Byla 2A-635/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „DOMI grupė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-448-227/2011 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „DOMI grupė“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas RUAB „DOMI grupė“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. P. 42 885,18 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas 2006 m. rugpjūčio 11 d. buvo priimtas į darbą UAB „DOMI grupė“ projektų vadovu. Ieškovas su atsakovu 2006 m. spalio 2 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. A-30/81 (toliau – nuomos sutartis), pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. ( - ) o ieškovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti atsakovui 885 Lt nuomos mokestį. Nuo 2007 m. vasario 1 d., kai atsakovas tapo UAB „DOMI grupė“ generaliniu direktoriumi, atsakovas naudojosi ieškovui priklausančiais automobiliais: VW Passat – iki 2009 m. liepos 27 d. ir Volvo S60 – nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2010 m. rugpjūčio 24 d. Ieškovo tvirtinimu, atsakovo automobilis SAAB 9-5 ieškovo veikloje nebuvo naudojamas, automobilis buvo pas atsakovą. Atsakovas, būdamas UAB „DOMI grupė“ generaliniu direktoriumi ir žinodamas, kad automobilis SAAB 9-5 įmonei nereikalingas, įmonės veikloje nenaudojamas, nuomos sutarties nenutraukė ir neatsisakė jam mokamo nuomos mokesčio. Ieškovo teigimu, atsakovas, veikdamas priešingai įmonės interesams ir tikslams, padarė įmonei žalą, kurią privalo atlyginti (CK 2.87 straipsnio 1 ir 7 dalys).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas V. P. 2006 m. rugpjūčio 11 d. buvo priimtas į darbą UAB „DOMI grupė“ projektų vadovu, o 2006 m. spalio 2 d. transporto priemonės nuomos sutartimi Nr. A-30/81 neterminuotai už 885 Lt mėnesinį mokestį išnuomojo ieškovui automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. ( - ) Nuomos sutartį ieškovo vardu pasirašė tuometinis direktorius G. G.. Ginčo dėl to, kad nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2007 m. vasario 1 d. atsakovas darbo tikslais naudojo iš jo išnuomotą automobilį, nėra. Atsakovui 2007 m. vasario 1 d. tapus UAB „DOMI grupė“ generaliniu direktoriumi, nuomos sutartis nebuvo nutraukta. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartimi UAB „DOMI grupė“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2010 m. gegužės 10 d. Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 24 d. buvo atleistas iš darbo, tą pačią dieną buvo nutraukta su atsakovu sudaryta nuomos sutartis. Susitarime dėl nuomos sutarties nutraukimo šalys nurodė, kad nuomininkas automobilį perdavė tvarkingą, nuomotojas jį gavo, šalys viena kitai pretenzijų neturi. Teismas pažymėjo, kad ieškovas savo reikalavimą grindė aplinkybe, jog atsakovas, tapęs UAB „DOMI grupė“ generaliniu direktoriumi, privalėjo nutraukti su juo sudarytą nuomos sutartį, nes automobilis nebuvo naudojamas įmonės veikloje. Teismas, nustatydamas, ar atsakovo automobilis buvo naudojamas UAB „DOMI grupė“ veikloje, nesirėmė teismo posėdyje apklaustų liudytojų (dirbusių ir dirbančių UAB „DOMI grupė“) parodymais, nes kai kurie liudytojai ir šiuo metu su ieškovu yra susiję darbiniais ryšiais, be to, liudytojai tiesiogiai nebuvo susiję su nuomojamų automobilių priežiūra ir eksploatacija, jų parodymai yra prieštaringi, todėl negali būti laikomi patikimu įrodymu, kad atsakovo automobilis buvo naudojamas įmonės veikloje. Teismas nustatė, kad įmonėje buvo išrašomi kelionės lapai ir kuro nurašymo aktai. Kadangi šie dokumentai yra skirti įmonės vidaus apskaitai (t. y. nepriskirtini prie griežtos atskaitomybės blankų), aplinkybę, kad juose nėra parašų, teismas laikė nesvarbia. Iš šių dokumentų teismas padarė išvadą, kad 2008 m. sausio, kovo, gegužės ir rugpjūčio mėnesiais, 2009 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais atsakovas naudojosi dviem automobiliais: SAAB 9-5 ir VW Passat, kuriais buvo važiuojama skirtingomis dienomis, išskyrus 2008 m. sausio 30 d. ir 2009 m. rugpjūčio, spalio mėnesius. Teismas sprendė, kad atsakovas šiuo laikotarpiu galėjo naudotis abiem automobiliais. Nors liudytoja V. M. patvirtino ieškovo teiginį, kad ji nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio, kai kelionės lapai buvo išrašyti jos vardu, nesinaudojo automobiliu SAAB 9-5, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad šis automobilis nebuvo naudojamas įmonės veikloje kitų darbuotojų ar paties atsakovo. Teismas laikė nepaneigta aplinkybę, kad konkretūs automobiliai nebuvo priskirti konkretiems asmenims ir jais galėjo naudotis keletas darbuotojų, iš kurių vienas užpildydavo kelionės lapus. Teismas pažymėjo, kad visi ieškovo buhalteriniai duomenys įrodo, jog automobilis SAAB 9-5 buvo naudojamas įmonės veikloje, o nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių padaryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas manė esant labiau tikėtina, kad automobilis SAAB 9-5 buvo naudojamas įmonės veikloje, nei nebuvo, todėl ieškinį atmetė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas RUAB „DOMI grupė“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad priimdamas sprendimą teismas privalo pasisakyti dėl visų ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir pagrindų, kuriais grindžiami ieškovo reikalavimai. Teismas tik pacitavo teisme apklaustų liudytojų parodymus, tačiau jų visiškai nesusiejo su ieškinyje nurodytais teiginiais, nepasisakė dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, netinkamo pareigų atlikimo, kuris sąlygojo bendrovės lėšų panaudojimą asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas be motyvų ir nuorodų į įstatymines normas konstatavo, kad bendrovės buhalteriniai dokumentai nėra nuginčyti, todėl yra galiojantys ir patvirtinantys atsakovo teiginį, jog automobilis SAAB 9-5 buvo naudojamas bendrovės veikloje. Teismo išvados paremtos ne įrodymų analize, o prielaidomis, kad labiau tikėtina, jog automobilis SAAB 9-5 buvo naudojamas bendrovės veikloje, nei nebuvo. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas padarė bendrovei žalą, kurią privalo atlyginti visiškai. Teismas netinkamai įvertino šiuos įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

9Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. P. nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais tenkinti skundą nėra pagrindo. Skundžiamame sprendime yra nurodyti išsamūs motyvai, kuriais vadovaujantis ieškinys buvo atmestas, ir šie motyvai apeliaciniu skundu nėra paneigiami. Byloje nėra įrodymų, kad bendrovė nesinaudojo atsakovo automobiliu. Priešingai, bendrovės apskaitos dokumentuose nurodyta, kad bendrovė šiuo automobiliu naudojosi. Duomenų, kad bendrovės apskaita buvo vedama neteisingai, byloje nėra. Byloje buvo apklausti ieškovo darbuotojai, kurių parodymus reikia vertinti atsargiai, nes jie priklausomi nuo darbdavio. Tačiau ir jie nepatvirtino, kad atsakovo automobilis nebuvo naudojamas ieškovo veikloje. Teismas vertino visus byloje esančius įrodymus, jų visumą ir pagrįstai nustatė, kad atsakovo automobilis buvo naudojamas bendrovės veikloje. Svarbi aplinkybė yra ta, kad nuomos sutartis buvo sudaryta ir vėliau nutraukta tuo metu, kai atsakovas nebuvo bendrovės vadovu ir negalėjo spręsti klausimų dėl nuomos sutarties sudarymo ar nutraukimo. Ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys buvo pagrįstai atmestas.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

12Ieškovas BUAB „DOMI grupė“ reikalavimą atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo iš esmės grindė ta aplinkybe, kad atsakovas, tapęs ieškovo vadovu, turėdamas pareigą juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), privalėjo nutraukti šalių sudarytą nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas buvo išnuomavęs ieškovui savo automobilį, nes šis automobilis nebuvo naudojamas ieškovo veikloje. Taigi, sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju atsakovui, kaip juridinio asmens vadovui, gali būti taikoma civilinė atsakomybė, būtina nustatyti, ar atsakovo išnuomotas automobilis ieškovui buvo naudojamas pastarojo veikloje.

13Apelianto teigimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo išnuomotas automobilis nebuvo naudojamas ieškovo veikloje, tačiau teismas netinkamai įvertino šiuos įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, kurios paremtos tik prielaidomis.

14Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikimas, pagrįstas byloje esančių įrodymu tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateikus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisių kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisių kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisių kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

15Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovo automobilis buvo naudojamas ieškovo veikloje, nei nebuvo, parėmė prielaidomis, o ne įrodymų analize. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas ištyrė tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, nurodė argumentus, kuriais bylos duomenimis vadovavosi, o kuriais nesivadovavo. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Taigi, teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą ne tik tada, kai dėl jų buvimo nėra absoliučiai jokių abejonių, bet ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

16Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog iki 2007 m. vasario 1 d. atsakovas darbo tikslais naudojo jo išnuomotą automobilį SAAB 9-5, nėra. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovui 2007 m. vasario 1 d. tapus ieškovo vadovu jam buvo priskirtas kitas automobilis VW Passat (vėliau pakeistas į Volvo S60), todėl atsakovas nebesinaudojo automobiliu SAAB 9-5. Atsakovo teigimu, automobilis SAAB 9-5 nuo 2007 m. vasario 1 d. buvo toliau naudojamas ieškovo veikloje ne tik atsakovo, bet ir kitų ieškovo darbuotojų. Byloje esantys automobilio SAAB 9-5 kelionės lapai patvirtina, kad šis automobilis nuo 2007 m. vasario 1 d. toliau buvo naudojamas ieškovo veikloje (t. 1, b. l. 140-169). Šie kelionės lapai išrašyti atsakovo arba V. M. (ieškovo biuro vadovės) vardu. Nepaisant to, kad V. M., teismo posėdyje apklausta liudytoja, nurodė, kad automobiliu SAAB 9-5 tikrai nesinaudojo, tai nepaneigia tos aplinkybės, jog tuo laikotarpiu, kai kelionės lapai buvo išrašyti jos vardu, automobiliu nesinaudojo pats atsakovas ar kiti ieškovo darbuotojai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad vien iš ieškovo pateiktų įmonės dokumentų (lengvojo automobilių kelionės lapų) nėra galimybės tiksliai nustatyti, kas naudojosi konkrečiu automobiliu. Liudytoja M. V. (buvusi ieškovo vyr. finansininkė) patvirtino, kad vienu automobiliu galėjo naudotis keletas darbuotojų, o kelionės lapus užpildydavo kuris nors vienas iš jų.

17Aplinkybę, kad įmonėje vienam darbuotojui priskirtu automobiliu naudojosi ir kiti darbuotojai, pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino ieškovo atstovas. Pagal ieškovo pateiktus automobilio Volvo S60 kelionės lapus nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio šiuo automobiliu naudojosi prekybos direktorius A. K. (t. 1, b. l. 174-208). Nors šie kelionės lapai yra pasirašyti paties A. K., ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad A. K. faktiškai naudojosi kitu automobiliu – savo asmeniniu automobiliu Opel Meriva. Pats liudytojas A. K. teismui nurodė, kad iki 2009-2011 m. naudojosi automobiliu Volvo S60. Kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai apie tai, kuris automobilis, kokio darbuotojo buvo naudojamas yra prieštaringi ir nesutampa su įmonės apskaitos dokumentuose nurodytais duomenimis.

18Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad griežtos kelionės lapų pildymo ir kuro nurašymo tvarkos bei apskaitos, kuri galėtų neginčijamai patvirtinti, kuris automobilis, kokio darbuotojo ir kada buvo naudojamas, įmonėje nebuvo. Automobilių priskyrimo prie konkretaus darbuotojų tvarka taip pat neaiški. Aplinkybę, kad darbuotojas nebūtinai važinėjo su jam priskirtu automobiliu, kaip minėta, teismo posėdyje patvirtino ieškovo atstovas ir liudytoja M. V. (buvusi ieškovo vyr. finansininkė). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nepaneigta, jog konkretūs automobiliai nebuvo priskirti konkretiems asmenims ir automobiliai galėjo naudotis keletas darbuotojų, iš kurių vienas užpildydavo kelionės lapus.

19Įmonės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja. Žalos įmonei padarymo faktą turi įrodyti ieškovas. Nagrinėjamu atveju žalos padarymo faktas gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad atsakovo automobilis nebuvo naudojamas ieškovo veikloje, o ieškovas vis tiek atsakovui mokėjo už automobilį nuomos mokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje įrodymų, leidžiančių padaryti vienareikšmę išvadą, kad atsakovo automobilis SAAB 9-5 nebuvo naudojamas ieškovo veikloje, nėra. Liudytojų (buvusių ir dabartinių ieškovo darbuotojų) parodymai apie tai, ar atsakovo automobilis SAAB 9-5 buvo naudojamas ieškovo veikloje, yra prieštaringi. Kai kurie liudytojai tvirtina, kad automobilis SAAB 9-5 nebuvo naudojamas įmonės veikloje, tačiau pripažįsta, jog yra matę šį automobilį įmonės teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės teritorija yra 5 ha ploto, joje yra 30 pastatų, vien darbuotojų parodymais negali įrodyti atsakovo automobilio nenaudojimą ieškovo veikloje. Šalys neginčija tos aplinkybės, kad atsakovo automobilio nuoma, dėl nuomos atsiradę privalomi valstybei mokėti pajamų ir PSD mokesčiai, kuro įsigijimas šiam automobiliui atsispinti ieškovo buhalterinėje apskaitoje (t. 2, b. l. 1). Aplinkybė, kad atsakovas faktiškai važinėjo dar su vienu ieškovo automobiliu (VW Passat), neįrodo, jog pats atsakovas ar kiti darbuotojai negalėjo naudoti atsakovo automobilio SAAB 9-5 ieškovo reikmėms. Teisėjo kolegijos vertinimu, ieškovas nepateikė abejonių nekeliančių įrodymų, kurių pagrindu būti galima daryti išvadą apie atsakovo automobilio nenaudojimą ieškovo veikloje, t. y. ieškovas neįrodė juridiniam asmeniui (ieškovui) padarytos žalos, kuri yra viena iš būtinų sąlygų juridinio asmens vadovo (atsakovo) civilinei atsakomybei kilti.

20Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, ieškovo buhalterinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovo automobilis buvo naudojamas ieškovo veikloje, nei nebuvo. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas RUAB „DOMI grupė“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas RUAB „DOMI grupė“ prašo panaikinti... 9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. P. nurodo, kad apeliaciniame... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės. Pagal... 12. Ieškovas BUAB „DOMI grupė“ reikalavimą atsakovui V. P. dėl žalos... 13. Apelianto teigimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad... 14. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 15. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos... 16. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog iki... 17. Aplinkybę, kad įmonėje vienam darbuotojui priskirtu automobiliu naudojosi ir... 18. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad... 19. Įmonės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai... 20. Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, ieškovo buhalterinius... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti...