Byla 2A-2105-603/2014
Dėl sumokėto avanso grąžinimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto atsakovo UAB „Penkių kontinentų“ investicijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui UAB „Penkių kontinentų“ investicijos dėl sumokėto avanso grąžinimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2ieškovė D. G. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Penkių kontinentų“ investicijos 28 703,00 Lt sumokėto avanso, 918,49 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat pripažinti atsakovo atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu.

3Nurodė, kad 2011-12-22 ieškovė ir atsakovas UAB „Penkių kontinentų" investicijos sudarė 3 kambarių buto, kurio preliminarus plotas 78,48 kv. m., esančio rekonstruojamame gamybinės paskirties pastate, kurio adresas ( - ), Vilniuje, Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2012-12-31 pastatyti ir parduoti ieškovei butą, o pastaroji įsipareigojo už sutartyje numatytą kainą nupirkti butą ir tam tikslui per 10 darbo dienų nuo Buto apžiūros akto pasirašymo, sudaryti pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal Preliminarios sutarties 5.1.p., Ieškovė įsipareigojo sumokėti Atsakovui 28 703 Lt dydžio sumą, į kurią yra įskaičiuojamas pagal 2011-10-17 Rezervavimo sutartį Nr. 20111017 sumokėtas 5 000,00 Lt rezervavimo mokestis. Ieškovė, vykdydama savo įsipareigojimus, sumokėjo atsakovui 23 703 Lt dydžio avansą. Nors atsakovas buvo įsipareigojęs iki 2012-03-01 pateikti ieškovei susipažinti pakoreguotą projektą ir patalpų planą pagal šalių aptartas korekcijas bei patikslintus brėžinius, šio savo įsipareigojimo neįvykdė: toliau tęsė buto statybos darbus neinformavęs apie tai ieškovės, nesupažindinęs jos su vykdomais plano pakeitimais, ypač su aplinkybėmis, jog butas bus statomas nei pagal Rezervavimo sutarties, nei pagal Preliminariosios sutarties planus. Nors pagal Preliminarios sutarties 6.2. p. atsakovas įsipareigojo pagrindinius statybos darbus baigti iki 2012-12-31, tačiau 2012-11-27, t.y. likus mėnesiui iki turimų užbaigti statybos darbų pabaigos, atsakovas pateikė ieškovei pranešimą dėl pagrindinių statybos darbų pabaigos termino, kuriame nurodė, jog buto statybos rekonstrukcijos darbai užtruks dar 6 mėnesius ir bus baigti tik 2013 m. gegužės mėnesį. Apie tai, kad buto statybos darbai yra užbaigti ir yra parengtas pasirašyti buto apžiūros aktas, ieškovė buvo informuota ir pakviesta jį pasirašyti tik 2013-07-02. Ieškovė nurodo, jog 2013-07-10 atsakovas pateikė ieškovei pranešimą, kuriame informavo ieškovę, jog jos perkamo buto plotas atlikus kadastrinius matavimus pakito ir sudaro 85,41 kv.m. (pagal preliminarią sutartį buvo 76,48 kv.m.). Ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog perkamo Buto plotas ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių pakito beveik 9 kv.m., kas sudaro apie 12 proc, vadovaudamasi Preliminarios sutarties 2.3.p., 2013-07-10 pranešimu vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą Preliminarią sutartį, o 2013-08-12 raštu paprašė Atsakovo grąžinti jai sumokėtą avansą (įskaitant rezervavimo mokestį), kadangi Atsakovas savo pareigos grąžinti avansą nutraukus Preliminarią sutartį neįvykdė. Atsakovas 2013-08-22 pranešimu nurodė, jog Preliminariosios sutarties nutraukimo datą laikys praėjus 15 dienų nuo jo rašto įteikimo dienos, taip pat nurodė, jog atsakovas taiko Ieškovei 10 proc. baudą, kurią įskaitė iš pagal Preliminarią sutartį sumokėtų sumų. Ieškovė nesutinka su tokia atsakovo pozicija ir kreipiasi į teismą dėl sumokėto avanso grąžinimo ir atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu (b.l. 1-11). Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad ji neturėjo galimybės apžiūrėti kaip vyko statybos ir tik 2013-07-08 apžiūrėjo perkamą butą. Atsakovo atstovai siūlė padaryti nuolaidą dėl bendro buto ploto padidėjimo, bet atsakovė atsisakė pirkti butą, nes jis atrodė ne taip kaip tikėjosi, namo aplinka taip pat buvo pakeista. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovės ketinimas buvo įsigyti būtent tokį butą, kad antrame aukšte būtų galimybė įsirengti du atskirus kambarius. Atsakovas ieškovei atsiuntė tik patį Preliminariosios sutartie tekstą, o tarp priedų nebuvo pateiktas buto planas. Nuvykus pas atsakovą pasirašyti Preliminariosios sutarties, paaiškėjo, kad buto planas buvo pakeistas ir antrame aukšte nebuvo įmanoma įrengti numatytų kambarių. Ieškovė paprašė, kad atsakovas laikytųsi Rezervavimo sutarties nuostatų ir, kad padarytų antresolę kaip numatyta plane, pateiktame su Rezervavimo sutartimi. Atsakovas pasiūlė į rezervavimo sutartį įtraukti 6.1 p., kuriame numatyta, kad atsakovas pakoreguos butą planą, tačiau pats šio punkto vėliau tinkamai neįvykdė. Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Preliminariosios sutarties 6.2 p. matyti, kad atsakovas iš anksto turėjo ketinimą keisti buto išdėstymą. Ieškovės atstovė atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovė pati prašė padidinti buto plotą. 2012-08-30 atsakovas atsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriame buvo matyti, kad buto planas pakoreguotas ir bendras buto plotas padidėja 6 proc., tačiau ieškovė reikalavimų atsakovui nekėlė. Atsakovas visus savo įsipareigojimus įvykdė tik 2013 m. liepos mėnesį. Tuomet paaiškėjo, kad buto plotas padidėjo beveik 12 proc. Atsakovei tai netiko, nes žymus ploto padidėjimas ieškovei kainuotų 33 514,00 Lt. Be to, nuvykus apžiūrėti butą, paaiškėjo, kad jis neatitiko nei rezervavimo sutartyje, nei vėliau pateikto buto plano. Net paties pastato infrastruktūra buvo pakeista. Kadangi tokiu būdu atsakovas pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius, ieškovės raštu informavo atsakovą, kad atsisako sutarties. Atsakovas, būdamas verslininkas, elgėsi visiškai nesąžiningai, neatidžiai ir nerūpestingai, piktnaudžiavo savo teisėmis, todėl ieškovė teisėtai nutraukė sutartį. Tokiu būdu ieškovė įgijo teisę pagal Preliminarios sutarties 2.3.2. p. susigrąžinti avansu sumokėtas sumas. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, tai remiantis teismų praktika, nesvarbu kas dėl to kaltas, bet sumokėta suma visai atvejais turi būti grąžinta. Ieškovės atstovė atkreipia dėmesį, kad atsakovas įskaitymas 10 proc. baudą iš sumokėto avanso, pripažino, kad turi pareigą grąžinti sumokėtas sumas. Taip pat ieškovės atstovė, kad akivaizdu, kad jokių neteisėtų veiksmų ieškovė neatliko. Atsakovas nenurodo kokių pareigų atsakovė nevykdė, taip pat nenurodo kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

4Atsakovas UAB „Penkių kontinentų“ investicijos savo atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkąs. Paaiškino, kad prie Rezervavimo sutarties ir prie Preliminariosios sutarties pridėtame lofto tipo buto plane antresolės plotas nesikeitė, t.y. buvo nurodytas 28,56 kv. m, todėl ieškovės galimybė įsirengti kambarius taip, kai buvo numatyta prie Rezervavimo sutarties pridėtame plane, jeigu toks buvo jos lūkestis, nepasikeitė, t. y. ieškovei objektyviai buvo užtikrintos tokios pačios galimybės, kokių ji galėjo tikėtis sudarant Rezervavimo sutartį. Be to, tiek prie Rezervacinės sutarties, tiek prie Preliminariosios sutarties pridėtame įrengimo aprašyme aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, jog lofto vidinės pertvaros neįrengiamos, todėl ieškovė suprato kokios būklės turtą perka, žinojo, kad lofto tipo butas parduodamas su daline apdaila ir, kad pati ieškovė privalės įsirengti vidines pertvaras bei galės savo nuožiūra antresolėje įsirengti vieną ar du miegamuosius savo norimo ploto. Tačiau nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškovė paprašė atsakovo atlikti projekto korektūras ir padidinti antresolę. Todėl šalys Preliminariosios sutarties 6.1 punktu susitarė, kad atsakovas organizuos projekto korektūros parengimo darbus ir tokiu būdu įgyvendins ieškovės pageidavimus padidinti antresolę. Ieškovė niekada nereiškė jokių pretenzijų, priešingai ne kartą savo veiksmais ir žodžiu patvirtino, kad ketina sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį ir lofto tipo buto pakeitimai yra jai priimtini. Kadangi lofto tipo buto antresolės plotas ir projektas buvo pakeistas ieškovės prašymu nesant atsakovo kaltės, ieškovė negalėjo remtis 2.3 punkte nurodyta pirkėjo teise atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį dėl buto ploto padidėjimo, kadangi Preliminariosios sutarties 2.2 punkte numatyta, kad sutarties pažeidimu visais atvejais nebus laikomi plotų pasikeitimai, kurie atsirado po sutarties sudarymo pirkėjo iniciatyva pakeitus buto projektą. Pažymi, kad ieškovė, atsisakydama sudaryti pagrindinę sutartį nesant sutartinio ar teisinio pagrindo iš esmės pažeidė Preliminariąją sutartį, todėl atsakovas įgijo teisę ją nutraukti vienašališkai ir taikyti 10 proc. dydžio baudą, kurią pritaikė įskaitydamas priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 8.3.2 punkte nustatyta tvarka. Įskaitymas buvo atliktas laikantis CK 6.131 str. nustatytos tvarkos ir yra galiojantis bei pagrįstas. Atsakovas ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 119-123).

5Atsakovo atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad abi Preliminariosios sutarties šalys turi teisių ir pareigų. Preliminariosios sutarties pagrindinė pareiga yra sudaryti notarinę sutartį. Ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė sudaryti notarinę sutartį, todėl atsakovas šiuo atveju turėjo teisę iš avansinio mokėjimo įskaityti baudą. Atkreipė dėmesį, kad prie Rezervavimo sutarties pridėti pasiūlymai buvo orientaciniai. Šalys susitarė, kad bus perkamas lofto tipo butas su daline apdaila, o vidinės pertvaros nebus įrengiamos. Antresoles plotas nei Rezervavimo, nei preliminarioje sutartyje nekito. Laiptus ir jų konfigūraciją turėjo rinktis pati ieškovė. Tarp Rezervavimo ir Preliminariosios sutarties sudarymo vyko nuolatinis šalių bendradarbiavimas. Ieškovė pati paprašė, kad butų pakeisti projektiniai sprendiniai, kad butų padidintas antresolės plotas. Dėl to buto plotas pats savaime padidėjo. 2013-07-08 buvo išsiųstas pranešimas dėl buto ploto padidėjimo. 2013-07-25 ieškovei buvo išsiųstas pasiūlymas dėl buto kainos padidėjimo. Ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl buto ploto padidėjimo ir visą laiką leido suprasti, kad sudarys notarinę sutartį. Jokių įrodymų kaip atrodė ir kaip turėjo atrodyti namo aplinka byloje nėra. Asmens nuo atsakomybės už sutarties pažeidimą niekas neatleidžia vien dėl to, kad jis yra vartotojas. Rezervavimo sutartis buvo sudaryta tada, kai buvo parengti projektiniai pasiūlymai, ir buto konfigūracija, todėl ir kambarių išdėstymas buvo orientacinis. Ieškovė puikiai suprato, kad realus projektiniai sprendiniai gali skirtis. Iš ieškovės pareiškimų galima suprasti, kad butas neatitiko jos emocinių lūkesčių.

6Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prie Preliminariosios sutarties pridedamas ne tik planas, bet ir nurodomi kokie darbai turi būti atlikti. Be to, buto plotas pagal Rezervavimo sutartį ir plotas pagal Preliminariąją sutartį nesiskyrė. Tvirtino, kad pati ieškovė pateikė žodžiu prašymą liudytojai, kad ji nori praplėsti buto antro aukšto plotą. Ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį tada, kai pamatė butą. Pirminė buto kaina buvo 287 029,00 Lt. Ši kaina daugiau nei dešimt procentų negalėjo padidėti. Tai buvo ieškovei išaiškinta. Taip pat liudytoja paaiškino, kad architektas nubraižo architektūrinius planus, o tada prasideda techninis projektas ir nustatomos konstrukcijos. Projektavimo darbus atliko UAB “AKG”. Teigė, kad butai name išdėstomi veidrodiniu principu.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. ieškinį tenkinti visiškai. Pripažino atsakovo UAB „Penkių kontinentų“ investicijos 2013-08-22 atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu. Priteisė iš atsakovo UAB „Penkių kontinentų“ investicijos ieškovei D. G. 28 703,00 Lt avanso, 918,49 Lt delspinigių, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (29 621,49 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-17), iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

8Byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad 2011-10-17 ieškovė, UAB „Penki kontinentai" ir UAB „Trinapolis" sudarė lofto tipo buto rezervavimo sutartį Nr. 20111017 (toliau - Rezervavimo sutartis), pagal kurią minėta bendrovė įsipareigojo rezervuoti ieškovei, t.y. nesiūlyti buto kitiems pirkėjams, o ieškovė įgijo pirmenybės teisę Rezervavimo sutarties galiojimo laikotarpiu sudaryti preliminariąją sutartį (b.l. 12-13). Ieškovė, tinkamai vykdydama Rezervavimo sutarties sąlygas, 2011-10-28 sumokėjo UAB „Penki kontinentai" 5 000,00 Lt avansą (b.l. 15). 2011-12-22 ieškovė ir atsakovas UAB „Penkių kontinentų" investicijos sudarė 3 kambarių buto, kurio preliminarus plotas 78,48 kv.m., esančio rekonstruojamame gamybinės paskirties pastate, kurio adresas ( - ), Vilniuje, Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 40-47). Pagal Preliminarios sutarties 5.1.p., ieškovė sumokėjo atsakovui 28 703 Lt dydžio sumą, į kurią yra įskaičiuotas pagal Rezervavimo sutartį sumokėtas rezervavimo mokestis (b.l. 59-63). Ieškovė remiantis Preliminariosios sutarties 2.3 punktu 2013-07-10 pranešė, kad atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (b.l. 68), o 2013-08-12 raštu paprašė Atsakovo grąžinti jai sumokėtą avansą (b.l. 74). Atsakovas nesutiko su ieškovės prašymais ir 2013-08-22 pranešimu nurodė, jog Preliminariosios sutarties nutraukimo datą laikys praėjus 15 dienų nuo jo rašto įteikimo dienos, taip pat nurodė, jog atsakovas taiko ieškovei 10 proc. baudą, kurią įskaitė iš pagal Preliminarią sutartį sumokėtų sumų (b.l. 75-76).

9Pirmos instancijos teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad prie Rezervavimo sutarties buvo pridėtas buto planas ir buto (lofto tipo) aprašymas (bl. 14). Tiek Rezervavimo sutartyje, tiek prie jos pridėtame preliminariame plane buvo nurodytas preliminarus buto plotas - 76,48 kv. m. Ieškovė nurodo, kad jai pateikus pasirašyti Preliminariąją sutartį prie jos pridedamame plane, antresolėje, kurios plotas 28,56 kv. m, buvo nurodyti tik vienas miegamasis, holas ir vonios kambarys (b.l. 49-51), todėl tai neatitiko ieškovės lūkesčių. Atsižvelgiant į tai, šalys susitarė, kad atsakovas atliks projekto koregavimo darbus ir užtikrins, kad antresolėje būtų du miegamieji. 2013-07-08 atsakovas pateikė ieškovei pranešimą, kuriame informavo ieškovę, jog jos perkamo Buto plotas atlikus kadastrinius matavimus pakito ir sudaro 85,41 kv.m. (b.l. 67). Ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog perkamo Buto plotas ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių pakito beveik 9 kv.m., kas sudaro apie 12 proc, vadovaudamasi Preliminarios sutarties 2.3. p. atsisakė sutarties. Atsakovas teigia, kad ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes buto plotas padidėjo ieškovės iniciatyva.

10Pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad atsakovas, būdamas verslininkas, geriau orientuojasi verslo reikaluose, tarp jų ir parduodant bei perkant nekilnojamąjį turtą, todėl turėjo didesnius sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimus. 2011-12-21 ieškovė gavo iš atsakovo dar vieną Preliminariosios sutarties projektą, kuriame buvo pakoreguotas 6.2 p., numatantis Pardavėjo įsipareigojimą atlikti papildomus antresolių koregavimo darbus. Pažymėtina, kad šiame punkte įtrauktas ne tik Ieškovės perkamo buto (28-28 ir E2-F), bet ir priešpriešoje esančio buto (plane pažymėtas E2-F ir 26-27) antresolės koregavimas. Atsakovo atstovė ir liudytoja K. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad butai buvo statomi veidrodiniu principu. Taip pat pabrėžtina, kad nors pagal Preliminariosios sutarties 6.2.p. atsakovas įsipareigojo užbaigti pagrindinius buto statybos darbus iki 2012-12-31, tačiau tokį pranešimą apie statybos darbų trukmės pratęsimą, ieškovė gavo likus mėnesiui iki statybos darbų termino pabaigos. 2011-12-21 Atsakovo kvietimas pasirašyti Buto apžiūros aktą ieškovei pateiktas 2013-07-02. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Preliminarios sutarties 6.1. p. numato, jog šalys susitaria, kad numatytos ir šalių aptartos projekto ir patalpų plano korekcijos ir patikslinti brėžiniai, atlikti laikantis projektavimo ir statybos veiklą reglamentuojančių įstatymų tvarka, pirkėjui susipažinti bus pateikti iki 2012-03-01. Taigi pakeistus antresolės brėžinius atsakovas įsipareigojo suderinti su ieškove iki 2012-03-01. Šios pareigos Atsakovas taip pat neįvykdė. Atsižvelgiant į visai tai, galima teigti, kad atsakovas, būdamas profesionalas savo srityje, turėjo numatyti statybos darbų įvykdymo trukmę, taip pat ir buto ploto pasikeitimo galimybę ir su ieškove derinti buto projektą. Atsakovo atstovė ir liudytoja L. S. (atsakovo darbuotoja), teigia, kad buto plotas padidėjo ieškovės iniciatyva, kadangi ji norėjo erdvesnės antresolės. Tačiau jokie ieškovės prašymai dėl buto ploto padidinimo nebuvo įforminti raštu ir atsakovas nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovas vienašališkai pakeitė antresolės projektą, dėl ko žymiai pakito parduodamo buto plotas ir ženkliai padidėjo jo kaina. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui laiku neinformavus apie statybos darbų trukmės pratęsimą, kurio ieškovė pagristai negalėjo tikėtis, atsakovui visiškai neinformavus ieškovės apie antresolės projekto keitimą, dėl ko žymiai pakito parduodamo buto plotas ir ženkliai padidėjo buto kaina, taip pat į tai, jog dėl įgyvendintų projekto korekcijų butas tapo nepatrauklus ieškovei, laikytina, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai turėjo teisę atsisakyti pagrindinės sutarties sudarymo.

11Preliminarios sutarties 8.3.2. p. nurodyta, jog atsakovas turi teisę taikyti ieškovei 10 proc. nuo sutarties kainos baudą kai ieškovė netinkamai vykdo arba nevykdo savo prisiimto įsipareigojimo ir nepašalina pažeidimo per 15 kalendorinių dienų, dėl ko atsakovas nutraukia Preliminarią sutartį. Atsakovas teigė, kad ieškovė, atsisakydama sudaryti pagrindinę sutartį nesant sutartinio ar teisinio pagrindo iš esmės pažeidė Preliminariąją sutartį, todėl Atsakovas įgijo teisę ją nutraukti vienašališkai ir taikyti 10 proc. dydžio baudą, kurią pritaikė įskaitydamas priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 8.3.2 punkte nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai. Atsakovo atstovė pati tvirtino, kad iš ieškovės veiksmų buvo aišku, kad ji nori sudaryti pagrindinę sutartį. Akivaizdu, jog jokių neteisėtų veiksmų ir pažeidimų ieškovė neatliko, Preliminarioji sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva dėl atsakovo netinkamo pareigų vykdymo, be to, atsakovas nepagrindė būtinųjų ikisutartinės civilinės atsakomybės sąlygų viseto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas šiuo konkrečiu atveju neturėjo pagrindo taikyti įskaitymo iš ieškovės sumokėtų sumų ir privalo grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą. Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovės reikalavimas dėl sumokėto 29 621,49 Lt avanso priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl yra visiškai tenkintinas.

12Preliminariosios sutarties 8.1. p. numatyta, jog už uždelsimą vykdyti šioje Sutartyje nurodytus piniginius mokėjimus, bet kuri iš šalių, kitos šalies rašytiniu pareikalavimu moka kitai šaliai 0,08 procentus dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Todėl atsakovui negrąžinus ieškovei sumokėto avanso laiku, t.y. netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, iki 2013-09-10 atsakovo privalomi mokėti delspinigiai, kurie turi būti priteisiami ieškovės naudai, sudaro 918,49 Lt (28703 Lt*0,08 proc* 40 dienų).

13Apeliaciniame skunde atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias preliminariąją sutartį, pareigos sudaryti pagrindinę sutartį netinkamą vykdymą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį nesant kitos šalies kaltės yra preliminarios sutarties pažeidimas. Remiantis teismų praktika pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai gali turėti ir kelias reikšmes ir atlikti kitas, ne tik mokėjimo (avansas), funkcijas. Šios funkcijos ir reikšmės priklauso nuo to, ar preliminarus įsipareigojimas bus įvykdytas ar ne. Įsipareigojimo nevykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikia vertinti per sutartinės civilinės atsakomybės dvi formas – netesybas arba nuostolius. Nagrinėjamu atveju mokėjimai pagal preliminariąją sutartį atliko ir avanso funkciją, ir užtikrinimo funkciją. Nors pagal teismų praktiką avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai pasisakė, kad avansą ar užtikrinimo priemone sumokėjusi šalis neturi teisės reikalauti sumu gražinti, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvada apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytu įsipareigojimu nevykdymą netesybų forma (ginčo sutarties 8.3.2 punkte buvo šalių aiškiai susitaria, kad jeigu pagrindinė sutarties nebus sudaroma dėl pirkėjo kaltės, pardavėjas turės teisę iš mokėjimų pagal sutartį įskaityti 10 proc. dydžio baudą). Pasak kasacinės instancijos teismo, tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali buti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 str. 1 d). Minėtoje nutartyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad aukščiau aptartais atvejais šalys numato galimas preliminariosios sutarties pažeidimo pasekmes ir siekia jų išvengti, taigi perduoti pagal preliminariąją sutartį pinigai atlieka skatinamąją ir užtikrinamąją funkcijas ir gali būti laikomi šalių susitarimu nustatytu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu, nes CK 6.70 str. pateiktas prievolių užtikrinimo sąrašas nėra baigtinis ir leidžia šalims susitarti dėl kitokių preliminariosios sutarties užtikrinimo būdų, išskyrus nustatytą draudimą užtikrinti tokią sutartį rankpinigiais. Ginčo atveju, Ieškovė neįrodinėjo, kad netesybos nėra neprotingai didelės, be to nėra, CK 6.73 str. 2 d. numatytų pagrindų jas mažinti, o galiausiai netesybos įskaitymu yra sumokėtos, todėl nebuvo pagrindo priteisti Ieškovei visą avansą, nes remiantis preliminariosios sutarties 8.3.2 punktu visa avanso suma buvo įskaityta įskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, tokiu būdu Atsakovo prievolė grąžinti avansą yra pasibaigusi. Apeliantas neturi pareigos grąžinti Ieškovei avanso, nes yra įskaitęs CK 6.131 str. nustatyta tvarka savo reikalavimą taikyti Ieškovei netesybas, nes pagrindinė sutarties nebuvo sudaryta dėl to, kad Ieškovė vengė ją sudaryti ir nesant teisinio pagrindo atsisakė pagrindinės sutarties dėl subjektyvių emocinių motyvų. Ieškovė net nesiderėjo dėl notarinės pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų, nors Apeliantas dėjo maksimalias pastangas sudaryti pagrindinę sutartį (pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretuoja Atsakovo paaiškinimus kaip neva įrodymą, kad Ieškovė siekė sudaryti pagrindinę sutartį. Priešingai, Ieškovė leido Atsakovui suprasti, kad ketina sudaryti pagrindinę sutartį ir tik vėliau po buto apžiūros dėl to, kad tiesiog projektas jai nepatiko, pasinaudodama formaliomis priežastimis, atsisakė ją sudaryti ir net derėtis dėl kitų pagrindinės sutarties sąlygų, tokių kaip kaina ir pan.). Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, Ieškovės paaiškinimams be teisinio pagrindo suteikė didesnę įrodomąją vertę, nei byloje esantiems rašytiniams įrodymams ar Atsakovo paaiškinimams, bei liudytojos L. S. parodymams. Nors teismas nurodė, kad ginčo atveju svarbu nustatyti šalių sąžiningumą, apdairumą ir rūpestingumą, tačiau teismas nesant teisinio ar faktinio pagrindo sprendė, kad Atsakovas neva buvo nerūpestingas, todėl Ieškovė turėjo teisę atsisakyti preliminariosios sutarties. Pirmosios instancijos teismas aiškindamas preliminariųjų susitarimų institutą nurodė, kad Ieškovė neprivalėjo sudaryti pagrindinės sutarties, nes preliminarios sutarties negalima įvykdyti natūra, todėl jos veiksmai teisėti, t.y. nėra Ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų. Tačiau sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės už preliminariosios sutarties pažeidimą, t.y. pagrindinės sutarties nesudarymą, neteisėtais veiksmais laikomas nepagrįstas atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas byloje pateikė eilę rašytinių įrodymų, kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tokiomis kaip liudytojos L. S. parodymai ir šalies paaiškinimai, įrodė, kad Ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį nesant Atsakovo kaltės, t.y. remdamasi vien subjektyviais kriterijais, nors savo raštuose ir motyvo, jog atsisako sudaryti sutartį dėl padidėjusio buto ploto. Vėliau ieškinyje Ieškovė nurodė dar eilę neva buvusių pažeidimų, tačiau negana to, kad jais niekada nesirėmė iki teismo, tačiau ir nepateikė jokių įrodymų apie jų tikrumą. Jeigu Ieškovė būtų atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį kaip ji nurodė savo raštuose dėl ploto pokyčio, nes didėja turto kaina, tuomet būtų atitinkamai reagavusi ar atsakiusi į Atsakovo pasiūlymą derėtis dėl kainos ir nustatyti, kad buto kaina nedidės, daugiau, nei 10 proc. buto ploto pokyčio, dėl ko šalys buvo sulygusios preliminariojoje sutartyje, tačiau Ieškovė atsisakė, kad įrodo tikruosius jos ketinimus ir motyvus. Pirmosios instancijos teismas Ieškovės paaiškinimams suteikė didesnę įrodomąją galią nei liudytojo parodymams, nepašalino Ieškovės paaiškinimų ir rašytinių byloje esančių įrodymų prieštaravimų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad faktas, kad Ieškovei buvo siųstas radiatorių išdėstymo planas su padidėjusiu plotu, ji ant brėžinių pati nubraižė šildymo prietaisų schemas ir atsiuntė el. paštu atgal Atsakovui įrodo, kad Ieškovei buvo žinoma, kad buto plotas, nuo nurodyto preliminariojoje sutartyje, skiriasi. Ieškovė jokių prieštaravimų ar pretenzijų nereiškė, planą akceptavo konkliudentiniais veiksmais. Ieškovės prašymu ir pagal jos atsiųstus brėžinius lofto tipo bute buvo sumontuoti šildymo prietaisai, taigi Atsakovas aktyviai ir nuolat bendradarbiavo su Ieškove, Ieškovė leido Atsakovui suprasti, kad ketina sudaryti pagrindinę sutartį iki tos dienos, kai apžiūrėjo turtą ir nusprendė, kad jis jai nepatinka. Faktas, kad turtas neatitinka Ieškovės įsivaizdavimo ar lūkesčių nėra pagrįstas pagrindas atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Taip pat nesuprantama, kodėl teismas daro išvadą, jog antresolės plotą Atsakovas padidino vienašališkai, nors Ieškovė pripažino, kad ji to pageidavo, tačiau šalys nurodo skirtingas tokio pageidavimo priežastis. Faktas, kad po to, kai Ieškovė pareiškė pageidavimą padidinti antresolę, projektas buvo pakeistas veidrodiniu principu buvo pakeista antresolė ir kitame bute, neįrodo, kad Atsakovas antresolę padidino nesant Ieškovės pageidavimo, savo iniciatyva. Kito buto antresolė veidrodiniu principu taip pat buvo suprojektuota dėl to, kad Ieškovė prašė padidinti antresolę jos ketinamame pirkti bute. Atsakovė dėl emocinių priežasčių (subjektyvių kriterijų ir įsivaizdavimo) atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį formaliai nurodydama, kad atsisakymo priežastis yra buto ploto pasikeitimas, daugiau, nei 10 proc. net nepaisant to, kad pasikeitimas atsirado dėl Ieškovės iniciatyva pakeistų projektinių sprendinių padidinus antresolę. Teismas visiškai nevertino Atsakovo veiksmų po to, kai Ieškovė pateikė pranešimą, kad atsisako sudaryti pagrindinę sutartį nes ją netenkina padidėjusi buto kaina. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad atėjus laikui sudaryti pagrindinę sutartį Atsakovas dėjo maksimalias pastangas, elgėsi sąžiningai ir protingai, tinkamai ir laiku reagavo į situaciją ir Ieškovės nuogąstavimus dėl buto kainos, pasiūlė Ieškovei susitarti, kad buto kainos padidėjimas bus tik už 10 proc. padidėjusio ploto, dėl ko šalys buvo susitarusios sudarant preliminariąją sutartį. Taigi, Ieškovės veiksmai ir atsisakymas derėtis dėl pagrindinės sutarties sąlygų, įrodo, kad Ieškovė iš tiesų atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį dėl subjektyvių priežasčių, t.y. nesant Atsakovo kaltės. Esant aplinkybėms, kai Ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį nesant Atsakovo kaltės dėl subjektyvių priežasčių, Atsakovas teisėtai ir pagrįstai, remdamasis preliminarios sutarties 8.3.2 punktu suteikė papildomą 15 dienų terminą Ieškovei atvykti pasirašyti notarinę sutartį ir jam pasibaigus pritaikė šalių sutartas netesybas dėl Ieškovės atsisakymo ir vengimo sudaryti pagrindinę sutartį. Aplinkybė, kad Ieškovė jau seniau buvo pranešusi, kad nesudarys notarinės sutarties negali būti vertinama kaip ribojanti Atsakovo teisę pasinaudoti 8.3.1 p. numatyta savo teise.

15Ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas teigdamas, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei cituodamas ta pačią kasacinio teismo praktiką, kuria rėmėsi teismas sprendime, tačiau nenurodo, kokią visgi materialinės teisės normą teismas netinkamai taikė ar aiškino, nėra aišku kuo grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumas. Atsakovo argumentai, kad avanso nebuvo pagrindo priteisti Ieškovei, nes pastaroji neįrodinėjo, kad netesybom nėra neprotingai didelės, be to, remiantis preliminariosios sutarties 8.3.2.p. jos įskaitymu buvo sumokėtos, dėl to neva Atsakovo prievolė grąžinti avansą yra pasibaigusi, yra nepagrįsti. Kaip teisingai skundžiamame sprendime išsamiai išnagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus konstatavo teismas, avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti gražinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 str., 1 d.). Taigi, avansą gavusi šalis, egzistuojant jos pareigai jį grąžinti pirkėjui, turi teisę avansą įskaityti tik tuomet, kai egzistuoja pagristas ir teisėtas reikalavimas gauti netesybas. Tik esant priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams gali prievolė pasibaigti tokių reikalavimų įskaitymu. Tam, kad Atsakovas įgytų teisėtą reikalavimą į Ieškovą dėl netesybų, t.y. kad Ieškovui būtų taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, kylanti iš preliminarios sutarties pažeidimo, būtina įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. įrodyti, jog Ieškovė yra kalta dėl netinkamo preliminarios sutarties įvykdymo ir pagrindinės sutarties nesudarymo, kad Ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai. Kai pagrindinė sutartis nėra sudaroma dėl kitos šalies, kaip ginčo atveju Atsakovo, kaltės, Ieškovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma, dėl ko Atsakovas neįgyja teisės reikalauti nuostolių ir juos įskaityti. Kaip skunde nurodo Atsakovas, avansas neva negali būti grąžinamas Ieškovei vien dėl fakto, kad netesybos buvo įskaitytos. pirmos instancijos teismas pagrįstai aiškinosi aplinkybes, ar Atsakovas turėjo teisėtą reikalavimo teisę gauti netesybas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Tik nustačius tokio reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, galima teigti, jog įvykdžius priešpriešinių reikalavimu įskaitymą, pareiga grąžinti sumokėta avansą Atsakovui pasibaigė. Visgi byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad Atsakovo reikalavimas dėl netesybų sumokėjimo buvo nepagrįstas, todėl ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymas neteisėtas. Tokias išvadas teismas padarė išsamiai ištyręs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojos parodymus, todėl priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą. Priešingų aplinkybių ir argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde Atsakovas neįrodė, nepateikė nė vieno tiek procesiniuose dokumentuose išdėstytus, tiek teismo posėdžio metu nurodytus argumentus patvirtinančio įrodymo. Apeliantas neįrodė, jog Ieškovei gali būti taikoma civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma, todėl pagrįstai Apelianto iniciatyva atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas buvo pripažintas kaip neteisėtas. Atsakovo skunde nurodyti teiginiai, jog neva dėl subjektyvių emocinių motyvų Ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį yra visiškai nepagrįsti, kadangi tokius Ieškovės veiksmus nulėmė Atsakovo neteisėti veiksmai iš esmės pažeidus preliminarios sutarties sąlygas. Atsakovas be teisinio pagrindo teigia, kad jis neva įrodė, jog Ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį nesant Atsakovo kaltės. Šis teiginys yra tik Atsakovo nuomonė, todėl turėtų būti vertinama skeptiškai. Apie tai, kokios aplinkybės laikytinos įrodytomis ar neįrodytomis sprendžia teismas, nagrinėdamas bylą, tirdamas įrodymus. Aplinkybė, jog Ieškovė neiniciavo derybų dėl sutarties kainos mažinimo po Buto ploto pasikeitimo, neleidžia daryti išvados, jog Atsakovas įrodė, kad dėl Buto ploto ir kainos pasikeitimo, statybų darbų užvilkinimo ir kitų sutarties pažeidimų yra kalta Ieškovė. Ieškovei apie pasikeitusį lyginant su Rezervavimo sutartimi pasirašytu Buto planu projektą tapo žinoma tik 2012 m. gruodžio 20 d., kai Ieškovė nuvyko pas Atsakovą pasirašyti preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties. Tačiau dar 2012-11-21 Atsakovas ir projektuotojas UAB „AKG“, sudarė papildomą susitarimą prie 2010-12- 01 projektavimo darbų sutarties Nr. 10/12/10, pagal kurį projektuotojas įsipareigojo atlikti papildomus antresolių ašyse 28-28* ir E2-F (Ieškovės Butas); E2-F ir 26-27* (priešpriešoje esantis Butas), koregavimo darbus (ieškinio riedąs Nr. 5). Taigi, akivaizdu, jog Ieškovei dar nežinant apie aplinkybes, jog Buto planas buvo pakeistas, dėl ko Ieškovė dar negalėjo reikšti pretenzijų dėl Buto projekto korekcijos, jau buvo sudarytas susitarimas tiek dėl Ieškovės, tiek dėl priešpriešiais esančio Buto antresolės koregavimo veidrodiniu principu. Tai dar kartą patvirtina, jog Atsakovo teiginiai apie Ieškovės prašymą didinti Buto plotą, įskaitant ir priešpriešoje esančio Buto projektą, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Skunde nurodoma, kad Ieškovė neva suderino Buto projekto pasikeitimus, nes nubraižė šildymo prietaisų schemas Atsakovo atsiųstame Buto plane. Atsikirsdami pažymime, jog nors Atsakovo atsiųstame Buto plane buvo matomi Buto ploto pasikeitimai, tačiau jie nesudarė daugiau kaip 10 proc. Buto ploto, dėl ko Ieškovei kiltų teisė reikalauti atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Buto ploto pasikeitimui esant nedideliam, Ieškovė jokių pretenzijų neturėjo teisės reikšti, todėl ir nereiškė. Atsikirsdami į apeliacinio skundo argumentus dėl projekto suderinimo su Ieškove nurodome, jog teismas teisingai konstatavo, Atsakovas savo pareigos pakoreguotą Buto projektą suderinti su Ieškove neįvykdė. Priešingų įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes, Atsakovas nepateikė. Vien Atsakovo liudytojos, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, teiginiais, negalima remtis kaip vieninteliu tokių aplinkybių konstatavimo įrodymu, kadangi teismas išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

18Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

19Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pirmos instancijos teismas tyrė ir tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus ir iš to padarė pagrįstas išvadas.

20Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.

21Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovė teigė, kad atsakovas, vykdydamas savo prievoles elgėsi nesąžiningai, buvo neatidus ir nerūpestingas, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus bei lūkesčius, todėl pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta teisėtai ir atsakovas privalo grąžinti jos sumokėtą avansą ir mokėti netesybas. Atsakovas teigė, kad ieškovė pati iš esmės pažeidė Preliminariąją sutartį ir, nesant atsakovo kaltės, nepagrįstai atsisakė sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atsakovas pagrįstai pritaikė Preliminarioje sutartyje netesybas. Pažymėjo, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

22Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, išvadas dėl pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumo daro remdamasis išimtinai byloje esančiai įrodymais, kuriais rėmėsi ir įrodinėjo šalys.

23Nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad tai, jog ieškovė siuntė šildymo prietaisų schemas ir dėl to tariamai žinojo apie padidėjusį plotą bei nereiškė pretenzijų, reiškia, jog ieškovė konkliudentiniais veiksmais akceptavo naują buto planą. Tokia situacija nepaneigia ieškovės teisės pasinaudoti Preliminariosios sutarties 2.3 p. Byloje nustatytas faktas, kad buto plotas padidėjo daugiau nei 10 proc., atsakovas neįrodė, kad buto plotas buvo keičiamas Ieškovės iniciatyva.

24Pirmos instancijos teismas teigė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą. Teismas tinkamai sprendė, jog Atsakovas netinkamai vykdė sutartį, t. y. nenumatė statybos darbų vykdymo trukmės, ne laiku apie tai informavo Ieškovę, nesuderino su Ieškove jos perkamo Buto plano pasikeitimo, pakoregavo projektą taip, kad Butas tapo didesnis nei tą leidžia sutarties nuostatos, dėl to Butas tapo ne tik brangesnis, bet ir nepatrauklus.

25Pirmos instancijos teismas, remdamasis gausia kasacinio teismo praktika, bei nustatytomis aplinkybėmis, jog: tiek Rezervavimo sutartyje, tiek prie jos pridėtame preliminariame plane buvo nurodytas preliminarus buto plotas - 76,48 kv. m., ieškovė nurodo, kad jai pateikus pasirašyti Preliminariąją sutartį prie jos pridedamame plane, antresolėje, kurios plotas 28,56 kv. m, buvo nurodyti tik vienas miegamasis, holas ir vonios kambarys (b.l. 49-51), todėl tai neatitiko ieškovės lūkesčių, atsižvelgiant į tai, šalys susitarė, kad atsakovas atliks projekto koregavimo darbus ir užtikrins, kad antresolėje būtų du miegamieji, 2013-07-08 atsakovas pateikė ieškovei pranešimą, kuriame informavo ieškovę, jog jos perkamo Buto plotas atlikus kadastrinius matavimus pakito ir sudaro 85,41 kv.m. (b.l. 67), ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog perkamo Buto plotas ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių pakito beveik 9 kv.m., kas sudaro apie 12 proc., vadovaudamasi Preliminarios sutarties 2.3. p. atsisakė sutarties - pagrįstai sprendė, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai turėjo teisę atsisakyti pagrindinės sutarties sudarymo.

26Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, taigi jokių neteisėtų veiksmų ir pažeidimų ieškovė neatliko ir atsakovas šiuo konkrečiu atveju neturėjo pagrindo taikyti įskaitymo iš ieškovės sumokėtų sumų ir privalo grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą.

27Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu bei vykdymu (rezervavimo, preliminariąją sutartis, šalių paaiškinimus, sutartinius santykius ir jų praktiką patvirtinančius duomenis ir kt.), remdamiesi kasacinio teismo formuojama praktika pasisakė dėl avanso grąžinimo ir netesybų taikymo nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, ir nustatė, kad byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog Ieškovė yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo

28Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

29Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.). Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti.

30Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos metu – 600 Lt.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti iš UAB „Penkių kontinentų“ investicijos, j. a. k. 126294880, 600 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovei D. G., a. k. ( - )

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė D. G. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB... 3. Nurodė, kad 2011-12-22 ieškovė ir atsakovas UAB „Penkių kontinentų"... 4. Atsakovas UAB „Penkių kontinentų“ investicijos savo atsiliepime į... 5. Atsakovo atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad abi... 6. Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prie Preliminariosios... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį... 8. Byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad 2011-10-17 ieškovė, UAB... 9. Pirmos instancijos teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, konstatavo,... 10. Pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad atsakovas,... 11. Preliminarios sutarties 8.3.2. p. nurodyta, jog atsakovas turi teisę taikyti... 12. Preliminariosios sutarties 8.1. p. numatyta, jog už uždelsimą vykdyti šioje... 13. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.... 14. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas,... 15. Ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese... 19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios... 20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo... 21. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovė teigė, kad atsakovas,... 22. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, išvadas dėl... 23. Nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad tai, jog ieškovė siuntė šildymo... 24. Pirmos instancijos teismas teigė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti... 25. Pirmos instancijos teismas, remdamasis gausia kasacinio teismo praktika, bei... 26. Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas nepateikė... 27. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir vertino byloje pateiktus... 28. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 30. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovei priteisiamos jos patirtos... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą palikti... 33. Priteisti iš UAB „Penkių kontinentų“ investicijos, j. a. k. 126294880,...