Byla e2A-303-730/2015
Dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ir atsakovo A. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Banks A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,

Nustatė

2ieškovas 2014-04-14 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4988,34 Lt skolą, 2397,41 Lt palūkanas, 7145,10 Lt delspinigius, 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas ir atsakovas 2007-12-13 sudarė Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį (toliau – Sutartis) Nr. CREDO-160600, pagal kurią atsakovui suteiktas 5000,00 Lt kreditas. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį mokėdamas po 321,00 Lt, per 24 mėnesių terminą. Atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų – negrąžino 4988,34 Lt kredito dalies, nesumokėjo 2397,41 Lt palūkanų. Nurodo, jog pagal Sutarties bendrosios dalies 9 punktą atsakovas, nesumokėjęs bet kokių pagal Sutartį mokėtinų sumų ieškovui, įsipareigoja mokėti 30 procentų dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra praleistas. Kadangi yra suėję visi terminai grąžinti įsiskolinimą, atsakovo mokėtini delspinigiai sudaro 7145,10 Lt. CK 6.37 straipsnio 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo ar šalių nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos Sutarties bendrosios dalies 23 p. šalių sutartos 11 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. L. ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, naudai 4988,34 Lt negrąžinto kredito, 2397,41 Lt palūkanų, 651,07 Lt delspinigių, 9,9 procento metines palūkanas nuo 8036,82 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 579,15 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimų dalimi dėl negrąžintos kredito dalies, t. y. 4988,34 Lt priteisimo, konstatuotina, jog ginčo dėl šios dalies tarp šalių nėra. Atsakovas neginčijo šalių susitarimu nustatytų sutartinių palūkanų dydžio, t. y. 9,90 proc., tačiau nesutiko su ieškovo pateiktu palūkanų skaičiavimo laikotarpiu. Teismas pažymėjo, jog CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos, iki paskolos suma bus grąžinta, o šalių sudarytos Kredito sutarties 6 punktas numato, jog palūkanos už panaudotą kredito limitą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito limito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito limito grąžinimo bankui dienos. Teismas atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir nurodytą šalių susitarimą dėl sutartinių palūkanų dydžio, Sutartyje numatytą jo skaičiavimo terminą, įvertinęs sutartinių palūkanų paskirtį ir tikslus, pripažino, jog ieškovas pagrįstai apskaičiavo 9,9 procento dydžio metines sutartines palūkanas už naudojimąsi negrąžinta kredito suma iki ieškinio teismui pateikimo, todėl ieškinio reikalavimą dėl 2397,41 Lt palūkanų priteisimo tenkino. Teismas įvertinęs tai, jog reikalavimams dėl delspinigių priteisimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių terminas, ieškovas šio termino atnaujinti neprašė, o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, nustatė, jog yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir reikalavimo dalį dėl delspinigių, kurie viršija 6 mėnesių (180 dienų) skaičiavimo terminą, priteisimo atmesti. Įvertinęs bylos šalių sutartinių santykių pobūdį, negrąžinto kredito sumą, taip pat aplinkybę, jog atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 9,9 proc. pelno palūkanas iki visiško prievolės įvykdymo, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas pripažino, jog šalių Sutartyje nustatytas 30 procentų metinių delspinigių dydis, kuris sudaro apie 0,08 procento už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, yra per didelis ir neatitinka protingumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, todėl šalių sutartą netesybų dydį sumažino iki 0,05 procento delspinigių dydžio už kiekvieną pavėluotą dieną arba 18 procentų metinių delspinigių dydžio nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl 1085,12 Lt netesybos sumažintos iki 651,07 Lt. Kadangi šalys Kredito sutartyje buvo sutarusios dėl 9,9 procento metinių pelno palūkanų normos, teismas padarė išvadą, jog ieškovo prašomos priteisti 11 procentų procesinės palūkanos, nustatytos šalių susitarimu, yra aiškiai per didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus, todėl ieškovo reikalavimą dėl 11 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų tenkino iš dalies, priteisė 9,9 procento metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-19 sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisti 11 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 8036,82 Lt sumos nuo 2014-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vienodos teismų praktikos dėl procesinių palūkanų priteisimo, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai teikė materialines teisės normas.
  2. 2007 m. gruodžio mėnesį vidutinė palūkanų norma namų ūkiams dėl sąskaitų pereikvojimo buvo 12,97 procento dydžio, tai yra didesnė, nei buvo numatyta Sutarties 23 punkte, todėl atsakovui taikytas palūkanų dydis atitinka tuo metu kitų bankų taikytas palūkanas ir todėl negali būti laikomas neprotingu.
  3. Ginčo kredito sutartis pasižymi tam tikra specifika, į kurią pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Bankų įstatymas įpareigoja, kad bankas sudarydamas su klientu sandorį, turintį galimos rizikos požymių, turi reikalauti, kad sutartyje, be kita ko, būtų aiškiai nurodytos sutartį sudarančių šalių teisės, įsipareigojimai, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės. Iš šios pareigos atsiranda pagrįstas poreikis nustatyti kredito sutartyje atitinkamas sąlygas kredito gavėjui, tarp jų ir sąlygą dėl procesinių palūkanų.
  4. Atsakovas Sutartį su ieškovu sudarė laisva valia ir niekieno neverčiamas. Teisėtai sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, o tai lemia, kad teismas negali sumažinti palūkanų tiek, jog būtų paneigtas CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas.

5Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-19 sprendimo dalis dėl palūkanų, delspinigių, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų, priteisti ieškovo naudai 851,40 Lt palūkanas, 525,57 Lt delspinigius, 7,22 procento procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 463,32 Lt bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nesiaiškino atsakovo pateiktų įrodymų, spręsdamas dėl palūkanų dydžio. Atsakovas buvo pateikęs teismui įrodymus, jog ieškovas palūkanų skaičiavimą buvo sustabdęs.
  2. Sumažinus priteistų palūkanų dydį, atitinkamai mažintinas delspinigių dydis.
  3. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl procesinių palūkanų priteisimo iš dalies atsižvelgė į kreditoriaus interesų pusiausvyrą. Kadangi, Lietuvos banko palūkanų normų statistikos duomenimis, 2007 m. gruodžio mėnesį vidutinę palūkanų normą sudarė 7,57 procento, procesinės palūkanos mažintinos iki 7,22 procento.

6Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, atsižvelgė į kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, todėl visiškai teisingai ir pagrįstai pasisakė dėl procesinių palūkanų sumažinimo. Sutarties sąlygas rengė ieškovas, sąlygų dėl procesinių palūkanų nekeitė, todėl ieškovo teiginiai dėl kylančių rizikų ar kitų prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų yra neteisingi. Ieškovas vadovaujasi jam parankiu Lietuvos banko oficialios statistikos rodikliu, tai yra 3.3.2 punktu, kuriame palūkanų norma nurodyta didžiausia, nepaaiškindamas, kodėl teismas turėtų atsižvelgti į jo pateiktus statistinius duomenis, spręsdamas dėl procesinių palūkanų dydžio.

7Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo patikslintą apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovo teiginiai, jog palūkanų suma – 851,40 Lt, nesikeitė nuo 2013-06-06 iki 2014-10-22, yra klaidinantys, neatitinka pateiktų skaičiavimų ir sąskaitų išrašų duomenų. Atsakovas iki šiol naudojasi suteiktu kreditu, todėl pagrįstai priteista 2397,41 Lt nesumokėtos palūkanos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, vadovavosi įstatymo reikalavimais. Atsakovas klaidina teismą, pateikdamas Lietuvos banko informaciją ne apie konkrečias palūkanų normas, kadangi atsakovas nurodo bendrus vidurkius, į kuriuos įskaičiuotos palūkanos taikomos pagal paskolos sutartis būstui įsigyti, kai paskolos grąžinimas yra užtikrintas hipoteka. Šiuo atveju atsakovui suteikta paskola be jokių užtikrinimo priemonių.

8Ieškovo, atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-19 sprendimo dalies dėl priteistų iš atsakovo palūkanų, delspinigių bei procesinių palūkanų pagrįstumas bei teisėtumas.

11Nustatyta, kad 2007-12-13 ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (buvęs AB Sampo bankas), ir atsakovas A. L. sudarė Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį Nr. CREDO-160600, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 5000,00 Lt kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį mokėdamas po 231,00 Lt, per 24 mėnesių terminą.

12Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

13Vertindama, ar skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai iš atsakovo priteistos palūkanos, atsižvelgdama į formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš atsakovo 2397,41 Lt palūkanas pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstai.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 ir kt.). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, tai yra, sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad skolininkas mokėjimo (pelno) palūkanas moka paskolos (CK 6.872 straipsnis), banko indėlio (CK 6.896 straipsnis), banko sąskaitos (CK 6.920 straipsnis) ir kitose sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Lietuvos civilinėje teisėje bendri mokėjimo (pelno) palūkanų dydžiai įstatymo neįtvirtinti, nes juos nustato šalys, sudarydamos konkrečias sutartis. Dėl to mokėjimo (pelno) palūkanos neprivalo būti mokamos (priteisiamos), jei šalys dėl jų nesusitarė arba pareiga jas mokėti nėra nustatyta įstatyme. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, ši taisyklė yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas ir suteikianti teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, jų mokėjimo tvarką nustatyti sutartimi arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis.

15Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

16Iš sudarytos Sutarties specialiosios dalies matyti, jog šalys susitarė dėl 9,9 procento dydžio metinės kredito kainos normos. Kaip nustatyta, atsakovas neginčijo sutartimi nustatytų palūkanų dydžio (9,9 proc.), tačiau nesutiko su palūkanų skaičiavimo laikotarpiu. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų įrodymų dėl palūkanų skaičiavimo sustabdymo. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog atsakovas pateikė teismui 2013-06-03, 2013-09-03 pranešimų, išsiųstų atsakovui, kopijas, kuriose nurodyta palūkanų suma – 851,40 Lt. Tačiau ieškovo pateiktų palūkanų skaičiavimo duomenys prieštarauja atsakovo minėtiems įrodymams, kadangi iš minėtų palūkanų apskaičiavimo lentelės nustatyta, jog palūkanų skaičiavimas nebuvo sustabdytas. Be to, Sutarties specialiosios dalies 6 punktu šalys susitarė, jog palūkanos už panaudotą kredito limitą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito limito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito limito grąžinimo bankui dienos. CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jei šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos, iki paskolos suma bus grąžinta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, teisiniu reglamentavimu, šalių sudarytos sutarties nuostatomis, priteisė 2397,41 Lt palūkanas už naudojimąsi kredito suma iki ieškinio padavimo teismui dienos. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

17Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog patenkinus apeliacinio skundo reikalavimą dėl palūkanų sumažinimo, atitinkamai mažintinas delspinigių dydis. Įvertinus apeliacinio skundo motyvus dėl skundžiamu sprendimu priteistų delspinigių, matyti, jog atsakovas iš esmės neskundžia pirmosios instancijos teismo spendimo dalies dėl delspinigių dydžio, skaičiavimo termino, priteistos sumos. Atsižvelgiant į tai, jog teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 2397,41 Lt palūkanas, dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisakytina.

18Apeliaciniuose skunduose tiek ieškovas, tiek atsakovas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl procesinių palūkanų dydžio.

19CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla, kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.210 straipsnis). CK 6.210 straipsnio nuostatose nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pats teisių turėtojas pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą. Skolininko vėlavimo įvykdyti prievolę atveju kreditorius visada turi teisę reikalauti palūkanų, ir taip kompensuoti įstatymų leidėjo pripažįstamus patirtinus ir neįrodinėtinus minimalius nuostolius.

20Kaip nustatyta, šalys 2007-12-13 sutarties 23 punktu susitarė, jog prievolės vykdymo ieškovui priverstine tvarka pagal teismo sprendimą atveju atsakovas įsipareigoja mokėti 11 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio dėl skolos išieškojimo pateikimo teismui dienos iki faktinio teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas procesines palūkanas sumažino iki 9,9 procento, motyvuodamas tuo, jog procesinės palūkanos yra kompensacinės palūkanos ir jų paskirtis yra atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius. Kreditoriaus nuostoliai – negautos pajamos, tai yra negautos pelno palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų įvykdyta laiku. Kadangi kredito sutartyje šalys buvo sutarusios dėl 9,9 procento metinių pelno palūkanų normos, todėl teismas padarė išvadą, jog prašomos priteisti 11 procentų procesinės palūkanos, nustatytos šalių susitarimu, yra aiškiai per didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

21CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymo nustatytas palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).

22Tiek atsakovas, tiek ieškovas, nesutikdami su teismo nustatytomis 9,9 procento procesinėmis palūkanomis, vadovaujasi Lietuvos banko palūkanų normų oficialios statistikos duomenimis. Ieškovas nurodo, jog 2007 m. gruodžio mėnesį vidutinė palūkanų norma namų ūkiams dėl sąskaitų pereikvojimo buvo 12,97 procento dydžio, tai yra didesnė, nei buvo numatyta Sutarties 23 punkte, todėl atsakovui taikytas palūkanų dydis atitinka tuo metu kitų bankų taikytas palūkanas ir todėl negali būti laikomas neprotingu. Atsakovas remiasi 2007 m. gruodžio mėnesio vidutine palūkanų norma, kurią sudarė 7,57 procento, todėl prašo procesines palūkanas mažinti iki 7,22 procento. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas vadovaujasi netinkamu palūkanų normų dydžiu, kadangi, kaip nurodo ieškovas, atsakovas vadovaujasi bendrais vidurkiais, į kuriuos įskaičiuotos palūkanos taikomos pagal paskolos sutartis būstui įsigyti, kai paskolos grąžinimas yra užtikrintas hipoteka. Šiuo atveju atsakovui suteikta paskola netaikant užtikrinimo priemonių. Tačiau vien ta aplinkybė, jog sudarant tarp šalių kredito sutartį, palūkanų norma buvo 12,97 procento, nesudaro pagrindo teigti, jog sutartyje numatytos 11 procentų dydžio procesinės palūkanos yra protingos ir pagrįstos. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodytas sąrašas aplinkybių, kurias teismai turi įvertinti mažindami palūkanas, o metinis palūkanų normos dydis nėra lemiamas veiksnys. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, jog ieškovas ir atsakovas buvo susitarę dėl 9,9 procento metinių pelno palūkanų normos ir jas prašė priteisti tik iki ieškinio padavimo teismui dienos, todėl yra teisinis pagrindas procesines palūkanas taip pat mažinti iki 9,9 procento, atsižvelgiant į tai, jog procesinės palūkanos laikomos kompensacinėmis palūkanomis, tai yra jų paskirtis – atlyginti kreditoriaus minimalius patirtus nuostolius, atsakovui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, o ne atlikti pasipelnymo funkciją. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nors atsakovas yra fizinis asmuo, tačiau nuo 2007 m. naudojasi banko lėšomis, sutarties sąlygų neginčijo, nors apeliaciniame skunde teigė, jog ieškovas sutarties sąlygų dėl procesinių palūkanų nekeitė, nes ieškovui nenaudinga tai daryti, tačiau atsakovas neturėjo pareigos sudaryti sutartį, todėl pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatyto palūkanų dydžio iki atsakovo prašomos ribos nėra pagrindo.

23Pažymėtina, kad sutarčių teisę reglamentuojančios CK normos akcentuoja sutarčių laisvės principą, įtvirtina sudarančių sutartį šalių teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ir sudaryti neprieštaraujančias įstatymams sutartis (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Be to, vykstant civilinei apyvartai, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo patys rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su specialistu arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu, jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Šalių teisė susitarti dėl procesinių palūkanų, dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška. Tačiau teismas turi teisę mažinti sutartines procesines palūkanas, jei susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo argumentas, jog atsakovas laisva valia, niekieno neverčiamas sudarė sutartį su ieškovu, o CK 6.156 straipsnio 4 dalis suteikia sutarties šalims teisę nustatyti sutarties sąlygas savo nuožiūra, todėl teisėtai sudaryta sutartis turi būti vykdoma taip, kaip nustatyta sutartyje, nepagrįstas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentu, jog ginčo kredito sutartis pasižymi tam tikra specifika. Bankas, suteikdamas paskolą, prisiima su tuo susijusią riziką, todėl sutartyse aiškiai nurodoma sutartį sudarančių šalių teisės, įsipareigojimai, įsipareigojimų užtikrinimo priemonės ir pan. Pagal Bankų įstatymo 4 straipsnį banko ūkinės komercinės veiklos esmė – finansinių paslaugų, iš kurių pagrindinės yra indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas, taip pat paskolų teikimas. Bankas veikia su itin aukštu atidumo ir rūpestingumo laipsniu; verčiasi paskolų suteikimu, prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Šioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad buvo sudaryta kredito kortelės su nustatytu kredito limitu sutartis, sutartis sudaryta dėl pakankamai nedidelės sumos, pakankamai trumpam laikotarpiui, todėl sudaryta sutartis vertintina taip pat pagal CK 6.228 straipsnio reikalavimus, t. y. ar sutarties sąlyga dėl 11 procentų palūkanų dydžio nesuteikia kitai šaliai perdėto pranašumo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutartimi nustatytos 11 procentų palūkanos yra aiškiai per didelės ir pažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), suteikia perdėtą pranašumą ieškovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas sumažino (CK 6.210 straipsnis).

24Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovo ieškinį atsakovui dėl palūkanų, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas teismo sprendimas pagal apeliacinių skundų motyvus paliekamas nepakeistas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinius skundus, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas. Atsakovui pirmosios instancijos teismo 2014-12-01 nutartimi atidėtas 72,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo apeliaciniame teisme priėmimo. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinas 72,00 Lt (20,85 Eur) žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis, CPK 96 straipsnis).

26Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

27Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš atsakovo A. L. 20,85 Eur (72,00 Lt) žyminį mokestį valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas 2014-04-14 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą,... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-19 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės... 5. Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto... 6. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo... 7. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo... 8. Ieškovo, atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 11. Nustatyta, kad 2007-12-13 ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank... 12. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali... 13. Vertindama, ar skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai iš atsakovo priteistos... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos:... 15. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami... 16. Iš sudarytos Sutarties specialiosios dalies matyti, jog šalys susitarė dėl... 17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog patenkinus apeliacinio skundo... 18. Apeliaciniuose skunduose tiek ieškovas, tiek atsakovas nesutinka su... 19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti... 20. Kaip nustatyta, šalys 2007-12-13 sutarties 23 punktu susitarė, jog prievolės... 21. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato... 22. Tiek atsakovas, tiek ieškovas, nesutikdami su teismo nustatytomis 9,9 procento... 23. Pažymėtina, kad sutarčių teisę reglamentuojančios CK normos akcentuoja... 24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 25. Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinius skundus, šalių patirtų... 26. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 27. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš atsakovo A. L. 20,85 Eur (72,00 Lt) žyminį mokestį valstybei....