Byla 2A-2092-603/2015
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimo civilinėje byloje ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 35 047,89 Lt skolą, 1 204,38 Lt delspinigius, 674,99 Lt palūkanas, 8,06 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad šalys sudarė patalpų, esančių ( - ), nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti ieškovui nuomos mokestį, sumokėti už suvartotus šaltą vandenį, karštą vandenį, elektros ir šilumos energijas, suteiktas komunalines ir ryšių paslaugas. Atsakovas tinkamai nevykdė ginčo patalpų nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tiksliau – nesumokėjo ieškovei 35 047,89 Lt už suvartotas dujas ir elektros energiją pagal PVM sąskaitas faktūras, kurių numeriai yra 9634, 8897, 8731, 9686 ir 9685 (T. 4, b. l. 237).

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5Nurodė, kad ieškovas nepateikė faktinių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl ieškovė skaičiuoja, jog atsakovas suvartoja 70 procentų dujų, patiektų į pastatą, kurio adresas – ( - ). Atsakovas šiame kontekste atkreipė dėmesį į tą aspektą, jog ginčo patalpų plotas yra penkis kartus mažesnis už viso pastato, kuriame yra ginčo patalpos, plotą. Atsakovo teigimu, pagal šalių susitarimą suvartota šilumos energija yra skaičiuojama kilovatvalandėmis, ieškovas įrengė atskirą skaitiklį atsakovės suvartotam šilumos energijos kiekiui apskaičiuoti. Atsakovas neįsipareigojo mokėti už dujas, be to, pastarasis negali kontroliuoti, kokį dujų kiekį suvartoja asmenys, besinaudojantys patalpomis, esančiomis adresu ( - ). Anot atsakovo, iki sudarant sutartį, pastarajam buvo pateiktas projektas, pagal kurį buvo galima prognozuoti šilumos kaštus. Pagal projektinius skaičiavimus vienai šilumos energijos kilovatvalandei pagaminti turėjo pakakti 0,11 kubinio metro dujų. Atsakovo teigimu, šalys, be kita ko, atsižvelgdamos į aukščiau nurodytą faktą, derino nuomos kainą. Atsakovas nesutinka mokėti sumos dalį – 1 618,44 Lt, nes, pasak atsakovo, patalpų nuomos sutartyje nėra nustatyti papildomi mokesčiai. Atsakovas nesutinka, jog pastarajam kilo pareiga mokėti ieškovei delspinigius, nes, pasak atsakovo, ieškovas nebendradarbiavo ir nepateikė atsakovui reikalaujamos informacijos. Atsakovas prašė sumažinti delspinigių normą iki 0,02 procento, be to, pažymėjo, jog ieškovas negali reikalauti priteisti ir delspinigius, ir kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas.

6Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, ir ieškinį tenkino iš dalies.

7Teismas sprendė jog ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl skirtingo Sutarties 6.4 punkto ir 2010-04-06 papildomo susitarimo 9 punkto nuostatų aiškinimo. Atsakovas įrodinėja, jog ginčo šalys susitarė, kad atsakovas už į ginčo patalpas patiektą šilumos energiją mokės pagal šilumos skaitiklio, kurio numeris yra 65_370_489, rodmenis, ieškovas įrodinėja, jog nėra pagrindo teigti, kad ginčo šalys sulygo dėl tokios atsiskaitymo už ginčo patalpų šildymą tvarkos, kokią įvardija atsakovė, nes pastato, kuriame yra ginčo patalpos, šildymo sistema nebuvo prijungta prie centralizuotos šilumos energijos tiekimo sistemos.

8Byloje nustatyta, kad 2007-04-13 UAB „Serneta“ ir atsakovas sudarė Negyvenamųjų patalpų, kurių bendras plotas yra 1172,54 kv. m., esančių ( - ), Vilniuje, nuomos sutartį (toliau – Sutartis) bei 2010-04-06 pasirašė perdavimo – priėmimo aktą (T. 4, b. l. 5-11, 213-214; t. 5, b. l. 156-158). UAB „Serneta“ 2007-08-07 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido nuosavybės teises į pastatą, esantį ( - ), Vilniuje, ieškovui (T. 3, b. l. 28-41; t. 4, b. l. 12-14). Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygos buvo pakeistos ir papildytos 2009-10-21 ir 2010-04-06 papildomais susitarimais (toliau – 2009-10-21 ir/ar 2010-04-06 papildomi susitarimai), sudarytais tarp ieškovo ir atsakovo (T. 4, b. l. 98-104). Byloje nustatyta, jog atsakovė pagal Sutarties 6.4 punktą, be kita ko, įsipareigojo mokėti už faktiškai ginčo patalpose suvartotą šilumos energiją (pagal apskaitos prietaisų rodmenis; šių prietaisų nesant, proporcingai nuomojamų patalpų plotui visų pastate esančių patalpų ploto atžvilgiu). Byloje taip pat nustatyta, jog atlikus ieškovės nuosavybės teise valdomo pastato, kuriame, be kitų patalpų, yra ginčo patalpos, rekonstrukciją, buvo įrengta vietinė dujinio šildymo sistema, o tarp AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2010-03-18 sudaryta Gamtinių dujų tiekimo sutartis (T. 3, b. l. 42-52). 2010-04-06 tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas, kurio, be kita ko, šalys sutarė, jog šilumos energija bus apskaitoma kilovatvalandėmis (2010-04-06 papildomo susitarimo 9 punktas), taip pat 2010-04-06 pasirašytas Išnuomoto turto perdavimo – priėmimo aktas, kuriame užfiksuoti patalpose įrengtų prietaisų parodymai (T. 4, b. l. 213-214; t. 5, b. l. 156-158).

9Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas R. B., teikdamas paaiškinimus, negalėjo nurodyti, kodėl atsirado 2010-04-06 papildomo susitarimo 9 punktas, numatantis šilumos energiją apskaityti kilovatvalandėmis, kuomet pastate jau buvo įrengta vietinė dujinio šildymo sistema bei nurodyti kitų su nagrinėjamu ginču susijusių reikšmingų aplinkybių (T. 5, b. l. 78-79).

10Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo nurodytas aplinkybės, papildomai paaiškino, jog civilinėje byloje Nr. 2-847-864/2012 atsakovą atstovaujantis teisininkas dėl darbo krūvio galėjo neatkreipti dėmesio į 2010-04-06 papildomo susitarimo 9 punkto nuostatas, todėl nebuvo keliami klausimai, kurie nagrinėjami šioje byloje. Taip pat paaiškino, jog sudarant 2010-04-06 papildomą susitarimą ir jame numatant aptariamą punktą iš esmės buvo siekiama, kad pateikta šilumos energija būtų apskaičiuojama pagal UAB „Vilniaus energija“ tarifus, todėl buvo įrengti skaitikliai bei 2010-04-06 sudarytas perdavimo priėmimo aktas, kuriame buvo užfiksuoti skaitiklio, esančio nuomojamose patalpose, rodmenys (T. 5, b. l. 78-79).

11Remiantis byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, kad negali daryti išvados, jos tikroji šalių valia ir ketinimai, esant įrengtai vietiniai dujų šildymo sistemai, buvo taikyti UAB „Vilniaus energijos“ tarifus. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, labiau tikėtina, jog 2010-04-06 susitarimo 9 punkte atsiradusios nuostatos dėl šilumos energijos apskaičiavimo kw/h, šalių neatidumo, rengiant susitarimą, pasekmė, neatitinkanti tikrosios šalių valios ir ketinimų. Tačiau byloje esančių įrodymų visuma, o būtent tai, kad nuomojamose patalpose buvo įrengtas atskiras šilumos energijos skaitiklis bei 2010-04-06 pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas, kuriame buvo nurodyti skaitiklių, įskaitant ir šilumos skaitiklio, kurio numeris yra 65_370_489, rodmenys, taip pat parengtame techniniame projekte buvo numatyta atskira šilumos apskaita, įrodo, jog šalys iš esmės siekė, jog mokestis būtų apskaičiuotas už faktiškai nuomojamoms patalpoms tiektą šilumos energiją (CK 6.193 straipsnis). Šią išvadą pagrindžia ir Sutarties 6.4. punkto nuostatos, numačiusios, jog be nuomos mokesčio, nuomininkas sumoka mokesčius už faktiškai patalpose sunaudotą <...> šilumos energiją (T. 1, b. l. 8). Tokiu atveju, esant situacijai, kuomet šalys nesutarė dėl apskaičiavimo už šilumos energiją tvarkos bei kainos dydžio ir ieškovui neįrodžius ginčo sąskaitose – faktūrose nurodytų sumų atitikimą atsakovo realiai suvartotų dujų kiekiui, jų apskaičiavimo pagrįstumo bei atsakovui neneigiant aplinkybės, jog jam buvo tiekiama šilumos energija, tačiau esant objektyvių duomenų, jog šalys siekė teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, apskaičiuojant ir apmokant už tiektą nuomojamos patalpos šilumos energiją, spręstina, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas Sutarties 6.4 punkte numatytas mokesčio už šilumos energiją apskaičiavimo būdas – proporcingai nuomojamų patalpų plotui visų pastate esančių patalpų ploto atžvilgiu (Sutarties 6.4 punktas, t. 1, b. l. 8). Toks mokesčio už šilumos energiją apskaičiavimo būdas, teismo vertinimu, labiausiai atitinka tikruosius šalių ketinimus ir valią bei teisinio tikrumo ir apibrėžtumo reikalavimus.

12Teismas nustatė, kad atsakovo nuomotų patalpų ploto (1172,54 kv. m.) dalis, proporcingai viso pastato plotui (6500,97 kv. m.), sudarė 18,04 proc. Teismas iš esmės sutiko su atsakovo pateiktais skaičiavimais, išskyrus tai, kad atsakovas, apskaičiuodamas jam tenkančią mokėti dalį, neteisingai nurodė nuomotų patalpų plotą (nurodė 1174,65 kv. m., nors perdavimo akte nurodytas plotas 1172,54 kv. m.). 2014-12-02 vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, jog suklydo, įrašydama netikslų skaičių. Netikslus nuomotų patalpų ploto nurodymas turėjo įtakos apskaičiuojant galutinę skolos kainą, todėl teismas pateikė skolos paskaičiavimą už ginčo laikotarpį, kuriame nurodė, jog atsakovui tenkanti mokėti dalis už 2011 m. balandžio – gruodžio mėn., 2012 m. sausio mėn. – vasario mėn. sudaro 8.205,70 Lt. Už kitas paslaugas atsakovas įsipareigojo atlyginti tik tuo atveju, jeigu tas paslaugas atsakovas užsakytų (Sutarties 6.4 punktas), tačiau duomenų, jog atsakovas būtų užsakęs elektros tinklų aptarnavimo paslaugas, byloje nėra, o ir pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog tokia sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta, todėl teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas dalyje dėl 2478,95 Lt (860,51+1618,44) skolos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

13Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl 62 683,09 Lt skolos priteisimo. Atsakovas po civilinės bylos iškėlimo sumokėjo ieškovui dalį skolos – 27 635,20 Lt, prašė priteisti likusią skolos dalį – 35047,89 Lt (T. 4, b. l. 237), teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 8205,70 Lt skolos. Teismo priteista ir atsakovo po civilinės bylos iškėlimo sumokėta suma kartu sudėjus sudaro 35 840,90 Lt (27 635,20 + 8205,70). Taigi, patenkinti ir sumokėti reikalavimai dėl skolos sudaro 57,18 proc., todėl ieškovui priteistina delspinigių ir palūkanų dalis, mažinant ją proporcingai patenkintų ir sumokėtų reikalavimų daliai, t.y. ieškovui iš atsakovo priteistina 688,66 Lt delspinigių (1204,38 Lt x 57,18 proc.), 385,96 palūkanų (674,99 Lt x 57,18 proc.). Taip pat teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju delspinigiai yra didesni, apskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos įskaitytinos į delspinigių dydį, kuris atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyrą, todėl priteistina 688,66 Lt delspinigių, o prašymas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo netenkintinas.

14Apeliaciniame skunde ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai.

15Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas Sutarties 6.4 p. numatytas mokesčio už šilumos energiją apskaičiavimo būdas. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtų galima apskaičiuoti suvartojamų dujų kiekį atsakovo reikmėms pagamintą šilumos energiją. Duomenys apie ginčo patalpose suvartotas dujas yra nurodyti atskirai AB „Lietuvos dujos“ sąskaitose.

16Byloje esantys duomenys: AB „Lietuvos dujos“ 2012-05-30 raštas apie deklaruotus dujų kiekius patvirtina, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pateiktas Konstatavimo protokolas neįrodo, jog ieškovo skaitiklis Nr. 20514255 fiksavo katilinės šilumos energijos ruošimui suvartotą dujų kiekį, o UAB „Daikaras“ 2012-11-29 apžiūros aktas nepagrindžia aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu skaitliuko Nr. 20514255 rodmenis fiksavo tik atsakovo reikmėms skirtą dujų kiekį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei UAB „Daikaras“ akte užfiksuotos aplinkybės buvo patvirtintos prie šių dokumentų pridedamomis schemomis.

17Teismas, spręsdamas, jog šalių sudarytoje sutartyje nebuvo aptartos nuostatos dėl išlaidų, susijusių su elektros tinklų aptarnavimu, atlyginimo, taip pat, jog nėra duomenų, kad atsakovas tokias paslaugas būtų užsakęs, nevertino aplinkybės, jog UAB „Bordolina“ teiktos transformatorinės paslaugos buvo sudėtinė elektros energijos kainos dalis ir šios paslaugos nelaikytinos papildomomis paslaugomis Sutarties 6.4 p. prasme.

18Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

19Nurodė, kad nors nesutinka su kai kuriais skundžiamos sprendimo motyvais ir apeliacinis teismas turėtų iš naujo įvertinti tam tikras bylos aplinkybes, tačiau sprendimas iš esmės yra teisingas.

20Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog negalima spręsti, kad tikroji šalių valia ir ketinimai buvo taikyti UAB „Vilniaus energija“ nustatytus tarifus. Kad tikroji šalių valia buvo šilumos energiją apskaityti kw/h patvirtina aplinkybė, jog 2010-04-06 susitarimo 9 p. tikslui įgyvendinti atsakovo patalpose buvo įrengtas atskiras šilumos skaitiklis Nr. 65-_370_489, kuris šilumos energiją apskaito būtent kw/h.

21Taip pat teismas nepagrįstai nustatė, kad šalys nesusitarė dėl atsakovo mokėtinų sumų už suvartotą šilumą apskaičiavimo tvarkos ir kainos dydžio. O teismo išvada, jog šalių susitarimas šilumos energiją apskaityti kw/h bei susitarimas taikyti UAB „Vilniaus energija“ tarifus yra šalių neatidumo pasekmė, prieštarauja pateiktiems įrodymams. Šalys Sutarties 6.4 p. buvo aptarusios, jog šilumos energija bus apmokama pagal vietinės valdžios ar įmonių patvirtintus ir galiojančius tarifus. Teismo išvada šiuo klausimu svarbi tolesniems šalių santykiams, jei patalpas vėl pradėtų šildyti ieškovas. Dėl to atsakovas palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, jog sutinkamai su 2010-04-06 susitarimo 9 p., šilumos energija sunaudota patalpose, turi būti apskaitoma kw/h pagal šiam tikslui įrengto skaitiklio Nr. 65-_370_489, energiją apskaitančio kw/h, rodmenis, taikant Sutarties 6.4 p. aptartus įmonių, konkrečiai UAB „Vilniaus energija“, patvirtintus tarifus.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

24Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų nekartoja.

25Dėl skolos už ginčo patalpų šildymą priteisimo

26Pirmos instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, dėl tarp šalių kilusio ginčo dėl skirtingo Sutarties 6.4 punkto ir 2010-04-06 papildomo susitarimo 9 punkto nuostatų aiškinimo sprendė, jog nuomininkas, pasirašydamas 2010-04-06 papildomą susitarimą, numatant nuostatą, jog šilumos energiją apskaitoma kilovatvalandėmis (Papildomo susitarimo 9 punktas) bei patalpų perdavimo – priėmimo metu, užfiksuodamas skaitiklio rodmenis, siekė, jog mokestis už suteiktą šilumos energiją būtų apskaičiuotas pagal skaitiklio rodmenis, esančius jo nuomojamose patalpose, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, jog šalys iš esmės buvo sutarusios, jog esant įrengtai vietinei dujinio šildymo sistemai, šilumos energija būtų apskaičiuojama pagal UAB „Vilniaus energija“ tarifus, taikomus šilumos vartotojams prisijungusiems prie centralizuotos šilumos energijos tiekimo sistemos. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, Sutarties 6.4. punkto nuostatą, numačiusią, jog be nuomos mokesčio, nuomininkas sumoka mokesčius už faktiškai patalpose sunaudotą <...> šilumos energiją, sprendė, jog šalys siekė, kad mokestis būtų apskaičiuotas už faktiškai nuomojamoms patalpoms tiektą šilumos energiją (CK 6.193 straipsnis). Apeliacinės instancijos sutinka su šiomis pirmos instancijos teismo išvadomis bei motyvais, todėl byloje esančius įrodymus dėl tarp šalių kilusio ginčo dėl skirtingo Sutarties 6.4 punkto ir 2010-04-06 papildomo susitarimo 9 punkto nuostatų aiškinimo vertinti kitaip, negu tai padarė pirmos instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

27Byloje nustatyta, kad atsakovo nuomojamas patalpas dujomis šildo du katilai, kurių kiekvienas turi atskirus dujų įvadus. Pirmuoju įvadu tiekiamą dujų kiekį fiksuoja skaitiklis Nr. 7714/03, kuris ieškovo pateikiamose išplėstinėse skaičiuoklėse įvardijamas kaip skaitiklis Nr. 20514255 ir kuriose nurodoma, kad atsakovas suvartoja 100 proc. pagal šio skaitiklio rodmenis patiekiamų dujų. Tuo tarpu antruoju įvadu tiekiamas dujas vartoja atsakovas, kavinė ir sporto salė su pirčių kompleksu. Antruoju įvadu tiekiamą dujų kiekį fiksuoja skaitiklis Nr. 5315680, kuris šiuo numeriu ir įvardijamas ieškovo pateikiamose išplėstinėse skaičiuoklėse, kuriose nurodyta, kad pagal šio skaitiklio rodmenis atsakovas suvartoja 65-75 proc. antruoju įvadu patiekiamų dujų. Pagal kitų asmenų paaiškinimus, užfiksuotus faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, apžiūrint atsakovo nuomojamas patalpas, nurodyta, jog skaitiklis Nr. 5315680 fiksuoja visą antruoju įvadu patiekiamų dujų kiekį, tuo tarpu toliau pajungti subskaitikliai atskirai fiksuoja antruoju įvadu patiekiamų dujų kiekį atskiroms patalpoms – subskaitiklis Nr. 28852323 fiksuoja atsakovo reikmėms, tame tarpe ir katilinės, kuri ginčo laikotarpiu buvo naudojama tik atsakovo reikmėms, sunaudojamą dujų kiekį, subskaitiklis Nr. 29186380 – įrenginėjamos sporto salės su pirčių kompleksu sunaudojamą dujų kiekį. Apeliacinės instancijos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą ir pasiūlius ieškovui pateikti paaiškinimus apie tai, kokie duomenys apie antruoju įvadu patiekiamų dujų kiekį buvo užfiksuoti kiekvieno skaitiklio/subskaitiklio laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą iš atsakovo, ieškovas tokių paaiškinimų nepateikė, tačiau nurodė, jog už ginčo laikotarpį pateikiant sąskaitas subskaitiklio Nr. 28852323 rodmenys nebuvo fiksuojami. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pasiūlė ieškovui pateikti duomenis apie tai, kas ir kokio ploto patalpas laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą iš atsakovo, nuomojosi ieškovui nuosavybės teise ieškovui priklausančiame pastate adresu ( - ) bei paaiškinimus ir šiuos paaiškinimus pagrindžiančius įrodymus, apie tai, kokios ir kokio ploto patalpos laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą iš atsakovo, nebuvo šildomos ieškovui priklausančiame pastate. Visgi ieškovas tokių duomenų nepateikė.

28Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

29Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas Sutarties 6.4 punkte numatytas mokesčio už šilumos energiją apskaičiavimo būdas – proporcingai nuomojamų patalpų plotui visų pastate esančių patalpų ploto atžvilgiu. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė ginčo sąskaitose – faktūrose nurodytų sumų atitikimo atsakovo realiai suvartotų dujų kiekiui ir jų apskaičiavimo pagrįstumo, o pagal byloje esančius duomenis neįmanoma objektyviai apskaičiuoti kokį kiekį dujų suvartojo būtent atsakovas ir pagal tai nustatyti skolos dydį. Nors tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas siūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus siekiant objektyviai nustatyti atsakovo suvartotą dujų kiekį, bei pagrįsti sąskaitose – faktūrose nurodytų sumų atitikimo atsakovo realiai suvartotų dujų kiekiui ir jų apskaičiavimo pagrįstumą, ieškovas jokių papildomų duomenų nepateikė, o kaip tik nurodė, kad už ginčo laikotarpį pateikiant sąskaitas subskaitiklio Nr. 28852323, kuris buvo įrengtas atsakovo suvartojamam dujų kiekiui apskaičiuoti, rodmenys nebuvo fiksuojami. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog į bylą pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, UAB „Daikaras“ 2012-11-29 parengtas Šildymo ir dujų sistemų apžiūros aktas, UAB „Kardos“ 2012-10-09 pateikti paaiškinimai nėra pakankami ir patikimi įrodymai tam, kad būtų galima daryti išvadą dėl ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių buvimo, t.y. jog atsakovas suvartoja 65 proc. ar 75 proc. į pastatą patiekiamo dujų kiekio. Sutiktina, jog toks skaičiavimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, Sutarties nuostatomis.

30Dėl išlaidų, susijusių su elektros tinklų aptarnavimu, priteisimo

31Išnagrinėjus byloje esančius duomenis dėl skolos už elektros tinklų aptarnavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog toks ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi Sutartis 6.4. punktas aiškiai ir nedviprasmiškai numatė, kad be nuomos mokesčio, atsakovas sumoka mokesčius už faktiškai patalpose sunaudotą elektros energiją pagal apskaitos prietaisų parodymus, tačiau sutartyje nebuvo aptartos nuostatos dėl išlaidų, susijusių su elektros tinklų aptarnavimu, atlyginimo, už kitas paslaugas atsakovas įsipareigojo atlyginti tik tuo atveju, jeigu tas paslaugas atsakovas užsakytų (Sutarties 6.4 punktas), tačiau duomenų, jog atsakovas būtų užsakęs elektros tinklų aptarnavimo paslaugas, byloje nėra. Pirmos instancijos teismui vėlgi pasiūlius ieškovui pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų reikalaujamos sumos dydį, ieškovas reikšmingų įrodymų nepateikė.

32Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo

33Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl pagrindinės skolos priteisimo lieka nepakeistas, nėra pagrindo keisti teismo sprendimo dalyje dėl delspinigių priteisimo.

34Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

35Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.). Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 35 047,89 Lt skolą, 1 204,38 Lt... 3. Nurodė, kad šalys sudarė patalpų, esančių ( - ), nuomos sutartį, pagal... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 5. Nurodė, kad ieškovas nepateikė faktinių duomenų, iš kurių būtų galima... 6. Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu priėmė ieškovo... 7. Teismas sprendė jog ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl skirtingo... 8. Byloje nustatyta, kad 2007-04-13 UAB „Serneta“ ir atsakovas sudarė... 9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas R. B., teikdamas paaiškinimus,... 10. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo nurodytas aplinkybės, papildomai... 11. Remiantis byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, kad negali... 12. Teismas nustatė, kad atsakovo nuomotų patalpų ploto (1172,54 kv. m.) dalis,... 13. Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl 62 683,09 Lt skolos... 14. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.... 15. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju... 16. Byloje esantys duomenys: AB „Lietuvos dujos“ 2012-05-30 raštas apie... 17. Teismas, spręsdamas, jog šalių sudarytoje sutartyje nebuvo aptartos... 18. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 19. Nurodė, kad nors nesutinka su kai kuriais skundžiamos sprendimo motyvais ir... 20. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog negalima spręsti, kad tikroji... 21. Taip pat teismas nepagrįstai nustatė, kad šalys nesusitarė dėl atsakovo... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su... 25. Dėl skolos už ginčo patalpų šildymą priteisimo... 26. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje... 27. Byloje nustatyta, kad atsakovo nuomojamas patalpas dujomis šildo du katilai,... 28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese... 29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis... 30. Dėl išlaidų, susijusių su elektros tinklų aptarnavimu, priteisimo... 31. Išnagrinėjus byloje esančius duomenis dėl skolos už elektros tinklų... 32. Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo... 33. Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl... 34. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti...