Byla 1A-136-307/2016
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio, teisėjų Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš, gynėjui advokatui Dainiui Žiedui, nuteistajam G. R., civilinio ieškovo AB „DNB bankas“ atstovui advokatui Nedui Šilaikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. ir civilinio ieškovo AB „DNB bankas“ atstovo advokato Nedo Šilaikos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

2– pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3 012,80 Eur (trijų tūkstančių dvylikos eurų 80 centų)) dydžio bauda,

3– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų)) dydžio bauda.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir G. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

5Tuo pačiu nuosprendžiu G. R. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir BK 246 straipsnio 2 dalį jo veikoje nesant nusikaltimo požymių.

6Civilinio ieškovo AB „DNB bankas“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8G. R. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., būdamas UAB ( - ), registruotos adresu ( - ), direktoriumi, dėl užimamų pareigų turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą, susitaręs ir veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasinaudodamas nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiais A. J., S. R. – UAB ( - ) akcininke, 2010 metų gruodžio mėnesį organizavo UAB ( - ) akcijų fiktyvų pardavimą A. J. bei A. J. paskyrimą UAB ( - ) direktoriumi, kartu imitavo viso įmonės turto perleidimą, iš jų ir UAB ( - ) priklausančių automobilių ( - ), valstybinis Nr. ( - ) kurio vertė 7 800,00 Lt, ir ( - ), valstybinis Nr. ( - ) kurio vertė 12 330,00 Lt, nors toliau šiuos automobilius valdė ir šį bendros 20 130,00 Lt vertės turtą pasisavino, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2010 m. lapkričio 11 d. S. V. pardavęs UAB ( - ) priklausantį žemės sklypą ( - ), unikalus Nr. ( - ), už 3 000,00 Lt, ir žemės sklypą ( - ), unikalus Nr. ( - ), už 2 000,00 Lt, už sandorį gautų pinigų, t.y. 5 000,00 Lt, neįtraukė į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, juos pasisavindamas, ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – UAB ( - ) priklausantį turtą iš viso už 25 130,00 Lt.

9Be to, G. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., būdamas UAB ( - ), registruotos adresu ( - ), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, susitaręs ir veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bei pasinaudodamas nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiais A. J., S. R. – UAB ( - ) akcininke, 2010 m. gruodžio mėnesį organizavo UAB ( - ) akcijų fiktyvų pardavimą A. J. bei A. J. paskyrimą UAB ( - ) direktoriumi, kartu imitavo buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą A. J., nors pats toliau jais disponavo ir buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpė, dėl to negalima visiškai nustatyti UAB ( - ) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

10G. R. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., būdamas UAB ( - ), registruotos adresu ( - ), direktoriumi, dėl užimamų pareigų turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą turtą, žinodamas, kad UAB ( - ) nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas: kelių transporto priemonė ( - ), valstybinis Nr. ( - ) identifikavimo Nr. ( - ), kelių transporto priemonė „Kome JPPV 4“, valstybinis Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), hidraulinis manipuliatorius (keliamasis krautuvas) ( - ), pagal 2005 m. spalio 17 d. įkeitimo lakštą, įkeitimo identifikavimo kodas ( - ), buvo įkeistas AB „DnB NORD“ bankui, bendra įkeisto turto vertė 145 000,00 Lt, ir šis turtas AB „DnB NORD“ banko sutikimo negali būti perleistas bei turi būti užtikrintas įkeisto turto saugojimas, bei 2010 m. birželio 17 d. Šiaulių miesto apylinkės teismui priėmus nutartį areštuoti ir perduoti AB „DnB NORD“ bankui įkeistą kilnojamąjį turtą, nevykdė teismo nutarties ir pagal 2010 m. birželio 18 d. turto arešto aktą Nr. 0510003909 areštuotą didelės vertės turtą, kurio vertė didesnė nei 250 MGL (bendra turto rinkos vertė 2010 m. spalio 1 d. 81 700,00 Lt), jo neperdavė AB „DnB NORD“ bankui, o 2010 m. lapkričio 30 d. bute, adresu: Šiauliai, Tilžės g. 175-99, susitaręs ir veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bei pasinaudodamas nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiais A. J., S. R. – UAB ( - ) akcininke, organizavo ir pardavė UAB ( - ) akcijas A. J., organizavo A. J. paskyrimą UAB ( - ) direktoriumi, kartu imitavo viso įmonės turto perleidimą, tarp jų ir areštuoto kilnojamojo turto: kelių transporto priemonės ( - ), valstybinis Nr. ( - ) kurios rinkos vertė 2010 m. spalio 1 dieną – 47 380,00 Lt, kelių transporto priemonės „Kome JPPV 4“, kurios rinkos vertė 2010 m. spalio 1 dieną buvo 19 610,00 Lt, hidraulinio manipuliatoriaus (keliamojo krautuvo) ( - ), kurio rinkos vertė 2010 m. spalio 1 dieną – 14 710,00 Lt, nors faktiškai ir toliau disponavo minėtu turtu, taip paslėpdamas areštuotą didelės vertės svetimą turtą. Išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 246 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad areštavus UAB ( - ) priklausiusias transporto priemones, tačiau jų nesuradus ir neaprašius, negali būti pripažinta, kad BPK 246 straipsnio prasme areštuotos transporto priemonės buvo patikėtos G. R.. Nepaisant to, kad jam buvo žinoma apie įmonės turto areštą, jis turto arešto pagrindu nebuvo paskirtas areštuoto turto saugotoju bei įspėtas dėl atsakomybės už minėto turto neišsaugojimą. Aplinkybė, kad G. R. žinojo apie UAB ( - ) priklausiusių transporto priemonių areštą, nėra pakankama pripažinti, kad jam transporto priemonės buvo patikėtos taip, kaip to reikalaujama pagal BK 246 straipsnį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apygardos teismas padarė išvadą, kad G. R. neatitinka BK 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjekto požymių, todėl jo veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos sudėties.

11Nuteistasis G. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei BK 183 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti.

12Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, rėmėsi prielaidomis, dėl to padarė neteisingas išvadas dėl byloje surinktų faktinių aplinkybių, neteisingai kvalifikavo jo veiką. Apelianto teigimu, nuosprendyje aptarti duomenys nepatvirtina, jog UAB ( - ) akcijų perleidimas buvo fiktyvus, be to jis negalėjo žinoti, jog A. J. nesieks realiai perimti įmonės valdymo, o faktiškai bendrovę valdys kartu su juo veikę asmenys. Apeliantas pažymi, kad pats liudytojas A. J. teisme apklaustas nebuvo, todėl jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Neapklausus šio liudytojo teisme, nebuvo reikalo teismo posėdyje garsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nes šis procesinis veiksmas, apelianto įsitikinimu, atliekamas tik siekiant pašalinti prieštaravimus tarp liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų.

13Apeliantas taip pat nurodo, kad sandoris dėl akcijų perleidimo A. J. nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu. Byloje taip pat nėra duomenų apie A. J. nepakaltinamumą ar ribotą pakaltinamumą, dėl ko teismas negalėtų jo laikyti UAB ( - ) akcininku ar vadovu. Apelianto teigimu, A. J. jam buvo pristatytas kaip realus įmonės pirkėjas, todėl sudarius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jis neturėjo pagrindo naujajam savininkui neperduoti bendrovės dokumentacijos, neperleisti turto. Apibendrindamas nuteistasis teigia, kad S. R. perleidus UAB ( - ) akcijas A. J. ir jam tapus bendrovės vadovu, apeliantas negali būti laikomas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu.

14Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį apeliantas nurodo, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog UAB ( - ) perleidimo metu jai vis dar priklausė transporto priemonės, dėl kurių pasisavinimo apeliantas yra nuteistas. Vien tai, kad transporto priemonė yra įregistruota viešame registre neįrodo, kad daiktas realiai egzistuoja ar priklauso subjektui, nurodytam registre (kasacinės nutartys bylose Nr. 3K-3-399/2010, Nr. 3K-7-67/2011, Nr. 3k-3-397/2012. Nr. 3K-3-396/2014, Nr. 3K-3-412/2009, Nr. 3K-3-364/2009). Apelianto teigimu, jeigu minėtos transporto priemonės buvo UAB ( - ) balanse, jų perdavimas turėjo atsispindėti šios bendrovės turto perdavimo akte. Apeliantas taip pat nurodo, kad svarbu nustatyti realią galimai pasisavinto turto vertę, nes tai turi esminę reikšmę veikos kvalifikacijai pagal BK 183 straipsnio atitinkamą dalį ir baudžiamosios atsakomybės kilimui. Apelianto vertinimu, kadangi šioje byloje nenustatyta reali transporto priemonių ( - ) ir ( - ) vertė bei aplinkybė kad inkriminuotų veikų atlikimo metu būtent jis valdė minėtus automobilius, todėl neįrodyta, jog jis pasisavino šį turtą. Apeliantas taip pat nurodo, kad yra nepagrįstai nuteistas dėl 5 000,00 Lt už realizuotus žemės sklypus pasisavinimo. Jo kaltė šiame epizode grindžiama tik UAB ( - ) buvusios buhalterės parodymais. Apeliaciniame skunde pažymima, jog ūkinės operacijos nustatomos buhalterinės apskaitos dokumentais, o ne liudytojų parodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto vertinimu, jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

15Civilinio ieškovo atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžio dalį, kuria G. R. išteisintas pagal BK 246 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį - G. R. pripažinti kaltu padarius BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti – civilinio ieškovo AB „DNB bankas“ civilinį ieškinį dėl 41 900,00 Lt (12 135,08 Eur) turtinės žalos priteisimo tenkinti visiškai, taip pat priteisti iš G. R. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

16Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. R. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį ir civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį palikdamas nenagrinėtą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei vertino bylos faktines bylos aplinkybes, reikšmingas BK 246 straipsnio 2 dalies taikymui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartimi buvo areštuotas ne bet koks, o konkretus UAB ( - ) turtas, kuris buvo įkeistas AB „DNB bankui“ įkeitimo lakštu Nr. ( - ) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Jau šio įkeitimo lakšto sudarymo metu UAB ( - ) prisiėmė įsipareigojimą be banko sutikimo neperleisti įkeisto turto ir užtikrinti įkeisto turto saugojimą. Apeliantas, remdamasis teismo nutarties priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 559 straipsnio nuostatomis, teigia, kad priimant nutartį dėl įkeisto turto arešto bei perdavimo kreditoriui konkretus areštuojamas turtas nurodomas teismo nutartyje, todėl joks turto arešto aktas ar turto aprašas tokiu atveju antstolio nėra ir neturi būti sudaromas. Taigi, nagrinėjamu atveju, turto aprašo nesudarymas nepaneigia BK 246 straipsnio taikymo galimybės, nes, apelianto vertinimu, tai nėra būtina šio straipsnio taikymo sąlyga – baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį nustatyta už areštuoto ar aprašyto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o ne turto, kuris identifikuotas sudarius areštuoto turto aprašą, perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą. Juo labiau, kad hipotekos teisėjui nutartimi areštavus konkretų įkeistą turtą, skolininkui nustatomas įpareigojimas šį turtą perduoti kreditoriui. Tokiu būdu turtas, iki jo perdavimo kreditoriui, yra patikimas skolininkui, todėl iki jo perdavimo kreditoriui momento, skolininkas tampa atsakingu už šio turto išsaugojimą bei privalo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų su turtu, dėl kurių galėtų nukentėti kreditoriaus interesai ir atsirasti žala. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartimi turtas buvo areštuotas ir patikėtas G. R. kaip UAB ( - ) direktoriui, o šiai nutarčiai įsiteisėjus privalėjo būti perduotas AB „DNB bankas“. Nepaisant to, areštuotas turtas bankui nebuvo perduodamas sąmoningai, o slepiamas, kol jį su policijos pareigūnų pagalba pavyko surasti bei perduoti antstolei. Per tą laiką areštuoto turto vertė sumažėjo ir civiliniam ieškovui buvo padaryta 41 900,00 Lt (12135,08 EUR) žala. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju visų BK 246 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimas yra akivaizdus ir, skirtingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, yra teisinis pagrindas G. R. pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką. Apelianto įsitikinimu, rašytinis įspėjimas apie baudžiamąją atsakomybę nėra būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal BK 246 straipsnį atsirasti, nes ši sąlyga nenurodyta BK 246 straipsnio dispozicijoje, o plečiamasis baudžiamosios atsakomybės kilimo sąlygų aiškinimas nėra galimas. Šio nusikaltimo dalyku gali būti aprašytas ar areštuotas turtas, arba turtas, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės apribojimas ir tik pastaruoju atveju asmuo yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu kitais atvejais, net ir tuomet, kai antstolis sudaro areštuoto turto aprašą, toks įspėjimas nėra būtinas. Apelianto vertinimu, asmens suvokimą apie galimą baudžiamosios atsakomybės jo atžvilgiu taikymą suponuoja paties turto areštas ir teismo asmeniui nustatomas įpareigojimas. Kaip jau buvo minėta, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartimi įkeistas turtas buvo areštuotas ir jį nurodyta perduoti bankui, taigi G. R., būdamas UAB ( - ) vadovu, negalėjo nežinoti ir jam negalėjo būti nesuprantama, kad UAB ( - ) teismo nutarčiai įsiteisėjus privalės perduoti areštuotus daiktus, todėl neturi teisės šių daiktų perleisti tretiesiems asmenims, jų slėpti nuo perdavimo ar kokiais nors veiksmais mažinti jų vertę, ir kad už tokius veiksmus jam galėtų atsirasti baudžiamoji atsakomybė. Joks atskiras G. R. informavimas apie baudžiamąją atsakomybę už areštuoto turo paslėpimą, sunaikinimą, sugadinimą, perleidimą nebuvo privalomas. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus civilinio ieškovo atstovas nurodo, kad esant aptartų aplinkybių visumai, dėl G. R. padarytos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 2 dalyje, turėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o AB „DNB bankas“ civilinis ieškinys tenkinamas.

17Atsikirtimu į apeliacinį skundą nuteistasis G. R. prašo atmesti civilinio ieškovo AB „DNB bankas“ apeliacinį skundą. Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas pagrįstai išteisino jį pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, nustatęs, kad areštuotas turtas jam nebuvo patikėtas, ir paliko civilinį ieškinį nenagrinėtą. Be to, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis nėra tinkamas BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, patvirtina ir aktuali teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-96-677/2015). Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad areštuotos transporto priemonės paieška nepaskelbta, areštuotas turtas neaprašytas. Jis buvo naudojamas UAB ( - ) veiklos vykdymui, atlikta areštuotos transporto priemonės privaloma valstybinė techninė apžiūra, drausta civilinė atsakomybė. Nuteistasis G. R. pažymi, kad BK 246 straipsnio sudėtis nenumato atsakomybės už bendro pobūdžio teismo sprendimo nevykdymą. Dėl to, nuteistojo G. R. vertinimu, jis nepagrįstai kaltintas pagal minėto straipsnio 2 dalį. Anot nuteistojo G. R., jam nesuprantamas ir kaltinimas įmonės turto perleidimo imitavimu, nes miškovežio ir priekabos su manipuliatoriumi savininkas išliko tas pats – UAB ( - ). Nuteistojo teigimu, jis neatliko jokių objektyvių veiksmų, kuriais būtų įvykdyta BK 246 straipsnyje numatyta veika – turto paslėpimas.

18Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė civilinio ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Civilinio ieškovo atstovas prašė tenkinti civilinio ieškovo skundą, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti, o civilinio ieškovo AB „DNB banko“ apeliacinį skundą tenkinti.

19Apeliaciniai skundai atmetami.

20Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

21Dėl nuteistojo G. R. apeliacinio skundo

22Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl G. R. kaltės padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Skunde teigiama, kad apygardos teismas neobjektyviai įvertino bylos įrodymus, apkaltinamąjį nuosprendį grindė nepatikimais A. J., kuris buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ir UAB ( - ) buvusios buhalterės V. Ž. parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai.

23Pirmosios instancijos teismas G. R. pripažino kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį nustatęs, kad G. R. nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., būdamas UAB ( - ) direktoriumi, dėl užimamų pareigų turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą, susitaręs ir veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasinaudodamas nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiais A. J., UAB ( - ) akcininke S. R., 2010 metų gruodžio mėnesį organizavo fiktyvų UAB ( - ) akcijų pardavimą A. J. bei A. J. paskyrimą UAB ( - ) direktoriumi, kartu imitavo įmonės dokumentų ir viso įmonės turto perleidimą, įskaitant ir UAB ( - ) priklausančių automobilių ( - ) ir ( - ), nors toliau šiuos automobilius valdė ir šį turtą pasisavino, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2010 m. lapkričio 11 d. S. V. pardavęs UAB ( - ) priklausantį žemės sklypą ( - ), už 3 000,00 Lt, ir žemės sklypą ( - ), už 2 000,00 Lt, už sandorį gautų pinigų – 5 000,00 Lt neįtraukė į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – UAB ( - ) priklausantį turtą iš viso už 25 130,00 Lt, bei paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB ( - ) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

24Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinio skundo argumentus, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą sprendžia, jog apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažindamas apeliantą kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir paskyrė jam teisingą bausmę. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė apelianto kaltės pakankamais ir leistinais įrodymais, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet kartu tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, ir pan. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės bylos Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

25BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis Nr. 2K-197/2012).

26Nuteistasis G. R. teigia esąs nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes perleidžiant įmonės akcijas bei perduodant įmonės dokumentus ir turtą A. J., pastarasis juos priėmė ir pasirašė visus reikšmingus su tuo susijusius dokumentus, ką patvirtino ir byloje atlikta rašysenos ekspertizė. Todėl, anot apelianto, jis negali būti laikomas šios nusikalstamos veikos subjektu, o A. J. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duoti parodymai, jog šis asmuo realiai nesiekė įgyti UAB ( - ) akcijų ir tapti įmonės vadovu, yra prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms.

27Apeliacinio skundo argumentai, jog liudytojo A. J. parodymai yra prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinami kritiškai ir atmetami. Nagrinėjamu atveju 2012 m. gegužės 17 d. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos apklaustas A. J. parodė, kad 2010 m. rudenį Šiauliuose, prie centrinės parduotuvės „Maxima“ prie jo priėjo nepažįstamas vyras ir pasiūlė darbą. Teigė, kad reikės dirbti miške. Kitą dieną susitiko su tuo pačiu vyriškiu ir kartu nuvažiavo į Valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – Registrų centras), kur pasirašinėjo įvairius dokumentus. Vėliau susitiko su darbą pasiūliusiu vyriškiu, kuriam atidavė Registrų centre gautus dokumentus, o už tai gavo pinigų. Praėjus maždaug savaitei laiko, jį vėl susirado tas vyriškis. Pasakė, kad reikės važiuoti į banką ir davė kažkokius dokumentus, su kuriais A. J. nuėjo į banką „Snoras“. Ten sutvarkė duotus dokumentus, pasirašė ir dokumentus perdavė tam pačiam vyriškiui. Praėjus keletui savaičių su tuo pačiu vyriškiu nuvyko Šiaulius, prie policijos, tikslaus adreso nepamena. Minėtas asmuo jam liepė nueiti prie žmogaus, kuris stovės prie miškavežio ir paduos A. J. dokumentus, raktelius. Tas vyras, kuris padavė nemažą aplanką dokumentų ir raktelius, nieko neklausinėjo. Tada A. J. dokumentus ir raktelius padavė vyriškiui, kuris siūlė darbo (t. 4, b.l. 37-39). 2012 m. rugsėjo 24 d. vykusios papildomos apklausos metu, A. J. tyrėjai taip pat parodė, kad visus dokumentus pasirašinėjo pas G. R. bute, o gautus dokumentus ir raktelius jis paliko taksi automobilyje vyriškiui, kuris jam pasiūlė darbą (t. 4, b.l. 53-54). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme (t. 7, b.l. 45-53), liudytojas A. J. parodė, kad priėmė pažįstamo R., kurio pavardės nežino, darbo pasiūlymą skaldyti ir pjauti malkas miške. Vėliau pažįstamas R. A. J. pasakė, kad tam pirmiausia A. J. turės įkurti savo įmonę. A. J. niekur nedirbo, tačiau norėjo kurti verslą, todėl pagalvojęs sutiko su pažįstamo R. pasiūlymu kurti įmonę. Šiuo tikslu su R. vyko į Registrų centrą ir sutvarkė visus reikiamus dokumentus. Taip pat parodė, kad pas G. R. į butą jį vežė R.. Šiuo asmeniu A. J. visiškai pasitikėjo, todėl pasirašinėjo visus dokumentus, ant kurių liepdavo pasirašyti R.. Pas G. R. bute A. J. paėmė daug dokumentų ir raktelius, kuriuos vėliau paliko taksi automobilyje R. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, liudytojas A. J. taip pat parodė, kad prieš įsigyjant UAB ( - ) akcijas buvo bedarbis ir realiai būtų nesugebėjęs vadovauti įmonei. Nuteistasis G. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad A. J. atliko ne įmonės vadovo, o darbininko funkcijas (t. 6, b.l. 72). Dėl to galima daryti patikimą išvadą, jog vien tai, kad liudytojas A. J. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme iš dalies pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjai, teigdamas, kad suprato įmonės akcijų įsigijimą ir tapimą UAB ( - ) vadovu, to siekė ir norėjo, nedaro jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad neketino tapti įmonės vadovu ir pasirašinėdamas dokumentus tik vykdė kito asmens nurodymus, neobjektyviais ir nepatikimais. Tuo labiau, kad iš pirmiau išanalizuotų liudytojo A. J. parodymų matyti, jog parodymai dėl jo abejingumo pasirašinėjant reikšmingus dokumentus, susijusius su UAB ( - ) akcijų įsigijimu, dokumentų ir turto perėmimu bei dokumentų ir turto nesaugojimu, palikimu nepažįstamam asmeniui R., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo nuoseklūs ir vienodi. Dėl to daroma išvada, kad liudytojo A. J. parodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog A. J. tapo UAB ( - ) vadovu ir jam realiai buvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas. Tuo pačiu pirmiau aptarti bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas būdamas UAB ( - ) direktoriumi organizavo fiktyvų įmonės akcijų perdavimą bei viso įmonės turto perleidimą.

28Taip pat pažymėtina, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013).

29Nuteistasis G. R. teigia esąs nepagrįstai nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes nesant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, neįmanoma nustatyti, ar turtas, kurį neva pasisavino nuteistasis, akcijų perleidimo ir turto perdavimo A. J. metu iš tikrųjų priklausė UAB ( - ).

30Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

31Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino G. R. kaltu pasisavinus jo žinioje buvusį UAB ( - ) priklausantį turtą iš viso už 25 130,00 Lt, t.y. automobilius „( - ), valstybinis Nr. ( - ) kurio vertė 7 800 Lt, ir ( - ), valstybinis Nr. ( - ) kurio vertė 12 330 Lt, ir 5000 Lt, gautus pardavus žemės sklypą ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypą ( - ), unikalus Nr. ( - ). Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistajam G. R., kaip UAB ( - ) vadovui, buvo suteikti įgaliojimai atstovauti įmonei, atliekant visas procedūras, susijusias su įmonės valdymu, taip pat pasirašyti visus finansinius dokumentus ir sutartis. Jis turėjo juridiškai apibrėžtus įgaliojimus įmonės turto atžvilgiu, taigi šis turtas buvo jo žinioje. Nors bendrovės direktorius turi tam tikrus įgaliojimus, susijusius su turtu, tačiau nei turtas, nei turtinės teisės netampa direktoriaus nuosavybe, todėl jam yra svetimos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais. Sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje.

32Apeliaciniame skunde nuteistasis G. R. iškėlė versiją, jog automobiliai ( - ), valstybinis Nr. ( - ) ir ( - ), valstybinis Nr. ( - ) nepriklausomai nuo jų registracijos viešajame registre, perleidžiant UAB ( - ) akcijas įmonei faktiškai nepriklausė. Tačiau toks apelianto teiginys nėra patvirtintas jokiais kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kuriuose būtų užfiksuota, kad UAB ( - ) akcijų perleidimo metu jai nepriklausė automobiliai ( - ), valstybinis Nr. ( - ) ir ( - ), valstybinis Nr. ( - ) Tuo labiau, kad apklausiamas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pats nuteistasis G. R. nuosekliai parodė, kad automobilius ( - ) ir ( - ) jis perdavė A. J. perleisdamas įmonės akcijas. Atsižvelgiant į tai, tokie prieštaringi apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip nuteistojo G. R. gynybinė pozicija ir atmetami kaip nepagrįsti.

33Apelianto teigimu, už realizuotus žemės sklypus gautų 5 000 Lt pasisavinimas iš esmės grindžiamas tik liudytojos, t.y. buvusios UAB ( - ) buhalterės, V. Ž. parodymais. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius vertina kaip prieštaraujančius bylos medžiagai. Liudytoja V. Ž. apklausiama teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, kad nepamena, ar už pirmiau minėtų žemės sklypų pardavimą gauti pinigai buvo perduoti į įmonės kasą. Nors liudytoja V. Ž. tiesiogiai teismui nenurodė, jog pinigai, gauti už pirmiau minėtų žemės sklypų pardavimą į įmonės kasą įnešti nebuvo, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis G. R. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis 5 000 Lt įnešė į įmonės sąskaitą. Tuo labiau, kad 2013-08-06 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pats G. R. tyrėjai parodė, kad nepamena, ar grynieji pinigai, gauti už parduotus žemės sklypus, buvo apskaityti įmonės buhalterijoje ir vėliau jais buvo padengtos įmonės skolos, ar iš karto buvo atsiskaityta su skolininkais.

34Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kuriuose būtų užfiksuota, kad pinigai, gauti pardavus UAB ( - ) priklaususius žemės sklypus, būtų įnešti į įmonės kasą ir apskaityti jos buhalteriniuose dokumentuose. Pats nuteistasis G. R. neneigia, jog šiais įmonės pinigais disponavo. Teigia, kad nurodyti pinigai buvo panaudoti įmonės skoloms padengti. Tačiau duomenų, kad minėti pinigai buvo panaudoti įmonės naudai, t.y. sumokėti jos kreditoriams, ar naudojami kitoms įmonės reikmėms, baudžiamojoje byloje taip pat nėra.

35Pažymėtina, kad kai pats bendrovės vadovas pagal išlaidų orderį iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus saviems tikslams, o ne įmonės interesams, šis veiksmas vertintinas kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008). Šiame kontekste taip pat pasiremtina Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teismų praktika, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis.

36Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad G. R. nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., būdamas UAB ( - ) direktoriumi, dėl užimamų pareigų turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą, susitaręs ir veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasinaudodamas nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiais A. J., UAB ( - ) akcininke S. R., 2010 metų gruodžio mėnesį organizavo fiktyvų UAB ( - ) akcijų pardavimą A. J. bei A. J. paskyrimą UAB ( - ) direktoriumi, kartu imitavo įmonės dokumentų ir viso įmonės turto perleidimą, įskaitant ir UAB ( - ) priklausančių automobilių ( - ) ir ( - ), nors toliau šiuos automobilius valdė ir šį turtą pasisavino, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2010 m. lapkričio 11 d. S. V. pardavęs UAB ( - ) priklausantį žemės sklypą ( - ), už 3 000,00 Lt, ir žemės sklypą ( - ), už 2 000,00 Lt, už sandorį gautų pinigų – 5 000,00 Lt neįtraukė į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – ( - ) priklausantį turtą iš viso už 25 130,00 Lt, bei paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB ( - ) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

37Dėl civilinio ieškovo AB „DNB bankas“ atstovo advokato Nedo Šilaikos apeliacinio skundo

38Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu išteisino G. R. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, nesant jo veiksmuose šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo atstovas nesutinka su G. R. išteisinimu pagal BK 246 straipsnio 2 dalį. Anot apelianto, vadovaujantis CPK 559 straipsnio nuostatomis, priimant nutartį dėl įkeisto turto arešto bei perdavimo kreditoriui, konkretus areštuojamas turtas yra nurodomas teismo nutartyje, todėl turto arešto aktas ar turto aprašas tokiu atveju antstolio nėra ir neturi būti sudaromas. Turto aprašo nesudarymas nepaneigia BK 246 straipsnio taikymo galimybės, nes turto aprašo sudarymas, kaip ir atskiras kaltininko įspėjimas apie gresiančią atsakomybę nėra būtinosios šio straipsnio taikymo sąlygos.

39BK 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatanti, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pareiga nustatyti, ar kaltininko veiksmai atitinka BK specialiosios dalies straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tenka bylą nagrinėjančiam teismui, kuris savo teisinį vertinimą privalo motyvuotai išdėstyti teismo nuosprendyje.

40Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, pagrįstai išteisino G. R. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teisėjų kolegija, baudžiamosios bylos medžiagos kontekste įvertinusi išteisinamojo nuosprendžio įrodymų vertinimo motyvus, konstatuoja, kad nuosprendyje pateiktas BK 246 straipsnio nuostatų aiškinimas visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylos Nr. 2K-69/2015, 2K-318/2014). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka civilinio ieškovo lūkesčių, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

41Iš civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas šios nusikalstamos veikos subjektu laiko bet kurį asmenį, kuris dėl fizinio kontakto su aprašytu ar areštuotu turtu, dėl savo teisinio santykio su tokiu turtu, dėl savo einamų pareigų, atliekamo darbo ar kitais pagrindais turi tiek sąlygas, tiek galimybes priimti sprendimus ar atlikti veiksmus dėl to turto perleidimo kitam asmeniui. Tačiau BK 246 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį straipsnį atsako tik tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą (antroje dalyje – didelės vertės turtą) arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą perleido kitam asmeniui. BK 246 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto didelės vertės turto arba didelės vertės turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu kitam asmeniui. Šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota.

42Taigi, BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku neabejotinai yra didelės vertės turtas, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Vadovaujantis logikos taisyklėmis matyti, kad pirmoji BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamo sveikos dispozicijos dalis („Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą...“) numato, jog šios nusikalstamos veikos dalykas taip pat yra: 1) aprašytas, 2) areštuotas, 3) kaltininkui patikėtas 4) didelės vertės turtas. Taigi, priešingai nei teigia civilinio ieškovo atstovas, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnio 2 dalį kilimui yra nustatytos šios keturios būtinosios sąlygos, iš kurių nesant bent vienos, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde pateikiamas plečiamasis normos aiškinimas, neva įstatymų leidėjas numatė, kad baudžiamosios atsakomybės kilimui pakanka bent vienos iš pirmųjų trijų ir ketvirtosios sąlygos buvimo, yra ydingas, prieštaraujantis ne tik BK 246 straipsnio 2 dalies nuostatų prasmei, bet ir susiformavusiai teismų praktikai.

43Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos subjektas yra specialusis – tai asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota. Taigi, be turto arešto baudžiamajai atsakomybei pagal BK 246 straipsnį būtina nustatyti ir tokio areštuoto turto patikėjimo kaltininkui aplinkybę, reikšmingą sprendžiant tiek dėl šiame straipsnyje numatytos veikos subjekto, tiek dėl jos dalyko požymių. Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju. Asmuo, įgijęs pareigą saugoti aprašytą areštuotą ir jam patikėtą turtą suvokia ir galimas BK 246 straipsnyje nurodytas pasekmes dėl šio turto paslėpimo, sunaikinimo, sugadinimo ar neteisėto perleidimo kitam asmeniui.

44Byloje nustatyta, kad nuteistasis G. R. žinojo, jog UAB ( - ) nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas: kelių transporto priemonė ( - ) valstybinis Nr. ( - ) identifikavimo Nr. ( - ), kelių transporto priemonė „Kome JPPV 4“, valstybinis Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), hidraulinis manipuliatorius (keliamasis krautuvas) ( - ), pagal 2005 m. spalio 17 d. įkeitimo lakštą, įkeitimo identifikavimo kodas ( - ), buvo įkeistas AB „DnB NORD“ bankui, bendra įkeisto turto vertė 145 000, 00 Lt. G. R. taip pat buvo žinoma apie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį areštuoti ir perduoti AB „DnB NORD“ bankui įkeistą kilnojamąjį turtą. Ši nutartis, kuri prilyginama turto arešto aktui, buvo įregistruota Turto arešto aktų registre įstatymų nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 15–16). Tačiau G. R. pagal 2010 m. birželio 18 d. turto arešto aktą Nr. ( - ) areštuoto didelės vertės turto AB „DnB NORD“ bankui neperdavė.

45Apklausiama pirmosios instancijos teisme antstolė V. Š. parodė, kad AB „DNB bankas“ iniciatyva buvo paskelbta areštuotų transporto priemonių paieška, tačiau iš vykdomosios bylos matyti, kad, priešingai nei tvirtina antstolė, tokia paieška paskelbta nebuvo, o 2010 m. birželio 17 d. teismo nutartimi areštuotas kilnojamasis turtas, t. y. transporto priemonės, nebuvo aprašytas, kaip to reikalauja CK 675 straipsnio 3 dalies nuostatos (t. 2, b. l. 57–68). Priešingai nei teigia civilinio ieškovo atstovas, nors BK 246 straipsnyje tiesiogiai ir neįtvirtinta, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, minėtame BK straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas gali būti asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 246 straipsnį kilti nepakanka to, jog kaltininkui yra tik žinoma apie jam patikėto turto areštą. Tokiu atveju, kai asmuo nebuvo paskirtas areštuoto turto saugotoju bei pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už šio turto neišsaugojimą, negali būti pripažinta, kad BK 246 straipsnio prasme turtas jam buvo patikėtas. Būtinasis BK 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia. Asmenys neteisėtai perleidę aprašytą, areštuotą ir jiems patikėtą turtą turi suvokti, kad taip padarę jie gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes apie tokias pasekmes yra įspėti įstatymo nustatyta tvarka. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. birželio 17 d. nutartimi areštuotos transporto priemonės, t. y. ( - ), valstybinis Nr. ( - ) identifikavimo Nr. ( - ), kelių transporto priemonė „Kome JPPV 4“, valstybinis Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), hidraulinis manipuliatorius (keliamasis krautuvas) ( - ), nebuvo aprašytos ir perduotos saugoti G. R., jis nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už šio turto neišsaugojimą arba neteisėtą perleidimą ar paslėpimą, todėl apygardos teismas teisingai sprendė, kad BK 246 straipsnio prasme negali būti pripažinta, jog areštuotos transporto priemonės jam būtų buvę patikėtos.

46Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos dalyko, o G. R. taip pat nėra tinkamas šios veikos subjektas. Skirtingai nei teigiama civilinio ieškovo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo teigti, kad apygardos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir kad dėl to reikėtų išteisinamąjį nuosprendį naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėtą paliko civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį 41 900,00 Lt sumai. Kita vertus, toks teismo sprendimas neužkerta kelio civiliniam ieškovui atitinkamą ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48nuteistojo G. R. ir civilinio ieškovo AB „DNB bankas“ atstovo advokato Nedo Šilaikos apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. – pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183... 3. – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766 Eur (trijų... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 5. Tuo pačiu nuosprendžiu G. R. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir... 6. Civilinio ieškovo AB „DNB bankas“ civilinis ieškinys paliktas... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. G. R. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2009 m.... 9. Be to, G. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2009 m.... 10. G. R. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m.... 11. Nuteistasis G. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 12. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apeliantas nurodo,... 13. Apeliantas taip pat nurodo, kad sandoris dėl akcijų perleidimo A. J. nėra... 14. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį apeliantas nurodo,... 15. Civilinio ieškovo atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių... 16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. R.... 17. Atsikirtimu į apeliacinį skundą nuteistasis G. R. prašo atmesti civilinio... 18. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė civilinio ieškovo... 19. Apeliaciniai skundai atmetami.... 20. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 21. Dėl nuteistojo G. R. apeliacinio skundo... 22. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su pirmosios... 23. Pirmosios instancijos teismas G. R. pripažino kaltu pagal BK 183 straipsnio 1... 24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinio... 25. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 26. Nuteistasis G. R. teigia esąs nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1... 27. Apeliacinio skundo argumentai, jog liudytojo A. J. parodymai yra... 28. Taip pat pažymėtina, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek... 29. Nuteistasis G. R. teigia esąs nepagrįstai nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1... 30. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino G. R. kaltu pasisavinus jo... 32. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. R. iškėlė versiją, jog automobiliai ( -... 33. Apelianto teigimu, už realizuotus žemės sklypus gautų 5 000 Lt... 34. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kuriuose būtų užfiksuota, kad pinigai,... 35. Pažymėtina, kad kai pats bendrovės vadovas pagal išlaidų orderį iš... 36. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 37. Dėl civilinio ieškovo AB „DNB bankas“ atstovo advokato Nedo Šilaikos... 38. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu išteisino G.... 39. BK 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal... 40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio... 41. Iš civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, jog... 42. Taigi, BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku... 43. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytos... 44. Byloje nustatyta, kad nuteistasis G. R. žinojo, jog UAB ( - ) nuosavybės... 45. Apklausiama pirmosios instancijos teisme antstolė V. Š. parodė, kad AB... 46. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 48. nuteistojo G. R. ir civilinio ieškovo AB „DNB bankas“ atstovo advokato...