Byla 2A-75/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Evaldui Onaičiui, atsakovo atstovui advokatui Vydmantui Grigoravičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Įžvalga“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo parketas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-435-124/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Įžvalga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pakruojo parketas“ dėl įskaitymo akto pripažinimo niekiniu ir jo panaikinimo, skolos už neapmokėtus statybos rangos darbus, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Pakruojo parketas“ kreipėsi ieškovas UAB „Įžvalga“ ir prašė:

51) pripažinti niekiniu ir panaikinti 2009 m. rugsėjo 7 d. įskaitymo aktą (kaip vienašalį sandorį) dėl 139 119,64 Lt delspinigių įskaitymo;

62) priteisti iš atsakovo 139 119,64 Lt skolos už atliktus statybos rangos darbus, 51 908,41 Lt delspinigių, 15,21 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinyje ieškovas nurodė, kad tarp šalių 2007 m. birželio 14 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl daugiabučio namo Palangos mieste Kretingos g. 51 statybos ir pagal šią sutartį ieškovas šiame objekte atliko statybos rangos darbus. Sutarties 6.4.4.1 punktu šalys sutarė, kad atsakovas (užsakovas) sumoka už per atitinkamą kalendorinį mėnesį atliktus ir užsakovo įgalioto atstovo patvirtintus darbus per 20 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Pagal šalių papildomus susitarimus prie šios sutarties buvo sulaikytos atitinkamos sumos: pagal 2008 m. birželio 2 d. susitarimą Nr. 1 - 94 603,31 Lt ir 8 756,08 Lt, pagal 2008 m. birželio 2 d. susitarimą Nr. 2 - 143 781,23 Lt. Šias pinigų sumas atsakovas įsipareigojo sumokėti per 20 dienų nuo darbų trūkumų ir techninės dokumentacijos pridavimo aktų pasirašymo dienos. 2007 m. birželio 14 d. susitarimu Nr. 3 ši suma buvo sumažinta iki 73 600 Lt, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti per 20 dienų po to, kai bus pašalinti trūkumai ir bus pasirašytas baigiamasis atliktų darbų priėmimo - perdavimo - aktas. Likusią sulaikytą pinigų sumą - 155 250,62 Lt atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2008 m. liepos 7 d. Ieškovui 2009 m. kovo mėnesį pateikus tarpusavio atsiskaitymo aktą, atsakovas informavo, jog suderinimo akto sumos neatitinka dėl ieškovui anksčiau išrašytos delspinigių sąskaitos 139 119,64 Lt sumai. Ieškovas teigė, kad jis nebuvo gavęs jokios PVM sąskaitos faktūros. Delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 2 d. iki 2008 m. gegužės 31 d., o sąskaita išrašyta tik 2009 m. gegužės 31 d. Pagal sutartį atsakovas privalėjo raštu informuoti apie sutarties pažeidimus. Sudarant susitarimus, apie delspinigių priskaičiavimą nebuvo minima, o darbai užsitęsė dėl paties atsakovo kaltės. Darbai priduoti 2009 m. balandžio 17 d., pasirašius darbų perdavimo-priėmimo aktą, atsakovas liko skolingas 139 119,64 Lt. 2009 m. rugsėjo 7 d. atliktu atsakovo vienašaliu įskaitymu atsakovas faktiškai pripažino 139 119,64 Lt skolą. Ieškovas nesutiko su 2009 m. rugsėjo 7 d. atsakovo atliktu vienašaliu įskaitymu, teigdamas, kad jo skola atsakovui neegzistuoja, o delspinigiams yra suėjusi senatis. Prašė pripažinti sandorį prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir niekiniu (1.78 str.), nes, pasak ieškovo, reikalavimai yra nevienarūšiai, dalykai skirtingi, todėl prievolė negali baigtis įskaitymu (CK 6.130 str. 1 d., 6.134 str. 1 d. 1 p.). Atsakovo elgesį ieškovo atstovas vertino kaip prieštaraujantį CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriems principams. Ieškovas prašė priteisti sutarties 10.3 punkte numatytus 0,2 procentus delspinigius už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 7 d. iki 2009 m. spalio 7 d. pagal ieškovo pateiktą paskaičiavimą už nesavalaikį atliktų darbų apmokėjimą, iš viso 51 908,41 Lt. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalių pagrindu ieškovas prašė priteisti procesines 15,21 proc. palūkanas nuo 190 471,57 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas bei atstovavimo išlaidas. Ieškinį ieškovas grindė CK 1.78, 6.130, 6.131, 6.314, 1.125, 1.131 straipsniais, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.63, 6.71, 6.205, 6.210, 6.644, 6.655, 6.681 straipsniais.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Pakruojo parketas“ ieškovui UAB „Įžvalga“ 56 061,84 Lt skolos Lt, 13 329,42 Lt delspinigių bei 12,70 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos 69 391,26 Lt nuo 2009 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinį dalį teismas atmetė ir priteisė iš atsakovo UAB „Pakruojo parketas“ ieškovui UAB „Įžvalga“ 2081,74 Lt. žyminio mokesčio, 1 763,21 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Pakruojo parketas“ 4,97 Lt, o iš ieškovo UAB „Įžvalga“ - 8,68 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad rangos darbus ieškovas privalėjo baigti iki 2007 m. gruodžio 5 d., tačiau darbai buvo baigti ir perduoti 2009 m. balandžio 17 d. Atsakovas, remdamasis sutarties 10.1.2 punktu, 2008 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita paskaičiavo ieškovui už laikotarpį 2007 m. gruodžio 5 d.-2008 m. gegužės 31 d. (178 d.) 139 119,64 Lt dydžio delspinigius, raštu apie tai informavo ieškovą, išsiųsdamas jo buveinės adresu registruotu laišku šią sąskaitą faktūrą, paskaičiavimą. Aplinkybes apie delspinigių sąskaitos gavimą teismas nustatė registruoto laiško išsiuntimo ieškovo buveinės adresu pašto kvito, atsakovo atstovo Ž. Z. paaiškinimų bei liudytojo J. Z. parodymų, o taip pat atsakovo išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registracijos registro už laikotarpį 2008 m. gegužės 1 d. - 2008 m. gegužės 31 d. pagrindu. teismo teigimu, paštas patvirtino, kad siunta buvo perduota įmonės buveinės registracijos vietoje, siųsti dokumentai nebuvo sugrąžinti atsakovui. Pasak teismo, nors delspinigiai paskaičiuoti į ateitį, tačiau jie apima laikotarpį iki sąskaitos apmokėjimo pabaigos, be to, sąskaitos pateikimo metu buvo akivaizdu, kad statybos darbai nebus užbaigti iki sutartyje nurodyto termino. Teismas nustatė, kad sąskaitų registracijos eiliškumas nebuvo pažeistas, sąskaita išrašyta 2008 m. gegužės 23 d., tik klaidingai nurodyta data (2009 m. gegužės 31 d.). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovui pareiškus pretenziją dėl nesavalaikio apmokėjimo už atliktus darbus, 2009 m. rugsėjo 7 d. atsakovas atliko vienašalį įskaitymą, kuriuo buvo įskaityti iš apmokėjimo už atliktus statybos rangos darbus priskaičiuoti delspinigiai (Sutarties 10.8 p.). Nustatęs, kad bylos šalis sieja abipusės teisės ir pareigos, kurios kyla iš tos pačios statybos rangos sutarties teismas padarė išvadą, kad reikalavimai sumokėti už atliktus darbus ir delspinigius yra vienarūšiai ir priešpriešiniai. Teismas pažymėjo, kad atsakovui pareiškiant apie įskaitymą teisme ginčo dėl delspinigių atlyginimo nebuvo, todėl ieškovo teiginį, kad įskaitymas buvo draudžiamas pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas pripažino nepagrįstu. Teismas nustatė, kad abiejų priešpriešinių reikalavimų terminai buvo suėję ir padarė išvadą, kad įskaitymas yra galimas. Pasak teismo, ieškinio senatis nebuvo prasidėjusi, nes ieškovas neginčijo delspinigių, todėl atsakovas nesuvokė apie jo teisės pažeidimą ir turėjo pagrindą manyti, kad prievolė bus įvykdyta, be to, išskaičiuoti delspinigius turėjo galimybę pagal sutartį. Pasak tesimo, pagrindas reikalauti delspinigių prasideda nuo to momento, kai atsakovas sužinojo apie ieškovo atsisakymą pripažinti delspinigių įskaitymą mokėjimų sąskaita. Kadangi ieškovas tokį atsisakymą pateikė 2009 m. balandžio 23 d., jis senaties terminų nepažeidė. Teismas taip pat pažymėjo, kad įrodymų apie tai, jog ieškovas darbų neatliko dėl atsakovo kaltės, nėra. Delspinigius atsakovas paskaičiavo ne nuo visos orientacinės sutarties kainos (4 736 595,80 Lt), bet nuo 3 907 855 Lt. Pardavimų žurnalo bei paaiškinimų teisme pagrindu teismas nustatė, kad ieškovas atliko darbų už 3 864 819,84 Lt, PVM sąskaitos dėl delspinigių pateikimo momentu atsakovas buvo atlikęs didžiąją dalį rangos darbų. Atsižvelgęs į didelę sutarties kainą, į tai, kad dalis prievolės buvo įvykdyta, kad atsakovas neįrodinėjo nuostolių dydžio, delspinigius skaičiuodamas nuo neatliktų darbų vertės, teismas delspinigius sumažino bei nurodė, kad delspinigius sumažinus, gali būti pripažįstamas dalinis prievolės įskaitymas. Teismas taip pat nustatė, kad atlikus dalinį įskaitymą, atsakovas skolingas 56 061,84 Lt (139 119,64 -83 057,80), šis įsiskolinimas priteistinas ieškovui (CK 6.681 str.). Teismas konstatavo, jog atsakovas neįvykdė sutartinės prievolės – laiku apmokėti rangovui už atliktą darbą sutartyje numatytomis sąlygomis (CK 6.681 str., Sutarties 2.1 p.), todėl sutarties 10.3 punkto bei CK 6.73 straipsnio pagrindu privalo mokėti delspinigius, kurių dydį sutartyje nustatė 0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną. Mažindamas netesybas, teismas taip pat atsižvelgė į sutarties šalių lygiateisiškumo principą, į ieškovo prievolės sumažinimo dydį, į tai, kad dalis prievolės įvykdyta, o ieškovas neįrodinėjo patyręs didelių nuostolių dėl termino praleidimo bei į tai, kad dalis skolos susidarė, teismui sumažinus iš ieškovo įskaitytas netesybas, ir pripažino, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus šiuo atveju atitinka 0,1 proc. dydžio netesybos.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

11 Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Įžvalga“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti niekiniu ir panaikinti 2009 m. rugsėjo 7 d. įskaitymo aktą dėl 139 119,64 Lt delspinigių įskaitymo ir nepriteista likusi skolos dalis už atliktus darbus - 83 057, 80 Lt, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - pripažinti niekiniu ir panaikinti 2009 m. rugsėjo 7 d. įskaitymo aktą dėl 139 119,64 Lt delspinigių įskaitymo ir priteisti iš atsakovo UAB „Pakruojo parketas“ likusią nepriteistą skolos dalį - 83 057,80 Lt už atliktus statybos rangos darbus, pritaikyti atsakovo priskaičiuotiems delspinigiams ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais: 1. Delspinigių dydį atsakovas paskaičiavo neteisingai ir ne pagal sutarties sąlygas bei įstatymo reikalavimus, todėl toks reikalavimas negalėjo būti laikomas priešpriešiniu ir negalėjo būti įskaitytas (CK 6.134 str. l d. l p.). Sutarties 10.1.2 punktu šalys sutarė, kaip bus skaičiuojami delspinigiai. Atsakovas delspinigius paskaičiavo nuo darbų vertės - 3 907 855 Lt, tačiau tokios darbų vertės sutartyje nėra numatyta. Šalys pakeitė sutarties 5.1 punktą ir paskutiniame 2007 m. rugsėjo 20 d. priede Nr. 3 prie specialios dalies Nr. 1 sutarė, kad sutarties pagrindu atliekamų kaina nustatoma apmatavus faktiškai atliktų darbų kiekius. Todėl atsakovas turėjo apmatuoti faktiškai atliktų darbų kiekius ir tik nuo jų vertės paskaičiuoti delspinigius. PVM sąskaitoje faktūroje delspinigiai nepagrįstai paskaičiuoti į ateitį. 2. Teismo paskaičiuotų delspinigių pagrįstumo patikrinti neįmanoma, jie yra taip pat neapibrėžti. Nors teismas delspinigius sumažino ir juos paskaičiavo nuo neatliktų darbų vertės, iš bendros atliktų darbų vertės atėmęs atliktų darbų vertę, tačiau neaišku, kaip teismas nustatė atliktų darbų vertę ir kuriai dienai ši vertė nustatyta. Delspinigius teismas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 5 d. iki 2008 m. gegužės 31 d. (178 d.), t.y. tęstinį laikotarpį, nors paimta tik viena neatliktų darbų suma. Esant neapibrėžtam atsakovo reikalavimui, atsakovas įskaitymo negalėjo atlikti ir jis turėjo būti pripažintas negaliojančiu. 3. Pagal sutarties 10.8 punktą, prieš atliekant įskaitymą turi būti atsiųstas ir įteiktas reikalavimas sumokėti delspinigius, kuriuos nesumokėjus per 10 dienų galima atlikti įskaitymą. Kadangi nebuvo pateiktas reikalavimas sumokėti delspinigius už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 5 d. iki 2008 m. gegužės 31 d., tai atsakovas neturėjo teisės atlikti vienašališką įskaitymą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sąskaita faktūra buvo gauta, ją paneigia Lietuvos pašto raštas. Šalys pasirašė papildomus susitarimus Nr. 1, 2, 3 dėl tolimesnių darbų atlikimo, piniginių sumų sulaikymo, apmokėjimo sąlygų ir kt., kas patvirtina, kad apie delspinigius ieškovui nebuvo žinoma. Jeigu delspinigiai būtų buvę priskaičiuoti, tai šalys būtų sutarusios ir dėl jų apmokėjimo ar įskaitymo iš būsimų mokėjimų. 4. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes įskaitė reikalavimą, kuriam jau yra suėjęs išieškojimo senaties terminas (CK 1.125 str.). Priskaičiuotų delspinigių įskaitymą atsakovas turėjo atlikti per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo 2008 m. gegužės 31 d., tačiau realiai įskaitymą atliko 2009 m. rugsėjo 7 d., jau pasibaigus ieškinio senaties terminui ir tuomet, kai atsakovui buvo žinoma, jog ieškovas nesutinka su priskaičiuotais delspinigiais. 5. Teismas neteisingai taikė senaties terminą. Kai uždelsiami darbai, numatyti sutartimi, tai atsakovo (užsakovo) teisė pažeidžiama sutarties nevykdymu - darbų neatlikimu laiku, t.y. 2007 m. gruodžio 5 d. Kadangi šiuo atveju pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d ). Tad delspinigiams pagal sutartį ieškinio senaties terminas prasidėjo 2007 m. gruodžio 5 d. ir jis taikomas kiekvienai uždelstai dienai. Ieškovas tikėjosi, kad, pasibaigus ieškinio senaties terminui, atsakovas nebereikalaus jų sumokėti, o tuo labiau atliks įskaitymą. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Pakruojo parketas“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 56 061,84 Lt skola,

1213 329,42 Lt delspinigių ir 12,75 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais: 1. Rangos sutartyje šalys pagrįstai nustatė skirtingas bazes (sumas), nuo kurių skaičiuos delspinigius sutarties pažeidimo atveju: atsakovas už ieškovo pareigos nustatytu terminu perduoti tinkamai atliktų darbų rezultatą pažeidimą - nuo visos rangos sutarties pagrindu atliekamų darbų kainos, o ieškovas - nuo laiku nesumokėtos sumos. Rangos sutartimi šalių nustatytas netesybų skaičiavimas nėra ir negali būti laikomas pažeidžiančiu protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Rangos sutarties bendrosios dalies 10.1.2 punkte nustatytas netesybų skaičiavimas iš esmės atitinka tiek sąžiningo verslo praktiką, kadangi yra įprastas rangos sutartyse, tiek ir teisės normų, reglamentuojančių rangos šalių teisinius santykius, nuostatas. 2. Teismas, spręsdamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-85/2007, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-503/2007). Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra pažeidęs rangos sutartimi nustatytą statybos darbų pabaigos terminą beveik 1,5 metų, buvo atlikęs tik 39 proc. statybos darbų, kai atsakovas atliko netesybų skaičiavimą. Jei netesybos už darbų atlikimo ir perdavimo atsakovui termino pažeidimą būtų skaičiuojamos ne nuo visos rangos sutartimi atliktų darbų kainos, o tik nuo laiku neatliktų darbų kainos, atsakovas būtų netesybas skaičiavęs už ilgesnį pažeidimo laikotarpį, kad padengtų bent minimalius patiriamus nuostolius. Darbų atlikimo ir perdavimo atsakovui termino pažeidimas sąlygojo, jog atsakovas galimybę realizuoti gautą statybos darbų rezultatą įgijo daug vėliau nei buvo suplanavęs ir, pasikeitus nekilnojamojo turto rinkai, patyrė nuostolius. 3. Teismas nepagrįstai keitė Rangos sutarties bendrosios dalies 10.1.2 punkte nustatytą delspinigių skaičiavimo tvarką. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (LAT 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2009, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2007). Tais atvejais, kai netesybos atsiranda iš sutartinių santykių, o abi šių santykių šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, atsakovo paskaičiuotų ir įskaitytų sutartinių netesybų mažinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis teisės normų, reglamentuojančių rangos teisinius santykius, nuostatoms ir suformuotai teismų praktikai. 4. Teismas, spręsdamas iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr, 3K-3-85/2007, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas savo prievolę atsiskaityti ieškovui už perduotą statybos darbų rezultatą pradelsė tik 75 dienas, o ieškovas savo prievolę baigti statybos darbus ir perduoti šių darbų rezultatą pradelsė net apie 540 dienų, t.y. beveik dešimt kartų daugiau. Atsakovo nuomone, ieškovo netesybos turėtų būti mažinamos dešimt kartų, t.y. iki 0,02 proc. Atsakovas viso ginčo metu neneigė ir pripažino, kad šiek tiek vėlavo atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, tačiau aiškiai nurodė, kad tai sąlygojo ne atsakovo piktnaudžiavimas teise, o finansų įstaigų darbo nesklandumai, nulemti visuotinės finansinės krizės. Atsakovas, iš karto po lėšų gavimo, sumokėdavo ieškovui.

13Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Įžvalga“ prašo apeliacinį skundą atmesti, atsakovo priskaičiuotiems delspinigiams taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigia, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tačiau tai nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio (LAT 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Kadangi ieškovas buvo įvykdęs dalį prievolės, nėra teisinga ir sąžininga delspinigius skaičiuoti nuo visos sutartyje nustatytos darbų kainos, neatėmus jau atliktų darbų vertės. Teismas, sumažindamas atsakovo priskaičiuotas netesybas, įstatymo reikalavimų nepažeidė (CK 6.73 str. 2 d.). Sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu (LAT 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-503/2007). Atsakovo argumentai, kad jis uždelsė atsiskaityti dėl prasidėjusios finansinės krizės, o ne dėl piktnaudžiavimo, nesudaro pagrindo mažinti priskaičiuotus delspinigius ar atleisti atsakovą nuo jų mokėjimo (CK 6.73 str. 2 d.). Sprendime nustatyti 0,1 proc. delspinigiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

14Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Pakruojo parketas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigia, kad ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog, atsakovui atliekant įskaitymą, egzistavo nors viena iš CK 6.134 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, sąlygojančių įskaitymo negalimumą. Ieškovas nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog, atsakovui atliekant įskaitymą, reikalavimas sumokėti delspinigius buvo ginčijamas teisme. Tad ieškovo teiginys dėl įskaityto vienarūšio priešpriešinio reikalavimo neaiškumo ir neapibrėžtumo yra nepagrįstas. Ieškovas neneigia pažeidęs rangos sutartyje nustatytą terminą statybos darbams pabaigti, ir neteigia, jog statybos darbų laiku nebaigė dėl atsakovo kaltės. Atsakovas turėjo teisę skaičiuoti ieškovui netesybas ir reikalauti jas sumokėti (sutarties 10.1.2 p.). Aplinkybė, kad atsakovas, teisėtai ir pagrįstai skaičiuodamas netesybas, suklydo dėl sumos, nuo kurios jas skaičiavo, nepaneigia jo teisės skaičiuoti sutartines netesybas ir reikalauti jas sumokėti. Atsakovas ieškovo atžvilgiu buvo itin sąžiningas ir labai ribotai įgyvendino savo teisę taikyti sutartimi sulygtas netesybas. Pagal Rangos sutarties bendrosios dalies 10.1.2 punktą paskaičiuotus delspinigius atsakovas 2008 m. gegužės 23 d. išrašė ieškovui sąskaitą faktūrą, kurią tą pačią dieną išsiuntė ieškovui jo buveinės adresu. Byloje yra įrodyta, jog atsakovas atliko visus būtinus veiksmus, tinkamai pateikdamas ieškovui informaciją apie jam taikomas rangos sutartyje nustatytas sankcijas (10.2 ir 10.8 p.). Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo Rangos sutartimi nustatytą teisę išskaičiuoti netesybas iš ieškovui mokėtinos sumos, o atsakovui nebuvo jokio pagrindo kreiptis į teismą ir reikalauti išieškoti iš ieškovo sutartines netesybas. Nagrinėjant šalių ginčą pirmosios instancijos teisme, ieškovas nereiškė reikalavimo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą atsakovo paskaičiuotiems ir įskaitytiems delspinigiams (CK 1.126 str. 2 d.). Kelti tokio reikalavimo apeliacinės instancijos teisme ieškovas neturi teisės (CPK 312 str.).

15Teisėjų kolegija konstatuoja:

16Apeliaciniai skundai atmestini, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

18Byloje keliamas klausimas dėl to, ar atsakovas galėjo sumažinti savo skolą ieškovui už atliktus statybos rangos darbus, 2009 m. rugsėjo 7 d. atlikdamas 139 119,64 Lt delspinigių įskaitymą, taip pat ar teismas priteisė teisingą delspinigių atsiskaityti už atliktus darbus sumą.

19Dėl įskaitymo sąlygų

20Pagal CK 6.130 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

21Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Pagal CK 6.130 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; kt.).

22CK 6.134 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada atlikti įskaitymą yra draudžiama. Vienas iš tokių atvejų, kai įstatymas draudžia įskaityti yra numatytas CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį yra draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme. Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti todėl, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio.

23Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju įskaitymas yra galimas, be kita ko, nurodęs, jog reikalavimai sumokėti už atliktus darbus ir delspinigius yra vienarūšiai, nes bylos šalis sieja abipusės teisės ir pareigos, priešpriešiniai, nes kyla iš tos pačios statybos rangos sutarties.

24Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad delspinigių dydį atsakovas paskaičiavo neteisingai ir ne pagal sutarties sąlygas bei įstatymo reikalavimus, todėl laikytinas neakivaizdžiu ir neapibrėžtu, todėl tokio reikalavimo atsakovas negalėjo laikyti priešpriešiniu ir įskaityti (CK 6.134 str. l d. l p.).

25Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, o šalys neteigia, kad iki įskaitymo dėl delspinigių priteisimo teisme buvo ginčas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad reikalavimas dėl delspinigių buvo neaiškus ir neapibrėžtas, nes jis nebuvo ginčijamas teisme, dėl ko būtų draudžiamas įskaitymas. Vien apelianto nurodyta aplinkybė dėl delspinigių paskaičiavimo teisingumo negali būti pagrindas laikyti reikalavimą neapibrėžtu.

26Dėl informavimo apie delspinigių paskaičiavimą

27

28Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad jam nebuvo pateiktas reikalavimas sumokėti delspinigius už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 5 d. iki 2008 m. gegužės 31 d., kaip tai numato sutarties 10.8 punktas, tad atsakovas neturėjęs teisės atlikti vienašališką įskaitymą. Teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog sąskaita faktūra buvo gauta, ką paneigiąs Lietuvos pašto raštas, kad šalys pasirašė papildomus susitarimus, tad būtų susitarusios ir dėl delspinigių apmokėjimo, jei jie būtų buvę priskaičiuoti. Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, jog ieškovui buvo įteikta atsakovo siųsta 2008 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra, remdamasis registruoto laiško išsiuntimo ieškovo buveinės adresu pašto kvitu, atsakovo atstovo Ž. Z. paaiškinimais teisme, liudytojo J. Z. parodymais teisme bei atsakovo išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registru už laikotarpį 2008 m. gegužės 1 d. - 2008 m. gegužės 31 d. Pasak apelianto, sąskaita faktūra nebuvo gauta, ką teigia ir Lietuvos pašto raštas. Pagal AB Lietuvos pašto Šiaulių filialo 2009 m. lapkričio 19 d. raštą (t. 1, b.l. 146), pašto korespondencijos siunta Nr. RN701791517LT, adresuota UAB „Įžvalga“ buvo gauta pašte, pagal pašto sutartį įmonės yra įpareigotos lakštus, patvirtintus gavėjo parašu, grąžinti paštui, tačiau šiuo atveju pašto siuntos lakštas nebuvo grąžintas, todėl paštas negalėjo pateikti informacijos, kas pasirašė už minėtą siuntą. Taigi AB Lietuvos pašto rašte neteigiama, kad laiškas nebuvo įteiktas ar kad jis buvo grąžintas siuntėjui. Vien ta aplinkybė, kad paštui nebuvo grąžintas lakštas su siuntos gavėjo parašu, nepatvirtina fakto, kad siunta nebuvo pristatyta. Taigi minėtas raštas nepatvirtina ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyto teiginio, kad jam delspinigių PVM sąskaita faktūra nebuvo įteikta. Kitų aplinkybių ir įrodymų, paneigiančių siuntos pristatymo faktą, apeliantas nenurodė bei nepateikė. Be to, aplinkybę, kad ieškovui buvo žinoma apie reikalavimą sumokėti delspinigius, patvirtina ir tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde pats nurodo, jog jis tikėjosi, kad, pasibaigus ieškinio senaties terminui, atsakovas nebereikalaus delspinigių sumokėti. Pasak ieškovo, šalys pasirašė papildomus susitarimus, tad jos būtų susitarusios dėl delspinigių apmokėjimo, jei jie būtų buvę priskaičiuoti. Tačiau tai, jog šalys pasirašė papildomus susitarimus dėl mokėjimų vykdymo sulaikymo, neįpareigoja jų šiais susitarimais imtis atitinkamų veiksmų ir susitarti taip pat ir dėl reikalavimo sumokėti delspinigius apmokėjimo, tuo labiau, kad statybos rangos sutartis tokių delspinigių paskaičiavimą numato ir tam nereikalinga papildomai suderinta abiejų šalių valia. Be to, sutarties 10.8 punkte buvo įtvirtinta užsakovo teisė vienašališkai išskaičiuoti visas baudas, delspinigius, netesybas ir kitus mokėjimus pagal šią sutartį iš rangovui priklausančių mokėjimų už atliktus statybos darbus pagal šią sutartį. Tai patvirtina, kad atskiras šalių susitarimas dėl delspinigių apmokėjimo nebuvo būtinas.

29Dėl ieškinio senaties taikymo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto)

30

31Pagal CK 1.124 straipsnio nuostatą, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).

32Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad atsakovas įskaitė reikalavimą, kuriam jau buvo suėjęs išieškojimo senaties terminas (CK 1.125 str.). Pasak apelianto, atsakovas priskaičiuotų delspinigių įskaitymą turėjo atlikti per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo 2008 m. gegužės 31 d., tačiau įskaitymą atliko tik 2009 m. rugsėjo 7 d., jau pasibaigus ieškinio senaties terminui ir tuomet, kai atsakovui buvo žinoma, jog ieškovas nesutinka su priskaičiuotais delspinigiais. Tačiau su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

33Sutrumpintas ieškinio senaties terminas šalies prašymu gali būti taikomas tuo atveju, kai šalis su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo kreipėsi į teismą. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas dėl 139 119,64 Lt dydžio delspinigių priteisimo pagal 2008 m. gegužės 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą į teismą su ieškiniu nesikreipė, jis juos įskaitė 2009 m. rugsėjo 7 d. aktu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprašė teismo priteisti jo paskaičiuotus delspinigius, dėl ko 6 mėnesių ieškinio senaties terminas šalių santykiams netaikytinas, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nepagrįstai juos įskaitė 2009 m. rugsėjo 7 d. aktu, tarp šalių atsiradus priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).

34Dėl delspinigių už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 5 d. iki 2008 m. gegužės 31 d.

35Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad delspinigių dydį atsakovas paskaičiavo neteisingai ir ne pagal sutarties sąlygas bei įstatymo reikalavimus. Pasak apelianto, atsakovas turėjo apmatuoti faktiškai atliktų darbų kiekius ir tik nuo jų vertės paskaičiuoti delspinigius. Be to, pasak ieškovo, neaišku, kaip teismas, skaičiuodamas delspinigius, nustatė atliktų darbų vertę ir kuriai dienai ši vertė nustatyta.

36Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai delspinigius skaičiavo ne nuo visos rangos sutartimi atliktų darbų kainos, tad nepagrįstai pakeitė rangos sutarties 10.1.2 punkte nustatytą delspinigių skaičiavimo tvarką.

37Pagal tarp šalių pasirašytos statybos rangos sutarties 10.1.2 punktą, jeigu rangovas dėl savo kaltės daugiau kaip 15 dienų vėluoja baigti statybos darbus ir/arba statybos darbų etapą, jis įsipareigoja mokėti užsakovui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo bendros sutarties pagrindu atliekamų darbų kainos, už kiekvieną uždelstą baigti statybos darbus (darbų etapą) dieną.

38Rangos darbų sutarties specialiojoje dalyje Nr. 1 (t. 1, b.l. 21-22) šalys nurodė, kad bendra orientacinė statybos darbų kaina yra 4 736 595,80 Lt. Tačiau sutarties specialiosios dalies priedo Nr. 3, pasirašyto 2007 m. birželio 14 d. (t. 1, b.l. 27-28), ir priedo Nr. 2, pasirašyto 2007 m. rugsėjo 20 d. (t. 1, b.l. 25-26) 5.1 punktuose šalys nustatė, kad atliktų darbų kaina nustatoma apmatavus faktiškai atliktų darbų kiekius. Taigi, 2007 m. birželio 14 d. ir 2007 m. rugsėjo 20 d. susitarimais iš esmės buvo nustatytas Sutarties pagrindu atliktų statybos darbų kainos nustatymo būdas. Kadangi pagal sutarties 10.1.2 punkto nuostatą būtent nuo Sutarties pagrindu atliekamų statybos darbų kainos ir skaičiuojami delspinigiai, kai vėluojama baigti statybos darbus, tai pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia nuostata, pagrįstai nustatė faktiškai atliktų rangos darbų kainą. Vien aplinkybė, kad teismas, nustatęs pagrindą mažinti delspinigius, nusprendė juos skaičiuoti ne nuo faktiškai atliktų darbų kainos, bet nuo neatliktų darbų vertės, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas nepagrįstai pakeitė rangos sutarties 10.1.2 punkte nustatytą delspinigių skaičiavimo tvarką.

39Pasak ieškovo, atsakovas pagal 2007 m. rugsėjo 20 d. susitarimo priedą Nr. 3 turėjo apmatuoti faktiškai atliktų darbų kiekius ir tik nuo jų vertės paskaičiuoti delspinigius. Ieškovo teigimu, nėra aišku, kaip teismas nustatė atliktų darbų vertę ir kuriai dienai ši vertė yra nustatyta. Tačiau šiems savo apeliacinio skundo argumentams pagrįsti jokių duomenų ar paskaičiavimų, kokia, jo nuomone, yra atliktų darbų vertė, nuo kurios turėjo būti paskaičiuoti delspinigiai, ieškovas nepateikė.

40Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad delspinigių apskaičiavimo metu buvo įvykdytos susitarimo nuostatos ir atlikti darbai buvo apmatuoti, kad visi darbai pagal sutartimi prisiimtus įsipareigojimus tuo metu dar nebuvo atlikti ir todėl tiksliai paskaičiuoti delspinigių sumą nėra įmanoma, taip pat į tai, kad delspinigių skaičiavimas nuo 2008 m. gegužės mėnesį neatliktų darbų vertės iš esmės atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

41Dėl delspinigių už delsimą atsiskaityti už atliktus darbus

42

43Reikalavimą dėl 51 908,41 Lt dydžio delspinigių priteisimo, atsakovui laiku neatsiskaičius už ieškovo atliktus darbus, ieškovas, be kita ko, grindė statybos rangos sutarties 10.3 punktu.

44Pagal statybos rangos sutarties 10.3 punktą, jeigu užsakovas vėluoja atsiskaityti su rangovu specialiojoje dalyje nustatyta tvarka ir terminais, užsakovas įsipareigoja per 20 dienų sumokėti rangovui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

45Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo prašomas priteisti netesybas už atsakovo sutartinės prievolės – laiku apmokėti rangovui už atliktą darbą sutartyje numatytomis sąlygomis – neįvykdymą nuo 0,2 proc. sumažino iki 0,1 proc., atsižvelgęs į sutarties šalių lygiateisiškumo principą, į ieškovo prievolės sumažinimo dydį, į tai, kad dalis prievolės įvykdyta, o ieškovas neįrodinėjo patyręs didelių nuostolių dėl termino praleidimo bei į tai, kad dalis skolos susidarė, teismui sumažinus iš ieškovo įskaitytas netesybas.

46Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis savo prievolę atsiskaityti su ieškovu už perduotą statybos darbų rezultatą pradelsė tik 75 dienas, o ieškovas savo prievolę baigti statybos darbus ir perduoti šių darbų rezultatą pradelsė net apie 540 dienų, t.y. beveik dešimt kartų daugiau. Atsakovo nuomone, ieškovo netesybos turėtų būti mažinamos dešimt kartų, t.y. iki 0,02 proc.

47CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta žemiausia netesybų mažinimo riba – jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata pakartota ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatyti įstatyme. Pagal CK 6.261 straipsnį sutarčių ar įstatymo nustatytos palūkanos yra minimalūs nuostoliai. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl, kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (pvz. LAT 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 2 d., 6.156 str.).

48Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų dydžio reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Todėl mažinant netesybų dydį, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi.

49Ginčo netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių, taip pat šių santykių pobūdžio (abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Nagrinėjamu atveju atsakovo mokėtinų netesybų dydį, sutartimi sulygtą kaip 0,2 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos, atsakovo prašymu nuo 0,1 proc. sumažinus iki 0,02 proc. iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pakeistos sutarčių nuostatos, tuo pažeidžiant sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą sumažinti priteistinų delspinigių dydį.

50Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tinkamai nustatė ir įvertino faktines šios bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas ir padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, todėl bylą iš esmės išsprendė teisingai ir ieškinį atmetė pagrįstai. Pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

51Netenkinus nei vienos iš šalių apeliacinių skundų, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos šalims ir vienai iš kitos nepriteisiamos (CPK 93, 98 str.).

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Pakruojo... 5. 1) pripažinti niekiniu ir panaikinti 2009 m. rugsėjo 7 d. įskaitymo aktą... 6. 2) priteisti iš atsakovo 139 119,64 Lt skolos už atliktus statybos rangos... 7. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad tarp šalių 2007 m. birželio 14 d. buvo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Įžvalga“ prašo Šiaulių apygardos... 12. 13 329,42 Lt delspinigių ir 12,75 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi... 13. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Įžvalga“... 14. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Pakruojo... 15. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 16. Apeliaciniai skundai atmestini, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d.... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 18. Byloje keliamas klausimas dėl to, ar atsakovas galėjo sumažinti savo skolą... 19. Dėl įskaitymo sąlygų ... 20. Pagal CK 6.130 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, prievolė baigiasi, kai... 21. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra... 22. CK 6.134 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada atlikti įskaitymą yra... 23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad... 24. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad delspinigių dydį atsakovas... 25. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, o šalys neteigia, kad iki... 26. Dėl informavimo apie delspinigių paskaičiavimą ... 27. ... 28. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad jam nebuvo pateiktas reikalavimas... 29. Dėl ieškinio senaties taikymo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto)... 30. ... 31. Pagal CK 1.124 straipsnio nuostatą, ieškinio senatis – tai įstatymų... 32. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad atsakovas įskaitė reikalavimą,... 33. Sutrumpintas ieškinio senaties terminas šalies prašymu gali būti taikomas... 34. Dėl delspinigių už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 5 d. iki 2008 m.... 35. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad delspinigių dydį atsakovas... 36. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai delspinigius... 37. Pagal tarp šalių pasirašytos statybos rangos sutarties 10.1.2 punktą, jeigu... 38. Rangos darbų sutarties specialiojoje dalyje Nr. 1 (t. 1, b.l. 21-22) šalys... 39. Pasak ieškovo, atsakovas pagal 2007 m. rugsėjo 20 d. susitarimo priedą Nr. 3... 40. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad... 41. Dėl delspinigių už delsimą atsiskaityti už atliktus darbus ... 42. ... 43. Reikalavimą dėl 51 908,41 Lt dydžio delspinigių priteisimo, atsakovui laiku... 44. Pagal statybos rangos sutarties 10.3 punktą, jeigu užsakovas vėluoja... 45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo prašomas... 46. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog... 47. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta žemiausia netesybų mažinimo riba... 48. Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas yra... 49. Ginčo netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių, taip pat šių... 50. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovo... 51. Netenkinus nei vienos iš šalių apeliacinių skundų, apeliacinės... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 53. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą....