Byla 2-825/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų akcinės bendrovės „Žia valda“, G. Ž i R. A. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones– atsakovų akcinės bendrovės „Žia valda“ ir R. A. konkretaus turto areštą civilinėje byloje Nr. 2-3724-565/2009, iškeltoje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamos Turto banko, ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Žia valda“, G. Ž. ir R. A. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius ir akcinė bendrovė „VA Reals“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama Turto banko, ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo AB „ŽIA valda“ 2 319 255,57 Lt, iš atsakovo G. Ž. 2 087 330,01 Lt, o iš atsakovo R. A. – 231 925,56 Lt pagal 2007 m. kovo 26 d. tarp ieškovo ir atsakovų sudarytą laidavimo sutartį. Ieškinyje nurodyta, kad pagal šią sutartį atsakovai įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jei skolininkas AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ (dabar - BAB „flyLAL –Lithuanian Airlines“) neįvykdys prievolių ieškovui pagal 2003 m. lapkričio 12 d. sudarytą ilgalaikio kredito sutartį ir pagal 2003 m. lapkričio 25 d. garantijos sutartį. Ieškovas pažymėjo, jog Lietuvos valstybė pateikė garantiją už AB aviakompaniją „Lietuvos avialinijos“ Nordea bankui dėl įmonei suteikto 5 804 334,78 eurų kredito grąžinimo. Skolininkui sutartu laiku nesugrąžinus kredito bankui, ieškovas Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyriui už BAB „flyLAL –Lithuanian Airlines“ grąžino 9 349 906,87 Lt kredito ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką. Remiantis Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimu patvirtintų „Paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų bei valstybės garantijų teikimo ir suteiktų paskolų grąžinimo taisyklių“ 20.2 punktas numato, kad skolininko valstybei įkeičiamas turtas turi sudaryti ne mažiau kaip 160 procentų gaunamos paskolos dydžio, t.y. valstybei turi būti įkeista turto už ne mažesnę kaip 14 959 850,99 Lt sumą. Ieškovo nuomone, jam su atsakovais susijusių asmenų įkeisto turto vertė sudaro 6 500 000 Lt, todėl įkeisto turto gali neužtekti ieškovo reikalavimams patenkinti regreso tvarka. Esant tokiai situacijai, ieškovas prašo priteisti iš atsakovų pagal 2007 m. kovo 26 d. tarp ieškovo ir atsakovų sudarytą laidavimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus už skolininką.

5Ieškovas ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė teismo areštuoti:

6I. Atsakovui AB „ŽIA valda“ nuosavybės teise priklausantį turtą (duomenys neskelbtini).

7II. Atsakovui R. A. nuosavybės teise priklausantį turtą (duomenys neskelbtini):

8Prašymą grindė tuo, kad turtas, kuris buvo įkeistas ieškovui skolininko AB „flyLAL–Lithuanian Airlines“ prievolių pagal 2003 m. lapkričio 25 d. garantijos sutartį įvykdymui užtikrinti, nuvertėjo, todėl įkeisto turto gali neužtekti, siekiant patenkinti ieškovo atgręžtinius reikalavimus į atsakovus pagal minėtą garantijos sutartį. Be to, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai galėtų perleisti jiems priklausantį turtą kitiems asmenims (atsakovas G. Ž. yra perleidęs jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims).

9Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas areštavo atsakovui AB „ŽIA valda“ nuosavybės teise priklausantį turtą (duomenys neskelbtini).

10Be to, teismas taip pat areštavo atsakovui R. A. nuosavybės teise priklausantį turtą (duomenys neskelbtini).

11Teismas atsisakė areštuoti 1/2 gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi šis turtas nuosavybės teise nepriklauso atsakovui AB „Žia valda“.

12Teismas nutartį grindė tuo, kad ieškinio suma yra didelė, o tai savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nurodė, kad ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto vertė pagal 2007 m. šalių sudarytą susitarimą sudarė 16 000 000 Lt, tačiau dėl ekonominio sunkmečio šio turto vertė sumažėjo iki 6 500 000 Lt. Todėl ieškovo atgręžtinis reikalavimas į skolininką nėra visiškai užtikrintas įkeistu turtu.

13Atsakovas AB „Žia valda“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria areštuotas šio atsakovo turtas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šio atsakovo turtui atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

141) 2007 m. kovo 26 d. tarp ieškovo ir atsakovų sudarytos laidavimo sutarties 3.5 punkte nurodyta, kad kiekvieno laiduotojo atsakomybės apimtis mažėja atitinkamai mažėjant skolininko prievolei pagal kredito sutartį. Teismas šios aplinkybės nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog 2009 m. gegužės 5 d. skolininko prievolė ieškovui buvo sumažėjusi 5 505 877,87 Lt, t.y. 37,07 procento.

152) AB Turto banko pateikta pažyma apie įkeisto turto vertę (ja rėmėsi teismas, priimdamas nutartį) neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintų reikalavimų tokiam dokumentui. Iš 2008 m. lapkričio 28 d. atliktos ieškovui įkeisto turto vertinimo ataskaitos matyti, kad šio turto vertė yra 17 520 000 Lt. Ieškovo atgręžtinio reikalavimo suma į atsakovus sudaro 9 349 906,87 Lt. Todėl negalima daryti išvados, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma nėra visiškai užtikrinta hipoteka.

163) Apelianto turto areštas trikdo jo veiklą ir didina įmonės nuostolius. Be to, nėra duomenų, kad AB „Žia valda“ galėtų vengti vykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą.

174) Ieškovo reikalavimas į atsakovą užtikrintas hipoteka ir įkeisto turto vertės pakanka ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Todėl apelianto turto areštas nepagrįstai suvaržo jo teises.

18Atsakovai G. Ž. ir R. A. atsiliepime į AB „Žia valda“ atskirąjį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos tesimo nutarties dalį, kuria AB „Žia valda“ turtui taikytas areštas, o atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

191) AB „Žia valda“ teismui pateiktas įkeisto turto rinkos vertės nustatymas neabejotinai įrodo, kad areštuoti šio atsakovo turto pagal ieškovo pareikštus reikalavimus nebuvo pagrindo. Abejoti pagal teisės norminius aktus atliktu turto vertinimu nėra pagrindo. Tuo tarpu ieškovo pateikta pažyma apie įkeisto turto vertę neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų.

202) Teismo taikytas AB „Žia valda“ turto areštas pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, lygiateisiškumo principus.

21Atsakovai G. Ž. ir R. A. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų AB „Žia valda“ ir R. A. turtui atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

221) Ieškovo reikalaujama priteisti pinigų suma yra visiškai užtikrinta su atsakovais susijusio juridinio asmens AB „VA Reals“ turto hipoteka. Tokia išvada daroma dėl to, kad ieškovo atgręžtinio reikalavimo suma į atsakovus sudaro 9 349 906,87 Lt, o įkeisto turto vertė pagal 2008 m. lapkričio 28 d. atliktą vertinimą yra 17 520 000 Lt. Iš 2009 m. gegužės 14 d. atlikto šio turto vertinimo ataskaitos matyti, jog šio turto vertė 12 560 000 Lt. Todėl atsakovų turto areštas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus nepagrįstas.

232) Atsakovui nuosavybės teise priklausančio konkretaus areštuoto turto vertė ženkliai viršija jam pareikštą reikalavimo dydį byloje. Vien atsakovui R. A. nuosavybės teise priklausančio areštuoto žemės sklypo vertė yra 380 000 Lt.

243) Teismas nepagrįstai apie ieškovo prašymo nagrinėjimą nepranešė atsakovams AB „Žia valda“, R. A. ir nutartį priėmė neišklausęs abiejų šalių.

254) Tai, ar ieškinio suma atsakovams yra didelė, teismas nutarė neišanalizavęs duomenų apie atsakovų turtinę padėtį.

26Atsakovas AB „Žia valda“ procesiniame dokumente, pavadintame atsiliepimu į atsakovų G. Ž. ir R. A. atskirąjį skundą, nurodė, kad sutinka su šių atsakovų atskirajame skunde išdėstytais motyvais ir pateikė prašymą, analogišką išdėstytam savo atskirajame skunde – panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šio atsakovo turtui atmesti.

27Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama Turto banko, atsiliepime į atsakovų atskiruosius skundus prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovų atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

281) Pagal VĮ Registrų centro viešus duomenis ieškovui įkeistų patalpų vertė sudaro 4,75 mln. Lt. Tuo tarpu atsakovų užsakymu atliktame šio turto vertinime neatsižvelgta į tai, kad turtas yra pramoninėje zonoje šalia oro uosto. Be to, šioje vertinimo ataskaitoje lyginamųjų objektų parinkimas neatitinka tokio turto ypatumų, kadangi turtas palyginimui parinktas Vilniaus centrinėje dalyje. Vertintojai taip pat neatsižvelgė į nekilnojamojo turto kainų pokyčius.

292) Atsakovui R. A. nuosavybės teise priklausančio areštuoto žemės sklypo vertė yra 138 002 Lt, o negyvenamųjų patalpų vertė – 111 000 Lt. Šis atsakovas turi ir didesnės vertės nekilnojamojo turto, tačiau ieškovas neprašė jo areštuoti.

303) Laidavimo sutarties 3.5 punkto nuostatos turi būti aiškinamos tokiu būdu: kai skola tampa mažesnė už maksimalią laiduotojų laidavimo apimtį, laiduotojai atsako tik suma, ne didesne už neįvykdytą piniginę prievolę.

31Atskirieji skundai atmestini.

32Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti - turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grįsti šiuos reikalavimus, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.). Šie klausimai išsprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.).

33Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl ieškinio didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant ieškinio didelei sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovas, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Tuo tarpu teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Todėl kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir tuo atveju, jeigu ginčo nagrinėjimo metu atsakovas turi turto, tai savaime negarantuoja, jog teismui išsprendus ginčą iš esmės ir priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, bus įmanoma įvykdyti šį sprendimą (2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009).

34Nagrinėjamu atveju ieškovas – įstatymu įsteigta valstybės biudžetinė įstaiga, gindama viešąjį interesą, vienoje byloje pareiškė tris skirtingus reikalavimus dėl pinigų priteisimo trims asmenims – dviem fiziniams asmenims ir vienam privačiajam juridiniam asmeniui. Ieškovas iš kiekvieno atsakovo prašė priteisti skirtingas pinigų sumas - iš atsakovo AB „ŽIA valda“ 2 319 255,57 Lt, iš atsakovo G. Ž. 2 087 330,01 Lt, o iš atsakovo R. A. – 231 925,56 Lt. Pagal teismų formuojamą praktiką, ieškovui pareiškus tokio dydžio reikalavimus kiekvienam atsakovui, gali objektyviai padidėti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo rizika, jeigu teismas tenkintų ieškinį. Atsakovai AB „ŽIA valda“ ir R. A., kurių turtui teismas taikė areštą, nepateikė įrodymų, kad ieškovo prašoma priteisti pinigų suma jų atžvilgiu nėra didelė. Esant tokioms aplinkybėms, kiekvienam atsakovui pareikšto reikalavimo suma laikytina didele, o tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.

35Atsakovai, kurių turtą areštavo pirmosios instancijos teismas, atskiruosiuose skunduose įrodinėja, kad šios laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, kadangi skolininko BAB „flyLAL –Lithuanian Airlines“ prievolių įvykdymas užtikrintas hipoteka ir įkeisto turto užtenka visiškai padengti skolininko BAB „flyLAL –Lithuanian Airlines“ įsipareigojimus ieškovui. Šie apeliantų argumentai susiję su ieškovo pareikštų reikalavimų jiems pagrįstumu, t. y. ginčo išsprendimu iš esmės. Tokia išvada darytina dėl to, jog tuo atveju, jeigu teismas atsisakytų taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, kad ieškovo prievolių įvykdymas visiškai užtikrintas jam įkeistu turtu, jis išspręstų ginčą iš esmės ir ieškinį reikėtų atmesti. Todėl apeliantų argumentai, susiję su įkeisto turto verte, nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo pačiu pastebėtina, kad ne apeliantai, o kitas teisės subjektas yra įkeitęs šį turtą ieškovui. Be to, pagal 2007 m. kovo 26 d. laidavimo sutartį atsakovai laidavo ne už įkaito davėją, o už skolininko BAB „flyLAL –Lithuanian Airlines“ prievolių įvykdymą ieškovui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad ieškovui draudžiama reikšti atsakovams iš laidavimo sutarties kildinamus reikalavimus iki tol, kol nėra įvykdytas išieškojimas iš įkeisto turto. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu teismine tvarka sprendžiamas ginčas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovui įkeisto turto (Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos Nr. 2S-1168-611/2009). Jeigu pardavus šį turtą, ieškovo reikalavimai atsakovams iš esmės sumažėtų, atsakovai, kurių turtas areštuotas, galėtų kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo (CPK 146, 150 str.).

36Aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje sprendžiamo ginčo dėl įkeisto turto pardavimo teisinis rezultatas gali turėti reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai (prejudicinis ryšys tarp bylų), nesudaro pagrindo netenkinti viešąjį interesą ginančio ieškovo prašymo nagrinėjamoje byloje, kurioje pareikšti reikalavimai dėl didelių sumų priteisimo iš atsakovų (laiduotojų). Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nesant kitokio susitarimo, kreditorius turi teisę laisvai disponuoti savo teisėmis ir pasirinkti pažeistų subjektinių teisių gynimo būdą ir pan. (CK 1.137, 1.138 str.).

37Esant tokioms aplinkybėms, apeliantų AB „ŽIA valda“ ir R. A. argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo areštuoti jų turtą pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, atmestini.

38Taip pat kaip nepagrįsti atmestini apelianto R. A. atskirojo skundo argumentai, kad jo turto, kurį areštavo teismas, vertė ženkliai viršija ieškinio sumą. Dėl sudėtingos ekonominės situacijos valstybėje nekilnojamojo turto kainos pastaruoju metu ženkliai sumažėjo. Antai, patys atsakovai byloje pateikė kelias ieškovui įkeisto turto (ne atsakovui R. A., bet kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto) vertinimo ataskaitas, kurios įrodo, jog nekilnojamojo turto vertės per pusmetį iš esmės sumažėjo (pagal 2008 m. lapkričio 28 d. atliktą įkeisto turto vertinimą turto vertė buvo 17 520 000 Lt, o pagal 2009 m. gegužės 14 d. atlikto šio turto vertinimo ataskaitą - 12 560 000 Lt). Be to, nėra duomenų, kad ši nekilnojamojo turto vertės mažėjimo tendencija bent jau artimiausioje ateityje pasikeis. Todėl vien apelianto R. A. pateiktoje 2009 m. gegužės 25 d. ataskaitoje nurodyta jam nuosavybės teise priklausančio 3,42 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį areštavo teismas, vertė (380 000 Lt) nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu, o juo labiau ateityje, kai pasibaigs teismo procesas tarp šalių ir reikės vykdyti viešąjį interesą ginančiam ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, šio turto vertė nesumažės ir nebus mažesnė už ieškinio sumą, juolab, jeigu bus vykdomas priverstinis turto pardavimas iš varžytynių. Apeliantui nepateikus duomenų apie kito jam nuosavybės teise priklausančio nagrinėjamoje byloje areštuoto turto - (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, nėra pagrindo nesiremti Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta šio turto verte – 111 000 Lt (CPK 12, 178 str., b.l. 53).

39Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovo R. A. turtui taikytas areštas viešąjį interesą turinčioje byloje nepažeidžia šio asmens teisių ir jų nesuvaržo daugiau negu būtina. Tuo atveju, jeigu atsakovas R. A. norėtų perleisti nekilnojamuosius daiktus, kuriems šioje byloje taikytas areštas, jis galėtų prašyti teismo vietoje šito turto areštuoti kitą jam nuosavybės teise priklausantį turtą ar pasinaudoti kitomis proceso įstatymo suteikiamomis teisėmis.

40Pažymėtina, jog tuo atveju, kai viename ieškinyje keliems atsakovams reiškiami keli to paties pobūdžio reikalavimai, grindžiami ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, jeigu kiekvienas reikalavimas galėtų sudaryti atskiro ieškinio dalyką, egzistuoja pasyvusis neprivalomas bendrininkavimas (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Esant tokiai bendrininkavimo formai bei rūšiai, kiekvienas atsakovas turi teisinį interesą sprendžiant su jo, o ne su kitų atsakovų procesinėmis teisėmis bei procesinėmis pareigomis susijusius klausimus. Todėl atsakovas, dėl kurio teisių pirmosios instancijos teismas nesprendė, priimdamas procesinį tarpinį sprendimą byloje, negali būti apeliacijos subjektu. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismas atsakovo G. Ž. turtui netaikė arešto, kadangi ieškovas tokio prašymo nepateikė teismui. Todėl šis atsakovas neturėjo teisės apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties. Šios aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo G. Ž. atskirąjį skundą, nutraukti (CPK 315 str. 2 d. 2 p. ir 5 d.). Remiantis analogiškais teisiniais argumentais taip pat nutrauktinas apeliacinis procesas ir dėl atsakovo R. A. atskirojo skundo dalies, kuria jis prašo panaikinti kito atsakovo UAB „Žia valda“ turtui taikytą areštą (CPK 315 str. 2 d. 2 p. ir 5 d.).

41Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar kurią keisti atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

42Šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovams, kurių turtas areštuotas, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti kitą turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 str.). Be to, įstatymas jiems suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys (pareiškimas) būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio antrosios dalies 2 punktu ir 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

45Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties ir apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo R. A. atskirojo skundo dalį, kuria atsakovas R. A. prašo panaikinti kito atsakovo UAB „Žia valda“ turtui taikytą areštą, dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties, nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama Turto banko,... 5. Ieškovas ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė... 6. I. Atsakovui AB „ŽIA valda“ nuosavybės teise priklausantį turtą... 7. II. Atsakovui R. A. nuosavybės teise priklausantį turtą (duomenys... 8. Prašymą grindė tuo, kad turtas, kuris buvo įkeistas ieškovui skolininko AB... 9. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovo prašymą... 10. Be to, teismas taip pat areštavo atsakovui R. A. nuosavybės teise... 11. Teismas atsisakė areštuoti 1/2 gamybinio pastato, esančio (duomenys... 12. Teismas nutartį grindė tuo, kad ieškinio suma yra didelė, o tai savaime... 13. Atsakovas AB „Žia valda“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos... 14. 1) 2007 m. kovo 26 d. tarp ieškovo ir atsakovų sudarytos laidavimo sutarties... 15. 2) AB Turto banko pateikta pažyma apie įkeisto turto vertę (ja rėmėsi... 16. 3) Apelianto turto areštas trikdo jo veiklą ir didina įmonės nuostolius. Be... 17. 4) Ieškovo reikalavimas į atsakovą užtikrintas hipoteka ir įkeisto turto... 18. Atsakovai G. Ž. ir R. A. atsiliepime į AB „Žia valda“ atskirąjį... 19. 1) AB „Žia valda“ teismui pateiktas įkeisto turto rinkos vertės... 20. 2) Teismo taikytas AB „Žia valda“ turto areštas pažeidžia... 21. Atsakovai G. Ž. ir R. A. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 22. 1) Ieškovo reikalaujama priteisti pinigų suma yra visiškai užtikrinta su... 23. 2) Atsakovui nuosavybės teise priklausančio konkretaus areštuoto turto... 24. 3) Teismas nepagrįstai apie ieškovo prašymo nagrinėjimą nepranešė... 25. 4) Tai, ar ieškinio suma atsakovams yra didelė, teismas nutarė... 26. Atsakovas AB „Žia valda“ procesiniame dokumente, pavadintame atsiliepimu... 27. Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama Turto banko,... 28. 1) Pagal VĮ Registrų centro viešus duomenis ieškovui įkeistų patalpų... 29. 2) Atsakovui R. A. nuosavybės teise priklausančio areštuoto žemės sklypo... 30. 3) Laidavimo sutarties 3.5 punkto nuostatos turi būti aiškinamos tokiu būdu:... 31. Atskirieji skundai atmestini.... 32. Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia,... 33. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 34. Nagrinėjamu atveju ieškovas – įstatymu įsteigta valstybės biudžetinė... 35. Atsakovai, kurių turtą areštavo pirmosios instancijos teismas,... 36. Aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje sprendžiamo ginčo dėl įkeisto... 37. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantų AB „ŽIA valda“ ir R. A. argumentai,... 38. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini apelianto R. A. atskirojo skundo... 39. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovo R. A. turtui... 40. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai viename ieškinyje keliems atsakovams... 41. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios... 42. Šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovams, kurių... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio antrosios dalies 2 punktu... 44. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.... 45. Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo G. Ž. atskirąjį skundą dėl...