Byla 2-1836-302/2015
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transit Rail“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5088-340/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transit Rail“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltliet“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Baltic Transit Rail“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą UAB „Baltliet“. Nurodė, jog 2014-01-23 tarp pareiškėjo ir atsakovo buvo sudaryta krovinių ekspedijavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartis Nr. 2014-PG098, kurios pagrindu pareiškėjas įsipareigojo teikti krovinių ekspedijavimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas atsakovui, o pastarasis įsipareigojo tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Pareiškėjas suteikė atsakovui paslaugų už 86 316,38 Eur, tačiau atsakovas apmokėjo tik 53 532,09 Eur, likdamas skolingas 32 784,29 Eur sumą. Pasak ieškovo, atsakovas nuolat vėluodavo atsiskaityti, todėl pastoviai pretenzijomis buvo raginamas tai padaryti Kadangi įsiskolinimas iki šiol nėra padengtas, darytina išvada, jog atsakovas neturi pakankamai turto kreditorių reikalavimams padengti, t.y. yra nemokus, ir jam keltina bankroto byla.

4Atsakovas UAB „Baltliet“ atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, prašė netenkinti. Nurodė, jog atsakovo laikinas neatsiskaitymas su ieškovu nepagrindžia nemokumo fakto. Pažymėjo, kad iš 2015 m. atsakovo finansinės apskaitos dokumentų matyti, jog atsakovo finansiniai įsipareigojimai yra žymiai mažesni nei į įmonės balansą įrašyto turto vertė. Be to, nurodė, kad 2014 metais visas savo lėšas investavo į veiklos plėtrą, todėl 2014 m. įmonė veikė nuostolingai, tačiau 2015 m. įmonė pradėjo gauti pelną ir padengė beveik pusę savo įsipareigojimų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Baltliet“. Teismas, kompleksiškai įvertinęs į bylą pateiktus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytus duomenis ir sprendė, jog bendra atsakovo UAB „Baltliet“ pradelstų įsiskolinimų suma neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Taip pat teismas nurodė, jog nenustatyta, kad atsakovas būtų viešai paskelbęs arba kitaip pranešęs kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį. Nurodytų aplinkybių kontekste pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje numatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Ieškovas UAB „Baltic Transit Rail“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9Nurodo šiuos argumentu:

101. Atsakovas savo prievoles vykdė netinkamai nuo pat sutartinių santykių pradžios, netgi bylos dėl bankroto iškėlimo nagrinėjimo metu nepradėjo atsiskaitinėti. Atsakovo finansiniai įsipareigojimai ieškovui yra didelės apimties ir faktiškai nesumažėjo jau daugiau nei vienerius metus, o tai suponuoja išvadą, kad atsakovas akivaizdžiai negali vykdyti pradelstų įsipareigojimų ne tik trumpuoju laikotarpiu, tačiau apskritai dėl lėšų ir turto nebuvimo. Be to, atsakovas, apsiribodamas formaliu paaiškinimu apie 2014 metais atliktas investicijas, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, sutrukdžiusių jam atsiskaityti.

112. Nors pagal atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis už 2015 metus jo pradelsti įsipareigojimai formaliai neviršija pusės turimo turto vertės, tačiau būtina vertinti pradelstus įmonės įsipareigojimus su realia turto verte, o ne su debitorinėmis skolomis, kuriomis įmonė faktiškai nedisponuoja ir neaišku, kokios perspektyvos jas bus ateityje atgauti. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad praktiškai visą atsakovo turtą, kuris įvertintas 165 994 Eur, sudaro trumpalaikis turtas – išankstiniai apmokėjimai (74 189 Eur) ir per vienerius metus gautinos sumos (82 985 Eur). Iš atsakovo pateiktos debitorinių įsipareigojimų lentelės matyti, kad jo skolininkų įsipareigojimai sudaro net 150 185,15 Eur. Taigi atsakovas savo deklaruojamu dideliu turtu faktiškai nedisponuoja. Neskaitant skolininkų įsipareigojimų, atsakovo turtas daugiausiai gali siekti tik 15 809 Eur, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai, kuriuos nurodo ir pats atsakovas, sudaro 27 883,99 Eur.

123. Pirmos instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, paviršutiniškai vertino į bylą atsakovo pateiktus dokumentus, nesigilindamas į jų ryšį su kitais byloje esančiais įrodymais, visiškai nepasisakė dėl ieškovo teiktų rašytinių paaiškinimų, o tai yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.

13Atsakovas UAB „Baltliet“ su ieškovo atskiruoju skundu nesutinka, prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti bei paskirti jam 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, penkiasdešimt procentų paskirtos baudos įpareigojant sumokėti atsakovui.

14Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

151. Apelianto teiginiai, kad atsakovas vengia atsiskaitymo su juo neatitinka tiesos, kadangi net ir gavus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. 2015-06-11, raštu buvo kreiptasi į ieškovą siekiant išspręsti susidariusią situaciją derybų keliu, sudarant įsiskolinimo padengimo grafiką, tačiau ieškovas atsisakė bendradarbiauti. Skolų padengimo grafikas ieškovui buvo išsiųstas ir 2015-08-26, tačiau ieškovas ir toliau nėra linkęs tartis.

162. Tai, jog praktiškai visą atsakovo turtą sudaro tik trumpalaikis turtas, lemia atsakovo veiklos pobūdis – įmonė užsiima mažmenine ir didmenine prekyba mediena ir jos gaminiais. UAB „Baltliet“ perka medieną Baltarusijos biržose ir ją realizuoja kitose šalyse. Kadangi veikla, susijusi su mediena, pasižymi sezoniškumu, tai ir pajamos yra gaunamos taip pat sezoniškai.

173. Atsakovas turi tik vieną kreditorių – ieškovą, su kuriuo pagal 2015-08-26 skolos dengimo grafiką ketina atsiskaityti iki 2016 metų gruodžio mėnesio.

184. Įmonės veikla yra pelninga, įmonės debitoriai vykdo mokėjimus. Šiuos teiginius pagrindžia su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys apie įmonės gautas pajamas laikotarpiu nuo 2015-06-17 iki 2015-08-26. Be to, įmonė atsiskaitinėja ir su kitais kreditoriais. Bylos nagrinėjimo metu vienam iš kreditorių – UAB „Baltijos medienos grupė“, buvo pervesta 25 408,13 Eur.

195. Ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojasi akivaizdžiai ne pagal jų paskirtį, t.y. kreipiasi į teismą ne siekdamas apginti savo pažeistą teisę, kadangi šį klausimą buvo galima išspręsti derybų būdu, bet tiesiog nori mokiai įmonei iškelti bankroto bylą.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

22Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų prijungimo prie bylos

23Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kurie pasak atsakovo, patvirtina, jog bylos nagrinėjimo laikotarpiu buvo atgauta dalis debitorinių skolų, kad atsakovas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, bei kad su ieškovu buvo bandoma tartis taikiai dėl skolos mokėjimo grafiko sudarymo. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą bei į tai, kad pateikti įrodymai gali būti aktualūs vertinant įmonės mokumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.).

24Be to, 2015-10-01 apeliacinės instancijos teisme buvo gauti ir apelianto rašytiniai paaiškinimai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato proceso dalyviams galimybės teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų pagrįstumo. Pozicija dėl skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties ir visi argumentai, patvirtinantys skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, turi būti išdėstyti atskirajame skunde. Esant nurodytoms aplinkybėms, rašytiniai paaiškinimai grąžinami apeliantui.

25Dėl atsakovo (ne)mokumo

26Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

27Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, atsižvelgus į ĮBĮ nustatytą reguliavimą bei paties bankroto instituto esmę, tikslus ir paskirtį, laikomasi nuostatos, jog bankroto procesas turi būti taikomas tik tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, todėl iškeliant bankroto bylą, svarbu ir būtina išsiaiškinti, ar bendrovė iš tikrųjų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimą, prioritetą visada turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, ir bankroto byla gali būti keliama tik tada, kai išanalizavus visus įrodymus teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo ir galimybės jį atkurti nebuvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-02 nutartis c. b. Nr. 2-410-943/2015). Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tik tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei, ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-483/2013).

28Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, nagrinėjamu atveju neįžvelgia pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl atsakovo mokumo ir jo ūkinės komercinės veiklos perspektyvų. Be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės normų ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei jomis įtvirtintų taisyklių pažeidimo.

29Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „Baltliet“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Kaip jau ir buvo minėta, pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs atsakovo finansinę padėtį pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad bendra atsakovo UAB „Baltliet“ pradelstų įsiskolinimų suma neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas yra nemoki įmonė. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad nesutikimą su tokia pirmos instancijos teismo išvada apeliantas iš esmės grindžia tuo, jog būtina vertinti pradelstus įmonės įsipareigojimus su realia turto verte, o ne su visu turtu, kurį iš esmės nagrinėjamu atveju sudaro debitorinės skolos.

30Sutiktina su apeliantu, jog, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Tačiau pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliantas, nors ir tvirtina, kad atsakovui nebus galimybių susigrąžinti debitorines skolas, tačiau nepateikia absoliučiai jokių šį savo teiginį pagrindžiančių objektyvių rašytinių įrodymų. Atmetant šį apelianto argumentą, atkreiptinas dėmesys ir tai, kad atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis, jog bylos nagrinėjimo metu jis iš debitorių jau gavo daugiau nei 45 000 Eur (b.l. 151, 153-157). Jokio pagrindo netikėti šiais duomenimis teismas neturi.

31Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, ir pats apeliantas iš esmės sutinka, jog pagal atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis už 2015 metus jo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės turimo atsakovo turto vertės. Taip pat nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį ir į kitų byloje nustatytų aplinkybių, kurios taip pat nesudaro pagrindo išvadai dėl atsakovo nemokumo, visetą, t.y. įmonė tebevykdo veiklą, iš 2015 m. įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog pirmąjį 2015 metų pusmetį ši veikla įmonei atnešė 132 367 Eur pelno, įmonė turi daug debitorinių skolų, kurios, vadovaujantis į bylą atsakovo pateiktais duomenimis, yra atgaunamos, į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad nebus galimybės atgauti ir likusias skolas, debitorinės skolos ženkliai viršija pradelstus įmonės įsipareigojimus. Be to, remiantis Lietuvos tesimų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), atsakovo darbuotojai nėra pateikę teismams ieškinių dėl darbo užmokesčio priteisimo ar pan.

32Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybės, kad įmonė turi finansinių įsipareigojimų ieškovui ir yra pažeidusi skolų mokėjimo terminus, automatiškai nėra pakankama bankroto bylai iškelti, ypač kai įmonės pradelstų įsipareigojimų suma yra mažesnė nei pusė jos turimo turto vertės bei yra kitų duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog įmonė vis dar sugeba vykdyti savo veiklą ir gali būti išsaugota kaip rinkos dalyvis.

33Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismų praktikoje yra konstatuota, jog kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas yra susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkui, t. y. apribojama jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012, 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2012 ir kt). Taigi apeliantui patartina savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti kitais įstatyme numatytais būdais.

34Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai ir visapusiškai ištyrė atsakovo finansinius duomenis apie mokumą ir pagrįstai pripažino pagrindo jam iškelti bankroto bylą nebuvimą, kadangi bankroto bylos iškėlimas atsakovui nagrinėjamu atveju prieštarautų bankroto instituto tikslui – iš rinkos šalinti tik akivaizdžiai nemokius subjektus.

35Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

36Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

37Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo ieškovui paskirti 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, penkiasdešimt procentų paskirtos baudos įpareigojant sumokėti jam, tvirtindamas, kad ieškovas kreipiasi į teismą ne siekdamas apginti savo pažeistą teisę, o tiesiog nori mokiai įmonei iškelti bankroto bylą. Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1003-381/2015).

38Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas teismui pateikė motyvuotą pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, kadangi buvo įsitikinęs, jog yra pakankamas pagrindas atsakovo nemokumui konstatuoti. Taigi vien kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, tai yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, sąmoningai siekdamas pakenkti atsakovui.

39Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsisakytina.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Baltic Transit Rail“ kreipėsi į teismą, prašydamas... 4. Atsakovas UAB „Baltliet“ atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, prašė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė iškelti... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Ieškovas UAB „Baltic Transit Rail“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 9. Nurodo šiuos argumentu:... 10. 1. Atsakovas savo prievoles vykdė netinkamai nuo pat sutartinių santykių... 11. 2. Nors pagal atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis už 2015... 12. 3. Pirmos instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika,... 13. Atsakovas UAB „Baltliet“ su ieškovo atskiruoju skundu nesutinka, prašo... 14. Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:... 15. 1. Apelianto teiginiai, kad atsakovas vengia atsiskaitymo su juo neatitinka... 16. 2. Tai, jog praktiškai visą atsakovo turtą sudaro tik trumpalaikis turtas,... 17. 3. Atsakovas turi tik vieną kreditorių – ieškovą, su kuriuo pagal... 18. 4. Įmonės veikla yra pelninga, įmonės debitoriai vykdo mokėjimus. Šiuos... 19. 5. Ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojasi akivaizdžiai ne pagal jų... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 22. Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų prijungimo prie bylos... 23. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė papildomus rašytinius... 24. Be to, 2015-10-01 apeliacinės instancijos teisme buvo gauti ir apelianto... 25. Dėl atsakovo (ne)mokumo ... 26. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas... 27. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje.... 28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių procesiniuose... 29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar... 30. Sutiktina su apeliantu, jog, vertinant trumpalaikio turto sudėtį,... 31. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš... 32. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju vien ta... 33. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismų praktikoje yra konstatuota,... 34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes,... 35. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 29 d.... 36. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis... 37. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl... 38. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas teismui pateikė motyvuotą... 39. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skirti baudą ieškovui už... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK... 41. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą....