Byla 1-976-408/2015
Dėl ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo” 9 punkto nuostatas, kurios pabrėžia, kad „Apskaitos dokumentus ūkininkai ir gyventojai saugo ne mažiau kaip 10 metų“

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Rasai Bičkienei, Gitanai Žitinevičienei, Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, kaltinamajam V. G., jo gynėjai advokatei Marinai Laurinaitienei, specialistei A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2V. G., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis ( - ), teistas 2014-09-19 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 153 str. laisvės apribojimu vieneriems metams; 2015-03-20 LR Apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal LR BK 153 str. išteisintas,

3kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BK 206 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.,

Nustatė

4V. G. būdamas V. G. ūkio, esančio ( - ), vadovu ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d. būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2012-12-31 pažeidė:

5-ūkio Didžiosios knygos ir registrus: kasos, bankinių sąskaitų, pajamų, pirkėjų, tiekėjų, paskolų, ilgalaikių ir trumpalaikių ir kitų skolų registrus. Be to, ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščiai pasirašyti ne juos sudariusio asmens, tuo jis pažeidė 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 3 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“;

6-neišsaugojo dokumentų: Pinigų priėmimo kvitų blankų apskaitos knygos, 7 pinigų priėmimo kvitų serijos TSP Nr.: 0003173, 0003176, 0003177, 0003178, 0003182, 0003189 ir serijos BUH Nr. 1925958; kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių (išskyrus Nr. 725 ki, Nr. 781 ki, Nr. 826 ki ir Nr. 1011 ki), sutarčių su AB „( - )“, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“, 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, ir 1999-12-01 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1333 “Dėl ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo” 9 punkto nuostatas, kurios pabrėžia, kad „Apskaitos dokumentus ūkininkai ir gyventojai saugo ne mažiau kaip 10 metų“.

7Šiais savo veiksmais jis aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

8Kaltinamasis kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad jo ūkio buhalterinę apskaitą tvarkė VŠĮ ( - ) įm. kodas ( - ) vadovė (ūkio apskaitos konsultantė) I. N..

92013-09-11 UAB „( - )“ pateikta informacija apie turėtus ūkinius santykius su V. G. ūkiu (t.1., b.l. 138-180).

102014 m. vasario 11 d. specialisto išvada Nr.5-2/23 dėl ūkininko V. G. ūkio ūkinės – finansinės veiklos tyrimo, kurioje specialistei atsakant į pirmą klausimą - Ar tarp V. G. ūkininko ūkio ir ŽŪB „( - )“, įm. kodas ( - ), tikrinamuoju laikotarpiu vyko bendradarbiavimas, jeigu taip, tai koks bendradarbiavimas ir kokiu pagrindu vyko, ar fiziniai asmenys vykdė atsiskaitymus tarpusavyje ir kokius? – išvadoje nurodo, kad „baudžiamosios bylos Nr. 50-9-00188-12 ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikta V. G. 2006-12-25 pasirašyta Neprotestuotino paprastojo vekselio kopija. Pagal vekselį V. G. įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 7 dienos. sumokėti ŽŪB „( - )“ 400 000 Lt (keturis šimtus tūkstančių litų). Pagal šį vekselį Antstolio Regimanto Budreikos kontoroje yra vykdomas skolos išieškojimas iš V. G. ŽŪB „( - )“ naudai (pagal Kauno m. ( - ) -ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 9844/2010-12-09 dėl 401 244 Lt skolos išieškojimo). Tarp tyrimui pateiktų V. G. ūkio apskaitos dokumentų 2006-12-25 išrašyto Neprotestuotino paprastojo vekselio (400 000 Lt sumai) nerasta. Kad nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų duomenimis V. G. pardavė ŽŪB „( - )“ tokį turtą: pagal 2010-11-15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 19KU -2545 - žemės sklypą, bendro ploto 0,4682 ha, esantį ( - ); vidutinė rinkos vertė 29 300 Lt; pagal 2010-11-15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 19KU-2545 – pastatą - Gyvenamasis namas, bendro ploto 270,67 kv. m., pastatas – Malkinė, užstatyto ploto 20,00 kv. m. , pastatas – Ūkinis pastatas, užstatyto ploto 43,00 kv. m., pastatas – Tvartas, užstatyto ploto 60,00 kv. m., pastatas – Viralinė, užstatyto ploto 22,00 kv.m., pastatas – Garažas, užstatyto ploto 79,00 kv. m., pastatas – Ūkinis pastatas, užstatyto ploto 74,00 kv.m., kiti statiniai (inžineriniai) – Kiemo statiniai (kanalizacijos šuliniai, 2 vnt.), esantys ( - ), vidutinė rinkos vertė 123 000 Lt; pagal 2011-05-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3544 - žemės ūkio paskirties žemės sklypą, bendro ploto 0,5500 ha, pastatą – veršidė bendro ploto 1146,48 kv. m., kitus statinius (inžineriniai) – mėšlidė – esantys ( - ), unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 1 600 Lt. Įvardintos pirkimo-pardavimo sutartys ir PVM sąskaitos faktūros (pagal kurias buvo parduotas šis turtas) tyrimui nepateiktos, todėl nebuvo galimybės nustatyti kokia verte buvo parduotas turtas. Išnagrinėjus V. G. ūkio 2006-2012 metų kasos registrus, bankinių sąskaitų išrašus, paskolų, ilgalaikių skolų ir įsipareigojimų registrus, Didžiąsias knygas ir Finansines ataskaitas nustatyta, kad įvardintuose dokumentuose neužfiksuota, jog iš ŽŪB ,, ( - )“ buvo gauta 2006-12-25 vekselyje nurodyta 400 000 Lt suma“.

11Liudytoja I. N. parodė, kad apie 16 metų dirba VŠĮ ( - ) vadove (ūkio apskaitos konsultante). Nuo 2003 m. iki 2012-12-30 ji tvarkė V. G. ūkio buhalterinę apskaitą pagal dvejybinę apskaitos sistemą. Su juo buvo sudaryta konsultavimo paslaugų teikimo sutartis. V. G. pagal minėtą sutartį buvo privaloma pasibaigus mėnesiui iki sekančio mėnesio 10 d., pristatyti buhalterinius dokumentus jai į biurą. V. G. buvo mėnesinis PVM mokėtojas, todėl iki 25 d., turėjo pateikti PVM deklaraciją mokesčių inspekcijai. Pasibaigus metams, pagal pateiktus dokumentus ji sudarydavo metinę atskaitomybę (iki balandžio 30 d.). Taip pat kiekvienais metais sudarydavo buhalterinės apskaitos darbų perdavimo-priėmimo aktą, o nuo 2010 m. buvo dar surašomas perduodamų dokumentų aprašas, vienas egzempliorius būdavo atiduodamas V. G.. Atiduodant dokumentus ji jį įspėdavo, kad buhalteriniai dokumentai turi būti saugomi 10 m. Ji sudariusi, atspausdinusi popieriniame variante Ūkio Didžiąsias knygas: kasos, bankinių sąskaitų, pajamų, pirkėjų, tiekėjų, paskolų, ilgalaikių ir trumpalaikių ir kitų skolų registrus, Ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščius, pateikdavo V. G., jis juos turėjo patikrinti ir pasirašyti, o jei jis to nedarydavo, tai jau čia jo reikalas. V. G. užmokestį darbuotojams mokėjo pagal Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį, neišrašant kasos išlaidų orderio. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose darbuotojai turėdavo pasirašyti, kad jie pinigus gavo. Toks žiniaraštis buvo vedamas, tačiau kodėl jis Jums jo nepateikė, pasakyti negali. Ji dar karą papildo, kad kokius buhalterinius dokumentus jai V. G. pristatydavo, tai ji sutvarkiusi buhalterinę apskaitą jam ir visus dokumentus grąžindavo. Ji negali pasakyti ar buvo V. G. ūkyje vedama Pinigų priėmimo kvitų blankų apskaitos knyga. Gali pasakyti, kad jai parodytos 6 PVM sąskaitos faktūros serija TSB Nr. : 0002366, 0002367, 0002368, 0002369, 0002370, 0002371 turėjo būti jos susegtame 2001 m. Pajamų išlaidų segtuve, kuris ir su visais kitais buhalteriniais dokumentais buvo grąžintas V. G. saugojimui. Jai V. G. nepateikė 2006-12-25 data išrašyto vekselio iš ŽŪB „( - )“, todėl jis ir nėra įtrauktas į V. G. ūkio buhalterinę apskaitą.

12Iš 2014-02-11 Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rašto Nr.R3-137(1.9) matyti, kad V. G. ūkio buhalterinė apskaita buvo tvarkoma 2010-2012 laikotarpiu, suteikus paslaugas, visi buhalteriniai dokumentai buvo grąžinti ūkininkui (t.1., b.l. 101-104).

13Ar iš V. G. ūkininko ūkio tvarkomos buhalterinės apskaitos galima nustatyti asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą nuo 2006-01-01 iki 2012-12-31. Jeigu ne, tai dėl kokių priežasčių, už kurį konkrečiai laikotarpį ir kas už tai atsakingas? – ji išvadoje nurodė, kad „Iš ūkininko V. G. ūkio tvarkomos buhalterinės apskaitos negalima iš dalies nustatyti ūkio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2006-01-01 iki 2012-12-31, nes ūkis nepateikė tyrimui: 1. kasos išlaidų orderių, kuriais įformino, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2012-12-31 išmokėjo 397 233,75 Lt darbo užmokestį darbuotojams. Atlyginimų šifruotėse ir Darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiuose darbuotojų parašų, kad jie pinigus gavo, nėra (3 priedas). Dėl to negalima nustatyti turto ir įsipareigojimų; 2. Pinigų priėmimo kvitų blankų apskaitos knygos ir 7 pinigų priėmimo kvitų: serijos TSP Nr.: 0003173, 0003176, 0003177, 0003178, 0003182, 0003189 ir serijos BUH Nr. 1925958. Šie kvitai nebuvo pateikti nei kaip sugadinti, nei kaip neišsaugoti, todėl nebuvo galimybės nustatyti ar visi pagal kvitus gauti pinigai įtraukti į Ūkio pajamas. Dėl to negalima nustatyti turto; 3. Su žemės ūkio bendrove „( - )“ sudarytų sutarčių ir jai 158 459,50 Lt sumai išrašytų 6 PVM sąskaitų faktūrų: 2011-05-20 TSB 0002366, 2011-06-01 TSB 0002367, 2011-06-09 TSB 0002368, 2011-06-16 TSB 0002369, 2011-08-17 TSB 0002370, 2011-08-17 TSB 0002371. Dėl to negalima nustatyti veiklos, turto ir įsipareigojimų. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 2 dalyje numatyta: Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Taip pat nustatyta, kad ūkis nesivadovavo minėto įstatymo 16 str. 3 dalies nuostata, kad Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes ūkio Didžiosios knygos ir registrai: kasos, bankinių sąskaitų, pajamų, pirkėjų, tiekėjų, paskolų, ilgalaikių ir trumpalaikių ir kitų skolų registrai, Ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščiai nepasirašyti juos sudariusio asmens“. (3t., b.l.18-93).

142014 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvada Nr.5-2/140 dėl ūkininko V. G. ūkio papildomos ūkinės – finansinės veiklos tyrimo, kurioje specialistei atsakant į 3 klausimą - Ar iš V. G. ūkininko ūkio tvarkomos buhalterinės apskaitos galima nustatyti asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą nuo 2006-01-01 iki 2012-12-31. Jeigu ne, tai dėl kokių priežasčių, už kurį konkrečiai laikotarpį ir kas už tai atsakingas? - ankstesnė išvada keičiasi ir yra tokia : „Iš ūkininko V. G. ūkio tvarkomos buhalterinės apskaitos negalima iš dalies nustatyti ūkio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2006-01-01 iki 2012-12-31, nes Ūkis: 1. nepateikė tyrimui Pinigų priėmimo kvitų blankų apskaitos knygos ir 7 pinigų priėmimo kvitų serijos TSP Nr.: 0003173, 0003176, 0003177, 0003178, 0003182, 0003189 ir serijos BUH Nr. 1925958. Įvardinti kvitai nebuvo pateikti nei kaip sugadinti, nei kaip neišsaugoti, dėl to nebuvo galimybės nustatyti ar visi pagal kvitus gauti pinigai įtraukti į Ūkio pajamas. 2. nepateikė 2006-2012 m. kasos pajamų orderių. Pagal kasos registrus nustatyta, kad Ūkis apskaitoje naudojo įvairios numeracijos kasos pajamų orderius: 252, 291, 313, 35kp, 50kp, 96kp ir kitokius (2 priedas). I kasos registrus jie įrašyti nesilaikant jokio eiliškumo ir nė vieno kasos pajamų orderio tyrimui nepateikta. Tai yra Ūkis nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostata, kad Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Taip pat Ūkis nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 str. 3 d. reikalavimu, kad: Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka.3. Pagal kasos registrus nustatyta, kad Ūkis 2006-2012 m. apskaitoje naudojo įvairios numeracijos kasos išlaidų orderius: 985 ki, 1011 ki, 2020 ki, 2054 ki ir kitokius (2 priedas). Tačiau tyrimui pateikė tik 4 (keturis) išrašytus 850 000 Lt sumai kasos išlaidų orderius: Nr. 725 ki, Nr. 781 ki, Nr. 826 ki ir Nr. 1011 ki. Juose neįvardintas pinigų gavėjas, neįrašyta gautoji pinigų suma, o kasos išlaidų orderiuose: 725 ki, 826 ki ir 1011 ki nėra pinigų gavėjų parašų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkte nurodyta: Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Šių taisyklių 19 punkte reglamentuota, kad: Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Nesant kasos pajamų ir išlaidų orderių nebuvo galimybės patikrinti įrašų registruose teisingumo ir ūkinių operacijų turinio. 4. Ūkis nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) įstatymo 16 str. 3 dalies nuostata, kad Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes ūkio Didžiosios knygos ir registrai: kasos, bankinių sąskaitų, pajamų, pirkėjų, tiekėjų, paskolų, ilgalaikių ir trumpalaikių ir kitų skolų registrai, Ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščiai nepasirašyti juos sudariusio asmens.

15Atsakant į 4 klausimą - Ar įstatymų nustatytą laiką V. G. ūkininko ūkis saugojo buhalterinės apskaitos dokumentus? Jeigu ne, tai kokie dokumentai ir už kokį konkrečiai laikotarpį neišsaugoti, kas už tai atsakingas ir kokie teisės aktai pažeisti?- ankstesnė išvada keičiasi ir yra tokia „V. G. ūkis nepateikė tyrimui: Pinigų priėmimo kvitų blankų apskaitos knygos, 7 pinigų priėmimo kvitų serijos TSP Nr.: 0003173, 0003176, 0003177, 0003178, 0003182, 0003189 ir serijos BUH Nr. 1925958, taip pat laikotarpio nuo 2006-01-01 iki 2012-12-31 kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių (išskyrus Nr. 725 ki, Nr. 781 ki, Nr. 826 ki ir Nr. 1011 ki) ir su AB ,, ( - ) “ sudarytų sutarčių.Vyriausybės 1999-12-01 nutarimu Nr. 1333 (2005-08-08 Nr. 845 redakcija) patvirtintų Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo 9 punkte reglamentuota: Apskaitos dokumentus ūkininkai ir gyventojai saugo ne mažiau kaip 10 metų. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 str. 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad 1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Šio įstatymo 21 str. 2 dalyje numatyta: Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ (3t., b.l.103-115).

16Teismo posėdžio metu apklausta specialistė A. K. parodė, kad ūkininkas V. G. yra tiesiogiai atsakingas už savo ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dokumentų išsaugojimą.

17Pagal LR BK 223 str. 1 d. atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

18Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas, kai jie prarandami anksčiau laiko ar dėl netinkamo saugojimo. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 2 d. nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pagal to paties įstatymo 21 str. 2 d. už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Tai reiškia, kad turi būti nustatyta tokia tvarka (priemonės), kuri galėtų realiai užtikrinti dokumentų saugumą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-134/2013).

19Teismas, atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes mano, kad įmonės apskaitos dokumentai buvo neišsaugoti dėl įmonės vadovo V. G. kaltės, nes jis neužtikrino tinkamos savo įmonės apskaitos dokumentų apsaugos, t.y. dėl aplinkybių, kurios priklausė nuo jo valios. To nepadaręs jis elgėsi nusikalstamai nerūpestingai ir turi atsakyti už kilusias pasekmes.

20Kaltinamasis V. G. yra kaltas ir baustinas.

21Dėl sukčiavimo pagal LR BK 182 str. 2 d.

22Be to, V. G. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas ūkio, registruoto 1997-11-19, identifikavimo kodas ( - ), buveinės adresas, ( - )., į.k. ( - ), vadovu, apgaule sudarydamas patikimo ūkininko įvaizdį, tačiau iš anksto žinodamas, kad už gautas prekes neatsiskaitys, 2009-07-31 sutarties Nr.10/ZKA-04a tarp ūkininko V. G. ir AB „( - ) “ pagrindu, laikotarpiu nuo 2010-06-09 iki 2011-01-21 pagal 5 PVM sąskaitas – faktūras (serija RVA Nr. 10/01360, RVA Nr. 10/01361, RVA 10/01376, LAR 10/00882, LLA 10/00189) iš AB „( - ) “ įgijo augalų apsaugos priemones (trąšas, sėklas) bendros 129 938,69 Lt vertės. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas skolingas AB „( - ) “ 129 938,69 Lt ir siekdamas išsaugoti ūkio turtą ir apgaule išvengti turtinių prievolių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, pasirašė 2006-12-25 (data dokumente) neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį jis tariamai įsipareigojo iki 2010-12-07 Kauno rajono žemės ūkio bendrovei „( - ) “ sumokėti 400 000 Lt (nors pagal bendrovės „( - ) “ finansines ataskaitas 2006-01-01 bendrovės visą turtą sudarė ilgalaikis turtas, kurio balansinė vertė - 101 800 Lt ir laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31 bendrovės turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydis nesikeitė, pagal Metines pelno mokesčio ataskaitas bendrovė „( - ) “ tiriamuoju laikotarpiu gautų pajamų nedeklaravo, bendrovės banko sąskaitose tiriamuoju laikotarpiu piniginių lėšų judėjimas nevyko, Sodros kompiuterinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis bendrovėje „( - ) “ tiriamuoju laikotarpiu įdarbintų darbuotojų nebuvo, bendrovė „( - )“ VMI duomenų apie V. G. suteiktą paskolą nepateikė, ūkinės finansinės veiklos nevykdė, jokių ūkinių operacijų neatliko, pagal sintetiniame sąskaitų apyvartos žiniaraštyje už 2010 m. sausio-gruodžio mėn. duomenų apie jam suteiktą 400 000 Lt paskolą neužfiksavo, balanse už 2010 metus duomenų apie suteiktas paskolas neįrašė, o bendrovės per vienerius metus gautinos sumos sudaro 3 451 Lt), taip apgaulės būdu įgijęs didelės vertės tariamą kreditorinį įsipareigojimą sumažino proporcingai skolas kreditoriams iš jo ūkio. T.y. 2010-11-15 jis pasirašė vekselį Nr.10/LA-001, pagal kurį bendrovei „( - ) “ iki 2011-09-01 įsipareigojo sumokėti 22 000 Lt, ir tą pačią dieną įformino sutartį, pagal kurią nuosavybės teisė į jo namą, unikalus Nr.5299-5014-7018, vidutinė rinkos vertė 126 000 Lt, adresu ( - ), su ūkiniais pastatais, malkine, tvartu, viraline, garažu, perėjo bendrovei „( - ) “, nors ten ir gyveno jo šeima. 2010-12-10 bendrovė „( - ) “ pateikė prašymą antstoliui Regimantui Budreikai dėl 401 244 Lt išieškojimo iš jo pagal 2010-12-09 Kauno miesto ( - ) ojo notaro biuro notarės Z. R. vykdomąjį raštą Nr.9844 (neapmokėjus vekselio 400 000 Lt sumai, kuriame nurodytas sumokėjimo terminas 2010-12-07). Laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2012-06-01 antstolis Regimantas Budreika į bendrovės „( - ) “ sąskaitą Nr. ( - ) banke AB „Swedbank“ pervedė iš viso 34 818,61 Lt skolą iš jo pagal 2010-12-09 Vykdomąjį raštą Nr.9844: 2012-01-04 - 4 653,29 Lt sumą; 2012-01-27 - 1 274 Lt sumą; 2012-02-20 - 28 891,32 Lt sumą. 2010-11-15 pagal sutartį Nr.19KU-2545 bendrovė „( - ) “ iš jo įsigijo gyvenamosios teritorijos 0,4682 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 27 700 Lt, adresu ( - ). 2011-01-19 jis pasirašė antrą vekselį, Nr.11/LA-057, pagal kurį bendrovei „( - ) “ iki 2011-09-30 įsipareigojo sumokėti 98 478 Lt. Nors 2011-05-19 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr.3544 bendrovė „( - ) “ iš jo įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą 0,5500 ha, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 1 600 Lt, adresu ( - ) su veršide ir mėšlidė. Taip pat 2011-03-29 bendrovė „( - ) “ iš savo sąskaitos už ji bendrovei „( - ) “ pervedė 78 000 Lt ir tik 2011-11-14 el. paštu siuntė paraišką bendrovei „( - ) “ dėl javų kombaino S. R., kurį jis įkeitė bendrovei „( - ) “, įsigijimo, taip pat 2011-12-14 bendrovė „( - ) “ paėmė 150 000 Lt paskolą, kurią panaudojo žemės ūkio technikos, kuri priklausė ūkiui įsigijimui. Tokiu būdu kaltinamas apgaule užvaldęs AB „( - ) “ turtą, bendros 129 938,69 Lt vertės, t.y. šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

23Kaltinamasis V. G. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad niekada neturėjo tikslo užvaldyti AB „( - ) “ lėšų, tai buvo ilgalaikiai geri civiliniai santykiai dėl trąšų įsigijimo. Šiuo metu, 2014-06-20 d., Kauno apylinkės teisme priimtas sprendimas pagal AB „( - ) “ ieškinį jam, A. G. ir J. ir P. G. dėl priteisimo 129 938,69 Lt sumos (sprendime suma sumažėjusi iki 109 000 Lt). Šis sprendimas yra ir dėl jo ir A. G. dovanojimo sutarčių sūnums P. ir J. G. pripažinimo negaliojančiais, actio paulena pagrindu. AB „( - ) “ vykdo išieškojimą iš jo pagal vekselį (vykdo antstolis Budreika). Tokiu būdu šiai dienai AB „( - ) “ gauna savo pinigus per antstolį bei realizavus jo žemės sklypus.

24Liudytojas D. P. parodė, kad dirba AB „( - ) " juristo pareigose. Žinojo apie V. G. išduotą vekselį ŽŪB „( - ) ". Todėl antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje buvo vykdomas skolos išieškojimas AB „( - ) " naudai iš skolininko V. G.. Vykdant išieškojimą iš antstolio gavo duomenų apie tai, kad taip pat antstolio Regimanto Budreikos kontoroje yra vykdomas skolos išieškojimas iš V. G.. Išieškotojas buvo Kauno rajono ŽŪB „( - ) ". Išieškojimas buvo vykdomas pagal Kauno miesto ( - ) ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą dėl 401244 Lt skolos išieškojimo. Bendraudamas su antstoliu sužinojo, kad skolininkas V. G., būdamas skolingas ŽŪB „( - ) ", 2010 ir 2011 metais yra perleidęs šiai bendrovei įvairaus nekilnojamojo turto: žemės sklypą pastatus, esančius ( - ), taip pat žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančius ( - ), šiame gyvenamajame name iki šiol jų žiniomis gyvena ir pats V. G.. Be to V. G. jų žiniomis yra perleidęs ŽŪB „( - ) " žemės ūkio techniką: traktorių, krautuvą tris traktoriaus priekabas, dvi traktoriaus puspriekabes. Sprendė, kad V. G. perleisdamas minėtą turtą ŽŪB „( - ) ", jokių įsiskolinimų šiai bendrovei minėtais sandoriais nedengė. Todėl galimai ŽŪB „( - ) " finansiniuose dokumentuose už 2010 m. nėra įtraukta 401244 Lt suma V. G. skolą bendrovei. Jų duomenimis ŽŪB „( - ) " iš viso nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų 2010 metais turėjo 233435 Lt., o 2009 metais tik 101800 Lt. Gali pasakyti jog jų bendrovės vadybininkams bendraujant su Kauno rajono aplinkiniais ūkininkais jie sužinojo kad V. G. yra užsiminęs apie tai, kad ŽŪB „( - ) " vadovas buvo geras jo pažįstamas ir kad per šią bendrovę V. G. vykdo ūkinę veiklą. Todėl jų žiniomis V. G. galimai išdavė fiktyvų vekselį ŽŪB „( - ) " tam, kad išieškant iš jo turto skolas, kuo mažiau lėšų atitektų kreditoriams t. y. galimai jiems žinomas vekselis, kurį išdavė V. G. ŽŪB „( - ) " buvo surašytas atgaline data, bei realiai mano, kad joks turtas ar paslaugos vekselyje nurodytai 400 000 litų sumai ŽŪB „( - ) ", fiziniam asmeniui V. G., suteikti negalėjo, kadangi mano jog minėta suma ar turtu ŽŪB „( - ) " nedisponavo. Kadangi ŽŪB „( - ) " yra pateikusi antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš V. G., vykdymo metu išieškant iš skolininko turto, proporcingai didžiausia išieškotų lėšų suma atitektų ŽŪB „( - ) " su kuria V. G. jų žiniomis palaiko glaudžius ryšius ir per minėtą bendrovę galimai vykdo ūkinę-finansinę veiklą. Todėl pagrįstai mano, kad išieškojimas ŽŪB „( - ) a" naudai iš skolininko gali būti vykdomas galimai suklastotų dokumentų (vekselio) pagrindu t. y. galimai apgaule siekiama išvengti turtinių prievolių, dėl ko negali būti tinkamai patenkinami kitų išieškotojų reikalavimai, tuo pažeidžiant ir UAB „( - ) " teisėtus interesus.

25Liudytoja J. R. parodė, kad nuo 2010 metų birželio mėn. 3 d. dirba Kauno rajono, žemės ūkio bendrovėje „( - )“ , buhalterės pareigose. Kai pradėjo dirbti ŽŪB „( - )“, tą pačią dieną 2010-06-03 į pirmininko pareigas buvo priimtas A. S.. A. S. buvo vienintelis ŽŪB „( - )“ pajininkas. Jai pirmininkas A. S. pasakė, kad bendrovės veikla buvo sustabdyta, tiksliai datos nuo kada ji nežino. ŽŪB „( - )“ veikla buvo atnaujinta 2010-06-03. ŽŪB „( - )“ veikla buvo ir yra gyvulininkystė, augalininkystė. Pirmininkas A. S. darbo pradžioje jai perdavė ŽŪB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus - 2005 metų metinę pelno mokesčių deklaraciją su priedais, metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2008 metus, metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2009 metus, ataskaitą apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis už 2009 metus. Šiuos dokumentus iš pirmininko A. S. ji perėmė be jokio dokumentų perdavimo – priėmimo akto. Jokių kitų ŽŪB „( - )“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų už praeitus metus iki 2010 metų birželio mėnesio jai pirmininkas A. S. neperdavė. Savo darbo pradžiai buhalterinių sąskaitų likučius ji susikėlė iš 2005 metų metinės pelno mokesčių deklaracijos (FR0475) ir pradėjo dirbti. Kiekvieno mėnesio apie 15 dieną pirmininkas A. S. jai į namus atveždavo už praeitą mėnesį ŽŪB „( - )“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Ji duomenis suvesdavo kompiuterio exelinėse lentelėse pagal buhalterines sąskaitas. Kol pirminių ŽŪB „( - )“ dokumentų buvo nedaug, ji juos laikė savo namuose. Po 2011 metų finansinės atskaitomybės pateikimo, visus pas ją buvusius ŽŪB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir jos padarytas ataskaitas perdavė pirmininkui A. S.. Jokio dokumentų perdavimo – priėmimo akto jie nerašė.

262012-08-23 AB „( - )“ pareiškimas dėl V. G. nusikalstamų veikų (t.1, b.l. 17-18; 19-25).

272009-07-31 pasirašyta sutartis Nr. 10/ZKA-04a tarp ūkininko V. G. ir AB „( - )“ dėl trąšų įsigijimo (t.1, b.l. 123; 122; 118).

28Iš 5 PVM sąskaitų faktūrų – serija RVA Nr. 10/01360, RVA Nr. 10/01361, RVA 10/01376, LAR 10/00882, LLA10/00189 matyti, pagal kurias ūkininkas V. G. iš AB „( - )“ įsigijo augalų apsaugos priemones už 129 938,69 Lt. 2 paprasti neprotestuotini vekseliai – 2010-11-15 Nr. 10/LA-001; 2011-01-19 Nr. 11/LA-057 dėl minėtos pinigų sumos apmokėjimo. 2 vykdomi notarų biuro įrašai - dėl pinigų išieškojimo iš V. G. AB „( - )“ naudai (t.1, b.l. 125-126).

29Kauno miesto 22-ojo notaro biuro vykdomas įrašas Nr. 9844/2010 ir 2006-12-25 V. G. pasirašyto neprotestuotino vekselio kopija, pagal kuriuos antstolio Regimanto Budreikos buvo vykdomas skolos išieškojimas iš V. G. ŽŪB „( - ) “ naudai (t.1, b.l. 127-128; 129).

30Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. G. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., požymių.

31Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.

32BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (kasacinė nutartis Nr. 2K-43/2006).

33Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamojo V. G. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.

34Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad V. G. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.

35Už sukčiavimą pagal BK 182 str. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu, tarp jų ir svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių, iš kurių viena yra pirkimo–pardavimo sutartis, pagrindu. Viena vertus, civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys. Tačiau pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-255/2012).

36V. G. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas ūkio vadovu, apgaule sudarydamas patikimo ūkininko įvaizdį, tačiau iš anksto žinodamas, kad už gautas prekes neatsiskaitys, 2009-07-31 sutarties Nr.10/ZKA-04a tarp jo ir AB „( - ) “ pagrindu, pagal 5 PVM sąskaitas – faktūras iš AB „( - ) “ įgijo augalų apsaugos priemones (trąšas, sėklas) bendros 129 938,69 Lt vertės. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas skolingas AB „( - ) “ 129 938,69 Lt ir siekdamas išsaugoti ūkio turtą ir apgaule išvengti turtinių prievolių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, pasirašė 2006-12-25 (data dokumente) neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį jis tariamai įsipareigojo iki 2010-12-07 Kauno rajono žemės ūkio bendrovei „( - ) “ sumokėti 400 000 Lt, taip apgaulės būdu įgijęs didelės vertės tariamą kreditorinį įsipareigojimą sumažino proporcingai skolas kreditoriams iš jo ūkio.

37Teismas nesutinka su kaltinime padaryta išvada, kad V. G. apgaule sudarydamas patikimo ūkininko įvaizdį, tačiau iš anksto žinodamas, kad už gautas prekes neatsiskaitys, 2009-07-31 sutarties Nr.10/ZKA-04a tarp jo ir AB „( - ) “ pagrindu, pagal 5 PVM sąskaitas – faktūras iš AB „( - ) “ įgijo augalų apsaugos priemones (trąšas, sėklas) bendros 129 938,69 Lt vertės. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas skolingas AB „( - ) “ 129 938,69 Lt ir siekdamas išsaugoti ūkio turtą ir apgaule išvengti turtinių prievolių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, pasirašė 2006-12-25 (data dokumente) neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį jis tariamai įsipareigojo iki 2010-12-07 Kauno rajono žemės ūkio bendrovei „( - ) “ sumokėti 400 000 Lt, taip apgaulės būdu įgijęs didelės vertės tariamą kreditorinį įsipareigojimą sumažino proporcingai skolas kreditoriams iš jo ūkio. Tai yra 2010-11-15 jis pasirašė vekselį Nr.10/LA-001, pagal kurį bendrovei „( - ) “ iki 2011-09-01 įsipareigojo sumokėti 22 000 Lt, tačiau tą pačią dieną įformino sutartį, pagal kurią nuosavybės teisės į jo nekilnojamąjį turtą perėjo bendrovei „( - ) “.

38Pažymėtina, jog piktnaudžiavimas pasitikėjimu - viena apgaulės formų - yra tada, kai kaltininkas BK 182 str. numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo). Turtinės prievolės išvengimas pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandorio (ar kitu pagrindu) nevykdymu. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014).

39Teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta ir jokiais duomenimis nepaneigta, kad V. G. sutarties sudarymo metu objektyviai turėjo itin sėkmingo ūkininko reputaciją - vystė sėkmingą verslą, finansinė situacija buvo gera. Su bendrove „( - ) “ jį siejo ilgalaikis bendradarbiavimas, todėl pastarajai buvo puikiai žinoma V. G. finansinė padėtis ir galimybės. Liudytojas D. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. G. iki 2011 metų sudarydavo patikimo ir turtingo ūkininko įvaizdį. Šios aplinkybės objektyviai buvo žinomos ir kitiems asmenims. Tokiu būdu V. G. nebuvo tyčia sukūręs tokio įvaizdžio siekiu piktnaudžiaujant pasitikėjimu apgaule neatsiskaityti už pateiktas prekes. Jis nesiėmė jokių veiksmų, kad piktnaudžiaudamas pasitikėjimu įtikintų bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ pateikti jam prekes. Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. G. tyčia susikūrė patikimo ūkininko įvaizdį, siekiu įgyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasitikėjimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. G. būtų įtikinėjęs bendrovę parduoti jam savo prekes, iš anksto žinodamas, jog už jas neatsiskaitys.

40Teismas sprendžia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad V. G., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas skolingas AB „( - )“ 129 938,69 Lt ir siekdamas išsaugoti ūkio turtą ir apgaule išvengti turtinių prievolių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, pasirašė 2006-12-25 (data dokumente) neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį jis tariamai įsipareigojo iki 2010-12-07 Kauno rajono žemės ūkio bendrovei „( - )“ sumokėti 400 000 Lt, taip apgaulės būdu įgijęs didelės vertės tariamą kreditorinį įsipareigojimą sumažino proporcingai skolas kreditoriams iš jo ūkio. Tai yra 2010-11-15 jis pasirašė vekselį Nr.10/LA-001, pagal kurį bendrovei „( - )“ iki 2011-09-01 įsipareigojo sumokėti 22 000 Lt, tačiau tą pačią dieną įformino sutartį, pagal kurią nuosavybės teisės į jo nekilnojamąjį turtą perėjo bendrovei „( - )“.

41Prokurorės nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos faktais ar objektyviais duomenimis, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. nuostatas būtų galima laikyti įrodymais, nes įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl vekselio išdavimo turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Nenustačius kaltininko sumanymo išsaugoti ūkio turtą ir apgaule išvengti turtinių prievolių, pasirašant su ŽŪB ( - )“ neprotestuotiną paprastą vekselį pagal kurį jis tariamai įsipareigojo sumokėti 400 000 Lt, taip apgaulės būdu įgijęs didelės vertės tariamą kreditorinį įsipareigojimą sumažino proporcingai skolas kreditoriams iš jo ūkio, negalima kvalifikuoti kaltininko veiką kaip sukčiavimas (BK 182 str.). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Įvertinus bylos duomenis, remiantis vien tik specialisto išvada, negalima pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išduodamas vekselį ir perleisdamas savo nekilnojamąjį turtą ŽŪB „( - ), siekė apgaulės būdu sumažinti kreditorinį įsiskolinimą bendrovei „( - )“.

42Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, Nr. 2K-7-255/2012, 2K-161/2013).

43Teismas sprendžia, kad byloje nėra objektyviu duomenų, jog V. G. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, juo labiau, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Šioje byloje tarp V. G. ir bendrovės „( - ) “ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kaip pirkėjo ir pardavėjo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad bendrovė „( - ) “ dėl V. G. veiksmų kreipėsi ne tik į prokuratūrą, bet ir į teismą, kuriame jų ieškiniai buvo pilnai patenkinti. Iš to seka išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad būtų apsunkintos ar atimtos bendrovės „( - ) “ teisės apginti savo teises ir teisėtus interesus civilinio proceso tvarka, todėl negalima ir išvada, kad V. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., požymių.

44Dėl LR BK 206 str. 2 d.

45Be to, V. G. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas V. G. ūkio, registruoto 1997-11-19, identifikavimo kodas ( - ), buveinės adresas, ( - ), į.k. ( - ), ūkio vadovu, 2009 m. pateikė dvi paraiškas : Nr. 1VM-KK-09-0159-PR001 ir Nr. 1VM-KK-09-1-0200-PR001 Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ‚,Žemės ūkio veiklos modernizavimas“ veiklos sritį ,,Investicijos į žemės ūkio produktų gamybą ir paslaugas“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. BR1-311 gavęs 132 144 Lt paramą už javų kombainą „Class Tucano 450“ pagal projektą Nr. 1VM-KK-09-1-0159-PR001, 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. BR1-398 gavo 139 412 Lt paramą už traktorių „Class Axion 850“ ir kultivatorių „TLG-6.0“ pagal projektą Nr. 1VM-KK-09-1-0200-PR001, t.y. iš viso gavo 271 556 Lt paramos lėšų žemės ūkio technikai įsigyti, įsipareigojo be Agentūros rašytinio sutikimo neįkeisti, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos ir vykdyti kitus su paraiška prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis įsipareigojimų nesilaikė ir be Agentūros rašytinio sutikimo, įkeitė už paramos lėšas įgytą techniką bankui AB „Swedbank“ už suteiktas paskolas. AB „Swedbank“ pavedimu Antstolė Sonata Vaicekauskienė aukciono tvarka 2011-11-28, 2011-12-29 ir 2012-02-27 pardavė įkeistą turtą, tuo pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintų įgyvendinimo taisyklių (parvirtintų Lietuvos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-116) 21.12 punkto reikalavimą bei Nacionalinei mokėjimo agentūrai išmokėtos paramos sumos 271 556 Lt negrąžino, tuo Nacionalinei mokėjimo agentūrai padarė 271 556 Lt nuostolį, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 206 str. 2 d.

46Kaltinamasis kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo paramą kombaino „Class Tucano 450“ įsigijimui 132 144 Lt, minėtą kombainą įsigijo už 666 700 Lt su PVM, traktorių „Class Axion 850 “ ir kultivatorių TLG-6,0 gavo paramą 139 412 Lt, tuo tarpu minėtą traktorių įsigijo už 395 300 Lt su PVM, o kultivatorių už 63 720 Lt su PVM. Tokiu būdu Nacionalinė mokėjimo agentūra, suteikdama jam paramą, žinojo, kad suteikė tik dalį reikiamos sumos technikos įsigijimui, t.y. paramos sumą sudarė mažiau nei ketvirtadalis technikos kainos. Šiuos faktus Nacionalinė mokėjimo agentūra žinojo, kadangi parama buvo tikslinė, žinojo kiek technika kainuoja. Agentūrai dokumentai buvo pateikti, likusią dalį technikos įsigijimui finansavo AB Hansa bankas. Šį faktą irgi žinojo mokėjimo agentūra. Nacionalinė mokėjimo agentūra kreipėsi į teismą ir po jo atsiliepimo atsisakė teisminio ginčo. Beveik metus laiko pagal susitarimą (sutartį) su Nacionaline mokėjimo agentūra jis jiems moka po 100 Lt į mėnesį suteiktos paramos grąžinimui. Apie įkeitimo sutartį su AB Hansa Bankas mokėjimo agentūra žinojo ir tam neprieštaravo, todėl sąlyga su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl įsipareigojimo neįkeisti, neparduoti įsigytos technikos 5 m., buvo formali. Visą tą laiką jis teismo keliu ieško pinigų iš savo skolininkų. Šiuo metu Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą ir priteisė iš ŽŪB „( - ) “ jo naudai apie 210 000 Lt., pabaigus bylinėjimus su ŽŪB „( - ) “ gautus pinigus iš jos arba reikalavimą į ją grąžins į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Taip pat minėtą techniką aukciono tvarka priverstinai realizavo antstolis pagal AB Hansa bankas reikalavimą. Bankas žinojo apie paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir privalėjo apie tai susitarti su agentūra, apie tą sutartį žinojo ir antstolė.

47Iš 2013-10-17 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos rašto matyti, kad V. G. buvo suteikta parama žemės ūkio technikai įsigyti (t.2, b.l.8-18).

48Iš 2011-03-31 Kauno miesto apylinkės teismo nutarčių matyti, kad buvo areštuotas įkaito davėjui ūkininkui V. G. nuosavybės teise priklausantis turtas – kultivatorius TLG6; traktorius „Class Axion 850“; traktorius „Class Tucano 450“ ir jo perdavimą kreditoriui „Swdbank“ (t.2, b.l.26-41 ).

49Iš 2013-09-25 antstolės Sonatos Vaicekauskienės rašto matyti, kad aukcionuose parduotas V. G. turtas (t.2, b.l. 183-184; 185-199).

50Į specialistei užduotą klausimą - Ar V. G. ūkininko ūkyje buvo apskaityta ūkio technika (traktoriai, automobiliai ir kt.), jeigu taip, tai kokia, kada ir iš ko įsigyta bei kam ir kaip parduota, ar tai atlikta tinkamai, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai, jeigu ne, tai kokie teisės aktai pažeisti ir kas už tai atsakingas?- ji išvadoje nurodo, kad „pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriaus pateiktus dokumentus nustatyta, kad V. G. buvo pateikęs dvi paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ‚,Žemės ūkio veiklos modernizavimas“ veiklos sritį ,,Investicijos į žemės ūkio produktų gamybą ir paslaugas“. Paraiškos buvo įvertintos - ūkininkas V. G. patvirtintas paramos gavėju ir jam skirta 271 556,00 Lt paramos lėšų įsigyti javų kombainą Class Tucano 450, traktorių Class Axion 850 ir kultivatorių TLG–6,0. Teikdamas paraiškas paramai gauti, V. G. įsipareigojo be Agentūros rašytinio sutikimo neįkeisti, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos ir vykdyti kitus su paraiška prisiimtus įsipareigojimus. Pagal tyrimui pateiktas V. G. ūkio Technikos pirkimo-pardavimo sutartis, pirkimų PVM sąskaitas faktūras, technikos Perdavimo-priėmimo aktus nustatyta: 1. kombainas Class Tucano 450 įsigytas 2008-08-29 iš UAB ,, ( - ) “ už 666 700 Lt; 2. traktorius Claas Axion 850 įsigytas 2008-03-31 iš UAB ,, ( - ) “ už 395 300 Lt; 3. kultivatorius TLG-6.0 įsigytas 2008-03-31 iš UAB ,, ( - ) “ už 63 720 Lt. Išvardinta technika įrašyta į ūkio 2008-2011 metų Ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščius, jai suteikti inventoriniai numeriai, ji įtraukta į Ūkio 2008-2011 metų Balansus, t. y. technika buvo apskaityta. Tyrimui buvo pateikta 2008-09-26 Kredito sutartis Nr. ( - ), kurioje parašyta, kad AB bankas „Hansabankas“ suteikia ūkininkui V. G. 600 000 Lt kreditą javų kombaino Class „Tucano 450“ įsigijimui sutartyje nurodytomis sąlygomis. Kredito grąžinimo terminas 2015 m. gruodžio 1 d. Sutarties 2.4. ir 2.4.2. punktuose užfiksuota: 2.4. Kredito gavėjo prievolių pagal Sutartį tinkamas įvykdymas užtikrinamas:<...>2.4.2. viso už kredito lėšas įsigyjamo turto įkeitimu. Pagal V. G. ūkio sąskaitos Nr. LT45 7300 0100 0250 6211 banke AB „Swedbank” išrašus nustatyta, kad į šią sąskaitą iš AB „Swedbank” buvo gauta 1 280 925 Lt paskolintų lėšų. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2013-09-25 rašte Nr. 25 S-11053186 „Dėl informacijos pateikimo“ informuojama, kad: AB „Swedbank“ 2011-06-17 kreipėsi su pavedimu teikti paslaugą, tai yra organizuoti įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka. Antstolė 2011-11-28, 2011-12-29 ir 2012-02-27 rengtuose aukcionuose pardavė įkeista V. G. turtą, tarp jo ir už paramos lėšas įsigytą: kultivatorių TLG6, ratinį traktorių Class Axion 850 ir javų kombainą Class Tucano 450. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013-10-17 rašte Nr. BR6-(14.5)-9719 ,,Dėl informacijos pateikimo“ informuojama, kad: V. G. buvo išsiųsti 2012-07-03 priimti sprendimai <...> dėl išmokėtos paramos <...> susigrąžinimo. Sprendimuose nurodyta: Pareiškėjas, neturėdamas už paramos lėšas įsigyto turto <...> pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 21.12 punkto reikalavimą:,,pareiškėjas be rašytinio Agentūros sutikimo įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane (projekto apraše) numatytą žemės ūkio veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos <...> atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Jūs turite grąžinti visą Jums išmokėtą paramos sumą.“

51Byloje nustatyta, kad V. G. būdamas ūkio vadovu 2009 m. pateikė dvi paraiškas: Nr. 1VM-KK-09-0159-PR001 ir Nr. 1VM-KK-09-1-0200-PR001 Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ‚,Žemės ūkio veiklos modernizavimas“ veiklos sritį ,,Investicijos į žemės ūkio produktų gamybą ir paslaugas“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. BR1-311 gavęs 132 144 Lt paramą už javų kombainą „Class Tucano 450“ pagal projektą Nr. 1VM-KK-09-1-0159-PR001, 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. BR1-398 gavo 139 412 Lt paramą už traktorių „Class Axion 850“ ir kultivatorių „TLG-6.0“ pagal projektą Nr. 1VM-KK-09-1-0200-PR001, t.y. iš viso gavo 271 556 Lt paramos lėšų žemės ūkio technikai įsigyti. Gaudamas paramą įsipareigojo be Agentūros rašytinio sutikimo neįkeisti, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos ir vykdyti kitus su paraiška prisiimtus įsipareigojimus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad jis įsipareigojimų nesilaikė ir be Agentūros rašytinio sutikimo, įkeitė už paramos lėšas įgytą techniką bankui AB „Swedbank“ už suteiktas paskolas. AB „Swedbank“ pavedimu Antstolė Sonata Vaicekauskienė aukciono tvarka 2011-11-28, 2011-12-29 ir 2012-02-27 pardavė įkeistą turtą. Dėl nustatytų pažeidimų Nacionalinė mokėjimo agentūra 2014-06-16 civiliniu ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kuris 2014-07-18 sprendimu už akių priteisė iš atsakovo V. G. 271 556,00 Lt Nacionalinei mokėjimo agentūrai (t-1, b.l. 61-69).

52Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. G. pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintų įgyvendinimo taisyklių (parvirtintų Lietuvos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-116) 21.12 punkto reikalavimą bei Nacionalinei mokėjimo agentūrai išmokėtos paramos sumos 271 556 Lt negrąžino, tuo Nacionalinei mokėjimo agentūrai padarė 271 556 Lt nuostolį.

53Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamojo V. G. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.

54Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad V. G. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto LR BK 206 str. 2 d. LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.

55Šioje byloje V. G. buvo kaltinamas LR BK 206 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu. Aptariamos normos dispozicija suformuluota taip: tas, kas gavęs 150 MGL dydžio ar didesnės vertės kreditą, paskolą ar tikslinę paramą, panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką. V. G. kaltinamas dalies tikslinės paramos lėšų (271 566 Lt) panaudojimu ne pagal nustatytą tvarką. Teismas daro išvadą, kad šis kaltinimas visiškai atitinka vieną iš aptariamos nusikaltimo sudėties požymių – suteiktos tikslinės paramos dydį (šiuo atveju jis didesnis už 150 MGL). Tokio dydžio tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį būtų pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal aptariamą BK normą atsirasti.

56Tačiau teismas daro išvadą, kad bylos medžiaga nustatyta, kad santykiai tarp V. G. ūkio ir tikslinę paramą suteikusios institucijos atsirado sutarties pagrindu. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintų įgyvendinimo taisyklių 21.12 punkte yra numatyta atsakomybė už tvarkos nesilaikymą. Tame punkte yra nurodyta, kad: paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas tais atvejais, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos sąlygas ir paramos sutartyje prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu lėšos jau buvo paskirtos, o pažeidimas paaiškėjo vėliau – paramos gavėjas įpareigojamas tas lėšas sugrąžinti (lėšos iš paramos gavėjo išieškomos). Tai sutartinė atsakomybė. Baudžiamojoje byloje pareiškiamu civiliniu ieškiniu gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (BPK 109 straipsnis). Ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose. Sprendžiant, ar civilinių sutarčių neįvykdymo atveju kartu su civiline, taikytina ir baudžiamoji atsakomybė, teismų praktikoje vadovaujamasi esminės apgaulės, kuri naudojama įtraukiant asmenį į jam žalingą sandorį, kriterijumi. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-299/2011, 2K-329/2011).

57Motyvuojant baudžiamosios atsakomybės pagrįstumą arba nepagrįstumą teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiojo galimybių apginti savo teisę civilinio proceso priemonėmis sumenkinimą kaip prievolės išvengimo būdą ir laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008). Tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

58Bausmės skyrimo motyvai

59Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 str., kurio 2 d. nurodyta, jog skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečias bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

60Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (LR BK 41 str. 2d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir teismų praktika. V. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 223 str. 1 d., 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.). Atsižvelgtina, kad jis yra teistas (t. 3, b.l. 145; 146-152), administracine tvarka baustas (t.3, b.l. 153-157), VŠĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro priklausomybių ligų gydytojo įskaitoje neregistruotas ( t. 3, b.l. 137-139; 140-141), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klininkos Aleksoto sektoriuje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t.3., b.l.144).

61Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t.y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų dėl atitinkamų nusikalstamų veikų, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, kaltinamajam skirtina lengviausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

62Kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

63Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : 2013-12-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti ūkininko V. G. buhalteriniai dokumentai (t.1., b.l.107), saugomi Kauno apskrities VPK, grąžintini V. G. ūkio vadovui.

642013-12-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti ūkininko V. G. buhalteriniai dokumentai (t.1., b.l.108), saugomi Kauno apskrities VPK, grąžintini V. G. ūkio vadovui.

652013-12-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti ūkininko V. G. buhalteriniai dokumentai (t.1., b.l.109), saugomi Kauno apskrities VPK, grąžintini V. G. ūkio vadovui.

662014-01-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti ūkininko V. G. buhalterinių dokumentų kopijos(t.1., b.l.110), saugomi Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. G. ūkio vadovui.

67Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

Nutarė

68V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, t.y. 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių Eurų 60 ct) bauda.

69V. G., kaltinamą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

70V. G., kaltinamą padarius nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos BK 206 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

71Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

72Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : 2013-12-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus ūkininko V. G. buhalterinius dokumentus (t.1., b.l.107), saugomus Kauno apskrities VPK, grąžinti V. G. ūkio vadovui.

732013-12-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus ūkininko V. G. buhalterinius dokumentus (t.1., b.l.108), saugomus Kauno apskrities VPK, grąžinti V. G. ūkio vadovui.

742013-12-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus ūkininko V. G. buhalterinius dokumentus (t.1., b.l.109), saugomus Kauno apskrities VPK, grąžinti V. G. ūkio vadovui.

752014-01-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas ūkininko V. G. buhalterinių dokumentų kopijas (t.1., b.l.110), saugomas Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. G. ūkio vadovui.

76Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai... 2. V. G., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182... 4. V. G. būdamas V. G. ūkio, esančio ( - ), vadovu ir pagal 2001-11-06 Lietuvos... 5. -ūkio Didžiosios knygos ir registrus: kasos, bankinių sąskaitų, pajamų,... 6. -neišsaugojo dokumentų: Pinigų priėmimo kvitų blankų apskaitos knygos, 7... 7. Šiais savo veiksmais jis aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko... 8. Kaltinamasis kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad jo ūkio buhalterinę... 9. 2013-09-11 UAB „( - )“ pateikta informacija apie turėtus ūkinius... 10. 2014 m. vasario 11 d. specialisto išvada Nr.5-2/23 dėl ūkininko V. G. ūkio... 11. Liudytoja I. N. parodė, kad apie 16 metų dirba VŠĮ ( - ) vadove (ūkio... 12. Iš 2014-02-11 Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rašto... 13. Ar iš V. G. ūkininko ūkio tvarkomos buhalterinės apskaitos galima nustatyti... 14. 2014 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvada Nr.5-2/140 dėl ūkininko V. G.... 15. Atsakant į 4 klausimą - Ar įstatymų nustatytą laiką V. G. ūkininko ūkis... 16. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė A. K. parodė, kad ūkininkas V.... 17. Pagal LR BK 223 str. 1 d. atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė... 18. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais... 19. Teismas, atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes mano, kad įmonės... 20. Kaltinamasis V. G. yra kaltas ir baustinas.... 21. Dėl sukčiavimo pagal LR BK 182 str. 2 d.... 22. Be to, V. G. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas ūkio, registruoto 1997-11-19,... 23. Kaltinamasis V. G. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad niekada neturėjo... 24. Liudytojas D. P. parodė, kad dirba AB „( - ) " juristo pareigose. Žinojo... 25. Liudytoja J. R. parodė, kad nuo 2010 metų birželio mėn. 3 d. dirba Kauno... 26. 2012-08-23 AB „( - )“ pareiškimas dėl V. G. nusikalstamų veikų (t.1,... 27. 2009-07-31 pasirašyta sutartis Nr. 10/ZKA-04a tarp ūkininko V. G. ir AB „(... 28. Iš 5 PVM sąskaitų faktūrų – serija RVA Nr. 10/01360, RVA Nr. 10/01361,... 29. Kauno miesto 22-ojo notaro biuro vykdomas įrašas Nr. 9844/2010 ir 2006-12-25... 30. Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą,... 31. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus... 32. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas... 33. Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti... 34. Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio... 35. Už sukčiavimą pagal BK 182 str. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 36. V. G. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas ūkio vadovu, apgaule sudarydamas... 37. Teismas nesutinka su kaltinime padaryta išvada, kad V. G. apgaule sudarydamas... 38. Pažymėtina, jog piktnaudžiavimas pasitikėjimu - viena apgaulės formų -... 39. Teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta ir jokiais duomenimis... 40. Teismas sprendžia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad V. G., toliau... 41. Prokurorės nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos faktais ar objektyviais... 42. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką... 43. Teismas sprendžia, kad byloje nėra objektyviu duomenų, jog V. G. padarė jam... 44. Dėl LR BK 206 str. 2 d.... 45. Be to, V. G. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas V. G. ūkio, registruoto... 46. Kaltinamasis kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad iš Nacionalinės... 47. Iš 2013-10-17 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio... 48. Iš 2011-03-31 Kauno miesto apylinkės teismo nutarčių matyti, kad buvo... 49. Iš 2013-09-25 antstolės Sonatos Vaicekauskienės rašto matyti, kad... 50. Į specialistei užduotą klausimą - Ar V. G. ūkininko ūkyje buvo apskaityta... 51. Byloje nustatyta, kad V. G. būdamas ūkio vadovu 2009 m. pateikė dvi... 52. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. G. pažeidė Lietuvos kaimo... 53. Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti... 54. Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio... 55. Šioje byloje V. G. buvo kaltinamas LR BK 206 str. 1 d. numatyto nusikaltimo... 56. Tačiau teismas daro išvadą, kad bylos medžiaga nustatyta, kad santykiai... 57. Motyvuojant baudžiamosios atsakomybės pagrįstumą arba nepagrįstumą... 58. Bausmės skyrimo motyvai... 59. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių... 60. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (LR BK 41 str. 2d.),... 61. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų... 62. Kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio... 63. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :... 64. 2013-12-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti... 65. 2013-12-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti... 66. 2014-01-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti... 67. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str.,... 68. V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 69. V. G., kaltinamą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 70. V. G., kaltinamą padarius nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos... 71. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui... 72. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :... 73. 2013-12-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus... 74. 2013-12-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus... 75. 2014-01-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas... 76. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...