Byla 1A-250-616/2020
Dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme ketveriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Reginos Pocienės ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistajam Ž. J. ir jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. J. ir jo gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme ketveriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Bylos esmė

61.

7Ž. J. (toliau – ir Ž. J.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė didelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas bei didelį kiekį šaudmenų. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

81.1.

9Ž. J. nuo tiksliai tyrimo metu nenustatytos datos, tyrimo metu nenustatytose vietose, per nenustatytą kiekį kartų, metalo ieškiklių pagalba po žeme surado ir atkasė įvairių didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų, didelį kiekį šaudmenų, kuriuos tyrimo metu nenustatytu automobiliu, per nenustatytą kiekį kartų gabeno į ( - ) savivaldybei nuosavybės teise priklausantį daugiabučio namo rūsį, esantį ( - ), kuriuo naudojasi J. šeima, gyvenanti, ( - ), kur juos laikė iki 2018 m. spalio 15 d. vakaro, t. y.:

10- 11 vnt. šaudymui tinkamų, pramoninės gamybos 14,5 mm kalibro šovinių su šarvamušėmis-padegančiosiomis kulkomis;

11- 2 vnt. sprogdinimui tinkamų, pramoninės gamybos, „RPG-40“ markės prieštankines rankines granatas, kurios užpildytos po 760 g (viso 1 520 g) didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT);

12- 4 vnt. sprogdinimui tinkamų, pramoninės gamybos, „F-1“ tipo kovinės gynybinės skeveldrines rankines granatas, kurios užpildytos po 60 g (viso 240 g) didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT);

13- 1 155 g pramoninės gamybos nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas – bedūmių parakų mišinį, tinkamą panaudoti kaip sprogstamąją medžiagą;

14- 1 vnt. pramoninės gamybos 10,5 cm kalibro skeveldrinį – fugasinį sviedinį, kuriame yra apie 1,4 kg didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT), tinkamo sprogdinimui;

15- 1 vnt. pramoninės gamybos, 45 mm kalibro „UO-243“ tipo skeveldrinį sviedinį, kuriame yra 0,118 kg didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT) tinkamo sprogdinimui;

16- 144 vnt. pramoninės gamybos 8 mm „Mauser“ šovinių, kol šiuos daiktus – didelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas, didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų, 2018 m. spalio 15 d. vakare, po įvykusio sprogimo rūsyje po daugiabučiu gyvenamuoju namu, esančiu ( - ), apžiūrint įvykio vietą, bei 2018 m. spalio 18 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą, surado ir paėmė Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus bei ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai.

171.2.

18Ž. J. taip pat neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai įgijo ir savo namuose, esančiuose ( - ), laikė pramoninės gamybos savadarbiu būdu perdirbto revolverio dalis, t. y. dalį perdirbto rėmo, nepilnai sukomplektuotą ir savadarbiu būdu perdirbtą paleidžiamąjį skeliamąjį mechanizmą bei savadarbiu būdu perdirbtą būgnelį, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims, iki 2018 m. spalio 16 d. 10 val. 15 min., kol šios savadarbiu būdu perdirbtos revolverio dalys, kratos metu buvo surastos ir paimtos ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų.

19II.

20Apeliacinių skundų argumentai

212.

22Nuteistasis Ž. J. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

23Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

242.1.

25Nuteistasis Ž. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas bei teisingumo principą, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

262.2.

27Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažindamas jį (apeliantą) kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, konstatavo, jog neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelės sprogstamosios galios medžiagas bei didelį kiekį šaudmenų. Pažymi, kad kiekvienas inkriminuojamas veikos požymis turi būti pagrįstas įrodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas remdamasis iš esmės tik įvykio vietos apžiūros metu rastomis sprogstamosiomis medžiagomis ir šaudmenimis, preziumavo, jog šias medžiagas ir šaudmenis ne tik laikė, tačiau įgijo ir gabeno. Apelianto vertinimu, šios nusikalstamos veikos požymiai, t. y. įgijimas ir gabenimas, akivaizdžiai, nustatyti vadovaujantis ne įrodymais, o prielaidomis, todėl nesurinkus byloje faktinių duomenų apie tai, kada, kur, kiek kartų, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu bei kokia transporto priemone ir pan., šios medžiagos ir šaudmenys buvo įgyti ir gabenti, iš skundžiamo nuosprendžio turi būti pašalinti.

282.3.

29Skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad inkriminuoto nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos reguliavimą bei kontrolės priemones reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad jis (apeliantas) laikė – 11 vnt. pramoninės gamybos 14,5 mm kalibro šovinių su šarvamušėmis-padegančiosiomis kulkomis; 2 vnt. „RPG-40“ markės prieštankines rankines granatas; 4 vnt. „F-1“ tipo kovinės gynybinės skeveldrines rankines granatas; 1 155 g pramoninės gamybos bedūmių parakų mišinį; 10,5 cm kalibro skeveldrinį – fugasinį sviedinį; „UO-243“ tipo skeveldrinį sviedinį; 144 vnt. pramoninės gamybos 8 mm „Mauser“ šovinių bei savo namuose savadarbiu būdu perdirbto revolverio dalis, neatsižvelgė į tai, jog šios sprogstamosios medžiagos bei šaudmenys, nėra tinkami naudoti pagal savo tiesioginę paskirtį. Be to, tiek iš byloje pateiktos specialisto išvados Nr. 140-(5423)ISI-170, tiek iš specialisto paaiškinimų duotų teisiamajame posėdyje nustatyta, kad šovinių paviršiai yra pažeisti intensyvios korozijos, pramoninės gamybos nedidelės sprogstamosios galios medžiagos – šaudmenų užtaisymui netinkamos, o prieštankinių, gynybinių skeveldrinių rankinių granatų, skeveldrinio – fugasinio sviedinio pateiktoje būklėje panaudoti nėra galimybės. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ 2018 m. spalio 16 d. pažymoje „Dėl sprogmens neutralizavimo“ taip pat nurodė, kad rankinės granatos bei artilerijos sviedinys be sprogdiklio nėra pavojingi. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad tyrimo metu nei vienas šovinys nebuvo iššautas, o vertinant tik atskiras dalis buvo padaryta prielaida, jog pramoninės gamybos 14,5 mm kalibro šoviniai yra tinkami šaudymui.

302.4.

31Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė už tai, jog savo namuose, laikė pramoninės gamybos savadarbiu būdu perdirbto revolverio dalis, kurios, akivaizdžiai, netinkamos naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Ž. J. vertinimu, teisėjų kolegija nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, turėtų vizualiai apžiūrėti šias ginklo dalis ir spręsti, ar jos patenka į šio inkriminuoto nusikaltimo dalyko sąvoką. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ši ginklo dalis buvo grąžinta kaip nekelianti pavojaus visuomeninėms vertybėms, o tik vėliau – ši ginklo dalis buvo pripažinta nusikaltimo dalyku ir inkriminuota kaltinime.

322.5.

33Apelianto vertinimu, nusikaltimu gali būti pripažinta tik pavojinga veika, t. y. veika, kuri daro žalą ar kelia pavojų visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos netaikomos ginklams ir šaudmenims, kurie visiškai nėra tinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

342.6.

35Nors skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad inkriminuota nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad jis (apeliantas) būtų domėjęsis sprogstamosiomis medžiagomis ar sprogmenų gaminimu. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas V. Š.. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas jo kaltės klausimą išsprendė formaliai, t. y. iš esmės perrašydamas kaltinamąjį aktą.

362.7.

37Ž. J. skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo paneigti jo parodymai (t. y. kad nežinojo apie rūsyje egzistavusius sprogmenys bei šaudmenys) bei nustatyta, jog jo šeimos naudojamame namo rūsyje rastos sprogstamosios medžiagos ir šaudmenys, priklausė būtent jam (apeliantui). Be to, šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojo R. Z. parodymai, kurių metu nurodė, kad įvykio vietoje vizualiai sprogmenų net nesimatė, nes jie buvo paslėpti tarp didelio kiekio šiukšlių bei specialisto išvada Nr. 140-(5394)ISI-6554, kurioje nustatyta, jog ant tirti pateiktų Ž. J. rūbų – sprogstamųjų medžiagų pėdsakų nerasta.

382.8.

39Nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų L. J., A. J., F. N., A. G., L. B., V. K., V. B. parodymų, tačiau nepagrįstai rėmėsi liudytojo T. N. parodymais, kuris apie įvyki sužinojo tik iš sutuoktinės pasakojimų. Be to, apeliantas pažymi, kad liudytojas T. N. tik siekdamas jį (apeliantą) apkalbėti dėl praeityje vykusių konfliktų, davė išgalvotus ir nepagrįstus parodymus.

403.

41Nuteistojo Ž. J. gynėjas advokatas Vaidas Paltanavičius (toliau – ir V. Paltanavičius arba gynėjas) apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti, ir Ž. J. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

423.1.

43Pirmosios instancijos teismas pripažindamas Ž. J. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus, bausmės skyrimo nuostatas, ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę.

443.2.

45Skunde apeliantas cituoja BK nuostatas reglamentuojančias bausmės skyrimo pagrindus, paskirtį ir pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu Ž. J. paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, nėra proporcinga padarytam nusikaltimui, nuteistojo asmenybei bei prieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Gynėjo vertinimu, paskirta laisvės atėmimo bausmė turės neigiamos įtakos nuteistojo resocializacijai, paveiks jo asmenybės formavimąsi bei socialinius ryšius, t. y. iširs kuriami šeiminiai santykiai, praras galimybę mokytis, dirbti bei užsidirbti pragyvenimui. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika nėra smurtinė, todėl nusikaltimo sunkumas bei nedidelis Ž. J. asmenybės pavojingumas, neturi lemti griežčiausios bausmės taikymo.

463.3.

47Gynėjas skunde taip pat cituoja BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014; Nr. 2K-186-942/2015; Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.) ir pažymi, kad įvertinus nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes (t. y. mokosi, dirba, kuria šeiminius santykius), atsižvelgus į tai, jog nuo 2018 metų naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, o gyvenimiškų vertybių ir asmeninių tikslų siekia teisėtais būdais ir priemonėmis, bei į šioje nagrinėjamoje byloje ilgą procesą, yra pagrindas Ž. J. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. viešuosius darbus arba minimalią baudą.

483.4.

49Apelianto vertinimu, nuteistajam Ž. J. paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, akivaizdžiai, nėra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – atmesti.

50Nuteistojo Ž. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

51Nuteistojo gynėjo advokato V. Paltanavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

52III.

53Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

54Dėl BPK pažeidimų ir BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo

554.

56Nuteistasis Ž. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas bei teisingumo principą, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis teigia, kad dėl šių ir papildomai jo nurodomų priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes įgijimas ir gabenimas, akivaizdžiai, nustatyti vadovaujantis ne įrodymais, o prielaidomis. Be to, tinkamai nenustatytas šios nusikalstamos veikos dalykas, t. y. rasti šaudmenys ir ginklo dalys nėra tinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, todėl nėra pavojingi ir nėra šios veikos dalykas. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas jo kaltės klausimą išsprendė formaliai, t. y. iš esmės perrašydamas kaltinamąjį aktą. Nuteistojo nuomone tinkamai neištirti ir kiti įrodymai.

575.

58Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kaltinamasis ar jo gynėjas teismui gali teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Teisėjų kolegija ištyrus byloje esančių įrodymų visumą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas ne tik nuteistasis, bet ir liudytojai L. J., A. J., F. N., A. G., L. B., V. K., V. B., pagarsinti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apklausti specialistai, ištirtos specialistų išvados ir kiti įrodymai.

596.

60Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Tik tada, kai pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tiek nusikalstamos veikos subjektyvieji, tiek objektyvieji požymiai, padaryta veika gali būti vertinama kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-154-976/2017 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96 ir kiti). Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalį, nes Ž. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, yra pagrįsta ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, sudarius nuoseklią ir loginę įrodymų grandinę, kuri nekelia jokių abejonių. Teisėjų kolegija įvertino, kad apygardos teismas paneigė nuteistojo ir jo šeimos narių parodymuose keliamas versijas kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymima, kad vien kelių nuteistojo veiksmų, t. y. gabenimo sprogstamųjų medžiagų, didelio kiekio šaudmenų ir įgijimo dalyje dėl revolverio dalių pašalinimas iš nuosprendžio negali būti vertinama kaip abejonės ar neaiškumai, bei pagrindas naikinti nuosprendį. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad Ž. J. kaltę patvirtina žemiau aptartų įrodymų visuma.

617.

62BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Bet kurių iš šių alternatyvių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas laikomas neteisėtu, kai tai daroma neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo ar licencijos, arba kai tai susiję su ginklais ar medžiagomis, kurių civilinė apyvarta yra visiška uždrausta. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų, kuris turi būti įrodytas. Pagal suformuotą teismų praktiką įgijimu laikoma, kai neturint reikiamo leidimo asmuo perka, neatlygintinai gauna, įsigyja už skolas, maino ir pan. neteisėtą šaunamąjį ginklą, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamosios medžiagos. Laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje ar kitoje pasirinktoje vietoje. Gabenimas – tai jų perkėlimas iš vienos vietos į kitą bet kuria transporto priemone arba pernešimas, kai nešama krepšyje, kišenėje ar pan. Taip pat labai svarbu tinkamai nustatyti šio straipsnio vertinamuosius požymius. Pagal suformuotą teismų praktiką didelis kiekis šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į dalyko kiekį ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2019, Nr. 2K-7-178/2012 ir kt.). Komentuojamo nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdingas tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamosios medžiagos, ir nori taip veikti. Kiti subjektyviosios pusės požymiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant ir skiriant bausmę.

638.

64Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Ž. J. neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė didelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas bei didelį kiekį šaudmenų.

658.1.

66Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad jo kaltė padarius nusikalstamą veiką neįrodyta. Teisėjų kolegija nurodo, kad nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė gali būti nustatoma ne tik tiesioginiais, bet netiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

678.1.1.

68Iš byloje esančių vietos apžiūros protokolų matyti, kad 2018 m. spalio 16 d. atliekant įvykio vietos apžiūras po kilusio gaisro pagalbinėse patalpose, adresu ( - ), be kitų daiktų buvo rasta ir paimta: 3 182 vnt. šovinių tūtelių, 1 254 vnt. šovinių, 1 325 vnt. kulkų, 232 vnt. metalinių šratų, 16 vnt. šovinių dėtuvių dalių, 8 vnt. šovinių dėtuvių, 164 vnt. šovinių užtaisymo juostelių, 7 vnt. sviedinių dalių, 4 vnt. galimai rankinių granatų detonatorių, 4 vnt. galimai sprogdiklių, 2 vnt. sprogdiklių fragmentų, 23 vnt. šaudmenų. 325 vnt. kulkų, 78 vnt. smulkių kulkų ir jų dalių, 173 vnt. šovinių juostos dalių, 10 vnt. šovinių, 22 vnt. šratų, 82 vnt. šovinių tūtelių ir jų dalių (t. 1, b. l. 16-77). Liudytojas V. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad patalpomis, kuriose kilo gaisras naudojosi pagrinde A. ir Ž. J.. Jis taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie šias aplinkybes ir patvirtino, kad yra matęs Ž. J. su metalo ieškikliu (t. 3, b. l. 20-21, 156-157). Liudytojas T. N. taip pat patvirtino, kad minėtomis patalpomis naudojosi broliai A. ir Ž. J.. Taip pat yra matęs Ž. J. su metalo ieškikliu (t. 3, b. l. 12-13, 157-159). Liudytojas L. B. parodė, kad yra nekartą matęs, kaip į minėtą rūsį eidavo Ž. J.. Liudytojas yra matęs Ž. J. su metalo ieškikliu (t. 3, b. l. 16-17, 177-178). Liudytoja L. J. taip pat patvirtino, kad pas sūnų Ž. J. yra mačiusi metalo ieškiklį (t. 4, b. l. 12-13). Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2018 m. spalio 16 d. L. J. savo gyvenamose patalpose pateikė ne tik Ž. J. priklausančius rūbus ir padėkos raštą, bet ir metalo ieškiklį TM808, ausines, metalo ieškiklį GARRETT su įranga (t. 1, b. l. 158). Liudytojas A. J. taip pat patvirtino, kad metalo ieškikliu naudojosi ne tik jis, bet ir brolis. Jis taip pat patvirtino, kad jie gyvena fronto mieste, kuriame galima lengvai rasti kulkų ir gilzių. Pripažino, kad brolis Ž. J. naudojosi metalo ieškikliais, o rastus daiktus yra atidavęs į Molotovo linijos bunkerį (t. 4, b. l. 13-15). Pats nuteistasis Ž. J. patvirtino, kad jis yra kasinėjęs su muziejininkais ir yra radęs Molotovo linijos bunkeryje šautuvų, sprogmenų ir šaudmenų (t. 4, b. l. 47-49). Taigi iš šių įrodymų daroma išvada, jog pagalbinėmis patalpomis naudojosi Ž. J., kuris ne tik turėjo namuose metalo ieškiklius, bet ir jais naudojosi. Be to, iš paties nuteistojo ir net jo brolio parodymų matyti, kad Ž. J. yra radęs šautuvų, šaudmenų ir sprogmenų. Iš to daroma išvada, kad nuteistasis nepagrįstai teigia, kad jo kaltė buvo grindžiama tik liudytojo T. N. parodymas. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, nes juos patvirtina ir kiti jau paminėti įrodymai.

698.1.2.

70Nuteistojo, jo motinos L. J. ir brolio A. J. parodymai, kad Ž. J. naudojosi metalo ieškikliu tik mokyklos laikais yra paneigti ne tik aukščiau paminėtais liudytojų parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais. Nuteistojo motina L. J. patvirtino aplinkybę, kad metalo ieškiklį yra mačiusi pas Ž. J. ir pati po įvykusio gaisro perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams net ne vieną metalo ieškiklį su priedais (t. 4, b. l. 12-13). Iš byloje esančių IĮ „Skaineta“ dokumentų kopijų matyti, kad metalo detektoriai ir papildoma įranga buvo įgyta 2014 ir 2017 metais (t. 3, b. l. 94-99). 2018 m. gruodžio 23 d. apžiūros protokole užfiksuoti Ž. J. kompiuteryje rasti fotonuotraukų failai, kuriuose matomi metalo ieškikliu rastų ir atkastų metalo dirbinių, šaunamųjų ginklų fragmentai bei kiti daiktai panašūs į objektus rastus įvykio vietos apžiūrų metu. Skype programėlėje rasta ne tik Ž. J. ir F. N. 2018 m. vasario 3-4 d. susirašinėjimas apie jo rastus daiktus su metalo ieškikliu, be ir vaizdo medžiaga, kurioje matomos metalo ieškikliu rastos kareivių kapavietės, bet ir kiti prie jų rasti daiktai, tarp kurių buvo šautuvai, ant šautuvų atlenkti durtuvai, iššautos gilzės (t. 1, b. l. 145-150). Visa tai tik įrodo, kad 2018 metais Ž. J. naudojosi metalo ieškikliu, su kuriuo rado šaudmenis, juos fotografavo, o iš nuotraukų matyti, jog jie panašūs į objektus rastus įvykio vietos apžiūrų metu, o tai nors ir netiesiogiai, bet patvirtina tą faktą, kad pagalbinėse patalpose rasti ir paimti šaudmenys buvo laikomi būtent Ž. J..

718.1.3.

722018 m. spalio 16 d. atliekant kratą Ž. J. gyvenamojoje vietoje buvo rasta ir paimta metalinis revolverio rėmas, šovinių juosta, 3 vnt. metalinės šaudmenų tūtelės, sprogmens metalinis korpusas (t. 1, b. l. 87-97). Nuteistasis Ž. J. irgi neginčija, kad jo kambaryje rastos revolverio dalys priklauso jam (t. 4, b. l. 47-49). ( - ) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 64-(198)-IS1-215 konstatuota, kad 2018 m. lapkričio 8 d. tyrimui pateiktas objektas panašus į revolverį yra pramoninės gamybos savadarbiu būdu perdirbtos revolverio dalys: dalis perdirbto rėmo, nepilnai sukomplektuotas ir savadarbiu būdu perdirbtas paleidžiamasis skeliamasis mechanizmas ir savadarbiu būdu perdirbtas būgnelis. Foto lentelėje 4 pav. nurodyta, kad į revolverio būgnelio kameras įpresuotos įvorės (t. 2, b. l. 24-29). Specialistas V. Č. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo duotą išvadą ir papildomai nurodė, kad tyrė revolverio dalis, tai rėmo dalis, paleidžiamojo mechanizmo dalis ir būgnelis, kuris gali būti panaudotas kitame ginkle. Taip pat yra pakeista revolverio konstrukcija, jis yra perdirbtas (t. 3, b. l. 180-181). Taigi šie įrodymai patvirtina, kad būtent Ž. J. neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai laikė pramoninės gamybos savadarbiu būdu perdirbto revolverio dalis savo kambaryje. Nuteistojo teiginys, kad minėtas revolveris A. apskrities VPK 2017 m. lapkričio 30 d. kratos metu buvo rastas ir paimtas iš Ž. J. namų (t. 2, b. l. 131-136) šioje situacijoje neturi jokios reikšmės tiriant ir sprendžiant dėl jo laikymo. Be to, iš minėto kratos protokolo nematyti, kad tuo metu buvo paimtas būtent šis revolveris, kuris rastas ir paimtas 2018 m. spalio 16 d., nes nėra užfiksuoti jokie skiriamieji minėto revolverio požymiai 2017 m. protokole, neapžiūrėta ir netirta komplektacija ir jo dalys. Taip pat nustatant faktą, jog Ž. J. laikė minėtus daiktus, nepaneigia ir jo nurodyti įrodymai, t. y. liudytojo R. Z. parodymai, kad įvykio vietoje vizualiai sprogmenų net nesimatė, nes jie buvo paslėpti tarp didelio kiekio šiukšlių bei specialisto išvada Nr. 140-(5394)ISI-6554, kurioje nustatyta, jog ant tirti pateiktų Ž. J. rūbų – sprogstamųjų medžiagų pėdsakų nerasta, nes tiek liudytojas R. Z. apie apžiūrą rūsyje parodė tik po gaisro, tiek ir nuteistojo rūbai, dėl kurių buvo atlikta specialisto išvada, buvo paimti ir tirti po gaisro.

738.2.

74Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad Ž. J. ne tik įgijo, laikė, bet ir gabeno didelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas bei didelį kiekį šaudmenų, taip pat įgijo ir laikė revolverio dalis. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais objektyviais veiksmais – įgijimu ir gabenimu.

758.3.

76BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės: jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais remiantis teismas atmetė kitus įrodymus. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas trimis šaunamaisiais ginklais, didelės sprogstamosios galios arba didelius kiekius šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gali reikštis alternatyviais veiksmais – pagaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu. Bet kurių iš šių alternatyvių veiksmų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurių nors vienos ar kelių BK 253 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas minėtos nusikalstamos veikos atveju nenustatė objektyviųjų požymių – įgijimo dalyje dėl perdirbto revolverio dalių ir didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų, didelio kiekio šaudmenų gabenimo, t. y. neaišku kokiomis aplinkybėmis, kada, iš kokio šaltinio, kaip buvo įgytos minėtos revolverio dalys ir iš kokios konkrečios vietos, kokiomis aplinkybėmis, kada, kokia transporto priemone arba kaip buvo pernešimi anksčiau nurodyti objektai rasti rūsyje. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu ir nuteisdamas jį už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai gabeno didelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas bei didelį kiekį šaudmenų, taip pat įgijo revolverio dalis, turėjo nustatyti šios nusikalstamos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, tačiau nebuvo tai padaryta. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto reikalavimus, todėl iš nuosprendžio šalintinas įgijimas dalyje dėl perdirbto revolverio dalių ir inkriminuotų nusikalstamos veikos dalykų gabenimas, nes šios aplinkybės nepagrįstos įrodymais.

778.3.1.

78Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis Ž. J. keistinas, išdėstant jį taip:

79Ž. J. nuo tiksliai tyrimo metu nenustatytos datos, tyrimo metu nenustatytose vietose, per nenustatytą kiekį kartų, metalo ieškiklių pagalba po žeme surado ir atkasė įvairių didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų, didelį kiekį šaudmenų, ir juos laikė iki 2018 m. spalio 15 d. vakaro, ( - ) savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame daugiabučio namo rūsyje, esančiame ( - ), kuriuo naudojasi J.šeima, gyvenanti ( - ):

80- 11 vnt. šaudymui tinkamų, pramoninės gamybos 14,5 mm kalibro šovinių su šarvamušėmis-padegančiosiomis kulkomis;

81- 2 vnt. sprogdinimui tinkamų, pramoninės gamybos, „RPG-40“ markės prieštankines rankines granatas, kurios užpildytos po 760 g (viso 1 520 g) didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT);

82- 4 vnt. sprogdinimui tinkamų, pramoninės gamybos, „F-1“ tipo kovinės gynybinės skeveldrines rankines granatas, kurios užpildytos po 60 g (viso 240 g) didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT);

83- 1 155 g pramoninės gamybos nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas – bedūmių parakų mišinį, tinkamą panaudoti kaip sprogstamąją medžiagą;

84- 1 vnt. pramoninės gamybos 10,5 cm kalibro skeveldrinį – fugasinį sviedinį, kuriame yra apie 1,4 kg didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT), tinkamo sprogdinimui;

85- 1 vnt. pramoninės gamybos, 45 mm kalibro „UO-243“ tipo skeveldrinį sviedinį, kuriame yra 0,118 kg didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT) tinkamo sprogdinimui;

86- 144 vnt. pramoninės gamybos 8 mm „Mauser“ šovinių, kol šiuos daiktus – didelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas, didelį kiekį šaudmenų, bedūmių parakų mišinio, 2018 m. spalio 15 d. vakare, po įvykusio sprogimo rūsyje po daugiabučiu gyvenamuoju namu, esančiu ( - ), apžiūrint įvykio vietą, bei 2018 m. spalio 18 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą, surado ir paėmė Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus bei ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai.

87Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą laiką, iki 2018 m. spalio 16 d., 10.15 val., neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai savo kambaryje, esančiame ( - ), laikė pramoninės gamybos savadarbiu būdu perdirbto revolverio dalis, t. y. dalį perdirbto rėmo, nepilnai sukomplektuotą, savadarbiu būdu perdirbtą paleidžiamąjį skeliamąjį mechanizmą ir savadarbiu būdu perdirbtą būgnelį, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims, iki kol šios savadarbiu būdu perdirbtos revolverio dalys, kratos metu buvo surastos ir paimtos ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų.

888.4.

89Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šios nusikalstamos veikos dalyko. Nuteistasis teigia, kad rasti šaudmenys ir ginklo dalys nėra tinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, todėl nėra pavojingi ir negali būti šios nusikalstamos veikos dalyku.

908.4.1.

91Iš jau pirmiau aptartų vietos apžiūros ir kratos protokolų matyti, kad buvo rasta tikrai nemažas kiekis ne tik šovinių, jų dalių, bet ir kitų šaudmenų, parako, sprogmenų, o Ž. J. kambaryje rastos revolverio dalys (t. 1, b. l. 16-77, 87-97). Pats nuteistasis pripažino, jog kambaryje rastas revolveris priklauso jam. Teismas jau pirmiau pasisakė, kad rūsyje rasti objektai priklauso nuteistajam, todėl dar kartą minėtų įrodymų nekartoja.

928.4.2.

932002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) (toliau - GŠKĮ) nustatyta, kad šaunamaisiais ginklais laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys (GŠKĮ 2 straipsnio 50 punktas). Šio įstatymo 2 straipsnio 51 punkte nurodyta, kad šaunamojo ginklo dalis – tai bet kuri šaunamojo ginklo dalis, būtina tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims. Taigi įstatymo leidėjo vertinimu siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą būtina reglamentuoti ne tik ginklų, bet ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, kuri jo vertinimu yra pavojinga. Šio straipsnio 52 punkte apibrėžiama ir šovinio sąvoka, t. y. šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio. Pažymėtina ir tai, kad GŠKĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmuo, radęs ginklą ar šaudmenų, privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai. Asmeniui draudžiama rastus ginklus ar šaudmenis gabenti į policijos įstaigą ar kitą vietą. Policija asmens rastus ginklus ar šaudmenis paima jų radimo vietoje. Iš to daroma išvada, kad asmuo bet kuriuo atveju radęs kasinėdamas ar bet kurioje kitoje vietoje ginklus ar šaudmenis nedelsiant turi pranešti policijai ir jų neliesti, t. y. negalima imti, nešti, gabenti, laikyti ir t.t.

948.4.2.1.

95Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2019 m. sausio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5423)-IS1-170 nurodyta, kad specialistams buvo pateikti supakuoti specialiuose policijos paketuose Nr. 471659, Nr. 471656, Nr. 471657, Nr. 471658, Nr. 471662, Nr. 471655 šoviniai, granatos, biri medžiaga, mina, sviediniai, kuriuos ištyrus buvo nustatyta, kad 11 vnt. pateiktų šovinių tinkami šaudymui (t. 2, b. l. 11-20).

968.4.2.2.

97( - ) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 64-(198)-IS1-215 konstatuota, kad buvo pateikti objektai esantys įpakuoti į paketą Nr. 518775, t. y. jame buvo ir pas Ž. J. rastos objektas panašus į revolverį. Apžiūrėjus minėtus objektus specialistas padarė išvadą ir nurodė, kad tirti yra pateikta pramoninės gamybos savadarbiu būdu perdirbtos revolverio dalys: dalis perdirbto rėmo, nepilnai sukomplektuotas ir savadarbiu būdu perdirbtas paleidžiamasis skeliamasis mechanizmas ir savadarbiu būdu perdirbtas būgnelis, kuris vadovaujantis GŠKĮ priskiriamas pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims, o pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys laikomos šaunamaisiais ginklais. Be to, revolverio būgnelis yra perdirbtas savadarbiu būdu, o jau minėtame įstatyme bet kokie savadarbiai šaunamieji ginklai civilinėje apyvartoje yra draudžiami (t. 2, b. l. 24-29).

988.4.2.3.

99( - ) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų skyriaus 2019 m. kovo 15 d. specialisto išvadoje Nr. 64-(27)-IS1-48 nurodyta, kad pateikti objektai 4 paketuose, t. y. Nr. 3, Nr. 408630, Nr. 408409, Nr. 471721 su šoviniais. Ištyrus 1 264 vnt. šovinius buvo nustatyta, kad tik 144 vnt. 8 mm kalibro Mauser (8x57) šoviniai tinkami šaudymui (t. 2, b. l .60-64).

1008.4.2.4.

101Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas T. K. patvirtino, kad jis atliko specialisto išvadas ir jas tvirtina. Taip pat nurodė, kad ne visi šoviniai buvo tinkami, nes juose nebūdavo parako, kai kurios iš jų būdavo pergręžtos, deformuotos, pažeistos korozijos tūtelės. Ištyrus buvo nustatyta, kad tinkamos tik 11 vnt. šovinių (t. 3, b. l. 178-179).

1028.4.2.5.

103Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas V. Č. parodė, kad tirdamas šovinius dėl tinkamumo, juos apžiūrėjo vizualiai tikrino ar nėra deformacijų, pažeidimų, pilnai sukomplektuoti ir tik po to buvo atliekamas eksperimentas, t. y. buvo tikrinamas parakas ir kapsulė. Jei suveikia parakas, suveikia kapsulė, duodama išvada, kad šoviniai yra tinkami šaudyti. Buvo pateikta 1 264 šoviniai, iš jų buvo tinkami 144 šoviniai. Teigia, kad buvo patikrintas kiekvienas šovinys. Jis taip pat patvirtino, jog tyrė revolverio dalis, t. y. rėmo, paleidžiamojo mechanizmo dalis ir būgnelį, tokios komplektacijos, kurios jam buvo pateiktos, dalys iššauti ir šaudyti tikrai netinkamos, tačiau būgnelį įdėjus į kitą ginklą tikrai galima naudoti. Jis patvirtino, jog pagal GŠKĮ pagrindinės šaunamojo ginklo dalys yra laikomos šaunamaisiais ginklais, o revolverio būgnelis yra priskiriamas pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims. Be to, jis nustatė, jog yra pakeista revolverio konstrukcija, t. y. perdirbta (t. 3, b. l. 180-181).

1048.4.3.

105Sprogstamosios medžiagos – tai cheminiai junginiai ar mišiniai, kurie veikiami smūgio, kibirkšties, liepsnos, trinties ar kitokio išorinio impulso geba sprogti. Pagrindinė sprogstamųjų medžiagų savybė – gebėjimas staiga reaguoti ir atpalaiduoti daug energijos, sukeliančios sprogimą. Sprogstamosios medžiagos pagal savo fizines savybes gali būti dujinės, skystos arba kietos. Prie tokių medžiagų priskiriamas dinamitas, nitroglicerinas, trotilas, parakas ir kt. Pagal suformuotą teismų praktiką laikoma, kad bet koks parakas (taip pat ir pramoninės gamybos bedūmis parakas) yra nagrinėjamo nusikaltimo dalykas. Be to, norint nustatyti, ar medžiaga priskiriama prie sprogstamųjų medžiagų, vadovaujamasi 1997 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pateiktu Jungtinių Tautų Organizacijos ekspertų komiteto sudarytu pavojingų medžiagų sąrašu Nr. 113. Šiame sąraše yra aiškiai nurodyta, kad TNT priskiriamas prie 1-os pavojingumo klasės (sprogstamųjų) medžiagų sąrašo.

1068.4.3.1.

107Jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. 140-(5423)-IS1-170 taip pat nurodoma, kad ištyrus pateiktus objektus buvo nustatyta, jog pateikta 1 155 g birios medžiagos, kuri yra pramoninės gamybos nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga – bedūmių parakų mišinys, granatos (2 vnt.) užpildytos 760 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga - trotilu (TNT), kurios tinkamos sprogdinimui; granatos (4 vnt.) užpildytos po 60 g. didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga - trotilu (TNT), kurios tinkamos sprogdinimui; sviedinys (1 vnt.) yra užpildytas 1,4 kg didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos - trotilo (TNT), kuris tinkamas sprogdinimui (t. 2, b. l. 11-20).

1088.4.3.2.

109Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2019 m. kovo 21 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(471)-IS1-1441 nurodyta, kad pateikti objektai įpakavimuose Nr. 471723, Nr. 471740 sviediniai, sviedinių tūtos, granatų ir minų dalys, bombos, šovinių tūtos, nenustatytos paskirties objektai. Specialistas nustatė, kad iš visų jų tik sviedinyje (1 vnt.) yra apie 0,118 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT), kuris tinkamas sprogdinimui, t. y. šį sviedinį ir jame esančią sprogstamąją medžiagą galima panaudoti gaminant savadarbį sprogmenį (-is) arba savadarbę sprogstamąją medžiagą (t. 2, b. l. 34-44).

1108.4.3.3.

111Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas E. J. parodė, kad jis tvirtina savo išvadas, kurios yra teisingos. Jis atliko šių medžiagų identifikavimą, t. y. jis netiria šaudmenų, o jam atnešama tik medžiaga ir jis nustato kokia tai medžiaga. Jis patvirtino, kad buvo pateikta bedūmis parako mišinys ir trotilas, kurie buvo pateikti atliekant specialisto išvadą. Jis taip pat patvirtino, kad parako buvo 1 155 g, o trotilas rastas 6 granatose ir artileriniame sviedinyje (t. 3, b. l. 180-181). Tokias specialisto išvadas taip pat patvirtino jau pirmiau minėtas specialistas T. K., kuris kartu atliko specialisto išvadas Nr. 140-(5423)-IS1-170, Nr. 140-(471)-IS1-1441, kad buvo tiriami ir kiti šaudmenys, juose buvo rastos didelę sprogstamąją galią turinčios medžiagos, t. y. trotilas. Jis nurodė, kad 100 g trotilo gali susprogdinti automobilį ir tam, kad ji panaudoti nereikia talpos, o užtenka tik detonatoriaus, t. y. reikia didesnio impulso, kuris inicijuotų trotilo sprogimą. Tyrė ir 1 155 g parako, kuris nėra tinkamas užtaisyti ginklams, bet tinkamas naudojimui ir su juo galima sprogdinti, nes jis yra nedidelės sprogstamosios galios (t. 3, b. l. 178-179).

1128.5.

113Teisėjų kolegija, įvertinusi visus šiuos aptartus įrodymus, konstatuoja, kad 11 vnt. pramoninės gamybos 14,5 mm kalibro šovinių su šarvamušėmis-padegančiosiomis kulkomis, 2 vnt. sprogdinimui tinkamų, pramoninės gamybos, „RPG-40“ markės prieštankines rankines granatas, kurios užpildytos po 760 g (viso 1 520 g) didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT), 4 vnt. sprogdinimui tinkamų, pramoninės gamybos, „F-1“ tipo kovinės gynybinės skeveldrines rankines granatas, kurios užpildytos po 60 g (viso 240 g) didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT), 1 155 g pramoninės gamybos nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas – bedūmių parakų mišinį, 1 vnt. pramoninės gamybos 10,5 cm kalibro skeveldrinį – fugasinį sviedinį, kuriame yra apie 1,4 kg didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT), 1 vnt. pramoninės gamybos, 45 mm kalibro „UO-243“ tipo skeveldrinį sviedinį, kuriame yra 0,118 kg didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT), 144 vnt. pramoninės gamybos 8 mm „Mauser“ šoviniai yra šios nusikalstamos veikos dalykai, t. y. šoviniai, bedūmių parakų mišinys ir šaudmenyse esanti didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiaga.

1148.6.

115Apygardos teismas, spręsdamas, ar šaudmenų ir sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas kiekis atitinka didelio kiekio apibūdinimą, nagrinėjamu atveju nenukrypo nuo teismų praktikos. Teismas įvertino ne vien nusikaltimo dalyko kiekybinę išraišką, bet ir į kitus požymius, reikšmingus BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio – didelio kiekio – nustatymui. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė atsižvelgęs ir į šaudmenų charakteristiką, paskirtį, smogiamąją ir griaunamąją galią. Kaip matyti buvo rasta nemažas kiekis šovinių (11 vnt. pramoninės gamybos 14,5 mm ir 144 vnt. pramoninės gamybos 8 mm kalibro), bedūmio parako mišinio (1 155 g) ir šaudmenyse, esančios didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos TNT (1 520 g + 240 g + 1 400 g + 118 g =3 278 g), kas rodo iš tiesų labai didelį jų kiekį, dėl kurio gali būti keliama gana didelė grėsmė visuomenės saugumui. Taigi toks kiekis neteisėtai disponuojamų šaudmenų kelią grėsmę valstybėje nustatytai disponavimo ribotos civilinės apyvartos daiktais tvarkai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai pripažino, kad Ž. J. įgijo ir laikė didelį kiekį šovinių, bedūmių parakų mišinio ir didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos. Teisėjų kolegija nurodo, kad nuteistojo apeliaciniame skunde minima specialisto išvada Nr. 140-(5423)ISI-170 ir „Aras“ 2018 m. spalio 16 d. pažyma „Dėl sprogmens neutralizavimo“ patvirtina, kad rasti daiktai nėra pavojingi be sprogdiklių, tačiau nepaneigia, kad sprogmenyse esančios medžiagos yra didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos ir jas galima panaudoti be sprogmenų, kuriuose minėta medžiaga buvo rasta.

1168.7.

117Nuteistojo Ž. J., jo brolio A. J. ir motinos L. J. parodymai patvirtina, kad nuteistasis jau mokykloje domėjosi kasinėjimais, yra gavęs padėką „už karo istorijos puoselėjimą ir „Molotovo gynybinės linijos“ muziejaus ekspozicijos kūrimą“. Iš jo ir F. N. 2018 m. vasario 3-4 d. susirašinėjimų matyti, kad nuteistasis puikiai supranta ir aiškina savo draugei apie rastus šaudmenis. Įvertinama ir tai, kad Ž. J. naudojosi metalo ieškikliais, o metalo detektorių ir papildomų įrangų garantiniuose talonuose yra aiškia nurodyta, jog asmuo naudodamasis šiais prietaisais privalo nuodugniai susipažinti su įstatymais ir nevykdyti paieškos vietovėse, kuriose gali būti sprogmenų, o aptikus informuoti tarnybas arba pranešti policijai. Metalo ieškikliai rasti būtent pas Ž. J.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pas Ž. J. buvo rasta bedūmio parako mišinio, perdirbtos revolverio dalys, kas rodo, jog jis ardė šovinius ir nusimanė apie revolverius. Visa tai rodo, jog jis suprato, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgyja ir laiko didelį kiekį šaudmenų, ginklą ir sprogstamąsias medžiagas, kurie yra pavojingi, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Ž. J. būtų domėjęsis sprogstamosiomis medžiagomis ar sprogmenų gaminimu ir tai patvirtina liudytojo V. Š. parodymai yra deklaratyvūs, nes jis net nebuvo kaltinamas minėtų medžiagų gaminimu.

1182.

119Teisėjų kolegija įvertina, kad iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies yra pašalinamos alternatyvios veikos – gabenimas, bei įgijimas dalyje dėl revolverio dalių, tačiau pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes susijusias su tuo, jog Ž. J. įgijo ir laikė didelį kiekį šovinių, bedūmių parakų mišinio ir didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, bei laikė revolverio dalis ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė nuteistąjį, liudytojus, specialistus, perskaitė jų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Šioje dalyje apygardos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad Ž. J. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

120Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

1213.

122Nuteistojo Ž. J. gynėjas advokatas V. Paltanavičius apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti, ir Ž. J. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę bausmę. Gynėjas teigia, kad įvertinus nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes (t. y. mokosi, dirba, kuria šeiminius santykius), atsižvelgus į tai, jog nuo 2018 metų naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, o gyvenimiškų vertybių ir asmeninių tikslų siekia teisėtais būdais ir priemonėmis, bei į šioje nagrinėjamoje byloje ilgą procesą, yra pagrindas Ž. J. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. viešuosius darbus arba minimalią baudą.

1234.

124BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta priemonė, kuri taikoma, kai išskirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismo galimybę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas - vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2008, 2K-152/2009, 2K-7/2010, Nr. 2K-63/2013).

12511.1.

126Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato V. Paltanavičiaus apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad mokosi, dirba, kuria šeiminius santykius, nuo 2018 metų naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, o gyvenimiškų vertybių ir asmeninių tikslų siekia teisėtais būdais ir priemonėmis, nelaikytinos išimtinėmis bylos aplinkybėmis, duodančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam švelnesnę bausmę.

12711.2.

128Teisėjų kolegija nesutinka ir su gynėjo argumentu, jog yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį dėl ilgo proceso. Teismų praktikoje atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, pernelyg ilga proceso trukmė gali būti pripažįstama išimtine aplinkybe, kurios pagrindu gali būti skiriama švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Tačiau galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su formaliu proceso ilgumu, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2018 m. spalio 16 d. (t. 1, b. l. 1), byla su kaltinamuoju aktu į Kauno apygardos teismą perduota 2019 m. rugpjūčio 13 d. (t. 3, b. l. 93), skundžiamas nuosprendis šioje byloje priimtas 2020 m. kovo 9 d. (t. 4, b. l. 58–73). Teisėjų kolegija įvertina, kad rūsyje buvo rastas tikrai labai didelis kiekis šovinių ir įvairių kitų sprogmenų, todėl byloje buvo atliekama net 10 specialistų išvadų. Aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo proceso trukmė šioje byloje buvo pagrįsta ir nelaikytina per ilga. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo Ž. J. teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką nebuvo pažeista, todėl švelninti bausmės dėl pernelyg ilgos proceso trukmės nėra pagrindo.

1295.

130Teismas konstatuoja, jog nenustatė išimtinių aplinkybių, leidžiančių Ž. J. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti jam paskirtą bausmę. Dėl bausmės

1316.

132Nuteistasis Ž. J. prašydamas išteisinti iš jį inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės nesutinka ir su jam paskirta bausme. Iš esmės su bausmės dydžiu nesutinka ir nuteistojo gynėjas.

1337.

134Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto.

1358.

136Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

1379.

138Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad Ž. J. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis), į padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, anksčiau teistas, tačiau jau atliko bausmę, Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jam pareikštas kaltinimas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, nebaustas administracine tvarka, dirba. Už jo nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, paskyrė laisvės atėmimo bausmę 4 (keturiems) metams. Kaip matyti įstatymo leidėjas už BK 253 straipsnio 2 dalį numatė vienintelę bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimą nuo 4 (ketverių) iki 8 (aštuonerių) metų, o nuteistajam paskirta minimali sankcijoje numatyta bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nei pirmosios instancijos teisme nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo sąlygų, kurių pagrindu būtų galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nenustatyta šio įstatymo pažeidimų, Ž. J. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus ir bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teisme pateikta darbdavio teigiama charakteristika nėra pakankamas pagrindas dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

139Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

140Pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, jog Ž. J. neturėdamas teisėto pagrindo neteisėtai įgijo, gabeno, laikė didelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas, didelį kiekį šaudmenų, t. y. Ž. J. nuo tiksliai tyrimo metu nenustatytos datos, tyrimo metu nenustatytose vietose, per nenustatytą kiekį kartų, metalo ieškiklių pagalba po žeme surado ir atkasė įvairių didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų, didelį kiekį šaudmenų, kuriuos tyrimo metu nenustatytu automobiliu, per nenustatytą kiekį kartų gabeno į ( - ) savivaldybei nuosavybės teise priklausantį daugiabučio namo rūsį, esantį ( - ), kuriuo naudojasi J. šeima, gyvenanti, ( - ), kur juos laikė iki 2018 m. spalio 15 d. vakaro <…>, nurodant, kad Ž. J., neturėdamas teisėto pagrindo neteisėtai įgijo, ir laikė didelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas, didelį kiekį šaudmenų, t. y. Ž. J. nuo tiksliai tyrimo metu nenustatytos datos, tyrimo metu nenustatytose vietose, per nenustatytą kiekį kartų, metalo ieškiklių pagalba po žeme surado ir atkasė įvairių didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų, didelį kiekį šaudmenų, ir juos laikė iki 2018 m. spalio 15 d. vakaro ( - ) savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame daugiabučio namo rūsyje, esančiame ( - ), kuriuo naudojasi J. šeima, gyvenanti ( - ): <…>.

141Pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje buvo nustatyta, kad Ž. J. taip pat neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai įgijo ir savo kambaryje, ( - ), laikė pramoninės gamybos savadarbiu būdu perdirbto revolverio dalis <…>, nurodant, kad Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą laiką, iki 2018 m. spalio 16 d. 10.15 val., neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai savo namuose, esančiuose ( - ), laikė pramoninės gamybos savadarbiu būdu perdirbto revolverio dalis <…>.

142Kitą Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

143Nuteistojo gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus apeliacinį skundą atmesti. Teisėjai E. M.

144Regina Pocienė

145Linas Žukauskas

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Bylos esmė... 6. 1.... 7. Ž. J. (toliau – ir Ž. J.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253... 8. 1.1.... 9. Ž. J. nuo tiksliai tyrimo metu nenustatytos datos, tyrimo metu nenustatytose... 10. - 11 vnt. šaudymui tinkamų, pramoninės gamybos 14,5 mm kalibro šovinių su... 11. - 2 vnt. sprogdinimui tinkamų, pramoninės gamybos, „RPG-40“ markės... 12. - 4 vnt. sprogdinimui tinkamų, pramoninės gamybos, „F-1“ tipo kovinės... 13. - 1 155 g pramoninės gamybos nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąsias... 14. - 1 vnt. pramoninės gamybos 10,5 cm kalibro skeveldrinį – fugasinį... 15. - 1 vnt. pramoninės gamybos, 45 mm kalibro „UO-243“ tipo skeveldrinį... 16. - 144 vnt. pramoninės gamybos 8 mm „Mauser“ šovinių, kol šiuos daiktus... 17. 1.2.... 18. Ž. J. taip pat neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai įgijo ir savo... 19. II.... 20. Apeliacinių skundų argumentai... 21. 2.... 22. Nuteistasis Ž. J. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m.... 23. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 24. 2.1.... 25. Nuteistasis Ž. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 26. 2.2.... 27. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 28. 2.3.... 29. Skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad inkriminuoto nusikaltimo dalykas yra... 30. 2.4.... 31. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat... 32. 2.5.... 33. Apelianto vertinimu, nusikaltimu gali būti pripažinta tik pavojinga veika, t.... 34. 2.6.... 35. Nors skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad inkriminuota nusikalstama... 36. 2.7.... 37. Ž. J. skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nei... 38. 2.8.... 39. Nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų L. J., A.... 40. 3.... 41. Nuteistojo Ž. J. gynėjas advokatas Vaidas Paltanavičius (toliau – ir V.... 42. 3.1.... 43. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas Ž. J. kaltu ir nuteisdamas pagal... 44. 3.2.... 45. Skunde apeliantas cituoja BK nuostatas reglamentuojančias bausmės skyrimo... 46. 3.3.... 47. Gynėjas skunde taip pat cituoja BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei... 48. 3.4.... 49. Apelianto vertinimu, nuteistajam Ž. J. paskirta ketverių metų laisvės... 50. Nuteistojo Ž. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 51. Nuteistojo gynėjo advokato V. Paltanavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.... 52. III.... 53. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 54. Dėl BPK pažeidimų ir BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo... 55. 4.... 56. Nuteistasis Ž. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeistos BPK 20... 57. 5.... 58. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir... 59. 6.... 60. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo,... 61. 7.... 62. BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 63. 8.... 64. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Ž. J.... 65. 8.1.... 66. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad jo kaltė padarius nusikalstamą veiką... 67. 8.1.1.... 68. Iš byloje esančių vietos apžiūros protokolų matyti, kad 2018 m. spalio 16... 69. 8.1.2.... 70. Nuteistojo, jo motinos L. J. ir brolio A. J. parodymai, kad Ž. J. naudojosi... 71. 8.1.3.... 72. 2018 m. spalio 16 d. atliekant kratą Ž. J. gyvenamojoje vietoje buvo rasta ir... 73. 8.2.... 74. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad Ž. J. ne tik įgijo,... 75. 8.3.... 76. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio... 77. 8.3.1.... 78. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo... 79. Ž. J. nuo tiksliai tyrimo metu nenustatytos datos, tyrimo metu nenustatytose... 80. - 11 vnt. šaudymui tinkamų, pramoninės gamybos 14,5 mm kalibro šovinių su... 81. - 2 vnt. sprogdinimui tinkamų, pramoninės gamybos, „RPG-40“ markės... 82. - 4 vnt. sprogdinimui tinkamų, pramoninės gamybos, „F-1“ tipo kovinės... 83. - 1 155 g pramoninės gamybos nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąsias... 84. - 1 vnt. pramoninės gamybos 10,5 cm kalibro skeveldrinį – fugasinį... 85. - 1 vnt. pramoninės gamybos, 45 mm kalibro „UO-243“ tipo skeveldrinį... 86. - 144 vnt. pramoninės gamybos 8 mm „Mauser“ šovinių, kol šiuos daiktus... 87. Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą laiką, iki 2018 m.... 88. 8.4.... 89. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo argumentu, kad pirmosios instancijos... 90. 8.4.1.... 91. Iš jau pirmiau aptartų vietos apžiūros ir kratos protokolų matyti, kad... 92. 8.4.2.... 93. 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės... 94. 8.4.2.1.... 95. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2019 m. sausio 14 d.... 96. 8.4.2.2.... 97. ( - ) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų... 98. 8.4.2.3.... 99. ( - ) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų... 100. 8.4.2.4.... 101. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas T. K. patvirtino, kad jis... 102. 8.4.2.5.... 103. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas V. Č. parodė, kad... 104. 8.4.3.... 105. Sprogstamosios medžiagos – tai cheminiai junginiai ar mišiniai, kurie... 106. 8.4.3.1.... 107. Jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. 140-(5423)-IS1-170 taip pat nurodoma,... 108. 8.4.3.2.... 109. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2019 m. kovo 21 d.... 110. 8.4.3.3.... 111. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas E. J. parodė, kad jis... 112. 8.5.... 113. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus šiuos aptartus įrodymus, konstatuoja,... 114. 8.6.... 115. Apygardos teismas, spręsdamas, ar šaudmenų ir sprogstamosios galios... 116. 8.7.... 117. Nuteistojo Ž. J., jo brolio A. J. ir motinos L. J. parodymai patvirtina, kad... 118. 2.... 119. Teisėjų kolegija įvertina, kad iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios... 120. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 121. 3.... 122. Nuteistojo Ž. J. gynėjas advokatas V. Paltanavičius apeliaciniame skunde... 123. 4.... 124. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai.... 125. 11.1.... 126. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo Ž.... 127. 11.2.... 128. Teisėjų kolegija nesutinka ir su gynėjo argumentu, jog yra pagrindas taikyti... 129. 5.... 130. Teismas konstatuoja, jog nenustatė išimtinių aplinkybių, leidžiančių Ž.... 131. 6.... 132. Nuteistasis Ž. J. prašydamas išteisinti iš jį inkriminuotos nusikalstamos... 133. 7.... 134. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių... 135. 8.... 136. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 137. 9.... 138. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad Ž. J. įvykdė vieną... 139. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 140. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje... 141. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje... 142. Kitą Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį palikti... 143. Nuteistojo gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus apeliacinį skundą... 144. Regina Pocienė... 145. Linas Žukauskas...