Byla e2-783-823/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1390-230/2017, kuria teismas iškėlė UAB ,,A projektai“ bankroto bylą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,A projektai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1390-230/2017, kuria teismas iškėlė UAB ,,A projektai“ bankroto bylą, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) prašė iškelti atsakovei UAB „A projektai“ bankroto bylą. Nurodė, kad pagal VSDFV duomenis įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, todėl laikytina, kad įmonė veiklos nevykdo. UAB „A projektai“ įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016 m. spalio 27 d. sudarė 19 215,65 Eur. Deklaruota mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. Pareiškėja nuo 2013 metų vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą, tačiau mokestinė nepriemoka neišieškota iki šiol. Pareiškėja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įspėjo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu atsakovė neatsiskaitys, tačiau atsakovė įsiskolinimo nepadengė.
  2. Atsakovė UAB „A projektai“ prašė netenkinti pareiškėjos prašymo ir atsisakyti iškelti UAB „A projektai“ bankroto bylą. Nurodė, kad jos turimo turto vertė sudaro 82 697,41 Eur, o turimi įsipareigojimai - 21 410,35 Eur. Atsakovė turėjo nutraukti aktyvią verslo veiklą dėl apyvartinių lėšų trūkumo, atsiradusio po atlikto atsakovės mokestinio patikrinimo, tačiau atsakovė turi pakankamai turto, kad įvykdytų įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovės debitorius yra atsakovės akcininkas ir vadovas, kuris ėmėsi veiksmų rasti taikų susidariusios situacijos sprendimą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi iškėlė UAB „A projektai“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. K..
  2. Teismas nustatė, kad pagal VĮ Registrų centras duomenis UAB „A projektai“ įregistruota 2006 m. spalio 9 d. Juridinių asmenų registrui pateiktas UAB „A projektai“ 2013 metų balansas patvirtina, kad įmonės turtas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 511 264 Lt (ilgalaikis turtas – 37 292 Lt, trumpalaikis turtas – 473 972 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 226 732 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 197 684 Lt. UAB „A projektai“ 2013 metų pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad grynasis įmonės pelnas (nuostoliai) sudarė 21 679 Lt. Vėlesnių UAB „A projektai“ finansinės atskaitomybės duomenų Juridinių asmenų registrui nėra pateikta.
  3. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis UAB „A projektai“ nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad UAB „A projektai“ vardu yra registruotos 2 transporto priemonės, vienos iš jų būsena – išregistruota, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Atsakovės administracijos vadovo A. S. pateiktame atsiliepime į ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad minėtų transporto priemonių vertė yra 4 500 Eur.
  4. Atsakovės administracijos vadovas nurodė, kad atsakovės turtą sudaro A. S., t. y. jo paties, kaip įmonės direktoriaus, debitorinis 78 197,41 Eur įsiskolinimas, tačiau per teismo nustatytą terminą nepateikė nei debitorinį įsiskolinimą pagrindžiančių duomenų, nei duomenų apie tai, kokios yra galimybės išieškoti debitorių sąraše nurodytą sumą iš debitoriaus, nei apie tai, ar jis padengė nors dalį įsiskolinimo atsakovei. Byloje nesant atsakovės naujausių finansinės atskaitomybės duomenų, nėra galimybės nustatyti, ar minėtas debitorinis įsiskolinimas yra apskaitytas ir įtrauktas į įmonės finansinius dokumentus. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad minėtas debitorinis įsiskolinimas nelaikytinas realiu įmonės turtu (nėra įrodyta, kad toks debitorinis įsiskolinimas apskritai egzistuoja).
  5. Pagal VSDFV 2017 m. vasario 14 d. duomenis įmonėje apdraustųjų asmenų (darbuotojų) nėra. Tai reiškia, kad įmonė veiklos nevykdo. Įmonė valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui turi 79,91 Eur įsiskolinimą, taip pat turi 19 206,67 Eur mokestinę nepriemoką valstybės, savivaldybių biudžetams. Atsakovės administracijos vadovas A. S. atsiliepime nurodė, kad atsakovė taip pat turi įsiskolinimus AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 217,86 Eur ir Kauno miesto savivaldybės administracijai – 1 905,91 Eur. Visi atsakovės įsiskolinimai kreditoriams yra pradelsti (bendra įsiskolinimų suma – 21 410,35 Eur).
  6. Teismas pripažino, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams, kurie sudaro ne mažesnę nei 21 410,35 Eur sumą, viršija visą atsakovės turimo turto vertę (4 500 Eur). Atsakovė neįrodė, kad realiai turi turto ar lėšų, kurių pakaktų finansiniams įsipareigojimams įvykdyti ir kad bent jau yra dedamos realios pastangos esamiems įsiskolinimams likviduoti. Atsakovė neatsiskaito su kreditoriais, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų.
  7. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė UAB „A projektai“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „A projektai“ prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „A projektai“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nors atsakovė ir neįvykdė visų teismo nutartimis nustatytų įpareigojimų, tačiau pateikė visus rašytinius įrodymus apie savo finansinę padėtį, kuriuos tuo metu galėjo pateikti. Atsakovė savo 2016 m. spalio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentų negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, kadangi bendrovėje nebuvo dirbančio buhalterio, todėl reikėjo surasti apskaitą tvarkantį asmenį bei sudaryti 2014-2015 metų balansus. Tačiau atsakovės pateikta informacija patvirtina, kad ginčijamos teismo nutarties priėmimo dieną atsakovės turimo turto vertė buvo 82 697,41 Eur, o turimi įsipareigojimai sudarė 21 410,35 Eur, todėl įmonė nebuvo nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 25,89 procentus turimo turto vertės.
    2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog viena iš atsakovės turimų transporto priemonių yra nevertinga, nes ji yra išregistruota iš VĮ „Regitra“ ir jos dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Vien tai, kad transporto priemonė yra išregistruota, nedaro tos transporto priemonės bevertės. Tai tik patvirtina faktą, kad ši transporto priemonė nėra eksploatuojama. Pagal dabar galiojančius teisės aktus transporto priemonė išregistruojama, jeigu ji, nors ir būdama techniškai tvarkinga, neturi privalomosios civilinės atsakomybės draudimo. Atsakovė buvo nusprendusi, kad, neeksploatuojant transporto priemonės, nėra tikslinga investuoti į jai keliamus reikalavimus. Todėl ši transporto priemonė yra ir privalo būti laikoma atsakovės turtu.
    3. Nesutiktina su teismo pozicija, kad nėra realios galimybės atgauti atsakovės skolas, nes nepateikti tai pagrindžiantys įrodymai. Atsakovės turimos debitorinės skolos yra gautinos iš atsakovės direktoriaus ir vienintelio akcininko. Akivaizdu, kad atsakovės direktorius nevengs prievolės atsakovei ir sieks su ja atsiskaityti. Atsakovės vadovas yra ėmęsis aktyvių veiksmų, kad būtų susitarta su didžiausia atsakovės kreditore VMI prie FM. Atsakovės vadovas yra sudaręs mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį ir kreipėsi į kreditorę dėl pritarimo šiai sutarčiai. Patenkinus šios kreditorės reikalavimą, atsakovės turimų skolų suma taps menkaverte. Šias aplinkybes įrodančius dokumentus atsakovė pateikia apeliacinės instancijos teismui ir prašo juos prijungti prie civilinės bylos.
  2. Pareiškėja VMI prie FM atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
  2. Apeliantė UAB „A projektai“ kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo egzistavimą bei į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai yra aktualūs vertinant įmonės mokumą, priima apeliantės pateiktus į bylą naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
  3. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Vienas iš ĮBĮ įtvirtintų savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.
  4. Pagal teismų formuojamą praktiką, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016). Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).
  5. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka apeliantei UAB „A projektai“.
  6. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, netinkamai vertino įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį ir dėl šios priežasties nepagrįstai pripažino įmonės nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, su šiais apeliantės teiginiais nesutinka.
  7. VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad atsakovė nuosavybės teise turi dvi transporto priemones: 2000 m. gamybos automobilį Ford Transit ir 2007 m. gamybos automobilį VW Caddy, kuris yra išregistruotas, nes nėra techninės apžiūros ir (ar) draudimo. Pati apeliantė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad pastarojo automobilio vertė yra 3 000 Eur, o bendra abiejų transporto priemonių vertė yra 4 500 Eur. Ginčijamoje nutartyje teismas konstatavo, kad pradelsti atsakovės UAB „A projektai“ įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę, kaip 21 410,35 Eur sumą ir viršija visą atsakovės turimo turto vertę (4 500 Eur). Taigi, pirmos instancijos teismas atsakovės įsipareigojimus kreditoriams lygino su jos turimų abiejų transporto priemonių verte, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neva sprendė, jog iš VĮ „Regitra“ išregistruota atsakovei priklausanti transporto priemonė yra nevertinga.
  8. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovės vadovą pateikti duomenis, kad nurodytas atsakovės turtas (78 197,41 Eur debitorinė skola) yra realus (skolos atsiradimo pagrindą pagrindžiančius duomenis ir pan.), duomenis apie tai, kokios yra galimybės išieškoti debitorių sąraše nurodytą sumą iš debitoriaus (atsakovės administracijos vadovo A. S. turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis ir pan.), taip pat duomenis apie tai, ar A. S. padengė nors dalį įsiskolinimo atsakovei. Atsakovės administracijos vadovas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nurodytų duomenų nepateikė.
  9. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė teismui 2013 m. kovo 15 d. sudarytą Paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė perdavė savo vadovui A. S. 327 600 Lt (94 879,52 Eur) kitiems tikslams iki 2023 m. kovo 16 d., nurodydama, kad paskola pradedama grąžinti po 13 kalendorinių mėnesių nuo šios sutarties pasirašymo, mokant 8,49 procentų dydžio metines palūkanas kiekvienais kalendoriniais metais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paskolos sutartis yra realinė, o atsakovė nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių, jog Paskolos sutartyje nurodyta suma A. S. tikrai buvo perduota. Be to, UAB „A projektai“ 2013 m. balanse yra nurodyta, kad po vienerių metų mokėtinas sumas ir ilgalaikius įsipareigojimus sudaro tik 29 048 Lt (8 412,88 Eur), nors 94 879,52 Eur paskolos sutartis sudaryta 2013 m. kovo 15 d. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog minėtas debitorinis įsiskolinimas nelaikytinas realiu įmonės turtu (nėra įrodyta, kad toks debitorinis įsiskolinimas apskritai egzistuoja) ir į šį įsiskolinimą pagrįstai neatsižvelgė vertindamas atsakovės turimą turtą.
  10. Papildomai pažymėtina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, tai, kad įmonės skolininkas yra jos vadovas, nėra pagrindas preziumuoti, jog jis turi galimybę šią skolą grąžinti ir tikrai ją grąžins. Tokią išvadą galima daryti tik tada, kai skolininkas pateikia duomenis apie savo finansinę padėtį, kuri patvirtina, kad jis turi lėšų suteiktai paskolai sumokėti. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų apie savo vadovo turtinę padėtį, taip pat duomenų, ar minėta paskolos suma su palūkanomis buvo pradėta grąžinti nuo 2014 m. balandžio 15 d.
  11. Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad 2017 m. sausio 9 d. jos vadovas pateikė VMI prašymą išdėstyti mokestinę nepriemoką pagal mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį per 60 mėnesių. Pagal 2017 m. sausio 2 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį atsakovės 19 246,02 Eur dydžio mokestinę nepriemoką perėmė jos vadovas A. S.. VMI 2017 m. sausio 12 d. raštu nurodė, kad skolos perėmėjo prašymas išdėstyti perimamą mokestinę nepriemoką neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams, pateikti užpildytą Fizinių asmenų anketą FR0283, pateikti banko sąskaitų išrašus nuo 2017 m. sausio 1 d. prašymo pateikimo ir sutuoktinės turimose sąskaitose esančių lėšų likučius patvirtinančius išrašus, dokumentus, patvirtinančius 2016 m. gautas pajamas, pateikti dokumentus, kad yra realių galimybių sumokėti mokestinę nepriemoką, jeigu šios mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas, taip pat prašė pasiūlyti registruojamą turtą, kuris galėtų būti įkeičiamas užtikrinti išdėstomos mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės vadovas savo pagrindinei kreditorei, taip pat kaip ir teismui, nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį bei realias galimybes sumokėti 19 246,02 Eur dydžio skolą. Būtent dėl šios aplinkybės VMI ir nenagrinėjo skolos perėmėjo prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti.
  12. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė savo galimybių sumokėti pagrindinę skolą ar taikiai susitarti su kreditore VMI prie FM, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktus.
  13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina, bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „A projektai“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai