Byla 1A-353-387/2016
Dėl Vilniaus miesto apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Violetos Ražinskaitės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai, nuteistajam V. S. (V. S.), gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį dienos.

4Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2014-10-23 iki 2014-10-25.

5V. S. paskirtos kardomosios priemonės – periodinis registravimasis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

6Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai, priteisiant iš V. S. 5299,04 Eur (penkis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 4 cnt) žalos atlyginimą civilinio ieškovo naudai.

7Civilinio ieškovo J. P. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant jo naudai iš V. S. 900.72 Eur (devyni šimtai eurų 72 cnt) turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur (penkis tūkstančius eurus) neturtinei žalai atlyginti.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9V. S. nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio mėn., laikotarpyje nuo 07 d. iki 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis ir diržu sudavė kartu gyvenančiai savo sutuoktinei I. S. ne mažiau 5 smūgių į dešinį žandą, kairės akies sritį, kairį petį, epigastrio sritį, pilvą, tuo padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių sferinių paviršių, smegenų sukrėtimu, kairiojo akies obuolio sumušimu, kraujosruvas akių vokuose, dešiniame žande, kairio peties priekiniame paviršiuje, epigastrio srityje, pilvo vidurio linijoje, po ko galvos sumušimas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, simptomine epilepsija, plaučių uždegimu, šlapimo takų infekcija ir I. S. 2014-11-20 Šv. Roko ligoninėje mirė.

10Apeliaciniu skundu V. S. prašo pakeisti 2015 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, pakeičiant nusikalstamos veikos kvalifikaciją iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 130 straipsnį, 132 straipsnį ir, priimant naują nuosprendį, taikyti V. S. BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas, paskiriant jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Papildomai Apeliantas prašo atlikti dalinį įrodymų tyrimą: apklausti V. S. ir ekspertą J. P. bei išreikalauti iš VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos I. S. medicininę kortelę ir medicininius dokumentus (ligos istorijas) iš Šv. Roko ligoninės ir Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės.

11Apeliantas nurodo nesutinkantis su apygardos teismo nuosprendžiu bei manantis, jog byloje nėra įrodyta, kad I. S. mirė būtent nuo jo veiksmų. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nė vienas liudytojas nepatvirtino matęs, kad kaltinamasis mušė savo žmoną kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku. Anot Apelianto, išvadą, jog I. S. mirė dėl jo veiksmų, pirmos instancijos teismas padarė vadovaudamasis vien tik jo parodymais, kur jis nurodė, jog vieną kartą buvo sudavęs smūgį I. S. į galvos sritį bei mušė ją diržu per pilvą. Apeliantas taip pat nesutinka su nuosprendyje nurodyta aplinkybe, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus. V. S. teigimu, alkoholį kartu su žmona jis vartojo žymiai vėliau. Tuo tarpu įvykio metu buvo ką tik grįžęs po darbo, tad buvo blaivus. Apelianto manymu, priešingai negu kad nurodoma apygardos teismo nuosprendyje, komplikacijos I. S. atsirado ne nuo jo suduotų smūgių, bet nuo jos palaido gyvenimo būdo. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, jog aukščiau nurodyti V. S. veiksmai buvo atlikti ne fiziologinio afekto būsenoje. Anot Apelianto, jis ilgai kentėjo nuo I. S. gyvenimo būdo ir įžeidimų, tačiau viskas palaipsniui kaupėsi ir įvykio metu jis nesusitvardė. Bet ir šiuo atveju jo veiksmuose nebuvo jokios tyčinės kaltės. Pasak V. S., jis veikė neatsargiai, kadangi nenumatė, jog nuo jo smūgio I. S. gali būti sužalota ir mirti.

12Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2014-12-11 specialisto išvadoje nurodyta, jog I. S. sužalojimai buvo padaryti ne mažiau nei dviem trauminiais poveikiais. Tuo tarpu nuteistasis parodė sudavęs jai tik vieną smūgį į galvos sritį. Be to, anot Apelianto, specialisto išvadoje kategoriškai nėra atmetama galimybė, kad I. S. galėjo sužaloti arklys. Apelianto manymu, tą galėjo padaryti ir kitas asmuo, kadangi mirusioji bendravo ir su kitais vyrais. Ligoninėje minėjo vyrą vardu F., tačiau nei teismas, nei prokuroras nesiėmė jokių veiksmų tam asmeniui nustatyti.

13Apeliantas taip pat pažymi, jog ligoninėje I. S. nė karto nebuvo apklausta tyrėjo, nors buvo sąmoninga ir galėjo gestu patvirtinti arba paneigti V. S. kaltę dėl jai padarytų sužalojimų.

14Apelianto teigimu, 2014-10-07, iškviesdamas savo žmonai Greitosios medicininės pagalbos ekipažą, jis pageidavo, kad jai būtų suteikta medicininė pagalba, tačiau atvykęs gydytojas (A. B.) I. S. būtinosios pagalbos savalaikiai nesuteikė, jos neapžiūrėjo, motyvuodamas tuo, jog ji buvo neblaivi. V. S. nurodo, jog jo žmonai negalint tinkamai išreikšti savo valios, jis buvo jos atstovu pagal įstatymą, tačiau į jį gydytojas nekreipė jokio dėmesio, o baudžiamojo proceso metu davė melagingus parodymus, bandydamas pateisinti savo elgesį.

15V. S. akcentuoja, jog anot eksperto J. P., I. S. mirė nuo komplikacijų ir tuo atveju jeigu jai būtų savalaikiai suteikta medicininė pagalba, išliktų jos išgyvenimo tikimybė. Anot Apelianto, komplikacijų atsiradimui turėjo įtakos ir I. S. alkoholizmas bei kitos ligos, kuriomis ji sirgo dar iki sužalojimo ir kurios, neabejotinai, susilpnino jos imunitetą, kas ir sąlygojo mirtį. Medicininė pagalba mirusiajai buvo suteikta tik 2014-10-15, t. y. praėjus 8 dienoms po pirmo gydytojo iškvietimo. Apelianto teigimu, jis ragino žmoną kreiptis į gydytojus anksčiau, tačiau ji nenorėjo. Vis sakydavo, jog nuvažiuos pas gydytoją po pašalpos gavimo. Apelianto manymu, esant tokioms aplinkybėms negalima teigti, jog jis sąmoningai leido kilti atsiradusioms pasekmėms, kadangi rūpinosi žmona.

16V. S. nuomone, tai jog I. S. mirė ne nuo jo suduotų smūgių patvirtina ir tai, jog jai atvykus į ligoninę jos būklė pagal GKS (Glasgow komos skalė, pagal kurią yra įvertinamos paciento sąmonė ir jo neurologinė būklė) buvo įvertinta 11 balų, t. y. kaip vidutinio sunkumo. Paskui pablogėjo iki 7 balų, o išrašymo iš ligoninės metu vėl buvo įvertinta kaip vidutinio sunkumo. I. S. buvo kontaktiška, sąmoninga. Anot Apelianto, pastarosios aplinkybės patvirtina, kad mirusiosios sveikatos pablogėjimas įvyko nuo komplikacijų, nepriklausančių nuo jo veiksmų, bet priklausančių nuo nukentėjusiosios gyvenimo būdo.

17Apeliacinės instancijos teismui visgi nusprendus, jog I. S. mirė nuo nuteistojo veiksmų, V. S. prašo pakeisti jo veikos kvalifikavimą. Apelianto manymu, jo veiksmai atitinka BK 130 straipsnyje numatytą nusikaltimo sudėtį, kadangi smūgį jis sudavė dėl itin įžeidžiančio I. S. poelgio – jos neištikimybės. Pasak apelianto, jo veiksmuose yra ir BK 132 straipsnyje numatytos veikos požymiai, kadangi gyvybė I. S. buvo atimta dėl neatsargumo. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog V. S. yra diagnozuotos sunkios ligos, teismo prašoma neskirti jam bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu.

18Apeliantas taip pat prašo atmesti nukentėjusiojo J. P. pareikštą civilinį ieškinį kaip neturintį nei teisinio, nei moralinio pagrindo. V. S. teigimu, nukentėjusiojo su I. S. niekada nesiejo glaudūs emociniai ryšiai. Savo motiną jis aplankydavo itin retai, neteikė jai jokios materialinės ar moralinės pagalbos. Apelianto nuomone, dėl pastarosios priežasties galima daryti išvadą, jog prašydamas neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis siekia nepagrįstai praturtėti.

19Apeliantas nurodo, kad I. S. buvo palaidota bendromis šeimos narių, kaimynų ir valstybės lėšomis, tad ir turtinės žalos atlyginimo dalyje J. P. civilinis ieškinys nėra pagrįstas. Apeliantas pažymi, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog dėl savo motinos mirties J. P. gavo 405,46 Eur pašalpą. Tuo tarpu jo pateikti dokumentai pagrindžia tik 347,54 Eur turėtų išlaidų. Nukentėjusysis painiojosi savo parodymuose, negalėjo nurodyti tikslaus turėtų išlaidų dydžio.

20Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

21Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

22Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą

23Nesutikdamas su jam priimtu nuosprendžiu bei jo veiksmų kvalifikavimu, nuteistasis nurodo, kad veikė ne tyčia, o dėl neatsargumo, būdamas fizinio afekto būsenoje, bei ginčija priežastinio ryšio tarp jo veikos ir nukentėjusiosios I. S. mirties buvimą, pažymėdamas mažą mirtinų padarinių tikimybę nuo kelių suduotų smūgių į veidą ir pilvą bei faktą, kad nukentėjusioji mirė tik praėjus kuriam laikui nuo įvykio.

24Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, t. y. tyčia neteisėtai atėmė šio žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys 2K-381/2011, 2K-386/2012).

25Specialisto išvada Nr. M 1522/14(01) nustatyta, jog I. S. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio: kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių sferinių paviršių, smegenų sukrėtimu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, simptomine epilepsija (kliniškai), plaučių uždegimu, šlapimo taku infekcija (kliniškai), plaučių pabrinkimu, dešiniojo sėdmens pragula (b. t. 1, b. l. 26-31). Šią išvadą pateikęs specialistas J. P. ją patvirtino tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus apeliacinės instancijos teisme, specialistas J. P. paaiškino, jog I. S. kilusios komplikacijos yra tiesiogiai susijusios su trauminiu poveikiu į galvą. Anot jo, įvykus kraujo išsiliejimui, pagrindinė komplikacija buvo smegenų suspaudimas. Tai įvyko dėl trauminio poveikio. Nuo to suspaudimo kilo visos kitos komplikacijos. Specialistas nurodė, jog išsiliejus tokiam kiekiui kraujo, žmogus faktiškai neišgyvena (b. t. 2, b. l. 34). Taigi nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad I. S. mirtį sukėlė smurtiniai veiksmai, kurie vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusioji nebūtų mirusi.

26Priešingai nei teigia apeliantas, ta aplinkybė, jog tai būtent jis vartojo fizinį smurtą savo sutuoktinės atžvilgiu, patvirtina ne tik jo paties duoti parodymai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad liudytojų, betarpiškai mačiusių patį fizinio smurto naudojimo faktą, byloje nustatyti nepavyko, tačiau asmens kaltė gali būti grindžiama ne vien tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

27Byloje liudytojais apklausti J. P., J. S., B. T. patvirtino, kad V. S. dažnai vartodavo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Tuo tarpu liudytojai M. G., M. K. paaiškino iš paties nuteistojo sužinoję, jog tai jis sumušė nukentėjusiąją kaltinamajame akte nurodytu laiku. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. nurodė iš kitų kaimo gyventojų girdėjęs, jog būdamas neblaivus V. S. be jokios priežasties dažnai mušdavo savo žmoną. Pasak M. G., 2014 m. spalio mėnesio pradžioje, apsilankęs pas V. S. namuose, jis matė nukentėjusiąją, kuri nejudėdama ir nekalbėdama sėdėjo ant lovos. Nuteistasis jam paaiškino, kad ji pati nukrito ir susimušė. Truputį vėliau pastarasis paskambino M. G. ir pasakė, kad I. S. visai blogai. Tuomet liudytojas iškvietė Greitąją medicinos pagalbą, tačiau medikai nukentėjusiąja nepasirūpino, kadangi tiek ji, tiek nuteistasis buvo neblaivūs. Liudytojas nurodė kitą dieną sulaukęs dar vieno V. S. skambučio. Pokalbio metu šis jam pranešė, jog I. S. yra komoje ir prisipažino, jog iš tikrųjų ji ne pati nukrito, o tai jis pats ją sumušė medine lazda (b. t. 1, b. l. 62). Šiuos savo parodymus liudytojas patvirtino apygardos teisme vykusiame teisiamajame posėdyje, pažymėdamas, jog V. S. jam tikrai buvo sakęs pats sumušęs nukentėjusiąją (b. t. 1, b. l. 176). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog fizinio smurto vartojimo fakto nuteistasis neneigė ir bendraudamas su savo kaimyne liudytoja M. K., kuri dėl prastos sveikatos būklės negalėjo dalyvauti teisiamajame posėdyje ir kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (b. t. 1, b. l. 176). Tuomet liudytoja buvo paaiškinusi, jog sužinojus apie I. S. sveikatos būklę, klausė V. S. kas jai atsitiko, gal kas sumušė, į ką nuteistasis atsakė, jog jis daug I. S. nemušė. Tik kelis kartus sudavė diržu (b. t. 1, b. l. 69). Pažymėtina, jog apie jokius kitus asmenis, galėjusius sužaloti jo sutuoktinę, nuteistasis nekalbėjo.

28Spręsdama V. S. kaltės klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog šio baudžiamojo proceso metu nuteistasis davė itin nenuoseklius parodymus. Taip 2014 m. spalio 24 d. vykusios apklausos metu V. S. paaiškino, jog pamatęs savo žmoną lytiškai santykiavusią su kitu vyru, jis labai supyko ir sudavė jai kumščiu į akį. Vėliau dar labiau supyko ir pradėjo mušti nukentėjusiąją diržu. Mušė tol, kol pavargo. Kai pavargo, liepė jai atsikelti, bet I. S. jau nekalbėjo. Nuteistasis nurodė, kad kitą dieną žmona skundėsi galvos skausmais. Ji visą laiką miegojo ir negalėjo kalbėti. Nuteistasis nurodė, jog jam iškvietus Greitąją medicinos pagalbą, atvažiavę medikai jo sutuoktinei nepadėjo, kadangi ir pastaroji, ir pats nuteistasis buvo neblaivūs. V. S. po 3-4 dienų vėl iškvietus Greitąją medicinos pagalbą, nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. Tuomet ji jau buvo komoje. Pažymėtina, kad atsakydamas į ikiteisminio tyrimo pareigūno klausimus, nuteistasis parodė, jog nenorėdamas įskųsti savęs, buvo paaiškinęs medikams, kad nukentėjusiąją suspardė arklys (b. t. 1, b. l. 80). Šiuos savo parodymus V. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. t. 1, b. l. 81-86), tačiau 2015 m. kovo 25 d. nurodė jau kitas įvykio aplinkybes. Nuteistasis patvirtino, jog iš tikrųjų sudavė savo žmonai kumščiu į akį (galimai 2014 m. spalio 8 d.), tačiau nurodė, jog diržu per pilvą jai buvo sudavęs tik tris kartus. Anot nuteistojo, po to kai smogė žmonai į veidą, jis išvažiavo iš namų ir grįžo tik spalio 10 d. Rado savo žmoną girtą gulėjusią ant grindų. Tuomet sudavė jai diržu per pilvą, padėjo atsikelti ir pasodino ant sofos. Pasak V. S., spalio 11 d. sutuoktinė dar prašė alaus, tačiau po to jau nebeatsikėlė ir jautėsi labai prastai. Jis kvietė Greitąją medicinos pagalbą, tačiau tąkart medicininė pagalba jo žmonai nebuvo suteikta. Sutuoktinę medikai išvežė tik po kelių dienų atvažiavę antrą kartą (b. t. 1, b. l. 90). Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu V. S. jau aiškino, jog nukentėjusiajai į dešinę veido pusę buvo nestipriai sudavęs delnu. Po smūgio ant veido atsirado mėlynė. Jis taip pat nurodė, jog medikams apie arklį buvo užsiminęs dėl to, kad jie jo paklausė, o jis pagalvojo, jog žmoną arklys galėjo sužaloti tuomet, kai ji ėjo jo pašerti (b. t. 1, b. l. 152, 154).

29Tokie nuteistojo paaiškinimai prieštarauja ne tik aukščiau teisėjų kolegijos aptartiems liudytojų parodymams, bet ir kitai bylos medžiagai. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos raštas patvirtina, jog Greitosios medicinos pagalbos skyriaus brigados pas nukentėjusiąją į namus vyko du kartus - 2014 m. spalio 7 d. bei 2014 m. spalio 15 d. (b. t. 1, b. l. 43). Rašte nurodoma, jog pirmą kartą medicininė pagalba nukentėjusiajai nebuvo suteikta dėl jos girtumo. Pažymėtina, kad ši aplinkybė atitinka kitus byloje surinktus įrodymus - liudytojos B. T. parodymus, mačiusios tądien Greitosios medicinos pagalbos ekipažą nukentėjusiosios kieme; liudytojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtintus parodymus, kur jis paaiškino, jog galimai 2014 m. spalio 7 d. buvo užsukęs pas V. S. į namus, matė ant lovos sėdėjusią ir į nieką nereagavusią I. S., o kitą dieną sulaukė nuteistojo skambučio, kurio metu šis jam pranešė, jog žmona blogai jaučiasi ir tik sėdi. Liudytojas taip pat parodė, jog liepė V. S. kviesti Greitąją medicinos pagalbą, tačiau vėliau sužinojo, jog medicininė pagalba nukentėjusiajai nebuvo suteikta, kadangi abu S. buvo girti (b. t. 1, b. l. 62). Atkreiptinas dėmesys, jog analogiškus parodymus dėl medicininės pagalbos nukentėjusiajai nesuteikimo priežasčių buvo nurodęs ir pats V. S., tačiau kiti jo paaiškinimai iš esmės skiriasi nuo aukščiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių. Tiek 2015 m. kovo 25 d. vykusios apklausos metu, tiek pirmos instancijos teisme, skirtingai nei per pirminę apklausą, nuteistasis buvo nurodęs, jog po smūgio į veidą nukentėjusiajai sudavimo jis išvyko iš namų ir grįžo tik po kelių dienų. Anot jo, tuomet jis pirmą kartą kvietė Greitąją medicinos pagalbą. Proceso metu nuteistasis nurodė skirtingas savo grįžimo namo datas (2015 m. kovo 25 d. jis buvo nurodęs, jog grįžo 2014 m. spalio 10 d., (b. t. 1, b. l. 90), teisme paaiškino, kad grįžo 2014 m. spalio 13 d. (b. t. 1, b. l. 152)), tačiau abiem atvejais V. S. parodymai prieštarauja aukščiau aptartiems įrodymams (liudytojų M. G., A. B. parodymams, VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos raštui), kurie patvirtina, jog pirmą kartą Greitosios medicinos pagalbos ekipažas pagal iškvietimą pas S. buvo atvykęs 2014 m. spalio 7 d. Liudytojas A. B. nurodė, jog jo vizito metu namuose buvo tiek V. S., tiek I. S.. Anot jo, jie abu buvo neblaivūs (b. t. 1, b. l. 171-172). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog 2014 m. spalio 7 d., po nukentėjusiosios sužalojimo, nuteistasis buvo kartu su ja namuose. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija taip pat daro pagrįstą išvadą, jog I. S. sveikata pradėjo blogėti būtent po šių sužalojimų jai padarymo. Paties nuteistojo teigimu, jis kvietė Greitąją medicinos pagalbą nukentėjusiajai, kadangi ji nekalbėjo, prastai jautėsi. Liudytoja M. K. (b. t. 1, b. l. 68-69) nurodė, jog I. S. nematė nuo spalio mėnesio pradžios. Paklausus apie ją V. S., šis atsakė, kad nukentėjusioji prastai jaučiasi ir guli namuose. Palaukus kelias dienas, liudytoja apsilankė pas I. S.. Matė, kad ši prastai jautėsi, pagalvojo, kad jai tikriausiai insultas. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Anot liudytojos, į ligoninę nukentėjusioji buvo išvežta praėjus kelioms dienoms po jos apsilankymo. Liudytoja B. T. taip pat patvirtino mačiusi nukentėjusiąją 2014 m. spalio 12 d. Pasak jos, I. S. sėdėjo ant lovos, akys buvo užmerktos, į nieką nereagavo. Po kelių dienų ją išvežė į ligoninę (b. t. 1, b. l. 62-63, 153-154). Liudytojas I. Z. teigimu, jis matė nukentėjusiąją 2014 m. spalio 13 d. Ji gulėjo ant grindų, nekalbėjo, į nieką nereagavo (b. t. 1, b. l. 65-66, 172). Teisminio bylos nagrinėjimo metu specialistas J. P. nurodė, jog tai, kad I. S. sėdėjo, nešnekėjo, sunkiai lankstė pirštus rodo, jog tuo metu jai jau buvo prasidėjęs kraujo išsiliejimas į smegenis ir smegenų suspaudimas (b. t. 1, b. l. 158). Bylos medžiaga patvirtina, kad į ligoninę I. S. buvo išvežta 2014 m. spalio 15 d. Priėmimo metu asmens ambulatorinio gydymo kortelėje konstatuota diagnozė: daugybiniai paviršiniai kūno sužalojimai, dešinės plaštakos III-V pirštų nušalimai. Galutinė diagnozė – abipusis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlęs daugybines komplikacijas (b. t. 1, b. l. 38).

30Pažymėtina, kad liudytojais apklausti nuteistojo ir nukentėjusiosios kaimynai kaltinime nurodytu laikotarpiu jokių pašalinių asmenų prie S. namų teigė nematę. Taip pat nė vienas iš liudytojų negalėjo nieko konkrečiai nurodyti apie vyrą vardu F., su kuriuo, anot nuteistojo, nukentėjusioji turėjo intymių santykių. Ikiteisminio tyrimo metu tik liudytojas I. Z. parodė prieš metus kažką girdėjęs apie I. S. meilužį pravarde „taksistas“, tačiau jokių konkretesnių jo duomenų nurodyti negalėjo (b. t. 1, b. l. 66). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu I. Z. jau paaiškino girdėjęs apie vyrą vardu F. kažkur prieš mėnesį ar 3 savaites (b. t. 1, b l. 172), tačiau nei jo pavardės, nei adreso liudytojas kaip ir anksčiau nurodyti negalėjo. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kūno sužalojimus nukentėjusiajai galėjo padaryti koks nors kitas asmuo, tame tarpe ir vyras vardu F., apeliacinio skundo argumentai dėl būtinumo nustatyti šio asmens tapatybę atmestini kaip nepagrįsti.

31Tas pats pasakytina ir dėl apelianto nurodomo argumento, jog I. S. galėjo sužaloti arklys. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirminės apklausos metu pats nuteistasis pripažino pasakęs medikams apie arklį tam, kad išvengtų galimos baudžiamosios atsakomybės (b. t. 1, b. l. 80). Vėliau jis savo parodymus pakeitė. Apygardos teisme nuteistasis paaiškino, jog apie arklį kalbėjo, kadangi apie tai jo klausė gydytoja (b. t. 1, b. l. 154). Šis nuteistojo teiginys paneigtas byloje surinktais įrodymais. Liudytoja apklausta bendruomenės slaugytoja O. Z. nurodė, jog I. S. vyras pats jai pasakė, jog jo sutuoktinę sužalojo arklys. Liudytoja pažymėjo, jog nuteistasis pirmas pradėjo šnekėti apie arklį, tačiau ji suabejojo jo teiginiais, kadangi tokiu atveju nukentėjusiosios hematomos būtų žymiai didesnės (b. t. 1, b. l. 171). Specialisto išvadoje Nr. M1522/14 (01) nurodoma, jog labiau tikėtina, kad kairiojo akies obuolio sumušimas, kraujosruvos akių vokuose padaryti kitam asmeniui sudavus smūgius rankomis ar kojomis, nei sužalojant nukentėjusiąją arkliui (b. t. 1, b. l. 31). Priešingai nei teigia apeliantas, vien ta aplinkybė, kad minėtoje išvadoje nėra kategoriškai paneigiama nuteistojo versija, jog I. S. galėjo sužaloti arklys, negali sudaryti pagrindo abejoti šios išvados teisingumu. Pažymėtina, kad teikiant išvadas panašaus pobūdžio bylose, specialistas, įvertinęs jam pateiktą medžiagą, paprastai nurodo labiausiai tikėtiną ir byloje nustatytas aplinkybes labiausiai atitinkantį galimą asmens sužalojimų atsiradimo mechanizmą.

32Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra įrodyta, kad V. S. padarė jam inkriminuotą veiką. Nesant byloje neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog nusikalstamą veiką V. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo, laikant byloje nustatyta, jog 2014 m. spalio mėn., laikotarpyje nuo 07 d. iki 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose ( - ) V. S. rankomis ir diržu sudavė kartu gyvenančiai savo sutuoktinei I. S. ne mažiau 5 smūgių į dešinį žandą, kairės akies sritį, kairį petį, epigastrio sritį, pilvą, tuo padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių sferinių paviršių, smegenų sukrėtimu, kairiojo akies obuolio sumušimu, kraujosruvas akių vokuose, dešiniame žande, kairio peties priekiniame paviršiuje, epigastrio srityje, pilvo vidurio linijoje, po ko galvos sumušimas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, simptomine epilepsija, plaučių uždegimu, šlapimo takų infekcija ir I. S. 2014-11-20 Šv. Roko ligoninėje mirė.

33Teisėjų kolegijos jau buvo pasisakyta, kad I. S. mirė nuo smurtinių veiksmų. Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad fizinį smurtą jos atžvilgiu vartojo nuteistasis. Būtent jo smurtiniai veiksmai vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios I. S. nebūtų mirusi. Tiek specialisto išvada, tiek specialisto paaiškinimais teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog V. S. smurtiniai veiksmai dėsningai sukėlė I. S. mirtį ir yra svarbiausia jos priežastis. Tai, kad I. S. medicininė pagalba buvo suteikta tik 2014 m. spalio 15 d., t. y. praėjus 8 dienoms po pirmo gydytojo iškvietimo, nepanaikina V. S. smurtinės veikos ir nukentėjusiosios mirties priežastinio ryšio. Byloje nustatyta, kad I. S. mirė nuo komplikacijų, kilusių dėl jai nuteistojo padarytų sužalojimų. Aplinkybė, kad medicininė pagalba nužudytajai buvo suteikta tik praėjus tam tikram laikui nuo sužalojimų padarymo ir tai, anot nuteistojo, galėjo turėti įtakos jos sveikatai ir komplikacijų kilimui, nepašalina priežastinio ryšio tarp V. S. veiksmų ir I. S. mirties. Būtinybė gydyti pastarąją atsirado būtent dėl nuteistojo jai padarytų sužalojimų (kasacinės nutartys 2K-597/2007, 2K-675/2006). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas J. P. nurodė, kad pagrindinė komplikacija, nuo kurios mirė I. S. – smegenų suspaudimas, įvyko nuo trauminio poveikio į galvą. Faktiniais bylos duomenimis, galvos sužalojimą padarė nuteistasis. Taigi nagrinėjamoje byloje priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių pasekmių – I. S. mirties, pirmos instancijos teismo buvo nustatytas tinkamai. Šio priežastingumo negali paneigti ir apelianto nurodyti faktai apie nukentėjusiosios asocialaus gyvenimo būdo galimą įtaką jos sveikatai, komplikacijų atsiradimui (kasacinė nutarti Nr. 2K-381/2011). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, specialistas J. P. patvirtino, jog kilusios komplikacijos nėra susijusios su lėtinėmis I. S. ligomis. Pasak jo, jos yra susijusios tik su trauminiu poveikiu į galvą, kuris sąlygojo kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu (b. t. 2, b. l. 34).

34BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Kaltės turinys (forma, rūšis) nustatomas įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir kt., t. y. remiantis byloje surinktų įrodymų visumos analize. Suduodant smūgį į galvą, daroma veika, kelianti pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010, 2K-381/2011). Pagal nustatytas bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad V. S., suduodamas smūgius I. S. į galvą, suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą bei numatė galimą mirtinų padarinių atsiradimą, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas sudavė smūgius ranka nukentėjusiajai į veidą. Pagal specialisto išvadą po trauminių poveikių į veidą įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Išsiliejęs kraujas suspaudė smegenis, dėl ko įvyko mirtis. Nepaisant to apeliantas prašė jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 132 ar 130 straipsnius kaip neatsargų gyvybės atėmimą ar nužudymą labai susijaudinus. Teisėjų kolegija šį V. S. prašymą laiko nepagrįstu.

35BK 132 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių būtinasis požymis – kaltė – yra neatsargumas, galintis pasireikšti dviem formomis: nusikalstamu pasitikėjimu ir nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnis). BK 129 straipsnyje numatytos veikos padaromos tik tyčia: tiesiogine arba netiesiogine (BK 15 straipsnis). Jei kaltės forma yra neatsargi, kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas). Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant neatsargumo nuteistojo veikoje. Ir nors kaltininkas nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajai, tačiau pasirinko tokį veikimo būdą – smūgį į veidą (priekinę galvos dalį) – gyvybiškai svarbią kūno vietą, kurio sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo akivaizdi. Nuteistojo V. S. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad jis nužudė sutuoktinę būdamas labai susijaudinęs taip pat yra nepagrįsti ir atmestini. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad išskyrus nuteistojo parodymus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog V. S. minimas vyras vardu F. apskritai egzistavo. Atitinkamai nei I. S. neištikimybės faktas, nei galimo fiziologinio afekto būsena veikos padarymo metu, kurie būtų svarbūs kvalifikuojant veiką pagal BK 130 straipsnį, byloje taip pat nenustatyti.

36Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu V. S. pagrįstai pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Naikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

37Dėl bausmės

38Apeliantas taip pat prašė teismo neskirti jam su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės arba, vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimis, atleisti jį nuo bausmės dėl ligos. Pažymėtina, kad savo prašymą nuteistasis siejo su jo veiksmų perkvalifikavimu iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo į BK 130 straipsnyje ar BK 132 straipsnyje numatytą veiką, taip pat akcentavo sunkią savo sveikatos būklę. Teisėjų kolegijai jau pasisakius dėl tinkamo V. S. veiksmų kvalifikavimo, sprendžiant jam paskirtos bausmės teisingumo bei proporcingumo klausimą atsakoma į apeliacinio skundo argumentus, susijusios su apelianto sveikata.

39BK 76 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo bausmės dėl ligos. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo pagal BK 76 straipsnio 1 dalį gali būti atleidžiamas nuo bausmės dėl ligos esant šioje dalyje nurodytų sąlygų visumai: nusikalstamą veiką padaręs asmuo iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga ir dėl šios ligos jam būtų per sunku atlikti bausmę, teismai vertina medicininį (sunkios nepagydomos ligos) ir nuteistojo galimybės, atsižvelgiant į nustatytos ligos pobūdį ir bausmės atlikimo sąlygas, atlikti paskirtąją bausmę kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant BK 76 straipsnio nuostatas, nuteistojo liga turi būti konstatuota ir patvirtinta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma arba ekspertų komisijos išvada ir įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, prašydamas atleisti jį nuo bausmės dėl ligos, V. S. pateikė tik Medicinos dokumentų išrašą (b. t. 2, b. l. 12). Jokių kitų oficialių medicininių dokumentų, patvirtinančių, jog nuteistojo sveikatos būklė iš tiesų yra sunki (pažymų, epikrizių ir pan.) nuteistasis teismui nepateikė. Taip pat teismo nebuvo prašoma išreikalauti šiuos dokumentus iš sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose, sprendžiant pagal minėtame išraše nurodomus sveikatos sutrikimus, turėtų nuolat lankytis ir būti prižiūrimas V. S.. Pateikto prašymo kontekste teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojų parodymais neginčytinai nustatyta (to neneigia ir pats nuteistasis), jog V. S. ilgus metus piktnaudžiavo ir šiuo metu piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, kas neišvengiamai neigiamai veikia jo sveikatą, tačiau nuteistasis dėl to jokių išvadų nedaro ir savo sveikata nesirūpina.

40Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo komentuojamo straipsnio 1 dalies pagrindu, reikšmės turi laikotarpis, kurio metu paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Pagal teismų praktiką, jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo darydamas nusikalstamą veiką ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, susirgimas negali būti pripažintas pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2012, 2K-497/2012, 2K-315/2011, 2K-212/2011). Nuteistojo pateiktame Medicinos dokumentu išraše nurodoma, jog pirmine arterine hipertenzija V. S. serga apie trejus metus. Tuo tarpu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta 2014 m. Taigi darytina pagrįsta išvada, jog nuteistojo sveikatos būklė nesutrukdė jam padaryti nusikaltimą, todėl jo susirgimas negali būti pripažintas pagrindu atleisti V. S. nuo bausmės dėl ligos.

41Pažymėtina, kad spręsdami atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimą, teismai atsižvelgia ir į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. S. padarė labai sunkų nusikaltimą, nusikalto veikdamas tyčia, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, veda amoralų gyvenimo būdą. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, jog byloje nėra neginčytinai nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo neblaivus, tačiau apelianto dėmesys atkreiptinas į tai, jog ši aplinkybė pirmos instancijos teismo nebuvo pripažinta V. S. atsakomybę sunkinančia. Taigi į ją teismo nebuvo atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę.

42Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu taikyti V. S. BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas, atleidžiant jį nuo bausmės dėl ligos, nėra pagrindo. Nuteistajam išaiškintina, jog galiojantys baudžiamieji įstatymai nenumato kaltiems asmenims skirtinos bausmės švelninimo galimybės, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę. Tačiau, po nuosprendžio priėmimo asmeniui susirgus sunkia nepagydoma liga, jis, vadovaujantis BK 76 straipsnio 2 dalimi, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo.

43Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu V. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 straipsnyje, 54 straipsnyje, 56 straipsnyje, 61 straipsnyje nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, įvertino nuteistojo asmenybę, jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, jos padarymo aplinkybes bei paskyrė nuteistajam teisingą bei proporcingą bausmę, kurios dydis artimas minimaliam BK 129 straipsnio sankcijoje numatytam bausmės dydžiui. Dar labiau švelninti nuteistajam skirtiną bausmę arba, vadovaujantis BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skirti jam kitokią bausmės rūšį nėra jokio teisinio pagrindo.

44Dėl civilinio ieškinio

45Apeliaciniu skundu V. S. taip pat nesutinka su iš jo nukentėjusiojo J. P. naudai priteistu civiliniu ieškiniu. Apelianto teigimu, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusysis tik siekia materialinės naudos sau, kadangi motinos mirtis nesukėlė jam didelių išgyvenimų. Apeliantas taip pat pažymi, kad nurodydamas jo patirto turtinės žalos dydį, J. P. painiojosi, negalėjo tiksliai įvardinti su motinos mirtimi susijusių patirtų išlaidų dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

46Neturtinės žalos dydžio nustatymo specifika neteisėto gyvybės atėmimo bylose pasireiškia tuo, kad taip pat turi būti atsižvelgiama ir į ryšį bei santykius tarp ieškovo ir mirusio asmens, tokio ryšio glaudumą, intensyvumą, kadangi tai turi tiesioginę įtaką patiriamų dvasinių ir emocinių išgyvenimų stiprumui, gilumui, o kartu ir galinčios juos kompensuoti piniginės sumos nustatymui.

47Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis J. P. iki 12 metų amžiaus gyveno kartu su mama I. S.. Vėliau retkarčiais ją aplankydavo, skambindavo, bandė padėti finansiškai, tačiau, anot jo, nužudytoji visus pinigus išleisdavo alkoholiniams gėrimams. Pažymėtina, kad šie nukentėjusiojo teiginiai visiškai atitinka kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes. Tiek liudytojai, tiek kitas I. S. sūnus (J. S.) patvirtino, kad I. S. piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, beveik nuolat būdavo neblaivi, dažnai konfliktuodavo su nuteistuoju. Neabejotina, kad toks nužudytosios gyvenimo būdas įtakojo santykių, susiklosčiusių tarp jos ir nukentėjusiojo, pobūdį, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, tai nereiškia, jog mamos likimas nukentėjusiajam visiškai nerūpėjo ir dėl jos mirties jis nepatyrė jokių dvasinių išgyvenimų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad sužinojęs apie mamos sužalojimą nukentėjusysis lankėsi ligoninėje, domėjosi jos sveikata, o I. S. mirus būtent jis, surinkęs reikiamą pinigų sumą, pasirūpino nužudytosios laidotuvių organizavimu. Teisiamojo posėdžio metu J. P. nurodė, kad be jo paties šeimos, jis turėjo tik mamą. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, J. S. parodė, jog J. P. pergyveno dėl mamos mirties (b. t. 2, b. l. 173). Pažymėtina, kad atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, pirmos instancijos teismas proporcingai sumažino J. P. prašomos atlyginti sumos dydį, nustatydamas, kad pastaroji sudaro 5 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems negrįžtamiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

48Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis J. P. taip pat buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl jo patirtos turtinės žalos, susijusios su I. S. laidotuvių organizavimu, atlyginimo. Išnagrinėjusi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriuose teigiama, jog nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti jo patirtos turtinės žalos dydžio, tačiau pažymi, kad J. P. nuo pat proceso pradžios minėjo nežinojęs, jog reikia rinkti čekius (b. t. 1, b. l. 46). Be to, byloje neginčytinai nustatyta, jog laidotuves organizavo ir visas išlaidas padengė būtent J. P., tad tas faktas, jog jis patyrė turtinę žalą abejonių nekelia. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2015 m. rugpjūčio 18 d., metu J. P. patikslino savo anksčiau pareikštą civilinį ieškinį (b. t. 1, b. l. 45-46), nurodydamas, jog gedulingi pietūs kainavo ne 1500 Lt (434,43 Eur), o 500 Lt (144,81 Eur). Taip pat, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis pripažino gavęs 301,20 Eur laidojimo pašalpą bei sutiko su prokuroro pastaba, jog jo pareikšto civilinio ieškinio dydį (1201,92 Eur, b. t. 1, b. l. 46), reikia mažinti 2000 Lt (579,24 Eur) (b. t. 1, b. l. 175). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant pastarojo nukentėjusiojo civilinio ieškinio patikslinimo, skundžiamu nuosprendžiu jo reikalavimai buvo sumažinti tik 301,20 Eur (laidojimo pašalpos suma), priteisiant J. P. 900,72 Eur turtinės žalos atlyginimą.

49Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas, nustatant, jog nukentėjusiojo patirta turtinė žala sudarė 622,68 Eur (1201,92 Eur – 579,24 Eur). Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog ši suma yra reali, protingo dydžio, todėl priteistina nukentėjusiajam iš nuteistojo V. S..

50Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

51nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

52Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendį.

53Priteisti J. P. iš V. S. (V. S.) 622,68 Eur (šeši šimtai dvidešimt du eurai šešiasdešimt aštuoni eurocentai) turtinės žalos atlyginimą.

54Pašalinti iš V. S. pareikšto kaltinimo aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

55Kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo, vykdant šį... 4. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis į bausmės atlikimo laiką... 5. V. S. paskirtos kardomosios priemonės – periodinis registravimasis policijos... 6. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys... 7. Civilinio ieškovo J. P. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies,... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. V. S. nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio mėn., laikotarpyje nuo 07 d. iki... 10. Apeliaciniu skundu V. S. prašo pakeisti 2015 m. gruodžio 28 d. Vilniaus... 11. Apeliantas nurodo nesutinkantis su apygardos teismo nuosprendžiu bei manantis,... 12. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2014-12-11 specialisto... 13. Apeliantas taip pat pažymi, jog ligoninėje I. S. nė karto nebuvo apklausta... 14. Apelianto teigimu, 2014-10-07, iškviesdamas savo žmonai Greitosios... 15. V. S. akcentuoja, jog anot eksperto J. P., I. S. mirė nuo komplikacijų ir tuo... 16. V. S. nuomone, tai jog I. S. mirė ne nuo jo suduotų smūgių patvirtina ir... 17. Apeliacinės instancijos teismui visgi nusprendus, jog I. S. mirė nuo... 18. Apeliantas taip pat prašo atmesti nukentėjusiojo J. P. pareikštą civilinį... 19. Apeliantas nurodo, kad I. S. buvo palaidota bendromis šeimos narių, kaimynų... 20. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą... 21. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 22. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą... 23. Nesutikdamas su jam priimtu nuosprendžiu bei jo veiksmų kvalifikavimu,... 24. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo... 25. Specialisto išvada Nr. M 1522/14(01) nustatyta, jog I. S. mirtis įvyko nuo... 26. Priešingai nei teigia apeliantas, ta aplinkybė, jog tai būtent jis vartojo... 27. Byloje liudytojais apklausti J. P., J. S., B. T. patvirtino, kad V. S. dažnai... 28. Spręsdama V. S. kaltės klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai,... 29. Tokie nuteistojo paaiškinimai prieštarauja ne tik aukščiau teisėjų... 30. Pažymėtina, kad liudytojais apklausti nuteistojo ir nukentėjusiosios... 31. Tas pats pasakytina ir dėl apelianto nurodomo argumento, jog I. S. galėjo... 32. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja,... 33. Teisėjų kolegijos jau buvo pasisakyta, kad I. S. mirė nuo smurtinių... 34. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikaltimas gali būti padaromas... 35. BK 132 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių būtinasis... 36. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad... 37. Dėl bausmės... 38. Apeliantas taip pat prašė teismo neskirti jam su realiu laisvės atėmimu... 39. BK 76 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo bausmės dėl ligos.... 40. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo... 41. Pažymėtina, kad spręsdami atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimą,... 42. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu... 43. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu V. S. paskirta bausmė... 44. Dėl civilinio ieškinio... 45. Apeliaciniu skundu V. S. taip pat nesutinka su iš jo nukentėjusiojo J. P.... 46. Neturtinės žalos dydžio nustatymo specifika neteisėto gyvybės atėmimo... 47. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis J. P. iki 12 metų... 48. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis J. P. taip pat buvo pareiškęs civilinį... 49. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d.... 50. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos... 51. nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 52. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendį.... 53. Priteisti J. P. iš V. S. (V. S.) 622,68 Eur (šeši šimtai dvidešimt du... 54. Pašalinti iš V. S. pareikšto kaltinimo aplinkybę, jog nusikalstamą veiką... 55. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį...