Byla 2-442-330/2015
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kašgarija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Visagino tiekimas ir statyba“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6540-258/2014 pagal ieškovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kašgarija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Visagino tiekimas ir statyba“.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio, pareikšto Vilniaus tarptautiniame ir nacionaliniame arbitraže (toliau - Vilniaus arbitražas), reikalavimams užtikrinti areštuoti 2 097 972,80 Lt (607 614,92 Eur) vertės atsakovams UAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, leidžiant atsakovams atlikti mokėjimus darbo užmokesčiui, privalomiems mokesčiams į valstybės, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus ir atsiskaitymui su ieškovu Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

5Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme nurodė, kad Vilniaus arbitražui pateiktu ieškiniu prašąs priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ 1 112 521,81 Lt avansą (322 208,58 Eur), 429 858,96 Lt (124 495,75 Eur) netesybų, 555 592,03 Lt (160 910,57 Eur) nuostolių, 5 procentų dydžio palūkanas už Vilniaus arbitražo sprendimu priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo arbitraže dienos iki arbitražo sprendimo visiško įvykdymo; visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių Vilniaus arbitražo priimto ieškovui tikėtinai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas nurodė, kad atsakovų turtinė padėtis nėra gera, nedidelės jų gaunamos pajamos, jie turi nedaug nekilnojamojo turto, turtas yra areštuotas arba įkeistas. Dalis turimo ilgalaikio turto yra visiškai nelikvidi ir nevertinga, tokio turto realizacija yra galima tik itin mažoje ir neefektyvioje rinkoje, kadangi jis skirtas specialioms funkcijoms vykdyti ir specifinėms užduotims atlikti. Taip pat nurodė, kad vienas iš atsakovų yra restruktūrizuojama įmonė, kad ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl itin didelės sumos.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

8Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo pateiktų duomenų nenustatė arbitraže pateikto ieškinio akivaizdžių nepagrįstumo požymių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, įvertinęs prašymo argumentus, ieškovo pateiktus bei teismui prieinamus duomenis, pagrindžiančius atsakovo UAB „Kašgarija“ turtinę - finansinę padėtį, sutiko su ieškovo pozicija, jog šios įmonės padėtis nėra gera, tačiau akcentavo aplinkybę, jog kito atsakovo UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ finansinė padėtis yra tokia, jog užtikrintų ieškovui palankaus arbitražo sprendimo įvykdymą. Teismas sprendė, jog reikalavimo suma, lyginant ją su atsakovų nuosavybės teise valdomo turto verte, nėra didelė, todėl nenustačius aplinkybių, galinčių pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo arbitražo sprendimo įvykdymą, nėra pagrindo taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinio reikalavimų suma atsakovams nėra didelė.

122. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovo UAB „Kašgarija“ turtinė padėtis nėra gera, o beveik visą atsakovui UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ priklausantį turtą sudaro mašinos bei įrengimai, kurių reali vertė gali būti mažesnė už balansinę. Didelę šio atsakovo turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, o veikla beveik nuostolinga.

133. Aplinkybę, jog atsakovo (atsakovų) finansinė padėtis nėra bloga, turi įrodyti atsakovai.

144. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovams pareikštas solidarus reikalavimas, todėl ieškovui svarbi abiejų atsakovų turtinė padėtis.

155. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovo materialinis reikalavimas dėl lėšų priteisimo iš atsakovų buvo nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teismuose, o tose bylose pareikštų reikalavimų užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, analogiškos prašomoms taikyti šioje byloje. Teismas turėjo spręsti, jog nurodytoje ankstesnėje nutartyje konstatuota grėsmė būsimam teismo sprendimui nagrinėjamu atveju nėra išnykusi. Laikinosios apsaugos priemonės tuomet buvo panaikintos tik atmetus kasacinį skundą.

16Atsakovas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ su ieškovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir ieškinio sumos nepripažino didele. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas pateikė išsamius paaiškinimus dėl savo turtinės padėties. Nurodė, jog, nevertinant balanso duomenų, vien įmonei priklausančio ir neįkeisto nekilnojamojo turto vertė siekia 2,1 mln. litų (608 202,03 Eur) sumą. Atsakovas nurodė, jog ieškovo argumentas, kad atsakovui priklausantys mechanizmai, įrenginiai ir transporto priemonės nesą vertingi ir likvidūs, nepagrįsti. Paaiškino, jog atsakovui taip pat priklauso didelės vertės reikalavimo teisės, ilgalaikis ir trumpalaikis kilnojamasis turtas. Viso atsakovui priklausančio turto vertė tris kartus viršija Vilniaus arbitraže pareikšto reikalavimo sumą. Ta aplinkybė, jog teisme anksčiau nagrinėjant šalių ginčą buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, aptariamu atveju nėra reikšminga. Nurodė, jog byloje yra akivaizdžių duomenų, kad ieškinys yra nepagrįstas. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ pateikė naujus įrodymus: ataskaitų kopijas, turto vertės nustatymo pažymų kopijas, nekilnojamojo turto išrašų kopijas ir hipotekos registro išrašą.

17Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19Dėl naujų įrodymų priėmimo

20Kaip minėta, atsakovas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui naujus įrodymus – ataskaitos Nr. FJ0-40350 santraukos kopiją, ataskaitos Nr. FJ0-40566 santraukos kopiją, turto vertės nustatymo pažymos Nr. V1203/01-2N kopiją, Nekilnojamojo turto ir hipotekos registrų išrašus. Nors atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente nereiškia prašymo dėl šių dokumentų priėmimo, apeliacinis teismas, įvertinęs aplinkybę, jog šiais dokumentais grindžiami atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, sprendžia, jog atsakovas pageidauja jų priėmimo. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis teismas, įvertinęs aplinkybes, jog pateiktais įrodymais atsakovas grindžia esminius atsikirtimų į atskirąjį skundą argumentus, be to, atsakovas neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, konstatuoja, kad atsakovas naujus įrodymus pateikė nepažeisdamas CPK 314 straipsnio draudimo, todėl juos priima.

21Dėl ieškinio sumos kriterijaus ir atsakovų turtinės padėties vertinimo

22Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Teismas šalies prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir po arbitražo teismo sudarymo.

23CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

24Apeliacinis teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

25Nagrinėjamoje byloje apeliantas grėsmę būsimo arbitražo sprendimo įvykdymui grindė iš esmės vieninteliu motyvu – didele ieškinio suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio suma neturi reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo (atsakovų) turto areštą. Kaip jau yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-379/2012; 2013 m. liepos 15 d. nutartis Nr. 2-1724/2013). Byloje nesiginčijama dėl aplinkybės, jog atsakovo UAB „Kašgarija“ finansinė padėtis nėra gera, jog šis atsakovas (šiuo metu) nebūtų pajėgus atskirai (vienas) įvykdyti ieškovui galimą palankų arbitražo sprendimą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų, susijusių su šio atsakovo finansinės padėties analize, nevertina, nes jie neturi reikšmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui. Teismas pažymi, jog ieškovas, teigdamas, kad ieškinio tenkinimo atveju abu atsakovai (tiek UAB „Kašgarija“, tiek UAB „Visagino tiekimas ir statyba“) neturėtų pakankamai lėšų / turto, iš kurio galėtų būti įvykdytas ieškovui palankus teismo sprendimas, nepagrindė, kokiu būdu atsakovų turto areštas padidintų to turto vertę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei būtų duomenų apie tai, kad atsakovai ketina perleisti, įkeisti turimą turtą, jį paslėpti, sunaikinti ar imtis kitokių veiksmus tam, kad išvengtų galimo išieškojimo pagal būsimą arbitražo sprendimą, tačiau tokių aplinkybių apeliantas net neįrodinėjo. Nesant tokių duomenų, pats savaime turto areštas to turto kiekio ar vertės nepadidina ir neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

26Nors ankstesnėje nutarties dalyje apeliacinis teismas nusprendė, jog nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste (nesant duomenų, pagrindžiančių atsakovų ketinimus perleisti, paslėpti turtą, apsunkinti ar suvaržyti daiktines teises į jį) nėra pagrindo vertinti atsakovų turtinės padėties, kiek tai susiję su jų pajėgumu įvykdyti ieškovui palankų (jeigu toks būtų priimtas) arbitražo sprendimą, visgi apeliacinį teismą įtikina atsakovo UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys, kad ieškovui palankaus arbitražo sprendimo priėmimo atveju šis būtų įvykdytas. Tokią aplinkybę patvirtina tai, kad UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ valdo turtą, kuris rinkos verte kelis kartus viršija arbitraže ieškovo pareikšto reikalavimo sumą. Teismas apelianto argumentus dėl atsakovo veiklos nuostolingumo ar jam priklausančio turto nelikvidumo laiko abstrakčiais, daugiau deklaratyviais. Apeliacinis teismas pažymi, jog, atsižvelgiant į atsakovams pareikšto reikalavimo solidarų pobūdį, nėra suprantamas poreikis užsitikrinti, kad ieškovui palankaus sprendimo priėmimo atveju jį abu skolininkai vykdytų lygiomis dalis arba vykdytų tas atsakovas, kuris atsidūręs sunkesnėje finansinėje padėtyje.

27Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė egzistuojant grėsmę būsimo arbitražo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovui, įvykdymui. Kaip jau pažymėta, duomenų, kad atsakovai siektų jų turimą turtą paslėpti, perleisti ar kitaip išvengti galimo išieškojimo, nėra. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje esančios normos turinio akivaizdu, jog grėsmė sprendimo įvykdymui yra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Objektyvių prielaidų manyti, jog būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti arbitražo sprendimą pagal galimo patenkinti ieškovo piniginio reikalavimo dydį, nėra, todėl, apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

28Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą suponuoja grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl kitokių objektyvių aplinkybių ieškovui tikėtinai palankaus teismo (arbitražo) sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip ne kartą jau buvo konstatuota teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-280/2012 ir kt.), kas reiškia, jog paaiškėjus ar iškilus naujoms grėsmėms būsimo sprendimo įvykdymui, ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju teismas turi iš naujo vertinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nustatinėdamas, ar pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu egzistuoja prašyme nurodytos naujos grėsmės būsimo teismo (arbitražo) sprendimo įvykdymui. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisinės (ir prejudicinės) reikšmės neturi apelianto akcentuojama aplinkybė, jog teismai, anksčiau (iki apelianto kreipimosi į arbitražą) nagrinėdami šalių ginčą, taikė analogiškas laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ankstesniame (teisminiame) procese nelemia įrodinėjimo pareigos perskirstymo būtinumo. Todėl apelianto pozicija, jog ne jis turi įrodyti grėsmę būsimo arbitražo sprendimo įvykdymui, o priešingai, – esą atsakovai turi įrodyti, jog nebėra grėsmės, kurią konstatavo ginčą sprendę teismai ankstesniame (teisminiame) procese, yra nepriimtina.

29Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti apelianto argumentai neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl papildomai dėl jų nepasisakoma.

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija pirmosios... 5. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme nurodė, kad... 6. Ieškovas nurodė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovo... 8. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo pateiktų duomenų nenustatė... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija atskirajame skunde... 11. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo prašyme nurodytas... 12. 2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovo UAB... 13. 3. Aplinkybę, jog atsakovo (atsakovų) finansinė padėtis nėra bloga, turi... 14. 4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovams... 15. 5. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovo... 16. Atsakovas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ su ieškovo Švenčionių... 17. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
    18. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios... 19. Dėl naujų įrodymų priėmimo ... 20. Kaip minėta, atsakovas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ kartu su... 21. Dėl ieškinio sumos kriterijaus ir atsakovų turtinės padėties vertinimo... 22. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje... 23. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 24. Apeliacinis teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis –... 25. Nagrinėjamoje byloje apeliantas grėsmę būsimo arbitražo sprendimo... 26. Nors ankstesnėje nutarties dalyje apeliacinis teismas nusprendė, jog... 27. Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 28. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinųjų apsaugos priemonių... 29. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti apelianto argumentai... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 31. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą....