Byla 2A-689-241/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tinkosta“ ieškinį atsakovams D. K. ir A. L. (A. L.) dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 360 000 Lt žalos atlyginimo bei 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „Tinkosta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo administravimas ir apskaita“. Bankroto administratorius, pradėjęs vykdyti bankroto procedūrą, nustatė, kad pagal 2008 m. bendrovės balansą ieškovo turtą sudarė 615 000 Lt, o pagal 2009 m. balansą – 492 Lt. Bendrovė nuo 2009 m. faktiškai veiklos nevykdė, jos padėtis nuo 2008 m. intensyviai blogėjo, tačiau 2009 m. birželio 5 d. UAB „Tinkosta“ vadovas atsakovas D. K. suteikė 360 000 Lt paskolą UAB „Ilgiai“, kuri nėra užtikrinta jokiomis paskolos užtikrinimo priemonėmis. Be to, nėra duomenų, kad UAB „Tinkosta“ iš šios paskolos gavo kokios nors naudos ar, kad vadovai siekė atgauti paskolą. 2010 m. liepos 27 d. UAB „Tinkosta“ nauju vadovu išrinktas atsakovas A. L.. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas A. L. 2011 m. sausio 19 d. neatlygintai reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Tinkosta“ reikalavimo teisę į bendrovės skolą fiziniam asmeniui A. Š., taip visiškai netekdamas galimybės atgauti skolą. Be to, ieškovo nuomone, atsakovas A. L. pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pakenkdamas bendrovės kreditorių interesams, taip pat neperdavė bankrutuojančios bendrovės dokumentų bankroto administratoriui, taip apsunkindamas bankroto administratoriaus darbą, vilkindamas bankroto proceso eigą ir mažindamas galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 104 263,21 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų po 1 103,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7Spręsdamas dėl atsakovo D. K. civilinės atsakomybės, teismas nustatė, kad 2009 m. birželio 5 d. UAB „Tinkosta“, atstovaujama tuometinio vienintelio akcininko ir direktoriaus atsakovo D. K., sudarė paskolos sutartį su UAB „Ilgiai“, kuria iki 2010 m. birželio 5 d. paskolino UAB „Ilgiai“ 360 000 Lt. Paskola ieškovui negrąžinta. Teismas pripažino neįrodytais atsakovo argumentus, kad paskolos UAB „Ilgiai“ suteikimo tikslas – UAB „Ilgiai“ žemės sklypo pirkimas, arešto panaikinimas ir galimybė UAB „Tinkosta“ vykdyti statybos apdailos darbus, UAB „Ilgiai“ vykdant statybas įsigytame žemės sklype. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad kaltės prezumpcijos atsakovas nepaneigė. Teismas pažymėjo, kad paskolos sutartį sudarė verslininkai, kuriems įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai bei kitų asmenų teisėti interesai. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo manyti, kad įmonės vadovas D. K. sąmoningai vykdė neteisingą įmonės investicinę politiką, tačiau nustatytos aplinkybės pagrindžia išvadą, kad atsakovas D. K. prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką ir negali būti pateisinami atsakovo nurodomais žodiniais susitarimais su UAB „Ilgiai“. Teismas konstatavo, kad nustatytos visos vadovo civilinei atsakomybės kilti sąlygos: neteisėti veiksmai (sudarytas sandoris priimtas akivaizdžiai aplaidžiai), žala (įmonei paskola negrąžinta, negautos palūkanos), priežastinis ryšys (jei atsakovas D. K. nebūtų aplaidžiai sudaręs sandorio, įmonė nebūtų patyrusi 360 000 Lt nuostolių), kaltė (prezumpcija nenuginčyta), todėl ieškovo reikalavimą atsakovo D. K. atžvilgiu tenkino.

8Spręsdamas dėl kito atsakovo atsakomybės, teismas nurodė, kad atsakovo A. L. civilinę atsakomybę ieškovas grindžia 360 000 Lt paskolos grąžinimo nereikalavimu, paskolos reikalavimo teisės neatlygintiniu perleidimu, UAB „Tinkosta“ dokumentų ir turto neperdavimu bankroto administratoriui, nesikreipimu laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir į tai, kad atsakovas A. L. nepaneigė, jog jam pagal priėmimo–perdavimo aktą buvo perduoti įmonės dokumentai, nepateikė įrodymų, kad siekė, jog 360 000 Lt skola ar jos dalis, palūkanos būtų grąžintos UAB „Tinkosta“, neatlygintinai perleido 385 200 Lt finansinio reikalavimo teisę į UAB „Ilgiai“ fiziniam asmeniui A. Š., ir neteisėtą neveikimą – finansinių ataskaitos rinkinių nesudarymą, vengimą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą bei kitus dokumentus, dėl ko bendrovė patyrė žalą suteiktos paskolos apimtyje, teismas sprendė, kad ieškovas įrodė visas būtinas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas dėl 360 000 Lt žalos. Atsakovui A. L. nepateikus procesinių dokumentų, teismas sprendė, kad jo kaltės prezumpcija nebuvo paneigta.

9Teismas konstatavo, kad 360 000 Lt žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais –atsakovui D. K. aplaidžiai ir nerūpestingai paskolinus pinigus, atsakovui A. L. juos neatlygintinai perleidus, nenurodant šių pinigų finansinių ataskaitų rinkiniuose, pastarųjų nesudarant, neperdavus bankroto administratoriui turto ir dokumentų, todėl sprendė, kad ieškovui atsakovai atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.).

10Ieškovo reikalavimą priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas teismas pakeitė, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, teismas priteisė solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11III. Apeliacinio skundo argumentai

12Atsakovas D. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovui atmesti, priimti pateiktus naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas savo vadovavimo ieškovui laikotarpiu atliko neteisėtus veiksmus sudarydamas paskolos sutartį su UAB „Ilgiai“.

142. Teismas nenustatė pradelstų UAB „Ilgiai“ įsipareigojimų sumos 2007 m. gruodžio 31 d. ir nelygino šios sumos su UAB „Ilgiai“ priklausančio turto verte, todėl nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Ilgiai“ buvo nemoki. Iš UAB „Ilgiai“ 2007 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad didžiąją dalį UAB „Ilgiai“ turimo turto, t. y. 4 000 000 Lt, sudarė ilgalaikis materialus turtas, kas leidžia teigti, kad paskolos suteikimo dieną UAB „Ilgiai“ buvo moki įmonė.

153. Teismo išvada, kad apelianto sprendimas suteikti paskolą buvo padarytas prisiėmus neprotingai didelę nuostolių atsiradimo bendrovei riziką ir negali būti pateisinamas, padaryta netinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes. Dėl šių priežasčių teismas pažeidė CPK 176-185 straipsnius bei 263 straipsnio nuostatas, netinkamai taikė CK 2.87 straipsnį, 6.246 – 6.249 straipsnius bei ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.

164. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pasirašydamas paskolos sutartį UAB „Ilgiai“ patvirtino, jog gali sudaryti paskolos sutartį ir vykdyti ja prisiimtus įsipareigojimus ir garantavo ieškovui, jog jai nėra žinoma apie teisminius (arbitražo) procesus, kurie gali sumažinti UAB „Ilgiai“ galimybę įvykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, taip pat nėra žinoma, kad koks nors asmuo ruošiasi ar ketina inicijuoti bylinėjimąsi, todėl apeliantas neturėjo pagrindo abejoti UAB „Ilgiai“ mokumu paskolos sutarties sudarymo dieną.

175. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje įrodinėjimo pareiga visa apimtimi tenka ieškovui.

186. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė paskolos suteikimo tikslo. Teismas turėjo įgyvendinti savo teisę pasinaudoti CPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe rinkti įrodymus, t. y. šiuo atveju pasinaudoti teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-834/2012, nurodytas faktines aplinkybes, kurios patikimai patvirtina apelianto paaiškinimus dėl paskolos suteikimo tikslo.

197. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas nereikalavo palūkanų iš UAB „Ilgiai“. Paskolos sutartis buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui, todėl palūkanos turėjo būti sumokėtos grąžinus paskolą.

208. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas privalėjo užtikrinti paskolos suteikimą prievolių užtikrinimo priemonėmis. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-5022-345/2014, atmetė ieškovo bankroto administratoriaus prašymą pripažinti tyčiniu ieškovo bankrotą ir konstatavo, kad aplinkybė, jog paskolos sutartis nebuvo užtikrinta prievolių užtikrinimo priemonėmis nesudaro pagrindo manyti, kad buvo tikslingai bloginama ieškovo padėtis, nes sutarties šalys yra laisvos sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

219. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo finansinė padėtis blogėjo nuo 2008 m., neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovas 2007 m. baigė turėdamas 299 000 Lt grynojo pelno, o 2008 m. – turėdamas 199 000 grynojo pelno, 2009 m. vykdė savo prievoles kreditoriams, kas leidžia konstatuoti, kad ieškovas turėjo finansines galimybes suteikti paskolą.

2210. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai privalo solidariai atlyginti žalą ieškovui. Apeliantas objektyviai negali būti atsakingas už atsakovo A. L. veiksmus nereikalaujant iš UAB „Ilgiai“ suteiktos paskolos grąžinimo, neatlygintinai perleidžiant iš paskolos sutarties kylančią reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, neperduodant ieškovo bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui.

2311. Teismo išvada dėl ieškovui padarytos žalos dydžio yra nemotyvuota, padaryta neįsigilinus į bylos medžiagą ir neatitinka formuojamos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai kyla dalyvių, kurie kartu yra ir įmonės valdymo organas, civilinės atsakomybės bendrovei klausimas, žalos dydis negali viršyti bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims – šiuo atveju bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir jos administravimo išlaidoms, nes priešingu atveju būtų konstatuojama, jog asmuo gali padaryti žalos pats sau (Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-796/2014; 2014 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014). Ieškinio tenkinimo atveju iš atsakovų maksimaliai galėjo būti priteistas tik 34 499,85 Eur žalos atlyginimas.

24Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

27Dėl naujų įrodymų priėmimo

28Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-834/2012, kuri, anot apelianto, paneigia teismo padarytą išvadą, kad apeliantas nepagrindė teiginio, jog UAB „Ilgiai“ už paskolą ketino pirkti žemės sklypą bei suteikti ieškovui galimybę uždirbti iš apdailos darbų UAB „Ilgiai“ statant gyvenamuosius namus įsigytame žemės sklype.

29Apeliantas 2015 m. liepos 30 d. pateikė teismui prašymą prie bylos medžiagos prijungti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Kriminalinės policijos raštą, kuris patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 88-1-00277-14 BUAB „Tinkosta“ atžvilgiu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį yra nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu apeliantas buvo apklaustas tik kaip liudytojas ir kaltinimai jam nebuvo pareikšti.

30CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

31Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-834/2012 buvo sprendžiamas pagal preliminariąją sutartį UAB „Ilgiai“ sumokėto avanso grąžinimas. Bylos nagrinėjimo dalyko nesudarė aplinkybės, kurios patvirtintų UAB „Tinkasta“ ir UAB „Ilgiai“ sudaryto bendradarbiavimo susitarimą, todėl nurodyta nutartis neįrodo atsakovo teiginių dėl bendradarbiavimo susitarimo. Atsakovo pateiktas Kriminalinės policijos raštas taip pat nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmės turinčių aplinkybių, susijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais ar žalos dydžiu, todėl teisėjų kolegija nevertina atsakovo pateiktų įrodymų ir dėl jų nepasisako.

32Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad UAB „Tinkosta“ 2009 m. birželio 5 d. paskolino UAB „Ilgiai“ 360 000 Lt (16-18, 19 b. l.). UAB „Ilgiai“ paskolos negrąžino, jam Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi iškelta bankroto byla, o 2013 m. lapkričio 7 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. UAB „Tinkosta“ direktoriumi nuo 2006 m. spalio 3 d. iki 2010 m. liepos 27 d. buvo atsakovas D. K., o nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2013 m. spalio 3 d. direktoriaus pareigas ėjo atsakovas A. L.. UAB „Tinkosta“ vieninteliu akcininku nuo 2006 m. spalio 3 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. buvo atsakovas D. K., vėliau – UAB „Seosem plius“. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „Tinkosta“ iškelta bankroto byla, patvirtinti 119 121,09 Lt kreditoriniai reikalavimai (11-14 b. l.).

33Dėl apelianto civilinės atsakomybės sąlygų

34Byloje sprendžiamas įmonės vadovo civilinės atsakomybės ir prievolės atlyginti bendrovei padarytą 360 000 Lt žalą klausimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu UAB „Tinkosta“ 2009 m. birželio 5 d. suteikė nemokiai UAB „Ilgiai“ 360 000 Lt paskolą, paskolos neužtikrino jokiomis užtikrinimo priemonėmis, nereikalavo palūkanų mokėjimo, todėl konstatavo, kad sprendimas suteikti paskolą priimtas aplaidžiai, o tai sudaro pagrindą konstatuoti visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ginčo atveju buvimą.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įmonės vadovo atsakomybės už bendrovei padarytą žalą nurodoma, kad ieškovas, reikšdamas atsakovui, kaip įmonės vadovui, reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178, 182 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

36Teismo išvadas dėl D. K. neteisėtų veiksmų buvimo apeliantas laiko nepagrįstomis ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes, nukrypo nuo ginčo klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams nepritaria. Juridinio asmens organų narių pareigas reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys. Atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir pareigą visiškai atlyginti dėl to įmonei padarytą žalą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, reikalavimų. Atsakovo civilinė atsakomybė kildinama iš jo, kaip bendrovės vadovo, pareigų pažeidimo. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtinta juridinio asmens organų narių pareiga juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą.

37Apelianto manymu, teismas nepagrįstai konstatavo jo veiksmų, suteikiant paskolą, neteisėtumą. Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas suteikė nemokiai bendrovei paskolą, kurios grąžinimo neužtikrino jokiais prievolių užtikrinimo būdais, todėl šiuos atsakovo veiksmus pripažino neteisėtais. Apelianto teigimu, teismas neįvertino, kad paskolos suteikimo dieną spręsdamas dėl UAB „Ilgiai“ mokumo apeliantas objektyviai galėjo vadovautis tik 2007 m. finansine atskaitomybe, kuri juridinių asmenų registrui pateikta 2009 m. vasario 5 d., be to, teismas nenustatė UAB „Ilgiai“ pradelstų įsipareigojimų ir nelygino šios sumos su turto verte, todėl nepagrįstai konstatavo nemokumą. Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal ĮBĮ nemokumas vertinamas pagal turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, o nagrinėjamu atveju pradelstų įsipareigojimų teismas nenustatė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Ilgiai“ nevykdė pareigos pateikti Juridinių asmenų registrui aktualius finansinės atskaitomybės dokumentus, nepateikė kreditorių sąrašų, kuriems mokėjimai yra pradelsti, todėl nemokumas buvo nustatytas pagal teismo turimus duomenis. UAB „Ilgiai“ turto turėjo už 4 049 549 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 3 959 893 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ilgiai“ per vienerius metus mokėtina suma buvo iš esmės lygi visam turimam turtui, teismas pagrįstai nustatė UAB „Ilgiai“ nemokumą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas dėl UAB „Ilgiai“ nemokumo, vadovavosi įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi, priimta byloje Nr. B2-1200-565/2013, kuria UAB „Ilgiai“ iškelta bankroto byla ir kurioje vertintas VĮ Registrų centrui pateiktas 2007 metų UAB „Ilgiai“ balansas bei konstatuota, kad 2007 metų pabaigoje įmonė buvo nemoki. Taigi išvadą apie nemokumą teismas padarė vadovaudamasis įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria konstatuotas UAB „Ilgiai“ nemokumas, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl nurodytos išvados nepagrįstumo.

38Teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas privalėjo užtikrinti paskolos grąžinimą prievolių užtikrinimo priemonėmis. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas privalėjo vadovautis įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi, kuria atmestas administratoriaus prašymas pripažinti ieškovo bankrotą tyčiniu ir kur konstatuota, kad aplinkybė, jog paskolos sutartis nebuvo užtikrinta prievolių užtikrinimo priemonėmis, nesudaro pagrindo manyti, kad buvo tikslingai bloginama ieškovo finansinė padėtis. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir įrodinėjimo dalykas atsakovo nurodytoje byloje ir šioje byloje iš esmės skiriasi. Byloje, kurioje buvo prašoma pripažinti ieškovo bankrotą tyčiniu, paskolos sudarymo sutartis buvo vertinama atsakovo veiksmų, kaip sąmoningai mažinančių ieškovo turto vertę, kontekste. Nagrinėjamo ginčo atveju sprendžiama, ar paskolos sutarties sudarymas yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovui atsiradusia žala ir vertinamas atsakovo veiksmų teisėtumas. Todėl aplinkybė, kad ieškovo bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, kad paskolos sutarties neužtikrinamas nebuvo pakankama aplinkybė, spręsti apie tai, kad atsakovas tyčia ketino sumažinti ieškovo turtą, nereiškia, kad paskolos suteikimas ir nepasirūpinimas prievolės užtikrinimo priemonėmis nėra pakankami atsakovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti šioje byloje.

39Apelianto teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas neįrodė paskolos suteikimo tikslo. Apelianto teigimu, jis pinigus UAB „Ilgiai“ skolino tam, kad UAB „Ilgiai“ įsigytų žemės sklypą ir jame vykdytų statybas, o ieškovas turėtų galimybę užsidirbti iš statybos darbų apdailos. Paskolos sutartyje nenurodytas nei paskolos suteikimo, nei privalomas paskolos panaudojimo tikslas, todėl teiginys, kad UAB „Ilgiai“ pinigus privalėjo investuoti į žemės sklypo pirkimą, neįrodytas. Kita vertus, net ir pasitvirtintus atsakovo nurodytoms aplinkybėms apie paskolos suteikimo tikslą, jos nepaneigtų ankščiau konstatuotų atsakovo veiksmų neteisėtumo – paskola suteikta nemokiai bendrovei, kuriai po kelių mėnesių iškelta bankroto byla ir kuri realai jokios veiklos dėl savo finansinės padėties neturėjo galimybės vykdyti bei grąžinti ieškovui suteiktą paskolą.

40Sutiktina su skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas nereikalavo palūkanų iš UAB „Ilgiai“. Sutartyje nebuvo numatyta, kad palūkanos mokamas kas mėnesį. Šalys susitarė dėl 7 procentų metinių palūkanų ir palūkanų grafiko mokėjimo sutartyje nenustatė, todėl iki paskolos grąžinimo termino pabaigos atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti palūkanų mokėjimo. Kita vertus, ši sutarties sąlyga taip pat įrodo atsakovo neapdairumą ir nepakankamą rūpestingumą, kadangi šalys nenustatė palūkanų mokėjimo grafiko. Atsakovas paskaičiavo, kad metinės palūkanos už naudojimąsi paskolinta suma sudaro 25 200 Lt, todėl būdamas apdairus ir rūpestingas atsakovas galėjo nustatyti palūkanų mokėjimą dalimis.

41Atsakovo argumentai dėl ieškovo finansinės padėties ir jos pablogėjimo dėl pasaulinės krizės neturi esminės reikšmės, kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir ieškovo finansinė padėtis nėra šiai bylai esminė aplinkybė.

42Apelianto teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, jog sutartyje UAB „Ilgiai“ patvirtino apie tai, kad jam nėra žinoma apie teisminius procesus, kurie gali sumažinti jo galimybę įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, taip pat nėra žinoma, kad koks nors asmuo ruošiasi ar ketina inicijuoti bylinėjimąsi (sutarties 7.1.4. p.). Ši apelianto nurodoma aplinkybė niekaip nepaneigia fakto, kad atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie paskolos gavėjo prastą finansinę padėtį, apie tai, kad bendrovė neturi galimybės grąžinti pasiskolintos pinigų sumos jau sutarties sudarymo dieną, bei nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas, kaip rūpestingas ir apdairus vadovas, turėjo pareikalauti prievolės įvykdymo užtikrinimo, tačiau to nepadarė.

43Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Pažymėtina, kad būtent ieškovas ir įrodinėjo visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir įrodinėjimo pareigos taisyklės nebuvo pažeistos, atsakovui nebuvo perkelta įrodinėjimo našta.

44Apelianto teigimu, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ginčo klausimu. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-420/2013, Nr. 3K-7-124/2014, Nr. 3K-3-244/2014, Nr. 3K-3-293/2014, pateiktus išaiškinimas, kad siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl, business judg mentrule), pagal kuria preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. Apeliantas taip pat cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, jog sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žalos, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį būtų priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, jog protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veikios praktiką, bendrovės vadovas prisiimtų neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013).

45Pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo priimtas sprendimas be jokio prievolės įvykdymo užtikrinimo suteikti nemokiai bendrovei 360 000 Lt paskolą, negali būti vertinamas kaip rizikingas sprendimas, atitinkantis protingos ūkinės komercinės veikos riziką, rūpestingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Ginčo atveju susiklosčiusios faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad jau paskolos sutarties sudarymo momentu atsakovui turėjo arba galėjo būti žinoma, kad paskola nebus grąžinta, paskolos suteikimas be prievolių užtikrinimo priemonių taip pat rodo didelį atsakovo nerūpestingumą, aplaidumą, be to, kitų juridinių asmenų finansavimas nebuvo įprasta ieškovo veikla, protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis paskolos sandorio nebūtų sudaręs. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo vadovavimo laikotarpiu suteiktos paskolos negalima pateisinti nei verslo rizika, nei racionaliu verslo sprendimu, kadangi jau nuo pat paskolos suteikimo buvo galima spręsti apie žalos bendrovei padarymą, todėl darytina išvada, kad nemokiai įmonei paskolindamas 360 000 Lt be prievolių užtikrinimo, atsakovas nebuvo rūpestingumas ir apdairus, kas neatitinka CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų vadovo pareigų bendrovei. Todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, kadangi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių negalima prilyginti verslo rizikai ar normaliems verslo sprendimams, kurie ne visada yra sėkmingi. Paskolos sandoris sudarytas viršijant protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, pažeidžiant fiduciarines įmonės vadovo pareigas, todėl galima konstatuoti, kad sandoris buvo sudarytas nesąžiningai ir verslo sprendimo taisyklės apsauga šiuo atveju atsakovui netaikoma. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ir faktines bylos aplinkybes, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl padarė teisingą išvadą dėl apelianto neteisėtų veiksmų ginčo atveju egzistavimo.

46Dėl padarytos žalos dydžio

47Spręsdamas dėl atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovui padarytos žalos dydžio, įvertinęs tai, kad paskola ieškovui nėra grąžinta, teismas padarė išvadą, kad ieškovui padaryta žala yra lygi UAB „Ilgiai“ suteiktos paskolos dydžiui. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai priteisė iš jo 104 263,21 Eur žalą, nors ieškovo bankroto byloje patvirtinta visų ieškovo kreditorių reikalavimų suma sudaro 34 499,85 Eur. Apelianto teigimu, teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kur nurodyta, kad tuo atveju, kai kyla dalyvių, kurie kartu yra ir įmonės valdymo organas, civilinės atsakomybės bendrovei klausimas, žalos dydis negali viršyti bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims – šiuo atveju bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir jos administravimo išlaidoms, nes priešingu atveju būtų konstatuojama, jog asmuo gali padaryti žalos pats sau (Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-796/2014; 2014 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014).

48Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti paskolos sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją, o reikalauja priteisti žalą, kuri padaryta sudarant šį sandorį, todėl jis privalo įrodyti tikrosios šiuo sandoriu įmonei padarytos žalos dydį. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad žala priteista iš dviejų atsakovų – D. K. ir A. L.; kad atsakovas A. L. nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2013 m. spalio 3 d. ėjo ieškovo vadovo pareigas, o nuo 2010 m. gegužės 31 d. ieškovo akcininkas yra UAB „SEOSEM PLIUS“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra atsakovas A. L.. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktą likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais. Bankroto byloje patvirtintų reikalavimų suma yra 34 499,85 Eur, o teismas priteisė iš atsakovų 104 263,21 Eur žalai atlyginti. Tokiu atveju priteistos žalos suma, viršijanti patvirtintų kreditorių reikalavimų sumą ir bankroto administravimo išlaidas, būtų grąžinta ieškovo vieninteliam akcininkui UAB „SEOSEM PLIUS“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra atsakovas A. L.. Žala priteista solidariai iš abiejų atsakovų, todėl ieškovo likusio turto grąžinimas akcininkui UAB „SEOSEM PLIUS“ reikštų atsakovo A. L. nepagrįstą praturtėjimą.

49Atsižvelgiant į aukščiau aptartą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kad kai kyla dalyvių, kurie kartu yra ir įmonės valdymo organas, civilinės atsakomybės bendrovei klausimas, žalos dydis negali viršyti bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims – šiuo atveju bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir jos administravimo išlaidoms, nes priešingu atveju būtų konstatuojama, jog asmuo gali padaryti žalos pats sau, įvertinus byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir atsakovo A. L. teisinį ryšį su UAB „SEOSEM PLIUS“ ir ieškovu, spręstina, kad 360 000 Lt (104 263,21 Eur) žalos priteisimas, kai patvirtina kreditorinių reikalavimų suma yra tik 34 499,85 Eur, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

50Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš bendrovės pajamų tenkinami ne tik kreditorių reikalavimai, tačiau ir apmokamos administravimo išlaidos, todėl žalos dydis turėtų būti vertinamas ne tik pagal byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, tačiau ir administravimui skirtas lėšas. Duomenų apie kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą byloje nėra. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. nutartimi, priimta bankroto byloje Nr. B2-1724-345/2015, patvirtino bankrutuojančio ieškovo vieno mėnesio administravimo išlaidas – 1 600 Lt iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata kreditorių susirinkime. Nuo bankroto bylos iškėlimo praėjo šiek tiek daugiau nei dveji metai, todėl protinga ir teisinga administravimo išlaidų dydžiu būtų laikyti 41 600 Lt (12 048,19 Eur) (26 mėn. x 1 600 Lt), apskaičiuotą pagal pirminę teismo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą mėnesiui už 26 mėnesių laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad žalos dydis negali viršyti bankrutuojančios bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims, konstatuotina, kad atsakovai savo neteisėtais veiksmais padarė 46 48,04Eur žalą bendrovei (34 499,85 Eur kreditoriniai reikalavimai + 12 048,19 Eur administravimo išlaidos) ir ši suma yra solidariai priteistina iš atsakovų.

51Kadangi pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žalos, priteistinos iš bankrutavusios įmonės vadovų, dydžio nustatymo kriterijus, yra pagrindas sprendimo dalį dėl žalos dydžio pakeisti, nurodant, kad ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 46 548,04 Eur žala ir nuo šios sumos paskaičiuotos 5 procentų procesines palūkanos (CPK 326 str.1 d. 3 p.).

52Dėl apelianto solidarios pareigos atlyginti žalą

53Apeliantas kvestionuoja teismo išvadą dėl solidarios atsakovų prievolės atlyginti ieškovui padarytą žalą. Jo teigimu, tarp atsakovų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos neegzistuoja vienodas priežastinis ryšys, todėl jie nėra atsakingi už vienas kito veiksmus tais laikotarpiais, kai vadovavo ieškovui. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrindė, kodėl ginčo atveju netaikoma dalinė atsakomybė. Apeliantas nurodo, kad teismas nustatė, jog atsakovo A. L. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neatlygintai perleido iš paskolos sutarties kylančią reikalavimo teisę trečiajam asmeniu, neperdavė ieškovo bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o jis (apeliantas) buvo pripažintas atsakingu dėl žalos už savo veiksmus, kuriais suteikė paskolą. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos be prievolės užtikrinimo priemonių suteikimas, o po to neatlygintinis reikalavimo teisių perleidimas pasireiškia vienodu priežastiniu ryšiu dėl žalos padarymo bendrovei, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais ir jiems kyla solidarioji prievolė atlyginti bendrovei padarytą žalą. Teismas konstatavęs abiejų atsakovų neteisėtus veiksmus dėl kurių atsirado žala bendrovei, turėjo pagrindą atsakovus pripažinti solidariais skolininkais. Teismo konstatuotas atsakovo A. L. veiksmų neteisėtumas apeliacine tvarka nekvestionuojamas, todėl dėl šio atsakovo veiksmų teisėjų kolegija nepasisako, o apelianto atsakomybės egzistavimas jau aptartas.

54Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vadovų civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nuo šiuo klausimu formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nenukrypo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, pagrįstai konstatavo apelianto civilinės atsakomybės sąlygų ir solidarios prievolės atlyginti bendrovei padarytą žalą buvimą. Sprendimas keistinas tik dėl jau aptarto netinkamo žalos dydžio nustatymo (COK 326 str. 1 d. 3 p.).

55Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

56CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

57Teismas lygiomis dalimis iš atsakovų priteisė po 1 100,50 Eur žyminio mokesčio, kurio sumą skaičiavo nuo patenkinto reikalavimo (360 000 Lt) sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovų priteista solidariai 46 548,04 Eur, iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis apskaičiuotinas nuo priteistos sumos ir sudaro 1 220 Eur, iš kiekvieno atsakovo po 610 Eur. Nagrinėjamoje byloje su procesinių dokumentų įteikimu susijusios bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355(TAR, 2014, Nr. 2014-12793) patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl jos iš atsakovų valstybei nepriteistinos.

58Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

59Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

60„Ieškinį patenkinti iš dalies.

61Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Tinkosta“, į. k. 300610106, solidariai iš atsakovų D. K., a. k. ( - ) ir A. L. (A. L.), a. k. ( - ) 46 548,04 Eur (keturiasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 4 centus) žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistus 46 548,04 Eur (keturiasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 4 centus) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

62Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

63Priteisti iš atsakovų D. K., a. k. ( - ) ir A. L. (A. L.), a. k. ( - ) po 610 Eur (šešis šimtus dešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).“

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino... 7. Spręsdamas dėl atsakovo D. K. civilinės atsakomybės, teismas nustatė, kad... 8. Spręsdamas dėl kito atsakovo atsakomybės, teismas nurodė, kad atsakovo A.... 9. Teismas konstatavo, kad 360 000 Lt žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais... 10. Ieškovo reikalavimą priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas... 11. III. Apeliacinio skundo argumentai... 12. Atsakovas D. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26... 13. 1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas savo vadovavimo ieškovui... 14. 2. Teismas nenustatė pradelstų UAB „Ilgiai“ įsipareigojimų sumos 2007... 15. 3. Teismo išvada, kad apelianto sprendimas suteikti paskolą buvo padarytas... 16. 4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pasirašydamas paskolos sutartį UAB... 17. 5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje įrodinėjimo pareiga visa... 18. 6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė paskolos suteikimo... 19. 7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas nereikalavo palūkanų iš... 20. 8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas privalėjo užtikrinti... 21. 9. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo finansinė padėtis blogėjo... 22. 10. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai privalo solidariai atlyginti... 23. 11. Teismo išvada dėl ieškovui padarytos žalos dydžio yra nemotyvuota,... 24. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 28. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Lietuvos apeliacinio teismo... 29. Apeliantas 2015 m. liepos 30 d. pateikė teismui prašymą prie bylos... 30. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 31. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. išnagrinėtoje... 32. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad UAB... 33. Dėl apelianto civilinės atsakomybės sąlygų... 34. Byloje sprendžiamas įmonės vadovo civilinės atsakomybės ir prievolės... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įmonės vadovo atsakomybės... 36. Teismo išvadas dėl D. K. neteisėtų veiksmų buvimo apeliantas laiko... 37. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai konstatavo jo veiksmų, suteikiant... 38. Teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas privalėjo užtikrinti... 39. Apelianto teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas... 40. Sutiktina su skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog... 41. Atsakovo argumentai dėl ieškovo finansinės padėties ir jos pablogėjimo... 42. Apelianto teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, jog sutartyje UAB... 43. Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje... 44. Apelianto teigimu, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos... 45. Pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens... 46. Dėl padarytos žalos dydžio... 47. Spręsdamas dėl atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovui padarytos žalos... 48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas nereiškė reikalavimo... 49. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką,... 50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš bendrovės pajamų tenkinami ne... 51. Kadangi pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė teisės... 52. Dėl apelianto solidarios pareigos atlyginti žalą... 53. Apeliantas kvestionuoja teismo išvadą dėl solidarios atsakovų prievolės... 54. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 56. CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis... 57. Teismas lygiomis dalimis iš atsakovų priteisė po 1 100,50 Eur žyminio... 58. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 59. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo... 60. „Ieškinį patenkinti iš dalies.... 61. Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Tinkosta“,... 62. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 63. Priteisti iš atsakovų D. K., a. k. ( - ) ir A. L. (A. L.), a. k. ( - ) po 610...