Byla e2-615-730/2017
Dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovui V. V. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sutarčių sąlygų pakeitimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

2sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei,

3dalyvaujant ieškovui V. V. S., jo atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei,

4atsakovui A. Ž., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. S. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovui V. V. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sutarčių sąlygų pakeitimo.

6Teismas

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui V. V. S. iš atsakovo A. Ž. 213 195,56 EUR skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2004-10-12 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovas atsakovui paskolino 30 000 Lt, 2004-10-15 paskolos sutartimi ieškovas atsakovui paskolino 35 000 Lt, 2006-07-27 paskolos sutartimi ieškovas paskolino atsakovui 16 000 Lt, 2007-03-27 paskolos sutartimi ieškovas atsakovui paskolino 10 000 Lt, 2007-04-04 paskolos sutartimi ieškovas atsakovui paskolino 20 000 Lt, 2007-08-03 paskolos sutartimi ieškovas atsakovui paskolino 150 000 Lt, 2007-08-03 paskolos sutartimi ieškovas atsakovui paskolino 100 000 Lt, 2007-08-03 paskolos sutartimi ieškovas atsakovui paskolino 200 000 Lt. Be šių nurodytų paskolų, ieškovas atsakovui 2007–2008 metų laikotarpiu papildomai dar paskolino pinigų – 15 000 Lt, pervesdamas atitinkamas pinigų sumas į atsakovo banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – paskola, t. y. 2007-05-17 ieškovas atsakovui paskolino 5 000 Lt, 2007-06-13 ieškovas paskolino 5 000 Lt, 2008-06-12 ieškovas atsakovui paskolino 5 000 Lt, 2014-02-25 dar papildomai ieškovas atsakovui paskolino pinigų – 7 800 Lt, tai patvirtina atsakovo pasirašytas paprastasis vekselis. Iki šiol atsakovas pagal skolinius įsipareigojimus yra gražinęs tik mažą dalį skolos. Atsakovas vengia grąžinti skolas, tokiu būdu elgiasi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu. Bendrai atsakovas pagal skolinius įsipareigojimus ieškovui yra skolingas 213 195,56 EUR (19 805,15 + 23 106,01 + 9676,10 + 6071,02 +12 079,47+ 51 262,74 + 60 475,55 + 23 792,99 + 4344,30 + 2582,23). Pagal sudarytas paskolos sutartis atsakovas įsipareigojo mokėti atitinkamai 1,8 proc., 1,5 proc., 2 proc. mėnesines palūkanas kas mėnesį, tačiau atsakovas pažeidė šią prievolę ir sutartyse nustatytu laiku ir tvarka nesumokėjo ieškovui palūkanų. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimai dėl palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanų, priteisimo yra pagrįsti ir tenkintini. Atsakovas 2014-02-25 vekseliu įsipareigojo ieškovui sumokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo apmokėjimo termino pabaigos iki galutinio skolos padengimo, skaičiuojant nuo nepadengtos skolos sumos. Atsižvelgiant į vekselyje sutartą palūkanų dydį, ieškovo reikalavimas priteisti 8 proc. palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas. Tarp šalių sudarytose paskolos sutartyse buvo numatyta, kad atsakovas, praleidęs terminą prievolei įvykdyti, moka 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną termino praleidimo dieną, todėl ieškovo reikalavimai dėl delspinigių priteisimo yra pagrįsti ir tenkintini. Taip pat priteistinos procesinės palūkanos (5 proc.) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo taikyti senatį ir ieškovo ieškinį dėl skolos, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Jeigu teismas priteistų visą ar dalį pagrindinio įsiskolinimo, prašo sumažinti netesybų dydį iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną pagal visas teismo pripažintas galiojančiomis ir neįvykdytomis paskolų sutartis. Nurodė, kad skolinosi iš ieškovo pinigus, tačiau visus pinigus ir palūkanas yra grąžinęs. Ieškovas, gavęs pinigus, liepdavo suplėšyti atsakovo turimą paskolos sutarties egzempliorių, jis taip pat suplėšydavo savąjį egzempliorių atsakovui matant. Laikotarpiu nuo 2007-12-17 iki 2015-07-01 atsakovas teigia grąžinęs ieškovui 536 997,23 Lt (10 000 Lt + 197 000 Lt + 150 000 Lt + 90 000 Lt + 89 997,23 Lt) (155 525,15 EUR) skolos, palūkanų ir delspinigių pagal 2006-07-27 (16 000 Lt / 4 633,92 EUR), 2007-03-27 (10 000 Lt /

    92 896,20 EUR), 2007-04-04 (20 000 Lt / 5 792,40 EUR), 2007-08-03 (300 000 Lt / 8 6886 EUR) paskolos sutartis ir 2007-05-17, 2007-06-13 ir 2008-06-12 pavedimus (15 000 Lt /

    104 344,30 EUR), 2014-10-01 paprastąjį vekselį (7800 Lt / 2 259,04 EUR). Atsakovas nurodo, kad nė karto negavo iš ieškovo jokio raginimo, pretenzijos dėl nesumokėtų skolų ar palūkanų, todėl buvo nustebintas, jog ieškovas iki šiol turi paskolų sutarčių originalus (ar kopijas), kuriuos jis atsakovui matant suplėšydavo, ir nepripažįsta fakto, kad ieškovas grąžino visus jo paskolintus pinigus. Ieškinyje teigiama, jog pagal 2004-10-12 paskolos sutartį ieškovas paskolino 8688,60 EUR, sutartyje numatytas skolos grąžinimo terminas 2005-04-12. Ieškovas šios paskolos sutarties pagrindu prašo priteisti 19 974,05 EUR sumą, kurią sudaro 8688,60 EUR skola, 9383,69 EUR pelno palūkanos, 1563,95 EUR delspinigiai už prievolės neįvykdymą ir 337,81 EUR delspinigiai už nesumokėtas palūkanas. Pagal 2004-10-15 paskolos sutartį ieškovas paskolino 10 136,70 EUR, grąžinimo terminas buvo numatytas 2005-04-15. Ieškovas prašo priteisti 23 106,01 EUR sumą, kurią sudaro

    1110 136,70 EUR skola, 10947,64 EUR pelno palūkanos, 1824,61 EUR delspinigiai už prievolės neįvykdymą, 197,06 EUR delspinigiai už nesumokėtas palūkanas. Šis ieškovo reikalavimas yra neteisėtas, nepagrįstas, kadangi atsakovas grąžino ieškovui jo paskolintus pinigus ir palūkanas, be to, ieškovas praleido 10 metų ieškinio senaties terminą, prašo teismo taikyti ieškinio senatį šiems ieškinio reikalavimams. Kreditorius gali prašyti priteisti pagrindinį įsiskolinimą, netesybas ir (ar) kompensuojamąsias palūkanas (mažesniąją sumą įskaitant į didesniąją) bei pelno palūkanas. Įstatyme nustatyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Taigi delspinigiai už nesumokėtas palūkanas (šiuo atveju pelno palūkanas) negali būti priskaičiuoti ir priteisti. Ieškinyje nurodyta, jog jis su ieškovu buvo sudaręs kelias paskolų sutartis, kuriose buvo numatyti 0,1 proc. delspinigiai už kiekvieną termino praleidimo dieną. Tokie delspinigiai (net 36,5 procento per metus) yra aiškiai per dideli, todėl jie mažintini iki įprastų – 0,02 procento (t. y. 7,3 procento metinių palūkanų) už kiekvieną praleidimo dieną.

  3. Ieškovas pateikė teismui dubliką, kuriame nurodo, kad nesutinka su atsiliepime dėstomais argumentais. Atsakovas jokiais tinkamais ir leistinais įrodymais nepagrindžia savo pozicijos. Atsiliepime į ieškinį pateikiami argumentai yra deklaratyvūs ir nekonkretūs, akivaizdu, kad atsakovas darydamas subjektyvias faktinių aplinkybių interpretacijas, siekia vienintelio tikslo – išvengti atsakomybės grąžinti ieškovui skolas. Atsakovas nėra grąžinęs jokių pinigų pagal 2004-10-12 ir 2004-10-15 sutartis, todėl ieškovo reikalavimas pagal šias sutartis yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat ieškovas nesutinka, kad pagal šias sutartis keliamiems reikalavimas būtų taikyta ieškinio senatis, nes, kaip matyti, atsakovą ir ieškovą siejo tęstiniai paskolos santykiai. Iš ieškovo ir atsakovo sudarytų paskolos sutarčių turinio matyti, jog šalys susitarė dėl palūkanų dydžio. Taip pat sutartyse numatyta atsakovo pareiga palūkanas mokėti kas mėnesį. Laiku neįvykdžius prievolės sutartyje numatytas delspinigių dydis. Taigi, atsakovas žinojo sutartyje nustatytus palūkanų ir delspinigių dydžius. Atsakovas nesilaikė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, laiku skolų negrąžino, palūkanų nemokėjo, todėl šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini. Atsakovas, netinkamai vykdęs savo prievoles, nuolat atidėliojo jų įvykdymą, taip didino palūkanų ir delspinigių dydžius (kurie ir taip sumažinti pritaikius senatį), todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes ir nėra pagrindo mažinti delspinigius bei palūkanas.
  4. Atsakovas triplike į ieškovo ieškinį nurodo, kad ieškovas savo dublike iš esmės nenurodo jokių naujų, su paskolintais pinigais susijusių aplinkybių. Kadangi savo nuomonę dėl ieškinyje keliamo reikalavimo atsakovas yra detaliai išreiškęs pateiktame atsiliepime į ieškinį, triptike nekartoja atsiliepime nurodytų atsikirtimų į ieškinį.
  5. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašo pripažinti 2007-08-03 pasirašytą

    1228 962 EUR (100 000 Lt) paskolos sutartį negaliojančia, pripažinti 2007-08-03 pasirašytą

    1357 924 EUR (200 000 Lt) paskolos sutartį iš dalies negaliojančia, pripažįstant, kad paskolos sutartis sudaryta dėl 43 443 EUR (150 000 Lt) sumos, pripažinti 2014-02-25 pasirašytą 2 259 EUR (7 800 Lt) vekselį negaliojančiu, pakeisti 2007-08-03 pasirašytą 28 962 EUR (100 000 Lt) paskolos sutartį ir 2007-08-03 pasirašytą 57 924 EUR (200 000 Lt) paskolos sutartį: pašalinti jose esantį 2 punktą, kuriame numatytos 1,5 proc. ir 2 proc. mėnesinės palūkanos, išmokant jas kas mėnesį, o sutarčių 1 punkte nurodytą paskolos grąžinimo terminą pakeisti, nurodant, kad paskolų grąžinimo data yra 2009-08-03. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad minėtas paskolos sutartis atsakovas ginčija dėl to, kad jas pasirašė suklaidintas ieškovo, t. y. dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų tą pačią dieną, t. y. 2007-08-03, pasirašė tris paskolos sutartis dėl bendros 450 000 Lt sumos, nors iš tikrųjų ieškovas paskolino 300 000 Lt sumą nekilnojamajam turtui, esančiam ( - ), įsigyti. Būtinybės skolintis iš ieškovo papildomai 150 000 Lt nebuvo, nes nekilnojamasis turtas, kurį įsigijo, kainavo tik 300 000 Lt. Pirmąją paskolos sutartį dėl 150 000 Lt sumos ieškovas davė pasirašyti AB SEB Vilniaus banke, kuriame jis pervedė 150 000 Lt į atsakovo sąskaitą. Tuos pinigus aš iš karto pervedė A. N.. Likusius 150 000 Lt ieškovas perdavė tą pačią dieną, t. y. 2007-08-03, notaro kabinete, kai buvo pasirašinėjama nekilnojamojo turto, esančio ( - ), mainų sutartis, pagal kurią už minėtą turtą atsakovas sumokėjo 293 000 Lt (150 000 Lt pavedimu, 143 000 Lt grynaisiais). Pagal šią 2007-08-03 mainų sutartį A. N. nuosavybėn perėjo ir atsakovo automobilis M. S. R., kurio vertė 7000 Lt. Taigi 7000 Lt atsakovas pasiskolino notaro mokesčiams ir kitoms išlaidoms apmokėti. Tačiau atlikus pirkimo procedūras, ieškovas atsakovo namuose paprašė pasirašyti iš anksto ieškovo ranka surašytas paskolos sutartis. Atsakovas buvo labai susijaudinęs po viso pirkimo proceso ir rūpinimosi svečiais namuose, be to, buvo su ieškovu išgėrę alkoholio, todėl pasirašė dvi paskolos sutartis, kuriose buvo nurodytos skolinamos 200 000 ir 100 000 Lt sumos, visiškai pamiršęs, kad dar banke, kai ieškovas pervedė 150 000 Lt į jo sąskaitą, pasirašė ieškovo surašytą paskolos sutartį dėl 150 000 Lt sumos. Šią skolą ir kitų skolų dalį jis grąžino 2008-06-27 pardavęs nekilnojamąjį turtą už 670 000 Lt, esantį adresu ( - ), 2014-01-18 pardavęs žemės sklypą, esantį ( - ). Be to, ieškovas ne tik tyčia nutylėjo faktą, kad tą pačią dieną atsakovas jau buvau pasirašęs sutartį dėl 150 000 Lt sumos, bet pasinaudodamas tokia situacija, jog atsakovas buvo išgėręs alkoholio ir džiaugėsi sudaręs gerą sandorį dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, surašė savo ranka dar dvi paskolų sutartis dėl 100 000 ir 200 000 Lt sumų, pakeisdamas ir esmines sutarčių sąlygas, t. y. įrašydamas 1,5 proc. ir 2 proc. mėnesines palūkanas, išmokant jas kas mėnesį, bei nurodydamas paskolų grąžinimo terminą – 2007-11-03. Todėl atsakovas prašo teismo pakeisti ginčo sutartis – pašalinti jose esantį 2 punktą, kuriame numatytos mėnesinės palūkanos, išmokant jas kas mėnesį, o sutarčių 1 punkte nurodytą paskolos grąžinimo terminą pakeisti, nurodant, kad paskolų grąžinimo data yra 2009-08-03, kadangi šios sąlygos suteikia ieškovui neproporcingai didelę naudą. Atsakovas prašo pripažinti negaliojančiu 2014-02-25 paprastąjį vekselį, kadangi minėtą vekselį pasirašė ieškovui darant psichologinį, ekonominį spaudimą. Ieškovas teigė, jog atsakovas nesumokėjo visų palūkanų bei delspinigių pagal anksčiau sudarytas paskolų sutartis, todėl pagrasino kreiptis į teismą, tačiau atsakovas jokių pinigų nesiskolino, pasirašydamas vekselį, nes pinigų nereikėjo, kadangi 2008-06-27 buvo pardavęs nekilnojamąjį turtą už 670 000 Lt.

  6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašo atsakovo priešieškinį atmeti, ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nepateikia nė vieno įrodymo, pagrindžiančio ieškovo apgaulę, konkrečiai nenurodo, kokius tyčinius, nesąžiningus veiksmus atliko ieškovas, dėl kurių atsakovas buvo paskatintas sudaryti ginčijamas sutartis. Pažymėtina, kad visi paskolos sandoriai buvo sudaryti atsakovo iniciatyva, nes atsakovui reikėjo pinigų. Ieškovas jokių tyčinių, apgaulingų, nesąžiningų veiksmų atsakovo atžvilgiu neatliko, todėl nesuprantama, kodėl atsakovas jį kaltina. Vien tai, kad atsakovui neva reikėjo tik 300 000 Lt, kaip dabar jis teigia, ir kad atsakovui neva nebuvo būtinybės skolintis daugiau, savaime nesuponuoja išvados, kad ieškovas apgavo atsakovą, taip pat nepaneigia sutarčių sudarymo ir paskolų suteikimo fakto. Atsakovas 2007-08-03 pasirašydamas paskolos sutartis suvokė, kokias sutartis sudaro, koks jų turinys, suprato jų esmę ir reikšmę ir siekė jomis sukurti realių padarinių, todėl dabartiniai atsakovo argumentai visiškai nepagrįsti ir nelogiški. Pasirašant paskolos sutartis ieškovas jokios klaidinamos informacijos atsakovui nepateikė, 2007-08-03 sudarytų sutarčių tekstai buvo nesudėtingi, aiškūs ir nedviprasmiški, susidedantys tik iš keleto sąlygų. Atsakovas pasirašydamas šias sutartis atidžiai perskaitė jų turinį ir suprato jų esmę. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad 2007-08-03 sutarties, kuria atsakovui paskolinta 100 000 Lt, negaliojimo pagrindo atsakovas neįrodė. Taip pat yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas atsakovo reikalavimas pripažinti 2007-08-03 pasirašytą 200 000 Lt paskolos sutartį iš dalies negaliojančia, pripažįstant, kad paskolos sutartis sudaryta dėl

    14150 000 Lt sumos. Paskolų sutartimis atsakovas įsipareigojo mokėti atitinkamai 1,5 proc., 2 proc. mėnesines palūkanas kas mėnesį. Pažymėtina, kad sutarčių nuostatos dėl palūkanų dydžio buvo informatyvios, aiškios, lengvai suprantamos. Atsakovas pasirašydamas ginčo sutartis atidžiai perskaitė jų turinį, išanalizavo sutarties sąlygas ir suprato jų esmę, taigi atsakovas laisva valia sudarė minėtas paskolos sutartis ir užtikrino, kad įvykdys prievoles, sutarčių sąlygų neginčijo, pretenzijų nereiškė. Pažymėtina, kad 100 000 Lt ir 200 000 Lt paskolų sumų grąžinimo terminai buvo numatyti trumpi, o palūkanos didesnės todėl, kad atsakovas ketino greitu laiku parduoti nekilnojamąjį turtą ir grąžinti šias skolas. Taigi, atsižvelgiant į šalių sutartus paskolų grąžinimo terminus, šalių nustatyti (sutarti) palūkanų dydžiai yra protingi, pagrįsti, sąžiningi, atitinkantys abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovas, išskyrus savo aplinkybių interpretacijas, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vekselį sudarė dėl ieškovo ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo. Ginčo vekselis buvo išrašytas šalių abipusio susitarimo pagrindu. Vekselis buvo pasirašytas laisva valia, ieškovas jokios prievartos atsakovo atžvilgiu nenaudojo. Atsakovas vekselį pasirašė suprasdamas, kad šiuo vekseliu jis užtikrina jam suteiktos 7800 Lt paskolos grąžinimą ieškovui. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jei ieškovas jam būtų skolinęs vekselyje minimą sumą, tai jis būtų surašęs paskolos sutartį, kad realiai atsakovui pinigų nereikėjo, nesudaro pagrindo vekselį pripažinti negaliojančiu.

  7. Atsakovas pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad ieškovas atsiliepime teigė, kad atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio ieškovo apgaulę, konkrečiai nenurodo, kokius tyčinius, nesąžiningus veiksmus atliko ieškovas, dėl kurių atsakovas buvo paskatintas sudaryti ginčijamas sutartis. Tokie ieškovo argumentai nepagrįsti, prieštarauja atsakovo priešieškinyje nurodytoms aplinkybėms ir pateiktiems įrodymams. Ieškovo nesąžiningumą įrodo ir ieškinyje iškelti nesąžiningi reikalavimai, nutylėti faktai, kad skolos yra grąžintos. Netgi atsakovui pateikus kai kuriuos rašytinius įrodymus, ieškovas nepripažįsta, jog atsakovas savo įsipareigojimus yra įvykdęs. Ieškovas, norėdamas atsakovą suklaidinti, tą pačią dieną sudarė tris skirtingas paskolų sutartis, kuriose nurodytos skirtingos sąlygos, pirmiausia pateikė 150 000 Lt paskolos sutartį, teigdamas, jog reikalinga garantija dėl oficialiai skolinamos sumos, o pateikdamas kitas dvi sutartis, kuriose nurodytos visiškai kitos sąlygos, suklaidino atsakovą ir reiškia nepagrįstus reikalavimus. Atsakovo nurodytas faktines aplinkybes pagrindžia su priešieškiniu, atsiliepimu į ieškinį pateikti dokumentai, taip pat Klaipėdos apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje matyti atsakovo sudarytas sandoris su A. N. ir deklaruota ieškovo suteikta 150 000 Lt paskola, kuri buvo reikalinga priemokai už nekilnojamąjį turtą sumokėti. Ieškovui nesutinkant su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis ir teigiant, kad jis siekė suteikti 450 000 Lt paskolą, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami jo atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Jis teigia, kad paskolino 450 000 Lt sumą, tačiau visiškai nepaaiškina, kokiam tikslui jis skolino tokią didelę sumą pinigų, kodėl tą pačią dieną buvo sudarytos trys atskiros paskolų sutartys visiškai skirtingomis sąlygomis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis tą dieną turėjo galimybę paskolinti tokio dydžio sumą ir pan. Ieškovas teigia, kad 100 000 Lt ir

    15200 000 Lt paskolų sumų grąžinimo terminai buvo numatyti trumpi, o palūkanos didesnės todėl, kad atsakovas ketino greitu laiku parduoti nekilnojamąjį turtą ir grąžinti šias skolas. Ginčo sutartyse nurodytas 3 mėnesių grąžinimo terminas yra nerealus ir neįvykdomas. Šalys niekada nesitarė dėl 2 proc. mėnesinių palūkanų, netgi skolinantis nedideles pinigų sumas. Logiška, kad atiduoti 300 000 Lt sumą per tris mėnesius, mokant 1,5 proc. ir 2 proc. mėnesines palūkanas, yra sunkiai įgyvendinamas dalykas, atsakovas niekada nebūtų sutikęs sudaryti sutarties tokiomis sąlygomis. Teigia, jog šalys tarėsi, kad pinigus atsakovas grąžins per dvejus metus, pardavęs savo nekilnojamąjį turtą. Susitarė tik dėl 0,1 proc. delspinigių nuo paskolintos sumos, skaičiuojant už kiekvieną praleistą dieną. Šios sąlygos tiksliai nurodytos pirmojoje paskolos sutartyje, kurią atsakovas pasirašė banke ir kuri buvo oficialios ieškovo paskolos garantas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas, sudarydamas ginčijamas sutartis, buvo suklaidintas, todėl sudarė ne tokius sandorius, kokius aš iš tikrųjų siekė sudaryti. Ieškovas teigia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vekselį sudarė dėl ieškovo ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo. Tačiau tą aplinkybę, kad atsakovui pinigų nereikėjo, patvirtina AB „Swedbank“ sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, jog 2014-01-20 iš UAB „( - )“ atsakovas gavo 44 415,78 Lt už žemės sklypą, esantį ( - ). Šiuo atveju išduodamas vekselį ir besąlygiškai įsipareigodamas sumokėti vekselyje nurodytą sumą atsakovas buvo neteisėtai veikiamas ieškovo ir vekselio išdavimo pagrindas – paskoliniai santykiai iš esmės neegzistuoja.

  8. Ieškovas pateikė tripliką, kuriame prašo priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas jau buvo pateikęs atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame išdėstė savo argumentus ir poziciją dėl pareikšto priešieškinio. Kaip matyti, atsakovas pateikdamas atsiliepimą į ieškovo atsiliepimą į priešieškinį (dubliką) nenurodo jokių naujų aplinkybių, argumentų. Atsakovas toliau savo poziciją grindžia iškreiptomis faktinėmis aplinkybėmis, neatitinkančiomis tikrovės, subjektyviomis aplinkybių interpretacijomis, tačiau jokių konkrečių, objektyvių įrodymų nepateikia, todėl plačiau dėl atsakovo dubliko nepasisakytina, nes dubliko argumentai yra pasikartojantys.
  9. Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino toliau nurodomas aplinkybes.
  10. Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovė paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino toliau nurodomas aplinkybes.

16Teismas

konstatuoja:

17Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

18

  1. Byloje pagal ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį buvo nagrinėjamas ginčas, kilęs iš šalių tarpusavio paskolinių teisinių santykių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos toliau pateikiamos faktinės aplinkybės.
  2. 2004-10-12 šalys pasirašė paskolos sutartį, kurioje numatyta, kad ieškovas paskolina atsakovui 30 000 litų (8688,60 EUR), o atsakovas įsipareigoja šią sumą grąžinti iki

    192005-04-12 ir mokėti 1,8 procento dydžio palūkanas, mokėdamas jas kas mėnesį. Be to, jei praleidžiamas prievolei vykdyti terminas, už termino praleidimą atsakovas moka 0,1 procento delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną.

  3. 2004-10-15 šalys pasirašė paskolos sutartį, kurioje numatyta, kad ieškovas paskolina atsakovui 35 000 litų (10 136,70 EUR), o atsakovas įsipareigoja šią sumą grąžinti iki

    202005-04-15 ir mokėti 1,8 procento dydžio palūkanas, mokėdamas jas kas mėnesį. Be to, jei praleidžiamas prievolei vykdyti terminas, už termino praleidimą atsakovas moka 0,1 procento delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną.

  4. 2006-07-27 šalys pasirašė paskolos sutartį, kurioje numatyta, kad ieškovas paskolina atsakovui 16 000 litų (4633,92 EUR), o atsakovas įsipareigoja šią sumą grąžinti iki

    212006-10-27 ir mokėti 1,5 procento dydžio palūkanas, mokėdamas jas kas mėnesį. Be to, jei praleidžiamas prievolei vykdyti terminas, už termino praleidimą atsakovas moka 0,1 procento delspinigius nuo paskolintos sumos už kiekvieną termino praleidimo dieną.

  5. 2007-03-27 šalys pasirašė paskolos sutartį, kurioje numatyta, kad ieškovas paskolina atsakovui 10 000 litų (2896,20 EUR), o atsakovas įsipareigoja šią sumą grąžinti iki

    222007-09-27 ir mokėti 1,5 procento dydžio palūkanas, mokėdamas jas kas mėnesį. Be to, jei praleidžiamas prievolei vykdyti terminas, už termino praleidimą atsakovas moka 0,1 procento delspinigius nuo paskolintos sumos už kiekvieną termino praleidimo dieną.

  6. 2007-04-04 šalys pasirašė paskolos sutartį, kurioje numatyta, kad ieškovas paskolina atsakovui 20 000 litų (5792,40 EUR), o atsakovas įsipareigoja šią sumą grąžinti iki

    232007-06-04 ir mokėti 1,5 procento dydžio palūkanas, mokėdamas jas kas mėnesį. Be to, jei praleidžiamas prievolei vykdyti terminas, už termino praleidimą atsakovas moka 0,1 procento delspinigius nuo paskolintos sumos už kiekvieną termino praleidimo dieną.

  7. 2007-08-03 šalys pasirašė paskolos sutartį, kurioje numatyta, kad ieškovas paskolina atsakovui 150 000 litų (43 443 EUR), o atsakovas įsipareigoja šią sumą grąžinti iki

    242009-08-03. Jei praleidžiamas prievolei vykdyti terminas, už termino praleidimą atsakovas moka 0,1 procento delspinigius nuo paskolintos sumos už kiekvieną termino praleidimo dieną.

  8. 2007-08-03 šalys pasirašė paskolos sutartį, kurioje numatyta, kad ieškovas paskolina atsakovui 100 000 litų (28 962 EUR), o atsakovas įsipareigoja šią sumą grąžinti iki

    252007-11-03 ir mokėti 1,5 procento dydžio palūkanas, mokėdamas jas kas mėnesį. Be to, jei praleidžiamas terminas prievolei vykdyti, už termino praleidimą atsakovas moka 0,1 procento delspinigius nuo paskolintos sumos už kiekvieną termino praleidimo dieną.

  9. 2007-08-03 šalys pasirašė paskolos sutartį, kurioje numatyta, kad ieškovas paskolina atsakovui 200 000 litų (57 924 EUR), o atsakovas įsipareigoja šią sumą grąžinti iki

    262007-11-03 mokėti 2 procentų dydžio palūkanas, mokėdamas jas kas mėnesį. Be to, jei praleidžiamas terminas prievolei vykdyti, už termino praleidimą atsakovas moka 0,1 procento delspinigius nuo paskolintos sumos už kiekvieną termino praleidimo dieną.

  10. 2007-05-17 ieškovas paskolino atsakovui 5000 Lt, 2007-06-13 ieškovas paskolino atsakovui 5000 Lt, 2008-06-12 ieškovas paskolino atsakovui 5000 Lt, iš viso 15 000 Lt (4344,30 EUR). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys 2007-05-17, 2007-06-13, 2008-06-12 mokėjimo pavedimai į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 59 7300 0100 3481 4816, buvusią AB banke HANSABANKAS.
  11. Atsakovas 2014-02-25 išdavė ieškovui neprotestuotiną paprastąjį vekselį dėl 7800 Lt sumos, kuriuo įsipareigojo grąžinti skolą iki 2014-10-01 (spalio mėnesį). Be to, atsakovas vekselyje nurodė, kad įsipareigojo sumokėti 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo apmokėjimo termino pabaigos iki galutinio skolos padengimo, skaičiuojant nuo nepadengtos skolos sumos.
  12. Atsakovas 2006-08-19 mokėjimo pavedimu grąžino ieškovui 700 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis – skolos grąžinimas. Atsakovas 2007-01-12 mokėjimo pavedimu grąžino ieškovui 10 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta – avansas. Atsakovas 2008-07-30 mokėjimo pavedimu grąžino ieškovui 150 000 Lt, mokėjimo pavedime nurodyta – skola. Atsakovas 2014-07-31 mokėjimo pavedimu grąžino ieškovui 90 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta – paskolos grąžinimas. Atsakovas 2015-07-01 mokėjimo pavedimu grąžino ieškovui 9971,92 EUR, mokėjimo paskirtyje nurodyta – paskolos grąžinimas. Atsakovas 2015-07-01 mokėjimo pavedimu grąžino 16 093,00 EUR, mokėjimo paskirtyje nurodyta – paskolos grąžinimas.

27

28Priešieškinis atmestinas, ieškinys tenkintinas iš dalies.

  1. Kadangi priešieškinio reikalavimų išsprendimas turi įtakos ieškinio patenkinimui visiškai ar iš dalies, teismas pirmiausia pasisako dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo. Priešieškiniu atsakovo reiškiamų reikalavimų esmė ta, jog atsakovas ginčija jo pasirašytas 2007-08-03 paskolos sutartis, kuriose nurodyta, kad atsakovas pasiskolina iš ieškovo 100 000 Lt ir 200 000 Lt, prašydamas paskolos sutartį dėl 100 000 Lt sumos pripažinti negaliojančia, paskolos sutartį dėl 200 000 Lt sumos pripažinti iš dalies negaliojančia, pripažįstant, kad sutartis sudaryta dėl 150 000 Lt sumos, įrodinėdamas, kad pagal 2007-08-03 jo ir ieškovo pasirašytas paskolos sutartis ieškovas atsakovui perdavė ne 450 000 Lt, bet 300 000 Lt. Be to, atsakovas ginčija jo išduotą vekselį, prašydamas pripažinti jį negaliojančiu. Reikalavimų pagrindu nurodytų aplinkybių esmė ta, jog atsakovas arba negavo, arba gavo mažiau piniginių lėšų, nei nurodyta jo išduotuose skolos dokumentuose, skolos dokumentai pasirašyti dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo. Kaip alternatyvius reikalavimus atsakovas reiškia reikalavimus dėl nurodytų paskolos sutarčių sąlygų pakeitimo, pašalinant jose esantį 2 punktą, kuriame numatytos 1,5 ir 2 procentų mėnesinės palūkanos, ir pakeičiant paskolų grąžinimo datą, nurodant, kad paskolų grąžinimo data yra 2009-08-03.
  2. Atsakovas, nagrinėjant jo reikalavimus dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, prašo taikyti CK 6.875 straipsnio ir CK 1.91 straipsnio nuostatas. Paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia (niekine) ir paskolos sutarties pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Atsižvelgiant į paskolą kaip realinę sutartį (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), pinigų arba daiktų perdavimas reikšmingas sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Tuo tarpu nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų arba daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu (niekiniu) objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-156/2009; 2012-03-29 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-145/2012). Teismo vertinimu, kadangi atsakovas įrodinėjo, jog šiuo atveju, ieškovui panaudojant apgaulę, paskolų sutartyse nurodyta suma jam nebuvo perduota, tai netrukdo teismui sistemiškai taikant CK 6.875 straipsnio ir CK 1.91 straipsnio nuostatas išnagrinėti atsakovo reikalavimus.
  3. Tarp šalių ginčo nėra dėl teisinių santykių kvalifikavimo, jog visos šalių pasirašytos sutartys kvalifikuojamos kaip paskolų sutartys. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Taigi sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo sudaryta paskolos sutartis, turi būti nustatomas pinigų (daiktų) perdavimo (neperdavimo) pagal sutartį faktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, koreguodamas ir plėtodamas paskolos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad paprastai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.1936.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ir ginčijama sutartis yra rašytinė paskolos sutartis, tai, paskolos gavėjui teigiant, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
  4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Reiškiant reikalavimą pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar kita šalis (šiuo atveju ieškovas, tai yra paskolos davėjas) atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių asmuo buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008 ir kt.).
  5. Pagal CPK 185 straipsnį, šalims vykdant savo įrodinėjimo pareigą, teismas jų įrodinėjamas aplinkybes laiko įrodytomis, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu), tai yra jeigu iš byloje esančių įrodymų galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, atsižvelgdamas į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008 ir kt.). Remiantis nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, pripažįstama, kad yra pagrindas padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas, 2007-08-03 sudarydamas tris paskolos sutartis dėl bendros 450 000 Lt sumos, šiuos pinigus gavo, nei priešingai, jog vietoje paskolų sutartyse nurodytos bendros 450 000 Lt sumos gavo tik 300 000 Lt, o sutartys dėl bendros 450 000 Lt sumos sudarytos dėl ieškovo apgaulės veiksmų. Atsakovas įrodinėdamas, jog jo ginčijamos sutartys buvo pasirašytos, ieškovui panaudojant apgaulę, tokiais ieškovo veiksmais nurodė ieškovo nutylėjimą, jog atsakovas 2007-08-03, tai yra tą pačią, dieną banke jau buvo pasirašęs paskolos sutartį dėl 150 000 Lt sumos, pasinaudojant tuo, jog atsakovas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir susijaudinęs. Atsakovas šias aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojo A. N. parodymais, 2007-08-03 mainų sutartimi, sudaryta tarp atsakovo ir A. N., Operatyvaus patikrinimo pažyma (2017-02-13 teismo posėdžio garso įrašas 11.31.08, atsakovo atstovės paaiškinimai).
  6. Pripažįstama, kad ginčijamos paskolos sutartys iš esmės atitinka tuo metu galiojusio CK 6.871 straipsnio nuostatas, paskolos sutartyse yra aiškiai šalių patvirtinamas paskolų dalyko, tai yra 100 000 Lt ir 200 000 Lt, perdavimas ir gavimas. Todėl šalių įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties sudarymas yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus atsakovas gavo. Teismo vertinimu, atsakovo byloje pateikti įrodymai objektyvumo prasme yra nepakankami įstatymo prezumpcijai apie paskolos dalyko perdavimą nuneigti, atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, galinčių nuneigti pinigų perdavimo faktą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pavirtintų, jog ieškovas nebūtų galėjęs atsakovui perduoti paskolos sutartyse nurodytos pinigų sumos, vertinant jo turtinę padėtį. Kaip matyti iš byloje esančių paskolų sutarčių, paskoliniai teisiniai santykiai tarp šalių buvo susiklostę nuo 2002 metų, tai yra ieškovas skolino atsakovui pinigus ilgą laiką ir nuolatos. Iš byloje esančių ieškovo atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų (AB banko SNORAS atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai), metinių pajamų deklaracijų matyti, kad ieškovas turėjo santaupų ir gaudavo pajamų. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 25 nekilnojamojo turto objektai (VĮ Registrų centro 2017-01-12 išrašas iš Nekilnojamojo turto registro). Visos šios aplinkybės rodo, kad ieškovo turtinė padėtis buvo gera, kas patvirtina ieškovo galimybę skolinti atsakovui pinigus. Ieškovo nurodomas aplinkybes, jog 300 000 Lt suma atsakovui buvo perduota banke, atsakovas neigia remdamasis savo paaiškinimais ir liudytojo A. N. parodymais. Teismo vertinimu, tiek atsakovo, tiek liudytojo A. N. parodymai, nesant kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo paaiškinimus ir liudytojo A. N. parodymus, sudaro pagrindą abejoti jų patikimumu. Atsakovas yra suinteresuotas bylos baigtimi, liudytojas A. N. su atsakovu yra pažįstami ilgą laiką, todėl gebėjimas būti pakankamai objektyviems yra ribotas, tarp atsakovo paaiškinimų ir liudytojų A. N. parodymų yra prieštaravimų, aiškinant paskolų sutarčių pasirašymo aplinkybes. Atsakovas, pateikdamas 2007-08-03 mainų sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovas turėjo sumokėti A. N. 293 000 Lt priemoką, įrodinėjo, kad jam daugiau pinigų nei 300 000 Lt nereikėjo. Tačiau paskolos tikslas nėra paskolos teisinių santykių būtinas elementas, todėl ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, remontu, šiai veiklai vykdyti iš ieškovo nuolatos skolinosi pinigų, kas sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad pinigai galėjo būti reikalingi ne tik šiam konkrečiam mainų sandoriui įvykdyti. 2008-05-10 Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo pažymoje Nr. K1-191 esantys duomenys nei paneigia, nei patvirtina atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, jog atsakovui faktiškai buvo perduota ne 450 000 Lt suma, o 300 000 Lt suma, kadangi tokių duomenų šioje pažymoje nėra. Iš pažymos tik nustatyta, kad atsakovas iš ieškovo priemokai pasiskolino 150 000 Lt, kai tarp šalių ginčas yra dėl to, ar atsakovui buvo perduota 450 000 Lt suma, ar 300 000 Lt suma.
  7. Kadangi teismas pripažįsta, jog atsakovas 2007-08-03, pasirašydamas tris paskolos sutartis dėl 450 000 Lt sumos, gavo sutartyse nurodytas sumas, nėra pagrindo pripažinti, jog paskolų sutartys buvo sudarytos dėl ieškovo apgaulės veiksmų, tai yra jam nutylėjus, kad atsakovas 2007-08-03, tai yra tą pačią dieną, banke jau buvo pasirašęs paskolos sutartį dėl 150 000 Lt sumos. Atsakovas įrodinėdamas aplinkybes, jog jis pasirašydamas 2007-08-03 paskolos sutartis buvo tokios apsvaigimo ir susijaudinimo būsenos, jog galėjo nesuvokti savo atliekamų veiksmų esmės, nepateikė įrodymų, objektyviai pagrindžiančių šias aplinkybes, atsakovas šias aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais. 2007-08-03 pasirašytos paskolos sutartys dėl 200 000 Lt ir 100 000 Lt sumų surašytos aiškiai ir suprantamai, gerai įskaitoma rašysena, yra nedidelės apimties, skolinamos sumos įrašytos ne tik žodžiais, bet ir skaičiais, sutartys buvo pasirašomos pas atsakovą namuose, todėl jis turėjo pakankamai laiko jas perskaityti ir suprasti, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovas savo veiksmais trukdė tai atsakovui padaryti. Visa pinigų suma buvo skolinama tą pačią dieną, kaip ir pasirašomos paskolų sutartys, paskolų sutartimis buvo skolinamos didelės pinigų sumos, vertinant, jog sandorio šalys yra fiziniai asmenys. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo paaiškinimai, jog jis galėjo pamiršti, kad jau banke buvo pasirašęs 150 000 Lt paskolos sutartį, todėl pasirašė paskolos sutartis dėl 100 000 Lt ir 200 000 Lt sumų, vertinant protingo ir atidaus asmens požiūriu, prieštarauja protingumo, teisingumo principams, todėl yra pagrindas abejoti šių atsakovo paaiškinimų objektyvumu.
  8. Atsakovas reiškia reikalavimą pripažinti jo 2014-02-25 pasirašytą vekselį dėl 7800 Lt sumos (2259 EUR) CK 1.91 straipsnyje numatytu pagrindu negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo įtakos. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Kasacinis teismas, aiškindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Dėl vekselio išrašymo, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, ir iš šio sandorio atsiradusios prievolės abstraktumo nurodytas teisinis ryšys yra netiesioginis ir dažniausiai „paslėptas“ nuo tų vekselių teisinių santykių dalyvių, kurie nėra tiesioginiai nurodyto teisinio santykio kontrahentai, t. y. nuo vėlesnių teisėtų vekselio turėtojų.
  9. Pagal byloje priešieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes ir atsiliepime, triplike į ieškinį nurodytus nesutikimo motyvus, tarp šalių buvo nagrinėjamas ginčas, ar šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, kurie buvo grindžiami ginčijamu vekseliu, todėl ir šiuo atveju ginčui išspręsti taikytinos paskolinius teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės tokio pobūdžio bylose. Atsakovas ginčijo vekselį tuo pagrindu, jog jis pinigų sumos, nurodytos vekselyje, tai yra 7800 Lt, iš ieškovo negavo, o vekselį išdavė ir pasirašė dėl ieškovo ekonominio spaudimo. Tiek priešieškinyje, tiek nagrinėjant bylą teisme (2017-02-13 teismo posėdžio garso įrašas 11.21.38–11.27.22) atsakovas nurodė ieškovo veiksmus, dėl kurių atsakovas esant ekonominiam spaudimui išdavė ieškovui jo ginčijamą vekselį, tai yra ieškovas, darydamas psichologinį spaudimą, teigė, jog atsakovas nesumokėjo visų palūkanų bei delspinigių pagal anksčiau sudarytas paskolų sutartis, todėl pagrasino papildomai priskaičiuoti skolų ir dėl visų skolų kreiptis į teismą. Atsakovas nurodė, kad šias aplinkybes įrodinės savo paaiškinimais (2017-02-13 teismo posėdžio garso įrašas 11.30.07).
  10. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011, 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013).
  11. Teismo vertinimu, vadovaujantis nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, byloje nėra pagrindo pripažinti įrodytomis aplinkybes, pagrindžiančias neteisėtus ieškovo veiksmus, rodančius, kad atsakovo atžvilgiu buvo naudojamas ekonominis spaudimas, nes byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, atsakovo paaiškinimai nėra pakankami šioms aplinkybėms įrodyti, kadangi yra pagrindas abejoti jų patikimumu. Atsakovas yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi ieškovo reikalavimų patenkinimas sukelia atsakovui neigiamas pasekmes, todėl atsakovo gebėjimas būti pakankamai objektyviam šiuo atveju yra ribotas, kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo paaiškinimus apie atsakovo įrodinėjamus ieškovo veiksmus, tai yra ekonominį spaudimą, byloje nėra. Kaip matyti iš bylos aplinkybių visumos, atsakovas visu tarp šalių buvusiu paskolinių teisinių santykių laikotarpiu pavėluotai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal šalių sudarytas paskolų sutartis, todėl esant tokioms aplinkybėms, ieškovo veiksmai ketinant kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo ir negalėtų būti vertinami kaip ekonominis spaudimas CK 1.91 straipsnio prasme, nes kreipimasis į teismą ginant savo pažeistus interesus yra teisėtas veiksmas.
  12. Nors atsakovo ginčijamame vekselyje nėra nurodyta, jog atsakovas vekselyje nurodytą piniginių lėšų sumą gavo, tačiau vertinant atsakovo išduoto vekselio tekste naudojamą terminologiją matyti, kad vekselyje vartojamos sąvokos yra būdingos paskolos teisiniams santykiams patvirtinti, tai yra atsakovas įsipareigoja grąžinti vekselio turėtojui, tai yra ieškovui, skolos sumą, nurodytas konkretus šios skolos grąžinimo terminas (CK 6.870 straipsnis, 6.871 straipsnio 3 dalis). Vekselyje nurodytas ne tik skolos dydis, bet ir kitos skolinimosi sąlygos, būdingos paskoliniams teisiniams santykiams, tai yra vekselyje numatytas atitinkamo dydžio palūkanų mokėjimas (CK 6.872 straipsnis). Ieškovas ieškinyje nurodė, nagrinėjant bylą teisme, paaiškino (2017-02-13 teismo posėdžio garso įrašas, 11.33.29, 2017-02-20 teismo posėdžio garso įrašas 10:39:56), kad vekselyje nurodytą pinigų sumą sudaro atsakovui perduotos sumos: 2007-06-13 pervesta 3000 Lt (mokėjimo pavedimas yra byloje), 2008-06-12 pervesta 3000 Lt (mokėjimo pavedimas yra byloje), 1000 Lt perduota atsakovui grynaisiais ir 800 Lt priskaičiuotos palūkanos už atsakovo esamus įsiskolinimus. Atsakovas neneigia, kad nurodomų pinigų sumų nėra gavęs. Faktas, kad paskolos dokumentai įforminti vėliau, nei perduoti pinigai, savaime nepatvirtina, kad paskolos sandoris nebuvo sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431-469/2015). Kaip nurodyta, byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, jog atsakovas laiku nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, be to, atsakovui įvairios sumos buvo skolinamos ir perduodant pinigus grynaisiais, todėl ieškovas turėjo pagrindą šias sumas įskaityti į vekselyje nurodytą sumą.
  13. Remdamasis anksčiau nurodytais argumentais (30–34 punktai), teismas daro išvadą, jog šalys sudarė paskolos sutartį dėl 7800 Lt sumos, kurią įformino kaip paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Teismas vertina ir tai, jog sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo, jo manymu, dėl valios trūkumo sudaręs sandorį, kuriam sudaryti nebuvo pagrindo, turėjo nedelsdamas ginčyti vekselį, tačiau atsakovas priešieškinio reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu pareiškė tik ieškovui iškėlus civilinę bylą dėl skolos grąžinimo.
  14. Atsakovas reiškė ir reikalavimus pakeisti 2007-08-03 pasirašytas 100 000 Lt ir 200 000 Lt paskolų sutartis, pašalinant jose esantį 2 punktą, kuriame numatytos 1,5 procentų ir 2 procentų mėnesinės palūkanos, o sutarčių 1 punkte numatytą paskolų grąžinimo terminą nustatyti 2009-08-03. Atsakovas nurodė, jog dėl šių sutarties sąlygų atsakovas buvo ieškovo suklaidintas, nes buvo susijaudinęs, apsvaigęs nuo alkoholio, pasitikėjo ieškovu. Kadangi teismas, kaip nurodyta 29 punkte, tokių aplinkybių nenustatė, todėl pripažįsta, kad šiuo pagrindu tenkinti atsakovo reikalavimus pagrindo nėra.
  15. Be to, atsakovas 36 punkte nurodytus reikalavimus prašė tenkinti, taikant CK 6.228 straipsnio nuostatas, kadangi šios sąlygos suteikia ieškovui neproporcingai didelę naudą. Byloje tarp šalių neiškilo ginčo, jog paskolos sutartimis buvo numatytas pelno palūkanų mokėjimas. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).
  16. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Laikoma, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikras jos sąlygas, tokios sutarties ar jos sąlygos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010).
  17. Pažymėtina, kad atsakovas konkrečių faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti buvus esminę šalių nelygybę, sudarant paskolų sutartis, neįrodinėjo, o, teismo vertinimu, tokių aplinkybių byloje nėra pagrindo pripažinti nustatytomis. Kaip matyti iš bylos aplinkybių visumos, atsakovo nėra pagrindo pripažinti silpnesniąja teisinių santykių šalimi. Tarp šalių ginčo nėra, jog atsakovas vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, jo remontu, tuo tikslu skolinosi iš ieškovo pinigus, pinigus iš ieškovo skolinosi ilgą laiką. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis skolinosi pinigų ir iš banko, pinigus skolino ir kitiems asmenims. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas neturėjo derybų patirties skolindamasis pinigus, negalėjo derėtis dėl palūkanų dydžio, paskolos termino, o tai patvirtina, kad numatytas palūkanų dydis, paskolų suteikimo terminas buvo šalių laisvos valios išraiška. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas skolinosi, turėdamas tam tikrų finansinių sunkumų, pinigai buvo būtini tam tikriems neatidėliotiniems poreikiams patenkinti. Byloje tarp šalių ginčo nėra, jog iš esmės pinigai buvo skolinami atsakovui siekiant įsigyti gyvenamojo namo ir sklypo dalį, adresu ( - ), byloje nėra įrodymų, jog atsakovui šį nekilnojamąjį turtą buvo neišvengiamai būtina įsigyti, tai yra jam gyventi ar kitai būtinai veiklai vykdyti. Teismas ieškovo nesąžiningų veiksmų šiuo atveju nenustatė. Be to, atsakovas reiškia reikalavimą ne pakeisti paskolų sutarčių sąlygas, sumažinant palūkanų dydį, o pripažinti negaliojančiomis šių sutarčių sąlygas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į paskolos sutarties tikslą ir prigimtį, tokio atsakovo reikalavimo patenkinimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis) ir prievolių vykdymo principams (CK 6.38 straipsnis). Tuo pagrindu pripažįstama, kad atsakovo reikalavimas dėl paskolų sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir sąlygų pakeitimo yra nepagrįstas.
  18. Kadangi priešieškiniu atsakovo reikalavimai buvo atmesti, todėl teismas pasisako dėl visų ieškovo ieškinio reikalavimų. Kaip nurodyta, byloje konstatuotina, kad šalys buvo sudariusios paskolos sutartis, savo turiniu ir forma atitinkančias CK 6.870–6.871 straipsnių reikalavimus.
  19. Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl paskolų grąžinimo. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Skolininko prievolė, kilusi iš paskolos sutarties, kaip ir bet kuri kita, turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie prievolės įvykdymą. Jeigu skolininkas kreditoriui yra išdavęs prievolės įvykdymui patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o jeigu tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą arba grąžinti skolos dokumentą, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Tokie yra bendrieji prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuojantys įstatymų reikalavimai (CK 6.65 straipsnio 1–3 dalys).
  20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai. Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinimą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

    29Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

    30Nr. 3K-3-235/2009; kt.). Esant 41 ir 42 punktuose nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai dėl prievolių vykdymo esant paskolos teisiniams santykiams, įrodinėjimo naštos paskirstymo, darytina išvada, kad skolos dokumento nebuvimas pas kreditorių panaikina įstatymo nustatytą prezumpciją apie skolos negrąžinimą, kadangi skolos dokumento grąžinimas siejamas su pačios skolos grąžinimu.

  21. Atsakovas įrodinėjo, jog jis pagal 2007-08-03 šalių pasirašytą paskolos sutartį, kurioje numatyta, kad ieškovas paskolina atsakovui 200 000 litų (57 924 EUR), o atsakovas įsipareigoja šią sumą grąžinti iki 2007-11-03, 2008 m. liepos 4 d. grąžino ieškovui 197 000 Lt, 3000 Lt grąžino vėliau grynaisiais pinigais. Ieškovas nepripažino, kad atsakovas prievolę grąžinti šią skolą įvykdė, neigdamas atsakovo įrodinėjamas aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į 41 ir 42 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, byloje esančius įrodymus, vertindamas sekančius argumentus, pripažįsta, kad yra pagrindas padaryti labiau tikėtiną išvadą nei priešingai, jog atsakovas savo prievolę grąžinti skolą šiuo atveju įvykdė, kadangi ieškovas nepateikė šios paskolos sutarties originalo, byloje yra kiti netiesioginiai tai patvirtinantys įrodymai.
  22. Ieškovas nepateikė byloje šios paskolos sutarties (43 punktas) originalo, nurodydamas, kad paskolos sutarties originalas dingo, galbūt būnant pas atsakovą namuose (2017-01-16 teismo posėdžio garso įrašas 16.03.50). Kad dingo paskolos sutarties originalas, ieškovas pastebėjo prieš kreipdamasis į teismą, ieškovas į teisėsaugos institucijas dėl šio fakto nesikreipė, niekam nepranešė (2017-02-20 garso įrašas 10.38.51). Atsakovas įrodinėjo, jog jam 2008-07-04 jo namuose ieškovui grąžinus 197 000 Lt, jie paskolos sutartį suplėšė. Ieškovas pripažino, kad buvo tokių atvejų, kad paskolos sutartis suplėšydavo (2017-02-13 teismo posėdžio garso įrašas 11.36.35). Aplinkybės, jog ieškovas pripažino, kad būdavo tokių atvejų, kai šalys paskolos sutarties egzempliorius suplėšydavo, kai atsakovas paskolą grąžindavo, ieškovas dėl paskolos sutarties originalo dingimo į atitinkamas institucijas nesikreipė, sudaro pagrindą labiau tikėti atsakovo nurodomomis aplinkybėmis, jog skolą pagal 2007-08-03 pasirašytą paskolos sutartį dėl 200 000 Lt sumos atsakovas grąžino.
  23. Skolos grąžinimo faktą patvirtina ir netiesioginiai įrodymai. Aplinkybę, kad atsakovas tuo laikotarpiu turėjo galimybę ieškovui grynaisiais grąžinti jo nurodomą pinigų sumą, įrodo byloje esanti 2008-06-27 Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovas pardavė nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), už 670 000 Lt, iš kurių 280 000 Lt atsakovas gavo sutarties pasirašymo dieną, tai yra 2008-06-27, grynaisiais pinigais. Be to, atsakovas įrodinėdamas šią aplinkybę prašė leisti remtis liudytojų parodymais. Byloje kaip liudytojai apklausti J. Ž., A. Z., A. N. iš esmės patvirtino atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, jog jis 2008 m. liepos mėnesį, jiems būnant atsakovo namuose, grąžino skolą ieškovui. Teismas pripažįsta, kad yra pagrindas šiuo atveju leisti atsakovui remtis liudytojų parodymais, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktu.
  24. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalies ir 6.875 straipsnio 2 dalies normos suteikia bylą nagrinėjančiam teismui diskreciją leisti ar neleisti privalomosios rašytinės paskolos sandorio formos nesilaikiusioms ginčo šalims remtis liudytojų parodymais, tačiau jos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teismui absoliučią sprendimo laisvę. Diskrecija, kaip valstybės institucijai įstatymo suteikta sprendimo laisvė, visais atvejais yra santykinė; tai reiškia, kad teismo diskrecija turi atitikti įstatyme nustatytas aktualių teisinių santykių reguliavimo ribas ir negali jų viršyti. Tokios ribos yra principinė įrodinėjimo taisyklės taikymo sąlyga: turi būti konstatuota, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tokia teismo išvada visais atvejais turi būti atitinkamai motyvuota ir pagrįsta konkrečiomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

    31Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; kt.). Tais atvejais, kai leistinuose įrodymuose yra patikimų duomenų, patvirtinančių vienos šalies įrodinėjamas, o kitos – ginčijamas aplinkybes, tačiau šie duomenys nepakankamai išsamūs, kad būtų galima daryti išvadas apie ginčo aplinkybes, tokiu atveju nesuteikus galimybės šalims liudytojų parodymais užpildyti leistinų įrodymų spragas, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

  25. Byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiai buvo ilgalaikiai ir geri, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu. Tai patvirtina aplinkybės, jog ieškovas atsakovui ilgą laiką skolino pinigus, negrąžinant didelių pinigų sumų, skolindavo papildomai dideles pinigų sumas, pas atsakovą atvykdavo į namus, atvykdavo su šeimos nariais, apsistodavo atsakovo namuose, atsakovas buvo pas ieškovą namuose. Aplinkybė, jog ieškovas nepateikė byloje paskolos sutarties originalo, patvirtina įstatymo suformuotą prezumpciją, kad skolos dokumento nebuvimas pas kreditorių patvirtina skolos grąžinimą. Byloje esanti 2008-06-27 Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovas jo nurodomu laikotarpiu turėjo galimybę skolą grąžinti. Todėl, teismo vertinimu, nesuteikus galimybės atsakovui šiuo konkrečiu atveju remtis ir liudytojų parodymais, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
  26. Byloje apklaustas liudytojas J. Ž. yra atsakovo brolis, o liudytojai A. Z., J. N. yra atsakovo pažįstami. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl liudytojų parodymų vertinimo, konstatuota, kad liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Teismo vertinimu, abejoti liudytojų parodymų objektyvumu šiuo konkrečiu atveju, kai atsakovas yra susijęs su liudytojais asmeniniais ir draugystės santykiais, teismas neturi pagrindo, kadangi esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų nėra, jie iš esmės neprieštarauja atsakovo paaiškinimams, kitų įrodymų dėl įrodinėjamų aplinkybių visumai.
  27. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kelių tos pačios rūšies skolų mokėjimo, kurias sudaro pagrindinė skola, palūkanos ir delspinigiai. Kaip matyti iš ieškovo ieškinyje nurodytos iš atsakovo gautų įmokų paskirstymo tvarkos, ieškovas gautas įmokas ieškinyje pirmiausia paskirsto priskaičiuotoms palūkanoms mokėti, po to pagrindinei skolai padengti, tai yra kaip reglamentuoja CK 6.54 straipsnio nuostatos.
  28. Įmokų paskirstymą reglamentuoja CK 6.54–6.55 straipsniai. CK 6.54 straipsnyje yra numatytas įmokų paskirstymas, jame nurodyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs. Įmokų paskirstymą, kai yra kelios skolos, reglamentuoja CK 6.55 straipsnis, kurio 1 dalyje skolininkui mokėjimo metu suteikiama teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Ribojama tik skolininko galimybė be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Tuo atveju, kai skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms (šio straipsnio 2 dalis).
  29. Tačiau byloje esančių įrodymų visuma (mokėjimo pavedimai, šalių, jų atstovų paaiškinimai) sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog faktiškai šalys savo tarpusavio santykiuose grąžindamos ir paskirstydamos įmokas ieškovo ieškinyje nurodytos įmokų paskirstymo tvarkos netaikė ir ieškovas iš atsakovo gautas įmokas paskirstė kita tvarka. Ieškovas priimdavo atsakovo įmokas, nurodydamas atsakovui, jog tai yra paskolos grąžinimas, ir įskaitydavo kaip pagrindinę skolą arba atsakovo įmokų gavimo metu įmokų nepaskirstė visiškai. Ieškovas nepasinaudojo savo teise atsisakyti priimti įmokas, kai pavedime buvo nurodoma, jog tai yra paskolos grąžinimas, o atsakovas nemokėjo palūkanų. Ieškovas neinformavo atsakovo, jog jo gautas įmokas, kai pavedimuose nurodoma, jog yra grąžinama paskola, jis įskaito kaip palūkanas arba delspinigius, nereiškė reikalavimų anksčiau dėl palūkanų, delspinigių priteisimo, nepateikė teismui įrodymų, jog faktiškai pagal ginčo sutartis visą skolų buvimo laikotarpį buvo skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai. Tokį ieškovo elgesį tik nutrūkus šalių prievoliniams teisiniams santykiams kreipiantis į teismą, kai buvo pakeista faktiškai buvusi gautų iš atsakovo įmokų paskirstymo tvarka taip, kad pirmiausia būtų dengiamos palūkanos, delspinigiai, o po to tik pagrindinė skola, yra pagrindas pripažinti nesąžiningu (CK 1.5 straipsnis) ir prieštaraujančiu CK 6.38 straipsnyje įtvirtintiems prievolių vykdymo principams. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003, 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010).
  30. Esant 51 punkte nurodytoms aplinkybėms, formuojamai teismų praktikai, teismas, spręsdamas dėl atsakovo prievolių įvykdymo ieškovui, vadovaujasi faktiškai susiklosčiusia tarp šalių įmokų paskirstymo tvarka, kurią laiko nustatyta, vertindamas šalių, jų atstovų paaiškinimus ir mokėjimo pavedimus, o tas įmokas, kurios nebuvo paskirstytos, paskirsto pagal įstatymą. Tiek ieškovas, tiek atsakovas, nagrinėjant bylą, pripažino, kad nebuvo susitarimo, kaip bus įskaitomos įmokos (2017-02-20 teismo posėdžio garso įrašas, 10.26.17–10.30.15). Ieškovas paaiškino, kad gautas įmokas įkaitydavo kaip pagrindinę skolą, palūkanos ir delspinigiai nebuvo įskaitomi, pirmiausia buvo įskaitomos seniausios skolos, kad atsakovas sakė, jog 10 000 Lt ir 700 Lt perveda už 2004 metų sutartis (2007-01-16 teismo posėdžio garso įrašas, 14.35.06, 2017-02-20 teismo posėdžio garso įrašas, 10.31.51). Atsakovas paaiškino, kad buhalterijos netvarkė, todėl nežino, kiek palūkanų sumokėjo (2017-01-16 teismo posėdžio garso įrašas, 15:21:38).
  31. Remiantis 22 punkte nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas 2008-07-30 mokėjimo pavedimu grąžino ieškovui 150 000 Lt, mokėjimo pavedime nurodyta – skola. Tarp šalių, nagrinėjant bylą teisme, dėl šios įmokos įskaitymo ginčo neiškilo, ieškovas paaiškino, kad šią įmoką įskaitė kaip už 2007-08-03 paskolintą 150 000 Lt sumą (2017-01-16 teismo posėdžio garso įrašas, 15.51.01), todėl pripažįstama, kad pagal šią sutartį pagrindinė skola visa sumokėta 2008-07-30 (terminas 2009-08-03).
  32. Likusios neįvykdytos atsakovo prievolės pagal paskolos sutartis sudaro: 2004-10-12 paskolinta 30 000 Lt, 2004-10-15 paskolinta 35 000 Lt, 2006-07-27 paskolinta 16 000 Lt, 2007-03-27 paskolinta 10 000 Lt, 2007-04-04 paskolinta 20 000 Lt, 2007-08-03 paskolinta 100 000 Lt, 2007-06-13 paskolinta 5000 Lt, 2008-06-12 paskolinta 5000 Lt, 2007-05-17 paskolinta 5000 Lt, 2014-02-25 paskolinta 7 800 Lt, iš viso paskolinta 233 800 Lt (67 713, 16 EUR). Tarp šalių ginčo nėra, kad visų atsakovo prievolių įvykdymo terminai yra suėję. Atsakovo likusių pervestų ir neįskaitytų įmokų suma sudaro 190 696,99 Lt (55 229,66 EUR), tai yra 2006-08-19 pervesta 700 Lt, 2007-01-12 pervesta 10 000 Lt, 2014-07-31 pervesta 90 000 Lt, 2015-07-01 pervesta 9971,92 EUR ir 16 093 EUR, mokėjimo pavedimuose nurodant, kad tai yra paskolos arba skolos grąžinimas. 2007-01-12 mokėjimo pavedimu grąžino ieškovui 10 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai avansas, tačiau teismas, vertindamas, jog kitokio pobūdžio teisinių santykių tarp šalių nenustatyta, ginčo tarp šalių nėra, jog tai yra kitokio pobūdžio įmoka, pripažįsta, jog šia įmoka buvo grąžinama atsakovo pagrindinė skola. Todėl, vadovaujantis tarp šalių faktiškai taikyta įmokų paskirstymo tvarka, jog faktiškai atsakovo įmokos buvo įskaitomos už seniausią pagrindinę skolą, palūkanos ir delspinigiai nebuvo įskaitomi, darytina išvada, kad pagrindinė atsakovo skola ieškovui sudaro 43 103,04 Lt ((12 483,50 EUR) (233 800 (67 713,16 EUR) – 190 696,99 (55 229,66 EUR)), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina pagrindinė skolos suma sudaro 12 483,50 EUR.
  33. 2004-10-12 ir 2004-10-15 paskolų sutartys faktiškai pasirašytos tuo pačiu metu, prievolių vykdymo terminas suėjo taip pat faktiškai tuo pačiu metu, tai yra 2005-04-12 ir 2005-04-15, todėl pagal šias paskolų sutartis atsiradusios skolos prievolės grąžinti skolą atsiradimo prasme, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, negali būti viena kitos atžvilgiu laikomos senesnėmis (CK 1.5 straipsnis). Todėl 2006-08-19 ir 2007-01-12 atsakovo atliktos 700 Lt ir 10 000 Lt įmokos įskaitytinos proporcingai 2004-10-12 ir

    322004-10-15 paskolų pagrindinei skolai padengti. Todėl darytina išvada, kad 2007-01-13 atsakovo skola pagal 2004-10-12 paskolos sutartį dėl 30 000 Lt sumos sudarė 24 650 Lt

    33(30 000 Lt – 350 Lt – 5000 Lt), o atsakovo skola pagal 2004-10-15 paskolos sutartį

    34dėl 35 000 Lt sumos sudarė 29 650 Lt (35 000 Lt – 350 Lt – 5000 Lt).

  34. 2014-07-31, atsakovui pervedus 90 000 Lt, įskaitant seniausias pagrindines skolas,

    352014-07-31 buvo grąžinta pagal 2004-10-12 paskolos sutartį 24 650 Lt likusi pagrindinės skolos dalis, pagal 2004-10-15 paskolos sutartį likusi 29 650 Lt pagrindinės skolos dalis, 2006-07-27 16 000 Lt paskola, 2007-03-27 10 000 Lt paskola ir dalis – 9700 Lt 2007-04-04 20 000 Lt paskolos sumos. 2014-07-31 likusi 2007-04-04 paskolos negrąžinta dalis sudarė 10 300 Lt (20 000 Lt – 9700 Lt).

  35. 2015-07-01, atsakovui pervedus 9971,92 EUR ir 16 093,08 EUR, įskaitant seniausias pagrindines skolas, 2015-07-01 buvo grąžintos paskolos: likusi 10 300 Lt suma pagal

    362007-04-04 paskolos sutartį ir 79 700 Lt suma pagal 2007-08-03 paskolos sutartį dėl 100 000 Lt sumos. 2015-07-01 likusi negražinta 2007-08-03 paskolos dėl 100 000 Lt sumos dalis sudarė 20 300 Lt. Iš viso negrąžinta pagal visas paskolos sutartis 2015-07-01 pagrindinės skolos dalis sudarė 43 100,04 Lt (12 483,50 EUR).

  36. Pripažįstama, kad atsakovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, neįrodė, jog jo pateiktu pakvitavimu, kuriame nurodoma, kad ieškovas iš atsakovo gavo 10 000 Lt skolos dalį, ir nurodyta data, nenurodant metų (š. m. gruodžio 17 d.), jis grąžino ieškovui jo nurodomą skolą. Atsakovas įrodinėjo, jog šis pakvitavimas įrodo, kad atsakovas ieškovui grąžino 2007-03-27 paskolintus 10 000 Lt. Ieškovas šios aplinkybės nepripažino, nurodydamas, kad šiuo pakvitavimu jis patvirtino, jog 2004-12-17 atsakovas jam grąžino dalį iš pagal 2002-10-18 paskolos sutartį paskolintų 29 000 Lt (ieškovo dublikas, 2017-01-16 teismo posėdžio garso įrašas, 15.39.25). Byloje 2017-02-15 pateiktos šalių sudarytos paskolos sutartys įrodo aplinkybę, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių buvo ir iki ginčo paskolos sutarčių sudarymo, pateikta ir 2002-10-18 paskolos sutarties kopija, iš kurios matyti, jog ieškovas paskolino atsakovui 29 000 Lt, ginčo dėl jos įvykdymo ieškovas nekelia. Atsakovas teismo posėdžio metu (2017-01-16 teismo posėdžio garso įrašas, 15.40.28) paaiškino, kad įrodymų, patvirtinančių, jog yra visiškai įvykdęs 2002-10-18 sutartį, pateikti negali. Be to, pats pakvitavimo tekstas sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą nei priešingai, jog šiuo pakvitavimu patvirtintas 2004-10-18 skolos grąžinimas, nes pakvitavime nurodoma, kad tai 10 000 Lt, tai yra dalies skolos, grąžinimas, kai tuo tarpu 2007-03-27 paskolos sutartimi buvo iš viso paskolinta 10 000 Lt.
  37. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams dėl įsiskolinimų priteisimo pagal 2004-10-12 ir 2004-10-15 sudarytas paskolų sutartis. Teismas sutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog šiuo atveju taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Nutraukta ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas nutraukti ieškinio senaties termino eigą, o iki senaties termino eigos nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Skolininkui sumokėjus dalį skolos, ieškinio senaties termino eiga dėl likusios skolos dalies prasidės iš naujo taip pat rytojaus dieną po skolos dalies sumokėjimo (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, 9 dalis). Kadangi teismas pripažįsta (55 punktas), jog dalį skolos pagal 2004-10-12 ir 2004-10-15 sudarytas paskolos sutartis atsakovas sumokėjo, padarydamas įmokas: 2006-08-19 pervesta 700 Lt, 2007-01-12 pervesta 10 000 Lt, kurios įskaitytos proporcingai abiejų paskolos sutarčių pagrindinėms skoloms dengti, o į teismą ieškovas kreipėsi 2016-07-19, darytina išvada, kad ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino, todėl ieškinio senatis atsakovo prašymu netaikytina (CK 1.126 straipsnis).
  38. Ieškovas prašydamas priteisti pelno palūkanas, jas apskaičiavo už 60 mėnesių (5 metus) iki ieškinio pateikimo. Atsakovas 2017-02-20 pateikė prašymą ieškovo reikalavimams dėl sutartinių palūkanų taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškovo reikalavimus dėl palūkanų priteisimo pagal visas paskolų sutartis atmesti.
  39. Tiek netesyboms, tiek ir palūkanoms taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o reikalavimams dėl palūkanų, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimo – penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo už kiekvieną praleistą dieną (arba kitą sutartyje numatytą laikotarpį) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Analogiškomis nuostatomis reikėtų vadovautis taikant ieškinio senatį mokėjimo palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga).
  40. Esant nurodytai teismų praktikai (61 punktas) dėl pelno palūkanų skaičiavimo, taikant ieškinio senatį, esant teismo nustatytoms aplinkybėms dėl atsakovo įmokų įskaitymo, pagrindinių skolų grąžinimo termino (55–57 punktai), iš atsakovo ieškovui priteistinos palūkanos apskaičiuotos 64–69 punktuose nurodyta tvarka. Bendra priteistinų palūkanų suma sudaro 40 001,72 EUR.
  41. Pagal 2004-10-12 paskolos sutartį priteistinos palūkanos už laikotarpį nuo 2011-07-19 iki 2014-07-31, skaičiuojant nuo 7139,13 EUR (24 650 Lt), sudaro 4679,90 EUR ((7139,13 EUR (24 650 Lt) x 1,8% x 36 mėnesių) + (7139,13 EUR (24 650 Lt) x 1,8% ÷ 31 d. x 12 dienų)).
  42. Pagal 2004-10-15 paskolos sutartį priteistinos palūkanos už laikotarpį nuo 2011-07-19 iki 2014-07-31, skaičiuojant nuo 8587,23 EUR (29 650 Lt), sudaro 5624,35 EUR ((8587,23 EUR (29 650 Lt) x 1,8% x 36 mėnesių) + 8587,23 EUR (29 650 Lt) x 1,8% ÷ 31 d. x 12 dienų)).
  43. Pagal 2006-07-27 paskolos sutartį priteistinos palūkanos už laikotarpį nuo 2011-07-19 iki 2014-07-31 sudaro 2529,31 EUR ((4633,92 EUR (16 000 Lt) x 1,5% x 36 mėnesių) + 4633,92 EUR (16 000 Lt) x 1,5% ÷ 31 d. x 12 dienų)).
  44. Pagal 2007-03-27 paskolos sutartį priteistinos palūkanos už laikotarpį nuo 2011-07-19 iki 2014-07-31 sudaro 1580,75 EUR ((2896,20 EUR (10 000 Lt) x 1,5% x 36mėnesių) + (2896,20 EUR (10 000 Lt) x 1,5% ÷ 31 d. x 12 dienų)).
  45. Pagal 2007-04-04 paskolos sutartį priteistinos palūkanos už laikotarpį nuo 2011-07-19 iki 2014-07-31 sudaro 3161,52 EUR ((5792,40 EUR (20 000 Lt) x 1,5% x 36 mėnesių) + (5792,40 EUR (20 000 Lt) x 1,5% ÷ 31 d. x 12 dienų)) ir už laikotarpį nuo 2014-07-31 iki 2015-07-01 nuo 2983,08 EUR sumos (10 300 Lt) sudaro 492,20 EUR (2983,08 EUR (10 300 Lt) x 1,5% x 11mėnesių), iš viso palūkanų suma 3653,72 EUR.
  46. Pagal 2007-08-03 paskolos sutartį dėl 100 000 Lt sumos priteistinos palūkanos už laikotarpį nuo 2011-07-19 iki 2015-07-01 sudaro 20 586,37 EUR ((28 962 EUR (100 000 Lt) x 1,5% x 47 mėnesių) + (28 962 EUR (100 000 Lt) x 1,5% ÷ 31 d. x 12 dienų)) ir už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-07-19 nuo 5879,28 EUR (20 300 Lt) sumos sudaro 1024,13 EUR ((5879,28 EUR (20 300 Lt) x 1,5% x 11 mėnesių) + (5879,28 EUR (20 300 Lt) x 1,5% ÷ 31 d. x 19 d.)), iš viso palūkanų suma sudaro 21 610,50 EUR. Pagal 2014-02-25 vekselį priteistina palūkanų suma 323,19 EUR. Kaip nustatyta 34 punkte, vekselyje įtraukta 800 Lt palūkanų suma, kadangi neįrodinėjama, jog ši suma yra pelno palūkanos, todėl nelaikytina, kad priteistinos dvigubos palūkanos.
  47. Pelno (mokėjimo) palūkanų ir netesybų kreditorius gali reikalauti kartu. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl delspinigių priteisimo už pagrindinių skolų nesumokėjimą pagal sutartis ir už palūkanų nesumokėjimą. Pagal 2006-07-27 paskolos sutartį, 2007-03-27 paskolos sutartį, 2007-04-04 paskolos sutartį, 2007-08-03 paskolos sutartį dėl 150 000 Lt sumos, 2007-08-03 paskolos sutartį numatyta (3 ir 4 punktai), jog delspinigiai praleidus prievolės įvykdymo terminą skaičiuojami nuo paskolintos arba paskolos sumos, tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog ieškovo reikalavimai dėl delspinigių priteisimo už palūkanas pagal šias sutartis yra nepagrįsti, kadangi tai nenumatyta šalių sudarytose paskolų sutartyse. Be to, kaip nurodyta 53–57 punktuose, yra 2008-07-30, 2014-07-31 ir 2015-07-01 įvykdytos šalių sudarytos paskolos sutartys 2004-10-12 dėl 30 000 Lt sumos, 2004-10-15 dėl 35 000 Lt sumos, 2006-07-27 dėl 16 000 Lt sumos, 2007-03-27 dėl 10 000 Lt sumos, 2007-04-04 dėl 20 000 Lt, 2007-08-03 (100 000 Lt) dalis paskolos – grąžinta 79 700 Lt suma, ieškovas prašo priteisti delspinigius už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio pateikimo (2017-02-20 teismo posėdžio garso įrašas, 11.02.55), tačiau delspinigiai, esant įvykdytoms prievolėms 2008-07-30, 2014-07-31 ir 2015-07-01, toliau neskaičiuotini ir nepriteistini. 2015-07-01 liko negrąžinta 2007-08-03 (100 000 Lt suma) paskolintos pagrindinės skolos dalis – 5879,29 EUR (20 300 Lt), todėl nuo šios sumos priteistini 0,1 procento delspinigiai už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos – 1058,40 EUR (5879,29 EUR x 0,1% x 180 d.).
  48. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog paskolų sutartyse numatyti 0,1 procento delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl mažintini iki 0,02 procento. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; ir kt.).
  49. Byloje atsakovas iš esmės neįrodinėjo 71 punkte nurodytų svarbių aplinkybių, kurios, jo nuomone, sudarytų pagrindą mažinti šalių sutartimis numatytų delspinigių dydį nuo 0,1 procento iki 0,02 procento. Įvertinus, jog nagrinėjamu atveju delspinigiai priteisiami tik už 6 mėnesius nuo nedidelės sumos, atsakovas skolos negrąžino ilgą laiką, naudojosi ieškovo pinigais, priteistini delspinigiai, taikant 0,1 procentą, nėra per dideli ar akivaizdžiai prieštaraujantys CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams.
  50. Kadangi atsakovas praleido prievolių įvykdymo terminus, ieškovui priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
  3. Vertinant šalims suteiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.
  4. Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1300 EUR žyminis mokestis už ieškinį (2016-07-20 ieškovas atleistas nuo 2294 EUR žyminio mokesčio), 1200 EUR atstovavimo išlaidos, iš viso 2500 EUR, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.
  5. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 100 EUR žyminis mokestis už priešieškinį (2016-09-08 nutartimi atsakovas atleistas nuo 910 EUR žyminio mokesčio), 1850 EUR atstovavimo išlaidos, iš viso 1950 EUR, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.
  6. Atsakovas 2017-02-21 pateikė teismui prašymą dėl įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikimo, prašė priteisti iš ieškovo 350 EUR atstovavimo išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaidos už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi atsakovas įrodymus apie 350 EUR atstovavimo išlaidų dydį pateikė pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, šios išlaidos nepriteistinos iš ieškovo.
  7. Kadangi patenkinta 25 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovui priteistina proporcingai patenkino ieškinio daliai ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 625 EUR. Atmetus atsakovo priešieškinį, iš ieškovo proporcingai atmesto ieškinio daliai priteistina – 500 EUR bylinėjimosi išlaidos atsakovui. Atlikus tarpusavio įskaitymą iš atsakovo ieškovui priteistina 125 EUR bylinėjimosi išlaidos.

39Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

40

  1. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė prašymą dėl arešto panaikinimo, kuriuo prašo panaikinti areštą piniginėms sąskaitoms, esančioms banke AB „Swedbank“, kadangi atsakovui reikalingos lėšos sveikatos gydymui (keturioms operacijoms).
  2. Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-20 nutartimi patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – taikytas areštas atsakovui priklausančiam nekilnojamajam, kilnojamajam, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginėms lėšoms bei turtinėms teisėms, neviršijant 203 419,94 EUR sumos.
  3. Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-09 nutartimi pakeistas 2016-07-20 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, nustatant, kad taikytas atsakovo turto areštas negali viršyti 213 195,56 EUR sumos.
  4. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas per 14 dienų nuo 2016-07-20 bei 2016-11-09 nutarties kreipėsi į antstolį dėl minėtų nutarčių vykdymo, atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog minėtomis nutartimis areštuotos lėšos jo prašyme nurodytoms sąskaitoms banke, todėl pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl arešto piniginėms sąskaitoms panaikinimo, nėra. Išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, atsakovas turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
  5. Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-20 ir 2016-11-09 nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu iš atsakovo ieškovui priteista iš viso 53 543,62 EUR skola, laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-20, 2016-11-09 nutartimis mastas mažintinas iki 53 543,62 EUR (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

41Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

Nutarė

42ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

43Priteisti ieškovui V. V. S. iš atsakovo A. Ž. 12 483, 50 EUR pagrindinės skolos, 40 001, 72 EUR palūkanų ir 1058, 40 EUR delspinigių, iš viso 53 543,62 EUR, nuo šios priteistos sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra, 2016-07-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

44Priteisti iš atsakovo A. Ž. 125 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. V. S..

45Pakeisti 2016-07-20, 2016-11-09 nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, nustatyti, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant atsakovui A. Ž., a. k. ( - ) adresas ( - ), priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, neviršijant bendros 53 543,62 EUR sumos, paliekant laikinąsias apsaugos priemones galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

46Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija... 2. sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei,... 3. dalyvaujant ieškovui V. V. S., jo... 4. atsakovui A. Ž., jo atstovei advokatei Karinai... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas... 7. I. Ginčo esmė... 8.
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 9. 2 896,20 EUR), 2007-04-04 (20 000 Lt / 5 792,40 EUR), 2007-08-03 (300 000 Lt /... 10. 4 344,30 EUR), 2014-10-01 paprastąjį vekselį (7800 Lt / 2 259,04 EUR).... 11. 10 136,70 EUR skola, 10947,64 EUR pelno palūkanos, 1824,61 EUR delspinigiai... 12. 28 962 EUR (100 000 Lt) paskolos sutartį negaliojančia, pripažinti... 13. 57 924 EUR (200 000 Lt) paskolos sutartį iš dalies negaliojančia,... 14. 150 000 Lt sumos. Paskolų sutartimis atsakovas įsipareigojo mokėti... 15. 200 000 Lt paskolų sumų grąžinimo terminai buvo numatyti trumpi, o... 16. Teismas... 17. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.... 18.
    1. Byloje pagal ieškovo ieškinį ir atsakovo... 19. 2005-04-12 ir mokėti 1,8 procento dydžio palūkanas, mokėdamas jas kas... 20. 2005-04-15 ir mokėti 1,8 procento dydžio palūkanas, mokėdamas jas kas... 21. 2006-10-27 ir mokėti 1,5 procento dydžio palūkanas, mokėdamas jas kas... 22. 2007-09-27 ir mokėti 1,5 procento dydžio palūkanas, mokėdamas jas kas... 23. 2007-06-04 ir mokėti 1,5 procento dydžio palūkanas, mokėdamas jas kas... 24. 2009-08-03. Jei praleidžiamas prievolei vykdyti terminas, už termino... 25. 2007-11-03 ir mokėti 1,5 procento dydžio palūkanas, mokėdamas jas kas... 26. 2007-11-03 mokėti 2 procentų dydžio palūkanas, mokėdamas jas kas mėnesį.... 27. ... 28. Priešieškinis atmestinas, ieškinys tenkintinas iš dalies. 29. Nr. 3K-3-187/2008; 2009... 30. Nr. 3K-3-235/2009; kt.).... 31. Nr. 3K-3-203/2008; 2009... 32. 2004-10-15 paskolų pagrindinei skolai padengti. Todėl darytina išvada, kad... 33. (30 000 Lt – 350 Lt – 5000 Lt), o atsakovo skola pagal 2004-10-15 paskolos... 34. dėl 35 000 Lt sumos sudarė 29 650 Lt (35 000 Lt – 350 Lt – 5000 Lt).... 35. 2014-07-31 buvo grąžinta pagal 2004-10-12 paskolos sutartį 24 650 Lt likusi... 36. 2007-04-04 paskolos sutartį ir 79 700 Lt suma pagal 2007-08-03 paskolos... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38.
      1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai,... 39. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 40.
        1. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių... 41. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260... 42. ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.... 43. Priteisti ieškovui V. V. S. iš... 44. Priteisti iš atsakovo A. Ž. 125 EUR bylinėjimosi... 45. Pakeisti 2016-07-20, 2016-11-09 nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos... 46. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos...