo sistemos atjungimas nuo centralizuotos namo šildymo sistemos. Kartu nėra pagrindo konstatuoti, jog 2010 m. spalio 1 d. pasibaigė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad 2010-10-01 deklaracija apskritai nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
  10. Ieškovas su ieškiniu pateikė ir 2012 m. kovo 22 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurioje nurodyta, kad užbaigta komercinių patalpų – parduotuvės, esančios adresu Parko g. 21-16, Visagine, patalpų rekonstrukcija.
  11. Net ir vertinant 2012-03-22 deklaracijos metu galiojusių teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo konstatuoti, jog teisėtas atsijungimas buvo galimas vien užpildžius tik pateiktą 2012 m. kovo 22 d. deklaraciją. Dėl to išsamiai pasisakyta sprendimo 58-61 punktuose.
  12. Nors Nekilnojamojo turto registre nuo 2012-03-27 buvo įregistruoti parduotuvės kadastro duomenys apie jos šildymo būdą „vietinis centrinis šildymas“, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, jog tretieji asmenys atsijungimo procedūras atliko teisės aktų nustatyta tvarka. Kadastro duomenų tikslinimas, atliktas 2012 m. kovo 22 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, galioja nuo 2012 m. kovo 27 d. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju registre išviešinta informacija apie šildymo būdą nesudaro pagrindo pripažinti, jog reikalavimas laikytis šildymo sistemos įrenginių atsijungimo nuo centralizuotos sistemos procedūros yra atliktas, nes deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą užpildymas ir kadastrinių duomenų pakeitimo fakto išviešinimas nepatvirtina atsijungimo procedūros užbaigimo teisės aktų nustatyta tvarka fakto. Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į registrą / kadastrą ir išviešinimas, t. y. VĮ Registrų centro veiklą reglamentuojantys įstatymai nesuteikia teisės VĮ Registrų centrui ir jo teritoriniams skyriams vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Taigi, registro tvarkytojui neturint teisės vertinti pateiktų duomenų apie atliktus statybos darbus teisėtumo, atsakovų nurodyti išviešinti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti atliktų darbų teisėtumą. Priešingai, šiame sprendime nurodytas teisinis reglamentavimas, kaip minėta, sudaro pagrindą spręsti, jog atsijungimo darbai buvo atlikti neteisėtai.
  13. Nepaisant surašytų deklaracijų ir 2012-03-22 deklaracijos išviešinimo viešame registre, nėra pagrindo konstatuoti, jog atjungimo darbai buvo atlikti teisės aktų nustatyta tvarka. Anksčiau nurodytos Taisyklių nuostatos aiškiai apibrėžė šildymo būdo pakeitimo momentą. Deklaracija apie statybos užbaigimą nėra pagrindas konstatuoti, kad reikalavimai, nustatyti teisės aktuose, buvo tinkamai atlikti. Teismo vertinimu, nurodytos trečiojo asmens A. K. surašytos deklaracijos nepatvirtina, kad tretieji asmenys laikėsi tiek faktinio atsijungimo, tiek deklaracijų surašymo metu galiojusios tvarkos.
  14. Ieškovas pateikė 2012 metų kovo mėnesį surašytus antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kad ginčo patalpos šildymo sistema faktiškai atjungta nuo centralizuotos namo šildymo sistemos. Tačiau tai nereiškia, jog tą dieną pasibaigė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Pripažintina, jog atsijungimo darbai teisėtai galėjo būti atlikti tik atlikus Taisyklėse nustatytus veiksmus, tačiau tokių įrodymų, byloje nėra. Kasacinio teismo praktika patvirtina, jog vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai, iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą, ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012).
  15. Taisyklių nuostatos, reglamentavusios šildymo būdo keitimą, kaip nurodo ieškovas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. I858-13/2014 pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo sprendimu, be kita ko, pripažino, jog Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos, kurios pripažintos neteisėtomis, įsigaliojo vėliau, negu buvo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą. Be to, nurodytos Taisyklių nuostatos netaikytinos tik nuo 2014 m. spalio 31 d., t.y. nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vadinasi, tiek Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimas, kuriuo atitinkamos taisyklių nuostatos pripažintos neteisėtomis, yra neaktualūs klausimui dėl ginčo patalpos šildymo sistemos atjungimo įteisinimo (2010 m. spalio 1 d. ir 2012 m. kovo 22 d. surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą) spręsti.
  16. Tai, kad trečiųjų asmenų patalpos nėra teisiškai atjungtos nuo centralizuoto šildymo patvirtina atsakovo A. K. 2013 m. sausio mėn. prašymas dėl šildomų patalpų ploto sumažinimo 5 nešildomoms patalpoms. Šiuo raštu atsakovas pripažino 18120,14 Lt skolą ir ją prašė išdėstyti 2 metams. Ieškovas nuo 2013 m. sausio mėn. sumažino atsakovų šildomų patalpų plotą nuo 207,22 kv. m iki 175,02 kv. m.
  17. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais argumentais ir išvadomis, atmeta ieškovo materialinį subjektinį reikalavimą dėl sutarties pripažinimo nutraukta nuo ginčo patalpų šildymo būdo pakeitimo įteisinimo.

27Dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už šilumos energiją ir mokėjimus už šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti

  1. Ieškovas antruoju patikslinto ieškinio reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą VĮ „Visagino energija“ atlikti ieškovo valdomų trečiųjų asmenų patalpų atžvilgiu šioms patalpoms priskirtos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens paskirstymo bei jo temperatūros palaikymo mokesčio perskaičiavimą nuo ginčo patalpų šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo, iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti ir jo temperatūrai palaikyti pagal 4 metodą, taikomą kartu su 5 metodu, atsakovų patalpų šildymui ir nepriskiriant jokios centralizuotos šilumos energijos nuo atsakovo patalpų šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo, taip pat nepriskiriant jokios centralizuotos šilumos energijos dalies, skirtos tik dalies butų savininkų naudojamų laiptinių, kurios nėra bendro naudojimo patalpos, šildymui.
  2. Pagal bylos duomenis šilumos energija name Parko g. 21, Visaginas, kuriame yra trečiųjų asmenų patalpos, skirstoma vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2011-07-18 nutarimu Nr. O3-187 patvirtintu Šilumos paskirstymo metodu Nr. 1. Name taikomas šilumos apskaitos schemą atitinkantis metodo Nr. 1 B variantas. Teismo sprendimu, be kita ko, konstatuota, kad pastate Parko g. 21, Visaginas, suvartotam šilumos kiekiui paskirstyti pagrįstai taikomas Metodo Nr. 1 B variantas. Kadangi byloje konstatuota, kad tretieji asmenys nuo centralizuotos šildymo sistemos atsijungė nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, name pagrįstai taikomas tik metodo Nr. 1 B variantas, tai yra pagrįstai papildomai netaikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu O3-41 patvirtintas Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 .
  3. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai ir tinkamai taiko Metodo Nr. 1 B variantą, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
  4. Dėl ieškovo teiginių, kad daugiabučiame name yra kitos asmeninio naudojimo patalpos, kurioms nėra priskiriama šilumos energijos, skirtos bendrosioms patalpoms šildyti, dalis pasisakyta šio sprendimo 81 punkte, todėl teismas plačiau nebepasisako.
  5. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas netinkamai skirstė šilumos energiją. Todėl teismas atmeta ieškovo reikalavimą dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už šilumos energiją.
  6. Iš Visagino miesto centrinės šildymo sistemos pertvarkymo darbo projekto Nr. 302-08K-DP-ŠM-82 matyti, kad namo Parko g. 21, Visaginas, šilumos punkte yra įrengtas vienas šilumos apskaitos komplektas, kuris susideda iš 2 atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, iš kurių vienas matuoja visą pastate suvartojamą šilumos kiekį, kitas nuosekliai įrengtas prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, matuoja suvartojamą šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti ir jo cirkuliacijai.
  7. Šilumos punkte įrengti du atsiskaitomieji šilumos skaitikliai, iš kurių vienas skaitiklis E2 matuoja visą pastate suvartotą šilumos kiekį (šildymui, karštam vandeniui paruošti (pašildyti) ir jo cirkuliacijai), kitas šilumos skaitiklis E1 įrengtas nuosekliai skaitikliui E2 ir matuoja suvartotą šilumos kiekį karštam vandeniui paruošti (pašildyti) ir jo cirkuliacijai
  8. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas šilumos energijos apskaitai naudojo metrologinių patikrų neturinčius karšto vandens ir šilumos skaitiklius atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad tiekiamai šilumai apskaityti naudoja apskaitos prietaisus tik su galiojančia patikra. Tik atsakovų patalpose karšto ir šalto vandens skaitikliai yra be galiojančios patikros, kadangi ieškovo atstovai negali į šias patalpas patekti dėl atsakovų. Lietuvos metrologijos inspekcijos 2016-11-08 išvadoje taip pat nurodoma, daugiabučio namo Parko g. 21, Visaginas, patikrinimo metu teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
  9. Byloje nustatyta, kad trečiųjų asmenų patalpos yra cokoliniame aukšte ir šiose patalpose nėra karšto vandens tiekimo sistemoje cirkuliacijos, todėl tretiesiems asmenims atsakovas netaiko mokesčio už karšto vandens cirkuliaciją.
  10. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, atmeta ieškovo reikalavimą dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už šilumos energiją, skirtą karšto vandens temperatūrai palaikyti, nes neįrodytas pagrindas tokiam perskaičiavimui atlikti.
  11. Apibendrinus visa, kas yra išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovo R. K. patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
  12. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265 ir 270 straipsniais, teismas

Nutarė

29Ieškovo VĮ „Visagino energija“ 2016-10-05 patikslintą ieškinį patenkinti.

30Priteisti iš atsakovų A. K. ir E. K. lygiomis dalimis ieškovo VĮ „Visagino energija“ naudai 9249,46 EUR skolos ir 839,70 EUR delspinigių, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 4624,73 EUR skolos ir po 419,85 EUR delspinigių.

31Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovo VĮ „Visagino energija“ naudai 8,05 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos 5044,58 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-05 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32Priteisti iš atsakovės E. K. ieškovo VĮ „Visagino energija“ naudai 8,05 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos 5044,58 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-05 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33Priteisti iš atsakovų A. K. ir E. K. lygiomis dalimis ieškovo VĮ „Visagino energija“ naudai 258 EUR žyminio mokesčio, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 129 EUR.

34Panaikinti atsakovo A. K. surašytą 2012-03-22 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ta apimtimi, kurios pagrindu pakeistas atsakovams priklausančių patalpų Parko g. 21-16, Visaginas, kadastro duomuo apie šildymo būdą iš centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų į vietinį centrinį šildymą.

35Likusioje dalyje ieškovo patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą, išaiškinant, kad ieškovas gali pasinaudoti išankstine ne ginčo tvarka.

36Ieškovo R. K. patikslintą ieškinį atsakovui VĮ „Visagino energija“ atmesti.

37Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,... 2. sekretoriaujant Robertai Mikonytei,... 3. dalyvaujant ieškovo VĮ „Visagino energija“ atstovui Virginijui 4. atsakovų E. K. ir A. K.,... 5. atsakovo VĮ Registrų centro įgaliotam atstovui B. J.,... 6. išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 8.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas VĮ... 9. Dėl ieškovo VĮ „Visagino energija“ patikslinto ieškinio ... 10. Dėl tinkamų atsakovų, atsakovų argumentų, jog sandoris sudarytas... 11. Dėl atsakovų vartotojo statuso
    1. Atsakovams... 12. Dėl atsakovams priklausančių patalpų atjungimo nuo centralizuotų šilumos... 13. Dėl šilumos tiekimo sutarties galiojimo
        14. ... 15. Dėl šilumos energijos paskirstymo ir karšto vandens temperatūros palaikymo... 16. Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą 17. Dėl VĮ „Visagino energija“ patikslinto ieškinio trečiojo reikalavimo... 18. Dėl VĮ „Visagino energija“ patikslinto ieškinio pirmojo ir antrojo... 19. Dėl atsakovų teiginių dėl ieškinio papildymo naujais reikalavimais,... 20. Dėl atsakovų teiginių dėl nepasinaudojimo išankstine ginčų nagrinėjimo... 21. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos... 22. Dėl 2012-03-22 Deklaracijos panaikinimo
          23. Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą Registrų centrą atlikti... 24. Dėl ieškovo R. K. patikslinto ieškinio atsakovui VĮ... 25. Dėl reikalavimo pripažinti ieškovo sudarytą 2005-08-25 „Šilumos ir... 26. Dėl reikalavimo pripažinti sutartį nesąžininga ir nutraukta nuo ieškovo... 27. Dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už šilumos energiją ir... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260,... 29. Ieškovo VĮ „Visagino energija“ 2016-10-05 patikslintą ieškinį... 30. Priteisti iš atsakovų A. K. ir 31. Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovo VĮ „Visagino... 32. Priteisti iš atsakovės E. K. ieškovo VĮ „Visagino... 33. Priteisti iš atsakovų A. K. ir 34. Panaikinti atsakovo A. K. surašytą 2012-03-22... 35. Likusioje dalyje ieškovo patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą,... 36. Ieškovo R. K. patikslintą ieškinį atsakovui VĮ... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti...