Byla e2-11496-807/2018
Dėl (duomenys neskelbtini) obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutarčių pripažinimo prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, dėl to niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo pradžios, institucija teikianti išvadą byloje Lietuvos bankas

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Natašai Dobrijan, dalyvaujant ieškovų A. V., A. K., A. K., J. P., K. M. atstovui advokatui D. V., atsakovo Luminor Bank AB atstovui advokatui N. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. V., A. K., A. K., J. P., K. M. ieškinį atsakovui Luminor Bank AB dėl ( - ) obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutarčių pripažinimo prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, dėl to niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo pradžios, institucija teikianti išvadą byloje Lietuvos bankas,

Nustatė

2Ieškovai kreipėsi teismą su ieškiniu prašydami pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo pradžios šias ieškovų sudarytas ( - ) obligacijų pasirašymo sutartis ir skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis: tris ieškovo A. V. 2007-11-09 su atsakovu sudarytas ( - ) obligacijų pasirašymo sutartis ir tą pačią dieną su atsakovu sudarytą skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-823; tris ieškovo J. P. 2007-10-18 su atsakovu sudarytas ( - ) obligacijų pasirašymo sutartis ir tą pačią dieną su atsakovu sudarytą skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-47; ieškovo A. K. 2007-07-05 su atsakovu sudarytą ( - ) obligacijų pasirašymo sutartį ir tą pačią dieną su atsakovu sudarytą skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2007.07.05/2400/3; keturias ieškovo K. M. 2007-10-18 su atsakovu sudarytas ( - ) obligacijų pasirašymo sutartis ir tą pačią dieną su atsakovu sudarytą skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-479, vieną ieškovo K. M. 2007-12-05 su atsakovu sudarytą ( - ) obligacijų pasirašymo sutartį ir tą pačią dieną su atsakovu sudarytą skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2007-528; ieškovo A. K. 2007-10-30 su atsakovu sudarytą ( - ) obligacijų pasirašymo sutartį ir tą pačią dieną su atsakovu sudarytą skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-804, dvi ieškovo A. K. 2001-11-09 su atsakovu sudarytas ( - ) obligacijų pasirašymo sutartis ir tą pačią dieną su atsakovu sudarytą skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-822; taikyti restituciją ir konstatuoti, kad ieškovams išvardintos sutartys nesukelia jokių teisinių pasekmių; priteisti iš atsakovo ieškovo A. K. naudai 21161,97 EUR, kuriuos ieškovas jau yra sumokėjęs atsakovui pagal ginčo sutartis ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant šiuos klausimus: 1. Ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB 3 str. 1 d. reiškia, kad Valstybės narės privalo užtikrinti, jog jų teritorijoje nebūtų atlikta jokių vertybinių popierių pasiūlymų visuomenei, kai emitentas siūlo visuomenei kokybiškai naujus vertybinius popierius, lyginant juos su tais vertybiniais popieriais, dėl kurių emitentas buvo parengęs, patvirtinęs ir paskelbęs vertybinių popierių prospektą? 2. Ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2003/71/EB 3 str. 1 d. reiškia, kad jei emitentas platina kokybiškai naujus vertybinius popierius be parengto, patvirtinto ir paskelbto prospekto, tokie vertybiniai popieriai civilinėje apyvartoje yra neteisėtai ir ar tinkama tokio vertybinių popierių neteisėtumo pasekmė yra vertybinių popierių sutarčių panaikinimas atgaline data (ar pripažinimas niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo pradžios)?

3Nurodė, kad 2006-03-09 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarimu Nr. 2K-55 buvo patvirtintas AB DNB banko (buvęs pavadinimas - AB DnB NORD bankas), susietų obligacijų bazinis prospektas, leidęs atsakovui viešai platinti vidutinės trukmės nesubordinuotas, negarantuotas ir nekonvertuojamas su vertybinių popierių indeksu susietas 25000000 Lt nominalios vertės obligacijas. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007-01-11 nutarimu Nr. 2K-22 buvo patvirtintas atsakovo susietų obligacijų prospektas, leidęs atsakovui viešai platinti vidutinės trukmės, nesubordinuotas, negarantuotas ir nekonvertuojamas fiksuotų palūkanų, kintamų palūkanų, nulinės atkarpos, dvigubos valiutos, susietų obligacijų ir bet kurių šių obligacijų tipo 500000000 Lt vertės emisijas. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007-08-23 sprendimu buvo leista šią programą padidinti iki 750000000 Lt vertės. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007-10-04 nutarimu Nr. 2K-309 buvo patvirtintas Atsakovo bazinis prospektas, leidęs šią emisiją padidinti iki 1250000000000 Lt vertės. Atsakovas, remdamasis aukščiau paminėtais baziniais prospektais, pradėjo viešai platinti susietas ( - ) obligacijas, kurias platino trimis būdais: ( - ) obligacijos, kurios būdavo įsigyjamos nuosavomis investuotojų lėšomis; ( - ) obligacijos, kurios būdavo įsigyjamos iš dalies investuotojo nuosavomis lėšomis ir iš atsakovo skolintomis lėšomis; ( - ) obligacijos, kurios būdavo įsigyjamos investuotojų skolintomis iš atsakovo lėšomis.

4Ieškovai A. V., J. P., A. K., K. M. ir A. K. su atsakovu sudarė ginčo ( - ) obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutartis, pagal kurias ieškovai įsigijo ginčo ( - ) obligacijų skolintomis lėšomis pagal trečią iš aukščiau paminėtų būdų (iš dalies ieškovų nuosavomis lėšomis ir iš dalies atsakovo skolintomis lėšomis arba tik atsakovo skolintomis lėšomis), tokiu būdu sudarydami šias sutartis: ieškovas A. V. su atsakovu sudarė tris ( - ) obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutartis, kurias sudarė 2007-11-09; ieškovas J. P. su atsakovu sudarė tris ( - ) obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutartis, kurias sudarė 2007-10-18; ieškovas A. K. su atsakovu sudarė dvi ( - ) obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutartis, kurias sudarė 2007-07-05; ieškovas K. M. su atsakovu sudarė 5 ( - ) obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutartis, iš kurių 4 sudarė 2007-10-18, o vieną sudarė 2007-12-05; ieškovas A. K. su atsakovu sudarė 3 ( - ) obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutartis, kurių viena buvo sudaryta 2007-10-30, o dvi buvo sudarytos 2007-11-09.

5Ieškovams, patyrus didžiulių nuostolių dėl minėtų ( - ) obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo, jie kreipęsi į teismą dėl atsakovo padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovų ieškinius, juos tenkino iš dalies, ieškovams priteisęs 50 proc. jų patirtos žalos atlyginimo. Po minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, ieškovo A. K. patirti nuostoliai šiuo metu sudaro 21661,97 EUR; ieškovo A. V. patirti nuostoliai šiuo metu sudaro 18304,10 EUR; ieškovo J. P. patirti nuostoliai šiuo metu sudaro 13511,07 EUR; ieškovo A. K. patirti nuostoliai šiuo metu sudaro 13386,30 EUR; ieškovo K. M. patirti nuostoliai šiuo metu sudaro 37635,55 EUR.

6Ieškovai pažymi, kad atsakovo platintos ginčo ( - ) obligacijos skolintomis lėšomis yra, visų pirma, visiškai skirtingos finansinės priemonės, lyginant jas su atsakovo platintomis ( - ) obligacijomis, kurios būdavo įsigyjamos nuosavomis investuotojų lėšomis, antra, atsakovo platintos ( - ) obligacijos skolintomis lėšomis nebuvo niekaip ir jokia apimtimi aprašytos atsakovo parengtuose, patvirtintuose ir viešai paskelbtuose prospektuose, o tai reiškia, kad atsakovas šias ginčo ( - ) obligacijas skolintomis lėšomis platino be parengtų, patvirtintų ir paskelbtų vertybinių popierių prospektų, kas, savo ruožtu, lemia, kad šios ginčo ( - ) obligacijos skolintomis lėšomis buvo platinamos pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. Dėl nurodytų priežasčių ieškovai yra įsitikinę, kad jų su atsakovu sudarytos sutartys pažeidžia imperatyvias įstatymų nuostatas, todėl šios sutartys yra niekinės ir negaliojančios ab initio. Dėl šios priežasties ieškovai, laikydami, kad jų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ginčo sutarčių dėl ( - ) obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo, kreipėsi šiuo ieškiniu į teismą (e.b.l. 1-19, t. 1).

7Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, kaip neteisėtu bei nepagrįstu, todėl prašo jį atmesti. Teigia, kad ieškovų ir banko ginčas dėl ( - ) obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutarčių yra išspręstas galutiniais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl byla nutrauktina. Nurodo, kad ( - ) įsigijimo sandoriai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o konstatavus Banko pažeidimus, tai savaime nesukelia sandorio negaliojimo pasekmių. Nurodo, kad dėl ginčijamų sandorių jau yra pasisakyta išnagrinėtose civilinėse bylose - Nr.3K-3-164/2015 (ieškovo K. M. byla) ir Nr. 3K-3-253-969/2015 (ieškovų A. V., J. P., A. K., A. K. byla), todėl byla nutrauktina. Paaiškino, kad ieškovai išnagrinėtose civilinėse bylose reiškė reikalavimą priteisti nuostolius, kilusius dėl ginčo sandorių sudarymo, siekė būti visiškai ar iš dalies atleisti nuo sutartinės prievolės mokėti palūkanas ir pasirinko tokį teisių gynimo būdą, kuris patvirtina ginčo sandorių egzistavimą. Todėl net ir pripažinus ieškovų argumentus dėl to, kad bankas, neįtraukdamas informacijos apie obligacijas skolintomis lėšomis į prospektą, pažeidė imperatyvias teisės normas, galiojančio teisinio reglamentavimo pagrindu jie turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, ką jau yra padarę reikšdami reikalavimą nuostolių atlyginimo/palūkanų sumažinimo bylose.

8Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms institutą ir reikalaujamas pasekmes – restituciją ar konstatuoti, kad ginčo sutartys nesukelia jokių teisinių pasekmių. Bankas ieškovams suteikė pakankamai informacijos, reikalingos suprasti sudaromų sandorių riziką. Ieškovų dėstomi argumentai yra iš esmės susiję ne su ginčo sutarčių prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, o su tariamai banko padarytu teisės aktų pažeidimu. Pažymi, kad teisės akto pažeidimas, net jei toks ir buvo, per se neleidžia teigti, kad ginčo sutartys prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Atsakovo manymu, visiškai nepagrįstas ieškovų teiginys, kad obligacijų įsigijimas skolintomis lėšomis ir nuosavomis lėšomis yra dvi skirtingos finansinių priemonių rūšys. Perkant obligacijas skolintomis lėšomis jokios obligacijų kaip finansinės priemonės savybės nesikeičia – klientas tik prisiima papildomą, iš paskolos sandorio kylantį įsipareigojimą, t. y. pareigą mokėti bankui palūkanas, kurių dydis yra fiksuojamas kreditavimo sutartyje jos sudarymo metu. Asmuo, investuojantis tik nuosavas lėšas, apskritai nerizikuoja patirti nuostolį, o investuojantis skolintas lėšas – rizikuoja patirti iš anksto žinomo (palūkanų) dydžio nuostolį. Obligacijų įsigijimas skolintomis lėšomis nesukuria naujo vertybinio popieriaus. Investuotojams, prieš priimant sprendimą įsigyti obligacijų, buvo sudarytos visos sąlygos ir jie galėjo susipažinti su prospektu ir jų įsigyjamų obligacijų emisijos galutinėmis sąlygomis.

9Atsakovas pažymėjo kad informacija apie obligacijas ieškovams buvo pateikta prospektuose ir galutinėse sąlygose. Ieškovai, pasirašydami obligacijų pasirašymo sutartis, patvirtino, kad susipažino su Baziniais prospektais, kuriuose aiškiai išdėstyti įspėjimai apie galimas ir investuotojo prisiimamas rizikas. Ieškovų pareiga mokėti palūkanas už imamą kreditą yra aiškiai įtvirtinta su banku pasirašytose Kreditavimo sutartyse. Taip pat teigia, kad ieškovai laisva valia priėmė sprendimą patvirtinti sandorius, nors tuo metu galėjo ne tik ginčyti sandorius, bet ir pasinaudoti kitais gynybos būdais. Ieškovai patvirtino Kreditavimo sutartis ir Obligacijų pasirašymo sutartis, dėl ko neteko teisės šių sandorių ginčyti – ieškovai prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeitė tiek įsigytas ( - ), tiek nekilnojamąjį turtą, Bankas obligacijas iš ieškovų išpirko, o išnagrinėtose bylose priteisus nuostolių atlyginimą ar sumažinus palūkanas, priteistos sumos buvo įskaitytos į mokėtinas palūkanas pagal Kreditavimo sutartis, o A. K. atveju, kreditavimo sutartimi prisiimti įsipareigojimai buvo visiškai įvykdyti dar 2016-01-18. Atsakovas atsiliepime taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo (e.b.l. 1-28, t. 3).

10Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas advokatas D. V. palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-12-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. E2-5093-567/2017 kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, atsakant į tris nutartyje sufirmuluotus klausimus, vienas iš kurių tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla ir dėl šios priežasties prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims prejudicinį sprendimą.

11Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas N. Š. prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais. Taip pat prašė netenkinti ieškovų atstovo prašymo dėl bylos sustabdymo, kadangi ieškovų atstovo paminėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėl kreipimosi į ESTT keliami klausimai yra susiję su vartotojo stauso apibrėžimu, tuo tarpu šios bylos nagrinėjimo dalykas – tam tikrų finansinių priemonių pardavimo klausimai. Pabrėžė, kad klausimas dėl bylos sustabdymo analogiškoje byloje jau buvo sprendžiamas ir Lietuvos Apeliacinis teismas 2018-02-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. E2A-54-943/2018 netenkino prašymo dėl bylos sustabdymo.

12Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą byloje atstovai D. K. ir R. K. nurodė, jog palaiko LR Vertybinių popierių komisijos sprendimo išvadą, kurių tam tikrus punktus pašalino Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, tačiau nurodė, kad išvados gali būti teikiamos teismams. Paaiškino, kad platinamas produktas buvo kitoks, nei buvo nurodyta prospekte, tačiau atskiro prospekto neprivalėjo būti, tačiau apie naujo produkto galimas rizikas klientams turėjo būti atskleista tinkamai.

13Teismo posėdžio metu liudytojas T. R. paaiškino, kad jis dirba DNB banke Turto valdymo skyriaus vadovu. Nurodė, jog bankas nepardavė produkto (( - ) obligacijų skolintomis lėšomis) nei vienam klientui, kuris nebuvo įsigilinęs į produkto esmę.

14Ieškinys atmestinas.

15Byloje nustatytos aplinkybės.

16Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas yra sudarę sekančius sandorius:

17Ieškovas A. V. ir atsakovas DNB bankas 2007-11-09 sudarė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-823, pagal kurią A. V. buvo suteiktas 250 231,69 EUR kreditas, skirtas 8 640 vnt. obligacijų (po 2 880 vnt. emisijų: ISIN kodas LT0000430324, ISIN kodas LT0000430332, bei ISIN kodas LT0000430340) apmokėjimui. Obligacijos buvo įsigytos 2007-11-09 už bendrą 250 231,69 EUR (864 000 LTL) kainą. Už analogišką 250 231,69 EUR (864 000 LTL) kainą obligacijos buvo išpirktos 2010-11-15. Gautos iš obligacijų išpirkimo lėšos buvo panaudotos kreditui pilnai padengti. Sutarties galiojimo laikotarpiu buvo priskaičiuota 36 608,20 EUR palūkanų, kurios nebuvo sumokėtos atsakovui 2010-11-15. 2013-06-04 Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-142-619/2013 (sprendimas paliktas nepakeistu 2014-06-09 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-665/2014 bei 2015-09-09 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015), 50 procentų sumažino Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyje nustatytas palūkanas. Ieškovas A. V. liko skolingas bankui 20 153,54 EUR, iš jų - nesumokėtos palūkanos 18 304,10 EUR; delspinigiai 1 591, 62 EUR; atlyginimas už notaro paslaugas 105,84 EUR; papildomos palūkanos, priskaičiuotos iki 2016-09-20 151,98 EUR (e.b.l. 77,81,t. 3).

18Ieškovas J. P. ir atsakovas DNB bankas 2007-10-18 sudarė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis Nr. K-2411-2007-477, pagal kurią J. P. buvo suteiktas 202 734,02 EUR kreditas, skirtas 7 000 vnt. obligacijų (po 2 100 vnt. emisijų: ISIN kodas LT0000430217 ir ISIN kodas LT0000430209, bei 2 800 vnt. emisijos ISIN kodas LT0000430225) apmokėjimui. Obligacijos buvo įsigytos 2007-11-09 už bendrą 202 734,01 EUR (700 000 LTL) kainą. Obligacijos buvo išpirktos 2010-10-20 už analogišką 202 734,01 EUR (700 000 LTL) kainą. Gautos iš obligacijų išpirkimo lėšos buvo panaudotos kreditui pilnai padengti. Sutarties galiojimo laikotarpiu buvo priskaičiuota 30 465,68 EUR palūkanų, kurios nebuvo sumokėtos atsakovui 2010-10-20. 2013-06-04 Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-142-619/2013, 50 procentų sumažino Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyje nustatytas palūkanas. Ieškovas J. P. liko skolingas bankui 14 841,98 EUR, iš jų - palūkanos 13 511,07 EUR; delspinigiai 985,48 EUR; notaro atlyginimas 107,85 EUR; papildomos palūkanos, priskaičiuotos iki 2016-09-20 - 237,58 EUR (e.b.l.78-80, t. 3).

19Ieškovas A. K. ir atsakovas DNB bankas 2007-07-05 sudarė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis Nr. 2007.07.05/2400/3, pagal kurią A. K. buvo suteiktas 172 300,00 EUR kreditas, skirtas 1 723 vnt. obligacijų (emisijų ISIN kodas LT1000403504) apmokėjimui. Obligacijos buvo įsigytos 2007-07-05 už bendrą 172 300,00 kainą. Už analogišką 172 300,00 EUR kainą obligacijos buvo išpirktos 2010-07-07. Gautos iš obligacijų išpirkimo lėšos buvo panaudotos kreditui pilnai padengti. Sutarties galiojimo laikotarpiu buvo priskaičiuota 26 772,59 EUR palūkanų, kurios nebuvo sumokėtos atsakovui 2010-07-30. 2013-06-04 Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-142-619/2013, 50 procentų sumažino Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyje nustatytas palūkanas. Ieškovas A. K. liko skolingas bankui 12 388,69 EUR, iš jų - palūkanos 11 786,30 EUR; delspinigiai 602,39 EUR (e.b.l. 82, t. 3).

20Ieškovas K. M. ir atsakovas DNB bankas 2007-10-18 sudarė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-479, pagal kurią K. M. buvo suteiktas 756 295,47 EUR kreditas, skirtas 14 752 vnt. obligacijų (2 120 vnt. emisijos ISIN kodas ( - ), 8 000 vnt. emisijos ISIN kodas ( - ), 2 316 vnt. emisijos ISIN kodas ( - ), bei 2 316 vnt. emisijos ISIN kodas LT1000403600) apmokėjimui. K. M. ir atsakovas 2007-12-05 taip pat sudarė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis Nr. K-2411-2007-528, pagal kurią K. M. buvo suteiktas 341 751,62 EUR (1 180 000 LTL) kreditas, skirtas 11 800 vnt. (emisijos ISIN kodas ( - )) obligacijų apmokėjimui. Emisijos ISIN kodas ( - ) obligacijos buvo įsigytos 2007-10-18 už bendrą 61 399,44 EUR (212 000 LTL) kainą. Obligacijos buvo išpirktos 2010-10-20 už analogišką 61 399,44 EUR (212 000 LTL) kainą. Emisijos ISIN kodas ( - ) obligacijos buvo įsigytos 2007-10-18 už bendrą 231 696,01 EUR (800 000 LTL) kainą. Obligacijos buvo išpirktos 2010-10-20 už analogišką 231 696,01 EUR (800 000 LTL) kainą. Gautos iš obligacijų (emisijų ISIN kodas ( - ) bei ISIN kodas ( - )) išpirkimo lėšos buvo panaudotos kreditui pagal sutartį Nr. 2411-2007-479 dalinai padengti. Emisijos ISIN kodas ( - ) obligacijos buvo įsigytos 2007-10-18 už bendrą 231 600 EUR kainą. Obligacijos buvo išpirktos anksčiau nustatyto termino, t.y. 2009-07-28, už 224 003,52 kainą. Emisijos ISIN kodas ( - ) obligacijos buvo įsigytos 2007-10-18 už bendrą 231 600 EUR kainą. Obligacijos buvo išpirktos anksčiau nustatyto termino, t.y. 2009-07-28, už 224 860,44 kainą. Didžioji dalis gautų iš obligacijų (emisijų ISIN kodas ( - ) bei ISIN kodas ( - )) išpirkimo lėšų (būtent - 448 789,12 EUR) buvo panaudotos 416 vnt. Lietuvos vyriausybės obligacijoms (ISIN kodas ( - )) pirkti. Lietuvos vyriausybės obligacijos buvo išpirktos 2012-07-20 už 451 131,13. Papildomai K. M. buvo išmokėta 90 473,19 palūkanų. Po Lietuvos vyriausybės obligacijų pardavimo gautos lėšos buvo panaudotos kreditui pagal sutartį Nr. 2411-2007-479 pilnai ir palūkanoms pagal sutartį Nr. 2411-2007-479 dalinai (būtent - 78 387,21 EUR) padengti. Emisijos ISIN kodas ( - ) obligacijos buvo įsigytos 2007-12-05 už bendrą 341 751,62 EUR (1 180 000 LTL) kainą. Obligacijos buvo išpirktos 2010-12-08 už analogišką 341 751,62 EUR (1 180 000 LTL) kainą. Gautos iš obligacijų išpirkimo lėšos buvo panaudotos kreditui pagal sutartį Nr. K-2411-2007-528 pilnai padengti. Sutarties Nr. 2411-2007-479 galiojimo laikotarpiu buvo priskaičiuota 155 357,24 EUR palūkanų, kurios pilnai nebuvo sumokėtos atsakovui 2012-07-20. Sutarties Nr. K-2411-2007-528 galiojimo laikotarpiu buvo priskaičiuota 80 188,99 EUR (276 876,54 LTL) palūkanų, kurios nebuvo sumokėtos atsakovui 2010-12-08. 2014-06-03 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-619/2014 (nutartis palikta nepakeista 2015-05-22 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Nr.3K-3-164-378/2015) K. M. iš atsakovo priteista 119 523,47 EUR (412 690,62 LTL) nuostolių atlyginimo. Ieškovas K. M. liko skolingas bankui 41 960,87 EUR, iš jų – palūkanų skola pagal vykdomąjį įrašą Nr. 14-2658 – 19 208,02 EUR, palūkanų skola pagal vykdomąjį įrašą Nr. 14-2664 – 18 427,53 EUR; delspinigių skola pagal vykdomąjį įrašą Nr. 14-2658 – 1 728,72 EUR, delspinigių skola pagal vykdomąjį įrašą Nr. 14-2664 – 1 658,48 EUR; notaro atlyginimas pagal vykdomąjį įrašą Nr. 14-2658 – 114,24 EUR, notaro atlyginimas pagal vykdomąjį įrašą Nr. 14-2664 – 111,67 EUR; palūkanos, priskaičiuotos iki 2016-09-21pagal vykdomąjį įrašą Nr. 14-2658 – 363,49 EUR, palūkanos, priskaičiuotos iki 2016-09-21pagal vykdomąjį įrašą Nr. 14-2664 – 348,72 EUR (e.b.l. 83, 85-87, t. 3).

21Ieškovas A. K. ir atsakovas DNB bankas 2007-10-30 sudarė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis Nr. K-2400-2007-804, pagal kurią A. K. buvo suteiktas 134 383,69 EUR kreditas, skirtas 4 640 vnt. obligacijų (emisijos ISIN kodas ( - )) apmokėjimui. A. K. ir bankas 2007-11-09 taip pat sudarė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-822, pagal kurią A. K. buvo suteiktas 134 383,69 EUR kreditas, skirtas 4 640 vnt. obligacijų (po 2 320 vnt. emisijų ISIN kodas ( - ) ir ISIN kodas ( - ) apmokėjimui. Emisijos ISIN kodas L( - ) obligacijos buvo įsigytos 2007-10-30 už bendrą 134 383,69 EUR (464 000 LTL) kainą ir išpirktos 2010-11-02 už analogišką 134 383,69 EUR (464 000 LTL) kainą. Emisijų: ISIN kodas ( - ) ir ISIN kodas ( - ) obligacijos buvo įsigytos 2007-11-09 už bendrą 134 383,69 EUR (464 000 LTL) kainą ir buvo išpirktos 2010-11-15 už analogišką 134 383,69 EUR (464 000 LTL) kainą. Visos gautos iš obligacijų išpirkimo lėšos buvo panaudotos kreditams pagal sutartis Nr. K-2400-2007-804 bei Nr. K-2400-2007-822 pilnai padengti. Sutarties Nr. K-2400-2007-804 galiojimo laikotarpiu buvo priskaičiuota 20 212,73 EUR palūkanų, kurios nebuvo sumokėtos bankui 2010-11-02. Sutarties Nr. K-2400-2007-822 galiojimo laikotarpiu buvo priskaičiuota 19 659,94 EUR palūkanų, kurios nebuvo sumokėtos bankui 2010-11-15. 2013-06-04 Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-142-619/2013, 50 procentų sumažino Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyse Nr. K-2400-2007-804 bei Nr. K-2400-2007-822 nustatytas palūkanas. 2016-01-18 ieškovas A. K. pilnai atsiskaitė su banku (e.b.l. 91, t. 3).

22Dėl bylos sustabdymo.

23Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas pagal Vilniaus apygardos teismo kreipimąsi civilinėje byloje Nr. e2-5093-567/2017. Teismas pažymi, kad išanalizavus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui užduotų klausimų prejudiciniam sprendimui priimti turinį ir nagrinėjamoje byloje ieškovų reiškiamus reikalavimus, matyti, jog iš esmės sutampa tik abejose civilinėse bylose siekiamas teisinis rezultatas, tačiau skiriasi šiose bylose pareikštų ir nagrinėjamų ieškinių pagrindai, o būtent – nagrinėjamoje byloje iš esmės keliamas klausimas vien tik dėl finansinės priemonės pardavimo be atskiro prospekto išleidimo, tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą kreipėsi dėl investuotojo apsaugos, siekdamas gauti atsakymus į klausimus, susijusius su vartotojo statusu ir jų apsauga sudarant finansinių paslaugų sutartis. Todėl atsižvelgiant į LR CPK įtvirtintus privalomuosius ir fakultatyviuosius civilinės bylos sustabdymo pagrindus, pareikšto prašymo turinį bei jo motyvus, taip pat atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo suformuluotus klausimus, kuriais prašoma prejudicinio sprendimo, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą.

24Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

25Ieškovai prašo teismo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant šiuos klausimus: 1. Ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB 3 str. 1 d. reiškia, kad Valstybės narės privalo užtikrinti, jog jų teritorijoje nebūtų atlikta jokių vertybinių popierių pasiūlymų visuomenei, kai emitentas siūlo visuomenei kokybiškai naujus vertybinius popierius, lyginant juos su tais vertybiniais popieriais, dėl kurių emitentas buvo parengęs, patvirtinęs ir paskelbęs vertybinių popierių prospektą? 2. Ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2003/71/EB 3 str. 1 d. reiškia, kad jei emitentas platina kokybiškai naujus vertybinius popierius be parengto, patvirtinto ir paskelbto prospekto, tokie vertybiniai popieriai civilinėje apyvartoje yra neteisėtai ir ar tinkama tokio vertybinių popierių neteisėtumo pasekmė yra vertybinių popierių sutarčių panaikinimas atgaline data (ar pripažinimas niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo pradžios)? Pažymėtina, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 str. įtvirtinta, kad ESTT kompetencijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl sutarčių aiškinimo ar Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų akto galiojimo ir išaiškinimo. Iš esmės tapati nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 str. 5 d. – teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. ESTT rekomendacijų nacionaliniams teismas dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo Nr. 2012/C 338/01 7 p. minėtos nuostatos yra patikslinamos nurodant, kad ESTT vaidmuo procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra aiškinti Europos Sąjungos teisę arba nuspręsti dėl jos galiojimo, o ne taikyti šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, kuris turi diskrecijos teisę spręsti, ar kreiptis į ESTT, ar nesikreipti, todėl ESTT nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas. Išanalizavus ieškovų prašymo kreiptis į ESTT turini konstatuotina, kad jame ieškovų keliami klausimai yra fakto klausimai, kuriais ieškovai siekia, kad ESTT pritaikytų Europos Sąjungos teisę nagrinėjamos bylos faktinei situacijai, o būtent - tiek iš prašyme kreiptis į ESTT nurodytų aplinkybių, tiek iš ieškovų prašyme kreiptis į ESTT suformuluotų klausimų, matyti, kad esminė aplinkybė, kurios konstatavimo ieškovai siekia yra ta, kad banko platintos ( - ) skolintomis lėšomis skyrėsi nuo aprašytų prospektuose, kas būtų pagrindas konstatuoti, jog ( - ) skolintomis lėšomis buvo platinamos neteisėtai. Kaip seka iš prašymo turinio, esminis ieškovų keliamas klausimas yra susijęs su kriterijais, leidžiančiais nustatyti, ar emitento visuomenei siūlomi vertybiniai popieriai gali būti vertinami kaip kokybiškai nauji lyginant juos su nurodytais prospekte, kas nagrinėjamos bylos kontekste reikštų – ar ( - ) skolintomis lėšomis gali būti laikomos kokybiškai naujomis lyginant su ( - ), aprašytomis banko parengtuose ir paskelbtuose baziniuose prospektuose. Kadangi Europos Sąjungos teisės pritaikymas nagrinėjamos bylos faktinei situacijai nepriklauso ESTT kompetencijai, teismas sprendžia, kad ieškovų prašymas kreiptis į ESTT yra nepagrįstas, dėl ko negali būti tenkinamas.

26Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

27Ieškovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi, siekia pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (nuo jų sudarymo momento) ieškovų su atsakovu sudarytas ( - ) obligacijų pasirašymo sutartis ir skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis, remdamiesi tuo, jog minėti sandoriai neatitiko Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, t. y. buvo išleisti į apyvartą ir viešai siūlyti įsigyti, nesant paskelbto prospekto.

28Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010). Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

29Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje tik po to, kai įstatyme nustatyta tvarka vertybinių popierių emitentas ar siūlytojas paskelbia prospektą. Pažymėtina, kad ieškovai neginčija, jog Vertybinių popierių komisija patvirtino atsakovo parengtą prospektą dėl investicinio produkto ( - ), tačiau jų teigimu, šis prospektas neapima ginčo produkto (ieškovų įsigyto) – ( - ) įsigijimo skolintomis lėšomis. Kitaip tariant, ieškovų įsitikinimu, ( - ) įsigijimas skolintomis lėšomis buvo visiškai nauji vertybiniai popieriai, lyginant juos su ( - ), įsigytomis nuosavomis lėšomis.

30Byloje nustatyta, jog ieškovų įsigytos ginčo obligacijos buvo platinamos pagal 500.000.000 litų vidutinės trukmės obligacijų programos bazinį prospektą, vėliau padidinant programą iki 700.000.000 litų, bei 1.250.000.000 litų vidutinės trukmės obligacijų programos bazinį prospektą, kurie buvo parengti vadovaujantis Vertybinių popierių komisijos 2005 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 1K-21 patvirtintomis Vertybinių popierių prospekto parengimo ir tvirtinimo bei informacijos atskleidimo taisyklėmis ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Bendrijų Komisijos reglamentu Nr. 809/2004, įgyvendinančiu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato, įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skelbimo. Minėtus prospektus Vertybinių popierių komisija patvirtino atitinkamai 2007 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 2K-22; 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 2K-729 ir 2007 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 2K-309. Minėti prospektai buvo skelbiami viešai atsakovo ir Vertybinių popierių komisijos interneto svetainėse. Teismas sutinka su ieškovu argumentu, kad jiems vertybinius popierius įsigijus ne nuosavomis, o atsakovo skolintomis lėšomis, padidėjo šių sandorių rizikingumas, tačiau vien ši aplinkybėneleidžia konstatuoti ( - ), kaip finansinio produkto, išskirtinumo, vertinant ir atsižvelgiant tik į įsigytų finansinių produktų finansavimo šaltinį. Pažymėtina, kad ( - ) įsigijimo skolintomis lėšomis rizika ir jos įtaka sudarytų sandorių galiojimui ne kartą buvo vertinta teismų praktikoje ir joje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog kreditavimas – tai vienas iš lėšų obligacijų įgijimui šaltinių, pagalbinė priemonė akcijų įgijimui, todėl ir Vertybinių popierių įstatymas neįpareigoja tokias priemones atskirai aptarti platinamų vertybinių popierių baziniuose prospektuose. Pagal Vertybinių popierių įstatymo 5 str. 1 d., Prospektas yra tik vertybinių popierių platinimui skirtas institutas, o teikdamas kitas finansines paslaugas (kaip šiuo atveju – skolindamas lėšas obligacijų apmokėjimui) finansų tarpininkas investuotojui reikšmingą informaciją gali atskleisti ir kitais būdais, todėl kitų finansinių priemonių taikymui Vertybinių popierių įstatymo 5 str. 1 d. nėra imperatyvi. Tokia praktika formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-285-330/2015, kurioje teismas pasisakė dėl tokių obligacijų įsigijimo skolintomis lėšomis sandorių prieštaravimo įstatymo imperatyvams). Taip pat pažymėtina ir Kasacinio teismo praktika vertinant analogiškos sutarties sudarymo sąlygas jų negaliojimo aspektu, pvz. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014, pripažino, jog „ieškovė, net ir neturėdama finansinio investavimo patirties, tačiau turėdama aukštąjį išsilavinimą, darbo ir gyvenimiškos patirties, kaip ji pati nurodė – susipažinusi su sudaromų sutarčių sąlygomis, turėjo suvokti arba negalėjo nesuvokti, kad jai gali tekti padengti skolą bankui iš savo lėšų ar kad bankui gali tekti suteiktą kreditą išsiieškoti iš ieškovės hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto“.

31Atkreiptinas dėmesys į suformuotą kasacinio teismo praktiką ir dėl teisinių padarinių nustačius, kad finansų tarpininkas pažeidė savo pareigas, nevisapusiškai atskleisdamas rizikas, kai šis neatskleidimas nesuklaidino investuotojo tiek, kad atskleidus visas rizikas sandorio jis nebūtų sudaręs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiose situacijose į neteisėtus finansų tarpininko veiksmus (FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies pažeidimus) ieškovas gali reaguoti kitais, adekvatesniais pažeidimo pobūdžiui teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, pareikšdamas reikalavimą atlyginti žalą, kuris, išsaugant civilinės apyvartos stabilumą, leistų paskirstyti nuostolius abiem šalims priklausomai nuo kiekvienos iš jų kaltės dėl nuostolių atsiradimo, išvengiant padėties, kai nevienareikšmiškai vertintinoje situacijoje nuostoliai teismo priskiriami tik vienai konkrečiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014). Teismas pažymi, kad ieškovai jau buvo kreipęsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo ir kitų susijusių reikalavimų, kildindami juos iš šioje byloje ginčijamų ir prašomų pripažinti negaliojančiomis ( - ) ir tikslinių kreditų joms įsigyti sutarčių. O būtent - ieškovo K. M. reikalavimus dėl nuostolių priteisimo ir priteistų sumų įskaitymo kaip palūkanų pagal skolinių obligacijų apmokėjimo sutartis atsakovui DNB bankui, išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-619/2014, kur 2014-06-03 priėmė nutartį priteisti iš atsakovo DNB banko ieškovui K. M. 117 193 EUR dydžio nuostolių atlyginimą ir 2 330 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas. Šią nutartį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2015-05-22 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-164-378/2015, paliko nepakeistą. Ieškovų A. V., J. P., A. K. ir A. K. reikalavimus dėl skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių sąlygų pakeitimo, nustatant, kad kreditai pagal jas ieškovams buvo suteikti neatlygintinai, atsakovui DNB bankui, taip pat išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-142-619/2013, kur 2013-06-04 sprendimu iš dalies patenkino jų reikalavimus ir pakeitė nurodytas sutartis, dalyje dėl nustatyto palūkanų normos dydžio, sumažinant sutartyse nustatytas palūkanas 50 procentų. Šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2A-665/2014 apeliacine tvarka ir Lietuvos Aukščiausiajam teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-253/2015 kasacine tvarka. Pažymėtina, kad nei vienas paminėtas bylas nagrinėjęs teismas nenustatė, jog ginčo sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir nekonstatavo, kad šalių sudaryti sandoriai yra niekiniai (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis), nors teismas pareigą konstatuoti niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą turi ex officio. Teismo nuomone, pareikšdami reikalavimus aukščiau nurodytose bylose, ieškovai jau reagavo į banko padarytą pažeidimą (netinkamai vykdyta informavimo pareiga) adekvačiu pažeidimo pobūdžiui teisių gynimo būdu – reikalaudami taikyti sutartinės atsakomybės nuostatas ir atlyginti sutarties pažeidimu padarytus nuostolius.

32CK 1.79 str. 2 d. nurodyti atvejai, kai atitinkami asmens, turinčio teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, veiksmai vertinami kaip sandorio patvirtinimas. Vadovaujantis CK 1.79 str. 2 d. 1 p., preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti, sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė. Šalis, įgijusi teisę ginčyti sandorį, turi apsispręsti – arba ji ginčija sandorį, arba sandorį patvirtina, t.y. negalima patvirtinti sandorio ir tik vėliau jį ginčyti. Byloje nustatyta, kad ieškovai prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeitė tiek įsigytas ( - ), tiek nekilnojamąjį turtą, bankas obligacijas iš ieškovų išpirko, o aukščiau paminėtose išnagrinėtose bylose priteisus nuostolių atlyginimą ar sumažinus palūkanas, priteistos sumos buvo įskaitytos į mokėtinas palūkanas pagal Kreditavimo sutartis. Be to, ieškovo A. K. atveju, kreditavimo sutartimi prisiimti įsipareigojimai buvo visiškai įvykdyti dar 2016-01-18. Vien tas faktas, kad ieškovai ginčo sutarčių pagrindu reiškė reikalavimus kitose bylose, patvirtina, kad jie pripažino šioje byloje kvestionuojamų sandorių teisėtumą ir jų sukeliamas teisines pasekmes. Teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iš jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

33Apibendrinus išdėstytą, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovų argumentai ir teiginiai, jog atsakovas platino ( - ) obligacijas neturėdamas tam leidimo ar nesant patvirtinto prospekto, kaip to reikalauja įstatymas, yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsti. Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad ( - ) skolintomis lėšomis, kaip investicinis produktas, savo savybėmis esmingai skiriasi nuo ( - ) įsigijimo nuosavomis lėšomis. Teismo vertinimu, atsakovo paskelbti prospektai atitiko teisės aktų reikalavimus, o ieškovų įrodinėjamos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 178 straipsnis). Dėl minėtų priežasčių teismas sprendžia, jog negalima konstatuoti ieškovų ginčijamų sandorių negaliojimo CK 1.80 str. 1 d. numatytu pagrindu, todėl ieškinys atmestinas.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų.

35Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, teismas atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl ieškovams išlaidos nepriteisiamos. Bylos duomenimis, atsakovas byloje patyrė patyrė 4477 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 3-5, 123-125, t. 5), kurios atitinka bylos sudėtingumą ir suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir neviršija paprastai rekomenduojamų, todėl jos yra priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų, t.y. po 895,40 Eur iš kiekvieno ieškovo (LR CPK 79 str., 93 str., 94 str. 1 d.). Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma sudaro 17,93 Eur, todėl ši suma yra priteistina iš ieškovų valstybės naudai lygiomis dalimis, t.y. po 3,59 Eur iš kiekvieno atsakovo (LR CPK 92, 93 str., str.).

36Sprendimui įsiteisėjus, panaikinama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-24 nutartimi pritaikyta laikinosios apsaugos priemonė – draudimas atsakovui AB DNB bankui pradėti (vykdyti) priverstinį išieškojimą iš atsakovo naudai ieškovų A. V., J. P., A. K., K. M. įkeisto turto ir realizuoti šį įkeistą turtą.

37Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 93 str., 96, str., 185 str., 197 str., 250 str., 259 - 270 straipsniais,-

Nutarė

38Ieškinį atmesti.

39Priteisti atsakovui Luminor Bank AB, juridinio asmens kodas 112029270, iš ieškovų A. V., a.k. ( - ) A. K., a.k. ( - ) A. K., a,k, ( - ) J. P., a.k. ( - ) K. M., a.k. ( - ) lygiomis dalimis 4477 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 895,40 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 40 ct) iš kiekvieno atsakovo).

40Priteisti iš ieškovų A. V., a.k. ( - ) A. K., a.k. ( - ) A. K., a,k, ( - ) J. P., a.k. ( - ) K. M., a.k. ( - ) valstybės naudai lygiomis dalimis 17,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (po 3,59 Eur (tris eurus 59 ct) iš kiekvieno atsakovo).

41Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-24 nutartimi pritaikytą laikinosios apsaugos priemonę – draudimą atsakovui AB DNB bankui pradėti (vykdyti) priverstinį išieškojimą iš atsakovo naudai ieškovų A. V., J. P., A. K., K. M. įkeisto turto ir realizuoti šį įkeistą turtą.

42Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovai kreipėsi teismą su ieškiniu prašydami pripažinti niekinėmis ir... 3. Nurodė, kad 2006-03-09 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos... 4. Ieškovai A. V., J. P., A. K., K. M. ir A. K. su atsakovu sudarė ginčo ( - )... 5. Ieškovams, patyrus didžiulių nuostolių dėl minėtų ( - ) obligacijų... 6. Ieškovai pažymi, kad atsakovo platintos ginčo ( - ) obligacijos skolintomis... 7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad nesutinka su... 8. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti sandorio pripažinimo... 9. Atsakovas pažymėjo kad informacija apie obligacijas ieškovams buvo pateikta... 10. Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas advokatas D. V. palaikė... 11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas N. Š. prašė ieškinį... 12. Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą byloje atstovai D. K.... 13. Teismo posėdžio metu liudytojas T. R. paaiškino, kad jis dirba DNB banke... 14. Ieškinys atmestinas.... 15. Byloje nustatytos aplinkybės.... 16. Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas yra sudarę sekančius sandorius:... 17. Ieškovas A. V. ir atsakovas DNB bankas 2007-11-09 sudarė Skolinimo... 18. Ieškovas J. P. ir atsakovas DNB bankas 2007-10-18 sudarė Skolinimo... 19. Ieškovas A. K. ir atsakovas DNB bankas 2007-07-05 sudarė Skolinimo... 20. Ieškovas K. M. ir atsakovas DNB bankas 2007-10-18 sudarė Skolinimo... 21. Ieškovas A. K. ir atsakovas DNB bankas 2007-10-30 sudarė Skolinimo... 22. Dėl bylos sustabdymo.... 23. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašė sustabdyti civilinės bylos... 24. Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. ... 25. Ieškovai prašo teismo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo,... 26. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.... 27. Ieškovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK)... 28. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo... 29. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje... 30. Byloje nustatyta, jog ieškovų įsigytos ginčo obligacijos buvo platinamos... 31. Atkreiptinas dėmesys į suformuotą kasacinio teismo praktiką ir dėl... 32. CK 1.79 str. 2 d. nurodyti atvejai, kai atitinkami asmens, turinčio teisę... 33. Apibendrinus išdėstytą, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovų... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 35. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, teismas atitinkamai paskirsto... 36. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinama Vilniaus miesto apylinkės teismo... 37. Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 93 str., 96, str., 185... 38. Ieškinį atmesti.... 39. Priteisti atsakovui Luminor Bank AB, juridinio asmens kodas 112029270, iš... 40. Priteisti iš ieškovų A. V., a.k. ( - ) A. K., a.k. ( - ) A. K., a,k, ( - )... 41. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...