Byla 2A-564-157/2016
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. P

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1925-260/2015, pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aleksoto prekyba“ ir Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. P..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė E. V. (ankstesnė pavardė – Š.) 2015 m. gegužės 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2015 m. spalio 22 d. patikslinusi prašė iš atsakovų UAB „Aleksoto prekyba“ ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato solidariai priteisti 66 715,76 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:
    1. E. Š. individuali įmonė ir JAV įmonė T. I. sudarė 2006 m. gegužės 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė 2007 metais įsigijo 6 „SEA DOO“ markės ir 2 „Kawasaki“ markės vandens motociklus.
    2. Nuo 2007 m. lapkričio mėnesio Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-01395-07, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį. Šio tyrimo metu visi minėti vandens motociklai ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2007 m. lapkričio 16 d. buvo paimti, apžiūrėti ir perduoti saugoti į atsakovei UAB „Aleksoto prekyba“ priklausančią saugojimo aikštelę, esančią Kaune, Veiverių g. 51. Baigus ikiteisminį tyrimą baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė 2012 m. vasario 15 d. išteisinamąjį nuosprendį, tačiau daiktinius įrodymus – 6 „SEA DOO“ markės bei 2 „Kawasaki“ markės vandens motociklus nusprendė perduoti valstybės nuosavybėn. Tačiau Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį dėl vandens motociklų perdavimo valstybės nuosavybėn ir šeši vnt. „SEA DOO“ markės bei du vnt. „Kawasaki“ markės vandens motociklų buvo sugrąžinti E. Š. įmonei.
    3. Ieškovė, 2012 m. gegužės 30 d. pastebėjo, kad motociklai iškomplektuoti, todėl atsisakė juos perimti. Ieškovės skaičiavimais dėl vandens motociklų iškomplektavo jai buvo padaryta 66 715,76 Eur (230 356,21 Lt) žala. Dėl padarytos žalos ir galimų nusikalstamų veikų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00450-12. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiu UAB „Aleksoto prekyba“ vadovas R. P. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, jam paskirta bausmė, ieškovei priteista 230 356,21 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimas. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu R. P. išteisino ir ieškovės civilinį ieškinį dėl 230 356,21 Lt žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.
    4. Ieškovė iš UAB „Aleksoto prekyba“ atsiėmė vandens transporto priemones 2014 m. gegužės 30 d. Vandens motociklai 2015 m. kovo 6 d. buvo parduoti.
    5. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių netinkamu perdavimu saugoti ir netinkamu saugojimu, ieškovė patirtą 66 715,76 Eur žalą prašė priteisti iš abiejų atsakovų solidariai, nurodžiusi, kad Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui netinkamai perdavus saugoti ir atsakovei UAB „Aleksoto prekyba“ netinkamai saugant ieškovei priklausančius vandens motociklus, jie buvo iškomplektuoti, t. y. buvo prarastos didelės vertės techninės dalys.
    6. Kadangi individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, ieškovė teigė, kad žala dėl ginčo transporto priemonių buvo padaryta fiziniam asmeniui, t. y. ieškovei E. V. (t. I, b. l. 1–16, 76–83; t. III, b. l. 39–49)
  2. Atsakovė UAB „Aleksoto prekyba“ atsileipime prašė ieškinį atmesti ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius nesutikimo su ieškiniu motyvus:
    1. Ieškovė niekada nebuvo ginčo vandens motociklų savininke, todėl neturi reikalavimo teisės.
    2. UAB „Aleksoto prekyba“ jokių prievolių ieškovei neturėjo, tarp jų nesusiklostė pasaugos teisniai santykiai, nes vandens motociklus priėmė saugoti iš ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų.
    3. Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.
    4. Nėra pagrindo taikyti solidariosios atsakomybės, nes galima atskirai nustatyti kiekvieno iš atsakovų veiksmų tariamą įtaką žalos atsiradimui (t. I, b. l. 64–68, 91–95; t. III, b. l. 88–90).
  3. Atsakovas Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pateiktame teismui atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė šiuos esminius nesutikimo su ieškiniu argumentus:
    1. Ieškovė ikiteisiminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigoje jokių pretenzijų dėl vandens motociklų techninės būklės nereiškė. Atsiimtus iš UAB „Aleksoto prekyba“ vandens motociklus ji pardavė sukomplektuotus.
    2. Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų (t. III, b. l. 91–95).
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
    1. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginti žalą, padarytą dėl vandens motociklų iškomplektavimo, nes ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, o motyvuotų prašymų pakeisti pradinį ieškovą nepareikšta (CPK 45 straipsnis). Teismo išvada dėl netinkamo ieškovo padaryta nustačius, kad vandens motociklus 2007 metais įsigijo E. Š. individuali įmonė, kuri įmonės savininkės 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu buvo pertvarkyta į UAB „Kauno MTA“, todėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria Kauno apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalis dėl vandens motociklų perdavimo valstybės nuosavybėn pakeista nusprendžiant vandens motociklus grąžinti E. Š. įmonei, nustačius įmonės pertvarkymo aplinkybę, nesukūrė jokių teisinių pasekmių buvusiai iki pertvarkymo individualios įmonės savininkei ir vertintas kaip teismo sprendimas vandens motociklus grąžinti UAB „Kauno MTA“, o ne E. Š., kaip iki įmonės pertvarkymo buvusiai savininkei (t. IV, b. l. 174–178).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė E. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. spendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti 66 594,76 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų UAB „Aleksoto prekyba“ bei Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir priimti naują sprendimą – solidariai iš atsakovų jai priteisti 66 594,76 Eur žalos atlyginimą, o taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės šioje byloje, taip pat netinkamai vertino aplinkybes, iš kokio materialinio teisinio santykio kilęs ginčas: a) teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, reglamentuojančios individualios įmonės ir jos savininko materialinio suinteresuotumo sąsajumą: a) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; b) aplinkybę, kad reikalavimo teisę į žalos atlyginimą turi ieškovė patvirtina Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 3 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, taip pat kasacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią individuali įmonė neturi savarankiško teisinio statuso, nėra laikoma atskiru asmeniu, o teisinių santykių subjektu pripažįstamas individualios įmonės savininkas, bet ne pati įmonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2001); c) individualios įmonės pertvarkymas į UAB „Kauno MTA“ nelėmė vandens motociklų nuosavybės teisės pasikeitimo, UAB „Kauno MTA“ nėra kreipusis į ieškovę dėl vandens motociklų priklausomybės; d) ieškovė, 2012 m. kovo 30 d. parduodama akcijas UAB „Kauno MTA“, negalėjo perleisti vandens motociklų, nes jie ieškovei grąžinti 2012 m. gegužės 9 d.
    2. Teismas pažeidė byloje esančių įrodymų (važtaraščių, pirkimo–pardavimo sutarčių su perdavimo–priėmimo aktais), pagrindžiančių ieškovės reikalavimo teisę, tyrimo ir vertinimo taisykles. Teigia, jog byloje pateiktos ginčo vandens transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartys ir perdavimo – priėmimo aktai patvirtina, kad ieškovė buvo teisėta vandens motociklų savininkė, o 2015 m. kovo 6 d. parduodant vandens motociklus Granipex Ltd nekilo jokių abejonių dėl šių daiktų priklausomybės ieškovei. Teismas taip pat netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su ginčo vandens motociklų grąžinimu ieškovės nuosavybėn, nepagrįstai nesirėmė įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 1A-396-120/2012, kuria vandens motociklai grąžinti ieškovei. Šis faktas, pasak apeliantės, laikytinas prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje, sudarančiu teisėtą pagrindą reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo (CPK 182 straipsnio 3 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Taip pat ir aplinkybė, kad ieškovė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00450-12, 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimu buvo pripažinta nukentėjusiąja bei civiline ieškove, neginčijamai įrodo ieškovės reikalavimo teisę šioje civilinėje byloje.
    3. Teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, konstatuodamas, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, sprendė klausimus, susijusius su UAB „Kauno MTA“ teisėmis ir pareigomis, nors šis juridinis asmuo, nepaisant teismui teikto prašymo, į bylą nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu.
    4. Teismo sprendimo motyvai neišsamūs, jo aprašomoji dalis sudaro didžiąją dalį teismo sprendimo, todėl buvo pažeistas CPK 270 straipsnis.
    5. Teismas, nemotyvuodamas priimto sprendimo, kartu netyrė ir nevertino visų byloje esančių įrodymų, pateiktų dokumentų, pagrindžiančių tiek ieškovės materialinio reikalavimo teisę, tiek ir padarytos žalos atsiradimo aplinkybes bei dydį, taip pat nevertino civilinės atsakomybės sąlygų pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nepasisakė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, žalos, kaltės, atsakovų solidarios pareigos ieškovei atlyginti žalą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nustatytas CPK 176, 177, 179, 183, 185, 263 straipsniuose, taip pat kasacinio teismo nuosekliai formuojamą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo praktiką (t. V, b. l. 4–16).
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Aleksoto prekyba“ prašo skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:
    1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes vandens motociklus įsigijo ne E. Š., o jos individuali įmonė. E. Š. veikė tik kaip individualios įmonės vadovė, sąskaitos už vandens motociklus buvo išrašytos E. Š. įmonei, kuri juos importavo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu motociklai paimti iš įmonės. Individuali įmonė yra savarankiškas civilinių santykių subjektas, todėl jai priklausančių vandens motociklų nuosavybės teisė galėjo būti perleista tik CK nustatyta tvarka, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta. Apie nuosavybės teisės turėjimą galima spręsti tik tada, kai yra jos įsigijimo įrodymai, o ne tariamos nuosavybės teisės įgyvendinimo įrodymai.
    2. Apeliantės pateiktas aiškinimas dėl individualios įmonės ir jo savininko turto bendrumo nepagrįstas. Šį argumentą paneigia tiek Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnis, CK 2.74 straipsnis, tiek kasacinio teismo praktika - Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014. Apeliantės nurodyta kasacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011, netaikytina dėl skirtingų bylų aplinkybių, taip pat joje nėra šiai bylai aktualių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių dėl pasikeitusio reglamentavimo.
    3. Apeliantė be pagrindo nurodo, kad aplinkybė, jog Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-180-720/2014, kuriuo ji buvo pripažinta nukentėjusiąja, yra prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Neįsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendis (jis buvo panaikintas) neturi prejudicinės galios šioje byloje, taip pat kaip ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00450-12 prokuroro priimtas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimas apeliantę pripažinti nukentėjusiąja (civiline ieškove). Be to, įrodinėjimo dalykai baudžiamosiose ir civilinėse bylose paprastai skiriasi, o paminėtoje byloje iš viso nebuvo sprendžiama dėl vandens motociklų nuosavybės.
    4. Priešingai nei nurodo apeliantė, Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-120/2012, vandens motociklai grąžinti individualiai įmonei, o ne apeliantei.
    5. Be pagrindo teigiama, kad teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pirma, apeliantė nenurodo kaip konkrečiai sprendime buvo pasisakyta dėl UAB „Kauno MTA“ teisių; antra, sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių šiai įmonei – teismas tik konstatavo, kad apeliantė nėra tinkama ieškovė.
    6. Be pagrindo teigiama, kad sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas (CPK 270 straipsnis). Nustačius, kad ieškinys reiškiamas netinkamo ieškovo buvo (yra) pakankamas pagrindas ieškinį atmesti (CPK 45 straipsnis). Teismas sprendime pagrindė, dėl kokių priežasčių apeliantė pripažinta netinkama ieškove, t. y. savo sprendimą motyvavo.
    7. Apeliantė skunde nenurodo argumentų, patvirtinančių atsakovės prievolę apeliantei, jų nesiejo sutartiniai santykiai, todėl jam negali kilti atsakomybė.
    8. Civilinės atsakomybės sąlygas nagrinėjamu atveju privalo įrodyti apeliantė. Byloje nepateikta įrodymų Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas perdavė saugoti UAB „Aleksoto prekyba“ vandens motociklus techniškai netvarkingus, taip pat, jog vandens motociklams esant atsakovės žinioje, jie buvo naudojami, ardomi ir kt. Pažymėjo, jog Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-373-175/2014, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-677/2015, konstatuota, kad nėra įrodymų apie vandens motociklų būklę jų perdavimo saugoti metu, dėl ko neįmanoma spręsti, ar šie motociklai buvo saugomi tinkamai, todėl labiau tikėtina, kad jie perduoti su trūkumais.
    9. Į bylą pateiktas 2012 m. gegužės 30 d. žalos dydžio įvertinimas laikytinas nepatikimu įrodymu, o apeliantės prašomas priteisti žalos dydis nesuderinamas su civilinės atsakomybės kompensaciniu pobūdžiu, kadangi 23,24 kartus viršija vandens motociklų vertę, sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Be to, analizuojant atsakovų veiksmus galima nustatyti kiekvieno iš jų atliktų veiksmų tariamą įtaką tariamai žalai (t. V, b. l. 29–39).
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės sutampa su UAB „Aleksoto prekyba“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jie papildomai nekartojami (t. V, b. l. 40 – 42).

4Teisėjų kolegija

konstatuoja:

5IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6

  1. Apeliantė E. V. skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad ji neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo, padarytos dėl vandens motociklų iškomplektavimo ir šiuo pagrindu ieškinį atmetęs, nenurodė teisiškai pagrįstų motyvų ir argumentų, neanalizavo faktinių aplinkybių ir įrodymų patikslinto ieškinio reikalavimų kontekste, neišsiaiškino konkrečių faktinių aplinkybių dėl padarytos žalos, jos atsiradimo aplinkybių ir kitų klausimų, susijusių su ieškovės reikalavimo teise, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas, o jos pareikštas ieškinys dėl 66 594,76 Eur žalos priteismo solidariai iš atsakovų UAB „Aleksoto preekyba“ bei Kauno apskrities Vyriausiojo olicijos komisariato tenkintinas. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi tai, kad, kaip žinia, apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl turi galimybę ir privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus; pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus, nes pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo bei neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Taigi, teisėjų kolegija nagrinėja ieškovės E. V. apeliacinio skundo, atsakovų UAB „Aleksoto prekyba“ bei Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimų į jį argumentus ir sprendžia dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Teisėjų kolegija vertina, kad toliau šioje nutartyje yra tikslinga pažymėti nagrinėjamiems klausimams svarbias aplinkybes.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
  1. JAV įmonė T. I.. pateikė E. Š. įmonei 2007 m. liepos 1 d. komercinį pasiūlymą, dėl naudotų lengvųjų automobilių, motociklų, vandens motociklų, sniego motociklų po vagystės, autoįvykio, skendusių, po gaisro, – pasiūliusi įsigyti be transportavimo išlaidų 8 vandens motociklus su mechaninais gedimais (t. I, b. l. 27). E. Š. įmonė 2007 m. liepos 5 d. atsakymu šį JAV įmonės T. I.. komercinį pasiūlymą priėmė (t. I, b. l. 28).
  2. E. Š. įmonės ir JAV įmonė T. I.. sudarytos 2006 m. gegužės 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, individuali įmonė 2007 m liepos mėnesį įsigijo viso aštuonis vandens motociklus su mechaniniais gedimais: šešis vnt. „SEA DOO“ markės vandens motociklus: 1) Nr. ( - ) (už 520 JAV dolerių; t. I, b. l. 30), 2) Nr. ( - ) (už 650 JAV dolerių; t. I, b. l. 33) , 3) Nr. ( - ) (už 550 JAV dolerių; t. I, b. l. 36) , 4) Nr. ( - ) (už 530 JAV dolerių, t. I, b. l. 39), 5) Nr. ( - ) (už 550 JAV dolerių; t. I, b. l. 42), 6) Nr. ( - ) (už 500 JAV dolerių; t. I, b. l. 450 bei du vnt. „Kawasaki“ markės vandens motociklus: 1) Nr. ( - ) (už 650 JAV dolerių; t. I, b. l. 48) ir 2) ( - ) (už 470 JAV dolerių; t. I, b. l. 51). Pagal sąskaitas faktūras už įgytuosius aštuonis vandens motociklus su mechaniniais gedimais E. Š. įmonė sumokėjo viso 4 420 JAV dolerių sumą (t. I, b. l. 23–52).
  3. Kauno miesto Centro policijos komisariato pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-01395-07, pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad ieškovė, veikdama bendrai su D. R., nusikalstamu būdu įgijo JAV lizingo bendrovėms priklausančius aštuonis vandens motociklus, įmonės įsigytus aukščiau paminėtus vandens motociklus 2007 m. lapkričio 16 d. paėmė, apžiūrėjo ir perdavė saugoti į atsakovės UAB „Aleksoto prekyba“ priklausančią saugojimo aikštelę, esančią Kaune, Veiverių g. 51 (t. I, b. l. 53–84). Ikiteisminio tyrimo metu nustačius dviejų vandens motociklų tikrąjį savininką, jie buvo grąžinti ir ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu dėl šių vandens motociklų jokių ginčų taro šalių nebuvo. Baudžiamoji byla Nr. 22-1-01395-07 buvo perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui, kuris 2012 m. vasario 15 d. išteisinamuoju nuosprendžiu D. R. ir E. V. išteisino, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, o daiktinius įrodymus – šešis vnt. „SEA DOO“ markės vandens motociklus kurių Nr: ( - ) bei du vnt. „Kawasaki“ markės vandens motociklus, kurių Nr.: ( - ) perdavė valstybės nuosavybėn (baudžiamoji byla Nr. 1-4-478/2012, t. III, b. l. 97–104). Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį dėl vandens motociklų perdavimo valstybės nuosavybėn ir šešis vnt. „SEA DOO“ markės bei du vnt. „Kawasaki“ markės vandens motociklų sugrąžino E. Š. įmonei (baudžiamoji byla Nr. 1-4-478/2012, t. III, b. l.) 166–168).
  4. Įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiui, priimtam baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-120/2012, ieškovė, kartu su antstoliu V. K., 2012 m. gegužės 30 d. nuvyko pas atsakovę UAB „Aleksoto prekyba“ atsiimti ginčo vandens motociklus. Tačiau 2012 m. gegužės 30 d. aktu minėtus motociklus atsisakė paimti iš UAB „Aleksoto prekyba“, motyvuodama tuo, kad jie yra iškomplektuoti (t. I, b. l. 103). Antstolis V. K. 2012 m. gegužės 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė UAB „Bivakas“ vyr. mechaniko A. M. vizualiai nustatytus ginčo vandens motociklų defektus (t. I, b. l. 96).
  5. Ieškovė paskaičiavo, kad iškomplektavus 6 vandens motociklus jai buvo padaryta 66 715,76 Eur (230 356,21 Lt) žala (t. I, b. l. 104).
  6. Ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dėl padarytos 66 715,76 Eur (230 356,21 Lt) žalos ir galimų nusikalstamų veikų. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00450-12, kurio metu Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus tyrėjos J. S. 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimais E. V. pripažinta nukentėjusiąja bei civiline ieškove (Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-180-720/2014, t. I, b. l. 31, 34). Ši baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui, kuris 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pripažino UAB „Aleksoto prekyba“ vadovą R. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas), jam paskirta bausmė, o ieškovei priteistas 230 356,21 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimas bei 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (baudžiamoji byla Nr. 1-180-720/2014, t. II, b. l. 139–151). Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu UAB „Aleksoto prekyba“ vadovą R. P. išteisino, ieškovės E. V. civilinį ieškinį dėl 230 356,21 Lt turtinės žalos ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą (baudžiamoji byla Nr. 1-180-720/2014, t. III, b. l. 2–10). Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi, Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyr. prokuroro ir nukentėjusiosios (ieškovės) kasacinius skundus atmetė (nagrinėjamos civilinės bylos t. I, b. l. 127 – 133; baudžiamoji byla Nr. 1-180-720/2014, t. III, b. l. 76–82).
  7. Ieškovė 2014 m. gegužės 30 d. atsiėmė iš UAB „Aleksoto prekyba“ šešis vandens motociklus: keturis „SEE – DOO“ markės Nr. ( - ) bei du „Kawasaki“ markės Nr. ( - ).
  8. E. Š. 2012 m. gegužės 10 d. vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu UAB „Kauno MTA“ pardavė „Kawasaki“ markės vandens motociklą, Nr. ( - ) už 300 Lt. UAB „Kauno MTA“ šį motociklą 2012 m. gegužės 17 d. pardavė V. V. už 500 Lt (t. I, b. l. 170; t. II, b. l. 33). Ieškovė 2015 m. kovo 6 d. penkis vandens motociklus pardavė Granimpex Ltd (nagrinėjamos civilinės bylos t. I, b. l. 155–169).
  9. Pagal nagrinėjamos bylos medžiagą bei viešuosius, taip pat ir VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenis, E. Š. įmonė 2009 m. birželio 23 d. buvo pertvarkyta į UAB „Kauno MTA“ (t. II, b. l. 179); po pertvarkymo šios įmonės veiklos sritis iš esmės nepasikeitė – automobilių prekyba, muitinių paslaugos; laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 23 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. ieškovė buvo UAB „Kauno MTA“ ir akcininkė, ir vadovė (jos, kaip vadovės, įgaliojimai pasibaigė 2012 m. kovo 30 d.) (t. II, b. l. 180; t. III, b. l. 84).; 2012 m. kovo 30 d. UAB „Kauno MTA“ akcijas ji pardavė Baltarusijos Respublikos piliečiui A. S., kuris laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2012 m. liepos 13 d. buvo ir šios įmonės vadovu (t, I, b. l. 174 – 175; t. II, b. l. 179–180); laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 10 d. iki šiol UAB „Kauno MTA“ direktorius ir akcininkas yra Y. M. (t. II, b. l. 179–180); nuo 2012 m. balandžio 4 d. šioje įmonėje dirbo vienas (apdraustasis) darbuotojas, nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki šios dienos apdraustųjų darbuotojų nėra; paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti už 2009 ir 2010 metus.
  10. Ieškovė E. V. kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Aleksoto prekyba“ ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 66 715,76 Eur žalos atlyginimą. Pasak ieškovės, atsakovus sieja bendri veiksmai: ginčo turtas – vandens motociklai, ikiteisminio tyrimo metu atsakovo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų buvo perduotas pasaugai atsakovei UAB „Aleksoto prekyba“, o saugojimo metu buvo iškomplektuotas.
Dėl apeliantės prašymo priimti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus
  1. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo priimti ir prijungti prie bylos šiuos rašytinius įrodymus: 1) Vidaus vandenų transporto priemonės 2012 m. gegužės 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį, 2) 2012 m. kovo 20 d. prekių likučio perdavimo – priėmimo aktą prie sutarties Nr. 12/03-1, 3) 2009 m. balandžio 15 d. inventorizacijos aprašą ir atsargų inventorizacijos aprašus. Prašymas grindžiamas tuo, kad dokumentai susirinkti tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl jie negalėjo būti pateikti tam teismui; kad jie turi esminę įtaką teisingam ginčo išsprendimui. Atsakovas UAB „Aleksoto prekyba“ atsiliepime prašo šio ieškovės prašymo netenkinti ir pateiktų papildomų įrodymų nepriimti, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, ieškovė nepaaiškino, ką šie pateikti dokumentai įrodo.
  2. CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, o jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie prijungiami prie bylos medžiagos ir bus vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl ieškovės E. V. apeliacinio skundo motyvų.
Dėl teismų praktikos aiškinimo bei taikymo
  1. Apeliantė teigia, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, reglamentuojančios individualios įmonės ir jos savininko materialinio suinteresuotumo sąsajumą.
  2. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai, t. y. analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai).
  3. Nustatyta, kad apeliantės nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2001 kasacinis teismas pasisakė dėl nuosavybės teisės į bendrai santuokoje įgytą turtą ir vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio – bendrosios jungtinės nuosavybės perleidimas, teisėtumo; civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007 kasacinis teismas pasisakė dėl kredito sutarčių pagrindais susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo; civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 – dėl atleidimo iš darbo teisinių santykių ir netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu taisyklių taikymo darbo bylose; civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012 kasacinis teismas sprendė ginčą dėl priteisimo žalos, ieškovui kilusios atsakovo valdomose patalpose įvykus vandentiekio avarijai, ir pasisakė dėl ieškovės teisės reikšti tokį reikalavimą atsakovui – kito asmens rangovui.
  4. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai ir jų negalima suabsoliutinti kaip teisės šaltinių; kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Vertinant, ar išaiškinimas kitoje byloje traktuotinas kaip precedentas ir taikytinas nagrinėjamoje, būtina atsižvelgti taip pat ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų precedento sukūrimo laiką, į tai, ar jis atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis, argumentacijos įtikinamumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).
  5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliantės nurodytas kasacinio teismo nutartis bei nustačiusi, kad nagrinėjamos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų civilinių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, sprendžia, kad apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl individualios įmonės ir jos savininko materialinio suinteresuotumo sąsajumo, nukrypo nuo minėtose bylose pateiktų išaiškinimų, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl reikalavimo teisės, grindžiamos kitose bylose priimtuose sprendimuose nustatytais faktais, anot apeliantės, šioje byloje turinčiais prejudicinę reikšmę
  1. Visų pirma apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, savo reikalavimo teisę kildina iš Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-120/2012, kuria pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendis dalyje dėl vandens motociklų perdavimo valstybės nuosavybėn (žr. šios nutarties 11 punktą). Ji tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė šia nutartimi, kuria vandens motociklai grąžinti ieškovei E. V.. Šis faktas, apeliantės nuomone, laikytinas prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).
  3. Iš Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. įsiteisėjusios nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-120/2012, matyti kad teismas konstatavo, jog byloje nėra paneigtas faktas, jog minimas turtas priklauso E. Š. įmonei, todėl jį grąžino ne ieškovei, kaip fiziniam asmeniui, o nurodytai įmonei, kaip teisėtai savininkei. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantė, šis teismas nėra nustatęs fakto, kuris patvirtintų jos nuosavybės teisę į ginčo turtą ir turėtų prejudicinę galią nagrinėjamojoje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės UAB „Aleksoto prekyba“ atsiliepime išdėstytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties pagrindu ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes vandens motociklus įsigijo ne E. Š., o jos individuali įmonė.
  4. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, savo reikalavimo teisę taip pat kildina iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00450-12 priimtų 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimų ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-180-720/2014. Teigia, jog šie sprendimai, kuriais ji buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove suponuoja fakto pripažinimą, jog būtent ji patyrė žalą dėl ginčo turto iškomplektavimo. Be to, tvirtina, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjant šią baudžiamąją bylą bei priimant 2014 m. vasario 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-180-720/2014 nekilo jokių abejonių dėl jos nuosavybės teisės į ginčo vandens motociklus.
  5. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šios nutarties 15 punkte nustatytas faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00450-12, Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-180-720/2014 ir Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėtoje šioje baudžiamojoje byloje (bylos Nr. 1A-373-175/2014) buvo sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už turto sugadinimą nusikalstamu būdu; kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjami klausimai, susiję su ginčo vandens motociklų nuosavybės teisėmis, – sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str., 182 straipsnio 3 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).
Dėl individualios įmonės ir jos savininkės (apeliantės) turto
  1. Apeliantė įrodinėja, jog ginčo vandens motociklus įgijo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, todėl šios transporto priemonės perėjo jos asmeninės nuosavybėn, o aplinkybė, jog individuali įmonė buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, nesukuria teisinių padarinių, lemiančių ginčo turto priklausomybę UAB „Kauno MTA“.
  2. Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos, taip pat ir iš baudžiamosios bylos Nr. 1-4-478/2012 nustatyta, kad: a) E. Š. įmonė priėmė iš JAV įmonės T. I.. komercinį pasiūlymą dėl ginčo turto įsigijimo (žr. šios nutarties 9 punktą), b) E. Š. įmonės sudarė su JAV įmonė T. I.. 2006 m. gegužės 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu, individuali įmonė 2007 m liepos mėnesį įsigijo aštuonis vandens motociklus su mechaniniais gedimais (žr. šios nutarties 10 punktą), c) sąskaitos faktūros už įgytuosius minėtus motociklus išrašytos ir pateiktos apmokėjimui E. Š. įmonei (baudžiamoji byla Nr. 1-4-478/2012, t. III, b. l. 23–52), d) sąskaitas faktūras apmokėjo E. Š. įmonė (baudžiamoji byla Nr. 1-4-478/2012, t. III, b. l.140–153, e) deklaracijose „gavėjas“ nurodyta irgi E. Š. įmonė (baudžiamoji byla Nr. 1-4-478/2012, t. III, b. l. 122, 124, 126, 130, 132, 136), f) ginčo turtas buvo paimtas ir perduotas saugoti į atsakovės UAB „Aleksoto prekyba“ saugojimo aikštelę kaip priklausantis individualiai įmonei (t. I, b. l. 53–65). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai, o būtent - 2009 m. balandžio 15 d. E. Š. įmonės inventorizacijos aprašas, 2012 m. kovo 30 d. prekių likučio perdavimo–priėmimo aktas, į kuriuos ginčo turtas nėra įtrauktas, bei 2012 m. gegužės 10 d. vidaus vandenų transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, kuria apeliantė pardavė ginčo vandens motociklą „Kawasaki“ Nr. USKAW38185F707 neįrodo fakto, kad šis turtas buvo apeliantės įsigytas bei jai priklausė asmeninės nuosavybės teise (CK 4.47 straipsnis). Priešingai, bylos įrodymų visetas pagrindžia pirmiau jau paminėtą faktą, kad ginčo turtą įsigijo individuali įmonė ir šis turtas priklausė įmonei.
  3. Pagal 2003 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 (toliau – IĮĮ) 8 straipsnio 1 dalį, turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu (IĮĮ 8 straipsnio 2 dalis). IĮĮ 8 straipsnio 3 dalį, perduodamas individualiai įmonei arba paimdamas iš individualios įmonės pinigus ar kitą turtą individualios įmonės savininkas surašo ir pasirašo pinigų ar kito turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentus. Pinigų įnešimo ir pinigų paėmimo dokumentai įforminami teisės aktų nustatyta tvarka. Kito turto perdavimo ar paėmimo dokumentai turi turėti šiuos privalomus rekvizitus: dokumento pavadinimą, dokumento surašymo datą, individualios įmonės pavadinimą, kodą, individualios įmonės savininko vardą, pavardę ir asmens kodą, perduodamo (ar paimamo) turto pavadinimus, kiekius, matavimo vienetus, vertes ir bendrą sumą. Tuo atveju, kai individualiai įmonei perduodamas (ar iš jos paimamas) turtas registruojamas viešajame registre, turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentuose turi būti nurodytas turto kodas ar unikalus numeris viešajame registre. IĮĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatos yra atspindėtos E. Š. įmonės nuostatų 3.4. punkte (t. III, b. l. 56). Taigi byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog apeliantė ginčo vandens motociklus perėmė iš individualios įmonės ir valdė asmeninės nuosavybės teisėmis (IĮĮ 8 straipsnio 3 dalyje ir E. Š. įmonės nuostatų 3.4. punktas). Taip pat byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog apeliantė ginčo vandens motociklus įgijo nuosavybės teisėmis CK 4.47 straipsnio tvarka (CPK 178 straipsnis).
  4. Šios nutarties 17 punkte nustatyta, kad E. Š. įmonė 2009 m. birželio 23 d. buvo pertvarkyta į UAB „Kauno MTA“, kurios vadove ir akcininke iki šios įmonės 2012 m. kovo 30 d. akcijų pardavimo buvo apeliantė. Juridinio asmens pertvarkymas – tai juridinio asmens formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas (CK 2.104 straipsnio 1 dalis). Pertvarkymo atveju juridinis asmuo nesibaigia, bet tik keičia teisinę formą (nagrinėjamu atveju iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę). CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo Juridinių asmenų registre. Ieškinyje teigiama, jog apeliantė, įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarčiai, nuvyko atsiimti ginčo turtą iš atsakovės UAB „Aleksoto prekyba“ (neatsiėmė, nes pastebėjo jo trūkumus; žr. šios nutarties 12 punktą) (t. I, b. l. 5). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantė ne tik žinojo, kad individualios įmonės įsigytas ginčo turtas buvo saugomas pas atsakovę UAB „Aleksoto prekyba“, bet ir žinojo / turėjo žinoti savo teises ir pareigas, susijusias su individualios įmonės pertvarkymu į uždarąją akcinę bendrovę (perduoti turtą UAB „Kauno MTA“; CK 2.104 straipsnio 2 dalis). Apibendrinusi išdėstytą bei atsižvelgusį į byloje konstatuotas aplinkybes, patvirtinančias, jog ginčo turtas nuosavybės teisėmis priklausė individualiai įmonei, o ne jos savininkei, kaip fiziniam asmeniui bei į tai, kad apeliantė neįrodė individualios įmonės turto atskyrimo nuo jos savininkės turto aplinkybių, – teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ginčo turto perėjimu asmeninėn apeliantės nuosavybėn (CPK185 straipsnis).
Dėl CPK 270 straipsnio reikalavimų pažeidimo
  1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog yra pagrindas ieškinį atmesti, nenurodė teisiškai pagrįstų motyvų ir argumentų, neanalizavo faktinių aplinkybių patikslinto ieškinio reikalavimų kontekste, neišsiaiškino konkrečių faktinių aplinkybių dėl padarytos žalos ir jos atsiradimo aplinkybių ir kitų klausimų, susijusių su ieškovės reikalavimo teise. Todėl teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio nuostatų, todėl naikintinas kaip nepagrįstas.
  2. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliantės argumentus, visų pirma pažymi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui yra nurodęs, kad teismo sprendimo motyvų nepakankamumas per se negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui – kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, tačiau pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jo nepagrįstumą / neteisėtumą. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).
  3. Iš skundžiamojo sprendimo matyti, jog teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad ieškinį pareiškusi ieškovė E. V. neturi teisės reikalauti atlyginimo žalos, padarytos, jos teigimu, vandens motociklų iškomplektavimu. Teismas motyvavo, jog Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytas nuosprendžio dalies pakeitimas ir nusprendimas grąžinti vandens motociklus E. Š. įmonei, kuri jau buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę „Kauno MTA“, nesukuria jokių teisinių pasekmių buvusiai iki pertvarkymo individualios įmonės savininkei ir vertintinas kaip teismo sprendimas grąžinti vandens motociklus šiai uždarajai akcinei bendrovei, tęsiančiai po E. Š. įmonės pertvarkymo įmonės veiklą, o ne E. Š. kaip buvusios iki pertvarkymo įmonės savininkei. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Tuo tarpu, apeliantės teigimu, neišsami teismo argumentacija ir motyvų nepateikimas į kiekvieną patikslinto ieškinio argumentą, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą skundžiamą sprendimą. Todėl apeliantės nurodytas teiginys, kad teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio nuostatų atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje buvo priimtas ieškovės E. V. apeliacinis skundas, kurį apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas aukščiau šioje nutartyje įvardintą procesinę pareigą (žr. šios nutarties 8 punktą), išnagrinėjo, be kita ko, pasisakydamas taip pat ir dėl apeliaciniame skundė išdėstytų motyvų, susijusių su jos reikalavimo teise. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad šioje byloje buvo pažeistos ieškovės proceso teisės įrodinėti savo reikalavimus (CPK 179, 183, 185 straipsniai).
Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
  1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pasisakė dėl neįtraukto į bylą trečiojo asmens UAB „Kauno MTA“ teisių ir pareigų, o taip pat be pagrindo atsisakė patenkinti jos pareiškimą dėl šio asmens įtraukimo dalyvauti šioje byloje trečiuoju asmeniu, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
  2. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), konstatuojamas ne visais atvejais, kai į procesą neįtraukiami visi teisinį suinteresuotumą turintys asmenys, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Pagal kasacinio teismo praktiką „nusprendė“ turinys suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Taigi, skundžiamas teismo sprendimas CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti panaikintas tik nustačius ir įvardijus, kaip konkrečiai šiuo teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas jam sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).
  3. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga ir vadovaudamasi čia nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, kad priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl UAB „Kauno MTA“ teisių bei pareigų, todėl šis sprendimas nepaveikė minimo asmens teisinės padėties ir jam nesukėlė jokių įstatymo nustatytų teisinių padarinių. Todėl nėra pagrindo spręsti dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo. Be to pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu UAB „Kauno MTA“ vertintų, kad yra pažeistos jos materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai, šis teismo sprendimas neužkerta jai galimybės juos ginti.
  4. Pasisakydama dėl teismo nutarties, kurioje atmestas apeliantės prašymas įtraukti į bylą UAB „Kauno MTA“ trečiuoju asmeniu, pažymi, kad pagal bylos medžiagą tokį prašymą ieškovė buvo pareiškusi iki baigiamųjų kalbų ir teismas jį atmetė (garso įrašas 1:26:15 – 1:26:48; t. IV, b. l. 171 - 172). Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jis gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal bylos medžiagą šis asmuo buvo įtrauktinas dalyvauti byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis. Tačiau nustačius, kad priešingai, nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas nenusprendė nei dėl jo teisių, nei dėl jo pareigų; kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, tuo tarpu šią bylą teismas išnagrinėjo teisingai; kad, kaip jau minėta, šis teismo sprendimas neužkerta galimybės UAB „Kauno MTA“ ginti, jos įsitikinimu, pažeistas teises, – todėl laiko, kad ši aplinkybė taip pat nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
  1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nenagrinėjo jos į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su žalos atlyginimu ir nepasisakė dėl civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat nepasisakė dėl atsakovų solidarios pareigos ieškovei atlyginti žalą.
  2. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje teisingai konstatavęs, jog apeliantė neturi tokios reikalavimo teisės, teisingai nenagrinėjo jos argumentų dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų, – neteisėtų veiksmų, žalos atsiradimo, jos dydžio, priežastinio ryšio solidariosios atsakomybės. Teisėjų kolegija, nusprendusi, kad teismo išvados dėl ieškovės reikalavimo teisės yra pagrįstos, taip pat nenagrinėja ir nepasisako dėl šių skundo argumentų.
  3. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nepasisakydama dėl kitų skundo motyvų, nes, kaip žinia, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
  2. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1 621 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo dienos (t. V, b. l. 24 – 25). Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus atsakovės skundą, ji įpareigotina sumokėti šį mokestį į valstybės biudžetą (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
  3. Atsakovas UAB „Aleksoto prekyba“ apeliacinės instancijos teismo prašė priteisti 679,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus (t. V, b. l. 47, 48). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų parengimą (atsiliepimų į apeliacinį skundą ir į rašytinius paaiškinimus), vadovaudamasi nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Redakcija nuo bei CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia priteisti atsakovės UAB „Aleksoto prekyba“ naudai iš ieškovės 679,57 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

8Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9Priteisti iš ieškovės E. V., a. k. ( - ) atsakovei UAB „Aleksoto prekyba“, j. a. k. 135059290, 679,57 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir penkiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

10Priteisti iš ieškovės E. V., a. k. ( - ) valstybei 1 621 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (šios išlaidos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai