Byla 2-1309-381/2016
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančios A. R. įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje Nr. eB2-944-253/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bendraatsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančios A. R. įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje Nr. eB2-944-253/2016.

2Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – VSDFV Mažeikių skyrius arba pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei A. R. įmonei (toliau – atsakovė) iškėlimo. Pareiškime nurodė, kad atsakovė nuo 2013 m. pirmo ketvirčio nuolat pažeidinėja privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo tvarką, 2015 m. balandžio 1 d. atsakovės skolą sudarė 351,21 Eur, taip pat atsakovė skolinga 1 274,30 Eur valstybinio socialinio draudimo išmokų. Pareiškėjas, siekdamas išieškoti iš atsakovės nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taikė jos atžvilgiu visas įmanomas priverstinio poveikio priemones, tačiau nurodytos priemonės nebuvo veiksmingos. Atsakovė neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, įmonės vadovo vardu registruotam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui ir kitiems inžineriniams statiniams, esantiems Varpo g. 3, Plungėje, įregistruota hipoteka. Kadangi A. R. įmonė nėra pajėgi vykdyti kreditorinių įsipareigojimų bei plėtoti tolimesnės veiklos, įmonė laikytina nemokia.

5Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartimi priėmė VSDFV Mažeikių skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. R. įmonei, į bylą bendraatsakovu įtraukė įmonės savininką A. R..

6Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi iškėlė A. R. įmonei bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė A. M..

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios A. R. įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų antros eilės kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus 1 666,82 Eur finansinį reikalavimą, trečios eilės kreditorių UAB „Omnitel“ 52,65 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kreditoriaus V. S. 8 527,76 Eur finansinį reikalavimą, S. G. 11 629,88 Eur finansinį reikalavimą, kreditoriaus G. L. 5 620,76 Eur finansinį reikalavimą, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaikų išlaikymo fondo administracija prie SADM) 1 836,41 Eur dydžio finansinį reikalavimą ir kreditorės I. S. – Glinskienės 11 918,58 Eur finansinį reikalavimą.

9Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius, vadovaudamasis kreditorių pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį tvirtinti teismui.

10Teismas nustatė, kad per nustatytus terminus bankrutuojančiai A. R. įmonei finansinius reikalavimus pareiškė kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų bendras dydis yra 41 252,86 Eur.

11Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bankroto administratorius pripažino nurodytus bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus bei ginčo dėl jų nėra, nurodytus finansinius reikalavimus patvirtino.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Bendraatsakovas A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad A. R. įmonė daugiau kaip dešimt metų nevykdo jokios veiklos, todėl negali turėti jokių skolų dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo.

152. Kreditorės UAB „Omnitel“ finansinis reikalavimas taip pat patvirtintas nepagrįstai, nes skolą šiai kreditorei įmonė sumokėjo dar 2004 metais.

163. K. V. S., S. G., G. L. ir Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinti finansiniai reikalavimai taip pat nepagrįsti, kadangi bankrutuojanti įmonė su šiais kreditoriais jokių santykių neturėjo ir neturi.

174. Kreditorės I. S. – Glinskienės 11 918,58 Eur finansinis reikalavimas taip pat nepagrįstas, kadangi nei bankrutuojanti įmonė nei jos savininkas šiam asmeniui nėra skolingi.

185. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas kreditorių finansinius reikalavimus, neatsižvelgė į tai, kad bankroto administratoriaus sutikimas su šiais finansiniais reikalavimas buvo visiškai nepagrįstas, padarytas neįvertinus įmonės finansinių dokumentų.

19K. V. išlaikymo fondo administracija prie SADM atsiliepime į bendraatsakovo atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas argumentais, kad bankrutuojanti A. R. įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, jos turtas nėra atskirtas nuo įmonės savininko turto, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 2.50 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 7 straipsniu, pagrįstai A. R. asmeninius įsipareigojimus įtraukė į A. R. įmonės kreditorių sąrašą.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

22Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančios A. R. įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23Dėl prašymo atidėti teismo posėdį ir paskirti bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje

242016 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas apelianto A. R. prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo ir bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje. Prašyme apeliantas nurodė, kad apie 2016 m. birželio 14 d. teismo posėdį sužinojo tik dieną prieš posėdį, t. y. 2016 m. birželio 13 d. iš telefonu jį apie teismo posėdžio vietą ir laiką informavusios teismo darbuotojos. Per parą jis neturėjo galimybių pateikti teismui išsamius rašytinius paaiškinimus. Apelianto teigimu, teismo posėdį būtina atidėti, nes nuo jo atskirojo skundo pateikimo dienos atsirado ne vienas papildomas faktas, kuris, jo manymu, turi reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui. Be to, kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl didelių pinigų sumų, būtina atskirąjį skundą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.

25Kadangi prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo apeliantas iš esmės grindžia argumentais, kad jis nebuvo tinkamai ir laiku informuotas apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką, todėl teisėjų kolegija plačiau pasisako šiuo klausimu.

26Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. gegužės 10 d. bendraatsakovas A. R. pateikė pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties. Tą pačią dieną bendraatsakovo A. R. atskirasis skundas buvo priimtas, atskirojo skundo nuorašai išsiųsti susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims, pasiūlant jiems pateikti atsiliepimus į atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 25 d. pranešimu apeliantas buvo informuotas apie jo atskirojo skundo išsiuntimą Lietuvos apeliaciniam teismui. Nurodytame teismo pranešime apeliantui buvo išaiškinta atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarka, t. y. kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį (-uosius) skundą (-us) nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis); rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant (CPK 319 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis). Taip pat apeliantui buvo išaiškinta byloje dalyvaujančių asmenų informavimo apie teismo posėdžius tvarka bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, t. y., kad byloje dalyvaujantiems asmenims pranešimai nesiunčiami, o informacija apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Vieša tvarkaraščių paieška“ ir „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m. birželio 1 d. nutartimi nutarta bendraatsakovo A. R. atskirojo skundo išnagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją, nustatyti atskirojo skundo nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka datą – 2016 m. birželio 14 d. 9.00 val. Remiantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi bei nepraleidžiant įstatyme nustatyto septynių dienų iki teismo posėdžio termino, apie teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2016 m. birželio 3 d. buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje. Paskelbtame pranešime taip pat buvo išaiškinta galimybė gauti informaciją apie nagrinėjamą bylą teismo telefonu.

28Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantas A. R. buvo tinkamai ir laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat teismo posėdžio formą. Pirmosios instancijos teismui siunčiant apeliantui pranešimą dėl jo atskirojo skundo perdavimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, jam tinkamai ir išsamiai buvo išaiškinta atskirųjų skundų nagrinėjimo, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų informavimo apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tvarka. Būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat teismo posėdžio formą, apeliantas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad išsamius rašytinius paaiškinimus dėl atskirajame skunde keliamų klausimų jis neturėjo galimybės pateikti iki teismo posėdžio. Įvertinus nurodytas aplinkybes nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto prašyme nurodytais argumentais, kad apie teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka jis nebuvo tinkamai ir laiku informuotas, kas apsunkino jam galimybę iki teismo posėdžio parengti išsamius rašytinius paaiškinimus atskirajame skunde keliamais klausimais, todėl apelianto prašymas atidėti teismo posėdį atmestinas (CPK 1622 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, visus teisinius ir faktinius nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus apeliantas turėjo išdėstyti atskirajame skunde (CPK 306, 338 straipsniai), o pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai).

29Apeliantas, prašymą nagrinėti jo atskirąjį skundą žodiniame teismo posėdyje iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad nagrinėjama byla susijusi su didelės vertės kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimu, todėl, jo manymu, būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Pirmiausia, pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantas A. R. neišreiškė prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje, nurodė, kad sutinka su atskirojo skundo nagrinėjimu apeliacinės instancijos teismui priimtina proceso tvarka. Būdamas tinkamai informuotas apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką, apeliantas posėdžio dieną pateikė prašymą šį teismo posėdį atidėti ir paskirti atskirąjį skundą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenuosekli apelianto pozicija bei jokių objektyvių argumentų, kodėl teisingas bylos išnagrinėjimas siejamas būtent su žodinio teismo posėdžio forma bei negali būti užtikrintas klausimą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, nepateikimas, nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylų pagal atskiruosius skundus nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, todėl apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje atmestinas.

30Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo

31Kreditorė Vaikų išlaikymo fondo administracija prie SADM kartu su atsiliepimu į bendraatsakovo A. R. atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius šios kreditorės patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumą – I. S. - Glinskienės prašymą išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti, antstolio pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, sprendimus ir jų pakeitimus dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, taip pat pažymą apie A. R. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui nuo išmokėtų išmokų.

32Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM prašomi prijungti prie bylos dokumentai yra tiesiogiai susiję su šios kreditorės patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumu, kad su pateiktais dokumentais apeliantas turėjo galimybę susipažinti bei pateikti savo nuomonę dėl jų prijungimo prie bylos (dokumentai jam buvo išsiųsti susipažinti kartu su teismo pranešimu dėl atskirojo skundo perdavimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui), taip pat į tai, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, įpareigojantis teismą būti aktyviu, tenkina kreditorės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo bei juos priima ir vertina atskirąjį skundą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

33Dėl individualios įmonės savininko atsakomybės įmonės bankroto byloje

34Atskirajame skunde apeliantas kelia klausimą dėl jo asmeninių įsipareigojimų kreditoriams įtraukimo į bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių sąrašą bei jų vykdymo iš individualios įmonės turto teisėtumo, todėl teisėjų kolegija plačiau pasisako dėl apelianto, kaip bankrutuojančios individualios įmonės savininko, atsakomybės įmonės bankroto byloje.

35CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kita, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis). Galiojančiame ĮBĮ, be materialiojo teisinio reglamentavimo įtvirtinta ir nemažai procesinių teisinių nuostatų, kurios taikytinos nagrinėjant bankroto bylas teismuose. Bankroto bylų nagrinėjimas išsiskiria bene didžiausiomis procesinėmis ypatybėmis iš visų civilinio proceso tvarka nagrinėjamų ginčo bylų. Šiuos ypatumus, visų pirma, lemia bankroto proceso paskirtis. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procesas apima ir vykdymo veiksmus – bankrutavusios įmonės turto pardavimą ir atsiskaitymą su kreditoriais (ĮBĮ 32 straipsnis). Bankroto proceso metu išieškojimas nukreipiamas į visą skolininko turtą. Kadangi skirtingos teisinės formos subjektai bei jų veiklos reglamentavimas pasižymi tam tikra specifika, tai ĮBĮ papildomai reglamentuoti tam tikri bankroto klausimai, nustatant šių subjektų bankroto ypatumus. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), šių įmonių bankroto procesas turi tam tikrų specifinių bruožų.

36Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ši įstatymo nuostata susijusi su CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis), buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Šią išvadą, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Taigi, tuo atveju, kai materialusis teisinis santykis sieja kreditorių ir fizinį asmenį (individualios įmonės savininką), bet ne pačią individualią įmonę, kreditoriaus reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje gali būti patvirtinamas, iš esmės grindžiant individualios įmonės savininko atsakomybės specifika.

37Nagrinėjamu atveju, įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarčiai dėl bankroto bylos A. R. individualiai įmonei iškėlimo, bankroto administratorius pateikė teismui duomenis apie bankrutuojančios įmonės kreditorius ir jų finansinius reikalavimus, taip pat apie individualios įmonės savininko kreditorius, kuriems įmonės savininkas įsipareigojęs kaip privatus fizinis asmuo. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, kreditorės Vaikų išlaikymo fondo prie SADM reikalavimas individualiai bankrutuojančiai įmonei keliamas remiantis Plungės rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 10 d. sprendimu, kuriuo iš individualios įmonės savininko A. R., kaip fizinio asmens, priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams. Kreditorės I. S. – G. reikalavimas tiesiogiai susijęs su kreditorės Vaikų išlaikymo fondo prie SADM reikalavimu bei sudaro skirtumą tarp nepilnamečiams vaikams įsiteisėjusiu teismo sprendimu mokėtinų sumų ir Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų įmokų. Kreditoriaus G. L. finansinis reikalavimas grindžiamas Palangos miesto trečiojo notarų biuro 2016 m. kovo 1 d. vykdomuoju įrašu, išduotu A. R., kaip fizinio asmens, atžvilgiu. K. V. S. ir S. G. finansiniai reikalavimai taip pat kildinami iš notaro vykdomųjų įrašų, išduotų individualios įmonės savininko, kaip fizinio asmens, atžvilgiu. Antros eilės kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus ir trečios eilės kreditorės UAB „Omnitel“ finansiniai reikalavimai siejami tiesiogiai su bankrutuojančios individualios įmonės neįvykdytomis prievolėmis.

38Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, kai bankroto byla iškelta individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įmonės savininko kreditoriai, kuriems jis įsipareigojo, kaip privatus fizinis asmuo, turėjo teisę savo finansinius reikalavimus pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka individualios įmonės bankroto byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms atmetami kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad su kreditoriais V. S., S. G., G. L., Vaikų išlaikymo fondu prie SADM ir I. S. – G., bankrutuojanti individuali įmonės neturėjo ir neturi jokių tarpusavio santykių, todėl šių kreditorių reikalavimų patvirtinimo klausimas negali būti sprendžiamas individualios įmonės bankroto byloje. Priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas į bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių sąrašą tiek pačios įmonės kreditorius, tiek jos savininko kreditorius, kuriems jis įsipareigojęs kaip privatus fizinis asmuo, tinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ ir CK nuostatas, reglamentuojančias individualios įmonės savininko atsakomybės ribas.

39Dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo individualios įmonės bankroto byloje tvarkos

40Kaip minėta ankščiau, bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bankroto bylose yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

41Bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, todėl, teismui sprendžiant kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą, teismas privalo būti aktyvus ir ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006) bei tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jie pagrįsti įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Pagal teismų praktiką tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams; nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, priimant sprendimus įmonės bankroto procese, be to, nesėkmingos bankroto bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-632/2012; 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1137/2014).

42Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikti nepažeidžiant aptartos kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo tvarkos.

43Dėl antros eilės kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo

44Antros eilės kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus 1 666,82 Eur dydžio finansinis reikalavimas grindžiamas byloje esančios preliminarios Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos F4 (SJ), F4 (LJ) per 2016 m. I ketvirtį duomenimis. Kaip matyti iš nurodytų duomenų, 1 666,82 Eur dydžio įmonės skolą sudaro 1 170,38 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 426,79 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 69,65 Eur delspinigių. Individualios bankrutuojančios įmonės administratorius su kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus 1 666,82 Eur dydžio finansiniu reikalavimu sutiko. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad bankroto administratorius neginčijo kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus finansinio reikalavimo, iš esmės klausimo dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo nenagrinėjo bei jį patvirtino. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad ji padaryta neįvertinus aplinkybių, jog A. R. įmonė daugiau kaip dešimt metų nevykdo jokios veiklos, todėl negali turėti jokių skolų dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo. Jokių kitų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtintas kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, apeliantas nepateikia, taip pat iš esmės neginčija šio finansinio reikalavimo dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus 1 666,82 Eur dydžio finansinis reikalavimas nebuvo tinkamai pagrįstas.

45Kaip matyti iš bylos duomenų, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų A. R. įmonė nemoka nuo 2013 m., paskutinį kartą įmonė sumokėjo minėtas įmokas (79,07 Eur) 2014 m. spalio 23 d., kas paneigia atskirojo skundo argumentus, kad įmonė daugiau kaip dešimt metų nevykdo jokios veiklos, todėl negali turėti jokių įsiskolinimų valstybės socialinio draudimo fondo biudžetui. Įmonei tinkamai ir laiku nemokant privalomų įmokų, jos įsiskolinimas valstybės socialinio draudimo fondo biudžetui kiekvieną mėnesį auga po 29,00 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 85,48 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos rengiamos remiantis draudėjų pateiktais socialinio draudimo pranešimais, todėl neginčijant tokių ataskaitų laikytina, kad juose nurodyta informacija atitinka draudėjo socialinio draudimo pranešimuose nurodytą informaciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad bankrutuojanti individuali įmonė, nesutikdama su Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėmis ataskaitomis (F4), kuriomis grindžiamas VSDFV Mažeikių skyriaus finansinis reikalavimas, būtų kreipusi į Fondo valdybos teritorinį skyrių su prašymais dėl finansinių ataskaitų patikslinimo ar klaidų jose išaiškinimo. Nesant šių duomenų bei kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose nurodytą informaciją, nėra pagrindo išvadai, jog šiuose dokumentuose nustatyta įmonės skola yra nepagrįsta.

46Dėl trečios eilės kreditorės UAB „Omnitel“ finansinio reikalavimo pagrįstumo

47Bylos duomenys patvirtina, kad trečios eilės kreditorės UAB „Omnitel“ 52,65 Eur dydžio finansinis reikalavimas grindžiamas skolos išieškojimą vykdančios UAB „Sergel“ pažyma apie bankrutuojančios individualios įmonės įsiskolinimą UAB „Omnitel“. Bankroto administratorius šios kreditorės finansinio reikalavimo taip pat neginčijo bei su juo sutiko. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bankroto administratoriaus pozicija, kreditorės UAB „Omnitel“ 52,65 Eur dydžio finansinį reikalavimą patvirtino. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad A. R. įmonė 52,65 Eur dydžio skolą kreditorei UAB „Omnitel“ yra sumokėjusi, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

48Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis tik CPK numatytais atvejais arba tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismo nutarčių apskundimo galimybė tam tikrais atvejais yra numatyta ir ĮBĮ. ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos, o kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus.

49Nagrinėjamu atveju kreditorės UAB „Omnitel“ patvirtinto finansinio reikalavimo suma neviršija ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatytos sumos (52,65 Eur), todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorės UAB „Omnitel“ finansinis reikalavimas, nutrauktinas, nesant apeliacijos objekto (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija, padariusi išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje apeliacinis procesas dėl kreditorės UAB „Omnitel“ patvirtinto finansinio reikalavimo negalimas, plačiau dėl šios kreditorės patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo nepasisako.

50Dėl trečios eilės kreditorių V. S., S. G. ir G. L. finansinių reikalavimų pagrįstumo

51Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorių V. S., S. G. ir G. L. finansiniai reikalavimai grindžiami notarų vykdomaisiais įrašais, padarytais remiantis bankrutuojančios individualios įmonės savininkui A. R., kaip fiziniam asmeniui, išrašytais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, V. S. – 8 527,76 Eur sumai, S. G. – 11 629,88 Eur sumai ir G. L. – 5 610,61 Eur sumai. Bankroto administratorius šių kreditorių finansinių reikalavimų, kaip ir visų kitų reikalavimų, patvirtintų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, neginčijo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankroto administratoriaus atlikto šių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo patikrinimo pakanka jų patvirtinimui. Apeliantas, nesutikdamas su kreditorių V. S., S. G. ir G. L. patvirtintais finansiniais reikalavimais, iš esmės skolų šiems kreditoriams fakto neginčija, tačiau tvirtina, kad kreditoriniai įsipareigojimai šiems kreditoriams nesusiję su bankrutuojančia individualia įmone, todėl negali būti tvirtinami šios įmonės bankroto byloje. Teisėjų kolegija dėl bankrutuojančios individualios įmonės savininko atsakomybės įmonės bankroto byloje bei kreditorių, kurių reikalavimai kildinami iš santykių su įmonės savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, pasisakė anksčiau, todėl pakartotinai šiuo klausimu nepasisako. Atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl vykdomųjų įrašų, padarytų paprastųjų neprotestuotinų vekselių pagrindu, vykdymo.

52Kasacinio teismo nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

53Nagrinėjamu atveju bankrutuojančios individualios įmonės savininkas A. R., nesutikdamas su kreditorių V. S., S. G. ir G. L. patvirtintais finansiniais reikalavimais, neginčijo vekselių, kurių pagrindu buvo padaryti notarų vykdomieji įrašai, sudarymo ir prievolių pagal juos atsiradimo pagrindų, taip pat neginčijo notarų vykdomuosiuose įrašuose nurodytų skolų dydžio bei vekselių galiojimo. Nenuginčijus kreditoriams V. S., S. G. ir G. L. išduotų vekselių ir juose nurodytų pinigų sumų, taip pat vekselių pagrindu išduotų notarų vykdomųjų įrašų teisėtumo, vekselio turėtojai (minėti kreditoriai) turi galiojančias reikalavimo teises į vekselio davėją – A. R.. Pagal CPK 587 straipsnio 8 punktą ir ĮBĮ 18 straipsnį notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus vekselius yra vykdomieji dokumentai, kurie perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir išieškojimas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus vykdomas ĮBĮ nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai kreditorių V. S., S. G. ir G. L. finansinius reikalavimus įtraukė į bankrutuojančios A. R. įmonės, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kreditorių sąrašą.

54Dėl kreditorės I. S. – Glinskienės ir Vaikų išlaikymo fondo prie SADM finansinių reikalavimų

55Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorės I. S. – Glinskienės 11 918,58 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas Plungės rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 10 d. sprendimu, kuriuo iš individualios bankrutuojančios įmonės savininko A. R. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. R., gimusiai 1985 m. kovo 25 d., L. R., gimusiai 1994 m. birželio 13 d., ir E. R., gimusiam 2001 m. gegužės 20 d., kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 155 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Bendra A. R. išlaikymo įsiskolinimo suma, kurią sudaro skirtumas tarp mokėtinų ir Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų įmokų, yra 11 918,58 Eur. Kaip matyti iš kreditorės Vaikų išlaikymo fondo prie SADM pateiktų naujų įrodymų, nurodytas 11 918,58 Eur dydžio įsiskolinimas susidarė mokant Vaikų išlaikymo fondo išmokas dviem vaikams, t. y. L. R. ir E. R.. Sprendžiant klausimą dėl kreditorės I. S. – Glinskienės 11 918,58 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, bankroto administratorius jo neginčijo, pirmosios instancijos teismas pritarė bankroto administratoriaus pozicijai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl kreditorės I. S. – Glinskienės finansinio reikalavimo patvirtinimo, kadangi nei bankrutuojanti individuali įmonė nei jos savininkas šiai kreditorei nėra skolingi. Jokių įrodymų, patvirtinančių 11 918,58 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo faktą, apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtintas padidintas iki 6 674,60 Eur sumos kreditoriaus Vaikų išlaikymo fondo prie SADM finansinis reikalavimas bankrutuojančios A. R. įmonės bankroto byloje, kurio pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

56Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kreditorės I. S. – Glinskienės patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo, pirmiausia pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, kurio buvimas įpareigoja tokią bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu ir sprendžiant konkrečius bankroto byloje kilusius klausimus nustatyti reikšmingų aplinkybių visetą bei jas išsamiai ir visapusiškai kreditoriaus, skolininko interesų, taip pat ir viešojo intereso aspektu įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Bankroto bylose egzistuojantis viešasis interesas gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais būtų pripažinti tik teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys, kadangi nuo to, kiek reikalavimų bus ar nebus patvirtinta, priklauso kiekvieno kreditoriaus reikalavimų patenkinimo proporcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010, 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003).

57Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtina pasisakyti dėl bankrutuojančios individualios įmonės savininko vaikų, kuriems Plungės rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 10 d. sprendimu buvo priteistas išlaikymas, teisinės padėties ir teisių apimties nagrinėjamoje bankroto byloje.

58Vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atitinkamai, nepilnamečiai vaikai turi teisę į išlaikymą. Jeigu tėvai ar vienas iš jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimą. Ši teisė įgyvendinama pareiškiant ieškinį teisme. Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį ieškinį pareiškia vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) arba valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija. Teisė gauti išlaikymą pagal šių asmenų pareikštą ieškinį yra nepilnamečio vaiko, todėl materialiąja teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Nepilnamečiai vaikai ieškinyje dėl išlaikymo priteisimo nurodomi ieškovais kaip materialiojo teisinio santykio dalyviai, o jų procesines teises dėl šių reikalavimų visa apimtimi įgyvendina atstovai (CPK 38 straipsnio 2, 4 dalys). Kai yra pagrindas, išlaikymas priteisiamas ieškovui nepilnamečiam vaikui. Taigi, nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne vienam iš vaiko tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Civilinė byla Nr. 3K-3-39/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, analogiškos nuostatos privaloma laikytis ir vykdymo procese, kai vykdomas teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo sumų įsiskolinimo įtraukimo į bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių sąrašą. Atsižvelgiant į nurodytą teisės normų aiškinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių sąrašą įtraukė įmonės savininko vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, motiną, o ne pačius vaikus, t. y. L. R. ir E. R., kurie yra materialiojo teisinio santykio dalyviai nagrinėjamoje byloje bei gali būti bankrutuojančios individualios įmonės kreditoriais. Konstatuotina, kad susidariusioje situacijoje individualios įmonės savininko vaikai L. R. ir E. R., kaip reikalavimo teisės į išlaikymą iš tėvo turėtojai ir jo, kaip fizinio asmens, kreditoriai, turi būti įtraukti į bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių sąrašą.

59Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl L. R. ir E. R. kreditorinio reikalavimo dydžio, pažymi, kad iš individualios įmonės savininko išieškomų išlaikymo įmokų dydis nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris yra galiojantis ir privalomas visoms įstaigoms ir organizacijoms, todėl abejoti išieškomų įmokų dydžiu nėra jokio teisinio pagrindo.

60Bylos duomenys patvirtina, kad buvusi individualios įmonės savininko sutuoktinė I. S. – Glinskienė 2008 m. vasario 15 d. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą prie SADM dėl išmokų vaikams E. R. ir L. R. mokėjimo. Kreipdamasi su prašymu, I. S. – Glinskienė pateikė Vaikų išlaikymo fondui prie SADM antstolio, vykdančio Plungės rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 10 d. sprendimą, pažymą apie išieškotas iš skolininko A. R. sumas. Vaikų išlaikymo fondo administracija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, 2008 m. liepos 29 d. priėmė sprendimus mokėti E. R. ir L. R. kiekvieną mėnesį po 155 Lt dydžio išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Minėti Vaikų išlaikymo fondo prie SADM sprendimai nebuvo skundžiami, yra galiojantys. 2012 m. birželio 18 d. Vaikų išlaikymo fondo prie SADM sprendimu išmokų mokėjimas L. R. buvo nutrauktas, sulaukus pastarajai pilnametystės. Taigi išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo L. R. buvo mokamos laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2012 m. liepos 24 d., E. R. nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. bei mokamos iki šiol. Iš viso L. R. nurodytu laikotarpiu buvo sumokėta 2 241,48 Eur, E. R. už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. balandžio 21 d. – 4 599,15 Eur.

61Vadovaujantis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsniu 1 dalimi fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Taigi Vaikų išlaikymo fondo išmokos nėra laikomos pašalpa ar socialine garantija, todėl turi būti grąžintos atgal į Vaikų išlaikymo fondą. Fondo išmokėtoms išmokoms išieškoti taikomos tos pačios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, kurios reglamentuoja išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, ypatumus (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

62Nurodytos aplinkybės bei teisinis reguliavimas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Vaikų išlaikymo fondas turi galiojančią reikalavimo teisę į skolininką – bankrutuojančios individualios įmonės savininką A. R., todėl pagrįstai teikė šį reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, patvirtinančius L. R. ir E. R. bei Vaikų išlaikymo fondo finansinių reikalavimų dydžius, sprendžia, kad jie tinkamai pagrįsti.

63Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad individualios įmonės savininko vaikų L. R. ir E. R., taip pat Vaikų išlaikymo fondo finansiniai reikalavimai turi būti įtraukti į individualios įmonės kreditorių sąrašą, taip pat pasisako dėl šių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, kuris skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje neteisingai nustatytas. Vadovaujantis CPK 754 straipsnio 2 dalimi reikalavimas mokėti išlaikymą įmonės savininko vaikams vykdymo procese tenkinamas pirma eile, tuo tarpu pagal ĮBĮ 35 straipsnio nustatytą kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilę – trečiąja eile. Tačiau, kaip yra išaiškinęs Lietuvos apeliacinis teismas, toks eiliškumas prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes socialine prasme išlaikymo mokėjimas vaikams yra žymiai svarbesnis gėris, negu mokesčių ir kitų įmokų į valstybės ar socialinio draudimo biudžetus mokėjimas, todėl tokie reikalavimai turi būti tenkinami pirmąja eile (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-178/2006, 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-894/2009). Taigi, įtraukus individualios įmonės savininko vaikų L. R. ir E. R. finansinius reikalavimus į individualios įmonės kreditorių sąrašą, remiantis CPK 754 straipsnio 2 dalimi jie turi būti tenkinami ne trečiąja, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o pirmąja eile. Atitinkamai pirmąja eile turėtų būti tenkinamas ir Vaikų išlaikymo fondo finansinis reikalavimas, kadangi, kaip jau buvo minėta, fondo išmokėtoms išmokoms išieškoti taikomos tos pačios CPK nuostatos, kurios reglamentuoja išlaikymo, mokamo nepilnamečiams vaikams, ypatumus (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 13 straipsnis).

64Apibendrindama anksčiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo individualios A. R. įmonės bankroto byloje, netinkamai aiškino ir taikė CPK ir ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų, kaip reikalavimo teisės į išlaikymą iš tėvo turėtojų ir jo, kaip fizinio asmens, kreditorių, teisę būti bankrutuojančios individualios įmonės kreditoriais, taip pat reglamentuojančias reikalavimų mokėti išlaikymą individualios įmonės savininko vaikams tenkinimo tvarkos eiliškumą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl patvirtintų kreditorių I. S. – Glinskienės ir Vaikų išlaikymo fondo prie SADM finansinių reikalavimų keistina, nustatant, kad 11 918,58 Eur finansinio reikalavimo kreditoriai yra individualios įmonės savininko vaikai L. R. ir E. R., be to šių kreditorių ir kreditoriaus Vaikų išlaikymo fondo prie SADM patvirtinti finansiniai reikalavimai tenkinami pirmąja eile.

65Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

66Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį ir šios teismo nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

67„Patvirtinti bankrutuojančios A. R. įmonės kreditorių finansinius reikalavimus:

681-os eilės kreditoriai:

691. L. R. ir E. R.

7011 918,58 Eur

712. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie SADM

721 836,41 Eur

732-os eilės kreditoriai:

74VSDFV Mažeikių skyrius

751 666,82 Eur

763-os eilės kreditoriai:

771. UAB „Omnitel“

7852,65 Eur

792. V. S.

808 527,76 Eur

813. S. G.

8211 629,88 Eur

834. G. L.

845 620,76 Eur

Iš viso: 41 252,86 Eur“.

86Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ finansinis reikalavimas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartimi priėmė VSDFV... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi iškėlė A. R.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi patvirtino... 9. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo... 10. Teismas nustatė, kad per nustatytus terminus bankrutuojančiai A. R. įmonei... 11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bankroto administratorius pripažino... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Bendraatsakovas A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad A. R. įmonė... 15. 2. Kreditorės UAB „Omnitel“ finansinis reikalavimas taip pat patvirtintas... 16. 3. K. V. S., S. G., G. L. ir Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie... 17. 4. Kreditorės I. S. – Glinskienės 11 918,58 Eur finansinis reikalavimas... 18. 5. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas kreditorių finansinius... 19. K. V. išlaikymo fondo administracija prie SADM atsiliepime į bendraatsakovo... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 22. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 23. Dėl prašymo atidėti teismo posėdį ir paskirti bylą nagrinėti žodiniame... 24. 2016 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas apelianto A.... 25. Kadangi prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo apeliantas iš esmės... 26. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. gegužės 10 d. bendraatsakovas A. R.... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m.... 28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia,... 29. Apeliantas, prašymą nagrinėti jo atskirąjį skundą žodiniame teismo... 30. Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo... 31. Kreditorė Vaikų išlaikymo fondo administracija prie SADM kartu su... 32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorės... 33. Dėl individualios įmonės savininko atsakomybės įmonės bankroto byloje... 34. Atskirajame skunde apeliantas kelia klausimą dėl jo asmeninių... 35. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal... 36. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai... 37. Nagrinėjamu atveju, įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario... 38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad... 39. Dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo individualios įmonės... 40. Kaip minėta ankščiau, bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per... 41. Bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, todėl, teismui... 42. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, sprendžia, kad nagrinėjamu... 43. Dėl antros eilės kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus finansinio... 44. Antros eilės kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus 1 666,82 Eur dydžio... 45. Kaip matyti iš bylos duomenų, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio... 46. Dėl trečios eilės kreditorės UAB „Omnitel“ finansinio reikalavimo... 47. Bylos duomenys patvirtina, kad trečios eilės kreditorės UAB „Omnitel“... 48. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti... 49. Nagrinėjamu atveju kreditorės UAB „Omnitel“ patvirtinto finansinio... 50. Dėl trečios eilės kreditorių V. S., S. G. ir G. L. finansinių reikalavimų... 51. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorių V. S., S. G. ir G. L. finansiniai... 52. Kasacinio teismo nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad... 53. Nagrinėjamu atveju bankrutuojančios individualios įmonės savininkas A. R.,... 54. Dėl kreditorės I. S. – Glinskienės ir Vaikų išlaikymo fondo prie SADM... 55. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorės I. S. – Glinskienės 11 918,58... 56. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kreditorės I. S. – Glinskienės... 57. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, teisėjų kolegija... 58. Vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, tėvai turi pareigą išlaikyti savo... 59. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl L. R. ir E. R. kreditorinio reikalavimo... 60. Bylos duomenys patvirtina, kad buvusi individualios įmonės savininko... 61. Vadovaujantis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsniu 1 dalimi fondo... 62. Nurodytos aplinkybės bei teisinis reguliavimas patvirtina, kad nagrinėjamu... 63. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad individualios įmonės savininko vaikų... 64. Apibendrindama anksčiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia,... 65. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 66. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį ir šios... 67. „Patvirtinti bankrutuojančios A. R. įmonės kreditorių finansinius... 68. 1-os eilės kreditoriai:... 69. 1. L. R. ir E. R.... 70. 11 918,58 Eur... 71. 2. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie SADM... 72. 1 836,41 Eur... 73. 2-os eilės kreditoriai:... 74. VSDFV Mažeikių skyrius... 75. 1 666,82 Eur... 76. 3-os eilės kreditoriai:... 77. 1. UAB „Omnitel“... 78. 52,65 Eur... 79. 2. V. S.... 80. 8 527,76 Eur... 81. 3. S. G.... 82. 11 629,88 Eur... 83. 4. G. L.... 84. 5 620,76 Eur... 86. Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal A. R. atskirąjį skundą dėl...