Byla e2-1356-241/2018
Dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo J. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-910-390/2018 pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mono Status“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“ prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo J. K..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi UAB „Mono Status“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Mokumo valdymo sprendimai“; nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d.

72.

8Bankroto administratorė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti UAB „Mono Status“ bankrotą tyčiniu, taip pat suinteresuotam asmeniui J. K. apriboti teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

93.

10Administratorė nurodė, kad, išanalizavus bankrutuojančios įmonės dokumentus bei susipažinus su bankroto administratorės pareikštų ieškinių civilinėse bylose Nr. e2-1565-260/2018 ir Nr. e2-1539-221/2018 medžiaga, matyti, jog bendrovė buvo tyčia privesta prie bankroto nesąžiningais ir neteisėtais bendrovės vadovo J. K. veiksmais.

114.

12UAB „Mono Status“ vadovas bei vienintelis akcininkas J. K. sąmoningai nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tęsė bendrovės veiklą, augino įsiskolinimus ir tokiu būdu pažeidė imperatyvias Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytas vadovo bei savininko pareigas. Taip pat pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą juridinio asmens valdymo organo (vadovo) lojalumo pareigą, t. y. bendrovei jau esant nemokiai, J. K. atliko visą eilę finansinių operacijų, kurių metu buvo disponuojama bendrovės kasoje buvusiomis lėšomis.

135.

14BUAB „Mano Status“ vadovas J. K., žinodamas apie sunkią bendrovės finansinę padėtį 2017 m. pradžioje, bendrovei jau esant nemokiai, paėmė didžiulę pinigų sumą, kuria būtų galima dengti bendrovės kreditorinius įsipareigojimus, taip pat atliko mokėjimus susijusiai įmonei (UAB „Modusta“) bei priėmė kitus nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus bendrovei sprendimus.

156.

16Bendrovei esant nemokiai, jos vadovas J. K. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 rugpjūčio mėn. atsiskaitymus su kreditoriais vykdė pažeisdamas CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą ir tokiu būdu sąmoningai pažeidinėjo bendrovės kreditorių teises bei suteikė pirmenybę kai kuriems kreditoriams, tame tarpe ir kitai jo valdomai įmonei (UAB „Modusta“), kurių įsipareigojimai atsirado vėliau; uždarajai akcinei bendrovei „Modusta“ atliko mokėjimus 43 150 Eur sumai.

177.

18Bendrovei esant nemokiai, BUAB „Mono status“ vadovas J. K. atliko veiksmus, kurių dėka bendrovės verslo veikla buvo galimai perkelta į kitą įmonę (UAB „Modusta“), kurios vadovas bei vienintelis akcininkas iki 2017 m. gruodžio 1 d. buvo J. K. (po 2017 m. gruodžio 1 d. vienintele akcininke tapo J. K. buvusi žmona J. B.); UAB „Modusta“ buvo įsteigta 2015 m. kovo 18 d., kai BUAB „Mono Status“ padėtis ėmė sparčiai blogėti (bendrovės pelnas lyginant 2014-2015 metus sumažėjo apie 3,5 karto, o nuo 2016 m. bendrovė ėmė veikti nuostolingai). Abi įmonės užsiima identiška veikla, t. y. statybomis, dirba apdailos, fasadų, stogų įrengimo srityse. Iš bendrovės dokumentų analizės darytina išvada, kad nuo UAB „Modusta“ įsteigimo, t. y. 2015 m. vidurio, iki pat UAB „Mono Status“ bankroto bylos iškėlimo nemaža dalis UAB „Mono Status“ darbuotojų dirbo UAB „Modusta“. UAB „Modusta“ sudarė keliolika reikalavimo perleidimo sutarčių, kuriomis perėmė UAB „Mono Status“ savanoriškai prisiimtas prievoles. Tai patvirtina prielaidas, kad BUAB „Mono Status“ bei UAB „Modusta“ yra susijusios įmonės, taip pat tai, kad UAB „Modusta“ yra BUAB „Mono Status“ teisių perėmėja.

198.

20Iš bendrovės 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės kasoje buvo 493 494,96 Eur. Ši suma atsispindi ir bendrovės buhalterės bei J. K. pasirašytame 2016 m. gruodžio 31 d. balanse, ir paties J. K. į bendrovės bankroto bylą pateiktame 2017 m. birželio 30 d. balanse. 2017 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderis patvirtina, kad iš bendrovės kasos 493 494,96 Eur buvo išimta ir išduota J. K.. 2017 m. sausio 18 d. – 2017 m. liepos 27 d. kasos pajamų ir išlaidų orderiai patvirtina visą eilę J. K. atliktų finansinių operacijų, kurių metų buvo disponuojama bendrovės kasoje buvusiomis piniginėmis lėšomis. Iš paskutinio bendrovės kasos knygos įrašo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. J. K. grąžino į bendrovės kasą tik 30,43 Eur, t. y. tą pinigų sumą, kurią bankroto administratorė perėmė. Aukščiau nurodyta 557 321,94 Eur suma bendrovei iki pat šios dienos nėra grąžinta, be to, nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų šios sumos panaudojimą bendrovės naudai ir interesams.

21II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

229.

23Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi pripažino BUAB „Mono Status“ bankrotą tyčiniu, taip pat apribojo J. K. 5 metams teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

2410.

25Teismas, remdamasis teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl įmonės nemokumo bankroto bylos iškėlimo metu bei įmonės 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, konstatavo, kad jau 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovei esant faktiškai nemokiai, J. K. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad aplinkybių dėl įmonės nemokumo J. K. neginčijo nei pateikiant atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei pateikiant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB „Mono Status“. Taip pat teismas pastebėjo, kad J. K. atsiliepime į prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu iš esmės neginčija aplinkybės, jog UAB „Mono Status“ buvo faktiškai nemoki, todėl jam, kaip įmonės vadovui, kilo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad J. K. neįvykdė įmonės vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip prisidėjo prie to, jog mažėjo įmonės turtas (byloje pateikti balansai patvirtina ženklų neigiamą bendrovės turto pokytį: pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balansą turto vertė sudarė 1 003 256,65 Eur, o 2017 m. birželio 30 d. – 743 999 Eur), kreditoriai prarado teisę atgauti iš bendrovės nors dalį įsiskolinimų.

2611.

27Teismas nurodė, kad J. K. ne tik nepaneigė administratorės nurodytų aplinkybių dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, bet ir pats pripažino, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Teismo vertinimu, tai patvirtina J. K., kaip įmonės vadovo, nustatytos pareigos vesti buhalterinę apskaitą pažeidimą, dėl ko negalima spręsti dėl įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu iki bankroto bylos iškėlimo. Taip pat teismas pažymėjo, kad dėl civilinės atsakomybės taikymo J. K. yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1539-221/2018.

2812.

29Teismas, nustatęs, kad UAB „Mono Status“ galimai esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), taip pat buvo netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita, sprendė, jog šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas vertinti kaip siekį tyčia privesti įmonę prie bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 5 punktas).

3013.

31Teismas nustatė, kad bankroto byla UAB „Mono Status“ iškelta pagal kreditorės UAB „Makveža“ pareiškimą; UAB „Mono Status“ kreditoriai dėl pradelstų įsiskolinimų priteisimo jau 2016 m. kreipėsi į teismą ir buvo iškeltos 27 bylos, o 2017 m. pirmą pusmetį – 50 bylų. Teismas konstatavo, kad 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Mono Status“ turėdama jau pradelstų įsiskolinimų, nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. atliko iš viso 43 150 Eur mokėjimus UAB „Modusta“, kurios vadovu tuo metu buvo J. K.. Teismas, įvertinęs ženklų neigiamą bendrovės turto pokytį nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. birželio 30 d., atsižvelgęs į tai, kad bendrovės veikla 2016 m. buvo nuostolinga, bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų, padarė išvadą, jog bendrovės vadovas J. K., vykdydamas atsiskaitymus su kreditore UAB „Modusta“, suvokė (negalėjo nesuvokti), kad kiti kreditoriai, kuriems įsipareigojimai daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo J. K. neįrodė, jog atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi nepažeidžiant CK 6.9301 straipsnio, todėl toks atsiskaitymo su kreditoriais būdas, teismo nuomone, pripažintinas pažeidžiančiu kitų įmonės kreditorių teises ir turtinius interesus (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

3214.

33Teismas nustatė, kad UAB „Modusta“ buvo įsteigta 2015 m. kovo 18 d., kai BUAB „Mono Status“ finansinė padėtis pradėjo blogėti: 2014-2015 m. pelnas sumažėjo apie 3,5 karto, o nuo 2016 m. veikla tapo nuostolinga, UAB „Mono Status“ ir UAB „Modusta“ valdė ir jų savininku buvo J. K.. Šių įmonių vykdoma veikla buvo iš esmės tapati – statyba, apdaila, fasadų, stogų įrengimas. 2017 m. balandžio-gegužės mėn. dalį BUAB „Mono Status“ skolų perėmė UAB „Modusta“, iš viso – 59 746,52 Eur. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo J. K. neginčija bankroto administratorės nurodytų aplinkybių, jog dalis UAB „Mono Status“ darbuotojų dirbo UAB „Modusta“, taip pat kad UAB „Modusta“ sudarė keliolika reikalavimo perleidimo sutarčių, kuriomis perėmė UAB „Mono Status“ savanoriškai prisiimtas prievoles. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotam asmeniui J. K. tenka pareiga paneigti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją. Tačiau, teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo nepateikė jokių esminių argumentų, kuriais būtų galima suabejoti tyčinio bankroto prezumpcijos sąlygomis. Todėl teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės sudaro visas ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto prezumpcijos sąlygas. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo, norėdamas išvengti UAB „Mono Status“ prievolių kreditoriams vykdymo, priėmė sprendimą tą pačią veiklą vykdyti kito (jo faktiškai kontroliuojamo) juridinio asmens vardu, nesistengiant stabilizuoti UAB „Mono Status“ finansinės būklės, patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

3415.

35Teismas sprendė, kad BUAB „Mono Status“ bankrotą pripažinus tyčiniu, egzistuoja teisinis pagrindas taikyti J. K. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą draudimą ir apribojimą 5 metams teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

36III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3716.

38Suinteresuotas asmuo J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3916.1.

40Suinteresuotas asmuo J. K. nepažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos. J. K. dėjo pastangas išlaikyti bendrovę mokia, siekė stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį. J. K. manė, kad bendrovę ištikę finansiniai sunkumai yra laikini. Teismas nepagrįstai nenustatė įmonės nemokumo momento atsiradimo.

4116.2.

42Suinteresuoto asmens J. K. netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita nesukėlė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytų pasekmių. 557 552,37 Eur suma buvo panaudota bendrovės reikmėms – darbuotojų darbo užmokesčiui. Šios lėšos nebuvo pasisavintos. Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas nelėmė įmonės bankroto. Bankroto administratorei buvo perduoti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai.

4316.3.

44Suinteresuotas asmuo J. K. nepažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos. Vien ta aplinkybė, kad įmonė mokėjimų atlikimo metu turėjo finansinių sunkumų, nelemia to, jog mokėjimai buvo atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumo tvarką. Bendrovė atsiskaitinėjo ne tik su UAB „Modusta“. Aplinkybė, kad UAB „Mono Status“ ir UAB „Modusta“ vadovavo tas pats asmuo ir buvo jų akcininkas nereiškia teisės aktų pažeidimo.

4516.4.

46Bendrovės turtas, veikla ir kt. nebuvo perkelti į UAB „Modusta“. Tai, kad UAB „Modusta“ buvo įsteigta tuo metu, kai bendrovės finansinė padėtis ėmė blogėti, tėra sutapimas. Reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos teisėtai, jų pagrindu UAB „Modusta“ sumažino savo kreditorinį reikalavimą bendrovei.

4716.5.

48Teismas nepagrįstai apribojo suinteresuoto asmens teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, remdamasis vien tuo, kad bendrovės bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Teismas šį apribojimą skyrė nemotyvuotai, nenurodė, kodėl skiriamas ilgiausias apribojimo terminas.

4917.

50BUAB „Mono Status“ bankroto administratorė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5117.1.

52Teismas pagrįstai sprendė, kad jau 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovei esant faktiškai nemokiai suinteresuotas asmuo J. K. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Suinteresuotas asmuo aplinkybių dėl įmonės nemokumo neginčijo nei pateikdamas atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei pateikdamas atskirąjį skundą dėl teisimo nutarties, kuria iškelta bankroto byla.

5317.2.

54Suinteresuotas asmuo J. K. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi buhalterinės apskaitos tvarkos, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

5517.3.

56Atliktų mokėjimų metu bendrovė jau buvo nemoki ir turėdama daug kreditorių vykdė mokėjimus bei atsiskaitinėjo su UAB „Modusta“, taip suteikdama jai pirmenybę. Bendrovė mokėjimų metu neturėjo pakankamai lėšų savo finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Ginčo mokėjimais buvo pažeista imperatyvi atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

5717.4.

58Didžioji dalis darbuotojų vienu ar kitu metu dirbo UAB „Mono Status“ ir UAB „Modusta“. Ši aplinkybė patvirtina faktą dėl darbuotojų perėjimo į UAB „Modusta“. Be to, UAB „Modusta“ perimdavo visas UAB „Mono Status“ sutartis, o tai rodo, kad įmonės veikla buvo perkelta į UAB „Modusta“. Siekis nuslėpti tikrąjį įmonės vadovą patvirtina tikslą perkelti įmonės veiklą į UAB „Modusta“. Nėra pagrindo abejoti tyčinio bankroto prezumpcijos sąlygomis.

5917.5.

60Teismas pagrįstai apribojo suinteresuoto asmens J. K. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismas tinkamai įvertino visumą J. K., kaip buvusio įmonės vadovo, neteisėtų veiksmų. Todėl maksimalus apribojimo terminas J. K. taikytas pagrįstai.

61IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

6218.

63Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BUAB „Mono Status“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

64Dėl naujų įrodymų priėmimo ir duomenų išreikalavimo

6519.

66Apeliantas J. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė itin didelį kiekį naujų rašytinių įrodymų – banko sąskaitos išrašus, subrangos sutartis su pažymomis ir atliktų darbų aktais, pirkimų analizę pagal prekių grupes (5 t., b. l. 2-74, 92-229).

6720.

68Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

6921.

70Apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių motyvų, kodėl nurodyti įrodymai nebuvo pateikti anksčiau – pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliantas teismui nepateikė duomenų, kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus atsisakė priimti. Remdamasis šiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto su atskiruoju skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų nėra pagrindo priimti.

7122.

72Atskirajame skunde suformuluotas apelianto prašymas išreikalauti iš bankroto administratorės UAB „Mono Status“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie parodo, kad UAB „Modusta“ 2017 m. perėmė skolas iš UAB „Mono Status“. Visų pirma, apeliantas nenurodė, kodėl toks prašymas dėl įrodymų išreikalavimo nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, arba kad pirmosios instancijos teismas netenkino tokio apelianto prašymo. Antra, apeliantas tinkamai nepagrindė, kaip jo prašomi teismo išreikalauti įrodymai yra susiję su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais ir kokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, prašomi išreikalauti įrodymai gali patvirtinti arba paneigti (CPK 180 straipsnis). Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto prašymas dėl įrodymų išreikalavimo negali būti tenkinamas.

73Dėl pagrindų konstatuoti BUAB „Mono Status“ tyčinį bankrotą

7423.

75Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Nuo 2013 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių. Kasacinis teismas, iki 2013 m. spalio 1 d. galiojant ĮBĮ 20 straipsnio redakcijai formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

7624.

77Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiama nutartimi pripažino UAB „Mono Status“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas), įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (4 punktas), teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (5 punktas).

7825.

79Taip pat pirmosios instancijos teismas UAB „Mono Status“ bankrotą tyčiniu pripažino ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos pagrindu. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

8026.

81Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, įrodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2010, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013).

8227.

83Taigi pripažįstant bankrotą tyčiniu svarbus įmonės nemokumo fakto nustatymas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Mono Status“ nuo 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Apeliantas teigia, kad teismas nenustatė įmonės nemokumo atsiradimo momento. Apelianto įsitikinimu, teismas privalėjo aiškintis, ar įmonės įsipareigojimai yra pradelsti ir jog įmonė jų nesugebės įvykdyti. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

8428.

85Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Apeliantas savo argumentų dėl įmonės nemokumo atsiradimo momento nenustatymo ne tik nepagrindė jokiomis konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, bet ir tik itin abstrakčiai nurodė skundžiamos nutarties motyvus kritikuojančius teiginius, nors jam, kaip buvusiam įmonės vadovui, yra geriausiai žinoma įmonės finansinė padėtis, ją pagrindžiantys įrodymai ir kt.

8629.

87Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas, ėjęs įmonės vadovo pareigas, nevykdė pareigos, įmonei pasiekus nemokumo būseną, inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Tokios pareigos pažeidimas vertinamas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Įmonės vadovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki. Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; kt.).

8830.

89Byloje nagrinėjamu atveju UAB „Mono Status“ vadovas, įmonei tapus nemokiai, nesilaikė fiduciarinių pareigų įmonės kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netinkamas UAB „Mono Status“ valdymas nulėmė tolesnį nemokios įmonės padėties bloginimą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o tai yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

9031.

91Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tyčinio bankroto požymių egzistavimą įrodo byloje nustatytos aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo J. K., ėjęs įmonės vadovo pareigas, netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Apeliantas šios aplinkybės iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas nenulėmė įmonės bankroto. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko deklaratyviais, nepatvirtinančiais teismo išvadų nepagrįstumo.

9232.

93Įmonės vadovo neteisėti veiksmai gali pasireikšti ne tik neteisėtu veikimu, bet ir aplaidžiu neveikimu. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Vedama buhalterinė apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. BAĮ 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, jų teikimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

9433.

95Byloje nustatyta, kad 2017 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderiu iš įmonės kasos J. K. išduota 493 494,96 Eur, 2017 m. liepos 27 d. (teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo esant priimtai, bet dar neįsiteisėjusiai) kasos išlaidų orderiu iš įmonės kasos išduota J. K. 557 552,37 Eur, o 2017 m. rugpjūčio 24 d. (esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo) grąžinta į kasą 30,43 Eur, kurie ir buvo perduoti bankroto administratorei. Apelianto paaiškinimai, kad šios lėšos nėra realios, jos tik fiktyviai buvo įtrauktos į įmonės balansą, nes įmonės darbuotojams buvo mokamas didesnis, oficialiai neapskaitytas darbo užmokestis (apelianto žodžiais – „vokeliuose“), patvirtina teismo išvadą dėl netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo.

9634.

97Apelianto atsikirtimų grindimas pareikštų reikalavimų neįrodytumu, t. y. neigiant pareikštų reikalavimų pagrįstumą savo neteisėtų veiksmų pasekmėje sukurta sau naudinga situacija, nors niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, negali būti laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens procesiniu elgesiu. Vien tai, kad tyčinio bankroto požymių įrodinėjimo našta tenka tokį reikalavimą pareiškusiai bankroto administratorei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nešalina apelianto pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius jo atsikirtimų pagrįstumą ir paneigiančius bankroto administratorės teikiamus argumentus ir įrodymus visais tyčinio bankroto požymių nustatymo klausimais (CPK 12, 178 straipsniai). Tokia išvada darytina, be kita ko, ir todėl, kad nagrinėjamoje situacijoje būtent apeliantui – įmonės vadovui, geriausiai yra/turi būti žinomos aplinkybės, susijusios tiek su jo vadovavimo pabaigoje įmonėje buvusio turto apimtimi ir struktūra, tiek su jo apskaita, būkle, likimu ir pan.

9835.

99Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad UAB „Mono Status“ kreditoriai dėl pradelstų įsiskolinimų priteisimo jau 2016 m. kreipėsi į teismą ir buvo iškeltos 27 bylos, o 2017 m. pirmą pusmetį – 50 bylų. UAB „Mono Status“ 2016 m. gruodžio 31 d. jau turėdama pradelstų įsiskolinimų, nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. atliko iš viso 43 150 Eur mokėjimus UAB „Modusta“, kurios vadovu tuo metu buvo apeliantas J. K.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ženklų neigiamą įmonės turto pokytį laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 31 d. (1 003 256,65 Eur) iki 2017 m. birželio 30 d. (743 999 Eur), taip pat tai, kad įmonės veikla 2016 m. buvo nuostolinga, įmnė turėjo pradelstų įsipareigojimų, padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas, kaip įmonės vadovas, vykdydamas atsiskaitymus su kreditore UAB „Modusta“, žinojo (turėjo žinoti), kad kiti kreditoriai, kuriems įsipareigojimai daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įmonės atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio nuostatas, o tai suponuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio taikymą.

10036.

101Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Modusta“ buvo įsteigta 2015 m. kovo 18 d., kai UAB „Mono Status“ finansinė padėtis pradėjo blogėti: 2014-2015 m. įmonės pelnas sumažėjo apie 3,5 karto, o nuo 2016 m. veikla tapo nuostolinga. UAB „Mono Status“, UAB „Modusta“ valdė ir jų savininku buvo apeliantas. Įmonių vykdoma veikla buvo iš esmės tokia pati – statyba, apdaila, fasadų, stogų įrengimas. 2017 m. balandžio-gegužės mėn. dalį UAB „Mono Status“ skolų perėmė UAB „Modusta“, iš viso – 59 746,52 Eur. UAB „Mono Status“ darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Modusta“, be to, UAB „Modusta“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis perėmė UAB „Mono Status“ prievoles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai nepaneigia ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos, kurią pagrįstai taikė pirmosios instancijos teismas.

10237.

103Pažymėtina, kad byloje dėl įmonės tyčinio bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereiškia, jog visi nurodyti įmonės vadovo ir (ar) akcininko veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

10438.

105Pirmosios instancijos teismas ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies dispozicijoje įtvirtintą sankciją apelianto atžvilgiu pagrįstai taikė įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu kontekste, t. y. įvertinęs tai, kad apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu įmonė buvo nemoki, tačiau apeliantas, nepaisydamas įmonės nemokumo, nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylos iškėlimą ir kt. Apeliantas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrįstai teigia, kad vien bankroto pripažinimas tyčiniu nesuteikia teisės taikyti nurodytų apribojimų.

10639.

107Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

10840.

109Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aukščiau aptartų nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, suponuojančią BUAB „Mono Status“ bankroto pripažinimą tyčiniu, ir pagrįstai sprendė, jog egzistuoja pagrindas apelianto atžvilgiu taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies dispozicijoje įtvirtintą sankciją.

11041.

111Apeliantas kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą nagrinėjamoje byloje. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog byloje nėra pakankamai įrodymų reikšmingoms aplinkybėms pagrįsti ir kad teismas juos įvertino netinkamai.

11242.

113Kiti atskirojo skundo argumentai išsamiau nenagrinėtini, dėl jų plačiau nepasisakytina, nes jie neturi esminės reikšmės teisingai išspręsti bylą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

11443.

115Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Mono Status“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir apribota apeliantui teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

116Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

117palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi UAB „Mono Status“... 7. 2.... 8. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti UAB... 9. 3.... 10. Administratorė nurodė, kad, išanalizavus bankrutuojančios įmonės... 11. 4.... 12. UAB „Mono Status“ vadovas bei vienintelis akcininkas J. K. sąmoningai... 13. 5.... 14. BUAB „Mano Status“ vadovas J. K., žinodamas apie sunkią bendrovės... 15. 6.... 16. Bendrovei esant nemokiai, jos vadovas J. K. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio... 17. 7.... 18. Bendrovei esant nemokiai, BUAB „Mono status“ vadovas J. K. atliko veiksmus,... 19. 8.... 20. Iš bendrovės 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2016... 21. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 22. 9.... 23. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi pripažino BUAB... 24. 10.... 25. Teismas, remdamasis teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl... 26. 11.... 27. Teismas nurodė, kad J. K. ne tik nepaneigė administratorės nurodytų... 28. 12.... 29. Teismas, nustatęs, kad UAB „Mono Status“ galimai esant faktiškai... 30. 13.... 31. Teismas nustatė, kad bankroto byla UAB „Mono Status“ iškelta pagal... 32. 14.... 33. Teismas nustatė, kad UAB „Modusta“ buvo įsteigta 2015 m. kovo 18 d., kai... 34. 15.... 35. Teismas sprendė, kad BUAB „Mono Status“ bankrotą pripažinus tyčiniu,... 36. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 37. 16.... 38. Suinteresuotas asmuo J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 39. 16.1.... 40. Suinteresuotas asmuo J. K. nepažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos... 41. 16.2.... 42. Suinteresuoto asmens J. K. netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita nesukėlė... 43. 16.3.... 44. Suinteresuotas asmuo J. K. nepažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo... 45. 16.4.... 46. Bendrovės turtas, veikla ir kt. nebuvo perkelti į UAB „Modusta“. Tai, kad... 47. 16.5.... 48. Teismas nepagrįstai apribojo suinteresuoto asmens teisę 5 metus eiti viešojo... 49. 17.... 50. BUAB „Mono Status“ bankroto administratorė UAB „Mokumo valdymo... 51. 17.1.... 52. Teismas pagrįstai sprendė, kad jau 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovei esant... 53. 17.2.... 54. Suinteresuotas asmuo J. K. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą,... 55. 17.3.... 56. Atliktų mokėjimų metu bendrovė jau buvo nemoki ir turėdama daug... 57. 17.4.... 58. Didžioji dalis darbuotojų vienu ar kitu metu dirbo UAB „Mono Status“ ir... 59. 17.5.... 60. Teismas pagrįstai apribojo suinteresuoto asmens J. K. teisę 5 metus eiti... 61. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 62. 18.... 63. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BUAB „Mono Status“... 64. Dėl naujų įrodymų priėmimo ir duomenų išreikalavimo... 65. 19.... 66. Apeliantas J. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė itin didelį kiekį naujų... 67. 20.... 68. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 69. 21.... 70. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių motyvų, kodėl nurodyti... 71. 22.... 72. Atskirajame skunde suformuluotas apelianto prašymas išreikalauti iš bankroto... 73. Dėl pagrindų konstatuoti BUAB „Mono Status“ tyčinį bankrotą... 74. 23.... 75. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas... 76. 24.... 77. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą,... 78. 25.... 79. Taip pat pirmosios instancijos teismas UAB „Mono Status“ bankrotą tyčiniu... 80. 26.... 81. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą... 82. 27.... 83. Taigi pripažįstant bankrotą tyčiniu svarbus įmonės nemokumo fakto... 84. 28.... 85. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys... 86. 29.... 87. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas, ėjęs... 88. 30.... 89. Byloje nagrinėjamu atveju UAB „Mono Status“ vadovas, įmonei tapus... 90. 31.... 91. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tyčinio bankroto požymių... 92. 32.... 93. Įmonės vadovo neteisėti veiksmai gali pasireikšti ne tik neteisėtu... 94. 33.... 95. Byloje nustatyta, kad 2017 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderiu iš įmonės... 96. 34.... 97. Apelianto atsikirtimų grindimas pareikštų reikalavimų neįrodytumu, t. y.... 98. 35.... 99. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad... 100. 36.... 101. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Modusta“ buvo įsteigta 2015 m. kovo 18... 102. 37.... 103. Pažymėtina, kad byloje dėl įmonės tyčinio bankroto pripažinimo teismas... 104. 38.... 105. Pirmosios instancijos teismas ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies dispozicijoje... 106. 39.... 107. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį teismas savo iniciatyva, administratoriaus... 108. 40.... 109. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 110. 41.... 111. Apeliantas kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą... 112. 42.... 113. Kiti atskirojo skundo argumentai išsamiau nenagrinėtini, dėl jų plačiau... 114. 43.... 115. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą,... 116. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 117. palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą....