Byla 2S-1122-577/2012
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties, kuria buvo išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir

Nustatė

2Ieškovas J. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarties bei vėlesnio jos pakeitimo negaliojimo ir niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo, kuriuo prašė pripažinti niekine ir apsimestine 2007-06-04 Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-342, taikant niekinių sandorių pasekmes, pripažinti Kreditavimo sutartimi Nr. K-2300-2007-342 išduoto kredito gavėju R. R.. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymo procesą, pradėtą pagal 2011-08-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį byloje Nr. 2-5022-144/2011, įskaitant ieškovo darbdavio įpareigojimą pervesti lėšas antstoliui, o šiomis lėšomis leisti naudotis ieškovui.

3Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-02-27 nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir nutarė sustabdyti išieškojimą pas antstolę V. D. esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/01547 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-03 nutartį byloje Nr. 2-5022-144/2011 dėl skolos išieškojimo iš J. Ž. AB DNB banko naudai.

4Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-27 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3159-817/2012 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo J. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad teismas neatliko ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo, todėl teismo nutartis yra nemotyvuota ir turėtų būti panaikinta. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nepritaikius ieškovo prašytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu, t.y. nėra jokio ryšio tarp ieškinio reikalavimo pakeisti ieškovo su Banku sudarytos Kreditavimo sutarties šalį iš ieškovo į R. R. ir išieškojimo vykdymo sustabdymo. Jei būtų pakeista Kreditavimo sutarties šalis iš ieškovo į R. R., tai taikant restituciją, ieškovas bet kuriuo atveju turėtų grąžinti Bankui pagal Kreditavimo sutartį gautą 130‘329 EUR dydžio kreditą, kurį jam Bankas išdavė. Netgi pakeitus sutarties šalį, išliktų ieškovo ir Banko tarpusavio atsiskaitymo prievolė.

5Atskirasis skundas atmetamas.

6Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

7Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 144-145 str. nuostatomis, pripažino, jog stabdytinas išieškojimas pas antstolę V. D. esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/01547 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-03 nutartį byloje Nr. 2-5022-144/2011 dėl skolos išieškojimo iš J. Ž. AB DNB banko naudai.

8Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK144 str. 1 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai.

9Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5022-144/2011 nutarta išieškoti kreditoriaus AB DnB Nord banko naudai iš skolininko ir įkeisto daikto savininko J. Ž. skolą: 191144,49 USD negrąžinto kredito,

105916,99 USD nesumokėtų palūkanų, 19366,68 USD delspinigių, 133 Lt žyminį mokestį, 5 proc. įstatymines metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą.

11Ieškovas ginčo teisenos tvarka pareiškė ieškinį, iš kurio matyti, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl 2007-06-04 Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-342 pripažinimo niekine ir R. R. pripažinimo šio sutarties šalimi – kredito gavėju. Taip pat prašo sustabdyti išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-03 nutartį.

12CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos galimos laikinosios apsaugos priemonės, tarp jų – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK145 str. 1 d. 10 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priverstinis vykdymas hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui, taiko laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-103/2008, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-147/2012 ).

13Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesustabdžius vykdymo proceso ir vėliau galimai priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, vykęs priverstinis išieškojimas iš ieškovo turto galėtų būti traktuojamas kaip žalos jam padarymas. Siekiant atitaisyti žalą, reikėtų inicijuoti naujus teisminius procesus, neišvengiant rizikos, kad tam tikras turtas natūra gali būti ir negrąžintas (CPK 760 str. 3 d.). Taigi šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 10 p.). (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27/2012).

14Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad teismas pieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turi įvertinti, ar ieškovas pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių apžvalgoje AC-34-2 („Teismų praktika. Biuletenis “ Nr. 34) yra suformulavęs taisyklę, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs apreikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas tokio sprendimo įvykdymas, t.y. taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Visais atvejais turi būti įvertinta ir tai, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai leidžia įžvelgti ieškovui palankaus sprendimo vykdymo tikimybę, taip pat ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso.

15Taisyklės, kuriomis vadovaudamasis teismas turi spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra suformuluotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1944/2011, 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010, 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008 ir kt.). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Šiame etape teismas turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus.

16Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jis nevertina ieškovo reikalavimo iš esmės, pažymi, kad ieškovo ieškinys ir prie jo pridėti įrodymai yra pakankami konstatuoti tikimybę, jog ieškovo ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas.

17Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad nėra jokio ryšio tarp ieškininio reikalavimo pakeisti ieškovo su Banku sudarytos Kreditavimo sutarties šalį iš ieškovo į R. R. ir išieškojimo vykdymo sustabdymo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku ir jų nepritaikius galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas arba būtų labai apsunkintas. Nesustabdžius vykdymo proceso ir vėliau priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, vykęs priverstinis išieškojimas iš ieškovo turto galėtų būti traktuojamas kaip žalos jam padarymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27/2012), atsirastų būtinybė šalinti teisines pasekmes, kilusias vykdant išieškojimą, todėl nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp bylos šalių kilti.

18Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 331, 336, 337, 339 str., teismas

Nutarė

20Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje... 2. Ieškovas J. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DNB bankui dėl... 3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-02-27 nutartimi ieškovo prašymą... 4. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo... 5. Atskirasis skundas atmetamas.... 6. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme... 7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas... 8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas byloje dalyvaujančių ar... 9. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 10. 5916,99 USD nesumokėtų palūkanų, 19366,68 USD delspinigių, 133 Lt žyminį... 11. Ieškovas ginčo teisenos tvarka pareiškė ieškinį, iš kurio matyti, kad... 12. CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos galimos laikinosios apsaugos priemonės,... 13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesustabdžius vykdymo proceso ir... 14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad teismas... 15. Taisyklės, kuriomis vadovaudamasis teismas turi spręsti laikinųjų apsaugos... 16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į... 17. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad nėra jokio ryšio tarp... 18. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 331, 336, 337, 339 str.,... 20. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį palikti...