Byla 2-632/2012
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Šeba“, atsakovas – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Šeba“, tretysis asmuo – Danske Bank A/S

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Danske Bank A/S ir kreditoriaus akcinės bendrovės „DNB bankas“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo civilinėje byloje Nr. B2-2364-485/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šeba“ vadovo P. Š. ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Šeba“, atsakovas – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Šeba“, tretysis asmuo – Danske Bank A/S.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ir pagal atskirąjį skundą nagrinėjamas kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo restruktūrizavimo byloje klausimas.

5Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Šeba“ restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2009 m. birželio 4 d., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. 2009 m. rugpjūčio 11 d. restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus UAB „Šeba“ restruktūrizavimo byloje. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartimi patenkino RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo administratoriaus prašymą ir patvirtino kreditoriaus G. V. 19 105 000 Lt finansinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo asmens Danske Bank A/S atskirąjį skundą, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas RUAB „Šeba“ kreditoriaus G. V. 19 105 000 Lt reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo asmens Danske Bank A/S kasacinį skundą, 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas RUAB „Šeba“ kreditoriaus G. V. 19 105 000 Lt reikalavimas, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis palikta nepakeista, ir klausimą dėl RUAB „Šeba“ kreditoriaus G. V. finansinio reikalavimo patvirtinimo grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

6Kreditorius G. V. prašė patvirtinti 19 105 000 Lt finansinį reikalavimą RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo byloje. Nurodė, kad finansinis reikalavimas susidarė dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. 2008 m. kovo 31 d. UAB „Šeba“ (Partneris 1), UAB „Užuolaidų studija“ ir G. V. (UAB „Užuolaidų studija“ 100 proc. akcijų savininkas) (abu kartu vadinami Partneris 2) sudarė Bendradarbiavimo sutartį, kuria šalys susitarė įgyvendinti 3 projektus:

7- Projektas 1 - UAB „Šeba“ įsipareigojo UAB „Užuolaidų studija“ nuosavybės teise priklausančiame 0,8370 ha žemės sklype, esančiame Ašmenėlės g. 40, Vilnius, nugriauti ten esančius UAB „Užuolaidų studija“ nuosavybės teise priklausančius pastatus, parengti visus būtinus dokumentus (detalųjį planą, techninį projektą, gauti statybos leidimą ir kt.) ir toje vietoje pastatyti 6 dvibučius gyvenamuosius kotedžus, juos parduoti, o gautą pelną pasidalinti (70 proc. UAB „Šeba“, 30 proc. UAB „Užuolaidų studija“ ir G. V.). Už sutarties neįvykdymą numatytos netesybos – jeigu Projektas 1 nebus įgyvendintas dėl Partnerio 1 kaltės, jis sumokės Partneriui 2 7 500 000 Lt baudą, jeigu Projekto 1 neįvykdys Partneris 2, jis Partneriui 1 sumokės 4 000 000 Lt baudą (Sutarties 7.5, 7.6 punktai). Kreditoriaus teigimu, UAB „Šeba“ Projekto 1 neįvykdė, todėl privalo sumokėti G. V. 7 500 000 Lt baudą;

8- Projektas 2 – UAB „Šeba“ įsipareigojo parduoti, o UAB „Užuolaidų studija“ ir G. V. nupirkti UAB „Šeba“ nuosavybės teise priklausantį Turtinį kompleksą (Sutarties 5.2.1.1. punktas), kurio įsigijimo kaina 22 543 900 Lt ir kurį sudaro 0,2861 ha. žemės sklypas, esantis Kaune, Santakos g. 14, techninis projektas, sudarytas 6 statiniams, esantiems Kaune, Santakos g. 14, 16, 20, 22, 24, 26, statybos leidimas. Už Sutarties neįvykdymą numatytos netesybos – jeigu Projektas 2 nebus įgyvendintas dėl Partnerio 1 kaltės, jis sumokės Partneriui 2 9 105 000 Lt baudą, jeigu Projekto 2 neįvykdys Partneris 2, jis Partneriui 1 sumokės 4 000 000 Lt baudą (Sutarties 7.7 ir 7.8 punktai). Kreditoriaus teigimu, UAB „Šeba“ savo įsipareigojimų pagal Projektą 2 neįvykdė;

9- Projektas 3 - UAB „Šeba“ įsipareigojo atlikti rekonstrukcijos darbus pastate - dirbtuvėse, esančiose adresu Juozapavičiaus pr. 104B, Kaunas, ir užbaigus rekonstrukcijos darbus, dalį pastato (409 kv.m.) nupirkti. Rangos darbų kaina nustatyta – 1 538 000 Lt, pastato dalies įsigijimo kaina – 1 500 000 Lt įskaitant PVM. Už sutarties neįvykdymą numatytos netesybos – jeigu Projektas 3 nebus įgyvendintas dėl Partnerio 1 kaltės, jis sumokės Partneriui 2 2 500 000 Lt baudą, jeigu Projekto 3 neįvykdys Partneris 2, jis Partneriui 1 sumokės 1 500 000 Lt baudą (Sutarties 7. 9, 7.10 punktai). Kreditoriaus teigimu, jis ėmėsi aktyvių veiksmų Sutarčiai įgyvendinti, o UAB „Šeba“ neįvykdė Sutarties, todėl G. V., vadovaudamasis sutarties 7.2. punktu, pagal kurį tuo atveju, jei Partneris 1 nevykdo savo įsipareigojimų, visos baudos, delspinigiai ir kitos sumos yra mokamos G. V., 2009 m. kovo 23 d. pateikė reikalavimą sumokėti 19 105 000 Lt netesybas (7 500 000 Lt + 9 105 000 Lt + 2 500 000 Lt).

10Pagal RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo planą, kuriam vienbalsiai pritarė 2010 m. balandžio 30 d. Kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai, yra numatytas kreditoriaus G. V. finansinio reikalavimo esminio sumažinimo mechanizmas (nuo 19 105 000 Lt iki 250 000,00 Lt), be to, šis finansinis reikalavimas bus tenkinamas tik tada, kai bus patenkinti visų kitų kreditorių reikalavimai.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi kreditoriaus G. V. prašymą tenkino – patvirtino G. V. 19 105 000 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „Šeba“ restruktūrizavimo byloje.

13Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, jog G. V. ruošėsi vykdyti Sutartį, nes 2007-07-17 ir 2007-08-29 paėmė iš banko kreditus atitinkamai 1 128 072 EUR bei 356 341,29 EUR sumai, kurie galimai buvo skirti Bendradarbiavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui. Dėl to, jog UAB „Šeba“ neįvykdė savo įsipareigojimų, kreditorius galimai patyrė nuostolius, kadangi neįgyvendinus projektų jis negalėjo laiku grąžinti paimtų kreditų. Projektu 2 G. V. buvo įsipareigojęs nupirkti iš UAB „Šeba“ Turtinį kompleksą, šiam sandoriui įvykdyti G. V. ieškojo investuotojų. Projektas 2 nebuvo įgyvendintas dėl to, jog UAB „Šeba“ buvo atlikusi tik 70 proc. sutartų darbų. Projektas 3 buvo pradėtas vykdyti, t.y. buvo pradėti rekonstrukcijos darbai pastate, esančiame Juozapavičiaus pr. 104B, Kaune, tarp UAB „Šeba“ ir UAB „Užuolaidų studija“ vyko bendradarbiavimas, tačiau byloje nėra duomenų, jog rekonstrukcijos darbai būtų buvę pabaigti ir, kad UAB „Šeba“ būtų įsigijusi pastato dalį, kaip tai buvo numatyta Bendradarbiavimo sutartyje. Teismas konstatavo, kad byloje liko nenuginčytos aplinkybės, jog G. V. paimtus kreditus būtų panaudojęs sutarčiai vykdyti, o UAB „Šeba“ neįvykdžius savo įsipareigojimų, G. V. galimai patyrė nuostolius. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų dydžio reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Dėl netesybų dydžio teismas nurodė, kad RUAB “Šeba” byloje neginčija aplinkybės, jog Bendradarbiavimo sutartimi sutartos netesybos yra aiškiai per didelės, tokio klausimo nekėlė ir tretysis asmuo, todėl teismas neturi pagrindo svarstyti Bendradarbiavimo sutartyje nustatyto sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo bei jo vertinti. Dėl trečiojo asmens teiginio, jog šalių sudaryta Bendradarbiavimo sutartis turi tariamo ir apsimestinio sandorio požymių, kadangi G. V. nereiškė UAB „Šeba“ jokių pretenzijų dėl sutarties nevykdymo, dėl to yra prielaidų manyti, kad šalys net neketino sutarties vykdyti, teismas nurodė, jog nei viena iš byloje dalyvaujančių šalių 2008 m. kovo 31 d. Bendradarbiavimo sutarties neginčijo, sutartis yra galiojanti pilna apimtimi, todėl teismas neturi pagrindo teigti, jog iš tokio sandorio kylančios prievolės galėtų būti nevykdomos.

14III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Danske Bank A/S prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį ir grąžinti į pirmąją instanciją nagrinėti iš naujo klausimą dėl G. V. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, paskirti žodinį bylos nagrinėjimą ir įtraukti UAB „Užuolaidų studija“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismo išvada, kad G. V. ruošėsi vykdyti Sutartį, nes 2007-07-17 ir 2007-08-29 paėmė iš banko kreditus, kurie galimai buvo skirti Bendradarbiavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, nėra pagrįsta. Kreditai buvo paimti ir turtas įsigytas prieš pusmetį iki Bendradarbiavimo sutarties pasirašymo, todėl šie veiksmai negali būti vertinami kaip Bendradarbiavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymas. Kita vertus, jei šiuos veiksmus laikyti Bendradarbiavimo sutarties vykdymu, jie buvo skirti tik vienam iš Bendradarbiavimo sutartyje aptartų projektų – Projekto 1 įgyvendinimui ir negali būti laikomi įrodymais, kad G. V. ir UAB „Užuolaidų studija“ vykdė savo pareigas kitiems sutartyje numatytiems projektams įgyvendinti.
  2. Teismo išvada, kad G. V. vykdė įsipareigojimus dėl Projekto 2 įgyvendinimo, t.y. ieškojo pirkėjų Turto kompleksui, yra pagrįsta tik bylos baigtimi suinteresuotų asmenų paaiškinimais, nesant jokių objektyvių duomenų. Be to, teismo išvada, kad UAB „Šeba“ nevykdė savo įsipareigojimų, įgyvendinant Projektą 2, nepagrįsta įrodymais. Pagal Projektą 2 partneriai turėjo sudaryti turtinio komplekso pirkimo-pardavimo sutartį, o jokių UAB „Šeba“ įsipareigojimų dėl turto komplekso statybos baigtumo Bendradarbiavimo sutartyje nenumatyta.
  3. Bendradarbiavimo sutartyje numatyto Projekto 3 įgyvendinimui 2008-11-19 buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis, pagal kurią UAB „Užuolaidų studija“ turėjo mokėti UAB „Šeba“ už praktiškai atliktus darbus kas mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad tokie mokėjimai buvo atliekami, todėl konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog G. V. ir UAB „Užuolaidų studija“ būtų vykdę įsipareigojimus, įgyvendinant Projektą 3, nors UAB „Šeba“ vykdė rekonstrukcijos darbus pagal Projektą 3. Pagal Bendradarbiavimo sutarties 5.3.4.1. punktą, įgyvendindamos Projektą 3, šalys privalėjo pasirašyti Aktą dėl pastato dalies nustatymo, tačiau dėl kieno kaltės šis dokumentas nebuvo pasirašytas, byloje nenustatyta.
  4. Teismas neįvertino, ar sandoris nebuvo tariamas. Abejonių dėl Bendradarbiavimo sutarties tikrumo kelia tai, jog byloje nėra duomenų, kad G. V. būtų pajėgus įgyvendinti įsipareigojimus pagal sutarties 2.1.4 punktą, t.y. nupirkti pastatų kompleksą. UAB „Šeba“ atstovo paaiškinimai, kad G. V. nepirko turto komplekso, nes buvo atlikta tik 70 proc. statybos darbų, vertintini kritiškai, nes Bendradarbiavimo sutartyje nenumatyta, kad turto komplekso baigtumas turi būti didesnis negu 63-69 proc. Abejonių dėl sandorio tikrumo taip pat kelia sutarties sąlygos, pagal kurias G. V. su UAB „Užuolaidų studija“ prisiima daug mažiau įsipareigojimų už UAB „Šeba“, tuo tarpu netesybos yra daug didesnės, jei jas turi mokėti UAB „Šeba“. Be to, sutartyje numatytos netesybos, kurias turi mokėti UAB „Šeba“, dažnai yra didesnės nei sandorio vertė, pavyzdžiui, UAB „Šeba“ pagal Projektą 3 įsipareigojo nupirkti pastato dalį už 1 500 000 Lt, o už šio įsipareigojimo neįvykdymą numatytos 2 500 000 Lt netesybos. Be to, turtinius įsipareigojimus ir riziką prisiėmė UAB „Užuolaidų studija“, o UAB „Šeba“ mokėtinos netesybos tenka G. V.. Tokiu būdu nukenčia UAB „Užuolaidų studija“ kreditorių interesai. Tad UAB „Užuolaidų studija“ įtrauktina į šį teismo procesą trečiuoju asmeniu.
  5. Abejonių dėl G. V. kreditorinio reikalavimo tikrumo kelia ir tai, kad vienintelis dokumentas, patvirtinantis G. V. reikštas pretenzijas UAB „Šeba“ dėl įsipareigojimų nevykdymo yra 2009-03-23 reikalavimas, pareikštas jau po to, kai UAB „Šeba“ direktorius kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. Be to, šiuo dokumentu buvo reikalaujama sumokėti netesybas už Projekto 1 neįgyvendinimą, nors terminas šio projekto įgyvendinimui (2009-08-31) dar nebuvo suėjęs. Taip pat neaišku, kodėl šiuo reikalavimu buvo prašoma netesybų už Projekto 3 neįgyvendinimą, nors terminas rangos darbams baigti pagal sutarties 5.3.41. punktą baigiasi tik 2009-06-25.
  6. Netesybų dydis yra neprotingas ir nepagrįstas. Už Projekto 1 įsipareigojimų nevykdymą UAB „Šeba“ numatytos netesybos yra 7 500 000 Lt, G. V. ir UAB „Užuolaidų studija“ – 4 000 000 Lt, tuo tarpu neįgyvendinus Projekto 1 UAB „Šeba“ neuždirbtų 70 proc. projekto vertės, o Partneris 2 - 30 proc. vertės. Už Projekto 2 įsipareigojimų nevykdymą UAB „Šeba“ numatytos netesybos yra 9 105 000 Lt, G. V. ir UAB „Užuolaidų studija“ – 4 000 000 Lt. Neįgyvendinus Projekto 3, t.y. UAB „Šeba“ nenupirkus pastato dalies už 1 500 000 Lt, jai kyla atsakomybė už 2 500 000 Lt, kitaip tariant UAB „Šeba“ sumokėjus 1 500 000 Lt ji bent jau įsigytų turto, o neįvykdžius įsipareigojimų, ji turi sumokėti 2 500 000 Lt ir net neįgyja turto. Be to, tai, kad G. V., restruktūrizavimo procese sutiko sumažinti netesybų dydį iki 250 000 Lt, rodo, kad pats kreditorius supranta, jog netesybų dydis yra neprotingas.
  7. Nustatant netesybų dydžio protingumą ir pagrįstumą reikia įvertinti realiai patirtų nuostolių dydį. Kreditorius neįrodė, jog jis asmeniškai patyrė kokių nors nuostolių. Teismo posėdyje nurodė, kad UAB „Užuolaidų studija“ patirti nuostoliai susiję su nuostoliais dėl kredito ir dėl to, kad įmonė turėjo parduoti įsigytą žemės sklypą, tačiau jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų dėl patirtų nuostolių realumo nepateikė. Įvertinus tai, kad sandoriui neįvykus, UAB „Užuolaidų studija“ liko ketintas parduoti turtas, kurį ji galėjo bandyti parduoti kitiems asmenims (turtą, esantį Ašmenėlės g. 40, Vilniuje, įmonė ir pardavė), darytina išvada, kad realiai patirtų nuostolių dydis neįrodytas.
  8. Net ir nustačius, kad G. V. ir UAB „Užuolaidų studija“ savo įsipareigojimus įvykdė, netesybos turi būti mažinamos, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Šeba“ dalinai įvykdė savo įsipareigojimus, t.y. įgyvendinant Projektą 3 dalį įsipareigojimų įvykdė, nes atliko statybos darbus, įvykdė visus įsipareigojimus pagal Projektą 2, o dėl Projekto 1 įsipareigojimų įvykdymo nėra aišku, teismui detaliai neišnagrinėjus visų aplinkybių, todėl teismas turėtų įvertinti, ar UAB „Šeba“ įvykdė bent dalį įsipareigojimų ir atitinkamai mažinti netesybų dydį.
  9. Tai, kad G. V. sutiko restruktūrizavimo procese mažinti savo reikalavimą iki 250 000 Lt, nėra pakankamas pagrindas teismui tvirtinti neprotingo dydžio netesybas. Teismui nutraukus restruktūrizavimo procesą, G. V. turėtų teismo patvirtintą 19 105 000 Lt reikalavimą ir bankroto procese galėtų reikalauti tokios sumos.

16Kreditorius AB „DNB bankas“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Pagal partnerystės sutartį šalys veikia bendrai, nesukurdamos tipiškų priešpriešinių skolininko ir kreditoriaus santykių. Vadovaujantis CK 6.980 straipsniu, partneris, nutraukęs sutartį, turi atlyginti kitiems partneriams dėl sutarties nutraukimo padarytus tiesioginius nuostolius, todėl teismas netesybas turėjo įvertinti tik santykyje su tiesioginiais G. V. ir UAB „Užuolaidų studija“ nuostoliais ir jų neviršyti. Skundžiama nutartis pažeidžia viešąjį interesą ir RUAB „Šeba“ kreditorių interesus, nes byloje nėra įrodymų dėl G. V. realiai patirtų nuostolių, o teismas G. V. galimai patirtų nuostolių ir nustatytų netesybų dydžio nevertino.

182. Teismo nutartis yra nemotyvuota, todėl naikintina, esant absoliučiam negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

19Atsakovas RUAB „Šeba“ atsiliepimu į trečiojo asmens Danske Bank A/S atskirąjį skundą prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi bylos duomenimis G. V. ir UAB „Užuolaidų studija“ nevykdė savo įsipareigojimų pagal Bendradarbiavimo sutartį, o UAB „Šeba“ galimai vykdė savo įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis nustatyta ir teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka. Byloje RUAB „Šeba“ pripažino, kad nevykdė Bendradarbiavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir neginčijo pareigos mokėti netesybas. Tretysis asmuo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo atskirajame skunde nurodytas prielaidas dėl RUAB „Šeba“ prievolės mokėti netesybas eliminavimo.
  2. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad Bendradarbiavimo sutartis yra tariamas sandoris. Nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo neprašo Bendradarbiavimo sutarties pripažinti tariama ir niekine, o kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis spręsti šalių ginčą dėl aplinkybių, lemiančių sandorio negaliojimą bei tirti su tuo susijusius įrodymus, tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu. Net jei ir būtų ginčijama Bendradarbiavimo sutartis, pakankamo pagrindo pripažinti ją negaliojančia nėra, nes sutartyje yra aiškiai nustatytos šalių teisės ir pareigos, atitinkančios šalių valią.
  3. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes netesybų dydis yra nepagrįstas ir neprotingas, o G. V. nepateikė jokių įrodymų dėl realiai patirtų nuostolių dydžio. Nagrinėjamu atveju šalys netesybas numatė sutartyje, tad vadovaujantis teisės normomis ir teismų praktika, šalių teisė susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami minimaliais nuostoliais.
  4. Dėl atskirojo skundo argumento, kad nors restruktūrizavimo plane numatytas G. V. kreditorinio reikalavimo sumažinimas iki 250 000 Lt, tačiau teismui nutraukus restruktūrizavimo procesą, G. V. turėtų teismo patvirtintą 19 105 000 Lt reikalavimą ir bankroto procese galėtų reikalauti tokios sumos, nurodytina, kad RUAB „Šeba“ derybų būdu pasiekė tokį susitarimą, tai yra G. V. kaip kreditoriaus pagalba įmonei, kuri atitinka restruktūrizavimo proceso esmę.

20Atsakovo RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepimu į trečiojo asmens Danske Bank A/S atskirąjį skundą prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Kadangi bendradarbiavimo sutarties šalis – RUAB „Šeba“ neginčijo fakto, kad ji nevykdė ar netinkamai vykdė sutartį, restruktūrizavimo administratorius neturi pagrindo teigti priešingai.
  2. Teismo išvada, kad G. V. buvo pasiruošęs įgyvendinti sutartį, o kadangi UAB „Šeba“ neįvykdė savo įsipareigojimų, kreditorius patyrė nuostolių, todėl turi teisę reikalauti netesybų, yra pagrįsta. Kadangi UAB „Šeba“ neginčijo netesybų dydžio, teismas neturėjo pagrindo jų svarstyti ir vertinti. Kadangi nei viena Bendradarbiavimo sutarties šalis sutarties neginčijo, teismas neturėjo pagrindo teigti, kad iš tokio sandorio kylančios prievolės galėtų būti nevykdomos.

21Kreditorius G. V. atsiliepimu į trečiojo asmens Danske Bank A/S atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atskirojo skundo argumentai, kad byloje nėra įrodymų, jog G. V. ir UAB „Užuolaidų studija“ tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, atmestini. Projekto 1 įgyvendinimui UAB „Užuolaidų studija“ pateikė nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą bei sudarė sąlygas jį naudoti; Projekto 2 įgyvendinimui bendradarbiavimo sutartis specifinių įsipareigojimų G. V. ir UAB „Užuolaidų studija“ nenumatė, tačiau G. V. vykdė investitorių paiešką UAB „Šeba“ įsipareigotam parduoti nekilnojamajam turtui įsigyti; Projekto 3 įgyvendinimui UAB „Užuolaidų studija“ pateikė jai priklausantį pastatą rekonstrukcijai ir sudarė su UAB „Šeba“ rangos sutartį. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad byloje nėra duomenų, jog G. V. būtų mokėjęs UAB „Šeba“ už atliktus rangos darbus, kadangi tarp rangos sutartį sudariusių šalių niekada nekilo ginčas dėl netinkamai vykdomų atsiskaitymų. Dėl atskirojo skundo argumento, jog kreditavimo sutartys buvo sudarytos prieš pusmetį iki Bendradarbiavimo sutarties sudarymo, todėl negali patvirtinti tinkamo G. V. ir UAB „Užuolaidų studija“ įsipareigojimų pagal Bendradarbiavimo sutartį vykdymo, pažymėtina, kad dėl Bendradarbiavimo sutarties sąlygų buvo deramasi iš anksto ir šie veiksmai būtent patvirtina Partnerio 2 ketinimus bendradarbiauti su UAB „Šeba“.
  2. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad Bendradarbiavimo sutartis yra tariamas sandoris. Kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis spręsti šalių ginčą dėl aplinkybių, lemiančių sandorio negaliojimą bei tirti su tuo susijusius įrodymus, tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu. Atskirojo skundo motyvai dėl sandorio tariamumo atmestini atsižvelgiant į tai, kad: 1) tai, jog Partneris 2 tariamai neįrodė finansinio pajėgumo įgyvendinti Projektą 2, nėra pagrindas pripažinti sandorį apsimestiniu, nes G. V. paaiškinimai patvirtina, kad lėšų ketinta gauti iš trečiųjų asmenų; 2) sandorio sąlygos, UAB „Šeba“ atžvilgiu numatančios didesnes netesybas, atspindi šalių įgyvendintą sutarties laisvės principą, o ne sandorio tariamumo faktą; 3) tai, kad G. V. nepateikė rašytinių pretenzijų, adresuotų UAB „Šeba“ dėl sutarties netinkamo vykdymo, nepaneigia aplinkybės, kad tokios pretenzijos buvo reiškiamos žodžiu.
  3. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes netesybų dydis yra nepagrįstas ir neprotingas, o G. V. nepateikė jokių įrodymų dėl realiai patirtų nuostolių dydžio. Šalys netesybas numatė sutartyje, tad šalių teisė susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami minimaliais nuostoliais. Teismas netesybų dydžio pagrįstai nemažino, įvertinęs, kad nei RUAB „Šeba“, nei tretysis asmuo nekėlė klausimo, kad sutartyje numatytos netesybos yra akivaizdžiai per didelės. Pažymėtina, kad G. V., o ne UAB „Užuolaidų studija“ reiškė reikalavimą dėl netesybų, nes tai atitiko Bendradarbiavimo sutarties 7.2 punktą, o netesybų forma iš UAB „Šeba“ gautų sumų pasidalinimas yra išimtinai G. V. ir UAB „Užuolaidų studija“ tarpusavio susitarimo reikalas. Dėl patirtų nuostolių nurodytina, kad: 1) UAB „Užuolaidų studija“ bendradarbiavimo sutarties sudarymui iš banko paėmė beveik 1,5 mln EUR paskolą, kurios, neįgyvendinus Bendradarbiavimo sutartyje numatytų projektų, kreditavimo sutartyje nustatytu laiku ir iki šiol nesugebėjo grąžinti, todėl patyrė ir patiria nuostolius bankui mokamų palūkanų forma; 2) neįgyvendinus Projekto 1, UAB „Užuolaidų studija“ buvo priversta parduoti žemės sklypą Ašmenėlės g. Vilniuje, smukus nekilnojamojo turto kainoms, todėl lyginant su sklypo įsigijimo kaina, patyrė beveik 1 000 000 Lt nuostolį; 3) neįgyvendinus Projekto 3, UAB „Užuolaidų studija“ negali pagal paskirtį naudoti pastato Juozapavičiaus pr. Kaune, todėl patyrė ir patiria nuostolius, nuomodama bei išlaikydama kitas papildomas patalpas savo veiklai vykdyti, o UAB „Šeba“ pastato dalies neįgijus, UAB „Užuolaidų studija“ patyrė nuostolių negautos sutartyje nustatytos pardavimo kainos (1,5 mln Lt) forma.

22Atsiliepime į kreditoriaus AB „DNB bankas“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo Danske Bank A/S nurodo, kad sutinka su kreditoriaus AB „DNB bankas“ atskiruoju skundu ir prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti.

23Atsiliepimu į kreditoriaus AB „DNB bankas“ atskirąjį skundą atsakovas RUAB „Šeba“ prašo kreditoriaus AB „DNB bankas“ atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl atskirojo skundo argumento, kad bendradarbiavimo sutartis yra partnerystės sutartis, todėl taikytina CK 6.980 straipsnio 2 dalis, pagal kurią partneris, nutraukęs sutartį, turi atlyginti kitiems partneriams dėl sutarties nutraukimo padarytus tiesioginius nuostolius, pažymėtina, jog Bendradarbiavimo sutartimi buvo sukurti kompleksiniai teisiniai santykiai, ši sutartis turi skirtingo pobūdžio sutartims būdingų požymių: Projektas 1 – jungtinės veiklos, Projektas 2 – preliminarios pirkimo pardavimo sutarties, Projektas 3 – rangos ir preliminarios pirkimo pardavimo sutarties požymių. Kadangi G. V. reikalavimas susidaro iš netesybų už visų trijų projektų neįvykdymą, nėra taikoma vien tik jungtinę veiklą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos. Be to, bendradarbiavimo sutartis nėra nutraukta, dėl šio motyvo taip pat netaikytina CK 6.980 straipsnio 2 dalis.
  2. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismo nutartis yra be motyvų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota.
  3. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad G. V. nepateikė jokių įrodymų dėl realiai patirtų nuostolių dydžio, o teismas G. V. galimai patirtų nuostolių ir nustatytų netesybų dydžio nevertino. Šalys netesybas numatė sutartyje, tad šalių teisė susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami minimaliais nuostoliais.G. V. pateikė reikalavimą tik dėl netesybų, todėl nėra pagrindo reikalauti, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų nuostolių dydį dėl pažeistos sutartinės prievolės. Byloje niekas neginčijo aplinkybės, kad Bendradarbiavimo sutartimi sutartos netesybos yra aiškiai per didelės, todėl teismas neturėjo pagrindo svarstyti sutartų netesybų dydžio ir jo vertinti.

24Atsiliepimu į kreditoriaus AB „DNB bankas“ atskirąjį skundą atsakovo RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašo kreditoriaus AB „DNB bankas“ atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Kreditoriaus AB „DNB bankas“ nurodomas CK 6.980 straipsnis nėra imperatyvus, todėl šalys, sudarydamos Bendradarbiavimo sutartį, galėjo savo nuožiūra susitarti dėl atsakomybės sąlygų.
  2. Kadangi UAB „Šeba“ neginčijo netesybų dydžio, teismas neturėjo pagrindo jų svarstyti ir vertinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.

25Atsiliepimu į kreditoriaus AB „DNB bankas“ atskirąjį skundą kreditorius G. V. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad bendradarbiavimo sutartis yra partnerystės sutartis, todėl taikytina CK 6.980 straipsnio 2 dalis. Bendradarbiavimo sutartis laikytina mišrios prigimties sandoriu – šalių susitarimas dėl Projekto 1 įgyvendinimo vertintinas, vadovaujantis jungtinei veiklai (partnerystei) taikytinomis teisės normomis, susitarimai dėl Projekto 2 ir Projekto 3 vertintini kaip preliminarūs susitarimai dėl sandorių ateityje sudarymo (vienu atveju – susitarimas dėl pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kitu atveju – susitarimas ateityje sudaryti statybos rangos sutartį bei pagrindinę dalies turto pirkimo-pardavimo sutartį). Todėl jungtinės veiklos sutartis reglamentuojančios teisės normos taikytinos tik dalies, o ne visos Bendradarbiavimo sutarties atžvilgiu. Be to, CK 6.980 straipsnis numato pasekmes, kai sutartis yra nutraukta, o nagrinėjamu atveju Bendradarbiavimo sutartis nebuvo nutraukta.
  2. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nevertino sutartinių netesybų dydžio santykyje su tiesioginiais nuostoliais, kurių dydis neturėjo būti viršytas, tvirtinant kreditorinį reikalavimą. Kreditorinis reikalavimas buvo pareikštas tik sutartinių netesybų dydžiui, nereiškiant reikalavimo dėl atsakovo neįvykdytos Bendradarbiavimo sutarties patirtiems nuostoliams atlyginti, todėl patirtų nuostolių dydis byloje nebuvo detaliai įrodinėjamas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tokiu atveju, kai reikalaujama priteisti ne patirtus nuostolius, o tik sutartines netesybas, teismas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog ieškovas tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl atsakovo pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį, nes reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų, neprašant nuostolių atlyginimo. Be to, G. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad: 1) UAB „Užuolaidų studija“ Bendradarbiavimo sutarties sudarymui iš banko paėmė beveik 1,5 mln EUR paskolą, kurios, neįgyvendinus Bendradarbiavimo sutartyje numatytų projektų, kreditavimo sutartyje nustatytu laiku ir iki šiol nesugebėjo grąžinti, todėl patyrė ir patiria nuostolius bankui mokamų palūkanų forma; 2) neįgyvendinus Projekto 1, UAB „Užuolaidų studija“ buvo priversta parduoti žemės sklypą Ašmenėlės g. Vilniuje, smukus nekilnojamojo turto kainoms, todėl lyginant su sklypo įsigijimo kaina, patyrė beveik 1 000 000 Lt nuostolį; 3) neįgyvendinus Projekto 3, UAB „Užuolaidų studija“ negali pagal paskirtį naudoti pastato Juozapavičiaus pr. Kaune, todėl patyrė ir patiria nuostolius, nuomodama bei išlaikydama kitas papildomas patalpas savo veiklai vykdyti, o UAB „Šeba“ pastato dalies neįgijus, UAB „Užuolaidų studija“ patyrė nuostolių negautos sutartyje nustatytos pardavimo kainos (1,5 mln Lt) forma.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Dėl teismo vaidmens sprendžiant kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą įmonės restruktūrizavimo byloje.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu; teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010); teismai restruktūrizavimo bylose yra saistomi pareigos veikti ex officio ir savo iniciatyva rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Nors pateikti kasacinės instancijos teismo išaiškinimai susiję su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, viešasis interesas neišnyksta ir iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, taigi, išlieka ir teismo pareiga, tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, ex officio įvertinti jų pagrįstumą, ką nurodė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje (bylos Nr. 3K-3-179/2011). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, iš esmės neišnagrinėjo kreditoriaus G. V. finansinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo. 19 105 000 Lt finansinį reikalavimą, kurį išskirtinai sudaro tik netesybos baudos forma už Bendradarbiavimo sutarties nevykdymą, teismas patvirtino remdamasis iš esmės trimis argumentais: 1) kad RUAB ,,Šeba“ neginčijo, jog pažeidė prievolę; 2) kad byloje nebuvo paneigta, jog G. V. sudarytos kreditavimo sutartys liudija jo pasirengimą vykdyti bendradarbiavimo sutartį; 3) nei RUAB ,,Šeba“, nei tretysis asmuo (Danske Bank A/S) nesirėmė argumentu, kad netesybos yra aiškiai per didelės, todėl teismas neturi pagrindo svarstyti netesybų dydžio klausimą.

29Šie pirmosios instancijos teismo argumentai, atsižvelgiant į restruktūrizavimo bylos pobūdį, yra nepagrįsti.

30Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui, bet ir tolimesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus vieno kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, ką pagrįstai pažymi apeliantas, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą.

31Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs, kad reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; kt.). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą, teismas turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-188/2011). Nors šie išaiškinimai pateikti dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo bankroto bylose, minėta, jog įmonių restruktūrizavimo bylos kaip ir bankroto bylos, pripažįstamos susijusiomis su viešuoju interesu, todėl teismo vaidmuo jose, sprendžiant kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, yra analogiškas kaip ir bankroto bylose.

32Tai reiškia, jog kreditorius, prašydamas patvirtinti jo finansinį reikalavimą, privalo įrodyti tokio reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 str.), ir, nepriklausomai nuo to, ar restruktūrizuojamos įmonės administratorius, jos valdymo organai ginčija tokį reikalavimą, ar su juo sutinka, kaip yra nagrinėjamoje byloje, teismui tenka aktyvus vaidmuo įrodinėjimo procese.

33Dėl pagrindo reikalauti netesybų egzistavimo

34Netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma, todėl tam, kad būtų pagrindas konstatuoti RUAB ,,Šeba“ pareigą mokėti netesybas, visų pirma turi būti nustatyta, kad ji yra pažeidusi prievolę. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas G. V. kreditorinį reikalavimą, nepagrįstai rėmėsi argumentu, jog RUAB ,,Šeba“ neginčijo prievolės pažeidimo fakto. Šis teismo argumentas, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismo vaidmenį, negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti restruktūrizuojamos įmonės prievolę mokėti netesybas. Byloje nustatyta, kad 2008-03-31 bendradarbiavimo sutartimi partneriai susitarė dėl trijų skirtingų projektų bendro įgyvendinimo. Kiekvieno iš jų neįgyvendinimo atveju buvo susitarta dėl skirtingo dydžio netesybų (baudos). Kreditorius G. V., reikšdamas atitinkamo dydžio kreditorinį reikalavimą, visų pirma turi pareigą įrodyti, kad, kita sutarties šalis- RUAB ,,Šeba“ pažeidė prievolę.

35Tiek kreditorius G. V., tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi argumentu, kad G. V. ruošėsi vykdyti Sutartį, nes 2007-07-17 ir 2007-08-29 paėmė iš banko kreditus, kurie galimai buvo skirti Bendradarbiavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui. Dėl šio argumento pažymėtina, kad kreditų gavimas, ypač įvertinant tai, jog jie buvo gauti dar iki bendradarbiavimo sutarties sudarymo, savaime negali būti vertinamas kaip įrodymas, jog šie veiksmai yra susiję su Bendradarbiavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymu.

36Pažymėtina, kad remiantis 2007-07-19 kreditavimo sutartimi Nr. K-2500-2007-439 (1 t., b.l. 175-183), 1 128 072 eurų kreditas UAB ,,Užuolaidų studija“ buvo suteiktas su tam tikromis sąlygomis, kurios gali būti susiję su Bendradarbiavimo sutarties (Projekto Nr. 1) įgyvendinimo aplinkybėmis. Būtent, pirmoji kredito dalis- 577 792 EUR buvo suteikta žemės sklypui Ašmenėlės g. 40, Vilniuje pirkti; likusi 550 280 EUR suma- 10-ties gyvenamųjų namų statybai (kreditavimo sutarties specialiosios dalies 3.1, 3.2, 8.1, 8.2 punktai). Be to, remiantis specialiosios dalies 14.2 punktu, antroji kredito dalis 550 280 EUR suteikiama su tam tikromis sąlygomis: pateikus bankui iš pradžių pirmųjų keturių namų, o vėliau- kitų šešių statomų namų statybos darbų sąmatą bei visus reikalingus leidimus/sutikimus statybai, projektus ir kitus susijusius su statybomis dokumentus (14.2.1.1, 14.2.1.2, 14.2.2.1, 14.2.2.2). Pagal Bendradarbiavimo sutarties 5.1.5.2.1- 5.1.5.2.5 punktus, visų reikalingų statybos dokumentų gavimas buvo būtent UAB ,,Šeba“ pareiga; darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu antroji kredito dalis UAB ,,Užuolaidų studija“ buvo suteikta, UAB ,,Šeba“ vykdė Bendradarbiavimo sutartyje įgyvendinant Projektą Nr. 1 prisiimtus įsipareigojimus. Kreditavimo sutarties sąlygų santykis su Bendradarbiavimo sutarties sąlygomis gali būti svarbus taip pat ir tuo aspektu, kad Partneris 2 (G. V. ir UAB ,,Užuolaidų studija“) pateikė partneriui UAB ,,Šeba“ tikrovės neatitinkančią garantiją, jog jo turimo žemės sklypo ir statinių nuosavybės teisė jokiu būdu nėra apribota apsunkinta, perleista tretiesiems asmenims ar jų ar jų ginčijama ir nėra grėsmės, kad tokia taps, išskyrus žemės sklypo ir statinių įkeitimą šių nekilnojamojo turto objektų įsigijimą finansavusiai kredito įstaigai (5.1.2.1.1 punktas). Taigi, buvo deklaruotas tik žemės sklypo ir jame esančių statinių apsunkinimas hipoteka, kai tuo tarpu pagal Kreditavimo sutartį kredito gavėjas (UAB ,,Užuolaidų studija“) įsipareigojo įkeisti kredito davėjui visus statomus dešimt gyvenamųjų namų (11.2, 14.2.1.4, 14.2.2.2 punktai). Tuo tarpu pagal Bendradarbiavimo sutartį, pastatyti šeši dvibučiai kotedžai turėjo tapti partnerių bendrąja daline nuosavybe (5.1.7.1 punktai). Visos šios aplinkybės, kaip ir tai, kad abu partneriai prisiėmė įsipareigojimus skirti maksimalius galimus savo finansinius, darbo jėgos, dalykinių ryšių resursus projekto įgyvendinimui (sutarties 5.1.7.3 punktas), gali turėti įtakos sprendžiant, ar iš tiesų būtent UAB ,,Šeba“, o ne kitas partneris pažeidė savo įsipareigojimus įgyvendinant Projektą Nr. 1. Pažymėtina, kad Kreditavimo sutartimi buvo įsipareigota gautas kredito lėšas skirti būtent gyvenamųjų namų statybai; įvertinant Partnerių įsipareigojimus skirti maksimalius resursus (tame tarpe- finansinius) projekto įgyvendinimui, faktinės aplinkybės, ar antroji kredito dalis buvo suteikta, jeigu buvo suteikta- kokiais tikslais panaudota- gali turėti esminės įtakos sprendžiant, kuris iš Partnerių pažeidė prievolę. Taip pat, sprendžiant sutartinių netesybų klausimą, turi būti vertinamas Partnerio-2 sąžiningumas sudarant Bendradarbiavimo sutartį (pateikiant partneriui neatitinkančias tikrovės garantijas ir pareiškimus), ją vykdant (ar nevykdant).

37Teismo išvada, kad G. V. vykdė įsipareigojimus dėl Projekto 2 įgyvendinimo, ieškodamas investuotojų, o UAB ,,Šeba“ savo įsipareigojimų dėl šio projekto įgyvendinimo neįvykdė, kadangi UAB ,,Šeba“ buvo atlikusi tik 70 procentų sutartų darbų, negali būti pripažįstama pagrįsta. Apeliantas Danske Bank A/S pagrįstai remiasi argumentu, kad Bendradarbiavimo sutartyje įgyvendinant Projektą 2, jokių UAB „Šeba“ įsipareigojimų dėl turto komplekso statybos baigtumo nėra numatyta. Turtinis kompleksas, dėl kurio pirkimo- pardavimo buvo tariamasi įgyvendinant Projektą 2, aprašytas sutarties 2.1.3 punkte ir šiame punkte nurodytas esamas atskirų komplekso vienetų baigtumas (nuo 63 iki 69 procentų). Sutarties 5.2.3.1 punkte nurodyta, kad Partneris 2 prieš sudarydamas sutartį Turtinį kompleksą apžiūrėjo, susipažino su visais dokumentais, įvertino jo teisinį ir techninį statusą ir patvirtino, kad turtinis kompleksas atitinka jo kaip pirkėjo keliamus reikalavimus. Dar daugiau- Sutarties 5.2.6.1.4 punkte numatytas UAB ,,Šeba“ įsipareigojimas iki turtinio komplekso pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo nedaryti jame jokių pertvarkymų. Bendradarbiavimo sutartimi G. V. įsipareigojo nupirkti savo vardu visą sutartyje aptartą turtinį kompleksą už 22 543 900 Lt (sutarties 5.2.1.1, 5.2.5.1 punktai), o ne ieškoti jam

38investuotojų. Todėl G. V. paaiškinimai, kad jis ieškojo investuotojų, kurie galėtų pirkti Turtinį kompleksą, negali būti vertinami kaip įsipareigojimų įgyvendinant Projektą 2, vykdymas. G. V. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, kad buvo pasirengęs vykdyti ar vykdė įsipareigojimus nupirkti Turtinį kompleksą savo vardu už sutartyje numatytą kainą, o, remiantis jo paaiškinimais teismo posėdžio metu, jis savo vardu turtinio komplekso pirkti ir neketino. Esant šioms aplinkybėms, pripažįstama, jog nėra jokio prievolės pažeidimo iš UAB ,,Šeba“ pusės, kuris sudarytų pagrindą reikalauti netesybų už projekto Nr.2 neįgyvendinimą, todėl reikalavimas patvirtinti 9 105 000 Lt kreditorinį reikalavimą sutarties 7.7 punkto pagrindu, pripažįstamas nepagrįstu, todėl atmetamas.

39Patvirtindamas G. V. kreditorinį reikalavimą dėl Projekto 3 (2 500 000 Lt), teismas nurodė, kad šis projektas buvo pradėtas įgyvendinti, tačiau byloje nėra duomenų, jog rekonstrukcijos darbai būtų buvę pabaigti ir UAB ,,Šeba“ būtų įsigijusi pastato dalį. Tuo remdamasis, teismas sprendė, kad UAB ,,Šeba“ pažeidė prievolę. Dėl šio teismo argumento pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog Parneris 2 pagal Bendradarbiavimo ir Rangos sutarties sąlygas būtų atsiskaitęs su UAB ,,Šeba“ už objekte Juozapavičiaus pr. 10B, Kaune atliktus darbus, t.y. kad jis pats tinkamai vykdė savo prievoles. Taigi, ir šioje reikalavimo dalyje faktinės aplinkybės, kurios yra reikšmingos sprendžiant, kuri iš šalių yra pažeidusi prievolę, nėra nustatytos.

40Minėta, kad kreditorinio reikalavimo dydžio teisingas nustatymas restruktūrizavimo byloje dėl šių bylų pobūdžio yra svarbus viešojo intereso požiūriu, todėl aplinkybė, kad RUAB ,,Šeba“ valdymo organai pripažįsta prievolės pažeidimo faktą, nereiškia, jog teismas turi tokiu pripažinimu besąlygiškai vadovautis ir nereikalauti įrodymų, patvirtinančių pareikšto reikalavimo pagrįstumą bei dydį. Teisėjų kolegija pastebi, kad RUAB ,,Šeba“ administracijos vadovo paaiškinimai esą Bendradarbiavimo sutartyje numatytų projektų ji negalėjusi įgyvendinti dėl prasidėjusios ekonominės krizės, kelia abejonių. Ekonominė krizė statybos sektorių labiausia paveikė tuo aspektu, kad nebuvo naujų užsakymų statybos darbams. Šiuo atveju, priešingai, UAB ,,Šeba“ buvo gavusi užsakymą įgyvendinti Projektą 1 ir Projektą 3- atlikti juos įgyvendinančius statybos, rekonstrukcijos darbus. Ekonominės krizės sąlygomis tiek darbo jėgos, tiek statybinių medžiagų kainos sumažėjo, todėl sąnaudos projektų įgyvendinimui taip pat turėjo sumažėti, t.y. ekonominė krizė iš principo neturėjo neigiamai įtakoti UAB ,,Šeba“ galimybės įgyvendinti projektus. Kalbant apie Projekto 3 įgyvendinimą, pažymėtina, kad rangos darbų, kuriuos turėjo atlikti UAB ,,Šeba“ Partnerio 2 objekte, kaina buvo didesnė, negu kaina, už kurią ji turėjo įsigyti pastato dalį (Rangos darbų kaina- 1 538 000 Lt, o pastato dalį buvo įsipareigota nupirkti už 1 500 000 Lt). Taigi, atlikus statybos rangos darbus ir gavus iš UAB ,,Užuolaidų studija“ apmokėjimą, UAB ,,Šeba“ gautomis lėšomis galėjo atsiskaityti už pastato dalį, kurią įsipareigojo nupirkti pagal Bendradarbiavimo sutartį. Įvertinant tai, kad už šio Projekto neįgyvendinimą sutartyje numatytos netesybos (2 500 000 Lt) yra beveik dvigubai didesnės už projekto įgyvendinimo sąnaudas, RUAB ,,Šeba“ atstovo paaiškinimai prieštarauja ne tik verslo, bet elementariai logikai, todėl vertintini itin kritiškai.

41Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad Projektas 2 nebuvo įgyvendintas ne dėl UAB ,,Šeba“, o dėl partnerio 2 (UAB ,,Užuolaidų studija“ ir G. V.) kaltės, todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs skundžiamą nutartį, klausimą išsprendžia iš esmės- prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą atmeta.

42Dėl bylos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

43Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2010).

44Teisėjų kolegija nurodė, jog spręsdamas dėl RUAB ,,Šeba“ prievolės mokėti netesybas pagal Bendradarbiavimo sutartyje numatytus įgyvendinti Projektą 1 ir Projektą 3, teismas iš esmės neanalizavo Partnerių konkrečių įsipareigojimų apimties, nenustatė, kaip jie buvo vykdomi, rėmėsi faktų pripažinimu, kai dėl bylos pobūdžio to daryti nebuvo galima, t.y. konstatuotina, jog šioje dalyje bylos esmė nebuvo atskleista, pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teisme byla šia apimtimi negali būti išnagrinėta, todėl, vadovaujantis CPK 327 str. 1 d. 2 p., kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo.

45Dėl teismo teisės mažinti netesybas.

46Teisėjų kolegija pažymi, jog netesybų mažinimo klausimas yra aktualus tik nustačius pagrindą priteisti netesybas, todėl detaliau nėra pasisakoma dėl tokio pagrindo egzistavimo nagrinėjamu atveju. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi argumentu, esą jis negali spręsti dėl netesybų sumažinimo, kadangi sandorio šalys to neprašo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota ne tik teismo teisė mažinti netesybas ex officio, bet ir pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą sprendžiant dėl netesybų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Todėl tuo atveju, jeigu nagrinėjant bylą iš naujo, būtų pagrindas spręsti dėl netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, taikymo RUAB ,,Šeba“ atžvilgiu, teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje nurodytus kriterijus, privalo įvertinti Bepradarbiavimo sutartyje nustatytą netesybų dydį. Būtent, teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, kt.) ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010, kt.). Šiuo aspektu taptų aktualus ir realus nuostolių dydis, kadangi netesybos negali būti mažinamos daugiau, negu kreditoriaus realiai patirti nuostoliai.

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

Nutarė

48Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti.

49Atmesti kreditoriaus G. V. reikalavimą dėl 9 105 000 Lt (devynių milijonų šimto penkių tūkstančių litų) dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo už 2008 m. kovo 31 d. Bendradarbiavimo sutartyje numatyto Projekto 2 neįgyvendinimą.

50Kitoje dalyje kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ir pagal atskirąjį skundą nagrinėjamas kreditoriaus finansinio... 5. Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi iškėlė UAB... 6. Kreditorius G. V. prašė patvirtinti 19 105 000 Lt finansinį reikalavimą... 7. - Projektas 1 - UAB „Šeba“ įsipareigojo UAB „Užuolaidų studija“... 8. - Projektas 2 – UAB „Šeba“ įsipareigojo parduoti, o UAB „Užuolaidų... 9. - Projektas 3 - UAB „Šeba“ įsipareigojo atlikti rekonstrukcijos darbus... 10. Pagal RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo planą, kuriam vienbalsiai pritarė... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi kreditoriaus G. V.... 13. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, jog G. V. ruošėsi vykdyti... 14. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 15. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Danske Bank A/S prašo panaikinti Kauno... 16. Kreditorius AB „DNB bankas“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo... 17. 1. Pagal partnerystės sutartį šalys veikia bendrai, nesukurdamos tipiškų... 18. 2. Teismo nutartis yra nemotyvuota, todėl naikintina, esant absoliučiam... 19. Atsakovas RUAB „Šeba“ atsiliepimu į trečiojo asmens Danske Bank A/S... 20. Atsakovo RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo administratorius UAB „Įmonių... 21. Kreditorius G. V. atsiliepimu į trečiojo asmens Danske Bank A/S atskirąjį... 22. Atsiliepime į kreditoriaus AB „DNB bankas“ atskirąjį skundą trečiasis... 23. Atsiliepimu į kreditoriaus AB „DNB bankas“ atskirąjį skundą atsakovas... 24. Atsiliepimu į kreditoriaus AB „DNB bankas“ atskirąjį skundą atsakovo... 25. Atsiliepimu į kreditoriaus AB „DNB bankas“ atskirąjį skundą kreditorius... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 27. Dėl teismo vaidmens sprendžiant kreditorinio reikalavimo patvirtinimo... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo... 29. Šie pirmosios instancijos teismo argumentai, atsižvelgiant į... 30. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne... 31. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs, kad reikalavimo patikrinimo... 32. Tai reiškia, jog kreditorius, prašydamas patvirtinti jo finansinį... 33. Dėl pagrindo reikalauti netesybų egzistavimo... 34. Netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma, todėl tam, kad būtų... 35. Tiek kreditorius G. V., tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 36. Pažymėtina, kad remiantis 2007-07-19 kreditavimo sutartimi Nr.... 37. Teismo išvada, kad G. V. vykdė įsipareigojimus dėl Projekto 2... 38. investuotojų. Todėl G. V. paaiškinimai, kad jis ieškojo investuotojų,... 39. Patvirtindamas G. V. kreditorinį reikalavimą dėl Projekto 3 (2 500 000 Lt),... 40. Minėta, kad kreditorinio reikalavimo dydžio teisingas nustatymas... 41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 42. Dėl bylos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui... 43. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 44. Teisėjų kolegija nurodė, jog spręsdamas dėl RUAB ,,Šeba“ prievolės... 45. Dėl teismo teisės mažinti netesybas.... 46. Teisėjų kolegija pažymi, jog netesybų mažinimo klausimas yra aktualus tik... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti.... 49. Atmesti kreditoriaus G. V. reikalavimą dėl 9 105 000 Lt (devynių milijonų... 50. Kitoje dalyje kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perduoti...