Byla e2A-21-381/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, Marijai Zubrickienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui L. B., trečiojo asmens atstovui S. N., ekspertei Z. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VK Projektas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-663-368/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VK Projektas“ ieškinį atsakovei ūkininkei D. M., trečiajam asmeniui S. N. individualiai projektavimo įmonei dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės ūkininkės D. M. priešieškinį ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „VK Projektas“, trečiajam asmeniui S. N. individualiai projektavimo įmonei dėl statybos rangos darbų kainos sumažinimo.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „VK Projektas“ (toliau – BUAB „VK Projektas arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ūkininkei D. M. (toliau – atsakovė), kuriame prašė priteisti iš atsakovės 38 558,48 Eur skolos, 4 341,15 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2012 m. balandžio 10 d. su atsakove ūkininke D. M. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 120410 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti statybos darbus Klaipėdos rajone, Rudgalvių kaime. Šalių susitarimu galutinė sutarties kaina buvo nustatyta 398 090,00 Lt (115 294,83 Eur). Ieškovė, vykdydama rangos sutartį, 2012 m. birželio 30 d. atliko darbų už 139 331,50 Lt bei surašė atliktų darbų priėmimo aktą už ataskaitinį laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2012 m. birželio 30 d.; 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovė atliko darbų už 258 758 Lt bei surašė dar vieną atliktų darbų priėmimo aktą už ataskaitinį laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Atsakovė darbus priėmė, 2012 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pasirašė be išlygų, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė, tačiau už atliktus darbus tinkamai neatsiskaitė, likdama skolinga ieškovei 136 605 Lt (39 563,54 Eur).
  2. Atsakovė ūkininkė D. M. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad neapmokėjo visos rangos sutartyje numatytos kainos, kadangi ieškovė tinkamai ir laiku neatliko visų rangos sutartyje numatytų darbų. Atsakovė ne kartą reikalavo, kad ieškovė atliktų visus rangos sutartyje sutartus darbus, ištaisytų atliktų darbų trūkumus, tačiau ieškovė į raginimus ir bandymą geranoriškai išspręsti susidariusias problemas nereagavo. Iki šiol ieškovė nėra užbaigusi visų darbų, dėl ko neįmanoma tinkamai naudotis statybos objektu. Atsakovės teigimu, 2012 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą, kuriuo patvirtinama, kad atlikta 100 proc. darbų už 398 090 Lt, ji pasirašė nesąmoningai, ieškovei panaudojus apgaulę. Šio akto patikimumu reikia abejoti, nes tą pačią dieną buvo pasirašytas dar vienas atliktų darbų aktas, kuriuo buvo patvirtinta, jog atlikta tik 65 proc. darbų.
  3. Priešieškinyje atsakovė ūkininkė D. M. prašė sumažinti statybos rangos darbų kainą 39 563,54 Eur (136 605 Lt) suma, pripažįstant, kad atsakovė įvykdė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove, sumokėdama jai 75 731,29 Eur (261 485 Lt) bendrą kainą už statybos rangos darbus. Papildomai nurodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą pasirašė ne dėl to, kad pripažino, jog visi rangos darbai yra atlikti, o dėl to, kad UAB „VK Projektas“ savo atliktų darbų defektus pripažino ir juos pažadėjo pašalinti. Šalių santykiai buvo paremti tarpusavio pasitikėjimu, geranorišku bendradarbiavimu, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad UAB „VK Projektas“, nors ir pavėluotai, tačiau užbaigs pradėtus darbus ir ištaisys trūkumus. Po atliktų darbų aktų sudarymo iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo rangovas neteikė atsakovei jokių pretenzijų, kuriomis reikalautų atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, kas patvirtina, jog pati ieškovė pripažino savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdžiusi visa apimtimi.
  4. Ieškovė BUAB „VK Projektas“ atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad priešieškinio reikalavimas dėl rangos darbų kainos sumažinimo yra nepagrįstas, nes atsakovė D. M., pasirašydama 2012 m. birželio 30 d., 2012 m. gruodžio 30 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktus, patvirtino, jog visi rangos darbai tinkamai atlikti.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad 2012 m. balandžio 10 d. ieškovė UAB „VK Projektas“ ir atsakovė ūkininkė D. M. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti šiuos statybos darbus Klaipėdos rajone, Rudgalvių kaime: įrengti 70 vietų karvidei su pagalbinėmis patalpomis g/b grindis, sumontuoti duris ir langus, iš išorės apšiltinti sienas, įrengti kelią ir drenažą, sumontuoti guoliavietes su girdyklomis, pastatyti skysto mėšlo rezervuarą su prieduobe ir aikštele srutovežiui, sumontuoti siurblius mėšlui išmaišyti ir transportuoti (b. l. 10–12). Atliktų darbų aktais Nr. 1 ir Nr. 2 šalys konstatavo, kad pagal šią sutartį yra atlikta statybos rangos darbų atitinkamai 35 ir 65 procentai (b. l. 13, 14). Šalys, pasirašydamos 2012 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, nurodė, kad visi darbai, t. y. 100 proc. pagal minėtą statybos rangos sutartį yra atlikti (b. l. 15).
  3. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad, pasirašant 2012 m. gruodžio 31 d. darbų priėmimo aktą, ji galėjo būti apgauta. Teismas nurodė, kad atsakovė šio akto neginčijo, nepateikė jokių įrodymų, kad šį aktą pasirašė suklydus ar apgauta, nors šias aplinkybes privalėjo įrodyti kaip atsikirtimo į ieškinį pagrindą (CPK 178 straipsnis).
  4. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad pagal rangos sutartį UAB „VK Projektas“ tinkamai ir laiku įvykdė visus statybos darbus, todėl atsakovė privalo apmokėti už atliktus darbus 38 558, 48 Eur dydžio skolą. Teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 20 d. rangos sutarties priede Nr. 1 šalys susitarė, kad ieškovė atviriems darbams suteikia 5 metų garantiją (b. l. 55); 2013 m. kovo 20 d. rangos sutarties priede Nr. 2 šalys susitarė, kad ieškovė sumontuos skysto mėšlo maišytuvą į skysto mėšlo rezervuarą, kai savininkė, t. y. atsakovė išveš skystą mėšlą iš rezervuaro, o atsiskaitymas bus tęsiamas, kai bus sumontuotas skysto mėšlo maišytuvas į rezervuarą (b. l. 56). Ginčo šalims pripažinus, kad pagal rangos sutartį dalis darbų nėra atlikta, 2014 m. kovo 20 d. šalys pasirašė priedą Nr. 3, kuriuo pakeitė rangos sutarties 5.2.1. punktą, nustatydamos naują skolos už atliktus darbus mokėjimo tvarką (b. l. 57). Teismas, įvertinęs šalių susirašinėjimo dokumentus, konstatavo, kad pagal rangos sutartį ieškovė neatliko visų rangos sutartyje numatytų darbų, tarp jų nesumontavo skysto mėšlo maišytuvo rezervuare (b. l. 59–63).
  5. Teismas nurodė, kad rangos sutartyje numatytų, tačiau neatliktų darbų faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiojo asmens atstovas S. N., kuris nurodė, jog parengė minėtos karvidės architektūrinės-statybinės dalies techninį projektą bei vykdė statybos techninę priežiūrą, o ieškovei nesumontavus skysto mėšlo maišytuvo rezervuare, neatlikus kitų statybos rangos darbų, atsakovė negali naudotis karvide, nors atsakovė ir įvykdė šalių susitarimą – išvežė skystą mėšlą iš rezervuaro. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesivadovauti trečiojo asmens parodymais, kadangi pati ieškovė likus keliems mėnesiams iki bankroto bylos jai iškėlimo, neneigdama dalies neatliktų darbų aplinkybės, nurodė, kad yra sunkioje finansinėje situacijoje (b. l. 7–9, 60). Nurodytų aplinkybių kontekste teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė neišvežė iš rezervuaro skysto mėšlo.
  6. Teismas sprendė, kad aplinkybę dėl ieškovės neatliktų darbų ir būtinumą sumontuoti skysto mėšlo maišytuvą į skysto mėšlo rezervuarą patvirtina teismui pateikti įrodymai – UAB „Arto statyba“ komercinis pasiūlymas, lokalinė sąmata bei statybos rangos sutartis (b. l. 92–97).
  7. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ginčo šalims susitarus, kad atsiskaitymas už darbus bus tęsiamas, kai bus sumontuotas skysto mėšlo maišytuvas į rezervuarą ir ieškovei šių darbų neatlikus, nėra teisinio pagrindo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės reikalaujamą skolą, kadangi ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, žalos, kaltės) visumos (CK 6.245–6.249 straipsniai, 6.256 straipsnis).
  8. Teismas sprendė, kad atsakovės priešieškinys dėl statybos rangos darbų kainos sumažinimo 39 563,54 Eur dydžio suma pripažįstant, jog atsakovė įvykdė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove, taip pat atmestinas, nes pagal ginčo šalių rangos sutarties 7.2.2. punktą ieškovei netinkamai atliekant darbus atsakovė turėjo teisę prieš terminą nutraukti sutartį ir pareikalauti iš ieškovės atlyginti nuostolius, todėl šiuo atveju taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų dėl darbų kainos sumažinimo nėra teisinio pagrindo.

5III. Apeliacinio skundo argumentai

  1. Ieškovė UAB „VK Projektas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, skirti ekspertizę srutų maišytuvo agregatų montavimo kainai įvertinti.
  2. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad rangos sutarties priede Nr. 2 šalys nurodė, kad neatliktas tik vienas darbas – nesumontuotas skysto mėšlo maišytuvas, kitų trūkumų nėra. Pagal atsakovės pateiktus duomenis maišytuvo sumontavimo kaina yra 2 809,43 Eur. Rangos sutarties priede Nr. 3 atsakovė pripažino skolą. Tokiu būdu teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta nepriteisti iš atsakovės visos likusios sumos už faktiškai atliktus darbus (39 563,54 Eur), dėl to, jog neatlikta neženkli darbų dalis (2 809,43 Eur vertės), prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei paneigia įstatyme įtvirtintą užsakovo pareigą atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus.
    2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą. Ieškovės atlikti rangos darbai yra perduoti atsakovei, jie atsakovės yra priimti, atsakovė naudojasi priimtais darbais, šalių pasirašyti atliktų darbų aktai yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl atsakovė privalo atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus.
    3. Atsakovė ūkininkė D. M. atsiliepimo į ieškovės UAB „VK Projektas“ apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

6IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

8Dėl pagrindinių statybos rangos santykius reglamentuojančių įstatymo nuostatų bei jų aiškinimo teismų praktikoje

  1. Ginčas tarp šalių yra kilęs iš statybos rangos, reglamentuojamos CK XXXIII skyriaus „Ranga“ trečiajame skirsnyje „Statybos ranga“ (6.681-6.699 straipsniai), teisinių santykių. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnis). Vienos statybos rangos sutarties šalies teisės atitinka priešpriešines kitos sutarties šalies pareigas (pavyzdžiui, rangovas negali vykdyti darbų užsakovui nesudarius sąlygų patekti į sklypą ir pan.). Tik abipusis statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimas, veiksmų derinimas, sudaro sąlygas sklandžiam statybos rangos sutarties įvykdymui. Ir atitinkamai, jeigu viena iš sutarties šalių nevykdo savo pareigų ar kliudo (nesudaro sąlygų) kitai šaliai vykdyti savasias pareigas pagal sutartį, sutarties tinkamas ir laiku įvykdymas gali tapti neįmanomas.
  2. Be minėtų CK normų, statybos rangos sutarties šalių teisės ir pareigos nustatomos šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl yra privaloma vykdyti.
  3. Sutartis visada yra mažiausiai dviejų šalių susitarimas, taigi bet kokie vienos šalies veiksmai, peržengiantys šalių susitarimo nuostatų, taikytinų įprastinėmis sąlygomis, ribas, gali turėti neigiamų padarinių kitos šalies teisėtiems interesams, pažeisti jos teisėtus lūkesčius. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis). Vienas sąžiningumo principo sutartiniuose santykiuose aspektų yra draudimas vienai šaliai elgtis taip, kad būtų pažeisti kitos šalies teisėti lūkesčiai, kuriuos sukėlė pirmosios šalies atlikti veiksmai, su sąlyga, kad antroji šalis turėjo protingą pagrindą teisėtiems lūkesčiams susiformuoti, t. y. kontrahento elgesį vertino adekvačiai, tinkamai. Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai.
  4. Akivaizdu, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymas, nesilaikant įstatyme ar šalių susitarime nustatytos tvarkos, pažeistų kitos sutarties šalies, kuri taip pat turi sutartines teises bei pareigas ir privalo imtis priemonių joms tinkamai vykdyti (investuoja lėšas tam tikram tikslui pasiekti, planuoja savo veiksmus ir todėl atlieka tam tikrus parengiamuosius darbus ir pan.), teises bei teisėtus interesus. Statybos rangos sutarties šalis sieja labai glaudžiai susijusios abipusės teisės ir pareigos visos sutarties vykdymo proceso metu, vienos iš šalių teisę paprastai atitinka kitos šalies pareiga ir atvirkščiai. Todėl ypatingai svarbu, vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal šios rūšies sutartis, abiem šalims kiek įmanoma efektyviau ir nenutrūkstamai bendradarbiauti viso statybos proceso metu, padėti viena kitai įgyvendinti teises bei vykdyti pareigas. Tą šalis įpareigoja tiek bendrosios prievolių ir sutarčių teisės nuostatos, tiek ir specialiosios statybos rangos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013).
  5. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Taip pabrėžiama, kad prievolinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo prievoles, turi bendradarbiavimo pareigą, nes pareigos bendradarbiauti principas yra universalus prievolių teisės principas. Analogiškai sutarties šalių pareiga bendradarbiauti, įgyvendinant savo teises ir pareigas, įtvirtinta ir sutarčių teisėje. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Taigi CK akcentuojami du pareigos bendradarbiauti principo aspektai: pareiga bendradarbiauti ir pareiga kooperuotis. Šis principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan.
  6. Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013).
  7. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, jog statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti. Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.
  8. Bendradarbiavimo pareiga saisto sutarties šalis per visą sutartinių santykių laikotarpį. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2011).
  9. Pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktą kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Be to, CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Kreditoriaus pareigą taip pat ne kartą yra akcentavęs kasacinis teismas, kurio praktikoje yra išaiškinta, kad teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis – kreditorius nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2003; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2009).

9Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

  1. Byloje nustatytos šios esminės faktinės aplinkybės:
    1. Ieškovė UAB „VK Projektas“ ir atsakovė ūkininkė D. M. 2012 m. balandžio 10 d. sudarė statybos rangos sutartį (t. 1, b. l. 10-12), pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti šiuos statybos darbus Klaipėdos rajone, Rudgalvių kaime: įrengti 70 vietų karvidei su pagalbinėmis patalpomis, gelžbetonio grindis, sumontuoti duris ir langus, iš išorės apšiltinti sienas, įrengti kelią ir drenažą, sumontuoti guoliavietes su girdyklomis, pastatyti skysto mėšlo rezervuarą su prieduobe ir aikštele srutovežiui, sumontuoti siurblius mėšlui išmaišyti ir transportuoti.
    2. Sutarties 2 punkte šalys susitarė, jog Sutarties kaina yra 398 090 Lt su PVM.
    3. Numatyta Sutartyje darbų pradžia – 2012 m. balandžio 16 d., darbų pabaiga – 2012 m. rugsėjo 1 d. (Sutarties 5.1 punktas).
    4. Rangovas (ieškovė) įsipareigojo Sutartyje nurodytus darbus pradėti ir užbaigti nustatytu laiku, juos atlikti kokybiškai ir perduoti užsakovui (atsakovei), ištaisyti defektus, nustatytus iki darbų perdavimo užsakovui (Sutarties 3.4.1 punktas).
    5. 2012 m. birželio 30 d. pasirašytu Atliktų darbų aktu Nr. 1 šalys patvirtino, jog yra atlikta 35 proc. darbų – už 139 331,50 Lt sumą (t. 1, b. l. 13).
    6. 2012 m. gruodžio 31 d. pasirašytu Atliktų darbų aktu Nr. 2 šalys patvirtino, jog yra atlikta dar 65 proc. darbų – už 258 758, 50 Lt sumą, t. y. atlikti visi Sutartyje numatyti darbai už 398 090 Lt (t. 1, b. l. 14, 15).
    7. 2014 m. kovo 20 d. priedu Nr. 2 prie statybos darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 2014/03/20 šalys susitarė, jog rangovas (ieškovė) sumontuos skysto mėšlo maišytuvą į skysto mėšlo rezervuarą, kai užsakovė D. M. išsiurbs ir išveš skystą mėšlą iš rezervuaro; atsiskaitymas pagal Sutartį bus tęsiamas, kai bus sumontuotas skysto mėšlo maišytuvas į rezervuarą; bendra atsiskaitymo suma bus patikslinta dėl darbo projekto pakeitimo atsisakant patalpos Nr. 2, minusuojant iš bendros darbų ir medžiagų sumos 2100 Lt (t. 1, b. l. 56).
    8. 2014 m. kovo 20 d. Priedu Nr. 3 prie statybos rangos sutarties Nr. 120410 šalys pakeitė Sutarties 5.2.1 punktą dėl apmokėjimo už atliktus darbus tvarkos bei nustatė užsakovės 135 000 Lt skolos mokėjimo grafiką, pradedant mokėti skolą nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d., minusavo iš Sutartyje numatytos kainos 2100 Lt su PVM sumą (t. 1, b. l. 57-58).
    9. 2014 m. balandžio 8 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą dėl rangovo neatliktų statybos rangos darbų ir nurodė atsiskaitysianti pagal Sutartį tik po to, kai bus atlikti šie darbai: sumontuotas skysto mėšlo maišytuvas į rezervuarą, pakeista šiluminė relė, sutvarkytos fermos durys ir privažiavimo kelias, pakeistas lietvamzdžio kampas ir boileris, sutvarkytas rezervuaro prieduobės dangtis. Neatliktų darbų faktą nurodytame rašte patvirtino trečiasis asmuo, statybos darbų techninę priežiūrą atlikusios įmonės vadovas S. N.. 2014 m. balandžio 28 d. pretenzijoje rangovui atsakovė nurodė tuos pačius statybos rangos darbų pagal Sutartį trūkumus bei patvirtino atsisakanti apmokėti už juos, kol įsipareigojimai pagal Sutartį nebus įvykdyti, taip pat nurodė nutraukianti sutartį bei reikalausianti nuostolių atlyginimo, jeigu per septynias dienas įsipareigojimai nebus įvykdyti (t. 1, b. l. 59, 63).
    10. Ieškovė 2014 m. balandžio 22 d. raštu nepripažino atsakovės pateiktos pretenzijos dėl neatliktų darbų bei atliktų darbų trūkumų tuo pagrindu, kad sumontuoti skysto mėšlo maišytuvą į rezervuarą sąlygų nesudarė pati užsakovė, nes iš rezervuaro nepašalino skysto mėšlo, o kiti statybos darbų trūkumai atsirado dėl netinkamo karvidės eksploatavimo (t. 1, b. l. 60-62).
    11. 2015 m. rugsėjo 14 d. sutartimi Nr. 2015/09/14 atsakovė ir UAB „Arto statyba“ (rangovas) susitarė, jog rangovas atliks karvidės ir skysto mėšlo rezervuaro remonto darbus, numatytus lokalinėje sąmatoje, kurių neatliko ieškovė, už bendrą 37 829, 11 Eur sumą su PVM. UAB „Arto statyba“ pagal šią sutartį 2015 m. spalio ir lapkričio mėnesiais pridavė atliktų darbų atsakovei už 16 590, 48 Eur su PVM (sąnašų iš rezervuaro iškasimas ir išvežimas, srutų maišytuvo agregatų montavimas, vandens šildytuvo montavimas, stogo latakų ir rinų pakeitimas, rezervuaro prieduobės įrengimas, stambus fermos lauko durų remontas), už kuriuos atsakovė šiam rangovui sumokėjo. Liko neatlikta pagal sutartį darbų už 21 238,63 Eur su PVM (kelio ir privažiavimų dangos atstatymo darbai, karvių fermos lubų vandeninių dažų nuvalymas ir gegnių paviršių dažymas kalkėmis) (t. 1, b. l. 159-172).
    12. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė D. M. pagal Sutartį ieškovei sumokėjo iš viso 261 485 Lt (75 731,29 Eur) sumą. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės skirtumą tarp Sutarties kainos (398 090 Lt) ir ieškovės sumokėtos sumos (261 485 Lt) – 136 605 Lt (39 563,54 Eur). Nors ieškovės apeliaciniame skunde pripažįstama, jog srutų maišytuvas atsakovei buvo perduotas, bet nesumontuotas ir srutų maišytuvo agregatų montavimo kaina yra 2.809,43 Eur, apeliantė prašo, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį tenkinti visiškai.

10Dėl ieškinio (ir apeliacinio skundo) reikalavimo atlyginti už statybos rangos darbus pagrįstumo

  1. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Jei šalys statybos rangos sutartyje nesutarė, kad už darbus bus sumokama iš anksto, užsakovas turi sumokėti, perdavus jam visą atliktų darbų rezultatą, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).
  2. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijusi užsakovo mokėjimo rangovui už atliktus darbus prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-611/2016).
  3. Taigi, teisės aktai užsakovo pareigą sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl darbų trūkumų sieja su darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą). Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rūpestingai, t. y. apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina tai, kad pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatymo nustatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-540/2013).
  4. Pagal CK 6.694 straipsnio 6 dalį užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį. Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, - atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita (CK 6.658 straipsnio 3 dalis).
  5. Įvertinus anksčiau nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinį reguliavimą, nėra pagrindo išvadai, jog visi šalių sudarytoje Sutartyje numatyti darbai buvo atlikti iki Sutartyje numatytos datos – 2012 m. rugsėjo 10 d. ar iki antrojo darbų atlikimo akto pasirašymo 2012 m. gruodžio 31 d. Nepaisant aplinkybės, jog šalių buvo pasirašytas 2012 m. gruodžio 31 d. darbų priėmimo-perdavimo aktas, realiai skysto mėšlo maišytuvas į skysto mėšlo rezervuarą nebuvo sumontuotas dar ir 2014 m. kovo 20 d. Šią aplinkybę pripažino raštu pati ieškovė, t. y. patvirtino, jog 2012 m. gruodžio 31 d. visi darbai pagal Sutartį dar negalėjo būti perduoti. Todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad rangovas visus darbus pagal kiekį ir kokybę perdavė užsakovui 2012 m. gruodžio 31 d., o užsakovas juos priėmė ir už juos visus privalo sumokėti rangovui.
  6. Kol statybos rangos darbai nebuvo baigti ir perduoti užsakovei, pastaroji neprarado galimybės reikšti pretenzijas rangovui dėl atliktų darbų kokybės (CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kadangi visų darbų pagal Sutartį ieškovė nebuvo atlikusi ir perdavusi atsakovei, pastaroji 2014 m. balandžio 8 ir 28 d. pretenzijomis turėjo pagrindą kelti klausimą tiek dėl rangovo neatliktų darbų, tiek dėl atliktų darbų trūkumų ir reikalauti neatliktus darbus atlikti, o atliktų darbų trūkumus - pašalinti, taip pat nutraukti sutartį, jeigu rangovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdo.
  7. Kadangi visi statybos rangos darbai, numatyti Sutartyje, nebuvo atlikti ir perduoti užsakovei, atsakovės pareiga už juos atsiskaityti neatsirado. Remdamasi tam tikrų statybos darbų neatlikimo faktu, užsakovė D. M., tinkamai apie tai įspėjusi rangovą, turėjo pagrindą Sutartį nutraukti. Sutarties nutraukimo teisėtumo ieškovė neginčijo.
  8. Sutartį nutraukus, taikoma restitucija (CK 6.622 straipsnis), t. y. šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Statybos rangos sutarties nutraukimo atvejais, kai dalis darbų pagal statybos rangos sutartį yra atlikta ir restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas, užsakovas turi apmokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus, t. y. atlyginti to, kas buvo gauta pagal sutartį, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja bendriesiems teisės principams.
  9. Taigi, atsakovei nutraukus Sutartį su ieškove, rangovas (ieškovė) įgijo teisę reikalauti iš atsakovės (užsakovės) atlyginimo už tinkamai atliktus statybos rangos darbus.
  10. Tuo tarpu atsakovė, nutraukusi Sutartį dėl ieškovės kaltės, įgijo teisę reikalauti iš rangovo atlyginti patirtus nuostolius arba pavesti neatliktus rangovo darbus atlikti trečiajam asmeniui (CK 6.658 straipsnio 3 dalis).
  11. Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą reglamentuojama CK 6.665 straipsnyje, numatančiame užsakovo teisę, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo pasirinktinai: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Tai reiškia, jog atsakovė turėjo pagrindą, įrodžiusi ieškovės (rangovo) atliktų tam tikrų statybos rangos darbų trūkumus, šių trūkumų verte reikalauti sumažinti rangovo reikalaujamą priteisti atliktų darbų kainą.
  12. Tuo remdamasi teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė rangovo (ieškovės) neatliktų darbų bei jo atliktų darbų trūkumų šalinimo verte turėjo pagrindą priešieškiniu ar atsikirtimais į pareikštą rangovo ieškinį reikalauti mažinti priteisiamą pagal Sutartį numatytų atlikti darbų kainą.

11Dėl atsakovės įsipareigojimų už ieškovės tinkamai atliktus statybos rangos darbus pagal Sutartį dydžio

  1. Faktinės iš statybos rangos santykių kilusių ginčų aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
  2. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016 ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012).
  3. Nei vienas iš įrodymų teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Teismo eksperto išvada teismui taip pat neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis).
  4. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. liepos 15 d. nutartimi konstatavo, kad byloje pateikta prieštaringų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, todėl siekiant tinkamai įvertinti apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, byloje paskyrė statybos techninę ekspertizę ieškovės pagal Sutartį atliktų bei neatliktų darbų, atliktų darbų trūkumų faktui, taip pat darbų rinkos vertei nustatyti.
  5. Teismo ekspertas R. M. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16-25E pateikė išvadas visais teismo nutartyje pateiktais klausimais. Ekspertas nustatė, jog rangovas UAB „VK Projektas“ atsakovei priklausančiame statybos objekte pagal Sutartį atliko darbų už 320 929,32 Lt (92 947,55 Eur), užsakovė D. M. apmokėjo už atliktus darbus 261 485 Lt (75 731,29 Eur). Neatlikti pagal Sutartį buvo šie darbai už bendrą 56 686,65 Lt (16 417,59 Eur) sumą: neįrengti privažiavimo kelio kietos dangos ruožai, viso kelio ir skysto mėšlo rezervuaro drenažas, nesumontuoti siurbliai mėšlo išmaišymui ir transportavimui, nenuardyta izoliacinė plėvelė stogo konstrukcijoje, neįrengta nuogrinda (Ekspertizės akto 27-28 lapai); atlikti šie darbai su defektais už bendrą 20 474,03 Lt (5 929,69 Eur) sumą: netinkamai įrengta karvidės ventiliacija, žvyro dangos kelias, vienerios durys ir treji vartai bei prieduobės uždengimas (Ekspertizės akto 29-30 lapai).
  6. Ekspertas taip pat konstatavo, kad kitas rangovas UAB „Arto statyba“ atliko šiuos pagal Sutartį neatliktus statybos darbus bei atliktų darbų defektų šalinimo darbus už bendrą 2 070,21 Eur sumą: sumontavo siurblį-maišyklę į skysto mėšlo rezervuarą, tūrinį šildytuvą, suremontavo vienerias duris ir dvejus vartus, naujai uždengė prieduobę (Ekspertizės akto 33 lapas). Ekspertas nurodė, jog UAB „Arto statyba“ lokalinėje sąmatoje prie 2015 m. rugsėjo 14 d. sudarytos sutarties Nr. 2015/09/14 tarp UAB „Arto statyba“ ir atsakovės D. M. nurodytų darbų atlikimo kaina neatitiko tokių darbų to laikotarpio (2015 m. liepos mėnesio) statybinės vertės, nurodytoje lokalinėje sąmatoje neatliktų statybos darbų užbaigimo ir su trūkumais atliktų darbų ištaisymo statybinė vertė pagal kito rangovo UAB „Arto statyba“ pasirinktus įkainius ir kiekius yra lygi 45 783,92 Lt (13 259,94 Eur) (Ekspertizės akto 31-32 lapai).
  7. Tuo tarpu UAB „Arto statyba“ lokalinėje sąmatoje prie 2015 m. rugsėjo 14 d. sudarytos sutarties Nr. 2015/09/14 nurodyta tų pačių darbų kaina yra 130 616,36 LT (37 829,11 Eur). Iš 2015 m. spalio ir lapkričio mėnesio atliktų darbų aktų (sudarytų pagal 2015 m. spalio mėnesio kainas), sąskaitų faktūrų, apmokėjimo dokumentų matyti, jog UAB „Arto statyba“ faktiškai atlikto darbų, numatytų sutartyje už 11 480,24 Eur (sąnašų iš rezervuaro iškasimas ir išvežimas, srutų maišytuvo agregatų montavimas, vandens šildytuvo montavimas, ne skarda dengtuose stoguose sieninių latakų bei rinų pakeitimas) ir 5110,24 Eur (prieduobės uždengimas, stambus lauko durų varčių, lankstų, dangų remontas – 6 vnt.), darbų atlikimo aktuose numatytos atliktų darbų kainos (2015 m. spalio mėnesio kainos) tos pačios, kaip ir numatytos lokalinėje sąmatoje (2015 m. kovo mėnesio kainos) prie sudarytos sutarties (t. 1, b. l. 165-171). Nurodyta neatliktų darbų pagal sutartį (neužaktuoti likučiai) už 21 238,60 Eur sumą (kelio ir privažiavimų dangos atstatymo darbai, dažytų lubų vandeniniais dažais nuvalymas ir gegnių paviršių dažymas kalkėmis) (t. 1, b. l. 172). A. D. M. su UAB „Arto statyba“ už faktiškai atliktus statybos darbus atsiskaitė.
  8. Susipažinusios su atliktos ekspertizės akte padarytomis išvadomis, šalys iš esmės nekelia ginčo, kokie darbai faktiškai nebuvo atlikti ieškovės, kokie ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, kokius darbus faktiškai jau atliko kitas rangovas UAB „Arto statyba“ ir kokie darbai, numatyti atlikti šalių 2012 m. balandžio 10 d. statybos rangos sutartyje Nr.120410, iki šiol iš viso nėra atlikti. Į šiuos klausimus ekspertizės akte atsakymus pateikė ekspertas R. M. (ekspertizės akto išvados 8.1-8.3, 8.5, akto 16-18 lapai), šalys abejonių dėl nurodytų eksperto išvadų nekelia ir atlikti šiais klausimais papildomą ar pakartotinę ekspertizę neprašė.
  9. Kita vertus, kai kurios eksperto R. M. ekspertizės akte padarytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių: ekspertas prie neatliktų statybos darbų sąmatoje nurodė maišymo įrenginio neįdėjimą į rezervuarą, prie šalintinų defektų sąmatoje nurodė vienų durų ir trejų vartų remontą bei prieduobės uždengimą (Ekspertizės akto 27-30), nors šiuos darbus įtraukė ir į UAB „Arto statyba“ faktiškai atliktų darbų statybinės vertės nustatymo sąmatą (Ekspertizės akto 33 lapas, t. 1, b. l. 165, 166), t. y. prie neatliktų darbų ir šalintinų trūkumų nurodė ir kai kuriuos darbus, kurie faktiškai jau atlikti kito rangovo UAB „Arto statyba“. Be to, teismo ekspertas kai kurių darbų, kuriuos UAB „Arto statyba“ darbų atlikimo aktuose nurodė faktiškai atlikusi, ekspertas neįtraukė kaip šio rangovo atliktų: sąnašų iš rezervuaro iškasimas ekskavatoriumi, sąnašų išvežimas, ne skarda dengtuose stoguose sieninių latakų bei rinų pakeitimas; ekspertas nurodė, jog UAB „Arto statyba“ suremontavo vienerias duris ir tris vartus, nors UAB „Arto statyba“ nurodė atlikusi iš viso šešių vienetų durų ir vartų remontą (Ekspertizės akto 33 lapas, t. 1, b. l. 165,166).
  10. Atsakovės ūkininkės D. M. prašymu, siekiant nustatyti, ar UAB „Arto statyba“ lokalinėje sąmatoje prie 2015 m. rugsėjo 14 d. sudarytos sutarties Nr. 2015/09/14 tarp UAB „Arto statyba“ ir atsakovės D. M. nurodytų darbų atlikimo kaina atitinka tokių darbų vidutinę rinkos vertę, apeliacinės instancijos teismas byloje paskyrė pakartotinę ekspertizę, siekiant nustatyti, kokia yra UAB „Arto statyba“ lokalinėje sąmatoje prie 2015 m. rugsėjo 14 d. sudarytos sutarties Nr. 2015/09/14 tarp UAB „Arto statyba“ ir atsakovės D. M. nurodytų darbų vidutinė rinkos vertė jų atlikimo metu (darbams, kurie jau atlikti) ir ekspertizės atlikimo metu (darbams, kurie dar neatlikti). Pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę buvo byloje nustatytos aplinkybės, jog UAB „Arto statyba“ sudarytoje sąmatoje nurodytų darbų atlikimo kaina ir eksperto R. M. atliktoje ekspertizėje nurodyta tų pačių darbų atlikimo kaina skiriasi iš esmės, keliais ar net keliolika kartų, todėl ši ekspertizės dalis teismui kėlė pagrįstų abejonių.
  11. Pavyzdžiui, UAB „Arto statyba“ sąmatoje (t. 1, b. l. 93) darbams pagal kodą N1-26 atlikti numatyta 2896,14 Eur kaina, darbams N1-247 – 1414,61 Eur, darbams H16K-60 – 9135,82 Eur, darbams N10P-0402-4 – 1886,55 Eur, darbams R1-53 – 5746,82 Eur, darbams N16P-0703-2 – 2809,43 Eur, darbams N16P-1206-1 – 664,94 Eur, darbams R7-44 – 2336,79 Eur, darbams R14-225-2 - 1293,22 Eur, darbams R14-4 – 2594,23 Eur kaina, tuo tarpu ekspertizės akte (Ekspertizės akto 31 – 32 lapai) šiems darbams atlikti nurodyta atitinkamai 540,31 Eur (daugiau nei penkis kartus mažesnė), 28,01 Eur (50 kartų mažesnė), 3920,26 Eur (daugiau kaip du kartus mažesnė), 429,27 Eur (daugiau kaip keturis kartus mažesnė), 1394,14 Eur (keturis kartus mažesnė), 76,07 Eur (37 kartus mažesnė), 27,94 Eur (22 kartus mažesnė), 485,69 Eur (beveik penkis kartus mažesnė), 98,75 Eur (13 kartų mažesnė), 266,55 Eur (beveik 10 kartų mažesnė). Ekspertizę atlikęs ekspertas tokių didelių darbų atlikimo verčių skirtumų priežasčių nepagrindė.
  12. Teismo ekspertė Z. B. pakartotinės teismo ekspertizės 2017 m. balandžio 14 d. akte, kuris buvo patikslintas 2017 m. birželio 1 d. (ekspertė ekspertizės akto patikslinimus pateikė 2017 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu bei atsakė į teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus klausimus), nurodė, jog lokalinėje sąmatoje prie 2015 m. rugsėjo 14 d. sudarytos sutarties Nr. 2015/09/14 tarp UAB „Arto statyba“ ir atsakovės D. M. nurodytų statybos darbų vidutinė rinkos vertė 2015 m. spalio mėnesio kainomis yra 16 834,27 Eur (lokalinė sąmata Nr. S001); UAB „Arto statyba“ faktiškai atliktų 2015 m. spalio-lapkričio mėnesiais darbų pagal tuo metu galiojusias kainas vertė yra 5 254,28 Eur (lokalinė sąmata Nr. S004 – t. 1, b. l. 165) ir 1 849,18 Eur (lokalinė sąmata Nr. S003 – t. 1, b. l. 166), iš viso 7 103,46 Eur; darbų, kurie faktiškai nėra atlikti, vertė pagal 2017 m. kovo mėnesio kainas ekspertizės atlikimo metu yra 8 103,82 Eur (lokalinė sąmata Nr. S002) (t. 2, b. l. 74-92 ir 114-126).
  13. Kaip minėta, teismo ekspertė Z. B. netyrė, kokie apskritai darbai pagal Sutartį nėra atlikti ar kokie yra atliktų darbų trūkumai, o analizavo tik klausimą, ar UAB „Arto statyba“ lokalinėje sąmatoje prie 2015 m. rugsėjo 14 d. sudarytos sutarties Nr. 2015/09/14 tarp UAB „Arto statyba“ ir atsakovės D. M. nurodytų darbų atlikimo kaina atitinka tokių darbų vidutinę rinkos vertę, siekiant nustatyti, ar UAB „Arto statyba“ sąmatoje nurodytą darbų kainą yra pagrindas minusuoti iš Sutartyje numatytos darbų atlikimo kainos. Taigi teismo eksperto R. M. ir teismo ekspertės Z. B. atliktų ekspertizių objektas skyrėsi tuo, jog be UAB „Arto statyba“ sąmatoje numatytų kainų tyrimo ekspertas R. M. nustatinėjo apskritai visus pagal Sutartį neatliktus darbus ir atliktų darbų trūkumus.
  14. Kaip matyti iš anksčiau aptartų ekspertizių aktų išvadų, abiejų teismo ekspertų pateiktos išvados dėl UAB „Arto statyba“ lokalinėje sąmatoje nurodytų kainų pagrįstumo vertinimo yra labai panašios: ekspertas R. M. nurodė UAB „Arto statyba“ lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų 13 259,94 Eur vertę, ekspertė Z. B. – 16 834,27 Eur vertę. Akcentuotina, jog ekspertė Z. B. į sąmatas S001 ir S004 be pagrindo įtraukė srutų maišytuvo kainą – 1668 Eur be PVM ir be pridėtinių išlaidų, nes šis įrenginys buvo pristatytas į objektą ieškovės ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, o ekspertas R. M. be pagrindo į faktiškai UAB „Arto statyba“ atliktų darbų sąmatą neįtraukė sąnašų iš rezervuaro iškasimo, nenurodė stogo sieninių latakų bei rinų pakeitimo, nurodė mažesnį remontuotų fermos durų ir vartų skaičių, abu ekspertai į sudaromas sąmatas neįtraukė iš rezervuaro iškastų sąnašų išvežimo, nors šie darbai UAB „Arto statyba“ sąmatoje buvo numatyti ir jie buvo faktiškai atlikti.
  15. Tačiau vadovautis vien nurodytomis ekspertų išvadomis byloje nėra pagrindo dėl žemiau nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, kad nustatyti aplinkybę, ar atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove (rangovu) už atliktus statybos darbus pagal Sutartį, būtina analizuoti visumą byloje surinktų įrodymų – abu teismo ekspertizės aktus, UAB „Arto statyba“ prie sutarties su atsakove sudarytą lokalinę sąmatą, šio rangovo faktiškai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir apmokėjimo už juos dokumentus ir kitus įrodinėjimo dalyką byloje sudarančius įrodymus.
  16. Visų pirma, ekspertai atskirų statybos darbų atlikimo skaičiuojamoms kainoms nustatyti taikė bendruosius UAB „Sistela“ įkainius, ką patvirtino teismo posėdžio metu ekspertė Z. B., neatsižvelgdami į tiriamo objekto – karvių fermos - statybos darbų specifiką, byloje nustatytas aplinkybes dėl statybos objekto vietos, ieškovės neužbaigtų atlikti darbų atlikimo bei atliktų darbų trūkumų šalinimo ypatumus.
  17. Antra, anksčiau minėta, jog ekspertų sudarytose sąmatose nurodytos tam tikrų darbų atlikimo kainos kelis ar keliolika kartų skiriasi nuo UAB „Arto statyba“ lokalinėje sąmatoje nurodytų kainų. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindo išvadai, jog kito atsakovės pasirinkto rangovo, kai darbų pagal Sutartį neatliko ieškovė, nurodytos sutartinės darbų atlikimo kainos buvo sąmoningai padidintos ir neatitinka tokios paskirties objektui tokiems specifiniams darbams (pvz., skysto mėšlo dumblo iškasimas ir išvežimas, skysto mėšlo maišytuvo sumontavimas rezervuare ir pan.) atlikti egzistuojančios rinkos kainos. A. D. M. yra apmokėjusi UAB „Arto statyba“ pateiktas sąskaitas už faktiškai atliktus karvidės statybos užbaigimo ar ankstesnio rangovo atliktų darbų trūkumų šalinimo darbus.
  18. Trečia, trečiojo asmens S. N. individualios įmonės vadovas S. N., atlikęs objekto statybos techninę priežiūrą bei parengęs jo techninę dokumentaciją (t. 2, b. l. 26), nurodė, jog ieškovė nesumontavo skysto mėšlo maišymo agregatų rezervuare, be kurių faktiškai nėra galimybės tinkamai eksploatuoti karvidę, tokiems darbams atlikti neturėjo patirties ir privalėjo samdyti subrangovą. Dėl to rezervuare po žiemos sezono, kurio metu gyvuliai buvo laikomi fermoje, nesant galimybės skystą mėšlą išmaišyti ir išsiurbti, susikaupė kietos dumblo nuosėdos, prieš montuojant skysto mėšlo išmaišymo ir išsiurbimo įrangą, visų pirma, buvo būtina iškasti ir išvežti susikaupusias sąnašas rezervuare. Visi nurodyti darbai yra sudėtingi, specifiniai, jiems atlikti būtini specialūs drabužiai, technika, ją reikia vėliau išplauti, turi būti parengtas privažiavimas technikai prie rezervuaro, sąnašoms iškasti reikalingas ekskavatorius, įrangai sumontuoti būtinas kranas, techniką būtina atgabenti į objektą tralais iš darbus atliekančio rangovo buveinės vietos, dumblą būtina išvežti į laukus ir kt. Todėl, trečiojo asmens teigimu, tokiems specifiniams darbams negali būti taikomi bendri standartizuoti įkainiai, kurie taikomi įprastiems kasimo darbams.
  19. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, kai kurių statybos darbų pobūdį ir mastą, ekspertų nurodyti darbų įkainiai akivaizdžiai neatitinka protingumo reikalavimų (pvz., eksperto R. M. nurodyta 1394,14 Eur suma 500 kubinių metrų sąnašų iškasimui iš rezervuaro, į šią sumą įskaitant parengiamuosius darbus, darbo užmokestį, mechanizmus bei jų atgabenimą į objektą; siurblių agregatų montavimui nurodyta 76,07 Eur suma; 3,3 m skersmens (8,548 kv.m.) prieduobės dangčio įrengimui - 429,27 Eur suma (t. 2, b. l. 121); 6 vnt. stambaus lauko durų varčių remontui - 485,69 Eur suma). Pati apeliantė skunde sutiko, jog jai priteistina suma mažintina 2809,43 Eur (be PVM) suma, reikalinga skysto mėšlo maišymo ir išsiurbimo įrangos sumontavimui rezervuare, kuri būtent ir buvo nurodyta UAB “Arto statyba” sąmatoje bei atsakovei išrašytoje sąskaitoje-faktūroje. Susipažinusi su faktinėmis bylos aplinkybėmis, montuotinų agregatų paskirtimi, komplektacija ir bei montavimo ypatumais su šia suma teismo posėdžio metu sutiko ir ekspertė Z. B.. Be to, kaip minėta, abu ekspertai apskritai neįtraukė į sudaromas sąmatas iškastų iš rezervuaro 500 kubinių metrų sąnašų išvežimo į laukus, kuriam buvo reikalingos 48 motovalandos (t. 2, b. l. 121), kainos, kuri buvo įvertinta UAB “Arto statyba” sąmatoje.
  20. Tuo remdamasi teisėjų kolegija sprendžia, jog iš šalių sudarytos Sutarties kainos turi būti atimta visa UAB “Arto statyba” už faktiškai atliktus darbus paskaičiuota kaina, kurią atsakovė yra šiam rangovui apmokėjusi arba įsipareigojusi apmokėti, išskyrus už stogo sieninių latakų ir rinų pakeitimą - 16 267,87 Eur (266,62 + PVM = 322,61; 11 480,24 + 5 110,24 - 322,61 = 16 267,87 Eur). Apeliantė pagrįstai nurodo, jog lietaus surinkimo nuo fermos stogo sistema buvo apgadinta karvidės eksploatavimo metu ir tai nėra ieškovės atliktų darbų trūkumas.
  21. Šalių sudarytos Sutarties punkte numatyta, jog Sutartis turėjo būti įvykdyta, t. y. visi karvidės statybos darbai privalėjo būti užbaigti, iki 2012 m. rugsėjo 10 d., t. y. nuo šaltojo metų laikotarpio pradžios (2012 m. rudens) atsakovei priklausanti karvių banda turėjo būti laikoma pastatytoje ir tinkamai įrengtoje fermoje. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė visų statybos darbų sulygtu terminu neužbaigė ir užsakovei faktiškai neperdavė, nors atsakovei sutarties įvykdymo terminas buvo esminė sutarties sąlyga, nes gyvuliai rudenį turėjo būti suginti į fermą ir joje žiemoti. Pagrįsti atsakovės argumentai, jog dėl nuosėdų skysto mėšlo rezervuare susidarymo nėra jos kaltės, nes, dėl ieškovės kaltės nustatytu laiku nesumontavus skysto mėšlo maišytuvo rezervuare, ji buvo priversta gyvulius laikyti neužbaigtoje įrengti ir eksploatacijai nepriduotoje fermoje, siekdama išvengti dar didesnių nuostolių (CK 1.5 straipsnis). Nesumontavus laiku skysto mėšlo maišytuvo, žemių nuosėdos nusėdo į rezervuaro dugną, dėl ko sumontuoti rezervuare skysto mėšlo maišytuvą tapo įmanoma tik pašalinus (iškasus) kietas nuosėdas iš rezervuaro ekskavatoriumi ar rankiniu būdu (t. 1, b. l. 61). Dėl nurodytų priežasčių karvidės įrengimo užbaigimo darbai pabrango, nes atsirado papildomų darbų, kurių neatlikus, nebuvo galima sumontuoti objekto eksploatavimui pagal paskirtį būtinų skysto mėšlo išmaišymo ir išsiurbimo agregatų.
  22. Nurodyti padariniai kilo ieškovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, taip pat nepakankamai bendradarbiavus su užsakove tiek sutarties vykdymo metu, tiek ir ją nutraukus. Šalių bendradarbiavimas, kaip minėta anksčiau, turi būti aktyvus visame statybos rangos sutarties vykdymo procese, jis turėtų pasireikšti taip pat ir atliktų darbų defektų nustatymo bei pašalinimo procese. Todėl užsakovė turi teisę reikalauti Sutarties kainą mažinti ne tik pasitelkto trečiojo asmens (kito rangovo) atliktų darbų kainos suma, bet ir patirtų nuostolių dėl laiku pirmojo rangovo neatliktų darbų suma (CK 6.222 straipsnis, 6.658 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 5 dalis). Kaip nurodyta anksčiau, jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, ją pažeidusiu negali būti laikomas skolininkas.
  23. Kadangi UAB “Arto statyba” atliko ne visus ieškovės neatliktus pagal Sutartį statybos darbus ar atliktų darbų trūkumų šalinimo darbus, Sutarties kaina mažintina ir rangovo kitų neatliktų darbų bei atliktų darbų trūkumų šalinimo verte. Nors apeliantė nepripažįsta tam tikrų darbų neatlikimo fakto, taip pat atliktų darbų trūkumų, šias aplinkybes įrodo teismo eksperto R. M. atliktos ekspertizės akto išvados. Kadangi teismo ekspertas R. M. tyrė platesnį klausimų ratą, t. y. ne tik UAB “Arto statyba” lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų rinkos vertę (ekspertė Z. B. tyrė tik šį klausimą), bet nustatinėjo visus pagal šalių Sutartį rangovo neatliktus darbus, atliktus darbus su trūkumais ir visų šių neatliktų statybos darbų bei trūkumų šalinimo vertę, teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškovės neatliktų statybos darbų bei atliktų darbų trūkumų ir jų vertės vadovaujasi teismo eksperto R. M. atliktos statybos techninės ekspertizės aktu.
  24. Ekspertizės akte (27-28 lapai) nurodoma, jog iš viso UAB “VK Projektas” pagal Sutartį neatliko darbų už 16 417,59 Eur (maišyklės įdėjimas į rezervuarą - 186,57 Eur, kelias su kieta danga - 4603,27 Eur, kelio drenažas - 2531,85 Eur, skystų srutų rezervuaro drenažas - 848,78 Eur, izoliacinės plėvelės nuėmimas - 516,30 Eur, nuogrindos įrengimas - 1078,36 Eur be PVM ir pridėtinių išlaidų). Iš šių darbų UAB “Arto statyba” atliko tik skysto mėšlo maišyklės montavimo darbus, kurių montavimo kaina iš Sutarties kainos jau minusuota anksčiau. Todėl ieškovės prašoma priteisti suma mažinama visų eksperto nurodytų ieškovės neatliktų kitų statybos darbų kaina, išskyrus eksperto sąmatoje nurodyta maišyklės įdėjimo į rezervuarą kaina (186,57 Eur), kuri su pridėtinėmis išlaidomis bei PVM sudaro 352,37 Eur, t. y. Sutarties kaina mažinama 16 065,22 Eur dydžio ieškovės neatliktų kitų darbų verte (16 417,59 - 352,37 = 16 065,22).
  25. Pagal ekspertizės akte pateiktą sąmatą (29-30 lapai) UAB “VK Projektas” pagal Sutartį atliko darbų su defektais, kurių šalinimo vertė yra 5929,69 Eur su PVM. Kadangi iš šioje sąmatoje nurodytų darbų UAB “Arto statyba” neatliko tik kelio su žvyro danga trūkumų šalinimo darbų (3153,33 Eur be PVM ir pridėtinių išlaidų) bei šiluminės relės montavimo darbų (3,91 Eur be PVM ir pridėtinių išlaidų), šių darbų atlikimo verte (3215,96 Eur su pridėtinėmis išlaidomis ir PVM) taip pat mažinama Sutarties kaina ir ieškovės prašoma priteisti suma (3153,33 + 3.91 = 3157,24 + 58,72 proc. pridėtinių išlaidų bei PVM = 3215, 96). Sutarties kaina taip pat mažinama karvidės lubų dažų nuvalymo (98,75 Eur) ir jų dažymo kalkėmis (266,55 Eur) darbų verte (ekspertizės akto 32 lapas), kuri su pridėtinėmis išlaidomis bei PVM yra 598,58 Eur (98,75 + 266,55 = 365,30 + 63,86 proc. pridėtinių išlaidų ir PVM = 598,58). Ieškovė neįrodė teiginių, jog tam tikri rangovo tinkamai atliktų darbų trūkumai atsirado dėl karvidės pradėjimo naudoti, neužbaigus jos įrengimo ir objekto nepridavus eksploatacijai.
  26. 2014 m. kovo 20 d. Priedu Nr. 3 prie statybos rangos sutarties Nr. 120410 šalys pakeitė Sutarties 5.2.1 punktą dėl apmokėjimo už atliktus darbus tvarkos bei nustatė užsakovės likusios 135 000 Lt (39 098,70 Eur) skolos mokėjimo grafiką, pradedant mokėti skolą nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d., minusavo iš Sutartyje numatytos kainos 2100 Lt su PVM sumą (t. 1, b. l. 57-58) (CPK 178, 185 straipsniai).
  27. Kadangi atsakovė D. M. pagal sutartį ieškovei sumokėjo 75 731,29 Eur, šalys Sutarties pakeitime 2100 Lt (608,20 Eur) suma sumažino Sutarties kainą dėl sumažėjusių darbų apimčių ir užfiksavo atsakovės skolos pagal sutartį likutį - 39 098,70 Eur, jeigu visi Sutartyje numatyti darbai būtų tinkamai atlikti, iš šios sumos, atsakovei nutraukus sutartį ir taikant restituciją, turi būti atimtos anksčiau nurodytos sumos, siekiant nustatyti ieškovei priklausančią už tinkamai atliktus statybos rangos darbus priteistiną sumą, t. y. turi būti atimta UAB “Arto statyba” faktiškai atliktų statybos darbų kaina - 16 267,87 Eur, ieškovės natliktų kitų statybos darbų vertė - 16 065,22 Eur, ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo vertė - 3215,96 Eur ir 598,58. Tokiu būdu, ieškovei BUAB “VK Projektas” atsakovė D. M. turi atlyginti už tinkamai ieškovės atliktus darbus 2951,07 Eur sumą (39 098,70 - 16 267,87 - 16 065,22 - 3215,96 - 598,58 = 2951,07).

12Dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo

  1. Ieškovė CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu prašo priteisti iš terminą įvykdyti prievolę praleidusios atsakovės penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, t. y. nuo pagrindinės skolos 38 558,48 Eur už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 12 d. – iš viso 4 341,15 Eur.
  2. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
  3. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnio nuostatas, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016).
  4. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis) ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2016 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016).
  5. Remdamasi anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei jo aiškinimu teismų praktikoje teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės kompensacines palūkanas nuo atsakovės įsiskolinimo už rangovo (ieškovės) tinkamai atliktus darbus sumos (2951,07 Eur) už laikotarpį nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos (2014 m. kovo 26 d.) iki ieškinio pateikimo teisme (2015 m. kovo 12 d.). 2014 m. kovo 20 d. Priedu Nr. 3 prie statybos rangos sutarties Nr. 120410 šalys susitarė dėl apmokėjimo už atliktus darbus grafiko, pradedant mokėti skolą nuo 2014 m. kovo 25 d. (t. 1, b. l. 57). Po nurodytos datos atsakovė jokių sumų už rangovo tinkamai atliktus darbus nemokėjo. Nuo 2951,07 Eur sumos penki procentai metinių palūkanų už 352 dienas yra 142,30 Eur, todėl ši suma ieškovei priteisiama iš atsakovės.

13Dėl procesinių palūkanų priteisimo

  1. Ieškovė prašo CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu priteisti iš atsakovės penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
  2. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
  3. Procesinės palūkanos atlieka ne tik kompensuojamąją funkciją, bet ir skatina įvykdyti teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Kai ieškinyje keliamas reikalavimas dėl jų priteisimo, nepriteisiama fiksuota šių palūkanų suma, nes sprendimo priėmimo metu nėra žinoma, koks yra jų konkretus dydis.
  4. Šiuo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisiama 2951,07 Eur skolos pagal Sutartį už ieškovės tinkamai atliktus statybos darbus, taip pat 142,30 Eur kompensuojamųjų palūkanų, iš viso 3 093,37 Eur. Nuo šios sumos ieškovei iš atsakovės priteisiamos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 2015 m. kovo 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
  3. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės BUAB „VK Projektas“ atstovas pateikė dokumentus (PVM sąskaitas-faktūrų, mokėjimo nurodymų kopijas), patvirtinančius ieškovės patirtas 503,03 Eur bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 77-81) – teisinės pagalbos ir antstolio paslaugoms už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės turtui vykdymą apmokėti. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme taip pat sumokėjo 2232 Eur už teismo ekspertizės atlikimą (t. 2, b. l. 8, 16). Ieškovė iš viso patyrė byloje 2 735,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė už pakartotinės teismo ekspertizės atlikimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1210 Eur sumą (t. 2, b. l. 72). Kitas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų šalys nepateikė.
  4. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 38 558,48 Eur pagrindinės skolos ir 4341,15 Eur palūkanų, iš viso 42 899,63 Eur. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies – priteisė 2951,07 Eur pagrindinės skolos ir 142,30 Eur palūkanų, iš viso 3 093,37 Eur, t. y. ieškinį patenkino 7,2 procento. Atsižvelgdama į šią proporciją teisėjų kolegija paskirsto tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas – ieškovei iš atsakovės priteistina 196,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 1122,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priteisiamų bylinėjimosi išlaidų iš vienos šalies kitai priešpriešinį įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 925,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, ši suma priteisiama iš ieškovės (bankrutuojančios įmonės) administravimui skirtų lėšų.

15Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

  1. Bylos nagrinėjimo metu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovės BUAB „VK Projektas“ reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – 43 904,69 Eur sumai areštuoti ūkininkės atsakovės D. M. (ūkio kodas 6350078, adresas: Klaipėdos raj., Rudgalvių km) priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o daiktų nesant ar esant nepakankamai – trūkstamai sumai areštuotos ūkininkei atsakovei D. M. priklausančios banko sąskaitose esančios piniginės lėšos. Remdamasis šia teismo nutartimi antstolis A. S. 2015 m. kovo 27 d. sudarė atsakovės D. M. areštuojamo turto aprašą. Kadangi bylos duomenimis nekyla grėsmė dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį ieškovei iš atsakovės priteista nedidelė pinigų suma, laikinosios apsaugos priemonės atsakovės ūkininkės D. M. turtui panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

16Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93, 96 straipsniais, 150 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

17Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VK Projektas“ ieškinys atsakovei ūkininkei D. M. dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo panaikinti ir dėl šių ieškinio reikalavimų priimti naują sprendimą.

18Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VK Projektas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

19Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „VK Projektas“ (juridinio asmens kodas 302453792) iš atsakovės ūkininkės D. M. (ūkio kodas 6350078) 2951,07 Eur skolos už atliktus statybos darbus, 142,30 Eur kompensuojamųjų palūkanų, iš viso 3 093,37 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt tris eurus 37 euro centus).

20Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „VK Projektas“ (juridinio asmens kodas 302453792) iš atsakovės ūkininkės D. M. (ūkio kodas 6350078) penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 3 093,37 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

21Priteisti atsakovei ūkininkei D. M. (ūkio kodas 6350078) iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VK Projektas“ (juridinio asmens kodas 302453792) administravimui skirtų lėšų 925,96 Eur (devynis šimtus dvidešimt penkis eurus 96 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

22Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovės BUAB „VK Projektas“ reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 43 904,69 Eur sumai ūkininkės atsakovės D. M. (ūkio kodas 6350078, adresas: Klaipėdos raj., Rudgalvių km) priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, o daiktų nesant ar esant nepakankamai – trūkstamai sumai ūkininkei atsakovei D. M. priklausančių banko sąskaitose esančių piniginių lėšų areštą, įvykdytą antstolio A. S. 2015 m. kovo 27 d. sudarytu atsakovės D. M. areštuojamo turto aprašu.

23Šio sprendimo kopiją siųsti valstybės įmonės Registrų centras Turto arešto aktų registrui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3.
  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „VK... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
      5. III. Apeliacinio skundo argumentai
      1. Ieškovė UAB... 6. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 7.
        1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą... 8. Dėl pagrindinių statybos rangos santykius reglamentuojančių įstatymo... 9. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
            10. Dėl ieškinio (ir apeliacinio skundo) reikalavimo atlyginti už statybos... 11. Dėl atsakovės įsipareigojimų už ieškovės tinkamai atliktus statybos... 12. Dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo
              13. Dėl procesinių palūkanų priteisimo
              1. Ieškovė... 14. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                1. Ieškovė prašo... 15. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
                  1. Bylos... 16. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 17. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas... 18. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VK Projektas“ ieškinį... 19. Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „VK Projektas“... 20. Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „VK Projektas“... 21. Priteisti atsakovei ūkininkei D. M. (ūkio kodas 6350078) iš... 22. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovės... 23. Šio sprendimo kopiją siųsti valstybės įmonės Registrų centras Turto...