Byla e2-28-236/2017
Dėl sumokėtų sumų grąžinimo, trečiasis asmuo – G. A

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės individualios įmonės „PREMIERE“ juvelyrikos namai atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „LD Trade group“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei „PREMIERE” juvelyrikos namai dėl sumokėtų sumų grąžinimo, trečiasis asmuo – G. A.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė SIA „LD Trade group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės IĮ „PREMIERE“ juvelyrikos namai 92 351,81 Eur, 16 623,33 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas Lietuvos Respublikoje esančiuose bankuose, kuriuose atsakovė turi savo sąskaitas, o jei sąskaitose piniginių lėšų nebūtų – pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui surasti, aprašyti bei areštuoti piniginio reikalavimo ribose tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį atsakovės turtą. Nurodė, kad atsakovė be jokios pateisinamos priežasties vengia vykdyti savo įsipareigojimus – grąžinti ieškovei priklausančias lėšas. Skolos suma yra didelė, todėl yra reali tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir nutarė areštuoti 108 975,14 Eur sumai atsakovei IĮ „PREMIERE” juvelyrikos namai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovės nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, trūkstamai sumai areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, atitinkamai neviršijant areštuotinų sumų, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove SIA „LD Trade group“ pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, taip pat leidžiant atsakovei atsiskaityti su darbuotojais, mokėti įstatymo nustatytus mokesčius.
  2. Teismas laikė, jog ieškovės ieškinys atitinka tikėtinai pagrįsto ieškinio reikalavimus, o iš ieškinyje pareikšto reikalavimo ir pateiktų dokumentų nustatė, kad ieškinio suma yra labai didelė – 108 975,14 Eur, ieškinio reikalavimas nėra užtikrintas, atsakovės reali finansinė padėtis teismui nežinoma. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą iš jo, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
  3. Teismas konstatavo, jog siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovės teisėtų interesų apsaugą, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas iš dalies – pirmiausia areštuojant 108 975,14 Eur sumai atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė IĮ „PREMIERE“ juvelyrikos namai atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog tiek kreipimasis į teismą, tiek ieškinio sumos nurodymas, įrodymų į bylą pateikimas priklauso išimtinai nuo ieškovės valios.
    2. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomu. Ieškovei nepateikus tokių įrodymų, pirmosios instancijos teismo išvada apie grėsmės egzistavimą yra neteisėta.
    3. Ieškovė neįrodė, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie atsakovės finansinę būklę, valdomą turtą ir kitą reikšmingą informaciją.
  2. Ieškovė SIA „LD Trade group“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę jog ieškinio suma jai nėra didelė.
    2. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, kadangi pirmiausiai areštuotas atsakovės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o tik po to jos piniginės lėšos.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
  3. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde ginčija abi pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  4. Nurodo, jog ieškovė, pateikdama teismui ieškinį ir jame suformuluodama tam tikrus reikalavimus, gali daryti įtaką teismo sprendimui dėl ieškinio pagrįstumo, tuo tarpu teisė atsakovei pateikti įrodymus dėl ieškinio nepagrįstumo iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo nesuteikiama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios apeliantės nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, kaip sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  5. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).
  6. Šuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl jis pagrįstai pripažintas preliminariai pagrįstu. Tuo tarpu, išvados apie ieškinyje pateiktų faktinių bei teisinių argumentų teisingumą bus padarytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos nutartis šioje dalyje pripažintina teisėta ir pagrįsta.
  7. Atskirajame skunde atsakovė taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai vertino egzistuojant grėsmei dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo, kadangi ieškovė tai pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė. Be to, ieškinio suma ieškovei nėra didelė. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina kritiškai.
  8. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele.
  9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytos prezumpcijos (didelės ieškinio sumos) tikslas – palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę <..> Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016).
  10. Taip pat pažymėtina tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
  11. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovės pareikšto ieškinio suma yra pakankamai didelė. Tuo tarpu pateikdama atskirąjį skundą apeliantė grėsmės būsimo teismo sprendimui iš esmės nepaneigė, nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie savo turinę padėtį nepateikė, t. y. neįrodė, kad ieškinio suma jai nėra didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas laikytinas pagrįstai sprendusiu egzistuojant grėsmei ieškovės reikalavimų, jei jie būtų patenkinti, tinkamam įvykdymui.
  12. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  13. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

Nutarė

6Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai