Byla e2-4163-793/2019
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant A. B., dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alstransa“ atstovams A. T. ir advokatui V. R., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Likura“ atstovams A. K. ir advokatei A. Z.,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alstransa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Likura“, dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Alstransa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Likura“ 7 203,34 Eur skolos, 79,75 Eur palūkanų, susidariusių iki civilinės bylos iškėlimo teisme, 8 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už visą priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė atsakovei teikė krovinių pervežimo paslaugas už kurias atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti per mėnesį nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Atsakovė neapmokėjo dviejų ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, dėl ko ieškovei liko skolinga 7 203,34 Eur sumą. Pažymėjo, kad atskiros rašytinės transporto paslaugų teikimo sutarties bylos šalys nepatvirtino, tačiau šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų – transporto paslaugų teikimo, paslaugų kainos ir apmokėjimo. Ieškovė PVM sąskaitas faktūras išrašė pagal atsakovės apskaičiuotą paslaugų teikimo laiką ir kainas, kurias atsakovė nurodydavo savo pranešimuose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas ir neatsiskaitė su ieškove, atsakovei kyla pareiga ieškovei sumokėti ir netesybas.

62.

7Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies, teismo prašo atsakovės naudai iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis. Atsakovės teigimu, vienos ieškovės darbo valandos įkainis - 21,00 Eur be PVM, vienos prastovos valandos įkainis – 5,00 Eur be V. A. ieškovė išrašė 2018 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0147, tačiau nepateikė krovinio važtaraščių, patvirtinančių, kad 2018 m. spalio mėnesio 4-7 dienomis ieškovė atsakovei dieninėmis ir naktinėmis pamainomis po 12 valandų teikė paslaugas. Atsakovė informavo ieškovę, kad paminėtos sąskaitos neapmokės tol, kol ieškovė atsakovei nepateiks originalių krovinio važtaraščių, šio atsakovės prašymo ieškovė taip ir neįgyvendino. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovė 2018 m. spalio mėn. paslaugas teikė atsakovei 269,82 val., už kurias atsakovė ieškovei turėtų sumokėti 5 666,22 Eur sumą, taip pat, atsakovė ieškovei turėtų sumokėti ir 87,45 Eur už prastovos laiką, viso atsakovės bendra skolos suma ieškovei sudaro 5 753,67 Eur. Atsakovės teigimu iš paminėtos sumos turi būti išskaityta 270,00 Eur suma, kadangi atsakovė savo lėšomis 2018 m. spalio 13 d. padengė ieškovės transporto priemonės, kuria atsakovei buvo teikiamos paslaugos, kuro išlaidas. Apibendrindama atsakovė nurodė, kad ieškovei yra skolinga 6 698,77 Eur sumą, kurią jau yra padengusi.

83.

9Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai A. T. ir advokatas V. R. ieškinį ir jame suformuluotus reikalavimus palaikė pilna apimtimi. Pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė krovinių pervežimo paslaugų teikimo sutartis. Į bylą yra pateikti sunkvežimių, kuriais atsakovei buvo teiktos paslaugos, vairuotojų darbo apskaitos kontrolinės juostos, kuriose nurodyta, kad 2018 m. spalio 4, 5, 6 ir 7 dienomis, ieškovė teikė transportavimo paslaugas atsakovei. Bylos šalys susitarė, kad ieškovės teikiamų paslaugų atsakovei valandinis įkainis – 21,00 Eur be PVM, o esant prastovai 5,00 Eur be PVM. Ieškovės atstovų teigimu, vieną darbo pamainą sudarė 12 val. Atsakovės teiginys, kad ieškovė išrašyta sąskaita apmokestino ir atsakovės neapmokamas darbininkų pietų pertraukas yra nepagrįstas, kadangi ieškovė ir atsakovė žodiniu susitarimu susitarė, kad atsakovė apmokės 12 valandų pamaininį darbą. Atkreipė dėmesį į tai, kad kuro 2018 m. spalio 13 d. atsakovo sąskaita nepylė. Kurą pylė kitą dieną, atsakovės patirtų kuro išlaidų sumą įskaitė į priekabos nuomos mokestį, kuris atsakovei buvo sumokėtas, bet priekabos paskutiniąsias nuomos sutarties galiojimo savaites ieškovė nenaudojo.

104.

11Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai A. K. ir advokatė A. Z. su ieškovės ieškiniu nesutiko visiškai, teismo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė su atsakove sudarė žodinės formos krovinių pervežimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovės teikiamų paslaugų valandinis įkainis buvo – 21,00 Eur be PVM, o prastovos valandinis įkainis – 5,00 Eur be PVM. Pažymėjo, kad ginčo dėl sutarties sudarymo fakto ir dėl paslaugų teikimo įkainių byloje nėra. Atsakovės atstovų teigimu, bylos šalys nebuvo susitarusios, kad atsakovė apmokės ieškovei už visos pamainos darbo valandas. Pažymėjo, kad darbo pamainą sudaro 12 valandų, kurių 1 valanda skirta ieškovės darbuotojų pietums ir poilsiui. Atsižvelgiant į tai, atsakovei nekyla pareiga sumokėti ieškovei už visą pamainą – 12 valandų teiktas krovinių pervežimo paslaugas, atsakovė turi pareigą sumokėti tik už 11 valandų išdirbtų darbo pamainoje. Pažymėjo ir tai, kad 2018 m. spalio 13 d. atsakovė patyrė 270,00 Eur kuro išlaidų, kurias prašo išskaityti iš ieškovei mokėtinos sumos.

12Teismas

konstatuoja:

13ieškinys tenkintinas iš dalies.

146.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Alstransa“ ir atsakovės „UAB „Likura“ buvo sudaryta žodinė krovinių pervežimo paslaugų teikimo sutartis. 2018 m. lapkričio 6 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūra Nr. 0147, pagal kurią atsakovė už 2018 m. spalio mėn. suteiktas paslaugas ieškovei turėjo sumokėti 7 139,81 Eur su PVM sumą (e. b. l. 4). 2018 m. gruodžio 4 d. ieškovė atsakovei išrašė dar vieną PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0164 (toliau abi kartu – Sąskaitos), 63,53 Eur su PVM sumai (e. b. l. 5). Sąskaitose nurodyta, kad Sąskaitos turi būti apmokėtos per vieną mėnesį, t. y. lapkričio 6 d. sąskaita iki 2018 m. gruodžio 6 d., gruodžio 4 d. sąskaita iki 2019 m. sausio 4 d. Atsakovė 2019 m. kovo 28 d. ieškovei sumokėjo 6 635,24 Eur sumą, pagal ieškovės išrašytą Sąskaitą Nr. 0147, bei 101,64 Eur sumą, pagal Sąskaitą Nr. 0164, bendra atsakovės ieškovei 2019 m. kovo 28 d. atliktų mokėjimų suma - 6 736,88 Eur (e. b. l. 49-50). Ginčo dėl sudarytos paslaugų teikimo sutarties egzistavimo ar paslaugų teikimo valandinio įkainio byloje nėra. Sąskaitose nurodyta, kad ieškovės teikiamų paslaugų valandinis įkainis siekia 21,00 Eur be PVM, o valandinis prastovos įkainis – 5,00 Eur be PVM. Šalys ginčija 2018 m. spalio 4-7 dienomis sutartą apmokėjimą ir faktiškai išdirbtą ieškovės laiką.

16Dėl įrodymų vertinimo.

177.

18Ieškovė ieškinyje nurodė, o atsakovė atsiliepimu patvirtino, kad ieškovė Sąskaitas išrašė atsakovės pateiktų dokumentų – transporto paslaugų suvestinių, pagrindu. Atsakovė ieškovei pateikė transporto paslaugų, suteiktų 2018 m. spalio mėn. suvestinę, kurioje nurodyta, kad 2018 m. spalio mėn., ieškovė faktiškai suteikė krovinių pervežimo paslaugas 276,82 val., kurių valandinis įkainis - 21,00 Eur be PVM (suteiktų paslaugų vertė – 5 813,22 Eur), o 17,49 val. užfiksuota prastova, kurios valandinis įkainis – 5,00 Eur be PVM (suteiktų paslaugų vertė – 87,45 Eur). Šioje, pirminėje 2018 m. spalio mėn. transporto paslaugų suvestinėje yra nurodyta, kad spalio 4-7 dienomis ieškovė teikė paslaugas dieninėse ir naktinėse pamainose po 12 val. Atsakovė, gavusi ieškovės išrašytas Sąskaitas, ieškovei pateikė patikslintą 2018 m. spalio mėn. transporto paslaugų suvestinę, kurioje nurodė, kad 2018 m. spalio 4-7 dienomis ieškovė faktiškai teikė paslaugas dieninėse ir naktinėse pamainose tik po 11 val., atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai įskaičiavo laiką, kuris pripažintinas poilsio ir pietų laiku, t. y. papildomas 8 valandas. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovė 2018 m. spalio mėn. faktiškai paslaugas teikė 269,82 val., už kurias atsakovė ieškovei turi sumokėti 5 666,22 Eur bei 87,45 Eur už prastovos laiką, viso – 5 753,67 Eur sumą.

198.

20Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka. Įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę (CPK 183 straipsnio 1 dalis). Įrodymai tiriami laikantis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principų. Išimtys gali būti nustatytos tik šiame Kodekse (CPK 183 straipsnio 3 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

219.

22Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

2310.

24Teismui įvertinus ir išanalizavus bylos šalių pateiktus argumentus, ištyrus ir įvertinus juos patvirtinančius dokumentus, nustatyta, kad šalių į bylą pateikti įrodymai yra prieštaringi. Ieškovės atstovas A. T. žodinių paaiškinimų metu teismui nurodė, kad darbuotojų, faktiškai vykdžiusių krovinių pervežimo darbus, darbo pamainos buvo dvi – dieninė, nuo 8.00 val. iki 20 val., ir naktinė, nuo 20.00 val. iki 8.00 val. Pažymėjo, kad atsakovė ieškovei nurodė nebeteiksianti paslaugų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei dėl patiriamų išlaidų pervežant krovinį didesniais atstumais paslaugų teikimas tapo nebenaudingas. Siekdama tolimesnio bendradarbiavimo su atsakove, ieškovė atsakovei pasiūlė apmokėti visos pamainos darbo valandas, t. y. sumokėti atsakovei už 12 valandų teikiamas krovinių pervežimo paslaugas. Atsakovės atstovas A. K. nurodė, kad bylos šalys buvo susitarusios, jog atsakovė sumokės ieškovei už jos faktiškai išdirbtą laiką, t. y. už 12 valandų sumokės tik tuo atveju, jei visas 12 valandų ieškovės darbuotojai faktiškai atliks krovinių pervežimo darbus. Atsakovės teigimu, ieškovės darbuotojai visą darbo pamainą neatliko krovinių pervežimo darbų. Pažymėtina, kad ieškovė, teigdama, jog 2018 m. spalio 4-7 dienomis paslaugas atsakovei faktiškai teikė dieninėmis ir naktinėmis pamainomis po 12 val., į bylą teismui pateikė prieš tai nurodytų dienų sunkvežimio, valstybinis numeris ( - ) vairuotojų darbo apskaitos kontrolines juostas, kuriose nurodyta, kad: 2018 m. spalio 4 d. faktinis paslaugų teikimo laikas buvo skaičiuojamas nuo 04.58 val. iki 19.44 val., viso apie 15 val. (sunkvežimio valstybinis numeris ( - ) vairuotojas A. B.), tą pačia dieną tolimesnis faktinis paslaugų teikimo laikas buvo nuo 19.44 val. iki 23.52 val., viso apie 4 val. (sunkvežimio valstybinis numeris ( - ) vairuotojas A. T.), viso bendra 2018 m. spalio 4 d. išdirbtų valandų suma – apie 19 val.; 2018 m. spalio 5 d. faktinis paslaugų teikimo laikas buvo skaičiuojamas nuo 00.12 val. iki 05.07 val., viso apie 5 val. (sunkvežimio vairuotojas A. T.), tą pačia dieną nuo 05.07 val., iki 16.43 val., viso apie 11 val. (sunkvežimio vairuotojas A. B.), tą pačią dieną tolimesnis faktinis paslaugų teikimo laikas buvo nuo 16.43 val. iki 23.59 val., viso apie 8 val. (sunkvežimio valstybinis numeris ( - ) vairuotojas A. T.), viso bendra 2018 m. spalio 5 d. išdirbtų valandų suma – apie 24 val.; 2018 m. spalio 6 d. faktinis paslaugų teikimo laikas buvo skaičiuojamas nuo 00.02 val., iki 04.29 val., viso apie 4 val. (sunkvežimio vairuotojas A. T.), tą pačią dieną tolimesnis faktinis paslaugų teikimo laikas buvo nuo 04.34 val. iki 23.59 val., viso apie 20 val. (sunkvežimio valstybinis numeris ( - ) vairuotojas A. B.), viso bendra 2018 m. spalio 6 d. išdirbtų valandų suma – 24 val.; 2018 m. spalio 7 d. faktinis paslaugų teikimo laikas buvo skaičiuojamas nuo 00.00 val., iki 05.25 val., viso apie 5 val. (sunkvežimio vairuotojas A. T.), tą pačią dieną tolimesnis faktinis paslaugų teikimo laikas buvo nuo 05.25 val. iki 14.30 val., viso apie 9 val. (sunkvežimio valstybinis numeris ( - ) vairuotojas A. B.), viso bendra 2018 m. spalio 7 d. išdirbtų valandų suma – 14 val. Vadovaujantis ieškovės į bylą pateiktais sunkvežimio (valstybinis Nr. ( - ) darbo laiko apskaitos išrašais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. spalio 7 d., ieškovės faktiškai suteiktų paslaugų valandų skaičius siekia 81 valandą. Pirminėje transporto paslaugų suvestinėje už 2018 m. spalio mėn. nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. spalio 7 d., ieškovės faktinis krovinių pervežimo paslaugų teikimo laikas dieninių ir naktinių darbo pamainų metu po 12 valandų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės darbuotojams, vykdžiusiems krovinių pervežimo darbus, buvo nustatytas pietų ir poilsio laikas. Atsakovės atstovas A. K. teismui pateikė patikslintą transporto paslaugų suvestinę už 2018 m. spalio mėn., ir teismui nurodė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius, apibrėžiančius ataskaitos patikslinimo pagrindus, dėl kurių šalys, besitardamos dėl pervežimo įkainių, nebuvo susitarusios, ir kurie nepaneigė ieškovės atstovo nurodytų faktų dėl faktinio apmokėjimo už ieškovės darbuotojų išdirbtų dieninių ir naktinių pamainų darbą.

2511.

26Teismui įvertinus bylos šalių nurodytas faktines aplinkybes ir ištyrus šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, susijusius su apmokėjimu už transporto paslaugas pervežant krovinius didesniais atstumais, nei buvo prieš tai šalys susitarusius, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad ieškovė ir atsakovė faktiškai buvo susitariusios dėl visos pamainos, už 12 valandų trukmės, apmokėjimo atsakovei už jos suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, kurios buvo suteiktos 2018 m. spalio 4-7 dienomis, dieninių ir naktinių darbo pamainų metu. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai išrašė sąskaitą už visą pamainą – 12 valandų teiktas krovinių pervežimo paslaugas, ir sąskaitose nurodytos sumos priskaičiuotos teisėtai, atsižvelgiant į bylos šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties ir papildomai dėl apmokėjimo aptartas sąlygas.

27Dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas.

2812.

29Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis ir 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis). Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).

3013.

31Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013). Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryti tiek rašytine, tiek žodine forma. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju sutartis tarp šalių turėjo būti sudaryta rašytine forma. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių praktiką, reglamentuotą CK 6.193 straipsnyje, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013).

3214.

33Pakartotina, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinė krovinių pervežimo paslaugų teikimo sutartis. Ieškovė už 2018 m. spalio mėn. atsakovei suteiktas krovinių pervežimo paslaugas atsakovei išrašė Sąskaitą Nr. 0147, 7 139,81 Eur su PVM sumai, ir Sąskaitą Nr. 0164, 63,53 Eur su PVM sumai, viso prieš tai minėtų Sąskaitų bendra suma lygi 7 203,34 Eur su PVM sumai. Teismo jau konstatuota, kad Sąskaitos atsakovei išrašytos pagrįstai, o Sąskaitose nurodytos sumos priskaičiuotos teisėtai - atsižvelgiant į bylos šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties sąlygas. Ieškovė teikė, o atsakovė naudojosi ieškovės teikiamomis krovinių pervežimo paslaugomis, todėl atsiranda atsakovės pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ieškovei 2019 m. kovo 28 d. pagal paminėtas Sąskaitas bankiniu mokėjimu pervedė 6 736,88 Eur sumą, tuo iš dalies atsiskaitė su ieškove, likęs skolos likutis sudaro 466,46 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė ieškovei už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas liko skolinga 466,46 Eur sumą, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 466,46 Eur skolos suma.

34Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.

3515.

36Atsakovės teigimu, 2018 m. spalio 13 d. atsakovė savo lėšomis ieškovės naudojamam sunkvežimiui, valstybinis numeris ( - ) užpylė kuro, kurio vertė 330,31 Eur su PVM. Ieškovė su atsakove, už atsakovės lėšomis ieškovei užpiltą kurą, neatsiskaitė. Atsakovė į bylą teismui pateikė degalinės, kurioje atsakovė savo lėšomis užpylė atsakovei kurą, 2018 m. spalio 13 d., kvitą 330,31 Eur sumai bei atsakovei UAB „Likura“ nuosavybės teise priklausančią atsiskaitymo kortelę Nr. 704487003854000109, kuria, kaip teigia atsakovė, pastaroji ir atsiskaitė už ieškovės naudojamai transporto priemonei – sunkvežimiui, valstybinis numeris ( - ) 2018 m. spalio 13 d., užpiltą kurą (e. b. l. 66, 90). Ieškovė šio atsakovės fakto neginčijo, ji sutiko su tuo, kad ieškovės naudai atsakovė užpylė kurą, neginčijo ir kuro išlaidų - 330,31 Eur su PVM sumos. Ieškovė pažymėjo tik tai, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta priekabos nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovei atsakovė išnuomojo priekabą. Ieškovė nuomos sutartį nutraukė prieš laiką, bet pagal šią nuomos sutartį su atsakove buvo atsiskaičiusi visiškai. Ieškovės teigimu, pastaroji, atlikusi permoką pagal nuomos sutartį, pilnai apmokėjo atsakovės 2018 m. spalio 13 d. patirtas išlaidas kurui – 330,31 Eur su PVM. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė teismui nepateikė ieškovės minėtos minėtos priekabos nuomos sutarties, taip pat, teisme ieškovė priešieškinio nereiškė, nekėlė jokių materialinio pobūdžio reikalavimų, kylančių iš šios nuomos sutarties.

3716.

38Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jos patirtas kuro išlaidas, kurių vertė 330,31 Eur su PVM, ir į tai, kad ieškovė šių išlaidų fakto ir dydžio neginčijo, pripažintina, kad ieškovei kyla pareiga atlyginti atsakovės patirtas 330,31 Eur kuro išlaidas. Atsakovė teismui teikė prašymą taikyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo institutą.

3917.

40CK 6.130 str. reglamentuota skolininko ir kreditoriaus teisė įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Tokiu atveju prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, o įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 466,46 Eur skola, konstatavus, kad ieškovei teikiant krovinių pervežimo paslaugas atsakovės patirtos kuro išlaidos sudaro 330,31 Eur sumą, laikytina, kad šalys turi reikalavimus viena kitai, todėl šalių priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini, ir ieškovės naudai iš atsakovės priteistina galutinė 136,15 Eur skola. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė ieškovei apie įskaitomą priešpriešinį vienarūšį reikalavimą pranešė pateikdama ieškovei 2018 m. spalio mėn. transporto paslaugų suvestinę.

41Dėl netesybų priteisimo.

4218.

43Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 79,75 Eur kompensacinių palūkanų, kurios ieškovės priskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 ir 3 straipsnio nuostatas, pagal Sąskaitą Nr. 0147 ir Sąskaitą Nr. 0164.

4419.

45Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodytą netesybų sampratą netesybos – sutartyje numatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu.

4620.

47Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: 1) ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas; 2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra privatūs juridiniais asmenys – uždarosios akcinės bendrovės, Įstatymo nuostatos taikytinos abiejų bylos šalių interesų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio pateikimo teismui dieną – 2019 m. kovo 4 d. atsakovė su ieškove dar nebuvo atsiskaičiusi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 79,75 Eur kompensacinių palūkanų suma.

4821.

49Ieškovės naudai iš atsakovės priteistini 8 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą – 215,90 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. vasario 4 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

5122.

52Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina tai, kad atsakovė iš dalies atsiskaitė su ieškove tik tuomet, kai ieškovė pareiškė materialinio pobūdžio reikalavimus atsakovei teisme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos ieškovė už atsakovės padengtas kuro išlaidas buvo skolinga atsakovei 330,31 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – 95 proc., iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 193,80 Eur žyminio mokesčio suma, 76,00 Eur vykdymo išlaidų suma, patirta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese, ir 427,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Viso ieškovės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 697,30 Eur.

5323.

54Atsakovė šios bylos nagrinėjimo metu patyrė 464,17 Eur išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. tenkintini 95 proc. ieškovės pareikštų reikalavimų, atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 23,21 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

55Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

56ieškinį tenkinti iš dalies.

57Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Likura“, juridinio asmens kodas ( - ), 136,15 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis Eur 15 ct) skolos, 79,75 (septyniasdešimt devynis Eur 75 ct) kompensacinių palūkanų, 8 (aštuonis) procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą – 215,90 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 697,30 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt septynis Eur 30 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alstransa“, juridinio asmens kodas ( - ), naudai.

58Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alstransa“, juridinio asmens kodas ( - ), 23,21 Eur (dvidešimt tris Eur 21 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Likura“, juridinio asmens kodas ( - ), naudai.

59Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Alstransa“ kreipėsi į teismą su... 6. 2.... 7. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies,... 8. 3.... 9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai A. T. ir advokatas V. R. ieškinį... 10. 4.... 11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai A. K. ir advokatė A. Z. su... 12. Teismas... 13. ieškinys tenkintinas iš dalies.... 14. 6.... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Alstransa“ ir... 16. Dėl įrodymų vertinimo.... 17. 7.... 18. Ieškovė ieškinyje nurodė, o atsakovė atsiliepimu patvirtino, kad ieškovė... 19. 8.... 20. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 21. 9.... 22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių... 23. 10.... 24. Teismui įvertinus ir išanalizavus bylos šalių pateiktus argumentus,... 25. 11.... 26. Teismui įvertinus bylos šalių nurodytas faktines aplinkybes ir ištyrus... 27. Dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo... 28. 12.... 29. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais... 30. 13.... 31. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra... 32. 14.... 33. Pakartotina, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinė krovinių pervežimo... 34. Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.... 35. 15.... 36. Atsakovės teigimu, 2018 m. spalio 13 d. atsakovė savo lėšomis ieškovės... 37. 16.... 38. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teismui pateikė įrodymus,... 39. 17.... 40. CK 6.130 str. reglamentuota skolininko ir kreditoriaus teisė įskaityti... 41. Dėl netesybų priteisimo.... 42. 18.... 43. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 79,75 Eur kompensacinių palūkanų,... 44. 19.... 45. Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės... 46. 20.... 47. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad įstatymas taikomas visoms... 48. 21.... 49. Ieškovės naudai iš atsakovės priteistini 8 proc. metinių procesinių... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 51. 22.... 52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 53. 23.... 54. Atsakovė šios bylos nagrinėjimo metu patyrė 464,17 Eur išlaidų už... 55. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 56. ieškinį tenkinti iš dalies.... 57. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Likura“,... 58. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alstransa“,... 59. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...