Byla 1A-53/2012
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo), teisėjų: Kęstučio Jucio, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nukentėjusiajam V. K., gynėjams Dariui Pociui, Vitalijui Katėnui, Adolfui Rimeikiui, nuteistiesiems A. Š. (A. Š.) ir An. Š. (An. Š.), išteisintajam Al. Š. (Al. Š.), vertėjai Žanai Tadorovskajai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

2A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams;

4- pagal BK 233 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.

5Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

6An. Š. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

7Al. Š. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

8Iš A. Š. priteista Valstybinei ligonių kasai 2113,82 Lt nukentėjusiojo V. K. gydymo išlaidoms ir nukentėjusiajam V. K. 25000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10A. Š. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 16 d., apie 19 val., prie namo, esančio ( - ), sudavė kumščiu V. K. į ranką, po to du kartus kojos keliu sudavė smūgius į pilvą. Nuo ranka suduoto smūgio nukentėjusiajam V. K. lūžo kairio alkūnkaulio apatinis trečdalis, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o suduodant smūgius kojomis nukentėjusiajam į pilvą buvo padarytas blužnies plyšimas ir masyvus hemoperitoneumas (2,5 l kraujo pilvo ertmėje), dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nes V. K. plyšusi blužnis 2009 m. liepos 20 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje operacijos metu buvo pašalinta.

11Be to, A. Š. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 233 str. 1 d. (dėl siekimo paveikti liudytoją V. U., kad ši ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. ( - ) dėl V.K. sužalojimo duotų melagingus parodymus), tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neginčijama ir neskundžiama.

12An. Š. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 16 d., apie 19 val., prie namo, esančio ( - ), sudavė smūgį koja nukentėjusiajam V. K. į sėdmenis, tuo nukentėjusiajam V. K. sukeldamas fizinį skausmą.

13Al. Š. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, būtent: 2009 m. liepos 16 d., apie 19 val., A. Š., An. Š. ir Al. Š., veikdami bendrininkų grupe, prie namo, esančio ( - ), dėl mažareikšmės dingsties – telefonu įvykusio pokalbio tarp A. Š. ir nukentėjusiojo V. K., tai yra dėl chuliganiškų paskatų, kartu užpuolė nukentėjusįjį. Nuo A. Š. suduoto smūgio kumščiu V. K. į veidą, pastarasis nugriuvo. A. Š., An. Š. ir Al. Š. kartu gulinčiam ant žemės V. K., sukeldami fizinį skausmą, kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, krūtinę ir pilvą. Nuo kojomis suduodamų smūgių nukentėjusiajam pasyviai ginantis, prisidengiant kaire ranka, lūžo kairio alkūnkaulio apatinis trečdalis, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Suduodant smūgius kojomis nukentėjusiajam į pilvą buvo padarytas blužnies plyšimas ir masyvus hemoperitoneumas (2,5 l kraujo pilvo ertmėje), dėl ko nukentėjusiojo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, nes V. K. plyšusi blužnis 2009 m. liepos 20 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje operacijos metu buvo pašalinta.

14Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį dalyje ir priimti naują nuosprendį, kuriuo Al. Š. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu šešeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

15Taip pat prašo apygardos teismo nuosprendį dalyje pakeisti bei:

161) A. Š. veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 8 p. ir paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

17Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., šią bausmę ir bausmę paskirtą skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 233 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

18Panaikinti A. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad iš dalies atlygino padarytą nukentėjusiajam neturtinę žalą ir nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.

192) An. Š. veiką perkvalifikuoti iš BK 140 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 8 p. ir paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

20Panaikinti An. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir tai padėjo ją išaiškinti, nuoširdžiai gailisi, ir atlygino padarytą nukentėjusiajam neturtinę žalą.

21Iš nuteistųjų Al. Š., A. Š. ir An. Š. solidariai priteisti nukentėjusiajam neatlygintą neturtinės žalos dalį 45000 Lt ir Valstybinei ligonių kasai 2113,82 Lt nukentėjusiojo V. K. gydymo išlaidoms atlyginti. Laikiną An. Š. nuosavybės teisių apribojimą butui, esančiam ( - ), ir Al. Š. nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Opel Omega“, valst. Nr. ( - ), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

22Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę A.Š., todėl nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Prokuroro nuomone, teismo išvados dėl nukentėjusiojo sužalojimo, neatitinka bylos aplinkybių. Be to, nepagrįstai išteisintas Al. Š., An.Š. veika kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., o A. Š. - pagal BK 135 str. 1 d. Taip pat, nepagrįstai sumažintas nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys ir netinkamai nustatytos nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

23Apygardos teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojos V. U. ir nukentėjusiojo V. K. parodymus apie tai, kad pastarąjį gulintį ant žemės spardė visi trys Š. Prokuroras skunde aptardamas liudytojos V. U. parodymus bei jos pranešimo policijos darbuotojams apie įvykį garso įrašą, teigia, kad ši liudytoja orientavosi situacijoje, jos veiksmai buvo logiški ir nuoseklūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji negalėjo objektyviai vertinti situacijos. Liudytojas M. K. taip pat nenurodė, kad V. U. ir V. K. būtų akivaizdžiai neblaivūs. Byloje esančiose A. Š. ir V. U. telefoninių pokalbių išklotinėse neužfiksuotos jokie duomenys, kad ši liudytoja įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir dėl to neobjektyviai vertino situaciją.

24Be to, teismas kilusias abejones dėl liudytojos V. U. ir nukentėjusiojo V. K. parodymų patikimumo aiškino nuteistųjų naudai neišnaudojus visų galimybių abejonėms pašalinti. Į teismo posėdį nebuvo iškviesti ir šiais klausimais apklausti į įvykio vietą atvykę bei policijos komisariate su V. U. ir V. K. bendravę policijos pareigūnai. Prokuroro nuomone, taip teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos baudžiamojo proceso kodekso normų aiškinimo ir taikymo praktikos (2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. p.).

25Teismo medicinos ekspertas išvadą Nr. G 1544/09(03) pateikė tik remdamasis medicininiais dokumentais, pats nukentėjusiojo betarpiškai neapžiūrėjo. Šios išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad medicininiuose dokumentuose aprašyti tik tie sužalojimai, dėl kurių V. K. buvo gydomas. Tai, kad nenustatyti jokie kiti nukentėjusiojo V. K. kūno sužalojimai, neduoda pagrindo teigti, jog nukentėjusiojo ir liudytojos V. U. parodymai kelia abejonių. Juo labiau, kad liudytoja V.U. ne visą laiką stebėjo kaip gulintį nukentėjusįjį spardė visi trys broliai Š., nes kvietė policiją.

26Teismo išvada, kad A. Š. suduodamas ranka padarė V. K. kairio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžimą prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Šis nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme neigė kartu su broliais sužalojęs V. K., ir tik vėliau, po pertraukos, šis nuteistasis pripažino, kad sudavė 1 ar 2 kartus kojos keliu nukentėjusiam į pilvą, tačiau nenurodė sudavęs nukentėjusiam į kairę ranką. Teismo posėdyje ekspertas D. V. nurodė, kad paminėtas sužalojimas turėjo būti padarytas suduodant stiprų smūgį lazda, strypu arba koja. Tačiau byloje nėra duomenų, kad žalojant V. K. būtų naudojama lazda ar kiti panašūs įrankiai. Todėl prokuroras teigia, kad paminėti teismo medicinos eksperto parodymai patvirtina nukentėjusiojo V. K. parodymus apie tai, kad jį gulintį ant žemės spardė trise, o kaire ranka, gindamasis nuo smūgių, jis dengėsi. Prokuroras pažymi, kad liudytojos V. U. ir nukentėjusiojo V. K. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir esmines bylos aplinkybes jie nurodė vienodai. Be to, liudytojos V. U. parodymus apie V. K. sužalojimo aplinkybes patvirtina telefoninių pokalbių tarp liudytojos ir nuteistojo A. Š. turinys, netiesioginiai liudytojai J. U., A. R., G. Š., S. U. bei teismo medicinos eksperto parodymai.

27Vadovaudamasis BK 24 str. 1 d. nuostatomis bei teismų praktika kasacinėse bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir 2K-473/2009, teigia, kad teismo išvada, jog A. Š. ir An. Š. nusikalstamas veikas padarė turėdami atskiras tyčias, nederindami tarpusavio nusikalstamų veiksmų, yra nepagrįsta. Prokuroras nurodo, kad A. Š., Al. Š. ir An. Š. smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu pradėjo vartoti kartu, vartojamojo smurto apimtis ir intensyvumas buvo vienodi (jie kojomis sudavinėjo smūgius ant žemės gulinčiam nukentėjusiam), smurtą baigė vartoti kartu. Akivaizdu, kad abu nuteistieji ir išteisintasis matė vienas kito aktyvius smurtinius veiksmus ir jiems pritarė bei siekė vieningo rezultato - sužaloti nukentėjusįjį. Byloje nustatyta, kad šis jų susitarimas buvo pasiektas konkliudentiniais veiksmais, t. y., kad visi trys Š. veikė bendrininkų grupe. Vykdytojo ekscesas byloje nenustatytas.

28Prokuroras ginčija ir teismo sprendimą A. Š. veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, veika pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. kvalifikuojama kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Prokuroras pažymi, kad telefoninis pokalbis tarp V. K. ir A. Š. įvyko nukentėjusiajam ir liudytojai V. U. einant link nuteistojo namo, prie kurio atėjus, V. K. sėdėjo prie įėjimo į namą. Nukentėjusysis jokių veiksmų nei vieno Š. atžvilgiu neatliko. Prie šio namo tarp nukentėjusiojo ir brolių Š. jokio konflikto nebuvo, o iš namo išėję A. Š., Al. Š. ir An. Š. pradėjo spardyti ant žemės nuo suduoto smūgio nugriuvusį nukentėjusįjį, tai yra Š. kaip pretekstą savo smurtiniams veiksmams panaudojo mažareikšmę dingstį - anksčiau įvykusį telefoninį pokalbį tarp nukentėjusiojo ir A. Š.. Todėl prokuroras mano, kad visų trijų Š. veika turi būti kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

29Be to, teismas, sumažinęs nukentėjusiojo civilinį ieškinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reglamentuojančių, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos“ 10.4. p. išaiškinimo.

30Prokuroras mano, kad teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d. 3 ir 6 p., o nuteistojo An. Š. – BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p. Byloje nustatyta, kad A. Š. nukentėjusiajam atlygino tik nedidelę dalį žalos, Valstybinei ligonių kasai žalos visiškai neatlygino, o V. K. jokių veiksmų prieš nuteistuosius ir išteisintąjį neatliko. Nuteistasis An. Š. nepripažįsta objektyviosios nusikaltimo pusės ir atlygino tik dalį žalos, padarytos nukentėjusiajam V. K..

31Prokuroro nuomone, A. Š., An. Š. ir Al. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad V.K. sužalojo veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Taip pat pažymi, kad visi trys Š., veikdami bendrininkų grupe, padarė labai sunkų nusikaltimą, An. ir Al. Š. dirba, administracine tvarka nebausti, todėl jiems turi būti paskirta bausmė artima sankcijos vidurkiui, o A. Š. baustas administracine tvarka, todėl jam turi būti paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.

32Nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei paskirti laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytai šios bausmės minimaliai ribai.

33Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi tokios nuostatos, jog tais atvejais kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Skunde nurodomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 p. nuostatai bei nutarčių, priimtų kasacinėse bylose 2K-550/2008 ir 2K-201/2007, motyvai. Jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir pripažino visas esmines jų aplinkybes, apie kurias davė teisingus, išsamius parodymus. Apygardos teismas nenustatė, kad apeliantas prisipažino ne laisva valia, o dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, todėl apeliantas mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

34Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio mėn. 28 d. apžvalgos „Dėl teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)“ išaiškinimą, apelianto asmenybę (praktiškai vienas augina mažametį vaiką, dirba, yra jauno amžiaus, teigiamai charakterizuojamas), nepagrįstai nepripažino dar vienos apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

35Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo A. Š. - patenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis V. K. prašė prokuratūros skundą patenkinti, o nuteistojo A. Š. - atmesti.

36Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

37Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl An. Š. nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos ir Al. Š. kaltės bei šių asmenų ir nuteistojo A. Š. bendrininkavimo požymių nenustatymo prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Todėl apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl A. Š. ir An. Š. yra keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 str. 1 p.), o dalyje dėl Al. Š. išteisinimo naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 str. 4 d.).

38Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą jog, šioje byloje surinktų įrodymų visetas duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad A. Š., An. Š. ir Al. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d., padarė tokiomis aplinkybėmis: 2009 m. liepos 16 d., apie 19 val., prie namo, esančio ( - ), dėl asmeninio konflikto, įvykusio telefoninio pokalbio tarp A. Š. ir V. K. metu, veikdami bendrininkų grupe, užpuolė nukentėjusįjį, t. y. po A. Š. suduoto smūgio kumščiu V. K. į veidą, dėl ko pastarasis nugriuvo, A. Š., An. Š. ir Al. Š. kartu spardė ant žemės gulintį V. K., suduodami ne mažiau 10 smūgių į galvą, krūtinę ir pilvą, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė blužnies, kuri 2009 m. liepos 20 d. buvo pašalinta operacijos metu, plyšimą su masyviu hemoperitoneumu (2,5 l kraujo pilvo ertmėje), dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. V. K. nuo kojomis suduodamų smūgių pasyviai ginantis (prisidengiant kaire ranka), buvo padarytas kairio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

39Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. pirmojoje apklausoje (2 t. 30-32 b. l.) pripažino iš esmės visas smurto vartojimo aplinkybes ir paaiškino, kad sudavė smūgį kumščiu V. K. į veidą ir sugriebęs „sviedė-pastūmė“ nuo savęs, dėl ko pastarasis suklupo. Tuoj po to iš laiptinės išėjo jo broliai An. ir Al., kurie taip pat sudavė smūgius nukentėjusiajam, t. y. Al. sudavė smūgius kumščiais per abu šonus V. K. klūpinčiam ant žemės, o An. – vieną smūgį koja į pilvo sritį. Jis pats (A. Š.) sudavė smūgius kojomis ant žemės gulinčiam ir rankomis besidengiančiam galvą V. K. į rankas, o jo brolis An. į kiemą „<...išėjo pamokyti...>“ V. K.

40Vėlesnėje apklausoje jis jau pripažino tik vieną smūgį, kurį sudavė V. K. į veidą, bei neigė, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo ir jo broliai An. bei Al. Pastarasis jo brolis kieme tik išskyrė susikibusius jį (A. Š.) ir V. K. (2 t. 37-38 b. l.).

41Pirmosios instancijos teisme A. Š. parodė, kad įvykio metu gynėsi nuo jį užpuolusio V. K. ir V. U.. Nukentėjusysis sudavė jam vieną smūgį į veidą, todėl ir jis jam sudavė atsakomąjį smūgį į veidą. V. K. veidą užsidengė ranka, todėl jis šį smūgį sudavė į ranką. Išėjęs į kiemą jo brolis Al. juos išskyrė. Nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs ant žemės ir niekas jo nespardė (3 t. 92-94 b. l.).

42Kitame teismo posėdyje, prieš įrodymų tyrimo pabaigą, jis vėl nurodė kitas įvykio aplinkybes, t. y. jis pripažino sudavęs ranka vieną smūgį į veidą ir kojos keliu vieną ar du smūgius nukentėjusiajam į kairį šoną, bet nenurodė sudavęs smūgį nukentėjusiajam į kairiąją ranką. Kartu jis pripažino, kad apie du metus lankė „Tae kwon do“ (korėjiečių kovos meno) treniruotes ir smūgį keliu sudavė būdamas labai susijaudinęs („<...pykčio metu savęs nekontroliavau...>“). Paminėtus smūgius sudavė stovinčiam nukentėjusiajam, pastarasis nuo šių smūgių nenugriuvo. Netrukus po to iš laiptinės išėjęs jo brolis Al. juos (A. Š. ir V. K.) išskyrė. Nors į kiemą buvo išėjęs ir kitas jo brolis An., tačiau jis nematė ar pastarasis sudavė smūgius kojomis nukentėjusiajam (3 t. 99-100 b. l.).

43Nuteistasis An. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio metu vieną kartą spyrė nukentėjusiajam, kuris tupėjo ir buvo rankomis susiėmęs už galvos, į nugaros pusę ir galimai pataikė į sėdmenis ar koją. Taip pat parodė, kad, išėjęs iš laiptinės, pamatė V. U. besibarančią su jo broliu Ar., o su V. K. stumdėsi kitas brolis – Al., todėl jis pastaruosius išskyrė. Jis nematė, kad nukentėjusysis būtų nugriuvęs ant žemės ir šiam būtų sudavę smūgius jo broliai A. ir (ar) Al. Š. (2 t. 68-70, 75-76 b. l.; 3 t. 94-95 b. l.).

44Al. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškino, kad įvykio metu nei jis, nei jo broliai A. ir An. nesudavė nei vieno smūgio nukentėjusiajam. Jis tik išskyrė susikibusius ir besistumdančius A. ir V. K. (2 t. 91-93, 118-119 b. l.). Apygardos teisme jis nurodė analogiškas aplinkybes bei papildomai parodė, kad jo brolis A. su V. K. „<...stumdėsi rankomis, gal smūgiavo...>“ (3 t. 95-96 b. l.).

45Iš nukentėjusiojo V. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjai bei tyrėjams ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, matyti, kad įvykio metu smurtą prieš jį vartojo visi trys broliai Š. – išėjęs iš namo laiptinės A. pirmasis sudavė smūgį kumščiu į veidą, dėl ko jis (V. K.) nugriuvo. Tada visi trys pradėjo jį gulintį ant žemės spardyti iš visų pusių. Saugodamasis nuo suduodamų smūgių, jis užsidengė rankomis galvą, todėl smūgiai buvo suduoti ir į rankas. Nors jis nematė kuris konkrečiai iš Š. jam įspyrė ir į kurias kūno vietas, tačiau jis jautė, kad jam sudavė smūgius kojomis visi trys asmenys iš abiejų pusių. Jam buvo suduota ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas – pilvą, kojas, ranką. Jis nesudavė nei vieno smūgio nei vienam iš brolių ir nieko jiems nepasakė. Be to, jie visi kartu baigė vartoti smurtą, tik kai išgirdo, kad V. U. telefonu kviečia policijos pareigūnus (1 t. 8, 9-10, 11-13, 41-44 b. l.; 3 t. 24-28, 96-97 b. l.; 4 t. 64-65 b. l.).

46Tai, kad įvykio metu nukentėjusįjį sumušė trys vaikinai, V. K. po įvykio pasakojo liudytojams A. R. (1 t. 120-122 b. l.; 3 t. 29-30 b. l.) ir S. U. (1 t. 125-126 b. l.; 3 t. 36 b. l.).

47Analogiškas įvykio aplinkybes patvirtino betarpiškai įvykyje dalyvavusi liudytoja V. U., kuri matė, kad pargriautam ant žemės V. K. į įvairias kūno vietas smūgius kojomis sudavė visi trys broliai Š. ir nei vienas iš jų nebuvo įvykio stebėtojas. Jai kartu su V. K. atėjus į įvykio vietą, gana greitai iš namo laiptinės išėjo A. kartu su abiem broliais. Jai kviečiant policijos pareigūnus, kuriems ji taip pat nurodė, kad „<...trise išbėgo ir suspardė žmogų...>“ (1 t. 103 b. l.), visi trys Š. nustojo spardyti nukentėjusįjį, o An. ir Al. iš įvykio vietos pasišalino (1 t. 73-75, 89-90, 98-100 b. l.; 3 t. 32-36 b. l.; 4 t. 47 b. l.).

48Be to, iš telefoninių pokalbių, įvykusių po analizuojamo įvykio tarp šios liudytojos ir A. Š., išklotinių turinio (1 t. 141-150 b. l.) matyti, kad paminėtas nuteistasis siekė paveikti V. U., tam kad pastaroji pakeistų, t. y. duotų melagingus, parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai jo ir jo brolių naudai.

49Iš teismo medicinos specialisto išvadų Nr. G 1544/09 (03) ir KG 77/09 (03) matyti, kad V.K. padarytas blužnies plyšimas su masyviu hemoperitoneumu (2,5 l kraujo pilvo ertmėje) bei kairio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžimas. Blužnis plyšo nuo vieno į pilvą suduoto smūgio, o alkūnkaulis galėjo lūžti nukentėjusiajam pasyviai ginantis, prisidengiant kaire ranka nuo smūgio (1 t. 30, 32 b. l.).

50Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas patvirtino paminėtas išvadas bei papildomai parodė, kad alkūnkaulis lūžo nuo labai stipraus smūgio, suduoto lazda, strypu ar kojos spyriu ir kad ranka (kumščiu) tokio sužalojimo padaryti negalima. Išvadose nurodytas kraujo kiekis, susikaupęs pilvo ertmėje, rodo, kad nukentėjusysis kraujavo ilgai – nuo kelių valandų iki kelių parų. Taip pat jis paaiškino, kad blužnis dažniausiai plyšta nuo pilvo sumušimo ir toks smūgis turi būti suduotas į kairę pašonę arba į juosmens kairę pusę iš nugaros, ir kad neįmanoma sužaloti blužnį smūgiu į sėdmenis tupinčiam žmogui. Kartu jis nurodė priežastį, dėl kurios jo išvadoje nėra nurodyti kiti, galimai tuo pačiu metu nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai (3 t. 89-91, 97 b. l.).

51Šios specialisto išvados bei jo paaiškinimai yra išsamūs ir kolegijai jokių abejonių nekeliantys. Jų neginčijo nei kaltininkai, nei jų gynėjai.

52Taigi, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, tiek nukentėjusiojo V. K., tiek liudytojos V. U. parodymai apie įvykio aplinkybes yra išsamūs ir nuoseklūs. Tai, kad apeliacinės instancijos teisme liudytoja V. U. patvirtino, jog įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio (4 t. 47 b. l.), dėl ko ji negalėjo nurodyti tikslaus smūgių skaičiaus ir jų sudavimo konkrečių vietų, neduoda pagrindo netikėti jos parodymais, kad įvykio metu prieš nukentėjusįjį, gulintį ant žemės, smurtavo visi trys broliai Š. Juo labiau, kad pastarąją aplinkybę patvirtina byloje surinktų duomenų visetas – nukentėjusiojo ir liudytojų A. R. bei S. U. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados ir paaiškinimai, telefoninių pokalbių išklotinės. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad nors prieš susitikimą su V., buvo išgėręs du „bambalius“ alaus, tačiau nesijautė „labai apgirtęs“ (4 t. 64-65 b. l.).

53Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokį liudytojos V. U. ir nukentėjusiojo apsvaigimą nuo alkoholio, dėl kurio šie asmenys galėjo neobjektyviai vertinti susidariusią situaciją. Byloje nustatyta, kad liudytojos V. U. iškviesti policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko greitai (maždaug po 10 min.). Įvykio vietoje buvę konflikto dalyviai (V. K., V. U. ir A. Š.) buvo pristatyti į Klaipėdos miesto 3 policijos komisariatą, kur nukentėjusysis parašė pareiškimą, nurodydamas, jog jį (V. K.) sumušė trys asmenys rankomis ir kojomis (1 t. 8 b. l.). Taigi, jei V. K. ir V. U. įvykio metu būtų buvę akivaizdžiai tiek apsvaigę nuo alkoholio, kad nesugebėtų adekvačiai įvertinti situacijos, tokią jų būseną policijos pareigūnai neabejotinai būtų užfiksavę atitinkama tvarka (būtų patikrinti alkotesteriu, patalpinti į išblaivinimo patalpas, surašyti tarnybiniai pranešimai ir pan.). Todėl kolegija neturi jokio pagrindo netikėti tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos V. U. parodymais. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios liudytojos dalį parodymų (apie nukentėjusiojo padėtį smurto vartojimo metu bei smurtavusius asmenis) ir nukentėjusiojo parodymus vertino kritiškai ir atsietai nuo byloje surinktų duomenų viseto.

54Taip pat kolegija mano, kad apygardos teismas nepagrįstai liudytojos V. U. parodymus vertino kritiškai dar ir dėl to, kad ji nepastebėjo kitų V. K. padarytų kūno sužalojimų, išskyrus sužalotą ranką. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nukentėjusiajam konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas – blužnies plyšimas ir masyvus hemoperitoneumas (2,5 l kraujo pilvo ertmėje) - yra vidinis sužalojimas, kuris tik vidinės intervencijos (operacijos) metu buvo konstatuotas ir blužnis pašalinta. Be to, toks vidinis sužalojimas galėjo būti pastebėtas tik asmens, turinčio specialių medicininių žinių. Kolegijai nekyla abejonių, kad tokių žinių neturėjo ir neturi nei nukentėjusysis, nei liudytoja V. U., nei kiti asmenys, su kuriais po įvykio bendravo nukentėjusysis.

55Iš aptartų A., An. ir Al. Š. parodymų seka, kad šie parodymai yra itin nenuoseklūs, juose nurodytos įvykio ir smurto vartojimo aplinkybes skiriasi ne tik tarpusavyje (A. nurodo, kad jį besistumdantį su V. K. išskyrė Al.; An. nurodo, kad tai jis išskyrė besistumdančius Al. (o ne A.) ir V. K., o tuo metu A. ginčijosi su V. U.; Al. nurodo, kad būtent jis išskyrė besistumdančius A. ir V.K. bei su pastaruoju jis nebuvo susistumdęs), bet jos prieštarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams (nukentėjusiojo V. K., liudytojos V. U. parodymams, teismo medicinos specialisto išvadoms ir paaiškinimams bei telefoninių pokalbių išklotinėms). Todėl tokius Š. parodymus kolegija vertina tik kaip siekimą išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti.

56Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo A. Š. pirminiai paaiškinimai apie įvykio ir smurtavimo aplinkybes, iš esmės sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojos V. U. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis ir paaiškinimais, todėl kolegija atsižvelgia į juos (A. Š. pirmuosius parodymus), vertindama kitų šiame nuosprendyje aptartų įrodymų patikimumą. Kiti šio nuteistojo paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams vėlesnėje apklausoje ir pirmosios instancijos teisme, bei An. ir Al. Š. parodymai, kaip neatitinkantys tikrovės ir prieštaraujantys byloje surinktų duomenų visetui, atmetami.

57BK 24 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.).

58Paminėtas susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką, staiga kilusį susitarimą. Susitariama gali būti įvairiomis formomis - žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Be to, visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Esant bendrininkavimui kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį nepriklausomai nuo paminėtų aplinkybių (vaidmens, veiksmų pobūdžio ir kt.). Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas iš jų padarytų nukentėjusiojo sveikatą sunkiai sutrikdančius sužalojimus, o pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir suduodant smūgius ar atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (kasacinės nutartys Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-473/2009, 2K-523/2009).

59A., An. ir Al. Š. smurtiniai veiksmai, atlikti ( - ) namo kieme, ( - ), akivaizdžiai rodo, kad, jie visi trys tiesiogiai dalyvavo realizuodami objektyviąją nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., pusę – visi išėjo iš savo buto, esančio ( - ), kartu išėjo iš šio namo laiptinės į kiemą bei, A. Š. sudavus nukentėjusiajam smūgį, nuo kurio pastarasis nugriuvo ant žemės, visi spardė V. K., o išgirdę, kad V. U. kviečia policijos pareigūnus, visi kartu baigė vartoti smurtą, t. y. jie veikė sutartinai kaip bendrininkai ir buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojai.

60Iš byloje esančių specialisto išvadų ir paaiškinimų seka, kad pilvo sumušimas, dėl ko nukentėjusiajam trūko blužnis, padarytas suduodant vieną smūgį. Alkūnkaulio lūžis galėjo būti padarytas suduodant labai stiprų smūgį lazda, strypu ar kojos spyriu. Tai, kad byloje nenustatyta, nuo kurio asmens suduoto smūgio nukentėjusiajam plyšo blužnis ir lūžo alkūnkaulis, nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikšmės sprendžiant A. Š., An. Š. ir Al. Š. atsakomybės už kilusius padarinius klausimą. Visi trys kaltininkai, tyčia spardydami nukentėjusįjį ir betarpiškai matydami vienas kito analogiškus smurtinius veiksmus, neabejotinai suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sužalojimo procese. Iš bylos duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad visi trys broliai Š. kartu mušdami nukentėjusįjį, suvokė veikos pavojingumą ir galimybę atsirasti įvairiems šios veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. juos tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia). Todėl jie visi yra atsakingi už atsiradusius padarinius.

61Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 21, kasacinės nutartys Nr. 2K-286/2011, 2K-349/2011).

62Tačiau priešingai nei teigia prokuroras, šioje byloje nustatyta, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo V. K. ir nuteistojo A. Š. kilo jų telefoninio pokalbio metu dėl liudytojos V. U. ir A.Š. mažamečio vaiko, t. y. ne dėl chuliganiškų (menkavertės dingsties), o dėl asmeninių paskatų. Tokio asmeninio konflikto priežasties neginčija nei nukentėjusysis (1 t. 8, 9-10, 11-13, 41-44 b. l.; 3 t. 24-28 b. l.; 4 t. 64-65 b. l.), nei liudytoja V. U. (1 t. 73-75, 89-90, 98-100 b. l.; 3 t. 32-36 b. l.; 4 t. 46-47 b. l.), nei nuteistasis A. Š. (2 t. 30-32, 37-38 b. l.; 3 t. 92, 100 b. l.). Todėl pirmosios instancijos teismas A. Š. nusikalstamą veiką, padarytą prieš V. K., teisingai kvalifikavo pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., požymius. Kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio išdėstytais argumentais dėl tokios veikos kvalifikacijos ir plačiau jų neanalizuoja.

63Pažymėtina tik tai, kad pagal BPK 255 str. 1 d. nuostatas, teisme byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl net ir pripažinus, kad nagrinėjamo įvykio metu broliai Š. galimai pažeidė viešąją tvarką, jų veiksmų papildomas kvalifikavimas pagal BK 284 str. negalimas, nes ikiteisminio tyrimo metu jiems nebuvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str., ir dėl tokios veikos padarymo byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (2 t. 145 b. l.). Pirmosios instancijos teisme prokuroras nepateikė rašytinio prašymo kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Todėl šioje proceso stadijoje brolių Š. nusikalstamų veiksmų papildomas kvalifikavimas pagal BK 284 str. neišvengiamai pažeistų jų teisę į gynybą.

64Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

65Skundžiamu nuosprendžiu viena iš lengvinančių nuteistojo An. Š. atsakomybę aplinkybių pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nuoširdžiai gailisi bei tai padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Tokia išvada ginčijama prokuroro apeliaciniame skunde.

66Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis betarpiškai padarė. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas reiškia, kad jis pripažįsta esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu jo tokia veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus ar iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę (kasacinės bylos Nr. 2K-201/2007, 2K-438/2008, 2K-270/2008). Be to, teismų praktikoje prisipažinimui padarius nusikalstamą veiką, kaip vienam iš BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės turinio elementui, keliami trys reikalavimai: savanoriškumas, prisipažinimas laiku bei prisipažinimo išsamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 28, psl. 295-296).

67Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, t. y. atlieka tam tikrus pozityvius veiksmus (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, stengiasi atlyginti ar atlygina padarytą žalą, jo atsiprašo ir pan.). Tokiais atvejais svarbu nustatyti, ar asmens gailėjimasis yra nuoširdus, neapsimestinis (tariamas), ar jis gailisi dėl savo padaryto nusikaltimo, ar išgyvena tik dėl to, kad jam reikia atsakyti už šį nusikaltimą, patirti įstatymo nustatytus suvaržymus. Nustatant kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paprastai yra įvertinamas jo elgesys tuoj po jo padarymo ir vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 28, psl. 298).

68Tačiau iš šiame nuosprendyje jau aptartų nuteistųjų A. ir An. Š. parodymų matyti, kad jie (parodymai) viso proceso metu buvo nenuoseklūs, nenuoširdūs ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms. Taigi, nesant visų BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytų lengvinančios aplinkybės sąlygų, nėra pagrindo tariamo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi pripažinti nei A. Š., nei An. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl An. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi) nustatymo keistinas (BPK 328 str. 1, 3 p.), iš jo aprašomosios dalies pašalinant teismo nustatytą nuteistojo An. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p.

69Įvertinus jau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažinti A. Š. tariamą prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra teisėtas ir pagrįstas.

70Prokuroras ginčija ir teismo išvadą pripažinti nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu apelianto argumentu.

71BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyti du nukentėjusiojo elgesio variantai, kurie lengvina kaltininko teisinę padėtį. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai paprastai pasireiškia įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais į kaltininką ar į jam artimus asmenis ir pan.

72Teismų praktikoje teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, įžeidė kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo susijęs su smurtu arba kitokiais pavojingais veiksmais ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 27, psl. 315). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks nukentėjusiojo elgesys iš dalies paskatina kaltininką nusikalsti prieš jį.

73Iš šiame nuosprendyje aukščiau aptartų nukentėjusiojo V. K. ir liudytojos V. U. parodymų matyti, kad V. K. jokių įžeidžiančių žodžių nei A. Š., nei jo broliams An. Š. ir Al. Š. nepasakė, prieš juos fizinio smurto nevartojo, kitų pavojingų veiksmų neatliko. Taigi, nukentėjusysis V. K. neatliko jokių pavojingų veiksmų, prieštaraujančių moralei ir elementarioms elgesio taisyklėms. Todėl nukentėjusiojo V. K. įvykio metu buvusį elgesį nėra jokio pagrindo pripažinti provokuojančiu ir (ar) rizikingu bei turėjusiu įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tuo pačiu tai pripažinti nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 1, 3 p.), iš jo aprašomosios dalies pašalinant teismo nustatytą nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p.

74Taip pat teisėjų kolegija sutinka su prokuroro argumentais, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su nukentėjusiajam V. K. atlyginta neturtine žala.

75Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. prasmę, žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 14 p.). Taigi paminėtas įstatymas įpareigoja kaltininką atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą.

76Kolegija pažymi, kad šioje byloje tokia aplinkybė nenustatyta, todėl BK 59 str. 1 d. 3 p. taikymas nebuvo galimas.

77Tačiau BK 59 str. 2 d. nuostatos nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tuo atveju, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tuomet atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis (pvz., daugiau kaip pusę), kuris sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra nuoširdžios ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2007, 2K-397/2010, 2K-241/2011).

78Šioje byloje yra pareikštas 2113,82 Lt Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys nukentėjusiojo V. K. gydymo išlaidoms atlyginti. Byloje nėra jokių duomenų apie šios žalos atlyginimą.

79Be to, nukentėjusysis buvo pareiškęs 50000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Skundžiamu nuosprendžiu šio ieškinio dydis sumažintas iki 30000 Lt. Dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo teisėjų kolegija pasisakys vėliau.

80Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiajam V. K. 2000 Lt atlygino A. Š. ir 3000 Lt – An. Š. (3 t. 86, 121 b. l.).

81Tačiau, netgi padarius prielaidą, jog apygardos teismo nustatytas civilinio ieškinio dydis yra teisingas ir pagrįstas, nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistieji atlygino žymią dalį žalos ar, juo labiau, visą žalą, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl An. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kolegijos nuomone, tokia dalis (5000 Lt), kuri, šiuo atveju, sudaro tik 16,6 procentų nuo nukentėjusiajam priteistos sumos (30000 Lt), negali būti vertintina kaip pakankamai didelė. Todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl A. Š. ir An. Š. atsakomybes lengvinančios aplinkybės (dalies ir visos turtinės žalos atlyginimo) nustatymo keistinas (BPK 328 str. 1, 3 p.), iš jo aprašomosios dalies pašalinant teismo nustatytą nuteistųjų A. Š. ir An. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 3 p.

82Prokuroras ginčija ir pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinti nukentėjusiajam priteistino civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydį.

83Kaip jau anksčiau minėta, nukentėjusysis pareiškė 50000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ( 1 t. 48 b. l.).

84Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą turi būti vadovaujamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei kriterijais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, į kurias, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, atsižvelgė nepakankamai.

85Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jam buvo atlikta operacija ir pašalintas svarbus organizmo imuninės sistemos organas – blužnis. Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos specialistas paaiškino, kad žmogus, netekdamas blužnies, praranda 30 procentų bendro darbingumo (3 t. 89-90 b. l.). Nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje, dėl padarytų sužalojimų jis turėjo kęsti didelį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Dėl alkūnkaulio lūžimo jam buvo taikoma ilgalaikė imobilizacija (3 t. 18 b. l.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis patyrė didžiulę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, kas, neabejotinai, padarė ir darys ateityje neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Šie padariniai atsirado dėl visų trijų brolių Š. bendrais veiksmais padaryto tyčinio smurtinio nusikaltimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusysis dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo turi teisę į didesnį neturtinės žalos atlyginimą.

86Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis BPK 109, 115 str., CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgęs į nuteistųjų turtinę padėtį (turi legalų pragyvenimo šaltinį, Al. Š. ir An. Š. – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto) (2 t. 58-59, 86, 87-88 b. l.), po nukentėjusiojo sužalojimo nuteistieji jam nesuteikė jokios pagalbos, nesistengė ženkliai sumažinti padarytą žalą bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes (yra jauno amžiaus, darbingi), mano, kad proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant V. K. 45000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Toks (ar panašus) civilinio ieškinio dydis neturtinei žalai atlyginti yra nustatomas ir suformuotoje teismų praktikoje daugumoje analogiškų baudžiamųjų bylų (kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2010, 2K-146/2010, 2K-533/2010, 2K-44/2011, 2K-459/2011). Taigi, įvertinus atlygintą neturtinės žalos dydžio dalį (5000 Lt), nukentėjusiajam V. K. priteistina 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

87Siekiant užtikrinti šį civilinį ieškinį, tenkintinas ir prokuroro apeliacinio skundo prašymas palikti galioti An. Š. ir Al. Š. kilnojamam ir nekilnojamam turtui paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje įvykdymo.

88Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su prokuroro teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Š. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Kolegijos nuomone, ši bausmė neatitinka nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nei nuteistojo asmenybės, nei nukentėjusiųjų interesų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 str. 2 p. numatytu pagrindu dėl netinkamo baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, taikymo.

89Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 str.) apžvalgoje“ nurodyta, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes tada, kai nėra pagrindų atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taikant tik baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemones. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

90Pastarojo principo reikalavimų įgyvendinimas, paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.), yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 26, psl. 197-213).

91Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą skirdamas nuteistajam bausmę dydžiu labai artimą minimaliam jos dydžiui, nesilaikė BK 41 str. 2 d. 5 p. nuostatų, netinkamai įvertino arba tik formaliai atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. reikalavimus. Pažymėtina, kad individualizuojant bausmes visoms BK 54 str. 2 d. numatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Jas būtina plačiau analizuoti atskirai ir visumos kontekste. Įpareigojimas bausmės individualizavimo procese įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį įtvirtintas BK 54 str. 2 d. 1 p. Teismų praktikoje šios aplinkybės įvertinimas suprantamas kaip kėsinimosi dalyko, nusikalstamos veikos padarymo būdo, laiko, vietos, panaudotų įrankių bei priemonių, žalos dydžio ir kt. įvertinimas. Šios aplinkybės leidžia nustatyti konkrečios nusikalstamos veikos didesnį arba, priešingai, - mažesnį pavojingumo laipsnį palyginti su tipiniu, tai nusikalstamų veikų rūšiai būdingu, pavojingumu.

92Nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d. numatytos sankcijos vidurkis yra daugiau kaip penkeri metai laisvės atėmimo.

93Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3, 5 d.).

94Nuteistasis sunkų nusikaltimų padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Jis anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei, susijusius su smurto prieš asmenis panaudojimu (BK 180 str. 1 d.), tačiau teistumas išnykęs (2 t. 3-4 b. l.; 3 t. 13-15, 16 b. l.). Baustas administracine tvarka (2 t. 5 b. l.).

95Byloje nustatyta, kad šis nuteistasis yra įvaldęs kovinės savigynos veiksmus, tačiau juos panaudojo ne gynybos tikslams, o tyčinio kito asmens žalojimui. Todėl kolegijai nekyla abejonių, jog jo padaryto nusikaltimo motyvas, kuris, tuo pačiu, leidžia objektyviau įvertinti abiejų nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltininko asmenybę, neginčijamai yra negatyvus.

96Paminėtų duomenų visuma neabejotinai rodo jau susiformavusiais A. Š. neigiamas nuostatas, nenorą elgtis pagal nustatytas visuomenės moralės ir elgesio normas. Jis jokių išvadų dėl savo neigiamo elgesio nepadarė, o jam taikytos poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo A. Š. asmenybė yra padidinto pavojingumo visuomenei. Todėl, kolegijos nuomone, bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti A. Š. už sunkų sveikatos sutrikdymą paskyrus griežtesnę laisvės atėmimo bausmę.

97Pagal BK 61 str. 2 d. nuostatas, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pas skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

98Taigi, kolegija atsižvelgia į byloje nustatytą nuteistojo A. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, padarytų nusikalstamų veikų skaičių ir jų baigtumo stadijas, nusikalstamos veikos (sunkaus sveikatos sutrikdymo) padarymo būdą, kaltininko amžių, šeimyninę padėtį, į tai, kad po nusikaltimų padarymo dirbo (3 t. 109 b. l.) bei kitas bausmės dydžiui reikšmės turinčias aplinkybes. Todėl aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad A. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė artima, bet šiek tiek mažesnė, nei BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, tokia bausmė yra pakankama bausmės tikslams pasiekti ir atitinkanti teisingumo principą.

99Šiuo nuosprendžiu pakeitus nuteistojo An. Š. nusikalstamos veikos juridinį vertinimą, vadovaujantis BK 41 str., 54 str. 2 d. ir 61 str. reikalavimais, yra paskiriama griežtesnė laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis nustatomas įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas), kaltininko asmenybę (jo amžių, šeimyninę padėtį bei į tai, kad anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, po nusikaltimo padarymo dirbo, charakterizuojamas teigiamai (2 t. 49 b. l.)), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir atsakomybės lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Todėl nuteistajam An. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., padarymą skirtina bausmė, kurios dydis mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Kolegijos nuomone, ši bausmė nėra per griežta ar per švelni bei neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui.

100Šiuo nuosprendžiu pripažinus kaltu Al. Š. padarius nukentėjusiojo sveikatos sunkų sutrikdymą, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas vadovaujantis BK 41 str., 54 str. 2 d. ir 61 str. reikalavimais. Taigi, kolegija atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas), kaltininko asmenybę (į jo amžių, šeimyninę padėtį bei į tai, kad anksčiau teistas už nusikaltimą, susijusį su smurto prieš asmenis pavartojimu (1961 m. BK 225 str. 2 d.), tačiau teistumas išnykęs (2 t. 82-83 b. l.), administracine tvarka nebaustas, po nusikaltimo padarymo dirbo), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir atsakomybės lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Todėl nuteistajam Al. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., padarymą skirtina bausmė, kurios dydis mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Kolegijos nuomone, ši bausmė nėra per griežta ar per švelni bei neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui. Pažymėtina ir tai, kad visiems kaltininkams skirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai atitinka suformuotą teismų praktiką daugumoje analogiškų baudžiamųjų bylų (kasacinės bylos Nr. 2K-146/2010, 2K-417/2011, 2K-110/2011, 2K-105/2012).

101Apeliantai teismo išvadų dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 233 str. 1 d. neginčija, todėl ir kolegija šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nerevizuoja (BPK 320 str. 3 d.).

102Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1, 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1, 2, 3 ir 4 p., 329 str. 2 p.,

Nutarė

103Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendį dėl Al. Š. išteisinimo panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį.

104Al. Š. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir nuteisti ketverių metų laisvės atėmimo bausme, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

105Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Al. Š. suėmimo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

106Klaipėdos apygardos 2011 m. sausio 21 d. nuosprendį dalyje dėl A. Š. paskirtos bausmės, An. Š. veikos juridinio įvertinimo, šių asmenų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo ir civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio pakeisti.

107A. Š., pripažintam kaltu pagal BK 135 str. 1 d., paskirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

108Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir bausmę, paskirtą pagal BK 233 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu bei galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

109Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teismo nustatytas A. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – provokuojantį ar rizikingą nukentėjusiojo asmens elgesį, turėjusį įtakos veikos padarymui, bei nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dalinį atlyginimą.

110An. Š. nusikalstamą veiką iš BK 140 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 135 str. 1 d. bei paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

111Bausmės pradžią skaičiuoti nuo An. Š. suėmimo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

112Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teismo nustatytas An. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi bei nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimą.

113Pripažinti A. Š., An. Š. ir Al. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.

114Iš nuteistųjų Al. Š., A. Š. ir An. Š. solidariai priteisti Valstybinei ligonių kasai 2113,82 Lt nukentėjusiojo V. K. gydymo išlaidoms atlyginti ir nukentėjusiajam V. K. 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

115Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2009 m. gruodžio 9 d. nutarimu paskirtą An.Š. laikiną nuosavybės teisių apribojimą butui, esančiam ( - ), ir Al. Š. laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Opel Omega“, valst. Nr. ( - ), palikti galioti iki šio nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje įvykdymo.

116Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

117Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d.... 4. - pagal BK 233 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.... 5. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus... 6. An. Š. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nubaustas laisvės... 7. Al. Š. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. išteisintas, neįrodžius, kad jis... 8. Iš A. Š. priteista Valstybinei ligonių kasai 2113,82 Lt nukentėjusiojo V.... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. A. Š. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 16 d., apie 19 val., prie namo,... 11. Be to, A. Š. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 233 str. 1 d.... 12. An. Š. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 16 d., apie 19 val., prie namo,... 13. Al. Š. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad dėl chuliganiškų... 14. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu... 15. Taip pat prašo apygardos teismo nuosprendį dalyje pakeisti bei:... 16. 1) A. Š. veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 8 p.... 17. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., šią bausmę ir bausmę paskirtą... 18. Panaikinti A. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad iš dalies... 19. 2) An. Š. veiką perkvalifikuoti iš BK 140 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 8 p.... 20. Panaikinti An. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino... 21. Iš nuteistųjų Al. Š., A. Š. ir An. Š. solidariai priteisti... 22. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė aiškiai per... 23. Apygardos teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojos V. U. ir... 24. Be to, teismas kilusias abejones dėl liudytojos V. U. ir nukentėjusiojo V. K.... 25. Teismo medicinos ekspertas išvadą Nr. G 1544/09(03) pateikė tik remdamasis... 26. Teismo išvada, kad A. Š. suduodamas ranka padarė V. K. kairio alkūnkaulio... 27. Vadovaudamasis BK 24 str. 1 d. nuostatomis bei teismų praktika kasacinėse... 28. Prokuroras ginčija ir teismo sprendimą A. Š. veiką perkvalifikuoti iš BK... 29. Be to, teismas, sumažinęs nukentėjusiojo civilinį ieškinį, nukrypo nuo... 30. Prokuroras mano, kad teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo A. Š.... 31. Prokuroro nuomone, A. Š., An. Š. ir Al. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė... 32. Nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį... 33. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi tokios nuostatos, jog tais... 34. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo... 35. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė... 36. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo A. Š.... 37. Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame... 38. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą jog, šioje... 39. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. pirmojoje apklausoje (2 t. 30-32 b. l.)... 40. Vėlesnėje apklausoje jis jau pripažino tik vieną smūgį, kurį sudavė V.... 41. Pirmosios instancijos teisme A. Š. parodė, kad įvykio metu gynėsi nuo jį... 42. Kitame teismo posėdyje, prieš įrodymų tyrimo pabaigą, jis vėl nurodė... 43. Nuteistasis An. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje... 44. Al. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškino, kad įvykio metu nei jis,... 45. Iš nukentėjusiojo V. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjai bei... 46. Tai, kad įvykio metu nukentėjusįjį sumušė trys vaikinai, V. K. po įvykio... 47. Analogiškas įvykio aplinkybes patvirtino betarpiškai įvykyje dalyvavusi... 48. Be to, iš telefoninių pokalbių, įvykusių po analizuojamo įvykio tarp... 49. Iš teismo medicinos specialisto išvadų Nr. G 1544/09 (03) ir KG 77/09 (03)... 50. Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas patvirtino paminėtas išvadas... 51. Šios specialisto išvados bei jo paaiškinimai yra išsamūs ir kolegijai... 52. Taigi, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, tiek... 53. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokį liudytojos V. U. ir... 54. Taip pat kolegija mano, kad apygardos teismas nepagrįstai liudytojos V. U.... 55. Iš aptartų A., An. ir Al. Š. parodymų seka, kad šie parodymai yra itin... 56. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo A. Š. pirminiai paaiškinimai apie įvykio... 57. BK 24 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 58. Paminėtas susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį,... 59. A., An. ir Al. Š. smurtiniai veiksmai, atlikti ( - ) namo kieme, ( - ),... 60. Iš byloje esančių specialisto išvadų ir paaiškinimų seka, kad pilvo... 61. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika pripažįstama... 62. Tačiau priešingai nei teigia prokuroras, šioje byloje nustatyta, kad... 63. Pažymėtina tik tai, kad pagal BPK 255 str. 1 d. nuostatas, teisme byla... 64. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. jo prisipažinimą ir nuoširdų... 65. Skundžiamu nuosprendžiu viena iš lengvinančių nuteistojo An. Š.... 66. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius... 67. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai... 68. Tačiau iš šiame nuosprendyje jau aptartų nuteistųjų A. ir An. Š.... 69. Įvertinus jau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 70. Prokuroras ginčija ir teismo išvadą pripažinti nuteistojo A. Š.... 71. BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyti du nukentėjusiojo elgesio variantai, kurie... 72. Teismų praktikoje teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos... 73. Iš šiame nuosprendyje aukščiau aptartų nukentėjusiojo V. K. ir liudytojos... 74. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su prokuroro argumentais, kad teismas... 75. Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. prasmę, žalos atlyginimas pripažįstamas... 76. Kolegija pažymi, kad šioje byloje tokia aplinkybė nenustatyta, todėl BK 59... 77. Tačiau BK 59 str. 2 d. nuostatos nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę... 78. Šioje byloje yra pareikštas 2113,82 Lt Valstybinės ligonių kasos civilinis... 79. Be to, nukentėjusysis buvo pareiškęs 50000 Lt civilinį ieškinį neturtinei... 80. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teisiamojo posėdžio metu... 81. Tačiau, netgi padarius prielaidą, jog apygardos teismo nustatytas civilinio... 82. Prokuroras ginčija ir pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinti... 83. Kaip jau anksčiau minėta, nukentėjusysis pareiškė 50000 Lt civilinį... 84. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio... 85. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. K. padarytas sunkus sveikatos... 86. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo... 87. Siekiant užtikrinti šį civilinį ieškinį, tenkintinas ir prokuroro... 88. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su prokuroro... 89. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. „Teismų praktikos... 90. Pastarojo principo reikalavimų įgyvendinimas, paskiriant bausmę kaltininkui... 91. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas už tyčinio sunkaus... 92. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d. numatytos sankcijos vidurkis... 93. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. Š. padarė dvi nusikalstamas... 94. Nuteistasis sunkų nusikaltimų padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Jis... 95. Byloje nustatyta, kad šis nuteistasis yra įvaldęs kovinės savigynos... 96. Paminėtų duomenų visuma neabejotinai rodo jau susiformavusiais A. Š.... 97. Pagal BK 61 str. 2 d. nuostatas, teismas, įvertinęs atsakomybę... 98. Taigi, kolegija atsižvelgia į byloje nustatytą nuteistojo A. Š. atsakomybę... 99. Šiuo nuosprendžiu pakeitus nuteistojo An. Š. nusikalstamos veikos juridinį... 100. Šiuo nuosprendžiu pripažinus kaltu Al. Š. padarius nukentėjusiojo... 101. Apeliantai teismo išvadų dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 233 str. 1 d.... 102. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1, 3 p., 2 d. 2... 103. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendį dėl Al. Š.... 104. Al. Š. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir nuteisti ketverių metų... 105. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Al. Š. suėmimo, vykdant šį nuosprendį,... 106. Klaipėdos apygardos 2011 m. sausio 21 d. nuosprendį dalyje dėl A. Š.... 107. A. Š., pripažintam kaltu pagal BK 135 str. 1 d., paskirti penkerių metų... 108. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., šiuo nuosprendžiu paskirtą... 109. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teismo nustatytas A. Š.... 110. An. Š. nusikalstamą veiką iš BK 140 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 135... 111. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo An. Š. suėmimo, vykdant šį nuosprendį,... 112. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teismo nustatytas An. Š.... 113. Pripažinti A. Š., An. Š. ir Al. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai,... 114. Iš nuteistųjų Al. Š., A. Š. ir An. Š. solidariai priteisti Valstybinei... 115. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2009 m. gruodžio 9 d. nutarimu... 116. Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.... 117. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....