Byla 2A-1789-513/2014
Dėl jungtinės veiklos pagrindu sukurto turto dalies vertės priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. N. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-08-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. V. ieškinį atsakovei R. N. dėl jungtinės veiklos pagrindu sukurto turto dalies vertės priteisimo,

Nustatė

2ieškovas prašė pripažinti jo ir atsakovės nuo 2006 m. iki 2012 m. vykdytos bendrosios jungtinės veiklos pagrindu sukurtą – įgytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį ( - ), kaip ieškovo ir atsakovės bendrąją dalinę nuosavybę, kur ieškovo dalis yra lygi 37 580 Lt sumai. Gyvenamąjį namą padalinti tarp bendraturčių ir už atsakovei tenkančią ieškovo turto dalį priteisti ieškovui iš atsakovės 37 580 Lt piniginę kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė susipažino 2006 metais. Ieškovas ir atsakovė ankstesnes santuokas buvo nutraukę ir gyveno vieni, todėl šalys pradėjo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį, juos siejo bendri tikslai ir bendra buitis. Nuo 2006 m. pradžios atsakovė apsigyveno pas ieškovą bute, esančiame ( - ), kuriame kartu su ieškovu gyveno iki pat 2008 m. pavasario, nes tuo metu neturėjo savo gyvenamosios vietos, kurioje galėtų gyventi. Nors atsakovės vardu buvo registruotas butas, esantis ( - ), tačiau jame ji negyveno, nes šiame bute gyveno jos buvęs sutuoktinis. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas turi statybininko profesiją ir didelę gyvenamųjų namų statybos patirtį, bei, kad pati atsakovė turi sodo žemės sklypą, esantį ( - ), (buvęs adresas ( - )), unikalus Nr. ( - ), atsakovė 2006 m. pasiūlė ieškovui jos žemės sklype bendrai statyti gyvenamąjį namą ir po jo statybos užbaigimo persikelti gyventi į jį. Atsakovė pasiūlė ieškovui atlikti visus statybos darbus, kokius tik jis sugebės atlikti, o ji savo santaupomis finansuos statybinių medžiagų įsigijimą ir tuos statybos darbus, kuriems atlikti reikalingos specifinės žinios ir patirtis. Tokiu būdu atsakovė pasiūlė ieškovui, bendrai gyvenant ir vedant bendrą ūkį, kooperuoti ieškovo profesinius gebėjimus statybos srityje ir jos turimą žemės sklypą bei pinigines santaupas. Ieškovui buvo žadama, kad įgyvendinus šį susitarimą, atsakovė už ieškovo darbą ieškovo vardu registruos 1/3 dalį pastatyto gyvenamojo namo nuosavybės, tokiu būdu bus kompensuotas ieškovo darbas ir užtikrinta senatvė. Ieškovas su šiuo pasiūlymu sutiko ir 2006 m. pavasarį pradėjo gyvenamojo namo statybas atsakovės žemės sklype. Gyvenamasis namas buvo statomas ūkio būdu pagal Mažeikių rajone gyvenančios architektės parengtą projektą. Kadangi ieškovas žino namo išmatavimus ir darbus, kuriuos jis atliko, pagal tai buvo apskaičiuota ieškovo vykdytų darbų kiekis ir kaina. Ieškovas ir atsakovė apsigyveno name 2008 m., tačiau atsakovė neįvykdė susitarimo ieškovo vardu įregistruoti dalį gyvenamojo namo. Nuo 2012 m. ieškovas ir atsakovė negyvena kartu, neveda bendro ūkio. Ieškovas buvo priverstas išsikraustyti iš minėto namo, o atsakovė atsisakė užmokėti už ieškovo atliktus statybos darbus.

3Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pažįsta ieškovą pakankamai ilgą laiką, tačiau jokio bendro ūkio jie niekada nevedė. Tarp jų buvo tik draugiški santykiai. Pavieniai veiksmai, kai tam tikro patarimo statybų ar aplinkos sutvarkymo klausimais, kuriuos atsakovė derino su namą statančiais asmenimis, o kartu ir klausdama ieškovo patarimo, negali būti priskiriami prie bendros jungtinės veiklos įgyvendinimo, kurios pagrindu kažkas sukuriama. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė gyveno savame bute, ieškovas tik retkarčiais aplankydavo atsakovę. Nuo 2006 m. ir dabar atsakovė savo asmeninėmis lėšomis išlaikė ne tik savo asmenine nuosavybe priklausantį turtą, bet ir iš savo lėšų statė gyvenamąjį namą. Ieškovas savo pajamas naudojo savo poreikiams tenkinti. Atsakovė niekada nesiūlė ieškovui imtis bendro projekto ir bendrai statyti gyvenamąjį namą jai asmenine nuosavybe priklausančiame žemės sklype, taip pat ieškovui nesuteikė pagrindo manyti, jog juos sieja artimesni nei draugiški santykiai. Ieškovo pateiktos nuotraukos, ranka atlikti brėžiniai ar pateikta lokalinė sąmata nepagrindžia ieškovo reikalavimo dėl jungtinės veiklos pagrindu sukurto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir bendrosios dalinės nuosavybės dalies vertės priteisimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog pažinties su atsakove metu juos abu siejo partnerystės santykiai ar jie buvo sudarę bendrosios jungtinės veiklos sutartį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo asmeninių lėšų ir pastoviu darbu prisidėjo prie namo statybų bei neįrodė šių darbų apimties.

4Palangos miesto apylinkės teismas 2014-08-04 sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė pripažinti ieškovo ir atsakovės nuo 2006 m. iki 2012 m. vykdytos bendrosios jungtinės veiklos pagrindu sukurtą – įgytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį ( - ), ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, kur ieškovo dalis yra lygi 37 580 Lt sumai. Ieškovo ir atsakovės bendrąją dalinę nuosavybę, gyvenamąjį namą, esantį ( - ), padalinti tarp bendraturčių ir už atsakovei tenkančią ieškovo turto dalį priteisti ieškovui iš atsakovės 37 580 Lt piniginę kompensaciją. Priteisė ieškovui iš atsakovės 200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės 927 Lt žyminio mokesčio ir 41,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

5Teismas remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatė, kad atsakovė 2006-01-06 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą, esantį ( - ). 2007-05-23 atsakovei buvo išduotas statybos leidimas įsigytame sklype statyti gyvenamąjį namą. Ieškovas nuo 2006-01-13 buvo įgijęs butą, esantį ( - ), nuo 2005-05-30 jam neterminuotai nustatytas neįgalumas. 2012-07-04 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi padalytas atsakovės R. N. ir jos sutuoktinio A. N. santuokoje įgytas turtas, R. N. priteisiant butą, esatį ( - ) ir garažą, o A. N. – 65 000 Lt dydžio kompensaciją. Ieškovas ir atsakovė nebuvo įregistravę santuokos, nėra jų rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos sutarties, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai – schemos, fotonuotraukos, ieškovo ir atsakovės bendros nuotraukos susibūrimuose, laidojimo apeigose su giminaičiais, Č. V. besidarbuojančio statomame name, lokalinė sąmata, kurioje nurodytos Č. V. statomame name atlikti darbai ir jų apimtys bei vertė kainomis, galiojusiomis statybos metais, ieškovo, iš dalies ir atsakovės paaiškinimai, rodo, kad ieškovas su atsakove gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Neįregistravę santuokos, ieškovas su atsakove kartu pragyveno apie šešerius metus, t. y. nuo 2006 m. iki 2012 m. ir vedė bendrą ūkį. Nors atsakovė nurodė, kad santykiai su ieškovu buvo tik draugiški, tačiau neneigė fakto, jog ji ieškovą pažįsta pakankamai ilgą laiką, jis pas ją lankydavosi dažnai, kad jis pagelbėjo statant minėtą gyvenamąjį namą, kad lankydavosi pas vienas kito giminaičius ir bendruose susibūrimuose. Sprendė, kad iš ginčo atveju akivaizdu, jog ieškovas ir atsakovė gyveno kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį iki aukščiau nurodyto turto įsigijimo ir jį įsigijus. Tarp sugyventinių buvo susiklostęs ilgalaikis gyvenimas drauge, normalūs šilti tarpusavio santykiai. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.969 str.1 d.). Įvertinęs liudytojų – T. M., B. O., R. P. V., S. D. parodymus, sprendė, kad buvo žodinis šalių susitarimas bendrais veiksmais, bendru darbu, įgyti nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį ( - ) bei patvirtina, kad ieškovas aktyviai dalyvavo namo statybose, pats atliko konkrečius statybos darbus, ieškovas name elgėsi kaip šeimininkas, gyveno su atsakove, kviesdavosi į svečius kaimynus, dalyvavo bendrose šventėse. Atsakovė teisme pripažino, kad ginčo name gyvena, jis tinkamas gyventi, tačiau namas nėra priduotas ir registruotas atsakovės vardu, dėl kokių priežasčių atsakovė vengia tai daryti, teisme nenurodė. Motyvavo, kad nors pastatytas gyvenamasis namas nebuvo įvertintas, tačiau ieškovas pateikė lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2007 m. kovo mėnesio kainas, kurioje nurodyti ieškovo atlikti darbai name ir jų vertė. Atsakovė leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, kad ieškovas sąmatoje nurodytų darbų neatliko, ar kad jų vertė yra kitokia (CPK 178 str.), todėl teismas sprendė, jog ieškovo indėlis, statant namą yra būtent tokios vertės, kokia nurodyta minėtoje lokalinėje sąmatoje. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė aplinkybes, kurios patvirtina įstatyme įtvirtintą teisinį pagrindą bendraturčiams reikalauti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, todėl vadovaujantis CK 4.47 str. 12 p., 6.969 str. bei CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl ieškinį tenkino. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog namo statybos darbai atlikti vien tik jos asmeninėmis lėšomis ir darbu, o teigdama, kad ieškovas tik pagelbėjo statant namą, kitų statyboje dalyvavusių ir galinčių tai patvirtinti asmenų nenurodė.

6Apeliaciniu skundu apeliantė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-08-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Argumentuoja, jog atsakovė niekada nebuvo išreiškusi valios ieškovą laikyti statomo namo bendraturčiu. Ieškovas geranoriškai, epizodiškai padėdavo atsakovei, patardavo, o atsakovė esant būtinybei padėdavo ieškovui. Ieškovas byloje neįrodė, jog tarp jo ir atsakovės buvo bendras tikslas statyti ginčo namą kaip bendrą dalinę nuosavybę. Ieškovas nenurodė, kokia tiksliai yra jo idealioji nuosavybės teisės dalis bendroje dalinėje nuosavybėje. Taip pat neaišku, kokia viso ginčo namo vertė, todėl lieka neaišku ar tikrai prašoma priteisti 37 580 Lt suma atitinka bendros dalinės nuosavybės dalies vertę. Joks įstatymas nenumato asmens dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, išreikštos pinigine išraiška (remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008-11-11 nutartimi Nr. 3K-7-466/2008). Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nenuginčijo ieškovo byloje pateiktos ginčo namo statybos darbų sąmatos. Teigia, kad ši sąmata neatitinka jai keliamų reikalavimų, tokią sąmatą galėjo atsispausdinti pats ieškovas, panaudodamas išgalvotus namo išmatavimus, medžiagų ir darbų kiekius bei kainas. Ieškovas pats pripažino, kad dalį darbų atliko samdomi rangovai, todėl atsakovei nekilo pareiga šios aplinkybės papildomai įrodinėti (CPK 182 str. 5 p.). Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal įstatymą (CK 6.969 str. 4 d.) žodinė sutartis dėl jungtinės veiklos negalioja. Vien draugiški šalių santykiai, kurį laiką trukęs šalių bendravimas, bendras laisvalaikio praleidimas ar pagalba vienas kitam, nėra pakankami pripažinti buvus šalių susitarimui dėl bendros jungtinės veiklos ir konkretaus turto objekto sukūrimo. Nesant nustatytai bendraturčio daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, negalima spręsti klausimo dėl bendraturčio dalies atidalijimo ir kompensacijos priteisimo (remiasi kasacinio teismo 2003-10-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-944/2003). Ieškovas ieškinį grįsdamas ir rangos teisinių santykių buvimu, sau prieštarauja ir negali įrodinėti tarp šalių egzistavus jungtinės veiklos santykiams. Atsakovė neneigia, jog ieškovas padėjo jai statyti namą, atliko smulkius ūkinius – buities darbus, tačiau tai buvo jo geranoriška pagalba, už kurią jis niekada neprašė jokio atlygio. Atsakovė geranoriškai priimdavo ieškovo pagalbą statantis namą, nes vertino ieškovo, kaip patyrusio asmens žinias ir gebėjimus, už tai atsilygindama pietumis, pakviesdama kartu nueiti į kokį nors renginį, padėdama jam susitvarkyti buitinius reikalus. Akivaizdu, jog šalis siejo rangos teisiniai santykiai – ieškovas reikalauja priteisti darbų vertę, o ne tam tikrą dalį bendrai sukurto objekto vertės. Tačiau ieškovas neįrodė, jog rangos santykiai tarp šalių buvo. Ieškinys nepagrįstas nei jungtinės veiklos, nei rangos aspektu, todėl kaip neįrodytas turi būti atmestas.

7Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliantės argumentais. Teismo sprendimą laiko pagrįstu ir teisėtu. Paaiškina, kad apeliantė nepagrįstai neigia, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos objekto sukūrimo ir tokiu būdu siekia nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita. Ieškovo teiginius atitinkamą susitarimą buvus, patvirtina bylos rašytinių duomenų visuma, sąžiningų liudytojų parodymai, fotonuotraukos, kiti įrodymai. Atsakovės poziciją vertiną prieštaringai. Atsakovė nenurodė nei vieno asmens ar įmonės, kurie būtų atlikę namo statybos darbus, kuriuos atliko ieškovas ir kurių atlikimas teismo teisingai įvertintas kaip indėlis į bendrą jungtinę veiklą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė, neigdama patį jungtinės veiklos faktą, kompensacijos dydžio neginčijo, nepateikė įrodymų, jog ieškovo indėlis į bendrą jungtinę veiklą vertine išraiška yra mažesnis nei prašoma priteisti kompensacija. Atsakovė iki šiol nesiėmė veiksmų tam, kad įregistruoti ginčo namą viešajame registre ir atlikti oficialų jo vertinimą, tam, kad pagrįsti apeliaciniame skunde nurodytas abejones, jog ieškovui priklausančios turto dalies vertė yra mažesnė, nei 37 580 Lt. Ieškovas nereiškė reikalavimo priteisti turto dalį natūra, nesant galimybės objektyviai nustatyti ginčo namo vertę, be to, konkrečios ginčo namo dalies konstatavimas būtų teorinis ir formalus, nekeičiantis sprendimo esmės. Pateikta byloje sąmata parengta kvalifikuoto specialisto R. R. pagal konkretų statinio (ginčo namo) projektą, todėl apeliantės abejonės dėl sąmatos yra visiškai be pagrindo. Pažymi, kad ieškovas byloje neteigė, jog lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus atliko ne jis, o kokie nors kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Ieškinį grindė ne rangos, o būtent jungtinę veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis, o ieškovo profesinės statybos žinios, statybininko, apdailininko, remontininko įgūdžiai jam atliekant namo statybos darbus traktuotini kaip ieškovo jungtinės veiklos įnašu (CK 6.970 str. 1 d.). Atsakovė siekia sumenkinti ieškovo indėlį į bendros jungtinės veiklos rezultato sukūrimą. 2006 m. ieškovas buvo 61 metų amžiaus, su atsakove gyveno 6 metus, taigi iki jam sukako 67 metai. Šalys būdamos beveik tokio paties amžiaus, atitinkamai planavo ir savo būsimą gyvenimą: statėsi patogius gyventi bendrus namus, tvarkė ir puoselėjo gyvenamojo namo aplinką. Atsakovė pinigais, o ieškovas savo profesinėmis žiniomis ir darbu, veikdami bendrai, vedini ketinimų gyventi kartu likusį gyvenimą, gyvendami faktinį sutuoktinių gyvenimą, siekdami susikurti patogų gyvenimą bendrame name, šį bendrosios dalinės nuosavybės objektą sukūrė. Teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip jungtinės veiklos.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei atsiliepimo į šį skundą argumentus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

10Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo kasacinio teismo praktikos toko pobūdžio bylose nenukrypo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės atsakyta į apeliantės argumentus, nurodytus atsiliepime į ieškinį ir triplike (b. l. 43–44, 56–57), kad apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantei jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie iš esmės paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, sudarantiems pagrindą ieškovo ieškinį tenkinti.

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vienodos praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ypač jei jis ne epizodinis, trunka pakankamai ilgą laiką, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis ar savo darbu, rūpinimasis bendra buitimi ir poilsiu, teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-7-332-2006, 3K-3-336-2009, 3K-3-479/2008, 3K-3-585/2012, 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendrųjų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrą dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-544-2011).

12Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.) bei kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., byla Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-410/2011, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

13Išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi faktinių bylos aplinkybių visetą (fotonuotraukos, liudytojų parodymai ir kt.), remdamasi išdėstytais kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo situacijoje yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad šalių bendras gyvenimas truko pakankamai ilgą laiką (apie 6 metus), šalys bendrai sutarė namą statyti ir jame gyventi (bendras tikslas), namui statyti naudojo iš bendro ūkio gautas ir asmenines lėšas, bendrą pačių darbą (fizines jėgas), o ieškovas ir profesines žinias bei turimus įgūdžius.

14Apeliantės argumentai, jog ieškovas geranoriškai atlikinėjo statybos darbus, nereikalavo atlygio už tai, o už darbą atsakovė jį pavaišindavo, pakviesdavo kartu nueiti į renginius ir pan., objektyviai nepaneigia byloje įrodyto fakto dėl bendro jų gyvenimo, bendrų tikslų turėjimo ir iš esmės vertintini kaip siekis, nepavykus toliau kartu gyventi, išvengti neigiamų turtinių pasekmių – atsiskaityti su buvusiu sugyventiniui už jo faktiškai atliktus namo statybos darbus. Atsakovės argumentai dėl rangos teisinių santykių egzistavimo ir (ar) ieškinio grindimo rangos teisinių santykių buvimu, byloje nustačius, jog ieškovas įrodė atlikęs ginčo namo statybos darbų už prašomą priteisti ginčo kompensacijos sumą ir atsakovei šių darbų ir jų vertės nepaneigus jokiais objektyviais faktiniais duomenimis, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, ginčo atveju protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai suponuoja išvadą, jog šalys būdamos garbingo amžiaus ir siekdamos kartu toliau gyventi visą likusį gyvenimą, siekė bendrų tikslų – susikurti patogų ir saugų būstą bei jame kartu gyventi. Duomenų, jog ieškovas namo statybos darbus atlikinėjo kitu nei minėtu tikslu, kad tarp šalių buvo kiti (darbo, rangos) santykiai, byloje nenustatyta.

15Kiti apeliantės argumentai, jog neaiški viso namo vertė, todėl neaiški ir bendrosios dalinės nuosavybės dalies už kurią prašoma kompensacijos (o ne priteisimo natūra) vertė ir pan., teisėjų kolegijos vertinimu būtų aktualūs, jeigu ieškovas reikalautų pripažinti nuosavybės teisę į namo dalį, jeigu atsakovė būtų įregistravusi ginčo namą viešajame registre ir (ar) būtų pateikusi įrodymus apie ginčo namo rinkos vertę. Tačiau byloje atsakovei nepaneigus ieškovo atliktų darbų pobūdžio, apimties bei vertės, nustačius, kad ieškovo pateikta darbų sąmata yra sudaryta pagal aktualias ginčui 2007 m. kovo mėn. statybos darbų kainas kvalifikuoto specialisto (b. l. 104–105, 106), nesant ginčo, jog namas realiai pastatytas ir yra tinkamas gyventi, įvertinus ginčo namo vizualų vaizdą (b. l. 12, 13), atsižvelgiant į namo buvimo vietą (Palangos m. teritorija), darytina išvada, kad ginčo kompensacijos dydis yra įrodytas leistinais įrodymais. Be to, netgi nesant duomenų apie viso ginčo namo turto vertę, akivaizdu, jog tokio namo rinkos vertė yra kelis kartus didesnė, nei priteista kompensacija (CPK 179 str. 3 d., pvz. www.aruodas.lt, www.pajuriont.lt, http://www.ehaus.lt/lt ir kt.).

16Teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų

18Apeliantės skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

19Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei Palangos miesto apylinkės teismo 2014-09-10 nutartimi buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą, jos skundą atmetus, iš atsakovės į valstybė biudžetą priteistina minėta nutartimi atidėta 1 027 Lt (297 EUR) žyminio mokesčio suma (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

20Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

21Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš atsakovės R. N. 1 027 Lt (297 EUR) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas prašė pripažinti jo ir atsakovės nuo 2006 m. iki 2012 m. vykdytos... 3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad ieškiniu... 4. Palangos miesto apylinkės teismas 2014-08-04 sprendimu ieškinį tenkino.... 5. Teismas remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais,... 6. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo Palangos miesto apylinkės teismo... 7. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio... 11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vienodos praktikos, kad... 12. Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio... 13. Išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi faktinių bylos aplinkybių visetą... 14. Apeliantės argumentai, jog ieškovas geranoriškai atlikinėjo statybos... 15. Kiti apeliantės argumentai, jog neaiški viso namo vertė, todėl neaiški ir... 16. Teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 18. Apeliantės skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi... 19. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei Palangos miesto apylinkės teismo... 20. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų... 21. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti... 22. Priteisti iš atsakovės R. N. 1 027 Lt (297 EUR) žyminio mokesčio į...