Byla 2A-479-657/2017
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovių pusėje – notarė V. B

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. N. patikslintą ieškinį atsakovėms J. N. ir E. N. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovių pusėje – notarė V. B..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas R. N., patikslinęs ieškinio reikalavimus, teismo prašė pripažinti negaliojančia tarp J. N., R. N. ir E. N. 2013 m. birželio 14 d. sudarytą buto, esančio ( - ) dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), patvirtintą Kauno m. 13-ajame notarų biure, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-8, 119-124). Nurodė, kad ieškovas su atsakove J. N. iš bendrų santaupų 1994 m. rugsėjo 13 d. įgijo butą, esantį ( - ). 2013 m. birželio 14 d. notarų biure ieškovas ir atsakovai sudarė buto dovanojimo sutartį, pagal kurią šį butą padovanojo dukrai E. N.. 2015 m. vasario 10 d. ieškovas gavo pranešimą iš teismo, kad atsakovė J. N. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas tik tada suprato, kad atsakovė dar prieš dovanojant butą ruošėsi išsituokti su ieškovu, todėl, kad butas nebūtų dalinamas, ėmėsi veiksmų jį padovanoti dukrai. Ieškovas, nesupratęs tokių atsakovės ketinimų, buvo apgautas. ( - ) d nutraukus tarp šalių santuoką, jie ir toliau gyveno dukrai dovanotame bute, ieškovas mokėjo mokesčius. Nors butas buvo padovanotas, nuosavybė faktiškai perduota nebuvo. Tuo tarpu pagal CK 1.86 straipsnio nuostatas tik dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių sudarytas sandoris negalioja. Šiuo atveju butas buvo padovanotas, siekiant mokėti už jį mažesnius mokesčius, jame ir toliau visa šeima gyveno, naudojosi daiktais. Ieškovas, žinodamas, kad atsakovė ketina išsituokti, dovanojimo sutarties niekada nebūtų sudaręs. Ieškovas dėl klausos sutrikimų sandorio sudarymo metu pas notarę ne viską gerai girdėjo ir suprato, kas taip pat turėjo įtakos ginčijamo sandorio pasirašymui. Atsakovės J. N. ir E. N. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 49-53, 131-133). Nurodė, kad dovanotojų ketinimai padovanoti butą dukrai buvo aiškūs ir aptarti, ilgai svarstyti, jų tikslas – pagerinti dukters turtinę padėtį ir jos gyvenimo sąlygas. E. N. savininkės teises realizavo iškart po sandorio sudarymo, ji faktiškai jame gyvena ir valdo jį kaip savininkė – išlaiko, sudarinėja sandorius. Todėl sandoris negali būti laikomas tariamu. Atsakovė J. N. su dukra jos prašoma gyvena tik dėl neprognozuojamo ieškovo elgesio. Ieškovas laiko apgaule tai, kad atsakovė planavo nutraukti su juo santuoką. Tačiau ginčo sandoris sudarytas 2013 m. birželio 14 d., o atsakovė į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi tik 2015 metais, sužinojusi, jog ieškovas yra neištikimas. Trečiasis asmuo notarė V. B. su ieškiniu nesutiko (T.1, b.l. 48). Nurodė, kad notarė išsiaiškino sandorio šalių valią ir paaiškinusi pasekmes sandorį patvirtino.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė (T.2, b.l. 4-8). Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai paneigia ieškovo argumentus, jog butas buvo padovanotas siekiant palengvinti jam tenkančią dviejų butų išlaikymo naštą, tai šalys gerai suprato ir po ginčo sandorio sudarymo iš esmės niekas nepasikeitė, visa šeima ir toliau bute gyveno, naudojosi daiktais, ieškovas ir toliau butą išlaikė. Atsakovė E. N. teismui pateikė jos vardu atliktų mokėjimų kopijas už butui suteiktas komunalines paslaugas. Buto dovanojimo sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota iškart po sandorio sudarymo 2013 m. birželio 20 d. Šia sutartimi šalys susitarė, kad pasirašant sutartį turtas yra perduodamas ir priimamas asmeninėn nuosavybėn. Teismo posėdžio metu E. N. patvirtino, kad pasirašant sutartį tėvų veiksmus ji suprato kaip tikrus ir realius ketinimus turtą padovanoti jai ir su tuo sutiko, rūpinosi buto išlaikymu. Bute visi gyvena tik dėl to, jog tėvas iš jo neišsikelia, yra neprognozuojamo charakterio ir ji prašo, jog mama gyventų kartu. Šias aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu duoti ir atsakovės J. N. paaiškinimai bei I. N. rašytiniai paaiškinimai. Netikėti atsakovių paaiškinimais nėra pagrindo, jie neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Rašytiniams įrodymams neprieštarauja ir notarui duoti liudytojos I. N. parodymai. Ieškovo pateiktas mokėjimo nurodymas už E. N. mokymąsi niekaip nepaneigia teismo padarytų išvadų bei patvirtina aplinkybę, jog ieškovas padeda dukrai finansiškai. Teismas vertino, kad liudytojų K. N., G. B., E. L., L. Č., V. J. Č., A. N. paaiškinimai nesudaro pagrindo išvadai, kad buto dovanojimo metu šalys realiai nesiekė sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo bei simuliavo sandorio sudarymą. Šalių veiksmai po sandorio sudarymo, kaip tik patvirtina aplinkybę, kad sandoris realiai buvo vykdomas. Dovanojimo sutarties 8.1 – 8.2 punktuose numatyta, kad šalys pasirašydamos sutartį veikia gera valia, nėra aplinkybių, dėl kurių jos būtų priverstos sudaryti sandorį nenaudingomis sąlygomis, sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Šalys patvirtino, kad sutarties sudarymo metu pilnai supranta savo veiksmų esmę, nėra suklydusios iki sutarties ir pasirašant sutartį, sutartis nėra apsimestinė, šalys notarui atskleidė tikrąją savo valią ir ją išreiškė šioje sutartyje. Šalys sutartyje nurodydamos, kad sutartis šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus priimta ir pasirašyta bei patvirtino tai savo parašais. Todėl teismas atmetė ir ieškovo argumentus, kad notarų biure jis dėl klausos trūkumų ne viską girdėjo ir suprato ir sutartį pasirašė raginamas kuo greičiau tai padaryti. Ieškovui žinant savo sveikatos būklę, ieškovas pasirašydamas sutartį privalėjo elgtis kaip rūpestingas asmuo – sutartį prieš pasirašant perskaityti, įsitikinti, kokiu tikslu ji sudaroma, kokios kils pasekmės ir, esant abejonių, jos nepasirašyti. Ieškovo išsilavinimas yra aukštasis, jis dirba mokymo įstaigoje vyriausiojo mokytojo pareigose ir klausos sutrikimai jam netrukdo tai daryti. Nei notarei sutarties tvirtinimo metu, nei ieškovo advokatei, nei teismui bylos nagrinėjimo metu nekilo abejonių, jog ieškovas turi fizinių trūkumų, dėl kurių negirdi ar ne viską supranta. Atsakovė J. N. 2015 m. sausio 23 d. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, t. y. praėjus 1,5 metų po dovanojimo sutarties sudarymo. Aplinkybės, kad ginčo šalys pateikdamos pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu, aptarė ir turimo turto pasidalinimo klausimus, byloje nebuvo pareikštas priešieškinis, teismo vertinimu tik patvirtina, kad sudarytas dovanojimo sandoris atitiko šalių tikruosius ketinimus. Atsakovės J. N. įrodymai – nuotraukų kopijos, įrodomosios reikšmės byloje neturi, nes teismo padarytų išvadų nei patvirtina, nei jas paneigia. Ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas – įsakymas taip pat byloje įrodomosios reikšmės neturi, iš dokumento turinio nėra aišku, dėl ko ieškovas buvo atleistas nuo karinio parengimo užsiėmimų. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog sudarydamos ginčo sandorį šalys siekė sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą, nesiekdamos sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, kad sandoris realiai nebuvo vykdomas, todėl dovanojimo sandoris negali būti laikomas tariamuoju ir ieškinys yra atmetė. Ieškinį atmetęs, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniame skunde ieškovas R. N. prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovių jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 30-36). Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai ištyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai taikė CK 1.86 straipsnio normas. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių – butą faktiškai perduoti apdovanotajai. Butas yra didelio ploto, o E. N. būdama studente būtų nepajėgi jį išlaikyti, tačiau teismas šios aplinkybės nesiaiškino. Dovanojimo sutartis vertintina kaip išankstinis atsakovės planas užvaldyti bendrą santuokinį turtą. Teismas neanalizavo ir nevertino dovanojimo sutarties, kaip realinio sandorio, sudarymo pasekmių, t. y., kad ir apeliantas, ir atsakovė J. N. iki šiol gyvena šiame bute, kad sandorio sudarymo metu nebuvo susitarta dėl bute buvusio viso šeimos turto. Teismo išvados prieštarauja sprendimo aštuntajame punkte jo paties išanalizuotai teismų praktikai dėl kompleksiško aplinkybių vertinimo. Teismas pažeidė įrodymų pakankamumo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 180, 182, 185 straipsniai), nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos įrodinėjimo taisyklių aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismo išvados dėl ginčijamos sutarties grindžiamos ne nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių, liudytojų parodymų viseto vertinimu, o tik atsakovių pateiktais įrodymais. Atsakovės J. N. ir E. N. atstovaujamos advokatės Alinos Vosyliūtės atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 55-58). Atsiliepime nurodė, kad apeliantas skirtingai nurodo faktines bylos aplinkybes, nei jas buvo nurodęs ieškinyje, jo teismo posėdžio metu teiktuose paaiškinimuose. Ieškovas iš anksto svarstė ir ruošėsi buto perleidimui dukrai, tarėsi apie tai su draugais, svarstė su šeima, kalbėjo apie finansinės turto išlaikymo naštos sumažinimą, todėl prieštaringai ir nesąžiningai atrodo ieškovo bandymai įrodinėti sandorio negaliojimą dėl to, jog tariamai jis nesuprato, kas bus pasirašoma pas notarą, kad tariamai negirdėjo, ką notaras sakė, nes turi klausos sutrikimų, o taip pat bandydamas įrodinėti, kad buvo apgautas dėl sandorio esmės. Teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o atsižvelgė į visas tokiais atvejais nagrinėtinas aplinkybes. Apelianto nenuoseklumą liudija ir tai, jog apeliaciniame skunde naujai keliamas klausimas, kad ginčo sandoris yra ne tariamas, tačiau apsimestinis ir cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje, kurioje nagrinėjamas apsimestinio sandorio galiojimas, nors šis klausimas pirmosios instancijos teisme nagrinėtas nebuvo. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino dovanojimo sutarties kaip realinio sandorio, nes teismas aiškiai pasisakė, jog turto priėmimas – perdavimas fiksuotas notarinėje sutartyje, o turto savininkė atliko visus priėmusio turtą asmens veiksmus – sutarčių sudarymą savo vardu, išlaikymą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Ginčas kilęs dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teigiant, kad ji buvo sudaryta apgaulės įtakoje (CK 1.91 str.), bei kad tai buvo tariamas sandoris (CK 1.86). Bylos duomenimis nustatyta, kad J. N. 1994 m. rugsėjo 13 d. įgijo butą, esantį ( - ) (T.1, b.l. 29). Šį butą J. N. ir ieškovas R. N. 2013 m. birželio 14 d. padovanojo savo dukrai E. N. (notarinio registro Nr. ( - )) (T.1, b.l. 3-8, 119-124). Sandorį patvirtino Kauno m. 13-ojo notarų biuro notarė V. B.. Ieškovas prašė 2013 m. birželio 14 d. dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia, nes ją sudarė dėl J. N. apgaulės, kuri rengėsi skyryboms ir tokiu būdu siekė užvaldyti santuokoje įgytą turtą, taip pat tuo pagrindu, jog tai buvo tariamas sandoris, nesiekiant sukurti jokių teisinių pasekmių, nes šalys ir toliau gyveno ginčo bute, mokėjo mokesčius.

13Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl apgaulės (CK 1.91 str.) Apeliantas skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-340/2011; 2012 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012). Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010; kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Apelianto teigimu, dovanojimo sutartis sudaryta apgaulės įtakoje, t. y. atsakovė rengėsi skyryboms ir tokiu būdu siekė išvengti santuokoje įgyto turto dalybų. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sudarytas sandoris teismo tvarka gali būti teismo pripažintas negaliojančiu tada, kai jis sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 str. 1 d.). Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme yra sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; kt.). Byloje nustatyta, jog sandoris buvo sudarytas 2013 m. birželio 14 d., atsakovė J. N. dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į teismą tik ( - ) d. Tai, kad ieškovas aiškiai suvokė sudaromo sandorio tikslą ir to siekė, patvirtina trečiojo asmens notarės V. B. nurodytos faktinės aplinkybės (atsiliepimas į ieškinį), atsakovių J. N., E. N., liudytojos I. N. parodymai (duoti raštu notarui; T.1, b.l. 143-146), liudytojų K. N., G. B., E. L., L. Č., V. J. Č. A. B. N. parodymai, kad jiems ieškovas buvo minėjęs, jog nori vieną butą padovanoti dukrai, kadangi ji studentė ir gaus kompensacijas už butui teikiamas paslaugas, todėl jam bus lengviau abu butus išlaikyti (2016 m. gegužės 3 d. ir 2016 m. birželio 9 d. teismo posėdžių garso įrašai). Taigi, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog pasirašydamas dovanojimo sutartį ieškovas aiškiai suvokė, kokį sandorį sudaro ir dėl to nebuvo apgautas. Dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notarės, notarė šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę, prasmę bei jos sudarymo pasekmes, išsiaiškino ieškovo valią dėl sutarties. Byloje buvo įvertinti ir ieškovo nurodyti argumentai dėl ieškovo sveikatos būklės (dešiniąja ausimi po persirgtos ligos negirdi ir yra diagnozuoti kairės ausies klausos sutrikimai). Teismo nuomone, ieškovo išsilavinimas yra aukštasis, jis dirba mokymo įstaigoje vyriausiojo mokytojo pareigose ir klausos sutrikimai jam netrukdo tai daryti. Be to, nei notarei sutarties tvirtinimo metu, nei ieškovės advokatei, nei teismui bylos nagrinėjimo metu nekilo jokių abejonių, jog ieškovas galėtų turėti fizinių trūkumų, dėl kurių negirdi ar ne viską supranta, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės (CPK 185 str.).

14Dėl dovanojimo sutarties kaip tariamo sandorio pripažinimo negaliojančia (CK 1.86 str.) Apeliantas skunde nurodo, kad dovanojimo sutartis buvo tariamas sandoris, nesiekiant sukurti jokių teisinių pasekmių. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-2019/2016; kt.). Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-241/2016). Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pažymėjo, jog nepagrįsti yra ieškovo argumentai, kad iškart po dovanojimo sandorio patvirtinimo atsakovė kreipėsi dėl santuokos nutraukimo ir sandoris buvo sudarytas turint tikslą santuokos nutraukimo metu nesidalinti įgyto turto. Kaip jau minėta, teismas nustatė, kad atsakovė J. N. į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės kreipėsi ( - ) d., t. y. praėjus 1,5 metų po dovanojimo sutarties sudarymo (priedas prie bylos, b.l. 3-4). Santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu ieškovas teismui nurodė, kad byloje ketina reikšti J. N. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo; teismas nustatė ieškovui terminą iki 2015 m. birželio 10 d. pateikti teismui pilnai suformuluotus reikalavimus (priedas prie bylos, b.l. 33), tačiau ieškovas jo nepateikė; šalys ( - ) d. teismui pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu (priedas prie bylos, b.l. 35). Teismas ( - ) d. santuoką nutraukė abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Aplinkybės, kad ginčo šalys pateikdamos pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu, aptarė ir turimo turto pasidalinimo klausimus, byloje nebuvo pareikštas priešieškinis, teismo vertinimu tik patvirtina, kad sudarytas dovanojimo sandoris atitiko tikrąją šalių valią. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada visiškai sutinka. Taip pat pažymėtina, kad, nagrinėjamu atveju, siekiant sandorį pripažinti tariamu, būtina nustatyti, kad abi šalys nesiekė turto (nagrinėjamu atveju buto) perleidimo ir realiai to nepadarė, o dėl tam tikrų tikslų tik imitavo buto savininko pasikeitimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dovanojimo sutarties 5.1 punkte nurodyta, jog ši sutartis taip pat laikoma Turto perdavimo – priėmimo aktu, kad nuosavybės teisės į turtą pereina apdovanotajam nuo sutarties pasirašymo momento (sutarties 5.2 p.). Butas Nekilnojamojo turto registre 2013 m. birželio 20 d. buvo įregistruotas apdovanotosios E. N. vardu (T.1, b.l. 20), ji kaip buto savininkė moka visus mokesčius už komunalines paslaugas (T.1, b.l. 61-106). Apelianto argumentai, jog jis bute gyvena, kad sandoris buvo sudarytas, tik siekiant išvengti didesnių mokesčių, nesudaro pagrindo vertinti šalių elgesį kaip neatitinkantį jų valios, kad ginčo sandorio pagrindu E. N. realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų, pvz. rūpintis, išlaikyti ir prižiūrėti savo turtą (CPK 178 str., 185 str.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog 2013 m. birželio 14 d. dovanojimo buvo tariamasis sandoris (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo R. N. prašymą pripažinti 2013 m. birželio 14 d. dovanojimo sutartį negaliojančia CK 1.86 ir 1.91 straipsnių pagrindais, visapusiškai ištyrė teisingam šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, taip pat teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jo naikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovės prašė priteisti 423,50 Eur advokato atstovavimo išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus (T.2, b.l. 69-71). Šios išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, atsakovėms priteistinos iš ieškovo lygiomis dalimis po 211,75 Eur, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų maksimalių dydžių (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Paduodant apeliacinį skundą, apeliantui buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies – 1 253,00 Eur sumokėjimas (T.2, b.l. 43-44). Apeliacinį skundą atmetus ši suma priteistina valstybei iš apelianto (CPK 84 str., 93 str., 96 str.). Iš apelianto taip pat priteistina valstybei 5,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str.).

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš R. N., asmens kodas ( - ) atsakovėms J. N., asmens kodas ( - ) ir E. N., asmens kodas ( - ) po 211,75 Eur (po du šimtus vienuolika eurų 75 ct) kiekvienai bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

19Priteisti iš ieškovo R. N., asmens kodas ( - ) valstybei atidėto žyminio mokesčio dalį – 1 253,00 Eur ir teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme – 5,80 Eur, t.y. viso 1 258,80 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 80 ct) (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

20Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai