Byla 2A-1427-603/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vijuri“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Skolų departamentas“ ieškinį atsakovui UAB „Vijuri“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6838,63 Lt skolą, 6 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad UAB „Vijuri“ ir UAB „Rivaisa“ 2013-08-22 d. sudarė sutartį Nr. RM 130821/2303. Sutartyje įtvirtinta, kad krovinio pasikrovimo data - 2013-08-22. Krovinio pristatymas nurodytu adresu - 2013-08-24/26 d. Pagal sutartį pervežimo paslaugos kaina - 1550 EUR + PVM (21 proc.). Nurodė, kad UAB „Rivaisa“ tinkamai ir laiku įvykdė savo įsipareigojimus, o atsakovui buvo išrašyta sąskaita Nr. 05993 6475,73 Lt (15550 EUR) sumai. Sąskaita Nr. 05993 ir krovinio transportavimo važtaraštis atsakovui buvo išsiųsti paštu, atsakovas sąskaitas priėmė 2013-08-30, pretenzijų nepareiškė, tačiau neatsiskaitė, nors tai turėjo padaryti per 35 dienas po sąskaitos - faktūros ir CMR originalų gavimo. Kadangi šie dokumentai atsakovui buvo įteikti 2013-08-30, 35 dienų terminas suėjo 2013-09-04. Nurodė, kad 2013-05-16 pradinis kreditorius ir ieškovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP/13/05/16/1.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-02 išnagrinėjo civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino pilnai.

5Atsakovas pateikė prieštaravimus ir nurodo, kad sąskaitoje yra nurodyta, jog mokėtojas yra Žarijų g. 6, o laiškai, kurie neva buvo siųsti, buvo siųsti į adresą iš kurio įmonė išsiregistravo prieš 2,5 metų, taigi nėra patvirtinimo, kad dokumentai buvo teikti, todėl skolos perleidimo sutartis yra niekinė. Atsakovas pervežimo fakto neginčija, tačiau nurodo, kad iš pradinio kreditoriaus UAB „Rivaisa“ negavo CMR važtaraščio originalo. Nurodė, kad skolos perdavimo sutartis yra niekinė, nes skola gali būti perduota tik tada, kai yra įvykdyti visi pagrindinėje sutartyje numatyti punktai.

6Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad po reikalavimo perleidimo sutarties Nr. SP/13/05/16/1 pasirašymo išsiuntė atsakovui keturis pranešimus dėl skolos grąžinimo (2014-01-24 pranešimas Nr. 14/01/24/4 išsiųstas adresu Eišiškių pl. 72B, Vilnius, ir adresu Žarijų g. 6, Vilnius, 2014-02-10 pranešimas Nr. 14/02/10/1 išsiųstas adresu Eišiškių pl. 72B, Vilnius, 2014-02-11 pranešimas Nr. 14/02/11/1 išsiųstas adresu Eišiškių pl. 72B, Vilnius ir įteiktas atsakovui). Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. SP/13/05/16/1 yra nenuginčyta, be to, nėra nustatyta absoliučių jos negaliojimo pagrindų – sutartis yra galiojanti.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. galutinius sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-02 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

8Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatė, kad UAB „Vijuri“ ir UAB „Rivaisa“ 2013-08-22 sudarė pervežimo sutartį - užsakymą Nr. RM 130821/2303. UAB „Rivaisa“ įvykdęs savo įsipareigojimus, atsakovui išrašė sąskaitą Nr. 05993 6475,73 Lt (15550 EUR) sumai. Sąskaita Nr. 05993 ir krovinio transportavimo važtaraštis atsakovui buvo išsiųsti paštu, atsakovas sąskaitas priėmė 2013-08-30, pretenzijų nepareiškė, tačiau neatsiskaitė, nors tai turėjo padaryti per 35 dienas po sąskaitos - faktūros ir CMR originalų gavimo. Šie dokumentai atsakovui buvo įteikti 2013-08-30 d., 35 dienų terminas suėjo 2013-09-04. Dokumentų įteikimo faktą patvirtina Lietuvos pašto siuntų sąrašas (b. l. 6) iš kurio matyti, kad UAB „Rivaisa“ išsiuntė dokumentus atsakovui registruotu paštu ir jie buvo įteikti UAB „Vijuri“ 2014-08-30 12:00 val. 2013-05-16 UAB „Rivaisa“ ir ieškovas sudarė reikalavimo į atsakovo skolą perleidimo sutartį Nr. SP/13/05/16/1. 2014-02-11 ieškovo išsiųstas pranešimas Nr. 14/02/11/1 apie reikalavimo perleidimą atsakovui buvo įteiktas. Teismas konstatavo, kad reikalavimo perleidimo sutartis Nr. SP/13/05/16/1 yra nenuginčyta, nėra nustatyta absoliučių jos negaliojimo pagrindų. Teismas, nustatęs, kad atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, sprendė, kad atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę šalimi ir privalo sumokėti ieškovui 6838,63 Lt skolą.

9Apeliaciniame skunde atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. galutinį sprendimą panaikinti.

10Nurodo, kad pradinis kreditorius UAB „Rivaisa“ nepilnai įvykdė atsakovo ir UAB „Rivaisa“ sudarytą autotransporto paslaugų sutartį, t.y. nepateikė CMR važtaraščio originalo, įrodančio pervežimo užbaigimą. Pagal sudarytą sutartį, pervežimai apmokami po to kai pateikiama sąskaita bei CMR važtaraščio originalas. Nors teigiama, kad 2013-12-30 atsakovui buvo įteiktas laiškas, tačiau neįrodytas to laiško turinys. Teigia, kad skolos perdavimo sutartis yra niekinė.

11Ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

12Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovas neįrodė atsakovui siųsto laiško turinio. Atsakovas neįrodė savo teiginių, kad pradinis kreditorius UAB „Rivaisa“ pilnai neįvykdė sutarties ir nepateikė CMR važtaraščio originalo. Atsakovas nebuvo pateikęs jokių pretenzijų dėl CMR važtaraščio originalo nepateikimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo išdėstytas bei įrodymais paremtas aplinkybes.

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Vijuri“ ir UAB „Rivaisa“ 2013-08-22 sudarė pervežimo sutartį - užsakymą Nr. RM 130821/2303, pagal kurią užsakovas (atsakovas) įsipareigojo sumokėti už pervežimą sutartą kainą pavedimu praėjus 35 d. po sąskaitos-faktūros ir CMR originalų gavimo. Byloje pateikta CMR kopija, iš kurios matyti, kad krovinys buvo gautas, gavimas patvirtintas gavėjo antspaudu bei asmens, priėmusio krovinį, parašu, taip pat pateikta PVM sąskaitos-faktūros Nr. 05993, sudarytos pagal pervežimo sutartį - užsakymą Nr. RM 130821/2303, kopija 1875,50 EUR sumai. Pradinis kreditorius UAB „Rivaisa“ 2013-11-21, 2013-12-06, 2013-12-18 registruotu paštu siuntė atsakovui raštiškus raginimus atsiskaityti.

16UAB „Rivaisa“ ir ieškovas 2013-05-16 sudarė reikalavimo į atsakovo skolą perleidimo sutartį Nr. SP/13/05/16/1. 2014-02-11 ieškovo išsiųstas pranešimas Nr. 14/02/11/1 apie reikalavimo perleidimą atsakovui buvo įteiktas pasirašytinai.

17Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

18Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad jie neginčija fakto, kad pradinis kreditorius krovinį pervežė, tačiau ginčija faktą, jog jiems buvo įteikti dokumentai. Atsakovo nuomone, pervežimo sutartis nėra pilnai įvykdyta, nes nėra pateikti visi dokumentai. Atsakovas teigia, kad pradinis kreditorius sąmoningai dokumentus siuntė neteisingu įmonės adresu. Nurodė, kad jų buveinės adresas yra Eišiškių pl. 72B, Vilnius, šiuo adresu jie gavo priminimą, o ne dokumentus, t.y. sąskaitą-faktūrą ir CMR originalą. Kaip nesutikimo su ieškiniu bei neatsiskaitymo su ieškovu priežastį atsakovas nurodė tai, jog neturėdamas CMR originalo atsakovas negali išrašyti sąskaitos-faktūros užsakovui, pagal kurio užsakymą jie organizavo krovinio pervežimą ir kuris reikalauja būtent CMR originalo, taip negalėdami gauti apmokėjimo. Tačiau vėliau atsakovas visgi pripažino, kad galima gauti CMR dublikatą, kurį jie dabar jau yra gavę iš krovinio gavėjo Lietuvoje, ir šiuo metu atsakovas jau yra išrašęs sąskaitą savo užsakovui.

19Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nekyla ginčas, ar pradinis kreditorius atsakovui paslaugas suteikė tinkamai, kadangi atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su pervežimo sutarties - užsakymo Nr. RM 130821/2303 netinkamu įvykdymu. Atsakovas su pradiniu kreditoriumi nėra atsiskaitęs ir šios aplinkybės neginčija. Taigi iš esmės nesant ginčo dėl pačios skolos fakto, atsakovas remdamasis vien tuo pagrindu, jog nėra gavęs CMR originalo, nevykdo savo prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas.

20Atsakovas teigia, kad pradinis kreditorius nėra pilnai įvykdęs sutarties, todėl negalėjo parduoti reikalavimo teisės į skolą, kuri neegzistuoja, kadangi nepateikus visų dokumentų, atsakovui neprasidėjo 35 dienų mokėjimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia atsakovo pozicija. Iš paties atsakovo paaiškinimų akivaizdu, jog realiai sutartis yra įvykdyta laiku ir tinkamai, jokių pretenzijų nei dėl sutarties įvykdymo, nei dėl CMR originalų pateikimo ar nepateikimo atsakovas ieškovui nebuvo pareiškęs. Aplinkybė, jog atsakovas negali išrašyti sąskaitos-faktūros savo klientui, niekaip nėra susijusi su ginčo dalyku, t.y. apmokėjimu pagal pervežimo sutartį - užsakymą Nr. RM 130821/2303, ir atsakovas nepagrįstai ja remiasi vengdamas sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas.

21Be to, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovo teiginius, kad savo faktinės buveinės adresu Eišiškių pl. 72B, Vilnius, jie gavo ne dokumentus, t.y. sąskaitą-faktūrą ir CMR originalą, o priminimą. Ieškovas teigia, pradinis kreditorius tiek sąskaitą-faktūrą, tiek CMR originalą, išsiuntė atsakovui buveinės adresu Eišiškių pl. 72B, Vilnius, atsakovas dokumentus priėmė 2013-08-30. Bylos duomenys patvirtina, kad krovinys gavėjui pagal pervežimo sutartį - užsakymą Nr. RM 130821/2303 buvo pristatytas 2013-08-23, PVM sąskaita-faktūra Nr. 05993 išrašyta 2013-08-26. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, į bylą pateiktą pradinio kreditoriaus išsiųstų siuntų sąrašą, kuriame nurodyta, jog korespondencija atsakovui buvo išsiųsta 2013-08-28, korespondencija įteikta atsakovui pasirašytinai, būtų nelogiška teigti, jog šia korespondencija atsakovui buvo siųsti priminimai ar kiti pranešimai. Nei po šios korespondencijos gavimo, nei po vėliau siųstų priminimų sumokėti už suteiktas pasaugas, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į pradinį kreditorių dėl CMR originalo pateikimo, jog šis dokumentas jam nebuvo pateiktas.

22Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į įstatymo nustatytas ir kasacinio teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys, šalių paaiškinimai, leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, jog ieškovas įrodė savo teiginius, jog atsakovui buvo pateikti visi dokumentai, tuo tarpu atsakovas savo atsikirtimus grindžia tik atsakovo atstovo paaiškinimais, kurie teismo vertinimu yra nenuoseklūs nepagrįsti papildomais įrodymais ir loginėmis išvadomis, todėl nelaikytini reikšmingais įrodymais teismo nuomonei dėl atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės egzistavimo susidaryti.

23Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pradinis kreditorius turi reikalavimo teisę į atsakovą.

24Atsakovas taip pat teigia, kad 2013-05-16 reikalavimo į atsakovo skolą perleidimo sutartis yra niekinė dėl to, kad pradinis kreditorius neturėjo pagrindo perleisti reikalavimo ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą nustatyta, jog pradinis kreditorius turėjo reikalavimo teisę į atsakovą, todėl laikytina, kad turėjo teisę perleisti kitam asmeniui reikalavimo teisę į atsakovo skolą, atsakovo teiginiai dėl sutarties pripažinimo niekine atmestini kaip nepagrįsti.

25Pirmos instancijos teismas nustatė, kad reikalavimo perleidimo sutartis Nr. SP/13/05/16/1 yra nenuginčyta, nėra nustatyta absoliučių jos negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis aplinkybėmis, jog nėra įstatyme numatytų pagrindų sandorį pripažinti niekiniu.

26Atsakovas neginčija ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jam buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą, taip pat reikalavimo perleidimo sutartis atsakovui įteikta kartu ieškiniu bei kitais procesiniai dokumentais, todėl laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, ir reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką, t.y. atsakovą.

27Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

28Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl ieškinio reikalavimo. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6838,63 Lt skolą, 6 proc. procesines... 3. Nurodė, kad UAB „Vijuri“ ir UAB „Rivaisa“ 2013-08-22 d. sudarė... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-02 išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Atsakovas pateikė prieštaravimus ir nurodo, kad sąskaitoje yra nurodyta, jog... 6. Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad po reikalavimo... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. galutinius sprendimu... 8. Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais... 9. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.... 10. Nurodo, kad pradinis kreditorius UAB „Rivaisa“ nepilnai įvykdė atsakovo... 11. Ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti.... 12. Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovas... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Vijuri“ ir UAB „Rivaisa“... 16. UAB „Rivaisa“ ir ieškovas 2013-05-16 sudarė reikalavimo į atsakovo... 17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese... 18. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies.... 19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nekyla ginčas, ar... 20. Atsakovas teigia, kad pradinis kreditorius nėra pilnai įvykdęs sutarties,... 21. Be to, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovo teiginius,... 22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į įstatymo nustatytas ir kasacinio... 23. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad... 24. Atsakovas taip pat teigia, kad 2013-05-16 reikalavimo į atsakovo skolą... 25. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad reikalavimo perleidimo sutartis Nr.... 26. Atsakovas neginčija ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jam buvo pranešta... 27. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 28. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti...