Byla 2A-211-221/2015
Dėl įgaliojimo bei paskolos sutarties dalies pripažinimo negaliojančiais, hipotekos ir vykdomojo įrašo panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Arūno Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S., atstovaujamos advokato Antano Skomanto, apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-241-182/2014 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams R. R. ir P. S., tretiesiems asmenims Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarei M. Č. ir L. R. dėl įgaliojimo bei paskolos sutarties dalies pripažinimo negaliojančiais, hipotekos ir vykdomojo įrašo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu 2012 m. kovo 21 d. ieškovės V. S. įgaliojimą R. R., patvirtintą Kauno miesto 27-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. MČ-975, nuo pasirašymo momento; 2) pripažinti negaliojančia 2012 m. kovo 23 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp P. S. ir R. R. ir patvirtintos Kauno miesto 27-ajame notaro biure, notarinio registro Nr. MČ-1023, dalį dėl skolininko R. R. įsipareigojimų pagal sutartį užtikrinimo V. S. asmeninės nuosavybės buto su rūsiu, pažymėtu R-28, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), hipoteka kreditoriaus P. S. naudai nuo pasirašymo momento; 3) panaikinti sutartinę hipoteką, identifikavimo kodas: ( - ), įregistruotą 2012 m. kovo 28 d. Hipotekos registre; 4) panaikinti 2013 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarės M. Č. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. MČ-5434, dalį dėl R. R. skolos išieškojimo iš įkaito davėjos V. S.; 5) panaikinti buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), valdomo ieškovės V. S. asmeninės nuosavybes teise, areštą vykdomojoje byloje Nr. 0052/13/01775; 6) priteisti iš atsakovo R. R. valstybei bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu ir procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 1–5).

5Nurodė, kad 2012 m. kovo 20 d. pas ją atvyko anūkas R. R. ir pasakė, kad jam reikia jos parašo, nes gauna gerą darbą. Ieškovė R. R. užaugino nuo gimimo, santykiai buvo geri, juo pasitikėjo. R. R. paaiškino, kad parašą reikės padėti Kaune pas notarą. R. R. parodė jos butą kažkokiam vyrui, paaiškino, kad čia jo bendradarbis. Apie įgaliojimą ir paskolą jokios kalbos nebuvo. 2012 m. kovo 20 d. ieškovė su dukra J. Š. nuvyko į Kauną. Notarei trūko kažkokių dokumentų, todėl ieškovė pas R. R. pernakvojo, o ryte R. R. ją vėl nusivežė pas notarą. Pas notarą ieškovei nieko nebuvo paaiškinta, ji pasirašė dokumentus jų neskaičiusi. Po to R. R. ją parvežė namo į Druskininkus. Ieškovė manė padėjusi anūkui gauti darbą. Tik po metų, gavusi P. S. raštą, ji sužinojo, kad R. R. skolingas P. S.. P. S. buvo atvykęs, klausė, ką ji galvoja daryti dėl skolos, teiravosi, kada anūkas gražins skolą. Anūkė A. G. nuvažiavo pas R. R., išsiaiškino padėtį ir atvežė jai dokumentus. Iki tol nė vieno dokumento iš R. R. nebuvo gavusi. Tuomet ji sužinojo, kad yra pasirašiusi įgaliojimą ir kad yra įkeistas jos butas. Taip pat išsiaiškino, kad R. R. be jos žinios ir gerokai iki nuvykimo į Kauną pasiėmė jos buto nuosavybės dokumentus. Ieškovė 2013 m. spalio 11 d. įgaliojimą panaikino. R. R. veiksmai rodo, kad sandoris buvo sudarytas jo iniciatyva, jis pats atvyko pas ieškovę, paprašė, kad ji pasirašytų, nuo jos nuslėpė sandorio esmę, pateikė melagingą pasirašymo reikšmę. Be įkeisto būsto, ji neturi kur gyventi, dėl paskolos būsto įkeisti niekada nebūtų sutikusi.

6Atsakovas P. S. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (1 t., b. l. 52–56).

7Nurodė, kad 2012 m. pradžioje ieškojo pirkti buto, butas ( - ) jam tiko. Kaune nekilnojamojo turto agentūroje sužinojo, kad R. R. ieško asmenų, galinčių jam paskolinti pinigų. R. R. reikėjo 40 000 Lt verslo pradžiai. Jie sutarė dėl paskolos, tačiau, suteikdamas paskolą, jis reikalavo iš R. R. įkeisti turtą. Jis su R. R. ir pažįstamu T. K. atvyko apžiūrėti ieškovės buto. Apžiūrėjęs butą, pasisiūlė iš karto jį nupirkti, tačiau atsakovas paaiškino, kad dar nėra žinoma buto vertė ir kad močiutė dar nenori vykti gyventi pas jį į Kauną. Apžiūrint ieškovės butą dalyvavo pati ieškovė, R. R. mama, atsakovas R. R. ir jis su T. K.. Iškovė žinojo, kad butas apžiūrimas dėl paskolos, atkreipė dėmesį, kad butas geras, kad pakeisti langai. Po susitikimo jis 2012 m. kovo 23 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui R. R. paskolino 37 200 Lt. Skolą R. R. įsipareigojo grąžinti iki 2013 kovo 23 d., o savo įsipareigojimų įvykdymą užtikrino buto su rūsiu, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovei, įkeitimu. Paskolos sutartį patvirtino Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarė M. Č.. Įgaliojimas buvo sudarytas ir pasirašytas ieškovės 2012 m. kovo 21 d. taip pat Kauno miesto 27-ajame notarų biure. Atsakovas R. R. paskolos sutartį ir hipotekos lakštą pasirašė, veikdamas tiksliai pagal 2012 m. kovo 21 d. jam suteiktą įgaliojimą.

8Trečiasis asmuo Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarė M. Č. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 47–49).

9Nurodė, kad įgaliojimo patvirtinimo dieną ieškovei atvykus į notarų biurą, įgaliojimas buvo parengtas pagal jos prašymą. Notarė bendravo su ieškove, aiškinosi, ar tikrai ji pageidauja išduoti įgaliojimą dėl buto įkeitimo. Įgaliojimą parengus ir ieškovei atėjus į kabinetą pasirašyti įgaliojimo, ji asmeniškai įgaliojimą ieškovei perskaitė, kelis kartus paklausė ir tikslinosi, ar tikrai ji pageidaujanti išduoti įgaliojimą atsakovui, kuriuo būtų įkeistas jai priklausantis butas, paaiškino šio įgaliojimo pasirašymo pasekmes, t. y., kad jos anūkui negrąžinus paskolos, ji gali netekti buto. Ieškovė užtikrino, kad viską supranta ir sutinka. Ieškovė šį įgaliojimą pasirašė dviejuose egzemplioriuose, tuo aiškiai išreikšdama valią dėl įgaliojimo suteikimo R. R.. Bendraujant su ieškove, ji įsitikino, kad ieškovė yra veiksni, pilnai supranta savo veiksmus, jų pasekmes. Prieš ruošiant ir patvirtinant įgaliojimą, patikrino Centrinės hipotekos įstaigos neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, ieškovės šiame sąraše nebuvo.

10Trečiasis asmuo L. R. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (1 t., b. l. 107–109).

11Nurodė, kad ieškinyje neteisingai nurodyti faktai, susiję su buto įkeitimu. Ieškovė pati, niekieno neverčiama, sutiko padėti anūkui R. R., t. y. sutiko, kad būtų įkeistas jos butas, R. R. pasiskolinus pinigų verslo pradžiai. Sandoris buvo sudarytas su ieškovės pritarimu. Pati ieškovė bendravo su P. S., jam atvykus aprodė butą, nuosavybės dokumentus. Jokios apgaulės R. R. veiksmuose nebuvo, jis nuo ieškovės nieko neslėpė. Ieškovė pati perdavė R. R. buto nuosavybės dokumentus ir pati atvyko į Kauną pasirašyti įgaliojimo.

12Atsakovas R. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (1 t., b. l. 189–196) ieškinį atmetė; priteisė atsakovui P. S. iš ieškovės 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovės 38,11 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

15Teismo vertinimu, ieškovė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė įgaliojimo sandorį sudarė apgaulės įtakoje, teismui nepateikė. Jos paaiškinimų nepatvirtino ir liudytojų parodymai. Teismas neturėjo objektyvių duomenų, rodančių, kad atsakovai R. R. ir P. S., sudarydami sutartį dėl paskolos, nuslėpė nuo įkaito davėjos V. S. esminę aplinkybę – kad jos butas bus įkeistas dėl paskolos užtikrinimo. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad R. R., sudarydamas sutartį, jau būtų žinojęs, jog negalės grąžinti paskolos. Teismas nurodė, kad net jei ieškovė būtų ketinusi padėti anūkui įsidarbinti ir nebūtų suvokusi, kad įpareigoja jį įkeisti savo turtą, tokiu atveju jos vidinės valios neatitinkančių sandorių sudarymą būtų lėmęs ieškovės neatsargumas ir perdėtas pasitikėjimas anūku. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė dėl savo asmeninių savybių negalėjo suvokti ir tinkamai įvertinti įgaliojimo sandorio esmės ir galimų pasekmių. Nežiūrint ieškovės garbaus amžiaus, jos pasisakymai teisme sudarė pagrindą laikyti ją išprususiu asmeniu, atitinkančiu protingo asmens standartą. Trečiojo asmens notarės M. Č. parodymai patvirtino, kad, sudarant įgaliojimo sandorį, ieškovės valios trūkumų nebuvo, ieškovė pasirašė ne tik ant dviejų įgaliojimų egzempliorių, bet ir registrų knygoje, be to, ieškovei įgaliojimas buvo balsiai perskaitytas, ji pati galėjo susipažinti su įgaliojimo turiniu. Ieškovei buvo paaiškintas sandorio turinys ir pasekmės. Įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog įgaliojimo sandorį sudarė dėl apgaulės, todėl nėra teisinio pagrindo ginti ieškovės interesus, remiantis CK 1.91 straipsniu. Išanalizuotų įrodymų visuma ir tikimybių pusiausvyros principo taisyklės taikymas teismui leido daryti išvadą, kad ieškovė suvokė sudaromo sandorio – įgaliojimo esmę ir siekė jo pasekmių – savo buto įkeitimo anūko prievolėms užtikrinti. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovės interesai negali būti ginami ir vadovaujantis CK 1.90 straipsniu. Teismas sprendė, kad atsakovas R. R., sudarydamas 2012 m. kovo 23 d. paskolos sutartį ir sutartinę hipoteką, veikė 2012 m. kovo 21 d. ieškovės įgaliojimo suteiktų galių ribose. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įsipareigojimai pagal paskolos sutartį skolininko ar įkaito davėjos būtų įvykdyti. Kadangi nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančiu 2012 m. kovo 21 d. ieškovės pasirašytą įgaliojimą, todėl teismas atitinkamai netenkino ir kitų ieškovės reikalavimų.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

17Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 5–11) ieškovės atstovas prašo teismo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

18Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovų ir notarės M. Č. parodymais, nepagrįstai suteikdamas jiems didesnę galią. Teismas neatsižvelgė į kitas bylos aplinkybes, kurios sutampa su apeliantės paaiškinimais, nevertino jų įrodymų visumoje – nevertino, ar apeliantė žinojo, kad pasirašo R. R. įgaliojimą įkeisti butą, ar aiškiai išreiškė savo valią, jos socialinės padėties, amžiaus, sveikatos būklės, nuovargio, supratimo, gebėjimo teisingai vertinti įvykius, pasitikėjimo anūku, nulėmusio apeliantės veiksmus, t. y. netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismas nevertino, ar apeliantės paaiškinimai atitinka kitas bylos aplinkybes, nevertino visų įrodymų visumos. Teismas turėjo įvertinti, ar atsakovas atliko sąžiningus veiksmus, ar nenuslėpė esminių sandorio elementų, taip pat turi būti tiriamas ieškovės elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorį, tiek po sandorio sudarymo. Turėjo būti įvertina, ar ieškovė be atsakovo R. R. poveikio būtų sudariusi sandorį. Teismas nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos, pažeidė tikimybių pusiausvyros principą, t. y. nesirėmė tikėtinomis įgaliojimo pasirašymo aplinkybėmis.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 28–32) atsakovas P. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Anot atsakovo, nors apeliantė teigia, kad ji pasirašė, nes to prašė anūkas, norėdamas įsidarbinti, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina joks byloje esantis įrodymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė aplinkybių dėl apgaulės neįrodė. Įvykių dėstymas apeliaciniame skunde iš esmės prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą. Apeliantė pateikia savo subjektyvią įvykių, susijusių su jos išduotu įgaliojimu, interpretaciją, neatsižvelgdama į bendrą įrodomosios medžiagos kontekstą bei daro klaidingas, tikrovės neatitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į apeliantės socialinę padėtį, amžių, sveikatos būklę, nuovargį, supratimą, gebėjimą teisingai vertinti įvykius, pasitikėjimą anūku, tačiau tai nesudaro pagrindo kitaip išspręsti ieškovės išduoto įgaliojimo teisėtumo klausimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atskirai neanalizuodamas kiekvieno byloje surinkto įrodymo, vadovavosi įrodymų visuma (šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais), todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė suvokė sudaromo sandorio – įgaliojimo esmę ir siekė jo pasekmių – savo buto įkeitimo anūko prievolėms užtikrinti. Bylos medžiaga įrodo, kad notarė elgėsi taip, kaip turėtų elgtis rūpestingas ir apdairus asmuo, atliekantis valstybės pavestas svarbias funkcijas, nuo kurių tinkamo įvykdymo priklauso civilinių teisinių santykių pradžia ir pabaiga, nes ji patvirtino ieškovės išduotą įgaliojimą, įsitikinusi jos veiksnumu, psichine galia ir išreikšta valia, suteikdama jai galimybę įgyvendinti įstatymu nustatytą teisę, šiuo atveju – išduoti įgaliojimą savo anūkui R. R.. Atsakovo nuomone, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti įgaliojimo pagrįstumu. Apeliaciniame skunde nurodomi faktiniai duomenys pirmosios instancijos teismo buvo ištirti, analizuojami, iš jų turinio buvo daromos faktinės išvados, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Apeliantės argumentas, kad teismas šioje byloje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi apeliantė remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje analizuojamas ieškinio senaties terminų taikymo aspektas ir pagrindai, o nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo pagrindą sudaro sandoris dėl apgaulės.

22Atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 25–26) trečiasis asmuo Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarė M. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23Nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, skunde nurodyti argumentai neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi tiek ieškovės, tiek atsakovų ir trečiųjų asmenų pateiktais įrodymais, objektyviai, visapusiškai juos įvertino ir priėmė teisingą, įrodymais pagrįstą sprendimą. Apeliantė nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad notaro biure jai tik buvo parodyta, kur pasirašyti, o kokį dokumentą jai davė pasirašyti, ji nežiūrėjo ir nežinojo, galvojo, kad padėjo anūkui įsidarbinti. Ieškovei atvykus į notarų biurą, įgaliojimas buvo parengtas pagal jos prašymą. Tiek rengiant įgaliojimą, tiek ieškovei užėjus į notarės kabinetą, su ieškove buvo bendraujama, aiškinamasi, ar tikrai ji pageidaujanti išduoti įgaliojimą dėl buto įkeitimo. Įgaliojimą parengus, ir ieškovei atėjus į notarės kabinetą jo pasirašyti, notarė asmeniškai įgaliojimą apeliantei perskaitė, kelis kartus paklausė ir tikslinosi, ar tikrai pageidaujanti išduoti įgaliojimą atsakovui, kuriuo būtų įkeistas jai priklausantis butas, paaiškino įgaliojimo pasirašymo pasekmes. Apeliantė užtikrino, kad viską supranta ir sutinka, jog jos anūkas už imamą paskolą įkeistų jos butą. Be to, apeliantė pasirašė dviejuose įgaliojimo egzemplioriuose, kiekviename puslapyje, taip pat nustatyta tvarka pasirašė notarinių veiksmų registro knygoje, tuo aiškiai išreikšdama valią dėl įgaliojimo suteikimo R. R.. Vienas įgaliojimo egzempliorius buvo atiduotas apeliantei, kuri perdavė jį savo anūkui. Bendraudama su ieškove, notarė įsitikino, kad ji yra veiksni, pilnai supranta savo veiksmus, jų pasekmes, pilnai orientuojasi aplinkoje, geba suprasti savo veiksmus, jų pasekmes. Tvirtindama apeliantės įgaliojimą, notarė buvo visiškai įsitikinusi įgaliotinės veiksnumu bei aiškiai išreikšta jos valia, taip pat tuo, kad tarp vidinės įgaliotinės valios ir jos išreiškimo nebuvo jokių prieštaravimų.

24Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

27Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. kovo 21 d. V. S. įgaliojo R. R., užtikrinant bet kokių įgaliotinio R. R. prievolių įvykdymą įkeisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, 8,57 kv. m., pažymėtu R-28, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (1 t., b. l. 25–26), savo nuožiūra pasirašyti už ją hipotekos lakštus, draudimo sutartis, esant reikalui keisti minėtų hipotekos lakštų, draudimo sutarčių sąlygas, pasirašyti susitarimus dėl jų pakeitimo, papildymo ar nutraukimo ir atstovauti jai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruojant pasirašytus hipotekos lakštus bei jų pakeitimus ir žymas apie prievolių įvykdymą (1 t., b. l. 7). 2012 m. kovo 23 d. paskolos sutartimi atsakovo R. R. skolinių įsipareigojimų įvykdymas atsakovui P. S. buvo užtikrintas minėto buto hipoteka kreditoriaus naudai (1 t., b. l. 8–9, 37). Atsakovui R. R. negrąžinus paskolos (1 t., b. l. 17), 2013 m. gruodžio 16 d. notarė M. Č. išdavė vykdomąjį įrašą pagal 2012 m. kovo 23 d. sutartinės hipotekos lakštą (1 t., b. l. 18). Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti antstolės J. J. kontoroje 2013 m. gruodžio 18 d. (1., b. l. 20), įkaito davėjai priklausantis butas areštuotas (1 t., b. l. 21–22).

28Ieškovė V. S. ieškinyje prašė pripažinti jos R. R. išduotą įgaliojimą negaliojančiu nuo sudarymo momento CK 1.91 straipsnyje nurodytu pagrindu. Kadangi įgaliojimas, anot ieškovės, išduotas ją apgaunant, – panaikinti hipoteką, kuria buvo užtikrintas R. R. skolinių įsipareigojimų vykdymas, sutartinės hipotekos lakštą, vykdomąjį įrašą ir areštą butui. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Su kuo nesutinka ieškovė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

29Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

30Kaip minėta, ieškovė ieškinį reiškė CK 1.91 pagrindu.

31Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; kt.).

32Kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais bandoma įrodyti, kad atsakovas R. R., pasinaudodamas ieškovės (apeliantės) patiklumu, pasitikėjimu kaip savo vaiku, gavo apeliantės parašą ant įgaliojimo. Byloje nustatyta ir apeliantės nepaneigta, kad jau atvykdama į notarinę kontorą ji žinojo, koks sandoris bus sudaromas, t. y. kad bus užstatomas ieškovės butas garantuojant atsakovo R. R. prievolės įvykdymą atsakovui P. S.. Anot R. R., jis V. S. pasakojo apie savo verslo idėją, tačiau tam reikėjo pinigų, reikėjo užstato ir apeliantė sutiko padėti anūkui, t. y. užstatyti savo butą. Kad žinojo apie paskolą prieš važiavimą pas notarą, aiškino pati apeliantė, šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja J. Š.. Ir tik dėl apeliantės noro greičiau grįžti į namus, negavus notarinėje kontoroje visų užsakytų dokumentų, buvo pasirašytas įgaliojimas R. R. pavedant jį užtikrinant jo prievolių įvykdymą įkeisti apeliantei priklausantį butą. Anot apeliantės, notarinėje kontoroje jai niekas nieko neskaitė, neaiškino, buvo tik parodyta eilutė, kur ji turi pasirašyti, knygoje nepasirašinėjo, pateikto dokumento neskaitė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad V. S. pasirašė dviejuose įgaliojimo egzemplioriuose, iš kurių vienas egzempliorius saugomas notaro biure, taip pat pasirašė notarinių veiksmų registro knygoje, kurioje nurodytas notarinio veiksmo turinys – patvirtintas įgaliojimas (1 t., b. l. 9–10). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į V. S. aiškinimą, kad ji skaito gerai, kad žino, jog įsidarbinant tokio parašo nereikia. Kad notarinėje kontoroje surašius įgaliojimą notarė įgaliojimą perskaitė, paaiškino skolos negrąžinimo ir prievolės užtikrinimo pasekmes V. S., tvirtino tiek R. R., tiek trečiasis asmuo notarė M. Č.. Kolegija neturi pagrindo abejoti notarės veiksmais. Byloje nėra jokių duomenų, kad notarė būtų sąmoningai atlikusi veiksmus, neatitinkančius ieškovės interesų.

33Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tokias aplinkybes, kaip ieškovės socialinė padėtis, amžius, sveikatos būklė, nuovargis, supratimas, gebėjimas teisingai vertinti įvykius, pasitikėjimas anūku. Teisėjų kolegijos nuomone, kad kiekviena nurodyta aplinkybė neišvardinta, nereiškia, jog teismas šių aplinkybių nevertino. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, atsižvelgęs į asmenines ieškovės savybes, amžių, jos pasisakymą teisme, pagrįstai neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė negalėjo suvokti ir tinkamai įvertinti įgaliojimo sandorio esmės ir galimų pasekmių. Kolegija pritaria atsakovo P. S. atstovei, kad minėtos apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip išspręsti ieškovės išduoto įgaliojimo teisėtumo klausimo, kadangi byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantė suvokė sudaromo sandorio – įgaliojimo esmę ir siekė jo pasekmių, t. y. už atsakovo R. R. prievolių užtikrinimą įkeisti savo butą. Jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad nuovargis, sveikatos būklė, amžius ir pan. turėjo įtakos jos gebėjimui teisingai vertinti įvykius, apeliantė nepateikė. Pažymėtina, kad, kaip aiškino notarė, bendraudama su V. S., ji įsitikino jos veiksnumu, jos valia įgalioti anūką įkeisti jos butą dėl jo paskolos užtikrinimo. Kaip minėta, analogiškas aplinkybes padarė ir pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškovę išprususiu asmeniu, gebančiu suprasti savo veiksmus ir jų pasekmes. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės paaiškinimų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Apeliantės anūkės A. G. ir V. J. parodė, kad jos tiesiogiai nei aptariant ginčijamo sandorio sąlygas, nei išduodant įgaliojimą R. R., nedalyvavo, apie tai nieko negali pasakyti, todėl pirmosios instancijos pagrįstai jų parodymais nesirėmė. Atkreiptinas dėmesys į liudytojos A. G. parodymus dėl vėlesnių įvykių, būtent į tai, kad ji, sužinojusi apie R. R. skolą P. S., apie močiutės, t. y. apeliantės įkeistą butą, ėmėsi priemonių norėdama butą parduoti, atlyginti skolą, tačiau kita anūkė, t. y. V. J., įkalbėjo močiutę buto neparduoti.

34Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis liudytojos J. Š. parodymais, kadangi, anot jos, J. Š. davė parodymus teisme praėjus dviem mėnesiams ir kelioms dienoms po epilepsijos priepuolio, buvo blogos sveikatos, kas apsunkino prisiminti įvykių seką. Pažymėtina, kad jokių medicininių išvadų, jog minėtas priepuolis turėjo įtakos liudytojos parodymams, ieškovė nepateikė. Tokios išvados negalima daryti ir iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų (1 t., b. l. 182–184), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šios liudytojos parodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo ir nėra pagrindo šią liudytoją apklausti dar kartą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pati apeliantė tais minėtos liudytojos parodymais, kurie jai naudingi, remiasi pati. Anot apeliantės, liudytoja J. Š. suprato, kad į Kauną važiuoja dėl atsakovo R. R. darbo. Kolegija pažymi, kad duodama parodymus teismo posėdžio metu, ji patvirtino, jog žinojo, kad R. R. pasiskolins pinigų už užstatą, kad V. S. telefonu teiravosi R. R. dėl paskolos, tačiau šiais parodymais, anot apeliantės, tikėti negalima.

35Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad išduodant įgaliojimą notarinėje kontoroje nedalyvavo jos dukra J. Š. nesudaro pagrindo teigti, kad V. S. buvo apgauta, nes išduodant įgaliojimą pas notarą dalyvauja du suinteresuoti asmenys - įgaliotojas ir įgaliotinis. Būtent tokias aplinkybes, nurodė ir notarė M. Č..

36Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas atsakovų R. R. ir P. S. parodymams suteikė didesnę galią. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtų atsakovų paaiškinimus, vertino juos su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. su liudytojų T. K., J. Š. parodymais, patvirtinusiais atsakovų paaiškinimus, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti apylinkės teismo padarytų išvadų neteisingomis ar nepagrįstomis.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dokumentai, patvirtinti valstybės įgaliotų asmenų, yra laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, turi didesnę įrodomąją galią ir yra vykdytini.

38Pažymėtina ir tai, kad pasirašyto įgaliojimo tekstas nesudėtingas, susideda tik iš kelių sąlygų. Tuo tarpu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimai įpareigoja asmenį, prieš sudarant sandorį, pasidomėti jo turiniu, o, kilus abejonių, atsisakyti jį sudaryti. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl turi prisiimti su tuo susijusius neigiamus tokių savo veiksmų padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-514/2005).

39Tai, kad neaptarta atskirai kiekviena nurodyta aplinkybė, kiekvienas įrodymas, nedaro priimto teismo sprendimo negaliojančiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Taigi, iš visų nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi įrodymų visuma (šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis), todėl apeliaciniame skunde ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė suvokė sudaromo sandorio – įgaliojimo esmę ir siekė jo pasekmių. Ieškovė neįrodė aplinkybės, jog ji buvo suklydusi ar suklaidinta atsakovo.

40Kiti apeliacinio skundo argumentai priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

41Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teisingai nustatė aplinkybes, vertino įrodymus pagal savo įsitikinimą, nepažeisdamas įrodymų pakankamumo, sąsajumo ir leistinumo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priimto sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

42Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

44Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti... 5. Nurodė, kad 2012 m. kovo 20 d. pas ją atvyko anūkas R. R. ir pasakė, kad... 6. Atsakovas P. S. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 7. Nurodė, kad 2012 m. pradžioje ieškojo pirkti buto, butas ( - ) jam tiko.... 8. Trečiasis asmuo Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarė M. Č. atsiliepime... 9. Nurodė, kad įgaliojimo patvirtinimo dieną ieškovei atvykus į notarų... 10. Trečiasis asmuo L. R. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė... 11. Nurodė, kad ieškinyje neteisingai nurodyti faktai, susiję su buto įkeitimu.... 12. Atsakovas R. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (1 t.,... 15. Teismo vertinimu, ieškovė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 17. Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 5–11) ieškovės atstovas prašo teismo... 18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 19. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovų ir notarės M. Č.... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 28–32) atsakovas P. S. prašo... 21. Anot atsakovo, nors apeliantė teigia, kad ji pasirašė, nes to prašė... 22. Atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 25–26) trečiasis asmuo Kauno... 23. Nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, skunde nurodyti argumentai... 24. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 27. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. kovo 21 d. V. S. įgaliojo R. R.,... 28. Ieškovė V. S. ieškinyje prašė pripažinti jos R. R. išduotą įgaliojimą... 29. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 30. Kaip minėta, ieškovė ieškinį reiškė CK 1.91 pagrindu.... 31. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis... 32. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais,... 33. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tokias... 34. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis liudytojos... 35. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad išduodant įgaliojimą notarinėje... 36. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas atsakovų R.... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos CPK 197 straipsnio 2... 38. Pažymėtina ir tai, kad pasirašyto įgaliojimo tekstas nesudėtingas,... 39. Tai, kad neaptarta atskirai kiekviena nurodyta aplinkybė, kiekvienas... 40. Kiti apeliacinio skundo argumentai priimto sprendimo teisėtumui ir... 41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 42. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas, Druskininkų... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 44. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti...