Byla 1A-603-453/2015
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio, teisėjų Reginos Gaudutienės, Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjui advokatui Eligijui Karbauskiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. B. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – ketverių metų laisvės atėmimas.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį V. B. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei įpareigojant per vienerius metus atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

7Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu baudžiamasis procesas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį V. B. nutrauktas, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9V. B. nuteistas už tai, kad jis tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra jis būdamas UAB „B. A.“ (įmonės kodas ( - ), registruotos ( - )) direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį UAB „B. A.“ materialųjį turtą ir pinigines lėšas, 2007-06-29 lizingo sutarties Nr. LT055451 ir 2007-07-09 perdavimo–priėmimo akto pagrindu gavęs bei priėmęs valdyti ir naudoti jam patikėtą UAB „Hansa lizingas“ (dabar – UAB „Swedbank lizingas“) (toliau - UAB „Swedbank lizingas“) turtą – 124 266,27 Lt (su PVM) vertės automobilį BMW 730D, identifikacinis numeris ( - ), valstybinis numeris ( - ), 2010 m. birželio mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Klaipėdos mieste, UAB „B. A.“ patalpose, esančiose ( - ), neteisėtai, žinodamas, kad pagal Lizingo sutarties 5.1.5 punktą įsipareigojo nedisponuoti turtu (neparduoti, neįkeisti ir pan.), jeigu neturi atskiro tam išduoto raštiško Lizingo bendrovės sutikimo; pagal 5.2.6 punktą per 5 dienas privalo pranešti Lizingo įmonei apie turto laikymo adreso pasikeitimą, apie reikšmingus įvykius, kurie daro įtaką Sutarties sąlygų vykdymui, neturėdamas UAB „Swedbank lizingas“ raštiško leidimo perdavė naudojimuisi automobilį BMW 730D, valstybinis numeris ( - ), V. B., kuris automobilio negrąžino bei nenustatytomis aplinkybėmis prarado. 2011-02-02 UAB „Swedbank lizingas“ dėl lizingo įmokų nemokėjimo vienašališkai nutraukus Lizingo sutartį ir pareikalavus grąžinti automobilį, V. B. automobilio negrąžino, padarydamas UAB „Swedbank lizingas“ 41 787,18 Lt žalą. Tokiu būdu V. B. iššvaistė jam patikėtą didelės – 41 787,18 Lt – vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“, turtą.

10Taip pat V. B. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra jis laikotarpiu nuo 2002-06-19 iki 2013-01-17 būdamas UAB „B. A.“ (įmonės kodas ( - ), registruotos ( - )) direktoriumi ir kasininku, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia, siekdamas nuslėpti pinigų pasisavinimo faktą, UAB „B. A.“ buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį reglamentuojančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes laikotarpiu nuo 2008-02-12 iki 2008-12-31 UAB „B. A.“ tarnybinėse patalpose, esančiose Klaipėdoje, Baltijos p. 8A, vyr. finansininkei A. B. nepateikė visų duomenų apie įvykusias ūkines operacijas ir laikotarpiu nuo 2008-02-12 iki 2008-11-30 kasos pajamų orderiais nepagrindė piniginių lėšų, iš viso 49 816,26 Lt, gavimo iš J. V. už suteiktas automobilio BMW X5, valstybinis Nr. ( - ), paslaugas (tokia gautų lėšų paskirtį apibūdinanti formuluotė nurodyta kaltinamajame akte ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl tokią formuluotę naudoja bei jos netaiso ir apeliacinės instancijos teismas) bei apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais, kvitais, žiniaraščiais) nepagrindė piniginių lėšų, iš viso 49 816,26 Lt, panaudojimo įmonės veikloje ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „B. A.“ laikotarpiu nuo 2008-02-12 iki 2010-06-30 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

11Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, o kitą nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį pakeisti, tai yra jam inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

12Apeliaciniame skunde teigiama, jog apygardos teismas kriminalizavęs civilinius teisinius santykius pripažino, kad V. B. tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, tai yra neturėdamas lizingo bendrovės sutikimo V. B. perdavė naudotis automobilį BMW 730D. Taip pat teismas pripažino, kad V. B. siekdamas nuslėpti pinigų pasisavinimo faktą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tai yra į įmonės apskaitą neįtraukė iš J. V. gautų piniginių lėšų.

13Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis kaip įmonės vadovas būtų priėmęs sprendimą įmonės turtą perduoti naudotis tretiesiems asmenims, šiuo atveju V. B. perduoti naudotis automobiliu BMW 730D. Apklausos metu V. B. patvirtino, kad su nuteistuoju, kaip įmonės vadovu, nederino automobilio BMW 730D perdavimo klausimų, neaptarė naudojimo sąlygų. Byloje nėra nustatyta kokiais tyčiniais nusikalstamais veiksmais nuteistasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kadangi nustatyta, jog V. B. automobilį perdavė kiti UAB „B. A.“ darbuotojai ir dėl perdavimo nei jo leidimas, nei jo sutikimas gauti nebuvo. Teismas nenustatęs, kad apeliantas tyčia turėdamas tikslą iššvaistyti turtą jį perleido tretiesiems asmenims, negalėjo jo veiksmus kvalifikuoti kaip nusikalstamus. Taip pat nagrinėjamoje situacijoje nebuvo atlikta jokių veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip nusikalstami ir kurie būtų reguliuojami baudžiamosios teisės. Tarp nuteistojo ir UAB „Swedbank lizingas“ susiklostę teisiniai santykiai galėjo ir turėjo būti kvalifikuoti kaip civiliniai teisiniai santykiai, o ikiteisminis tyrimas dėl tiriamos nusikalstamos veikos padarymo turėjo būti nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal formuojamą teismų praktiką tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, lemia tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011 ir kt). Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjant baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimą turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose, teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013) ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai kyla abejonių ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Nuteistojo teigimu, apygardos teismas nepagrįstai pripažino, kad tarp nuteistojo ir lizingo bendrovės susiklostę civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius, nes lizingo bendrovės interesai yra pažeisti ir jų atkurti civilinio proceso priemonėmis nėra galimybės. Nuteistasis aptardamas UAB „B. A.“ veiklą, teigia, kad įmonė įmokas lizingo bendrovei sumokėdavo pardavusi automobilius. O UAB „B. A.“ pirkėjas įsigijęs automobilį jai sumokėdavo arba visus pinigus grynaisiais arba atsiskaitydavo pasinaudodamas lizingo arba kredito paslauga. Be to, bendrovė siekdama gauti pajamų, potencialiems pirkėjams suteikdavo galimybę išbandyti automobilį, tai yra automobiliu asmeniui leisdavo pasinaudoti valandą, dieną ar kelias dienas, kad pirkėjas galėtų įvertinti automobilį ir priimti sprendimą dėl jo įsigijimo. Tokiu atveju lizingo bendrovės leidimai nebūdavo gaunami. Automobiliams kurie būdavo nuomojami leidimai būdavo gauti. Nurodytas aplinkybes apklausos metu patvirtino ir lizingo bendrovės darbuotojas. Nagrinėjamu atveju V. B. ketino pirkti automobilį BMW 730D ir kadangi jis buvo nuolatinis UAB „B. A.“ klientas, tai įmonės darbuotojas, siekdamas parduoti automobilį ir gauti įmonei pajamų, suteikė V. B. galimybę pasinaudoti automobiliu. Kaip vėliau paaiškėjo, jis jį prarado, o įmonės apie tai neinformavo. Be to, V. B. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir sutiko atlyginti padarytą žalą. Tačiau UAB „Swedbank lizingas“, kuris apie susidariusias aplinkybes viską žinojo, neatliko jokių veiksmų, kad savo kaip savininko teises apgintų, taip pat jokių veiksmų neatliko ir bankroto administratorius. Pažymi, kad UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimas yra išspręstas net dviem teismų sprendimais, tai yra tiek įmonės bankroto byloje jo kreditorinis reikalavimas yra patenkintas, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu. Tokia situacija pagal galiojančius teisės aktus negali būti, todėl nagrinėjamas klausimas turėjo būti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka, o ne baudžiamojo proceso tvarka. Nuteistojo teigimu, jis neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip turto iššvaistymas, jo veiksmuose nėra tyčinės kaltės, todėl jis turėjo būti išteisintas.

14Apeliantas taip pat teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta automobilio BMW 730D vertė. UAB „Swedbank lizingas“ pateiktas ieškinio reikalavimas negali būti pagrindas teigti, kad būtent tokia automobilio vertė buvo jo praradimo dieną. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo, jis yra tokio dydžio, koks buvo pagal sudarytą sutartį įmonės kreditorinis įsipareigojimas. Pažymi, kad įmonė turėjo kelias dešimtis lizingo sutarčių su minėta lizingo bendrove ir mokėjimus atlikdavo bendrai, tai yra atlikus mokėjimą jį paskirstydavo lizingo bendrovė (palūkanoms, delspinigiams, kitoms įmokos ir pan.). Ieškovo reikalavimas yra susijęs su UAB „B. A.“ kreditoriniu įsipareigojimu pagal lizingo sutartį, todėl tai negali būti pripažįstama turto - BMW 730D verte. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų apie automobilio BMW 730D vertę, todėl baudžiamojoje byloje turėjo būti paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 2005 m. birželio 23 d. nutarimas). Kaip matyti turto rinkos vertė nebuvo nustatyta, o pagal faktinę jos vertę, ji buvo mažesnė nei 30 000 litų, kuri neviršija 250 MGL dydžio, todėl veika negalėjo būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį.

15Nuteistasis nesutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nes įmonės pinigų jis nepasisavino, nėra pripažintas kaltu dėl įmonės pinigų pasisavinimo. Be to, apygardos teismo išvados yra viena kitai prieštaraujančios, tai yra teismas pripažindamas, kad nuteistasis siekdamas nuslėpti pinigų pasisavinimą, iš J. V. gautas pinigų sumas įnešė į įmonės sąskaitą ne kaip gautas iš J. V., o kaip akcininkas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis siekė nuslėpti pasisavintas pinigines lėšas. Apeliantas pažymi, jog teisminio nagrinėjimo metu jis prisipažino ir paaiškino, kad iš J. V. gavo tam tikras pinigų sumas, kaip įmokas už perkamą automobilį, o pinigines lėšas į įmonės sąskaitą įnešė kaip akcininko įnašą. Kadangi su J. V. negalėjo būti sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, todėl iš jos gautas įmokas į įmonės kasą nuteistasis nusprendė įnešti kaip savo įmokas, o tada kai J. V. būtų sumokėjusi visą perkamo automobilio kainą, įmonės apskaitoje įrašai būtų ištaisyti, tai yra įformintas automobilio pardavimas bei gautos įmokos už automobilio pardavimą. Tokia situacija susidarė būtent dėl to, kad UAB „Jolantos agentūra“ ir/ar J. V. norėjo įsigyti automobilį BMW X5, tačiau esant blogai ekonominei situacijai Lietuvoje ir esant apsunkintam kreditavimui, kredito įstaigos jai nesuteikė kredito (lizingo). Įmonė norėdama gauti piniginių lėšų įsipareigojimų vykdymui, kad būtų užtikrinta įmonės veikla, sutiko automobilį perduoti J. V. (UAB „Jolantos agentūra“), kuri pagal susitarimą įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Toks sandoris, jei jis būtų tinkamai vykdomas, įmonei buvo naudingas. Susitarimas su J. V. iš pradžių buvo vykdomas, tačiau J. V. piktybiškai nebevykdant susitarimo, kreditoriui buvo mokama iš įmonės lėšų. Po to nuteistasis ėmėsi veiksmų, kad automobilis būtų sugrąžintas bendrovei.

16Nuteistasis, cituodamas Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, teigia, kad jo veiksmai negali būti vertinami kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas. Jo veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip aplaidus apskaitos tvarkymas. Nuteistasis remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo T. S. nutarimo Nr. 55, 26 ir 27 punktais teigia, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, jo paaiškinimą, jo veiksmai susiję su piniginių lėšų gautų iš J. V. (UAB „Jolantos agentūros“) registravimu, atitinka aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo apibrėžimą. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad savo veiksmais nesiekė nuslėpti gautų piniginių lėšų bei neturėjo tikslo jų pasisavinti, priešingai, jis juos įnešė į įmonę ir panaudojo juos įmonės tikslams. Tai taip pat apklausos metu patvirtino įmonės darbuotoja - buhalterė A. B.. Be to, jis neturėjo tikslo elgtis nusikalstamai, nes buvo vienintelis įmonės akcininkas, o prasidėjus krizei, bankams nutraukus (atsisakius pratęsti) kredito sutartis, ėmėsi veiksmų, kad įmonė išvengtų bankroto ir, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais bei įmonė galėtų tęsti veiklą, tai yra buvo parduotas įmonės turtas, sumažintas darbuotojų skaičius, sumažintos išlaidos. Esant šioms aplinkybėms nuteistasis teigia, jog jo veika turi būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnį. Kadangi nagrinėjamu atveju yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, byla pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnį turi būti nutraukta.

17Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį apeliacinį skundą atmesti.

18Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

19Dėl veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį

20Apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. B. pripažino kaltu dėl Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstoms veikos padarymo, tai yra dėl patikėto didelės vertės svetimo - UAB „Swedbank lizingas“ priklausančio turto - automobilio BMW 730D, valstybinis numeris ( - ), iššvaistymo.

21Kaip matyti iš baudžiamosios bylos 2007 m. birželio 29 d. tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „B. A.“, buvo pasirašyta automobilio BMW 730D - 124 266,27 Lt (su PVM) vertės, lizingo sutartis Nr. LT055451 (t. 1, b.l. 6-12). Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju lizingo sutarties pagrindu atsirado turtiniai teisiniai santykiai, tai yra neįvykdžius sutarties sąlygų - nesumokėjus visos įmokos pagal lizingo sutartį ir negrąžinus turto, galėjo būti taikoma tik civilinė atsakomybė. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo ir sąlygų pripažinti, kad civiliniai teisiniai santykiai perėjo į baudžiamuosius, kadangi nebuvo sudaryta jokių sąlygų, trukdančių ginčą išspręsti civilinio proceso tvarka.

22Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, UAB „B. A.“ sudarius sutartį su UAB „Swedbank lizingas“, tarp jų atsirado civiliniai teisiniai santykiai. Kaltinimas V. B. būtent ir buvo grindžiamas tuo, kad jis pažeisdamas lizingo sutarties nuostatas, tai yra lizingo būdu įsigytą automobilį be raštiško lizingo davėjo sutikimo perleido trečiajam asmeniui. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad V. B. leidimu minėtas automobilis V. B. buvo perduotas naudotis neturint raštiško lizingo davėjo (banko) sutikimo, kaip tai numatyta 2007 m. birželio 29 d. lizingo sutarties Nr. LT055451 5.1.5. punkte (t. 1, b.l. 6-12), kas iš esmės formaliai atitiko sutarties nuostatų pažeidimą. Tačiau, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniams ar juridiniams asmenims sudarant sandorius, susijusius su materialinėmis vertybėmis (iš jų ir finansinio lizingo sutartis), atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, o šalims nesilaikant sandorio (sutarties) sąlygų ir nevykdant prievolių, tokie santykiai gali pereiti į baudžiamuosius esant tam tikroms sąlygoms; baudžiamosios atsakomybės taikymas iš esmės yra kraštutinė priemonė. Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra priešingas teisei (neteisėtas) elgesys, apsunkinantis galimybę kitai šaliai ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba kai tokių teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas. Baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien sutarties, kuria turtas patikimas arba perduodamas žinion, sąlygų nevykdymo ar turto negrąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-208/2013). Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. B. veiksmus kvalifikuojant kaip nusikalstamus taip pat buvo būtina tiksliai nustatyti visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, neapsiribojant vien formalaus lizingo sutarties sąlygų pažeidimo konstatavimu.

23Byloje nustatyta, jog UAB „B. A.“ buvo realiai veikianti įmonė, kurios vadovas buvo V. B.. Iš UAB „B. A.“ įstatų (t. 3, b.l. 130-145), taip pat nuteistojo V. B. bei liudytojų V. B., A. B. ir E. R. parodymų (t. 7, b.l. 175-177, 179-180, t. 8, b.l. 14) nustatyta, kad UAB „B. A.“ pagrindinė veikla buvo automobilių pardavimas ir nuoma. Taigi, savaime suprantama, kad įmonė transporto priemones perparduodavo arba išnuomodavo tretiesiems asmenims.

24Nuteistasis V. B. viso proceso metu teigė, jog jo vadovaujama įmonė veiklos laikotarpiu iš banko lizingo būdu buvo įsigijusi apie 30 automobilių. Bankas žinojo kokia įmonės veikla ir išnuomojant automobilius, nereikalavo, kad jie kreiptųsi į banką dėl raštiško leidimo išdavimo. Jo įmonė išnuomojant automobilius neprašydavo raštiško lizingo davėjo leidimo, nebent išimtinai kokiam vienam automobiliui tai ir buvo padaryta (t. 7, b.l. 175-177). Liudytojas E. R. parodė, jog jis dirbo UAB „Swedbank lizingas“ vadybininku Klaipėdos atstovybėje. Liudytojas teigė, jog UAB „B. A.“ buvo jų klientas, kuris buvo oficialus BMW automobilių pardavėjas. Minėta įmonė lizingo būdu iš banko buvo įsigijusi ne vieną automobilį. Pagrindinis apribojimas UAB „B. A.“ buvo nenuomoti turto trečiosioms šalims be banko sutikimo. Įmonė norėdama išnuomoti automobilius turėjo prašyti banko leidimo. Liudytojas parodė, jog pamena, kad UAB „B. A.“ buvo pateikusi kelis prašymus leisti išnuomoti automobilius, tačiau negali pasakyti ar tokie prašymai buvo pateikti dėl visų automobilių. Kiek jam žinoma dėl lizingo sutarties pažeidimų nei UAB „B. A.“, nei V. B. pretenzijos nebuvo pareikštos iki tol kol nebuvo susidurta su mokėjimo problemomis (t. 8, b.l. 14). Byloje nustatyta, jog 2011 m. vasario 2 d. UAB „Swedbank lizingas“ dėl lizingo įmokų nemokėjimo vienašališkai nutraukė su UAB „B. A.“ sudarytas 28 lizingo sutartis (t. 1, b.l. 32-33). Iš bankroto administratoriaus UAB „Bankroto procesas“ ataskaitos matyti, jog UAB „B. A.“ buvo sudaręs ne vieną automobilio subnuomos sutartį, taip pat ir dėl automobilių, kurie buvo įsigyti lizingo būdu iš UAB „Swedbank lizingas“ (t. 4, b.l. 16-19). Tuo tarpu baudžiamojoje byloje nei UAB „B. A.“, nei UAB „Swedbank lizingas“ nepateikė duomenų apie tai, jog įmonė buvo kreipusis, o bankas nors vienu atveju buvo išdavęs UAB „B. A.“ raštiškus leidimus išnuomoti jiems priklausančius automobilius. Byloje nesant neginčijamų įrodymų, kad UAB „B. A.“ visais atvejais kreipdavosi į lizingo bendrovę, o UAB „Swedbank lizingas“ visais atvejais UAB „B. A.“, išduodavo leidimus automobilių nuomai, išskyrus dėl automobilio BMW 730D, valstybinis numeris ( - ), teisėjų kolegija daro išvadą, jog UAB „B. A.“ ir anksčiau automobilius įsigytus lizingo būdu nuomodavo arba duodavo juos išbandyti ir be lizingo davėjo raštiško sutikimo. Taigi, nors pagal sutartį formaliai banko sutikimo reikėjo norint subnuomoti (duoti panaudą) transporto priemones, bet praktikoje buvo kitaip. Įmonė subnuomodavo transporto priemones arba leisdavo juo naudotis be banko raštiškų sutikimų, pasitikėjimo principu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog visą laikotarpį UAB „B. A.” ir UAB ,,Swedbank lizingas“ visais atvejais nekreipė dėmesio į lizingo sutarties Nr. LT055451 bendrųjų sąlygų reikalavimus ir tęsė veiklą sudarydama vis naujas sutartis, pagal kurias lizingo bendrovė finansuodavo UAB „B. A.” įsigyjamas transporto priemones, o UAB „B. A.“ už gautas pajamas (pardavus arba išnuomojus automobilius) mokėdavo lizingo bendrovei sutartyje nustatytas įmokas. Byloje taip pat nustatyta, kad visą UAB ,,Swedbank lizingas“ ir UAB „B. A.” bendradarbiavimo laikotarpį UAB „B. A.“ sutartinius įsipareigojimus vykdė. UAB „Swedbank lizingas“ raštas patvirtina, kad UAB „B. A.“ paskutinį mokėjimą UAB „Swedbank lizingas“ atliko 2011 m. sausio 20 d. (t. 2, b.l. 10-12). Liudytoja A. B. patvirtino, jog visais atvejais lizingo bendrovei buvo mokama viena įmoka, neišskiriant pagal kokią konkrečiai sutartį atliekamas mokėjimas. Taigi, ne vienerius metus bankas V. B. pasitikėjo, kadangi su banku buvo atsiskaitoma tinkamai (iš esmės mokėjimai buvo atliekami pagal pasirašytų sutarčių įmokų grafikus). Šiame kontekste pažymima, jog situacija pasikeitė tik UAB „B. A.“ prasidėjus finansinėms problemoms ir negalėjus tinkamai įvykdyti visų finansinių įsipareigojimų. Ir tik po to UAB „Swedbank lizingas“ 2011 m. vasario 2 d. pranešimu Nr. 01-30-6158 vienašališkai nutraukė lizingo sutartis ir iš UAB „B. A.“ pareikalavo grąžinti UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtą (t. 1, b.l. 32-33). Byloje nustatyta, jog UAB „B. A.“ automobilio BMW 730D, valstybinis numeris ( - ), UAB „Swedbank lizingas“ negrąžino (t. 1, b.l. 37-39).

25Nuteistasis V. B., taip pat liudytai V. B. bei V. B. parodė, jog automobilis BMW 730D, valstybinis numeris ( - ), 2010 m. birželio mėnesį, buvo perduotas naudojimuisi - išbandymui (susitarus, jog išbandžius automobilį bus sudaryta automobilio nuomos sutartis) V. B.. Taip pat parodė, jog minėto automobilio V. B. nei UAB „B. A.“, nei UAB „Swedbank lizingas“ negrąžino, kadangi jis Kaliningrade buvo pavogtas. Apie minėtas aplinkybes taip pat buvo informuotas ir lizingo davėjas (t. 7, b.l. 175-177, 179-180. t. 8, b.l. 20). Atkreipiamas dėmesys į tai, jog apeliantas ne vienoje apklausoje teigė, jog automobilis V. B. buvo perduotas jam leidus (t. 6, b.l. 44-46, 54-56). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu apeliacinio skundo teiginiai dėl automobilio perdavimo V. B. be jo leidimo ir sutikimo yra nepagrįsti. Išrašas apie asmens kirtusio Lietuvos Respublikos sieną taip pat patvirtina, kad V. B. ne kartą su automobiliu BMW 730D, valstybinis numeris ( - ) buvo išvykęs į Kaliningrado sritį (pirmą kartą išvyko 2010-11-13), tačiau 2010-11-20 su minėtu automobiliu išvykęs į Kaliningrado sritį, su juo nebegrįžo (t. 7, b.l. 105-120).

26Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog lizingo bendrovei priklausantis automobilis, negavus raštiško lizingo bendrovės sutikimo, buvo perduotas naudotis V. B., kuris jam patikėtą automobilį prarado. Tačiau, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, toks lizingo bendrovei priklausančios transporto priemonės perdavimas naudotis trečiajam asmeniui negavus lizingo bendrovės raštiško leidimo dar nėra nusikaltimas. Toks sutarties sąlygų nesilaikymas galėjo būti pagrindu tik lizingo bendrovei nutraukti lizingo sutartį Nr. LT055451. Be to, kaip byloje nustatyta, pati lizingo bendrovė, žinodama UAB „B. A.” veiklos pobūdį, kol UAB „B. A.“ sekėsi verslas, ne tik kad dėl minėtų sutarties pažeidimų nenutraukė sutarties, bet ir toliau finansavo UAB „B. A.” įsigyjamas transporto priemones, nekreipdama dėmesio į sutarties sąlygas, nes UAB ,,Swedbank lizingas“ pasitikėjo V. B.. Pažymėtina, kad pats V. B., negrąžinęs lizingo bendrovei jai priklausančio turto (dviejų automobilių) ir nesumokėjęs skolų, nesislapstė nei nuo lizingo bendrovės, nei nuo teisėsaugos institucijų, neteikė lizingo bendrovei jokios klaidinančios informacijos, pranešė koks asmuo naudojasi lizingo bendrovei priklausančiu turtu - automobiliu BMW 730D, valstybinis numeris ( - ), taip pat neslėpė jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas žalos išieškojimas. Be to, liudytojas V. B. neneigė, kad dėl jo kaltės buvo prarastas automobilis bei sutiko atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Taip pat liudytojas patvirtino, kad iki jo apklausos teisiamajame posėdyje niekas nėra kreipęsis dėl žalos atlyginimo (t. 8, b.l. 20). Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų bei nuteistojo V. B. ir V. B. parodymų nustatyta, kad civilinis ieškovas nesikreipė į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos išieškojimo nei iš V. B., nei iš V. B.. Taigi, šiuo atveju jokios papildomos sąlygos, dėl kurių civiliniai teisiniai santykiai būtų galėję pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad V. B. kokiais nors veiksmais įmonės veiklos laikotarpiu būtų siekęs apsunkinti lizingo sutarties Nr. LT055451 vykdymą.

27Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, susidariusi situacija tarp UAB „B. A.“ ir UAB „Swedbank lizingas“ gali būti vertinama tik kaip civilinis ginčas, o ne kaip veika, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Todėl baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma sprendžiant civilinius ginčus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-251/2013). Dėl to, kas išdėstyta, skundžiama nuosprendžio dalis dėl V. B. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį panaikinama ir priimamas naujas nuosprendis: pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį V. B. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

28Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (dėl automobilio vertės, dėl civilinio ieškinio pagrįstumo), nes dėl V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį priimamas išteisinamasis nuosprendis. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą. Todėl nuosprendžio dalis, kuria iš V. B. priteista UAB ,,Swedbank lizingas“ 12 102,40 eurų (41 787,18 Lt) turtinei žalai atlyginti panaikinama ir UAB ,,Swedbank lizingas“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

29Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuspręsta palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. B. priklausančiam turtui (t. 8, b.l. 33-34), iki bus išspręstas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas siekiant užtikrinti civilinio ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ galimybes išieškoti padarytos žalos atlyginimą, tačiau šioje byloje V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį yra išteisinamas ir dėl to civilinio ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taip pat šioje byloje kitų civilinių ieškinių V. B. nėra pareikšta. Todėl nuosprendžio dalis, kuria paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. B. priklausančiam turtui, iki bus išspręstas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje panaikinama ir panaikinama V. B. šioje byloje paskirta procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisės apribojimas į žemės sklypą, esantį Liepojos g. 190, Klaipėdoje (Unikalus Nr. 4400-0600-7147).

30Dėl veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį

31Apelianto teigimu, apygardos teismas taip pat nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Jo veika galėtų būti kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį.

32Atsakomybės už apgaulingą apskaitos tvarkymą subjektui būdingi specialieji požymiai, tai yra pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu V. B. buvo įmonės UAB „B. A.“ direktoriumi, taigi būtent jis buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Todėl, V. B. pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu.

33Nagrinėjamoje byloje pateiktoje 2013 m. lapkričio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/93 konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. UAB „B. A.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 4, b.l. 66-81). Specialisto išvadoje, nurodytų teisės aktų pažeidimą nulėmė tai, kad V. B. būdamas UAB „B. A.“ direktoriumi ir kasininku, vyriausiai finansininkei A. B. nepateikė visų duomenų apie įvykusias ūkines operacijas ir kasos pajamų orderiais nepagrindė piniginių lėšų, gavimo iš J. V. už suteiktas automobilio BMW X5, valstybinis numeris ( - ) (skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog buvo gauta 29470 Lt pinigų suma), paslaugas bei apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais, kvitais, žiniaraščiais) nepagrindė piniginių lėšų, panaudojimo įmonės veikloje. Aplinkybę, kad įmonės piniginius reikalus tvarkė direktorius V. B. patvirtino liudytoja A. B.. Taip pat liudytoja parodė, kad V. B. nėra jai sakęs, kad į įmonės buhalterinę kasą įneša pinigus gautus iš klientų. Visa įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, ji visus jai pateiktus buhalterinius dokumentus įtraukdavo į buhalterinę apskaitą (t. 7, b.l. 179-180). Liudytoja J. V. paaiškino, kad ji iš UAB „B. A.“ įsigijo automobilį BMW X5, valstybinis numeris ( - ). Įmokas už automobilį mokėjo grynaisiais pinigais direktoriui V. B. (t. 7, b.l. 177-178). 2013 m. vasario 2 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad V. B. avanso apyskaitose neparodė piniginių lėšų gavimo iš J. V. bei šių piniginių lėšų panaudojimo įmonės veikloje. Šis protokolas patvirtina, kad UAB „B. A.“ laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 atskaitingas asmuo V. B. pagrindė savo asmeninių lėšų panaudojimą įmonės veikloje, taip pat pagrindė piniginių lėšų gavimą atsiskaitytinai iš banko sąskaitų ir kasos (t. 5, b. l. 73–75). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. B. įmokas iš J. V. už išnuomotą automobilį BMW X5, valstybinis numeris ( - ), gaudavo grynaisiais pinigais (automobilis buvo įmonės turtas), kurie nebuvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, taip pat nėra pateikta duomenų, kad gauti pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. B. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį.

34Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad iš J. V. gauta pinigų suma buvo panaudota įmonės veikloje, kadangi byloje nėra pateikta minėtas aplinkybes patvirtinančių dokumentų. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais. Todėl apelianto tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-7-84/2012).

35Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad V. B. UAB „B. A.“ buhalterinę apskaitą tvarkė ne apgaulingai, o aplaidžiai. Teismų praktikoje pripažįstama, jog buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai, jeigu buhalterinė apskaita tvarkoma sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita tvarkoma aplaidžiai, jeigu nustatomas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Byloje nustatyti V. B. veiksmai: apie gautus grynuosius pinigus iš J. V. už automobilio nuomą (automobilį lizingo būdu buvo įsigijusi UAB „B. A.“, todėl už automobilio nuomą gauti pinigai buvo įmonės turtas), neinformavo įmonės vyriausios finansininkės bei iš fizinio asmens gautų piniginių lėšų neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą; nepateikė duomenų, kad iš J. V. gauti pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje, patvirtina, kad tai negali būti paaiškinama apsirikimu ar klaida, todėl ši nuteistojo veika pagrįstai įvertinta kaip apgaulingas, o ne aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas. Neabejotina, kad nuteistasis V. B., būdamas bendrovės vadovu, ilgai dirbdamas versle, žinojo, jog iš kliento gautas pinigų sumas privalo įnešti į įmonės buhalterinę apskaitą arba privalo pateikti dokumentus, jog tokie pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje. Taigi, V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl nėra teisinio pagrindo jo veiksmus perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį.

36Dėl Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių

37Skundžiamu nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu dėl to, kad „<...> laikotarpiu nuo 2008-02-12 iki 2008-12-31 UAB „B. A.“ tarnybinėse patalpose, esančiose Klaipėdoje, Baltijos p. 8A, vyr. finansininkei A. B. nepateikė visų duomenų apie įvykusias ūkines operacijas ir laikotarpiu nuo 2008-02-12 iki 2008-11-30 kasos pajamų orderiais nepagrindė piniginių lėšų, iš viso 49 816,26 Lt, gavimo iš J. V. už suteiktas automobilio BMW X5, valstybinis Nr. ( - ), paslaugas bei apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais, kvitais, žiniaraščiais) nepagrindė piniginių lėšų, iš viso 49 816,26 Lt, panaudojimo įmonės veikloje ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „B. A.“ laikotarpiu nuo 2008-02-12 iki 2010-06-30 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros“.

38Kaip matyti apkaltinamajame nuosprendyje nustatyta, kad veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje buvo padaryta laikotarpiu nuo 2008-02-12 iki 2010-06-30. Suformuotoje teismų praktikoje nurodyta, jog apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Baudžiamojoje byloje pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 5-3/93 padaryta išvada, jog pagal UAB „B. A.“ (direktorius V. B.) organizuojamą UAB „B. A.“ buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2008-02-12 iki 2008-11-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2013-01-01 nenustatyti UAB „B. A.“ buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo pažeidimai, dėl kurių nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 4, b.l. 66-81). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai buvo konstatuoti tik laikotarpiu nuo 2008-02-12 iki 2008-11-30.

39Apkaltinamajame nuosprendyje aprašant Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes konstatuota, jog V. B. kasos pajamų orderiais nepagrindė piniginių lėšų, iš viso 49 816,26 Lt, gavimo iš J. V. už suteiktas automobilio BMW X5, valstybinis Nr. ( - ), paslaugas bei apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais, kvitais, žiniaraščiais) nepagrindė piniginių lėšų, iš viso 49 816,26 Lt, panaudojimo įmonės veikloje. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje aprašant Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes apygardos teismas padarė išvadą, jog V. B. iš liudytojos J. V. už automobilį BMW X5 gavo 29 470 Lt (3 300*3=9 900+19 570=29 470) (ši nuosprendžio dalis neskundžiama). Teisėjų kolegija pažymi, jog apygardos teismui konstatavus, kad V. B. iš J. V. už automobilio nuomą gavo 29 470 Lt, minėta pinigų suma turėjo būti nurodyta ir aprašant Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija šiose dalyse nepasunkindama nuteistojo padėties patikslina V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes.

40Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jis siekdamas nuslėpti įmonės pinigų pasisavinimą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Apeliantas pažymi, jog jis nėra pripažintas kaltu dėl įmonės pinigų pasisavinimo.

41Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad „V. B. <...> būdamas UAB „B. A.“ direktoriumi ir kasininku, <...> siekdamas nuslėpti pinigų pasisavinimo faktą, UAB „B. A.“ buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, <...> 12 straipsnio 1 dalį <...>“.

42Kaip matyti pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl iš J. V. įgyto turto pasisavinimo perkvalifikavo iš Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, baudžiamąjį procesą pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį V. B. nutraukė. Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisako. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, jog baudžiamoji byla V. B. dėl turto pasisavinimo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, taip pat atsižvelgiant į tai, jog pagal suformuotą teismų praktiką, teismo sprendime, kuriuo baudžiamoji byla yra nutraukiama, suėjus senaties terminui, negali būti formuluočių, nesuderinamų su nekaltumo prezumpcijos principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-9/2012, Nr. 2K-7-81/2013), teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. B. Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė siekdamas nuslėpti pinigų pasisavinimo faktą. Todėl teisėjų kolegija šioje dalyje nepasunkindama nuteistojo padėties iš V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį aprašytos nusikalstamos veikos pašalina aplinkybes, jog V. B. veiką padarė siekdamas nuslėpti pinigų pasisavinimo faktą.

43Veika, už kurios padarymą apeliantas nuteisiamas, apibūdintina šitaip: „V. B. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra jis laikotarpiu nuo 2002-06-19 iki 2013-01-17 būdamas UAB „B. A.“ (įmonės kodas ( - ), registruotos ( - )) direktoriumi ir kasininku, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia, UAB „B. A.“ buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį reglamentuojančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes laikotarpiu nuo 2008-02-12 iki 2008-11-30 UAB „B. A.“ tarnybinėse patalpose, esančiose Klaipėdoje, Baltijos p. 8A, vyr. finansininkei A. B. nepateikė visų duomenų apie įvykusias ūkines operacijas ir laikotarpiu nuo 2008-02-12 iki 2008-11-30 kasos pajamų orderiais nepagrindė piniginių lėšų, iš viso 29 470 Lt, gavimo iš J. V. už suteiktas automobilio BMW X5, valstybinis Nr. ( - ), paslaugas bei apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais, kvitais, žiniaraščiais) nepagrindė piniginių lėšų, iš viso 29 470 Lt, panaudojimo įmonės veikloje ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „B. A.“ laikotarpio nuo 2008-02-12 iki 2008-11-30 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros“.

44Patikslinus nusikaltimo laiką bei veikos padarymo aplinkybes, taip pat pašalinus tam tikras aplinkybes iš veikos aprašymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. B. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje yra pilnai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

45Dėl V. B. paskirtos bausmės

46Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys bausmės rūšys – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Apygardos teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, V. B. paskyrė dviejų metų laisvės atėmimo bausmę. Su tokia paskirta bausme apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

47V. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas (t. 6, b.l. 4). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad V. B. teisiamas pirmą kartą, šiuo nuosprendžiu išteisinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, taip pat atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. B. Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, kurios dydis nustatomas artimas minimaliam pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tai yra V. B. skiriama 60 MGL dydžio bauda. Įvertinus V. B. paskirtos baudos dydį, nustatomas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas nei Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsnio 2 dalyje numatytas bendras dvejų mėnesių terminas, tai yra V. B. įpareigojamas baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas dėl neteisingai nuteistajam V. B. paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 2 punktas).

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

49panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį dėl V. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį ir V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

50Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. B. paskirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė; taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. B. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per vienerius metus atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

51Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

52už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą V. B. paskirti 60 MGL, tai yra 2259,6 Eur baudą, įpareigojant V. B. paskirtą baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

53panaikinti nuosprendžio dalį, kuria patenkintas UAB „Swedbank lizingas“ civilinis ieškinys ir UAB „Swedbank lizingas“ iš V. B. priteista 12 102,40 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti. UAB „Swedbank lizingas“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą;

54panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi V. B. turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. B. priklausančiam turtui - žemės sklypui, esančiam Liepojos g. 190, Klaipėdoje (Unikalus Nr. 4400-0600-7147).

55Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. - pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį trejų metų šešių... 4. - pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtos... 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. V. B. nuteistas už tai, kad jis tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį... 10. Taip pat V. B. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų... 11. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apygardos teismas kriminalizavęs civilinius... 13. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis tyčia iššvaistė jo žinioje... 14. Apeliantas taip pat teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta... 15. Nuteistasis nesutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis... 16. Nuteistasis, cituodamas Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį bei... 17. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė... 18. Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 19. Dėl veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį... 20. Apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. B. pripažino kaltu dėl... 21. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos 2007 m. birželio 29 d. tarp UAB... 22. Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, UAB „B. A.“ sudarius... 23. Byloje nustatyta, jog UAB „B. A.“ buvo realiai veikianti įmonė, kurios... 24. Nuteistasis V. B. viso proceso metu teigė, jog jo vadovaujama įmonė veiklos... 25. Nuteistasis V. B., taip pat liudytai V. B. bei V. B. parodė, jog automobilis... 26. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog lizingo bendrovei... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms,... 28. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo... 29. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuspręsta palikti galioti Klaipėdos... 30. Dėl veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį... 31. Apelianto teigimu, apygardos teismas taip pat nepagrįstai jį pripažino kaltu... 32. Atsakomybės už apgaulingą apskaitos tvarkymą subjektui būdingi specialieji... 33. Nagrinėjamoje byloje pateiktoje 2013 m. lapkričio 5 d. specialisto išvadoje... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama,... 35. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai... 36. Dėl Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos... 37. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu dėl to, kad „<...>... 38. Kaip matyti apkaltinamajame nuosprendyje nustatyta, kad veika numatyta Lietuvos... 39. Apkaltinamajame nuosprendyje aprašant Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1... 40. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jis siekdamas... 41. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad „V. B. <...> būdamas UAB... 42. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. B.... 43. Veika, už kurios padarymą apeliantas nuteisiamas, apibūdintina šitaip:... 44. Patikslinus nusikaltimo laiką bei veikos padarymo aplinkybes, taip pat... 45. Dėl V. B. paskirtos bausmės... 46. Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys... 47. V. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas (t. 6, b.l.... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 49. panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžio... 50. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžio... 51. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį... 52. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje... 53. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria patenkintas UAB „Swedbank lizingas“... 54. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paliktas galioti Klaipėdos apygardos... 55. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį...