Byla 3K-3-396/2014
Dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys: D. S., G. L., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „SSB studija“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys: D. S., G. L., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „SSB studija“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos metu įgyto turto teisinį režimą ir tokio turto padalijimą nutraukiant santuoką, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovė A. B. pareikštu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo E. B. santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „B.“, pripažinti, kad šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir netvarko bendro ūkio nuo 2007 m. sausio 1 d., padalyti santuokoje įgytą turtą – jai priteisti 813 270 Lt vertės turtą:

  • butą, esantį ( - ), 227 000 Lt vertės;
  • 65/100 dalis patalpų, esančių ( - ), 576 550 Lt vertės;
  • patalpą - garažą, esantį ( - ), 9720 Lt vertės.

7Atsakovui priteisti 578 477,73 Lt vertės turtą:

  • 35/100 dalis patalpų, esančių ( - ), 310 450 Lt vertės;
  • 159 135,70 Lt reikalavimo teisę į BUAB „Lithill“;
  • teisę į UAB „Danske Capital“ sukauptą turtą Pensijų fonde „Danske pensija 100“ – 8892 Lt;
  • vertybinius popierius UAB „Unitela“, kuriuos sudaro 50 proc. akcijų, 50 000 Lt vertės;
  • prekės ženklą „Lithill“, 50 000 Lt vertės.

8Pripažinti atsakovo asmeninėmis skolomis:

  • paskolą pagal jo ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo sudarytą kredito sutartį Nr. BR 1115030578, pakeistą 2005 m. balandžio 28 d. susitarimu Nr. BR 1115030578-P1 ir 2007 m. rugsėjo 25 d. susitarimu Nr. BR 1115030578-P2, paskolos likutis sudaro 99 576,39 euro;
  • prievoles kreditoriui G. L. pagal 2009 m. vasario 3 d. paprastąjį vekselį, prievolės dydis – 1 800 000 Lt;
  • prievoles kreditoriui UAB „SSB studija“ pagal du 2010 m. birželio 14 d. paprastuosius vekselius, prievolės dydis – 94 000 Lt.

9Ieškovė taip pat prašė nustatyti naudojimosi patalpomis, esančiomis ( - ), naudojimosi tvarką tokiu būdu: ieškovei paskirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 8-19, 8-15, 8-16, 8-17, 8-14, 8-18, 8-10, 8-11, 8-18, 8-12, 8-13, 8-7, 8-4, 8-3, 8-5, bendras plotas 164.39 kv. m; atsakovui paskirti naudotis patalpomis, plane pažymėtas indeksais: 8-1, 8-2, 8-6, 8-8, 8-9, bendras plotas 88,51 kv. m; priteisti iš atsakovo ieškovei 10 000 Lt moralinę žalą, 9089 Lt kompensaciją už komunalinius mokesčius ir bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškovė nurodė, kad atsakovas santuokoje jai buvo nelojalus, neištikimas, šeima yra faktiškai iširusi nuo 2007 metų, kai atsakovas nustojo visiškai rūpintis vaikais, kurie šiuo metu jau pilnamečiai, nebeteikė šeimai jokio materialinio išlaikymo, slėpė pajamas, kurios sudaro 453 452,98 Lt ir kurias jis naudojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl šios priežasties ji prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir pusę negautų pajamų suma sumažinti atsakovo dalį iš bendro šeimos turto, t. y. 226 726,49 Lt.

11Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko. Jo manymu, santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Jis nurodė, kad su ieškove kartu negyvena tik nuo 2010 m. liepos mėnesio, iki to laiko gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį. Jis nesutiko, kad ieškovei būtų paskirta didesnė turto dalis ir jai priteista kompensacija bei neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo motina 1994 m. gruodžio 7 d. padovanojo jam 90 000 Lt patalpoms adresu: ( - ), skirtų UAB „Lithill“ veiklai, pirkti. Šių patalpų remontas ir pertvarkymas kainavo 705 354,28 Lt. Lėšas remontui atsakovas sukaupė pats ir pasiskolino iš Danske banko. Kadangi patalpos pirktos už jo motinos padovanotas lėšas, tai jos priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Butas adresu: ( - ), įgytas santuokos metu, todėl dalytinas lygiomis dalimis. UAB „Lithill“ akcijos ir reikalavimo teisė šiai bendrovei jokios vertės neturi, todėl tiek akcijos, tiek reikalavimų teisė dalytina šalims po lygiai. UAB „Unitel“ akcijos taip pat yra bevertės, todėl atsakovas sutiko, kad jos būtų perduotos ieškovei už 1 Lt. Prekės ženklas „Lithill“ parduotas už 2000 Lt, pinigai panaudoti šeimos reikmėms tenkinti. Atsakovas sutiko, kad nuosavybės teisė į UAB „Danske Capital“ fonde sukauptus 8892,03 Lt atitektų jam. Kadangi ieškovė automobilio neturi, garažas, esantis ( - ), turėtų būti paskirtas jam, o ieškovei išmokama 4860 Lt kompensacija. Ieškovės reikalavimas priteisti iš jo 9089,07 Lt kompensaciją už komunalinius mokesčius nepagrįstas, nes visi šie mokesčiai buvo mokami iš santuokoje įgytų lėšų. Atsakovas taip pat sutiko, kad prievoles Danske Bank A/S ir UAB „SSB studija“ vykdytų jis, nes ieškovė sutiko, kad VšĮ „Drąsinkime ateitį“ būtų paskirta jam. Tačiau, jo manymu, 66 625,46 Lt dalį įsipareigojimų kreditoriui G. L. privalo mokėti ieškovė. Atsakovas taip pat nurodė, kad pajamų neslėpė: 2005 metais darbo užmokestis sudarė ne 172 759,56 Lt, o 121 068,42 Lt (atskaičius mokesčius); iš patalpų nuomos 2005–2010 metais gavo ne 346 693,42Lt pajamų, o 181 582,37 Lt (atskaičius mokesčius už ketverius metus), iš viso – 336 058,40 Lt, t. y. vidutiniškai 4667,47 Lt per mėnesį. Šios pajamos buvo panaudotos šeimos reikmėms, patalpų remontui, dengiamas kreditas Danske bankui.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

13Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu nutraukė A. B. ir E. B. santuoką; pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – B.; priteisė iš atsakovo ieškovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; pripažino, kad šalys sutuoktinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio netvarko nuo 2010 m. liepos mėnesio; pripažino patalpas adresu: ( - ), bendrąja jungtine nuosavybe; santuokoje įgytą turtą padalijo taip:

14- ieškovei priteisė butą, esantį ( - ), kurio vertė 227 000 Lt; UAB „Unitela“ 100 proc. akcijas, 50 000 Lt vertės; garažą, esantį ( - ), 9720 Lt vertės; BUAB „Lithill“ 50 proc. akcijų ir 79 567,85 Lt kreditorių reikalavimų iš BUAB „Lithill“ – iš viso turto už 361 627 Lt; priteisė iš ieškovės valstybei likusią 10 845,80 Lt dalį žyminio mokesčio;

15- atsakovui priteisė patalpas, esančias ( - ), 887 000 Lt vertės; BUAB „Lithill“ 50 proc. akcijų ir 79 567,85 Lt kreditorių reikalavimų į BUAB „Lithill“; VšĮ „Drąsinkime ateitį“; teisę į UAB „Danske Capital“ investicijų valdymą VSDĮD Pensijų fonde „Danske pensija 100“ 8892,05 Lt sumą – iš viso turto už 980 319 Lt;

16- atsakovo asmeninėmis prievolėmis pripažino skolą kreditoriui Danske bank A/S Lietuvos filialui, paskolos likutis 99 576,39 euro; 94 000 Lt prievolę kreditoriui UAB „SS studija“ pagal du 2010 m. birželio 14 d. paprastuosius vekselius; 1 800 000 Lt prievolę kreditoriui G. L. pagal 2009 m. vasario 3 d. paprastąjį vekselį. Atsakovo kreditorių prievolėms viršijant jam priteisto turto dalį, teismas žyminio mokesčio iš jo nepriteisė.

17Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensaciją už komunalinius mokesčius; priteisė iš atsakovo ieškovei 3500 Lt už advokato paslaugas, 445,50 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, 400 Lt ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų padengimui; iš abiejų šalių priteisė po 63,73 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.

18Teismas laikė įrodytu, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas santuokos metu buvo ieškovei neištikimas, tačiau ieškovė neįrodė, kad faktiškai kaip šeima šalys negyvena nuo 2007 m. (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnis); nenustatė pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai).

19Butą, įgytą santuokos metu ir šalims priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, esantį adresu: ( - ), teismas priteisė ieškovei, o atsakovui – patalpas, esančias adresu: ( - ), pripažinęs šias bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Spręsdamas pirmiau nurodytų patalpų nuosavybės klausimą, teismas įvertino tai, kad jos įgytos santuokos metu, panaudojus lėšas, gautas sutuoktiniams pardavus nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį ( - ). Teismas, įvertinęs 1994 m. birželio 3 d. ir 1994 m. gruodžio 6 d. pirmiau nurodytų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, 1994 m. gruodžio 9 d. brangaus turto įgijimo deklaraciją, 1994 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovo motina padovanojo jam 90 000 Lt, ieškovės atsakovui 1998 m. spalio 5 d. išduotą įgaliojimą, kitus byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, sprendė, kad byloje neįrodyta, jog patalpos, esančios adresu: ( - ), priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, kad nėra galimybės nustatyti tikslios šių patalpų remonto darbų pradžios ir jų vertės, nes šalių paaiškinimai ir pateikti duomenys prieštaringi, jie atsisakė patalpų remonto darbų vertės nustatymo ekspertizės. Teismo vertinimu, iš pateiktų dokumentų taip pat nėra galimybės visiškai tiksliai nustatyti ir atskirti, kokios lėšos buvo panaudotos patalpų remontui, kiek jų panaudota šeimos poreikiams tenkinti, kiek atsakovas nuslėpė nuo šeimos, o jeigu nuslėpė, kur buvo panaudotos, taip pat nėra galimybės nustatyti, kiek faktiškai skolintų ir kiek atsakovo asmeninių lėšų buvo panaudota patalpų remontui. Atsakovui priteisus didesnės vertės turtą, teismas garažą, esantį adresu: ( - ), priteisė ieškovei.

20Teismas, nesant ginčo dėl atsakovo sukauptų 8892,03 Lt Pensijų fonde „Danske pensija 100“, šią sumą priteisė jam; 159 135,70 Lt reikalavimo teisę į BUAB „Lithill“ tarp šalių padalijo lygiomis dalimis; atsakovui sutikus, 50 000 Lt vertės UAB „Unitela“ akcijas priteisė ieškovei. Šalims atsisakius bendrovių akcijų ir turto vertės nustatymo ekspertizės, teismas neturėjo galimybės nustatyti realią jų vertę.

21Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kad visi pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, tai ieškovės solidariosios prievolės pagal atsakovo pasirašytus vekselius kreditoriams G. L. ir UAB „SS studija“, teismo vertinimu, neatsiranda (CK 3.109 straipsnis). Danske Bank A/S kreditas atsakovui suteiktas buto, esančio adresu: ( - ), remontui ir buto remonto darbams panaudotų nuosavų lėšų refinansavimui, atsakovas sutiko vykdyti prievoles pagal šią kredito sutartį, todėl teismas atsakovo prievolę šiam kreditoriui pripažino asmenine jo prievole.

22Teismas laikė neįrodytu, kad atsakovas šeimos lėšas iššvaistė ir kad 9089 Lt už komunalinius mokesčius buvo mokami asmeninėmis ieškovės lėšomis; pažymėjo, kad, atsakovui priteisus patalpas, esančias adresu: ( - ), jų vertė yra daug didesnė negu ieškovei priteistas turtas, tačiau atsakovui paliekami visi įsiskolinimai kreditoriams, kurie viršija jam paskirto turto vertę, todėl nepriteisė ieškovei kompensacijos už jai paskirtą mažesnės vertės nekilnojamojo turto vertės dalį.

23Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus 2012 m. vasario 2 d. sprendime.

24Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir santuokos metu įgytą turtą padalijo taip:

25ieškovei A. B. priteisė:

  • butą, esantį adresu: ( - ), 227 000 Lt vertės;
  • 38/100 dalis patalpos-buto, esančio adresu: ( - ), 337 060 Lt vertės;
  • 50 proc. BUAB „Lithill“ akcijų ir 79 567,85 Lt reikalavimo teisę į BUAB „Lithill“; iš viso turto už 643 627,85 Lt;

26atsakovui E. B. priteisė:

  • 62/100 dalis patalpos-buto, esančio adresu: ( - ), 549 940 Lt vertės;
  • 50 proc. BUAB „Lithill“ akcijų ir 79 567,85 Lt reikalavimo teisę į BUAB „Lithill“;
  • UAB „Unitela“ 100 akcijų, 1 Lt vertės;
  • Pensijų fonde „Danske pensija 100“ sukauptą turtą pagal pensijų kaupimo sutartį – 8892,03 Lt vertės;
  • 1000 Lt pajinį įnašą VšĮ „Drąsinkime ateitį“;
  • patalpą-garažą, esantį adresu: ( - ), 9720 Lt vertės;
iš viso turto už 649 120,88 Lt;

27iš atsakovo E. B. ieškovei A. B. priteisė 2746,51 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį;

28kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

29Apeliacinės instancijos teismas taip pat pakeitė teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir šias išlaidas paskirstė tarp šalių taip:

30priteisė ieškovei iš atsakovo 7078,20 Lt advokato išlaidų, 614,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, 5576,37 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 3920 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, iš viso – 17189,17 Lt;

31priteisė atsakovui iš ieškovės 800 Lt byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme;

32priteisė valstybei iš atsakovo 9645,73 Lt žyminio mokesčio ir 101,33 Lt pašto išlaidų, iš ieškovės – 2331,27 Lt žyminio mokesčio ir 26,14 Lt pašto išlaidų.

33Teismas, remdamasis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, 6.250 straipsniu, sutiko su pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma; remdamasis CK 3.117, 3.118, 3.119, 3.123 straipsniais, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padalijo tarp šalių santuokos metu įgytą turtą ir sudarė turto balansą neteisingai.

34Teismas, įvertinęs CK 3.87 straipsnio 1 dalies, 3.88 straipsnio 2, 3 dalių, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių nuostatas, patalpų, esančių adresu: ( - ), įsigijimo aplinkybes ir 1994 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog šios patalpos yra asmeninė jo nuosavybė, įgyta už jo asmenines lėšas, kurias jam padovanojo motina. Šias savo išvadas teismas grindė tuo, kad 90 000 Lt dovanojimo sutartis buvo sudaryta 1994 m. gruodžio 7 d., t. y. jau po to, kai patalpos buvo įsigytos. Atsakovo motinos, kuri buvo apklausta kaip liudytoja, parodymus dėl pinigų dovanojimo ir patalpų įsigijimo aplinkybių teismas, atsižvelgdamas į giminystės ryšį, vertino kritiškai. O ieškovės paaiškinimai dėl nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu, nuoseklūs ir tikėtini.

35Įvertinęs bylos medžiagą ir šalių pateiktus naujus dokumentus, teismas nustatė, kad santuokos metu šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas šis turtas: butas, esantis adresu: ( - ), 227 000 Lt vertės; patalpos-butas, esantis adresu: ( - ), 887 000 Lt vertės; patalpa-garažas, esantis adresu: ( - ), 9720 Lt vertės; 100 proc. BUAB „Lithill“ akcijų ir 159 135,70 Lt reikalavimo teisė į BUAB „Lithill“; UAB „Unitela" vertybiniai popieriai – 100 akcijų, 1 Lt vertės; Pensijų fonde „Danske pensija 100“ sukauptas turtas pagal pensijų kaupimo sutartį, 8892,03 Lt vertės; 1000 Lt pajinis įnašas VšĮ „Drąsinkime ateitį“. Viso santuokos metu įgyto turto vertė – 1 292 748,73 Lt, ½ dalis šio turto sudaro 646 374,36 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad dalytino turto vertė yra 1 341 946 Lt, ir, pagrįstai nenustatęs pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), nepagrįstai turtą tarp šalių padalijo nelygiomis dalimis – ieškovei paskyrė turto už 361 627 Lt, o atsakovui – už 980 319 Lt.

36Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl patalpų, esančių adresu: ( - ), remonto vertės ir remontui panaudotų lėšų kilmės nepagrįstumo ir kad atsakovo turto dalis turi būti sumažinama šeimos negautų pajamų, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, suma (CPK 178 straipsnis).

37Nustatęs, kad šalių santuokoje įgyto turto vertė sudaro 1 294 748,73 Lt, teismas konstatavo, jog kiekvienam sutuoktiniui priteistina ½ dalis turto vertės, t. y. 646 374,36 Lt. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai BUAB „Lithill“ akcijas ir 159 135,70 Lt reikalavimo teisė į BUAB „Lithill“ padalijo šalims kiekvienai po ½ dalį; nepagrįstai ieškovei paskyrė patalpą–garažą, esantį adresu: ( - ), 9720 Lt vertės, nes garažas yra atsakovo motinos buto, esančio adresu: ( - ), kuriame gyvena atsakovas, kieme, ieškovė automobilio neturi, garažu nesinaudoja, todėl jį tikslingiau paskirti atsakovui. Įvertinęs šalių konfliktinius santykius, aplinkybę, kad atsakovas bute, esančiame adresu: ( - ), negyvena, teismas sprendė, kad šis butas pagrįstai priteistas ieškovei natūra.

38Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teismas santuokos metu įgytą turtą tarp šalių padalijo taip: ieškovei skyrė butą, esantį adresu: ( - ), 227 000 Lt vertės; 38/100 dalis patalpų-buto, esančio adresu: ( - ), 337 060 Lt vertės, 50 proc. BUAB „Lithill“ akcijų ir 79 567,85 Lt reikalavimo teisę į BUAB „Lithill“, t. y. iš viso turto už 643 627,85 Lt. Atsakovui paskyrė: 62/100 dalis patalpų-buto, esančių adresu: ( - ), 549 940 Lt vertės; 50 proc. BUAB „Lithill“ akcijų ir 79 567,85 Lt reikalavimo teisė į BUAB „Lithill“; 100 akcijų UAB „Unitela“, 1 Lt vertės; Pensijų fonde „Danske pensija 100“ sukauptą turtą pagal pensijų kaupimo sutartį, 8892,03 Lt vertės; 1000 Lt pajinį įnašą VšĮ „Drąsinkime ateitį“; patalpą-garažą, esantį adresu: ( - ), 9720 Lt vertės, t. y. iš viso turto už 649 120,88 Lt. Iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 2746,51 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Kadangi teisės aktuose nėra įsakmaus reikalavimo, kad teismas, padalydamas tarp sutuoktinių jų bendrai gyvenamą ir (ar) naudojamą butą (patalpas), nustatytų naudojimosi tokiu bendrąja daline nuosavybe tampančiu turtu tvarką, teismas nenustatė patalpų, esančių adresu: ( - ), naudojimosi tvarkos.

39Kadangi šalys apeliaciniais skundais neskundė teismo sprendimo dalies, kurioje kreditorių prievolės už 1 894 000 Lt pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, tai teismas nepasisakė dėl šių prievolių kilmės ir masto (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

40III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

41Kasaciniu skundu atsakovas E. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties dalis dėl patalpų, esančių adresu: ( - ), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo; atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti patalpas, esančias adresu: ( - ), bendrąja jungtine nuosavybe; ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalis buto, esančio adresu: ( - ); likusią apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

421. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmeninę sutuoktinių nuosavybę, aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas asmeninę sutuoktinių nuosavybę (santuokos metu sutuoktinio įgytą turtą už asmenines lėšas) reglamentuojančias teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinio valios turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn išreiškimą, turtą įgijus iki įsigaliojant naujajam CK, taikymo ir aiškinimo praktiką, nepagrįstai patalpas, esančias adresu: ( - ), pripažino bendrąja jungtine nuosavybe ir įtraukė į dalytino turto sąrašą. Ginčo patalpos įsigytos galiojus senajam Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – ir SŠK), todėl teismas, taikydamas naujojo CK normas retroaktyviai, privalėjo nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos, atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. Ž. Z., bylos Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-208/2008). Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą. Remiantis SŠK 22 straipsnio 1 dalimi, turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakako konstatuoti faktą, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-395/1999).

43Ginčo patalpos buvo įgytos 1994 metais, todėl, vertinant atsakovo valią patalpas įsigyti asmeninėn nuosavybėn, turėjo būti atsižvelgta į tuo metu suformuotą teismų praktiką – koks tuo metu atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tuometę teismų praktiką, atsakovo valia patalpas įgyti asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta – 1994 m. gruodžio 6 d. patalpų pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovas nurodytas kaip vienintelis asmuo, įgyjantis nuosavybės teisę į šias patalpas, patalpos VĮ Registrų centre įregistruotos kaip asmeninė atsakovo nuosavybė, jos įsigytos iš atsakovo motinos M. B. 1994 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutartimi dovanotų lėšų. Be to, atsakovo, kaip vienintelio turtą įsigyjančio asmens, statusą patvirtina Brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracija.

44Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo motinos parodymus dėl dovanojimo sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo aplinkybių. Vien ta aplinkybė, kad notarinė dovanojimo sutartis buvo sudaryta viena diena vėliau negu patalpų pirkimo–pardavimo sutartis, nepaneigia to fakto, jog faktiškai pinigai atsakovui buvo perduoti anksčiau ir būtent ginčo patalpoms įsigyti, nes dovanojimo sutartis yra realinis sandoris, kuris laikomas sudarytu, kai turtas perduodamas apdovanojamajam, ir nedaro tokio dovanojimo sandorio negaliojančio (1964 m. CK 281, 282 straipsniai, 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. 1-459 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kad dovanotojas buvo atsakovo motina, tokia situacija nėra keista – artimos giminystės ryšiais susijusius asmenis sieja abipusis pasitikėjimas ir nėra būdingas santykių tarp tokių asmenų formalizavimas. Dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kada faktiškai pinigai buvo perduoti, todėl šios sutarties sudarymas po patalpų pirkimo–pardavimo sutarties nepaneigia M. B., kaip liudytojos, parodymų.

45Pažymėtina, kad patalpos ir VĮ Registrų centre įregistruotos kaip atsakovo asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Tai ieškovei visada buvo žinoma ir ji niekada dėl to iki šiol nekėlė jokių pretenzijų ir nesiėmė veiksmų tokiai padėčiai pakeisti.

46Lėšos, gautos pardavus butą, esantį adresu: ( - ), buvo prarastos, todėl niekaip negalėjo būti panaudotos patalpoms, esančioms adresu: ( - ), pirkti. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo S. G. parodymai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad už buto, esančio adresu: ( - ), pardavimą gauta suma nebuvo pakankama ginčo patalpoms įsigyti. Be to, šis butas buvo įgytas pardavus atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą, esantį adresu: ( - ). Dėl to didelė dalis šių prarastų lėšų priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Nė vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina kitokių lėšų buvimo, įsigyjant 1994 metais ginčo patalpas. Vienintelis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir oficialiaisiais rašytiniais, pagrįstas patalpų įsigijimo finansavimo šaltinis – atsakovo motinos 1994 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutartimi atsakovui šioms patalpoms įsigyti dovanotos lėšos.

47Aplinkybė, kad dėl ginčo patalpų pirkimo iš pradžių buvo sudaryta kita sutartis, situacijos nekeičia. Ieškovė taip pat nedalyvavo ir sudarant 1994 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, šia sutartimi patalpos taip pat buvo įgyjamos atsakovo asmeninėn nuosavybėn ir šis sandoris taip pat būtų finansuojamas iš atsakovui dovanotų lėšų (nes kitokių nebuvo). Nurodyta pirkimo–pardavimo sutartis per tris mėnesius nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje, todėl tapo negaliojanti (1964 m. CK 255 straipsnis).

482. Dėl kreditorių prievolių paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys apeliaciniais skundais neskundė teismo sprendimo dalies, kuria asmeninėmis atsakovo prievolėmis buvo pripažintos kreditorių prievolės už 1 894 000 Lt, nepasisakė dėl jų kilmės ir masto. Dėl šios priežasties teismas, iš esmės pakeitęs santuokoje įgyto turto statusą ir jo padalijimo būdą, nepagrįstai atsisakė perdalyti kreditorių prievoles, taip pažeisdamas ir pablogindamas atsakovo padėtį. Taigi buvo netinkamai taikytos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios kreditorių prievolių paskirstymą.

49Pirmosios instancijos teismas sprendimu priskirdamas atsakovui visus įsipareigojimus kreditoriams, kartu jam priskyrė ir patalpas, esančias adresu: ( - ), t. y. kartu priskyrė ir didesnę turto dalį. Dėl to tuo metu nebuvo pagrindo ginčyti tokį prievolių kreditoriams paskirstymą. Be to, didelė šių prievolių dalis buvo skirta būtent ginčo patalpų remontui ir jų pritaikymui verslo veiklai. Kadangi, atsakovo manymu, šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tai nebuvo pagrindo ginčyti asmeninei nuosavybei pagerinti išleistų lėšų, sudarančių įsipareigojimus kreditoriams, priskyrimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovės reikalavimą pripažinti patalpas, esančias adresu: ( - ), bendrąja jungtine nuosavybe ir jas padalijus tarp šalių, situacija iš esmės pasikeitė ir prievolės kreditoriams, atsiradusios dėl šių patalpų esminio pagerinimo, taip pat turėjo būti padalytos tarp šalių (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

503. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad dalijant tarp šalių santuokoje įgytą turtą nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis.). Patalpas, esančias adresu: ( - ), pripažinus atsakovo asmenine nuosavybe, kitas turtas, kuris buvo įgytas santuokoje, dalytinas lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendimu visas skolas priskyrė asmeniškai atsakovui. Nors dalis jų buvo skirta UAB „Lithill“ verslui finansuoti, taip pat ieškovei buvo priskirtos ½ UAB „Lithill“ akcijų ir ½ kreditorių reikalavimų UAB „Lithill“, ieškovei nebuvo priskirta jokia skolos dalis, proporcinga tenkančiai UAB „Lithill“ verslo daliai. Teismas konstatavo, kad atsakovui paliekami visi įsiskolinimai kreditoriams, kurie gerokai viršija jam priskirto turto vertę. Taigi, iš santuokoje įgyto turto atsakovui iš esmės nelieka nieko, net neįmanoma padengti jam priskirtų skolų. Toks turto padalijimas neatitinka sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Visas santuokoje įgytas turtas turėjo būti padalytas lygiomis dalis, tarp jo ir butas, esantis adresu: ( - ). Tiek įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), tiek teismų praktikoje, dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Pagrindo nukrypti nuo šio prioriteto nėra, todėl butas šalims dalytinas natūra lygiomis dalimis.

51Trečiasis asmuo G. L. prisidėjo prie atsakovo E. B. kasacinio skundo.

52Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė A. B. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

531. Ieškovė pareikštu ieškiniu neprašė pripažinti patalpų, esančių adresu: ( - ), bendrąja jungtine nuosavybe. Šios patalpos įgytos sutuoktiniams gyvenant santuokoje už bendras sutuoktinių lėšas. Dėl to, remiantis CK 3.87 ir 3.88 straipsnių nuostatomis, jos pripažintinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas nebuvo pateikęs teismui priešieškinio dėl šių patalpų pripažinimo jo asmenine nuosavybe. Teismai, atmesdami atsakovo argumentus, susijusius su ginčo patalpų pripažinimu jo asmenine nuosavybe, pagrįstai šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas taip pat nereiškė ieškovei priešieškinio dėl prievolių pripažinimo bendromis (CPK 143 straipsnis), atsiliepime į ieškinį pripažino prievoles asmeninėmis (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), nė vienas kreditorių byloje nepareiškė savarankiškų reikalavimų (CK 3.126 straipsnio 1 dalis), todėl teismams nebuvo pagrindo savo iniciatyva ginčyti paties atsakovo pripažintą ir kreditorių neginčijamą jo prievolių pobūdį. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad prievoles pagal banko paskolą, laidavimo sutartį ar vekselį galima būtų pripažinti bendromis.

54Pažymėtina, kad ginčo patalpos negali būti pripažintos asmenine atsakovo nuosavybe ir dėl tos priežasties, kad jos buvo iš esmės pagerintos, naujai įrengtas butas palėpėje su atskiru įėjimu iš bendros namo laiptinės. Be to, atsakovas neįrodė, kad jo pasiskolinti pinigai buvo panaudoti būtent ginčo patalpų remontui, kiek ir kokiu būdu buvo apmokėta už šį remontą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo patalpų remontas atliktas už 109 884 Lt sumokėtus UAB „Lithill“ ir 285 000 Lt panaudojus bendras šeimos lėšas. Galbūt buvo panaudota ir daugiau šeimos lėšų, kurias atsakovas gaudavo už patalpų nuomą ir kaip darbo užmokestį.

552. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad šalių santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą sudaro turtas, į kurio sąrašą (balansą), šalia aprašyto kito turto, buvo įtrauktas butas, esantis adresu: ( - ), 227 000 Lt vertės; patalpos, esančios adresu: ( - ), 887 000 Lt vertės. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje patvirtino tą pačią nuostatą. Atsakovas ir visi kreditoriai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad visos atsakovo skolos yra jo asmeninės. Atsakovui neginčijus šios aplinkybės, nepateikus teismui jokių įrodymų, kad skolintos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo asmeninėmis prievolėmis paskolas: Danske Bank A/S Lietuvos filialui, paskolos likutis 99 576,39 euro, pagal du 2010 m. birželio 14 d. paprastuosius vekselius UAB „SSB studija“ už 94 000 Lt, pagal 2009 m. vasario 3 d. paprastąjį vekselį kreditoriui G. L. už 1 800 000 Lt. Kadangi šalys apeliaciniais skundais neskundė teismo sprendimo dalies, kuria asmeninėmis atsakovo prievolėmis buvo pripažintos prievolės kreditoriams už 1 894 000 Lt, tai teismas pagrįstai šio klausimo nesprendė.

56Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.

57Teisėjų kolegija

konstatuoja:

58IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

59Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir iš naujo faktų nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami teisės normų, reglamentuojančių santuokoje įgyto turto registravimo reikšmę turto teisiniam statusui, kai turtas įgytas galiojant SŠK nuostatoms; turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe; santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorių prievolių klausimus. Kasacinis teismas pasisako keliamais teisės taikymo klausimais.

60Dėl santuokoje įgyto turto teisinio rėžimo

61Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar patalpos, esančios adresu: ( - ), yra bendroji jungtinė šalių (buvusių sutuoktinių) nuosavybė, ar asmeninė kasatoriaus nuosavybė. Byloje teismų nustatyta ir ginčo dėl to tarp šalių nėra, kad šios patalpos buvo įgytos šalims gyvenant santuokoje, t. y. 1994 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, jos Nekilnojamojo turto registre nuo 1994 m. gruodžio 12 d. įregistruotos tik kasatoriaus vardu. Teismai, spręsdami dėl šio turto teisinio režimo, įvertinę bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir šalių pateiktus rašytinius įrodymus, padarė vienodą išvadą, kad ginčo patalpos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

62Kasatorius, nesutikdamas su tuo, kad ginčo patalpos pripažintos bendrąja jungtine nuosavybe, kasaciniame skunde teigia, jog teismai, spręsdami dėl ginčo turto teisinio režimo, atsižvelgdami į tai, kad patalpos įgytos iki naujojo CK įsigaliojimo, privalėjo vadovautis patalpų pirkimo metu galiojusiomis SŠK nuostatomis ir tuo metu buvusia teismų praktika.

63Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. Valterienė v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011; kt.). Be to, pažymėtina, kad gali būti nuginčyta ir turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, įrodžius vienam iš buvusių sutuoktinių, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, atkreipė dėmesį į tai, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešojo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad SŠK 21 straipsnio 3 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, nebuvo nustatyta turto detali registracija ir jos reikšmė turto statusui; turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas buvo įgytas santuokos metu.

64Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ginčo patalpos įgytos šalių santuokos metu, todėl jos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neatsižvelgiant į tai, jog jos viešajame registre įregistruotos tik kasatoriaus vardu, o kasatoriaus pateiktais įrodymais nėra paneigiama įstatyme įtvirtinta santuokinio turto bendrumo prezumpcija. Be to, teismai konstatavo, kad ginčo patalpos santuokos metu iš santuokinių ir skolintų lėšų buvo iš esmės pakeistos, rekonstruotos, pritaikytos įmonės veiklai. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas galimą atsakovui dovanotų lėšų panaudojimą ginčo patalpoms įsigyti, nurodė, kad po rekonstrukcijos labai padidėjo patalpų vertė, tačiau pažymėjo, kad ir pagal CK 3.90 straipsnio nuostatas jos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Remiantis tuo, kas aptarta, atmestini kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo, sprendžiant dėl ginčo patalpų priklausymo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei.

65Be to, teisėjų kolegija, atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl kasacinio teismo praktikos taikymo, aiškinant teisę ginčo santykiams reglamentuoti, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismai, taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal M. M. prašymą, bylos Nr. 3K-3-280/2008; kt.).

66Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad kasatorius, siekdamas paneigti ginčo patalpų bendrumo prezumpciją, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalėjo įrodyti, kad šios patalpos buvo įsigytos tik už jo asmenines (dovanotas ir (ar) skolintas) lėšas (CK 3.89 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsnis), nes, minėta, vien turto registracijos kasatoriaus vardu fakto nepakanka tam, kad ginčo patalpos būtų pripažintos jo asmenine nuosavybe.

67Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. R. M. ir kt., bylos 3K-3-585/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

68Teismai, spręsdami dėl to, kokios (bendros šeimos ar asmeninės kasatoriaus) lėšos buvo panaudotos įsigyjant patalpas, esančias adresu: ( - ), įvertino 1993 m. spalio 21 d. buto, esančio adresu: ( - ), pardavimo aplinkybes, ginčo patalpų įsigijimo ir rekonstravimo aplinkybes, 1994 m. birželio 3 d. ir 1994 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 1994 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutartį, 1994 m. gruodžio 9 d. Brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaraciją, 1998 m. spalio 5 d. ieškovės atsakovui išduotą įgaliojimą, susirašinėjimus, kitus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Iš šių įrodymų visumos teismai nustatė ir iš esmės šalys to neginčija, kad vien tik šalių turėtų santuokinių lėšų nebuvo pakankamai tiek patalpoms įsigyti, tiek jų rekonstrukcijai, patalpos po rekonstrukcijos buvo pagerintos, jų vertė padidėjo. Įvertinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė teismai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

69Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai patalpas, esančias adresu: ( - ), kasatoriui neįrodžius vien tik asmeninių lėšų panaudojimo šioms patalpoms įsigyti, pagrįstai pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

70Dėl santuokinio turto padalijimo būdo

71CK 3.117 straipsnio 1 dalimi įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, kuria teismas privalo vadovautis padalydamas santuokinį turtą, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nustatytų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Remiantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, santuokinis turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

72Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė įstatymo nustatytų nukrypimo nuo lygių dalių principo pagrindų, santuokinį turtą tarp šalių padalijo natūra, tačiau skirtingai. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, o kasatorius šios teismo išvados kasacinio skundo argumentais nepaneigė, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: butą, esantį adresu: ( - ), 227 000 Lt vertės; patalpas, esančias adresu: ( - ), 887 000 Lt vertės; patalpą-garažą, esantį adresu: ( - ), 9720 Lt vertės; 100 proc. BUAB „Lithill“ akcijų ir 159 135,70 Lt reikalavimo teisė į BUAB „Lithill“; UAB „Unitela“ vertybiniai popieriai – 100 akcijų, 1 Lt vertės; Pensijų fonde „Danske pensija 100“ sukauptas turtas pagal pensijų kaupimo sutartį, 8892,03 Lt vertės; 1000 Lt pajinis įnašas VšĮ „Drąsinkime ateitį“.

73Teisėjų kolegija, spręsdama dėl turto padalijimo tarp šalių būdo, iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs ginčo patalpas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalijęs jas tarp šalių, ieškovei priskirdamas 38/100 dalis šių patalpų, o kasatoriui – 62/100 dalis, taip pat ieškovei turėjo paskirti ir dalį prievolių, pripažintų asmeninėmis kasatoriaus prievolėmis, nes byloje nustatyta, kad skolintos lėšos buvo naudotos nurodytų patalpų pagerinimui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas, dalydamas šalių santuokinį turtą, atsižvelgė į tai, kad ginčo patalpoms įsigyti ir rekonstruoti yra panaudotos tiek šalių santuokinės lėšos, tiek kasatoriaus asmeninės (taip pat ir skolintos), todėl ginčo patalpas priteisė kasatoriui kartu asmeninėmis jo skolomis pripažindamas prievoles kreditoriams Danske bank A/S Lietuvos filialui, UAB „SS studija“ ir G. L.. Pažymėtina, kad kasatorius bylos nagrinėjimo metu iš esmės sutiko, kad pirmiau nurodytos prievolės būtų pripažintos jo asmeninėmis, ginčo patalpas paskiriant jam. Kreditoriai taip pat neprieštaravo dėl šių prievolių pripažinimo kasatoriaus asmeninėmis skolomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau nurodyta aplinkybė dėl asmeninių kasatoriaus lėšų (dovanotų ir skolintų) panaudojimo įgyjant santuokoje turtą ir iš esmės jį pagerinant bei pritaikant verslui, šioje byloje pripažintina „kita svarbia aplinkybe“, reikšminga sprendžiant klausimą dėl turto padalijimo būdo ir padalijant santuokoje įgytą turtą natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, taikydama šią teisės normą, pažymi, kad turto padalijimas natūra taip pat reiškia atsižvelgimą į sutuoktinių interesus, o kai jie yra priešingi, juos derina, taikydama nurodytoje normoje išvardytus kriterijus, tarp kurių gali būti įvairios, bet visada pripažintinos svarbiomis aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. V. G. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-298/2014). Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad, panaudojus tik dalį asmeninių lėšų, santuokoje įgytas turtas nepripažintinas asmeniniu vieno iš sutuoktinių turtu. Tačiau faktą, kad buvo įdėta dalis vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų, galima pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), arba asmeninių lėšų panaudojimą pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kurią turi būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra (CK 3.127straipsnio 3 dalis), arba taikyti abi šias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. M. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-342/2014). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančias patalpas, esančias adresu: ( - ), palikti kasatoriui natūra asmeninės nuosavybės teise.

74Teisėjų kolegija pripažįsta tinkamu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimą paskirti butą, esantį adresu ( - ), tik ieškovei, nes kasatorius šiame bute negyvena, o santykiai tarp šalių yra sudėtingi. Taigi šis butas, turto padalijimo momentu esantis bendru santuokiniu turtu, po santuokinio turto padalijimo paliktinas ieškovei natūra valdyti asmeninės nuosavybės teise.

75Teisėjų kolegija sprendžia, kad, palikus šį santuokinį turtą (butą ir patalpas) natūra sutuoktiniams taip, kaip pirmiau nurodyta, kasatoriui tenka didesnis ir vertingesnis turtas, o ieškovei – mažesnio ploto ir vertės butas. Tačiau iš kasatoriaus kompensacija ieškovei už didesnės vertės turtą nepriteistina, nes jam paliktas turtas, į kurį jis įdėjo dalį asmeninių lėšų ir kurį iš dalies pagerino skolintomis lėšomis, pripažintomis jo asmeninėmis skolomis.

76Kadangi ieškovė automobilio neturi, garažu, esančiu adresu: ( - ), esančiu kasatoriaus motinos buto kieme, nesinaudoja, tai teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šį garažą po santuokinio turto padalijimo tikslingiau natūra palikti kasatoriui valdyti asmeninės nuosavybės teise, tačiau kartu priteisiant ieškovei kompensaciją pinigais, sudarančią pusę jo vertės, t. y. 4860 Lt.

77Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinės instancijos teismo sprendimą BUAB „Lithill“ akcijas ir 159 135,70 Lt reikalavimo teisę į šią įmonę padalyti tarp šalių po lygiai, kasatoriui palikti UAB „Unitela“ akcijas, Pensijų fonde „Danske pensija 100“ sukauptus 8892,03 Lt pagal pensijų kaupimo sutartį ir 1000 Lt pajinį įnašą VšĮ „Drąsinkime ateitį“. Pažymėtina, kad šios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies kasatorius kasaciniu skundu neskundė.

78Kiti kasacinio skundo argumentai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl santuokinio turto padalijimo, nėra reikšmingi ginčo sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

79Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 38/100, o kasatoriui 62/100 dalis patalpų, esančių adresu: ( - ), netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimo būdus, todėl skundžiama nutartis keistina, panaikinant nurodytą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl patalpų, esančių, adresu: ( - ), ir dėl šios dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šios patalpos priteistos kasatoriui; taip pat keistina nutarties dalis dėl ieškovei iš kasatoriaus priteistos 2746,51 Lt kompensacijos už pastarajam tenkančią didesnę turto dalį priteisiant ieškovei 4860 Lt kompensaciją už atsakovui atitenkantį garažą; be to, keistina nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kita nutarties dalis nekeistina.

80Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

81Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

82Kasaciniu skundu atsakovas prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl patalpų, esančių adresu: ( - ), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo; atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti patalpas, esančias adresu: ( - ), bendrąja jungtine nuosavybe; ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį buto, esančio adresu: ( - ). Ginčijama suma, nuo kurios apskaičiavo žyminį mokestį, jis nurodė 118 360 Lt, todėl už kasacinį skundą privalėjo sumokėti 3367,20 Lt žyminio mokesčio. Paduodant kasacinį skundą atsakovas sumokėjo 1000 Lt, o 2367,20 Lt mokėjimas jam buvo atidėtas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija netenkino kasacinio skundo reikalavimų dėl patalpų, esančių adresu: ( - ), pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe ir buto, esančio adresu( - ), padalijimo tarp šalių lygiomis dalimis, tačiau bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintos patalpos, esančios adresu: ( - ), vis dėlto po santuokos nutraukimo priteistos kasatoriui natūra. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad iš ieškovės priteistina 1/4 dalis už kasacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 842 Lt. Likusi nesumokėta 1525 Lt žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iš atsakovo.

83Atsakovas kasaciniu skundu prašė priteisti jam iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant kasacine tvarka, t. y. 800 Lt. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą taip pat prašė priteisti jos patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas parengiant procesinius dokumentus kasaciniam teismui, t. y. 3630 Lt. Iš atsakovo ieškovei priteistina dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1000 Lt, o iš ieškovės atsakovui – 200 Lt (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnis; Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.13, 8.14 punktai).

84Pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį, turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos teismo iš šalių priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

85Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės apeliacinį skundą, priteisė jai iš atsakovo 7078,20 Lt advokato išlaidų ir 614,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, 5576,37 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 3920 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, iš viso – 17189,17 Lt; priteisė atsakovui iš ieškovės 800 Lt byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme; priteisė valstybei iš atsakovo 9645,73 Lt žyminio mokesčio ir 101,33 Lt pašto išlaidų, iš ieškovės – 2331,27 Lt žyminio mokesčio ir 26,14 Lt pašto išlaidų. Atsižvelgdama į teisinį rezultatą šioje byloje, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo iš šalių valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos paliktinos nepakeistos, o šalių turėtos atstovavimo ir kitokios išlaidos mažintinos, iš atsakovo ieškovei priteisiant 6000 Lt, o iš ieškovės atsakovui – 200 Lt (CPK 3 straipsnis, 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnis; Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.9, 8.10 punktai).

86Kasacinis teismas turėjo 64,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. pažyma). Atsižvelgiant į teisinį rezultatą byloje, ¼ dalis šių išlaidų, t. y. 16,15 Lt, priteistina iš ieškovės, o ¾ dalys, t. y. 48,45 Lt, – iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

87Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

88Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį pakeisti:

  1. panaikinti nutarties dalį, kuria ieškovei A. B. priteista 38/100 dalys, o atsakovui E. B. 62/100 dalys patalpos-buto, esančio adresu: ( - ), ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria patalpa-butas, esantis adresu: ( - ), priteista atsakovui E. B.;
  2. pakeisti nutarties dalį, kuria ieškovei A. B. iš atsakovo E. B. priteista 2746,51 Lt kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį, ir priteisti ieškovei A. B. 4860 (keturių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimties) Lt kompensaciją už atsakovui atitenkantį garažą, esantį adresu: ( - );
  3. pakeisti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: valstybei iš ieškovės A. B. (asmens kodas ( - ) priteisti 2331,27 Lt (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt vieną litą 27 ct) žyminio mokesčio ir 26,14 Lt (dvidešimt šešis litus 14 ct) pašto išlaidų, o iš atsakovo E. B. (asmens kodas ( - ) – 9645,73 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt penkis litus 73 ct) žyminio mokesčio ir 101,33 Lt (vieną šimtą vieną litą 33 ct) pašto išlaidų; priteisti iš ieškovės A. B. (asmens kodas ( - ) atsakovui E. B. (asmens kodas ( - ) 200 (du šimtus) Lt atstovavimo išlaidų, o iš atsakovo E. B. (asmens kodas ( - ) ieškovei A. B. (asmens kodas ( - ) – 6000 (šešis tūkstančius) Lt atstovavimo išlaidų;
  4. kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

89Priteisti iš atsakovo E. B. (asmens kodas ( - ) ieškovei A. B. (asmens kodas ( - ) 1000 (vieną tūkstantį) Lt, o iš ieškovės A. B. (asmens kodas ( - ) atsakovui E. B. (asmens kodas ( - ) 200 (du šimtus) Lt atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.

90Priteisti valstybei iš ieškovės A. B. (asmens kodas ( - ) 842 (aštuonis šimtus keturiasdešimt du) Lt žyminio mokesčio ir 16,15 Lt (šešiolika litų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo E. B. (asmens kodas ( - ) 1525 (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt penkis) Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 48,45 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

91Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

92Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovė A. B. pareikštu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo E. B.... 7. Atsakovui priteisti 578 477,73 Lt vertės turtą: