Byla 2A-208-553/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės (buv. Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų ieškovo Daugiabučio namo Šaltinių g. 7, pirmo korpuso savininkų bendrijos ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-312-790/2014 pagal ieškovo Daugiabučio namo Šaltinių g. 7, pirmo korpuso savininkų bendrijos ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Valstybės turto fondo dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys labdaros ir paramos fondas EKKLESIA, Vilniaus gėlininkų susivienijimas, F. U., M. U., A. G., J. E. K., A. K., M. K., S. P., Ž. Č., A. Č., E. K., A. A., V. V., A. G., N. G., P. L., N. L., L. G., P. K., O. V., K. I., A. J.,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą.

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 43 165,64 Lt skolos, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad bendrijos valdomo daugiabučio namo Šaltinių g. 7, Vilnius, dalis – 232,57 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos – nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurią atstovauja VĮ „Valstybės turto fondas“. Atsakovės įsiskolinimą bendrijai sudaro 32 524,24 Lt suma už suvartotą šilumą už laikotarpį nuo 1999 m. spalio iki 2005 m. balandžio mėn., 3 774,08 Lt kaupiamųjų lėšų suma už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės iki 2011 m. sausio mėn., 2 604,36 Lt skola už šildymo sistemos magistralinių vamzdynų keitimo darbus, 1 898,52 Lt skola už galinio fasado sienos stiprinimo darbus, 1 715,10 Lt suma už šalto, karšto ir cirkuliacinio vandens magistralinių vamzdynų keitimo darbus, 649,34 Lt eksploatacinių lėšų skola už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio iki 2013 m. sausio mėn. Ieškovas reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalimi, 4.76 straipsniu, 6.38 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi. Ieškovas nurodo, kad 2005-04-20 UAB „Šilumos ūkio servisas“ atliko gyvenamojo namo Šaltinių g. 7 pirmo korpuso energetinį-techninį auditą, kurio išvadų 15 punkte nustatytas bendras šildomas namo plotas, į kurį įeina 832,50 kv. m. be pusrūsio ir 244,91 kv. m. dalinai šildomas pusrūsio plotas, kuriame šildymo prietaisai demontuoti, tačiau šildoma neizoliuotais šilumos paskirstymo sistemos vamzdynais. UAB „Vilniaus energija“ duomenimis, pusrūsio šildymui šiluma pradėta atskirai skaičiuoti tik nuo 2005 m. kovo mėn., priimant pusrūsio ekvivalentinį plotą 59,21 kv. m. Iki 2005 m. kovo mėn. už pusrūsio šildymą atskirai nebuvo skaičiuojama, todėl visus pusrūsio šildymo nuostolius apmokėdavo namo gyventojai. Šis faktas paaiškėjo tik 2005 m., veikiant bendrijai. Ieškovas, pareikšdamas teisme ieškinį, įgyvendina šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises bei gina jų interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). 2008-11-14 bendrijos nariai susirinkime priėmė nutarimą reikšti ieškinį dėl įsiskolinimo už pusrūsio patalpų šildymą nuo 1999 iki 2005 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-08-18. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-397/2008 išaiškino, kad gindama savo narių turtinius interesus, bendrija turi teisę per teismą reikalauti iš šilumos tiekėjo atlyginti žalą. Patalpų perdavimas pagal panaudos sutartis patvirtina, kad patalpos buvo šildomos. Negyvenamosiose patalpose šilumos tiekimo sutartis su UAB „Vilniaus energija“ pasirašyta tik 2005-04-08, t. y. šildymo sezono pabaigoje. Atsakovas tik formaliai atsakinėdavo raštu, ieškovui kreipiantis dėl įsiskolinimo sumokėjimo, tačiau nesinaudojo panaudos davėjo teise nutraukti panaudos sutartis, nekontroliavo, ar panaudos gavėjai laiku moka visas patalpų išlaikymo išlaidas. Tokiu neveikimu atsakovas prisiėmė riziką kaip savininkas pats atlyginti namo išlaikymui patirtas išlaidas. 2008-04-17 bendrijos savininkų susirinkime buvo nustatytas kaupiamojo fondo įnašų dydis – 0,50 Lt už 1 kv. m. Apie vyksiantį susirinkimą atsakovui tinkamai pranešta, todėl atsakovo argumentai, kad neaišku, kokia tvarka ir kokiu teisiniu pagrindu šios įmokos apskaičiuotos, nepagrįsti. 2010-09-02 bendrijos susirinkime buvo nuspręsta remontuoti ir stiprinti galinio fasado sieną, renovuoti ir izoliuoti šildymo sistemos magistralinius vamzdynus. Šių bendrų objektų būklė buvo avarinė. Ieškinys pareikštas dėl skolos priteisimo, todėl taikomas CK 1.125 str. 1 d. nustatytas 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Ieškovas apie skolos už patalpų šildymą laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2005 m. buvimą sužinojo tik 2005 m. balandžio 20 d., atlikus energetinį-techninį auditą, kitos skolos atsirado vėliau, todėl 10 metų ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Turto fondas 2011-02-17 rašte pripažino prievolę apmokėti namo išsaugojimo ir išlaikymo išlaidas, todėl tokie veiksmai nutraukė ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas manytų, kad ieškinio senaties terminas praleistas, nes ieškovas visą laiką aktyviai siekė klausimus išspręsti taikiai, siūlė įvairius kompromisus.

6Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Paaiškino, kad ginčo patalpas perėmė pagal 1999-02-11 priėmimo-perdavimo aktą ir įregistravo patikėjimo teisę Turto fondo vardu. Šios patalpos pagal 1993-05-14 nuomos sutartį, o vėliau pagal 1995-03-23 ir 1999-01-19 panaudos sutartis buvo perduotos naudotis Vilniaus gėlininkų susivienijimui. Pagal Vyriausybės 2002-12-03 nutarimą Nr. 1890, 2003-03-25 nutarimą Nr. 360 ir 2003-04-04 panaudos sutartį patalpos buvo suteiktos labdaros ir paramos fondui „Ekklesia“. Vyriausybė 2008-05-07 nutarimu dar kartą pratęsė panaudos terminą. 2008-05-28 Turto fondas su labdaros ir paramos fondu „Ekklesia“ sudarė panaudos sutartį. 2010-10-13 buvo pasirašytas susitarimas dėl panaudos sutarties nutraukimo, kuriuo sutartį nuspręsta nutraukti nuo 2010-10-29. 2010-10-29 šalys pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovas reikalauja sumokėti už šilumą nuo 1999 m. spalio iki 2005 m. balandžio mėn. Tačiau ieškovas buvo įregistruotas tik 2004-05-17, todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jis apmokėjo už patalpų šildymą. Ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-18 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-397/2008, nes toje byloje ieškinį pareiškė bendrija, siekdama išsiieškoti žalą, atsiradusią vykdant ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovės ir atsakovo nesieja sutartiniai santykiai. Butų savininkai, o ne bendrija, proporcingai jų daliai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 str. 6 d.). Ieškovas neįrodė, kad būtent bendrija kaip juridinis asmuo patyrė nuostolių. Todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė reikalavimo teisės neturintis asmuo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad už valstybei nuosavybės teise priklausančių patalpų šildymą sumokėjo bendrijos nariai. UAB „Vilniaus energija“ 2007-11-26 šilumos kiekio ir mokesčio apskaičiavime nenurodoma, kokioms konkrečiai patalpoms jis yra taikomas. Patalpas nurodytu laikotarpiu panaudos pagrindu valdė Vilniaus gėlininkų susivienijimas ir labdaros ir paramos fondas „Ekklesia“. Pagal panaudos sutartis visas patalpų išlaikymo išlaidas privalėjo mokėti panaudos gavėjai. Panaudos gavėjo pareiga mokėti daikto išlaikymo išlaidas numatyta CK 6.636 str., Vyriausybės 2002-12-03 nutarimu Nr. 1890 patvirtintoje Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkoje. Tai reiškia, kad ne atsakovas, bet patalpų naudotojai galėtų būti atsakingi pagal pareikštus ieškinio reikalavimus. Ieškovas jokių įrodymų, kad savo sąskaita yra sumokėjęs įmokas į bendrijos kaupiamąjį fondą, eksploatacines išlaidas nepateikia. Iš ieškovo pateiktų įrodymų neaišku, kokia tvarka ir kokiu teisiniu pagrindu šios įmokos yra apskaičiuotos. Ieškovas dėl vamzdynų keitimo ir fasado sienos stiprinimo darbų apmokėjimo 2010-09-16 kreipėsi į panaudos gavėją, pateikė jam sąskaitą, todėl pats ieškovas pripažino, kad būtent panaudos gavėjas turi prievolę apmokėti šias išlaidas. Ieškovo išlaidų vamzdynų keitimo darbams nepagrindžia jokie įrodymai. Atsakovo teigimu, ieškovo reikalavimas yra dėl nuostolių atlyginimo, todėl taikytinas CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovas ieškinį padavė 2013-02-19, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį visiems reikalavimams dėl nuostolių, ieškovo patirtų iki 2010-02-19. Be to, atsakovas nurodo, kad be jokio teisinio pagrindo atsakovo atstovu įtrauktas VĮ Valstybės turto fondas. Atsakovas nurodo, kad nėra pripažinęs ieškovo reikalavimų. VĮ Valstybės turto fondas nuolat akcentavo būtent patalpų naudotojų prievolę apmokėti visas patalpų eksploatavimo išlaidas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 3 774,08 Lt kaupiamųjų įmokų skolą, 649,34 Lt skolą už eksploatacijos paslaugas, 1 898,52 Lt skolą už fasadinės sienos remonto darbus, 2 604,36 Lt skolą už šildymo sistemos vamzdynų renovavimo darbus, 1 715,10 Lt skolą už šalto, karšto ir cirkuliacinio vandens vamzdynų keitimo darbus, viso 10 641,40 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-02-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 062,42 Lt bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.

9Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad Valstybės turto fondas atstovauja valstybės interesams valdant ir naudojant jam patikėjimo teise perduotas valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas ir kitą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą bei jais disponuojant. Todėl pripažino, kad valstybės įmonė Valstybės turto fondas pagal įstatymą turi įgaliojimus atstovauti valstybės interesus nagrinėjamame ginče. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 1999 metų spalio mėnesio iki 2005 metų balandžio mėnesio dėl šilumos energijos tiekimo nebuvo susiklostę nei vidiniai teisiniai santykiai tarp bendrijos (įkurta 2004-05-17) ir savininkų, nei išoriniai santykiai tarp bendrijos ir šilumos tiekėjo. Dėl šilumos tiekimo buvo susiklostę teisiniai santykiai tiesiogiai tarp butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos tiekėjo, todėl ieškovo reikalavimą dėl 32 524,24 Lt sumos už suvartotą šilumą už laikotarpį nuo 1999 m. spalio mėn. iki 2005 m. balandžio mėn. priteisimo atmetė. Be to ieškovo reikalaujamą priteisti 32 524,24 Lt sumą laikė nuostoliais ir taikė trejų metų sutrumpintą terminą reikalavimas dėl nuostolių priteisimo bei ieškovo argumentų dėl termino atnaujinimo nelaikė svarbiomis priežastimis. Nustatyta, kad ieškovo visuotiniame susirinkime, įvykusiame 2008-04-17, priimtas nutarimas, kuris nenuginčytas ir yra galiojantis, nuo 2008-05-01 rinkti lėšas į namo kaupiamąjį fondą po 0,50 Lt už 1 kv. m., todėl už atsakovui nuosavybės teise priklausiusias patalpas pagal minėtus teisės aktus bendrijai turėjo būti mokamos šios kaupiamosios lėšos. Turto fondo ir labdaros fondo „Ekklesia“ sudarytų 2003-04-04 panaudos sutarties, 2008-05-28 panaudos sutarčių 7, 10.3 punktuose įtvirtinta panaudos gavėjo pareiga sudaryti su atitinkamomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis atskiras sutartis dėl atsiskaitymo už patalpų eksploatavimą, komunalines ir kitas paslaugas, ir mokėti laiku visas patalpų išlaikymo išlaidas. Panaudos gavėjas labdaros fondas „Ekklesia“ tinkamai nevykdė pareigų pagal minėtas panaudos sutartis, nes nesudarė su UAB „Būsto renovacijos agentūra“, kuriai bendrija pavedė teikti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, komunalinių paslaugų bei buhalterinės apskaitos paslaugas, sutarties dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo (techninės priežiūros) ir komunalinių paslaugų teikimo, ir nesumokėjo bendrijai privalomų įmokų į kaupiamąjį fondą. Apie labdaros fondo „Ekklesia“ įsiskolinimus ieškovas buvo informavęs atsakovą, tačiau teismas byloje nenustatė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų kreipęsis į panaudos gavėją, reikalaudamas sudaryti su UAB „Būsto renovacijos agentūra“ sutartį, sumokėti susidariusį įsiskolinimą, įspėjęs panaudos gavėją apie panaudos sutarties netinkamą vykdymą ir galimą sutarties nutraukimą, reikalavęs panaudos gavėją prieš grąžinant patalpas tinkamai atsiskaityti su ieškovu ir pan., todėl teismas pripažino, kad panaudos gavėjui nesumokėjus ieškovui įmokų į kaupiamąjį fondą, šios įmokos minėtų teisės aktų pagrindu priteistinos iš tuo laikotarpiu buvusio patalpų savininko atsakovo. Teismas šiam ieškovo reikalavimui netaikė sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino. Iš atsakovo taip pat buvo priteistos namo eksploatacijos paslaugos, skirtos namui išlaikyti ir išsaugoti, privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams užtikrinti. Teismas konstatavo, kad namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai turi pareigą proporcingai tenkančiai daliai apmokėti už darbus, kadangi jie skirti bendrųjų objektų, t. y. namo fasadinės sienos, centrinės šildymo sistemos, šalto, karšto ir cirkuliacinio vandens vamzdynų avarinės būklės pašalinimui, taigi privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams užtikrinti, be to, dėl šių darbų atlikimo buvo priimti ieškovo visuotinio susirinkimo nutarimai, kurie galiojantys ir nenuginčyti, todėl privalomi visiems bendraturčiams. Nustatė, kad prievolė proporcingai savo daliai mokėti už atliktus remonto ir rekonstrukcijos darbus tenka atsakovui kaip patalpų savininkui.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodo, kad:

  1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškina, jog dėl to, kad ieškovas buvo įregistruotas tik 2004-05-17 ir namo bendrojo naudojimo objektai valdyti jam perduoti 2004-11-11, jis negali ginti namo savininkų interesų. Bendrijos nariai visuotinio susirinkimo metu įgaliojo bendriją atstovauti namo savininkų interesus, atsižvelgiant į ekonomiškumo ir kooperacijos principus ir bendriją sieją vidiniai teisiniai santykiai ir lėšos yra skirstomos bei naudojamos bendru sutarimu pagal bendrijos narių vidinių teisinių santykių tvarką. Atsižvelgiant į teismo nustatytus faktus, akivaizdu, kad už laikotarpį nuo 2004-11-11 iki 2005 m. balandžio mėn. susidariusi skolos suma už šildymo energiją yra 3 121,04 Lt, todėl šiuo laikotarpiu ieškovas yra tinkamas subjektas ir gali atstovauti bendrijos narius;
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-09-29 nutartyje civ. b. Nr. 3K-3-514/2004 konstatuota, kad šilumos energija parduodama kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje, kad kaip vartotojas gyventojas-abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Visa energija, tiekiama į namą turi būti apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Šaltinių g. 7 namo pusrūsio patalpos buvo šildomos gyventojų sąskaita, kurių savininkas yra Lietuvos Respublika, todėl ši dalis turi būti apmokėta pusrūsio savininkės. Dėl mokesčių už šilumos energiją yra susidariusi kito savininko skola, dėl kurios priteisimo turi būti taikomas 10 metų senaties terminas;
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad įstatyme ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina data, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-366/2012; 2005-03-15 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-62/2005). Ieškinio senaties pradžia turi būti laikoma 2013-02-13, kai ieškovas suvokė, kad įsiskolinimas nebus geranoriškai sumokėtas.

12Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02 03 sprendimą toje dalyje, kurioje ieškovo ieškinys buvo patenkintas ir šioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

13Nurodo, kad:

  1. Bendrija yra bendrasavininkių įsteigtas juridinis asmuo bendrai dalinei nuosavybei valdyti, naudoti ir tvarkyti. Ieškovas savo ieškinyje teigė, kad savo sąskaita yra sumokėjęs įmokas į bendrijos kaupiamąjį fondą nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2011 m. sausio mėn., tačiau jokių įrodymų ieškovas apie šių įmokų sumokėjimą už atsakovą teismui nepateikė. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad šias įmokas už atsakovą būtų sumokėję bendrijos nariai. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tenkino ieškinį dalyje dėl įmokų į bendrijos kaupiamąjį fondą;
  2. 2008 m. gegužės mėn. – 2011 m. sausio mėn. laikotarpiu patalpas panaudos pagrindu valdė Labdaros ir paramos fonas „Ekklesia“. Pagal panaudos sutartis visas patalpų išlaikymo išlaidas privalėjo apmokėti panaudos gavėjas Labdaros ir paramos fondas „Ekklesia“, todėl ieškinys turėtų būti reiškiamas šiam juridiniam asmeniui, o ne valstybei. Įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat valstybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės visas šias išlaidas. Tik tuo atveju, kai valstybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro rašytinės sutarties, kurioje būtų aptarta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra, apmokėjimo tvarka, jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 str. 4 d., 4.82 str. 3 d. nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas;
  3. Ieškovė dėl šildymo sistemos magistralinių vamzdynų keitimo darbų ir galinio fasado sienos stiprinimo darbų išlaidų apmokėjimo 2010-09-16 kreipėsi į tuo metu buvusią panaudos gavėją – Labdaros ir paramos fondą „Ekklesia“, taip pat pateikė šiam fondui apmokėjimui sąskaitą-faktūrą. Taigi, pati ieškovė pripažino būtent panaudos gavėjo prievolę apmokėti šias išlaidas, todėl nepagrįstai reikalauja savo patirtų išlaidų iš valstybės;
  4. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą dėl kaupiamųjų lėšų prieštarauja ieškovo suformuluotam ieškinio dalykui bei pagrindui, nes ieškovas savo ieškinyje aiškiai nurodė, kad savo sąskaita yra apmokėjęs visas reikalaujamas priteisti sumas ir tokiu būdu patyrė nuostolius.

14Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-03 sprendimą atsakovo apeliacinio skundo ribų dalyje, kuriuo iš dalies buvo tenkintas ieškovo ieškinys, palikti nepakeistą.

15Nurodo, kad:

  1. Pirmosios instancijos teismas sprendime vadovaujantis įstatymu (CK 2.36 str. 1 d.) ir kasacinio teismo išaiškinimu, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, padarė pagrįstą išvadą, kad valstybė ir jos institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Todėl ta aplinkybė, kad atsakovas nagrinėjamu atveju patalpas pagal panaudos sutartį neatlygintinai buvo perdavęs valdyti ir naudotis panaudos gavėjui, nereiškia, kad nekyla jo kaip patalpų savininko prievolė mokėti ieškovui jo nustatytus mokesčius ir įmokas, susijusias su bendrąją daline nuosavybe esančio turto valdymu tuo atveju, jeigu panaudos gavėjas bendrijai šių mokesčių ir įmokų nesumokėjo;
  2. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad panaudos davėjas turi kontroliuoti, ar tinkamai panaudos gavėjas vykdo pareigą dėl įvairių mokesčių mokėjimo, ir esant jos pažeidimui, imtis atitinkamų veiksmų, tarp jų inicijuoti panaudos sutarties nutraukimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagal panaudos sutartis panaudos gavėjas labdaros fondas „Ekklesia“ būtų tinkamai įvykdęs pareigas;
  3. Nei viena apeliaciniame skunde paminėtų teisės normų imperatyviai nenumato, kad dėl to, jog buvo sudaryta nuomos ar panaudos sutartis, patalpų savininkas yra atleidžiamas nuo nurodytų išlaidų apmokėjimo, jei šios sutarties šalis, panaudos gavėjas, netinkamai vykdo sutarties sąlygas ir/ar įstatymines pareigas;
  4. Ieškovas pateikė su ieškiniu 2013-01-14 UAB „Būsto renovacijos agentūros“ pažymą, kurioje aiškiai nurodyta, kad bendrijai atsakovo skola už kaupiamąjį fondą ir eksploatacines išlaidas sudaro 4 423,42 Lt. Jokių kitų dokumentų ar įrodymų jog bendrija pati sau susimokėjo ar šias lėšas už valstybę sumokėjo gyventojai byloje nebuvo įrodinėjama;
  5. Ieškovas iš pat pradžių tvirtino, jog visos reikalaujamos sumos iš atsakovo yra skola ieškovui. Skola ieškovui atsiranda ne jos patirtų ar nepatirtų išlaidų pagrindu, o CK 4.82 str. 3 d. teisiniu pagrindu;
  6. 2010-09-29 atsakovas pateikė atsakymą dėl remonto darbų, kuriame informavo, kad Labdaros ir paramos fondas „Ekklesia“ be atsakovo leidimo neturi teisės atlikti ar duoti sutikimą atlikti remonto darbus, taip pat nurodė, kad atsakovas negali garantuoti galimybės rangovams pateikti į Labdaros ir paramos fondo „Ekklesia“ naudojamas patalpas, nei priversti fondo „Ekklesia“ sumokėti už darbus. Atsakovas teigė, kad už remonto darbus turi mokėti fondas, todėl ir buvo bandoma pateikti sąskaitas panaudos gavėjui, tačiau nė viena sąskaita negrįžo pasirašyta;
  7. Bendrijos lėšos pagal daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas yra sukaupiamos ir administruojamos bendrijos narių sprendimu ir įnašais, todėl atsakovo argumentas, kad bendrija turėtų įrodyti iš kokių lėšų vykdė darbus yra visiškai nepagrįstas.

16Tretieji asmenys atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, o atsakovo atmesti.

17Nurodo, kad sutinka su ieškovo pateiktu apeliaciniu skundu, palaiko visus išdėstytus argumentus, kad skundas yra pagrįstas ir motyvuotas. Mano, kad teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo teisines aplinkybes dėl atsakovo tinkamumo, savo išvadas grindė konkrečiais įrodymais ir šioje byloje teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

18Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.

19Nurodo, kad:

  1. Ieškovas teigia, kad savo sąskaita yra apmokėjusi už negyvenamųjų patalpų suvartotą šilumos energiją, tačiau ieškovas buvo įregistruotas tik 2004-05-17, o pastatą pradėjo administruoti tik 2004 m. lapkričio mėn. Taigi įrodymai byloje paneigia ieškovo teiginius, kad ši yra apmokėjusi už valstybei priklausančių patalpų šildymą;
  2. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat buvo nustatyta, kad dalis gyventojų, mokėjusių už šilumos tiekimą 1999-2005 metais, šiuo metu negyvena name ir nėra daugiabučio namo Šaltinių g. 7 pirmo korpuso savininkų bendrijos nariai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad būtent gyventojai, o ne bendrija galėtų turėti reikalavimo teisę į atsakovą dėl neva permokėtų lėšų už suvartotą šilumą;
  3. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 1999-2005 metais patalpas panaudos pagrindu valdė Vilniaus gėlininkų susivienijimas ir Labdaros ir paramos fondas „Ekklesia“. Pagal panaudos sutartis visas patalpų išlaikymo išlaidas privalėjo apmokėti panaudos gavėjai ir ieškovas apie tai buvo ne kartą informuotas atsakovo atsakymuose į jos pareikštas pretenzijas;
  4. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, todėl turėtų būti taikomas trejų metų sutrumpintas ieškinio senatis, kadangi pareiškimą teismui pateikė 2013-02-19. Atsakovas niekada nebuvo pripažinęs ieškovo reikalavimų, todėl ieškinio senaties eiga nebuvo nutrūkusi.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirieji skundai atmetami.

21CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

22Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

23Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

24Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

25Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

26Nagrinėjamuoju atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai daugiabučio namo bendrijos nepripažino tinkamu ieškovu dėl reikalavimo priteisti nuostolius už šilumos energiją, kuriuos patyrė namo gyventojai, ir ar pagrįstai priteisė iš atsakovo, kaip bendraturčio, įsiskolinimus bendrijai už laikotarpius, kuomet patalpos panaudos pagrindais buvo perduotos tretiesiems asmenims.

27Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl skolos už šilumą priteisimo, kadangi bendrijos nariai visuotinio susirinkimo metu įgaliojo bendriją atstovauti namo savininkų interesus, o namo savininkus ir bendriją sieja vidiniai teisiniai santykiai ir lėšos yra skirstomos bei naudojamos bendru sutarimu pagal bendrijos narių vidinių teisinių santykių tvarką (remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civ. b. 3K-3-397/2008). Be to esą pirmosios instancijos teismas, taikydamas 3 metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą, neatsižvelgė į teisinio santykio, iš kurio kilo nagrinėjamas ginčas, specifiką.

28Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tenkino ieškinį dalyje dėl įmokų į bendrijos kaupiamąjį fondą ir kitų įmokų, nes nėra pateikti įrodymai apie ieškovo neva už atsakovą sumokėtas lėšas. Be to, laikotarpiu už kurį ieškovas prašo atlyginti nuostolius, negyvenamos patalpos atsakovo buvo perleistos labdaros ir paramos fondui „Ekklesia“, todėl jis privalo apmokėti visas patalpų išlaikymo išlaidas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad už neapmokėtus šildymo sistemos magistralinių vamzdynų darbus ir galinio fasado sienos stiprinimo darbus ieškovas pateikė sąskaitą panaudos gavėjui, taip patvirtindamas jo, o ne atsakovo prievolę sumokėti. Apelianto nuomone, ieškovo reikalavimas yra dėl nuostolių priteisimo, todėl ieškovo neva patirtiems nuostoliams iki 2010-02-19 turi būti taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.

29Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 1999-2005 metų laikotarpiu sutarties su UAB „Vilniaus energija“ nebuvo sudaręs, prašomų priteisti mokesčių už šilumos energiją nerinko, jų savininkams neskirstė, šilumos energijos nuostolių piniginėmis lėšomis nedengė, taigi prašomų nuostolių nepatyrė. Ieškovas įregistruotas tik 2004-05-17, o namo bendrojo naudojimo objektai valdyti jam perduoti 2004-11-11, taigi ieškovas nuostolių susidarymo metu net neegzistavo ir nuostolių negalėjo patirti. Teismas, remdamasis CK 6.383 straipsnio nuostatomis, sprendė, kad tuo atveju, jei dėl neteisėtų atsakovo veiksmų butų ir kitų patalpų savininkai minėtų laikotarpiu sumokėjo daugiau, nei turėjo sumokėti pagal teisės aktus, reglamentuojančius mokesčių už šilumos energiją paskaičiavimą ir paskirstymą, tai būtent šie asmenys, o ne ieškovas, turi teisę pareikšti atsakovui reikalavimus dėl nuostolių priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog ieškovas šiuo atveju neturi reikalavimo teisės dėl nuostolių už šilumos energiją priteisimo. Tam, kad ieškovas galėtų reikalauti nuostolių priteisimo iš atsakovo už šilumos energiją, turi būti teisinis tokio reikalavimo pagrindas, pvz. reikalavimo perleidimo sutartis. Tai, kad bendrijos nariai visuotinio susirinkimo metu įgaliojo bendriją atstovauti namo savininkų interesus nėra pagrindas teigti, kad tokiu būdu bendrija įgijo reikalavimo teisę į savo narių nuostolių, patirtų iki bendrijos įkūrimo, atlyginimą. Bendrija, įsteigta valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams, o jos teisnumas atsiranda tik bendriją įsteigus ir įregistravus įstatymo nustatyta tvarka. Įkūrus bendriją iki jos įsteigimo atsiradusių atskirų fizinių asmenų teisių universalus perėmimas neįvyksta. Ieškovas įrodinėdamas savo teisę teikti ieškinį dėl nuostolių priteisimo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-18 nutartimi civ. b. Nr. 3K-3-397/2008, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šios nutarties turiniu, sprendžia, kad jos faktinė situacija skiriasi nuo nagrinėjamos, kadangi kasacinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas sudarytų sutarčių tarp bendrijos ir atsakovo pagrindu. Atmestini ieškovo argumentai dėl 10 metų ieškinio senaties termino taikymo, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo reikalaujama suma už suvartotą šilumos energiją yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nirvana“ v. G. G., bylos Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas, A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; kt.). Taigi, asmens turėtos išlaidos pripažįstamos nuostoliais tuo atveju, kai yra realiai ir faktiškai patirtos. Nagrinėjamoje byloje suma už suvartotą šilumą jau yra sumokėta butų ir kitų patalpų savininkų, t.y. faktiškai patirtas piniginių lėšų sumažėjimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog tai yra nuostoliai ir taikė trejų metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Ieškovo argumentai, jog ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo 2013-02-13, kuomet jis suprato kad atsakovas geranoriškai neatsiskaitys, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi nei viename iš atsakovo teiktų raštų ieškovui buvo nurodoma, kad atsakovas ieškovui nėra skolingas, nemokės jo reikalaujamų sumų ir atsakingas už įsiskolinimus yra patalpų panaudos gavėjas. Todėl ieškovas neturėjo jokio pagrindo tikėtis, jog atsakovas geranoriškai sumokės jo reikalaujamas sumas.

30Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad nėra įrodymų, jog ieškovas sumokėjo įmokas į bendrijos kaupiamąjį fondą ir kitas įmokas yra nepagrįsti, nes pagal byloje esančius įrodymus ir ieškovo paaiškinimus, šios aplinkybės ieškovas net neįrodinėjo. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Būsto renovacijos agentūra“ 2013-01-14 pažyma Nr. 09-441, kurioje nurodyta, kad VĮ „Valstybės turto fondas“ skola už jai priklausančių patalpų adresu Šaltinių g. 7, Vilniuje, nesumokėtas į Daugiabučio namo Šaltinių g. 7, pirmo korpuso savininkų bendrijos kaupiamąjį fondą ir eksploatacines išlaidas sudaro 4 423,42 Lt (t.2, b.l. 57). Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo visuotiniame susirinkime, įvykusiame 2008-04-17 priimtas nutarimas nuo 2008-05-01 rinkti lėšas į namo kaupiamąjį fondą po 0,50 Lt už 1 m2 yra nenuginčytas ir galiojantis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo pareigos mokėti įmokas į kaupiamąjį fondą ir eksploatacines išlaidas. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymo (toliau – DGNSPPSĮ) 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie nėra bendrijos nariai, privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo priežiūros ir atnaujinimo. Be to, taip formuojama ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 4 ir 7 d., taip pat LR Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3, 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas; kadangi nuosavybė įpareigoja, savininkai (tiek fizinius, tiek juridinius asmenis), nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju ieškovo išlaidos, kurias jis prašo priteisti, yra susijusios su objektų išlaikymu ir naudojimusi jais, dėl to atsakovas jas privalo apmokėti nepaisant to, jog joms ir nepritarė bei nėra bendrijos narys. Be to teisėjų kolegija konstatuoja, jog į bylą ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtinta ieškovo reikalavimus.

31Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad visos patalpų išlaikymo išlaidas privalėjo apmokėti panaudos gavėjas Labdaros ir paramos fondas „Ekklesia“, kadangi nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2011 m. sausio mėn. jis buvo faktinis patalpų valdytojas, todėl ieškinys turėtų būti reiškiamas šiam juridiniam asmeniui, o ne valstybei.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme įtvirtinti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms (pvz., CK 6.190 straipsnio 1 dalis, 6.191 straipsnis, kt.) Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai įtvirtinta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. E. įmonė v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldjoda“ v. F. P. International A/S, bylos Nr. 3K-3-367/2011; 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Namų priežiūros centras v. UAB „Schindler–Liftas“, bylos Nr. 3K-3-257/2014).

33Byloje nustatyta, kad negyvenamųjų patalpų, esančių Šaltinių g. 7, Vilnius, panaudos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo VĮ „Valstybės turto fondas“ ir trečiojo asmens Labdaros ir paramos fondas „EKKLESIA“, taigi ieškovas šiuo atveju nėra panaudos sutarčių šalis ir jo su faktiniu patalpų naudotojų trečiuoju asmeniu nesieja jokie prievoliniai ir (ar) kitokio pobūdžio teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, remdamasi sutarties uždarumo principu ir šiuo klausimu formuojama kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta panaudos sutartis neturi galios ieškovo teisėms ir pareigoms, todėl jie neturi iš šios sutarties kylančios nei teisės, nei pareigos reikalauti iš trečiojo asmens atsiskaityti už įmokas į kaupiamąjį fondą ir eksploatacines išlaidas. Tokią pareigą turi atsakovas, kadangi jį sieja panaudos teisiniai santykiai su trečiuoju asmeniu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovui įmokas į kaupiamąjį fondą ir eksploatacines išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Atsakovas, manydamas, kad trečiasis asmuo privalo atlyginti įmokas į kaupiamąjį fondą ir eksploatacines išlaidas, turi teisę reikšti trečiajam asmeniui atitinkamus reikalavimus.

34Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl 4 502,88 Lt išlaidų remonto darbams, kadangi pagal bylos įrodymus ieškovas teikė sąskaitą-faktūrą panaudos gavėjui, esą taip pripažindamas jo pareigą sumokėti už šiuos statybos darbus. Pagal bylos duomenis atsakovo ginčijami darbai - fasado sienos remontas ir cirkuliacinio vandens vamzdynų remontas, buvo baigti, kai panaudos sutartis su labdaros ir paramos fondu „Ekklesia“ jau buvo nutraukti, taigi tuo metu ir atsirado atsakovo prievolė sumokėti už atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad prievolė proporcingai savo daliai mokėti už atliktus remonto ir rekonstrukcijos darbus tenka atsakovui kaip patalpų savininkui (CK 4.82 str. 3,4 d.; DGNPPSBĮ 23 str. 3 d.).

35Atsakovas teigia, kad ieškovo ieškinys yra dėl nuostolių atlyginimo, todėl turi būti taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atsakovo prašymu, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 2008 m. gegužės mėn. – 2010 m. gruodžio mėn. laikotarpiu už atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas apskaičiuotą 3 774,08 Lt kaupiamųjų lėšų sumą nėra reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, kadangi šios išlaidos nebuvo apmokėtos ieškovo.

36Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą.... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 5. Nurodė, kad bendrijos valdomo daugiabučio namo Šaltinių g. 7, Vilnius,... 6. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 7. Paaiškino, kad ginčo patalpas perėmė pagal 1999-02-11 priėmimo-perdavimo... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-03 sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Valstybės turto fondo įstatymo 5... 10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 11. Nurodo, kad:
  1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai... 12. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 13. Nurodo, kad:
    1. Bendrija yra bendrasavininkių įsteigtas... 14. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto... 15. Nurodo, kad:
      1. Pirmosios instancijos teismas sprendime... 16. Tretieji asmenys atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo tenkinti ieškovo... 17. Nurodo, kad sutinka su ieškovo pateiktu apeliaciniu skundu, palaiko visus... 18. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo... 19. Nurodo, kad:
        1. Ieškovas teigia, kad savo sąskaita yra... 20. Atskirieji skundai atmetami.... 21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 22. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 23. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 24. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 25. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 26. Nagrinėjamuoju atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 27. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas... 28. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 1999-2005 metų... 30. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad nėra įrodymų,... 31. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad visos patalpų išlaikymo išlaidas... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas sutarčių teisės principų –... 33. Byloje nustatyta, kad negyvenamųjų patalpų, esančių Šaltinių g. 7,... 34. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl 4 502,88 Lt išlaidų remonto... 35. Atsakovas teigia, kad ieškovo ieškinys yra dėl nuostolių atlyginimo, todėl... 36. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti...