Byla 2K-497/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį septyniems mėnesiems, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – septyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams. Iš nuteistojo M. P. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. B. priteista 370 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. B. – 4982,38 Lt turtinei ir 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

2Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, kuria nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą,

Nustatė

4M. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 22 d., apie 1.20 val., viešoje vietoje, Alytuje, Sudvajų g. namo Nr. 11 kieme, įžūliu elgesiu, paprašytas prisirišti savo šunį prie pavadėlio, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį E. B. į veidą, vieną smūgį peiliu – į kaklą, du smūgius – į kairį dilbį, vieną smūgį – į dešinę plaštaką ir taip, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

5M. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje sunkiai sutrikdė T. B. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. M. P., įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, paprašytas prisirišti savo šunį prie pavadėlio, tyčia smogė peiliu T. B. į kaklą, taip pat ne mažiau kaip du kartus – į kairį žastą ir taip sunkiai sutrikdė šio sveikatą.

6Kasaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus dėl jo nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei civilinių ieškinių panaikinti. Jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, o bylos dalį dėl civilinių ieškinių perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nuteistasis taip pat prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą perkvalifikuojant jo nusikalstamą veiką į BK 136 straipsnį ir paskiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba jį atleidžiant nuo bausmės dėl ligos.

7Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo sprendimus dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus grindė tik kaltinimui naudingais įrodymais, nevertino jam (kasatoriui) palankių įrodymų, neįvertino įrodymų viseto ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

8Kasatoriaus teigimu, iš bylos aplinkybių matyti, kad jis savo veiksmais siekė ne sutrikdyti viešąją tvarką, o apsaugoti savo interesus, nes buvo įsitikinęs, jog yra vagiamas jo automobilis. Pasak kasatoriaus, savo veiksmais jis nesiekė sąmoningai demonstruoti nepagarbos nukentėjusiesiems ar aplinkai – tai tebuvo atsakas į nukentėjusiųjų, purškusių jam į veidą ašarines dujas bei spardžiusių jo šunį, veiksmus. Kasatoriaus tvirtinimu, konfliktas tarp jo ir nukentėjusiųjų įvyko naktį, automobilių stovėjimo aištelėje, aplinkui nesant kitų žmonių. Dėl to, kasatoriaus nuomone, nebuvo sutrikdyta žmonių ramybė ir pažeista viešoji tvarka.

9Kasatorius, nesutikdamas su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nurodo, kad teismų padarytos išvados šiuo klausimu neatitinka bylos aplinkybių. Pasak kasatoriaus, byloje nustatyta, kad nukentėjusieji E. ir T. B. bei liudytojas V. B. pirmi pradėjo konfliktą, vėliau bandė jį prievarta sulaikyti, purškė ašarinių dujų ir kad jų buvo daugiau. Kasatoriaus tvirtinimu, tokie nukentėjusiųjų ir liudytojo V. B. veiksmai buvo ne kas kita, o akivaizdus kėsinimasis, todėl jis (kasatorius) turėjo pagrindą gintis. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja S. M. parodė, jog, iškart po įvykio sutikusi jį (kasatorių), girdėjo sakant, kad jis gynėsi. Be to, kasatoriaus teigimu, ši liudytoja taip pat parodė, kad paskui jį ėjęs liudytojas V. B. sakė necenzūrinius žodžius, skirtus jam (kasatoriui).

10Kasatoriaus nuomone, teismai, spręsdami jo byloje padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažeidė BPK 115 straipsnio nuostatas. Pasak kasatoriaus, teismai neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sunkią sveikatos būklę, taip pat neįvertino nukentėjusiųjų elgesio nusikaltimo padarymo metu, todėl nukentėjusiesiems priteisė nepagrįstai per didelę turtinę bei neturtinę žalą.

11Kasatorius skunde, nesutikdamas su jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą – pritaikius BK 76 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo bausmės dėl ligos. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ligos įtakos bausmės atlikimui, kokios yra ligos gydymo galimybės įkalinimo įstaigoje ir kokia gali būti tolesnė ligos eiga. Pasak kasatoriaus, iš ekspertizės akto matyti, kad nuo 2010 m. liepos 26 d. jo sveikatos būklė blogėja ir dėl ribotų gydymo galimybių įkalinimo įstaigoje bei jam reikalingų vaistų trūkumo pradėjo nuolat kartotis hipoglikeminės komos, kurios kelia didelį pavojų gyvybei.

12Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Rima Kriščiūnaitė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo M. P. kasacinį skundą atmesti.

13Prokurorės teigimu, teismo nustatytos nusikaltimų, už kuriuos nuteistas M. P., aplinkybės patvirtina, kad jis nusikalstamas veikas padarė viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, kuriame tuo metu buvo nukentėjusieji E. ir T. B. bei liudytojas V. B. Be to, pasak prokurorės, bet kuriuo metu namo kieme galėjo pasirodyti ir kiti asmenys. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad konfliktą su nukentėjusiaisiais ir liudytoju V. B. nuteistasis pradėjo dėl menkavertės priežasties ir, nors konfliktas buvo žodinis, M. P. pirmas pradėjo naudoti smurtą prieš nukentėjusiuosius. Prokurorės nuomone, būtent kasatoriaus atsako į žodinį konfliktą neadekvatumas – žmonių žalojimas peiliu – patvirtina tai, jog žodinis kivirčas buvo tik pretekstas pasireikšti nuteistojo chuliganiškoms paskatoms. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo smurtiniams veiksmams mažareikšmę dingstį, taip pat rodo, kad kaltininko veika pirmiausia buvo nukreipta į viešosios tvarkos pažeidimą. Prokurorės tvirtinimu, teismas nuosprendyje nurodė ir kokius konkrečiai veiksmus, pripažintus įžūliu elgesiu, kasatorius atliko, ir atsiradusius padarinius. Pasak prokurorės, padariniai – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas – yra įrodyti, nes dėl nuteistojo padarytų veiksmų į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, buvo apžiūrėta įvykio vieta.

14Prokurorė, nesutikdama su kasatoriaus argumentais dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 136 straipsnį, nurodo, kad pagal šį BK straipsnį atsako tas, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Tuo tarpu nuteistojo M. P. baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad nukentėjusieji prieš kasatorių būtų tokius veiksmus atlikę. Pasak prokurorės, nukentėjusiųjų prašymas prisirišti šunį, nes priešingu atveju bus iškviesta policija, negali būti traktuojamas kaip itin įžeidžiantis kasatorių ar neteisėtas poelgis, dėl kurio M. P. būtų galėjusi kilti fiziologinio afekto būsena. Kartu prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų.

15Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo skundo argumentais dėl civilinio ieškinio, teigia, jog teismai savo sprendimuose pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis T. B. dėl patirtų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusysis E. B. dėl padaryto sužalojimo taip pat jautė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Pasak prokurorės, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis T. B. neteko 50 procentų darbingumo, nevaldo vienos rankos, negali dirbti, o ateityje gali likti neigiamų padarinių sveikatai, kurie turės didelę įtaką jo visaverčiam gyvenimui. Prokurorės nuomone, nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir nepažeidžia pusiausvyros tarp nukentėjusiųjų teisės į tokios žalos atlyginimą ir nuteistojo turtinės padėties.

16Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie kasatoriaus sveikatos būklę, paskyrė teismo medicinos ekspertizę, kurios metu buvo nustatyta, kad nuteistasis M. P. serga sunkia nepagydoma liga. Pasak prokurorės, apeliacinės instancijos teismas, pasinaudojęs jam suteikta įstatymo teise, o ne pareiga atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos, M. P. motyvuotai netaikė BK 76 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos.

17Nuteistojo M. P. kasacinis skundas atmestinas.

18Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų laikymosi

19Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo sprendimus dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus grindė tik kaltinimui naudingais įrodymais, nevertino jam (kasatoriui) palankių įrodymų, neįvertino įrodymų viseto ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad teismai, be BPK 20 straipsnio 5 dalies, pažeidė ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

20Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi teismas savo išvadas gali grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Kiekvienas nuosprendis turi būti motyvuotas, t. y. jo aprašomojoje dalyje turi būti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie išsprendžiami nuosprendžiu.

21Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė M. P., nukentėjusiuosius T. ir E. B., liudytojus V. B., S. M., L. S., vadovaudamasis BPK 276 straipsnio nuostatomis, balsu perskaitė liudytojos L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat byloje esančius rašytinius dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo ir M. P. teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl jo padarytų veikų įrodytumo, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – M. P. teisinančius – įrodymus.

22Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, visapusiškai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir pašalinti abejones, atliko įrodymų tyrimą ir paskyrė atlikti teismo medicinos ekspertizę, iš ligoninių, kuriose gydėsi M. P., išreikalavo dokumentus, susijusius su jo sveikatos būkle. Apeliacinės instancijos teismas 2012 m. kovo 13 d. nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių nuteistojo M. P. apeliacinio skundo argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendis pripažįstamas teisingu ir pagrįstu.

23Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. P. baudžiamojoje byloje nebuvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

24Dėl kasatoriaus argumentų dėl turtinės ir neturtinės žalos

25Kasatorius skunde teigia, kad teismai, spręsdami jo byloje padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažeidė BPK 115 straipsnio nuostatas. Pasak kasatoriaus, teismai neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sunkią sveikatos būklę, taip pat neįvertino nukentėjusiųjų elgesio nusikaltimo padarymo metu, todėl nukentėjusiesiems priteisė nepagrįstai per didelę turtinę bei neturtinę žalą. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės ginčija jam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį.

26Pirmiausia nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad turtinės bei neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to turtinės bei neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija (pvz., kasacinės bylos Nr. 2K-408/2008, 2K-383/2010). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai vadovavosi civilinės teisės nuostatomis, baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reguliuojančiomis civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

27Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

28Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šiuo atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos sugrąžinimui būtinos išlaidos) (6.283 straipsnio 1, 2 dalys).

29Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

30Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

31Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos pagrįstumo, priešingai nei tvirtina kasatorius, įvertino ir nuteistojo turtinę padėtį (kartu ir jo gaunamas pajamas) bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Teismas, nurodęs, jog nukentėjusiųjų turtinės žalos dydis įrodytas, konstatavo, kad jų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos yra teisėti ir visiškai tenkintini. Tuo tarpu, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus, nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus, sužalojimų padarymo būdą, dėl padarytų sužalojimų kilusias pasekmes, nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinimo ir, remdamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų reikalavimais, jiems priteisė mažesnes sumas nei buvo prašoma.

32Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, išsamiai išanalizavo nuteistojo skundo argumentus dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, pateikė šiuo klausimu argumentuotas išvadas ir motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiųjų T. B. bei E. B. civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir iš nuteistojo M. P. nukentėjusiajam T. B. priteisė 4 982,38 Lt turtinei ir 60 000 Lt neturtinei žalai, nukentėjusiajam E. B. – 370 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog jis šiuo metu neturi galimybės sumokėti tokią sumą, nėra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimo sumą.

33Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino M. P. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų interesus, teisingai suprato įstatyme (CK 6.249 straipsnio 3–5 dalyse, 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282, 6.283 straipsniuose) įtvirtintus turtinės bei neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teismai, spręsdami civilinių ieškinių klausimą šioje byloje, vadovavosi ir CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekdamas išlaikyti skirtingų nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėdami ir spręsdami žalos atlyginimo nukentėjusiesiems T. ir E. B. klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar (ir) civilinės teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

34Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

35Kasatorius skunde, nesutikdamas su jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą, pritaikius BK 76 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo bausmės dėl ligos. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ligos įtakos bausmės atlikimui, kokios yra ligos gydymo galimybės įkalinimo įstaigoje ir kokia gali būti tolesnė ligos eiga. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad jo baudžiamojoje byloje buvo pažeistos BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatos.

36Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį (BK 76 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, atleidimas nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įsitikinti, ar liga yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578.

37Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vienos iš atleidimo nuo bausmės sąlygų – dėl sunkios nepagydomos ligos bausmę atlikti yra per sunku – konstatavimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgus į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, taip pat sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, poveikį kitiems nuteistiesiems, kartu kalintiems įkalinimo įstaigoje, bei galimą poveikį šių asmenų sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas (įrodymais), o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, teismas padaro vertindamas įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Dėl to teismo medicinos eksperto išvada apie tai, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių, kuriuo remdamasis jis šį klausimą sprendžia. Taigi tokia išvada teismui yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (pvz., kasacinės bylos Nr. 2K-158/2005,

382K-438/2008, 2K-160/2012).

39Iš baudžiamosios bylos matyti, jog teismo medicinos ekspertizės 2012 m. sausio 16 d. akte Nr. EKG 83/11(02) konstatuota, kad M. P. serga sunkia nepagydoma liga – pirmo tipo sunkios formos cukriniu diabetu su išreikštomis šios ligos komplikacijomis (akių retinopatija, polineuropatija), dėl to jam būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, taip pat nurodyta, kad M. P. nustatyta sunki nepagydoma liga – pirmo tipo sunkios formos cukrinis diabetas – atitinka vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtinto Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašo kriterijus (3.1).

40Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo M. P. atleidimo nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos klausimą, be minėtų ekspertizės akto išvadų, atsižvelgė ir į tai, kad: nuteistasis pripažintas dėl vieno labai sunkaus ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo; nusikaltimų padarymo metu nukentėjo du asmenys, kuriems dėl menkavertės dingsties buvo sutrikdyta sveikata; nuteistasis M. P. panaudojo peilį; nuteistasis po nusikalstamų veikų padarymo pasišalino iš įvykio vietos; M. P. darydamas nusikalstamas veikas jau sirgo šia liga; nuo ligos pradžios jis pats savarankiškai leidžiasi insuliną; nuteistojo asmenybė teismo psichiatrų, teismo psichologo ekspertų apibūdinta kaip disharmoniška, profilyje dominuoja psichopatija, isterijos ir paranojos skalė, būdingas siekimas orientuotis į aplinkinių vertinimą, emocinis nestabilumas, lengvas įsijautimas į prisiimtą socialinę rolę, demonstratyvumas ir frigidiškumas, priešiškumo iš aplinkos jutimas, nepasitikėjimas, dominuoja įtarumas, agresyvumo tendencijos, aktyviai slopinami socialiniuose kontaktuose, elgesyje dominuoja niūrumas, disforiškumas, nepasitenkinimo reiškimas, ryškiai apsunkinta socialinė adaptacija, nėra linkęs laikytis socialinių elgesio normų. Kartu teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad bausmės atlikimo vietoje yra ligoninė, į kurią, pablogėjus nuteistojo sveikatai, jis gali būti paguldytas ir jo sveikatos būklė stebima. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, motyvuotai pripažino, jog M. P. serga sunkia nepagydoma liga ir teisingai konstatavo, kad nuteistasis ja serga „ne tiek, kad dėl tos ligos nuteistajam būtų sunku atlikti jam teismo paskirtą bausmę ar dėl jo ligos kitiems nuteistiesiems būtų daromas poveikis“.

41Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistajam M. P. pagrįstai netaikė BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų ir jo nuo paskirtos bausmės neatleido.

42Dėl kitų kasacinio skundo teiginių ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

43Kasatorius skunde taip pat teigia, kad: iš bylos aplinkybių matyti, jog jis savo veiksmais siekė ne sutrikdyti viešąją tvarką, o apsaugoti savo interesus, nes buvo įsitikinęs, jog yra vagiamas jo automobilis; savo veiksmais jis nesiekė sąmoningai demonstruoti nepagarbos nukentėjusiesiems ar aplinkai – tai tebuvo atsakas į nukentėjusiųjų, purškusių jam į veidą ašarines dujas bei spardžiusių jo šunį, veiksmus; konfliktas tarp jo ir nukentėjusiųjų įvyko naktį, automobilių stovėjimo aikštelėje, aplinkui nesant kitų žmonių; teismų padarytos išvados dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto nusikaltimo neatitinka bylos aplinkybių; jo veiksmai tebuvo atsakas į nukentėjusiųjų, purškusių jam į veidą ašarines dujas bei spardžiusių jo šunį, veiksmus; nukentėjusieji E. ir T. B. bei liudytojas V. B. pirmi pradėjo konfliktą, vėliau bandė jį prievarta sulaikyti, purškė ašarinių dujų, jų buvo daugiau, ir pan. Taigi šiais ir panašiais teiginiais kasatorius iš esmės neigia pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo.

44Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Dėl to šie kasatoriaus argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

45Taigi minėti kasatoriaus teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.

46Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

47Nuteistojo M. P. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą,... 4. M. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės... 5. M. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad tuo... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos... 7. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo... 8. Kasatoriaus teigimu, iš bylos aplinkybių matyti, kad jis savo veiksmais... 9. Kasatorius, nesutikdamas su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 135 straipsnio 2... 10. Kasatoriaus nuomone, teismai, spręsdami jo byloje padarytos turtinės bei... 11. Kasatorius skunde, nesutikdamas su jam paskirta realia laisvės atėmimo... 12. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Rima... 13. Prokurorės teigimu, teismo nustatytos nusikaltimų, už kuriuos nuteistas M.... 14. Prokurorė, nesutikdama su kasatoriaus argumentais dėl jo nusikalstamos veikos... 15. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo skundo argumentais dėl civilinio... 16. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodo, kad apeliacinės... 17. Nuteistojo M. P. kasacinis skundas atmestinas.... 18. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1... 19. Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 20. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka... 21. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai... 22. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, visapusiškai patikrinti... 23. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 24. Dėl kasatoriaus argumentų dėl turtinės ir neturtinės žalos... 25. Kasatorius skunde teigia, kad teismai, spręsdami jo byloje padarytos turtinės... 26. Pirmiausia nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad... 27. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) jeigu fizinis... 29. Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas,... 30. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 31. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas,... 32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą... 33. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 34. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo... 35. Kasatorius skunde, nesutikdamas su jam paskirta realia laisvės atėmimo... 36. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti... 37. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi... 38. 2K-438/2008, 2K-160/2012).... 39. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog teismo medicinos ekspertizės 2012 m.... 40. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo M. P. atleidimo nuo... 41. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 42. Dėl kitų kasacinio skundo teiginių ir kasacinės instancijos teismo... 43. Kasatorius skunde taip pat teigia, kad: iš bylos aplinkybių matyti, jog jis... 44. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 45. Taigi minėti kasatoriaus teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.... 46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 47. Nuteistojo M. P. kasacinį skundą atmesti....