Byla 2-1005/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Upės centras“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Ranga group“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Ranga IV“ ir L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsakovų atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4084-578/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės banko ,,Snoras“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Upės centras“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Ranga group“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Ranga IV“ ir L. P. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas AB bankas „Snoras“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovų UAB „Upės centras“, UAB „Ranga group“, UAB „Ranga IV“ ir L. P. solidariai 10 531 199,48 Lt skolos pagal 2008 m. vasario 12 d. kredito sutartį ir 8% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 20 923 665,10 Lt skolos pagal 2008 m. vasario 14 d. kredito sutartį ir 8% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, lėšas, esančias kredito įstaigose bei pas trečiuosius asmenis, negrąžintos paskolos sumai, t.y. 29 849 499,87 Lt.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik atsakovams UAB ,,Upės centras“, UAB ,,Ranga group“ ir L. P. . Teismas nusprendė areštuoti minėtiems atsakovams nuosavybės teise priklausantį 29 849 499,87 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įkeistas AB bankui „Snoras“ 2008 m. vasario 12 d. ir 2008 m. vasario 14 d. kredito sutarčių įvykdymui užtikrinti, nepakankant atsakovams priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto, areštuoti kitą atsakovams nuosavybės teise priklausantį neįkeistą nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, neviršijant ieškinio sumos, nepakankant minėto turto, areštuoti nurodytų atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos. Tuo atveju, jei būtų areštuotos atsakovų piniginės lėšos, teismas leido atsakovams UAB „Upės centras“ ir UAB „Ranga group“ iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį, mokėti mokesčius, socialinio draudimo įmokas, kitus privalomuosius mokėjimus bei atsiskaityti su ieškovu.

6Teismas nutartyje nurodė, jog tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, o ieškinio suma yra itin didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai jiems priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas taip pat nurodė, jog dėl to, kad atsakovui UAB „Ranga IV“ iškelta restruktūrizavimo byla, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik atsakovams UAB „Upės centras“, UAB „Ranga group“ ir L. P. .

7Atskiruoju skundu atsakovai prašo iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį ir areštą taikyti tik pagal kredito sandorius ieškovui AB bankas ,,Snoras“ įkeistam turtui. Nurodo, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo įvertinti, ar prašoma priteisti suma atsakovams yra didelė. Vien UAB ,,Ranga group“ turtas vertinamas 397 772 967 Lt, todėl net šis atsakovas savarankiškai būtų pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Teismas nenurodė jokių papildomų motyvų, kodėl imasi laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. tik tai, kad ieškinio suma yra didelė. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog ieškovo reikalavimai jau yra užtikrinti įkeistu turtu, kurio dabartinė vertė yra 29 600 000 Lt, o šios sumos beveik pakanka būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taigi neegzistuoja jokia reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas kokiais nors būdais bus apsunkintas. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog įkeitimo sandorio sudarymo metu bankui įkeisto turto vertė buvo 45 100 000 Lt, tuo tarpu dabartinė turto vertė, kaip jau minėta, yra 29 600 000 Lt, taigi skirtumas tarp reikalaujamos priteisti sumos ir įkeisto turto yra 249 499,87 Lt. Ši suma, atsižvelgiant į UAB ,,Ranga group“ nuosavybės teise priklausančio turto vertę, negali būti vertinama kaip didelė ir galinti apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

8Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą ieškovas ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas atsakovams pareiškė itin didelės sumos reikalavimą, todėl teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, kuomet esant didelei ieškinio sumai, teismo sprendimo neįvykdymo rizika yra preziumuojama, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovai nepagrįstai teigia, jog šiuo metu bankui įkeisto turto vertė yra 29 600 000 Lt. Atlikus antstolio paskirtą bankui įkeisto turto vertės nustatymo ekspertizę, buvo nustatyta, jog bankui įkeisto turto vertė šiuo metu yra 17 760 000 Lt, nevertinant fakto, jog priverstinai realizuojant šį turtą, jo vertė būtų sumažinta iki 60 procentų. Skirtumas tarp atsakovų nurodomos turto vertės ir antstolio pavedimu nustatytos yra 13 694 864 Lt. Be to, nekilnojamojo turto kainos nuolat krinta, todėl įkeisto turto nepakanka ieškinio reikalavimų užtikrinimui.

9Atskirasis skundas atmetamas.

10Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.

11Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009). Tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Teisingam šio klausimo išsprendimui turi įtakos, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu ir pan.

12Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Upės centras“, UAB „Ranga group“, UAB „Ranga IV“ ir L. P. 29 849 499,87 Lt sumą. Tokia reikalavimo suma, nežiūrint į tai, kad vienas iš atsakovų ­ – UAB ,,Rango group“ – yra ypač didelė, sėkmingai veikianti įmonė, laikytina labai didele ir tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovams taikė laikinąsias apsaugos priemones.

13Kita vertus, vadovaujantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Ginčų sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu.

14Tuo atveju, kai teismas, kaip laikinąją apsaugos priemonę, taiko asmens turto areštą, nutartyje turi būti aiškiai nurodyta, kokiam turtui (jeigu areštas taikomas konkrečiam turtui) ir kokiu mastu taikomas areštas, išdėstytas areštuojamo turto eiliškumas, kad antstolis galėtų tinkamai įvykdyti tokį teismo procesinį sprendimą. Kaip matyti, teismo nutarties dėl turto arešto turinį reglamentuojantis proceso įstatymas neįpareigoja teismo visais atvejais nutartyje dėl turto arešto nurodyti areštuojamą konkretų turtą ar konkretaus turto vertę, nes teismo nutarties priėmimo metu teismui gali būti nežinoma, kokį turtą nuosavybės teise valdo atsakovas, kokia šio turto vertė. Jeigu teismas nutartyje dėl turto arešto nenurodo areštuojamo turto ar jo vertės, atsakovo turtą, laikydamasis nutartyje išdėstyto arešto eiliškumo, suranda, aprašo bei jo vertę nustato ieškovo pasirinktas antstolis, vadovaudamasis vykdymo proceso taisyklėmis (CPK 152 str. 4 d., 675 str. 3 d., 677 str.). Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties, teismas, atsakovams taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia nurodė areštuoti atsakovams priklausantį ir ieškovui pagal kredito sandorius įkeistą nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kitą atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias banko ir/ar kitose kredito įstaigose, neviršijant ieškinio sumos. Be to, teismas leido iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai identifikavo areštuojamą turtą, nustatė jo eiliškumą, todėl nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus, reikalavimų (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.). Iš esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovams kilti neigiamas pasekmes, teismas jas parinko proporcingai.

15Atskirajame skunde apeliantų išdėstyti argumentai daugiausiai susiję su teismo areštuoto nekilnojamojo ieškovui pagal kredito sutartis įkeisto turto verte. Teismo nutartimi areštuotą turtą įkainoja šią nutartį vykdantis ieškovo pasirinktas antstolis, vadovaudamasis CPK 681 straipsnio nuostatomis. Vykdydamas teismo nutartį, antstolis nustato areštuoto turto vertę, po to sprendžia dėl kito atsakovų turto arešto masto pagal teismo nutartyje nustatytą eiliškumą (CPK 675 str., 677 str., 678 str. 1 d. 5 p., 678 str. 3 d.). Visais atvejais antstolis negali aprašyti turto daugiau, negu nurodyta teismo nutartyje. Tuo atveju, jeigu kyla ginčas dėl areštuoto turto vertės arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Turto vertę nustačius ekspertui, areštuoto turto vertė laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str.). Jei antstolis netinkamai įkainoja areštuojamą turtą arba areštuoja turto daugiau negu nutartyje nurodytas arešto mastas, arba pažeidžia teismo nustatytą areštuojamo turto eiliškumą, laikantis CPK XXXI skyriuje nustatytos tvarkos atitinkamam apylinkės teismui gali būti teikiamas skundas dėl antstolio veiksmų. Tačiau šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės teismo nutarties, kuria areštuotas atsakovų turtas, teisėtumui.

16Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovų turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, tarp jų CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

18Palikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai