Byla e2-782-196/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-3911-560/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „All time Group“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arvi cukrus“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvi cukrus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-3911-560/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „All time Group“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arvi cukrus“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė prašyme nurodė, jog kreipėsi į Lietuvos arbitražo teismą su ieškiniu dėl 13 140,00 Eur dydžio skolos, 869,58 Eur delspinigių bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovės. Komercinio arbitražo įstatymo 27 str. 1 d. numatyta, kad šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar užtikrinti įrodymus iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Teismas šalies prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar įrodymų užtikrinimą ir po arbitražo teismo sudarymo. Ieškovė teismo prašė atsakovei UAB „Arvi cukrus“ nepranešus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui 14 009,58 Eur sumai areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, vertybinius popierius ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Nurodė, jog įvertinus viešai prieinamus duomenis apie atsakovės UAB „Arvi cukrus“ finansinę būklę, nustatyta, jog atsakovė turi itin didelį – 96 603,42 Eur - dydžio įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDFV) biudžetui, be to atsakovės kreditoriai yra inicijavę daug civilinių bylų dėl skolų priteisimo teismuose, o tai patvirtina, jog atsakovė turi daug kreditorių, su kuriais, kaip ir su ieškove, piktybiškai neatsiskaito. Taip pat nurodo, jog atsakovė delsia atsiskaityti pagal 24 skirtingas Krovinių pervežimo sutartis bei jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir nėra ieškovei apmokėjusi net mažos dalies už suteiktas pervežimo paslaugas išrašytų PVM sąskaitų faktūrų.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „All time Group“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; ieškovės UAB „All time Group“ trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovei UAB „Arvi cukrus“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo, t. y. 14 009,58 Eur sumai, uždraudžiant turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; nesant (trūkstant) tokio turto, reikalavimo sumai nutarė areštuoti atsakovės turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 14 009,58 Eur sumos, leidžiant atsakovei UAB „Arvi cukrus“ iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį; nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktam atsakovės teritoriją aptarnaujančiam antstoliui, taip pat jį įpareigoti nustatyti konkrečią lėšų sumą, būtiną mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus bei 14 009,58 Eur sumą, siekiant atsiskaityti su ieškove UAB „All time Group“ pagal pareikštą ieškinį; išaiškino ieškovei, jog dėl nutarties vykdymo ji turi per 14 dienų kreiptis į atsakovės teritoriją aptarnaujantį antstolį, kuris pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti; išaiškino, jog per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per 14 dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti; išaiškino atsakovei atsakomybę už nustatytų apribojimų pažeidimą, t. y., kad kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki 289 Eur bauda už kiekvieną pažeidimo dieną, kad ieškovė turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.

6Teismas reikalaujamą priteisti 14 009,58 Eur sumą laikė pakankamai didele, ir tai, teismo vertinimu, gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės atžvilgiu iškelta daug turtinio pobūdžio civilinių bylų, atsakovė yra skolinga 96 603,42 Eur VSDFV biudžetui. Teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Arvi cukrus“ (apeliantė) prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į konkrečias skolininkės finansines galimybes, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovei 14 009,58 Eur suma yra pakankamai didelė. Atsakovė yra didelė, stabiliai dirbanti bendrovė ir yra pajėgi įvykdyti galimai palankų ieškovei teismo sprendimą. Pareikšto ieškinio suma atsakovei nėra didelė. Skolininkės turto vertė 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis yra 25 784 989 Eur. Atsakovė tinkamai ir laiku stengiasi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Vien 2016 m. kreditoriams jau yra sumokėta apie 1 000 000 Eur, todėl ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti įvykdytas be jokių apsunkinimų.
  2. Skolininkė atžvilgiu pritaikyta konkreti laikinoji apsaugos priemonė – piniginių lėšų areštas neatitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyto ekonomiškumo principo. Skolininkė dėl jai pritaikyto lėšų arešto iki bus priimtas galutinis sprendimas, negalės atlikti veiklai vykdyti būtinų mokėjimų ir vykdyti prievolių – atsiskaityti su tiekėjais bei tinkamai vykdyti savo prievoles kreditoriams ir klientams – atsiskaitant už suteiktas paslaugas. Be to, draudimas atsiskaityti su klientais gali būti susijęs su papildomais finansiniais įsipareigojimais – pareiga už pavėluotą atsiskaitymą mokėti delspinigius bei kitas netesybas. Ribojant atsiskaitymus su tiekėjais, skolininkė patirs didelius nuostolius, nes paslaugas suteikę tiekėjai įgytų teisę nutraukti sutartis prieš terminą ir pradėti skolų išieškojimą teisminiu keliu bei galbūt inicijuoti bankroto procesą. Taigi nepanaikinus lėšų arešto, atsakovė negalės toliau vykdyti savo veiklos, patirs didelę žalą, o tai yra neproporcinga šalių interesų pusiausvyrai ir prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai.
  3. Panaikinus areštą skolininkės lėšoms ir taip sudarius sąlygas skolininkei atlikti būtinus mokėjimus tiekėjams ir kreditoriams, bendrovė viso teismo proceso metu galės vykdyti įprastą veiklą, išlaikyti esamus klientus bei gauti pajamas iš veiklos, dėl ko nuosekliai didės bendrovės apyvarta, gaunamos pajamos, taip bus užtikrinti pačios kreditorės interesai, jos reikalavimų realus įgyvendinimas ateityje, iš esmės sumažės būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
  4. Palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, skolininkė netenka galimybės pareikšti ieškinių savo skolininkams, negali visiškai naudotis savo procesinėmis teisėmis, apskundžiant teismo sprendimus ir nutartis, nes kiekvienas jų yra apmokamas žyminiu mokesčiu.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „All time Group“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Atsakovės pateikti argumentai apie jos turimą turtą yra nepagrįsti leistinais įrodymais. Nors atsakovė UAB „Arvi cukrus“ pateikė pažymos, adresuotos Marijampolės rajono apylinkės teismui, apie UAB „Arvi cukrus“ turto vertę, kurioje nurodyta, jog 2015 m. gruodžio 31 d. balanse apskaityta 25 784 989 Eur turto, nepatvirtintą kopiją, tačiau ji nėra originali ar tinkamai patvirtinta, todėl neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, o kitų įrodymų apie turimą turtą ieškovė nepateikė. Juridinių asmenų registre taip pat nėra duomenų apie šiuo metu atsakovės turimą turtą. Dėl to laikytini nepagrįstais atsakovės argumentai apie galimybes įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą.
  2. Atsakovės pateikti argumentai apie atsiskaitymą su tiekėjais ir jiems sumokėtą 1 000 000 Eur sumą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais.
  3. Teisiškai nereikšmingi laikytini atsakovės teiginiai, kad dėl lėšų arešto yra apribojamos atsakovės galimybės atsiskaityti su tiekėjais bei kreditoriais, taip pat kad ribojamos atsakovės galimybės visiškai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Skundžiama nutartimi pareikšto reikalavimo sumai areštuotas atsakovei priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas ir tik jo nesant (trūkstant) turtinės teisės bei piniginės lėšos. Nagrinėjamu atveju antstolis aprašė atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, o atsakovės lėšos nėra areštuotos, todėl teisiškai nereikšmingi atsakovės argumentai, susiję su galimomis piniginių lėšų arešto pasekmėmis.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

13Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Teismas šalies prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir po arbitražo teismo sudarymo.

14CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

15Byloje iš esmes kilo ginčas, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymui.

16Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele.

17Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Kaip minėta, didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovui galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Ši grėsmė gali būti paneigta įrodžius atsakovo gerą turtinę padėtį, t. y. kad atsakovui konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė. Atsakovui įrodžius, kad pinigų suma jam nėra didelė ir grėsmė, jog gali būti neįvykdytas ieškovui galbūt palankus sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto arešto (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-136-186/2015). Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, būtent atsakovė, norėdama paneigti prezumpciją, kad 14 009,58 Eur dydžio ieškinio suma jai laikytina didele, turi pateikti duomenis, patvirtinančius jo gerą finansinę padėtį (įrodymus apie gaunamas pajamas, turimo turto vertę, finansinius įsipareigojimus ir pan.).

18Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Arvi cukrus“ pateikė pažymos, adresuotos Marijampolės rajono apylinkės teismui, apie UAB „Arvi cukrus“ turto vertę, kurioje nurodyta, jog 2015 m. gruodžio 31 d. balanse apskaityta 25 784 989 Eur turto, nepatvirtintą kopiją. Ieškovė nurodo, kad ši pažyma nėra originali, nėra tinkamai patvirtinta, neatitinkanti įrodymų leistinumo kriterijaus (CPK 114 straipsnio 1 dalis), todėl ja remtis civiliniame procese negalima. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės minima pateiktos pažymos nepatvirtinta kopija nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumento, jog 14 009,58 Eur suma atsakovei yra didelė.

19Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės nurodytu argumentu, kad pateiktas įrodymas neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalyje nurodyto įrodymo leistinumo kriterijaus. Antra, viešajame registre prieinami duomenys taip pat nepatvirtina atsakovės geros finansinės padėties. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovė nėra įvykdžiusi pareigos ir nepateikė viešojo registro tvarkytojui finansinių ataskaitos dokumentų rinkinio už 2014 m., taip pat nėra pateikta šio rinkinio už 2015 m. 2013 m. ir ankstesnių metų atsakovės Juridinių asmenų registrui pateikti finansiniai duomenys, teismo vertinimu, neapibūdina dabartinės ieškovės turtinės padėties. Taip pat sutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovės teiginiai apie 1 000 000 Eur sumokėjimą kreditoriams yra deklaratyvūs (CPK 178 ir 314 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių mokėjimų nurodymų, sąskaitos išrašų, kurie galėtų pagrįsti, jog jai 14 009,58 Eur suma nėra didelė. Taigi atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl grėsmės tokiam sprendimui įvykdyti egzistavimo (CPK 144 str.).

20Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principo, nes lėšų areštas nepagrįstai apriboja jos veiklą, procesines teises.

21CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-442-330/2015). Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

22Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada tam tikru mastu varžo asmens teises, tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovės reikalavimams užtikrinti pritaikytas atsakovės turto areštas neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nutarė pirmiausia areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik šio turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti atsakovės pinigines lėšas. Iš byloje pateikto 2016 m. kovo 16 d. Patvarkymo dėl vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. 0023/26/00146 matyti, kad antstolis sudarė turto aprašą, kuriame nurodyta, jog yra areštuotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas 14 010 Eur vertės. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo sutrikdyta atsakovės veikla bei galimybė konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis, ar atsakovės teisė teikti ieškinius bei kitus procesinius dokumentus, už kuriuos mokamas žyminis mokestis (CPK 178, 185 str.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų, o jų netaikius galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

23Apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovės UAB ,,Arvi cukrus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties, nenustatyta pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Dėl to atsakovės atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė prašyme nurodė, jog kreipėsi į Lietuvos arbitražo teismą su... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi tenkino ieškovės... 6. Teismas reikalaujamą priteisti 14 009,58 Eur sumą laikė pakankamai didele,... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Arvi cukrus“ (apeliantė) prašo Vilniaus... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „All time Group“ prašo... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 12. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo... 13. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje... 14. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 15. Byloje iš esmes kilo ginčas, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių... 16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių... 17. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena... 18. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Arvi cukrus“ pateikė pažymos,... 19. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės nurodytu... 20. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo taikytos... 21. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos... 22. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada tam tikru... 23. Apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovės UAB ,,Arvi cukrus“ atskirąjį... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 25. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą....